Kauno apygardos teismo nutartis

8. Atskiruoju skundu ir papildytu atskiruoju skundu ieškovė Pravieniškių pataisos namai – atviroji kolonija prašo panaikinti skundžiamą Kauno apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 20 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – išaiškinti 2019-05-28 teismo sprendimo dalį ir jo vykdymo tvarką pagal ieškovės 2019-11-15 teismui pateiktą prašymą, arba panaikinti skundžiamą Kauno apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 20 d. nutartį ir perduoti ieškovės 2019-11-15 prašymą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

9. Atskirajame skunde ieškovė nurodė šiuos argumentus:

2.1. Skundžiama nutartis yra nepagrįsta ir neteisėta, todėl turi būti panaikinta. Teismas, priimtą nutartį motyvavo prieštaringais argumentais, neteisingai interpretavo savo paties priimtą sprendimą (sprendimo rezoliucinę dalį) ir byloje nustatytas faktines aplinkybes, padarė esminių civilinio proceso įstatymo pažeidimų, nukrypo nuo suformuotos teismų praktikos.

2.2. Nors nutarties rezoliucinėje dalyje ir nurodyta, kad prašymas išaiškinti teismo sprendimą atmestas, tačiau iš nutarties motyvuojamosios dalies matyti, kad teismas visgi aiškina teismo sprendimą, tačiau toks aiškinimas prieštaringai argumentuojamas. Ieškovė prašyme išaiškinti sprendimą prašė išaiškinti, kaip, kokiu būdu tokį sprendimą įvykdyti, kadangi neaiškumas buvo kilęs dėl teisės nepasirašyti būtent atsakovės 2018-05-28 elektroniniu paštu atsiųsto Katilinės bandomosios eksploatacijos užbaigimo 2018-05-28 akto Nr. (duomenys neskelbtini). Sprendimo rezoliucinėje dalyje apie šį aktą nieko nepasisakyta. Nutartyje visiškai nepagrįstai padaryta išvada, kad prašyme dėl teismo sprendimo išaiškinimo iškelti nauji klausimai – ar atsakovės 218-05-28 atsiųstas Katilinės bandomosios eksploatacijos užbaigimo 2018-05-28 aktas Nr. (duomenys neskelbtini) atitinka teisės aktuose keliamus reikalavimus tokiam dokumentui; kokia tokio akto pasirašymo data turi būti nurodyta – nebuvo teismo vertinami, analizuojami ir sprendžiami priimant 2019-05-28 sprendimą, tokių reikalavimų ieškovė nebuvo suformulavusi 2018-11-05 teismui pateiktame ieškinyje. Toliau nutartyje teismas atkreipia ieškovės dėmesį, kad sprendime yra aiškiai konstatuota, kad ieškovė privalo pasirašyti UAB „Prasila“ 2018-05-28 el. paštu pateiktą katilinės bandomosios eksploatacijos užbaigimo aktą ir tokio dokumento atitikimas teisės aktų reikalavimams nesukėlė teismui jokių abejonių.

2.3. Ieškinio rezoliucinės dalies reikalavime nebuvo tiesiogiai nurodytas Katilinės bandomosios eksploatacijos užbaigimo 2018-05-28 aktas Nr. 1, tačiau šis aktas buvo tiesiogiai nurodytas ir motyvuotai ginčijamas ieškinio motyvuojamojoje dalyje, inter alia akcentuojant, kad atsakovės katilinė Statybos įstatymo nustatyta tvarka nėra pripažinta tinkama naudoti pagal paskirtį, todėl atsakovės pateikto akto, kuriame konstatuojama, kad Katilinė gali būti naudojama pagal paskirtį, ieškovė turi teisę nepasirašyti. Ieškinyje buvo tiesiogiai nurodyta, kad aktas buvo persiųstas elektroniniu laišku, atspausdintas elektroninis laiškas ir jo priedas - ginčijamas aktas - buvo pridėti prie ieškinio (priedas Nr. 4). Teismas juos analizavo ir vertino kaip įrodymus, taigi matė, kad laiškas ir aktas nepasirašyti elektroniniu parašu, o teismas ex officio privalėjo šias aplinkybes įvertinti. Teismo sprendime ne kartą paminėta, kad atsakovė aktą pateikė elektroniniu paštu. Taigi teismas privalėjo įvertinti, ar toks aktas atitinka oficialiems dokumentams keliamus reikalavimus.

2.4. CPK 271 str. 1 dalyje nustatyta, kad priimdamas sprendimą, teismas reikiamais atvejais nustato konkrečią sprendimo įvykdymo tvarką ir terminą. CPK 273 str. 1 dalyje nustatyta, kad priimdamas sprendimą, kuriuo atsakovas įpareigojamas atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar piniginių lėšų perdavimu, teismas tame pačiame sprendime gali nurodyti, kad, atsakovui neįvykdžius sprendimo per nustatytą terminą, ieškovas turi teisę atlikti tuos veiksmus arba imtis priemonių jiems nutraukti atsakovo lėšomis ir kartu išieškoti iš atsakovo reikiamas išlaidas. Teismas esmingai pažeidė šias proceso normas. Teismas aiškina, kad ieškovė tariamai įpareigota atlikti veiksmus (pasirašyti aktą), tačiau nenustatė nei veiksmų atlikimo tvarkos nei termino. Pažymėtina, kad šis teisinis reglamentavimas adresuotas tik atsakovei, o ne ieškovei. Pravieniškių pataisos namai – atviroji kolonija šioje byloje buvo ne atsakovė, o ieškovė, be to, kaip minėta, UAB „Prasila" šioje byloje nereiškė prieešieškinio ir neteikė teismui savarankiško reikalavimo įpareigoti ieškovę atlikti kokius nors veiksmus, taigi, ieškovei šioje civilinėje byloje teismas negali nustatyti jokių įpareigojimų, kylančių iš materialinių teisinių santykių. Iš tokio sprendimo neaiškumo seka ir visiškas neaiškumas, neapibrėžtumas vykdant teismo sprendimą, o tai suponuoja teismo pareigą išaiškinti teismo sprendimą, ką nepagrįstai atsisakė daryti teismas skundžiama nutartimi.

2.5. Skundžiamoje nutartyje teismas vadovavosi kasacinio teismo suformuota praktika (2006-10-11, 2007-10-18 ir 2009-07-03 kasacinės nutartys) dėl proceso teisės normų, reglamentuojančių teismo procesinio sprendimo išaiškinimą ir vykdymo tvarkos pakeitimą, aiškinimo ir taikymo. Tačiau teismų praktika nuolat vystosi, kinta, plečiama ir keičiama. Naujausioje kasacinio teismo suformuotoje teismų praktikoje kasacinis teismas yra nurodęs, kad nuostata, jog aiškinant neturi būti keičiamas sprendimo turinys, be kita ko, reiškia, kad aiškindamas savo sprendimą teismas negali jo turinio aiškinti taip, jog būtų pakeista jo prasmė, be kita ko, prasminė elementų, sudarančių sprendimo turini, visuma, argumentai, motyvai, kuriais remiantis priimtas sprendimas, taip pat kad ji priėmęs teismas negali aiškinti to, ko jis toje civilinėje byloje netyrė ir nekonstatavo. Teismo sprendimo (nutarties) aiškinimo paskirtis - pašalinti neaiškumus tam, kad toks sprendimas (nutartis) galėtų būti tinkamai įvykdomas. Dėl to siekiant tinkamo įsiteisėjusio teismo sprendimo (nutarties) įvykdymo šis sprendimas (nutartis) gali būti išaiškinamas, jeigu yra neaiškiai (nesuprantamai arba nevienareikšmiškai) suformuluota sprendimo (nutarties) rezoliucinė dalis ir dėl to nėra visiškai aišku, kaip turi būti vykdomas sprendimas (nutartis). Teismo sprendimo (nutarties) neaiškumas neapima teismo motyvų platesnio atskleidimo ar argumentų parinkimo motyvų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-325-313/2019).

2.6. Teismų praktika taikant teisės normas dėl reikalavimų teismo sprendimo aiškumui, suprantamumui, nedviprasmiškumui yra nuosekli ir išplėtota. Nepaisant to, ši problema yra aktuali, ginčai tuo klausimu yra pakankamai dažni. Atsižvelgiant į tai, Teisėjų taryba, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 120 straipsnio 27 punktu, atsižvelgdama į tai, kad iš Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtinto teisinės valstybės principo kyla teisinio aiškumo reikalavimas, kuris reiškia, kad teismo sprendimai turi būti tinkamai motyvuoti ir aiškūs, teismų nepriklausomumas, nešališkumas, sąžiningumas ir profesionalumas yra pagrindiniai teisėjų veiklos principai, įvertindama tai, kad tik motyvuotais teismo sprendimais yra tinkamai įvykdomas teisingumas, skaidrumas ir viešumas yra vieni pagrindinių teisėjų elgesio principų, teismų sprendimų viešumas reiškia ir teismų sprendimų motyvų aiškumą ir suprantamumą, siekdama užtikrinti kokybišką teisingumo vykdymą, gerinti teismo sprendimo rengimo įgūdžius, 2016 m. gegužės 27 d. nutarimu Nr. 13P-65-(7.1.2) patvirtino „Rekomenduojamus teismų procesinių sprendimų standartus“ (toliau - Standartai). Standartai suformuoti remiantis teismų praktika, nurodyta Standartų prieduose. Standartų 5.11. punkte nurodyta: „Teismo sprendimo rezoliucinė dalis turi būti suformuluota aiškiai. Kai sprendimas gali būti vykdomas priverstinai, rezoliucinė jo dalis suformuluojama taip, kad būtų aišku, kaip turės būti įvykdytas sprendimas. Teismas turi priimti tokį sprendimą, kurį būtų galima realiai įvykdyti. Teismo nurodymas, išdėstytas teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje, neturi sudaryti galimybių skirtingai aiškinti teismo sprendimo turinį, kaip konkrečiai ir kokia apimtimi jis turėtų būti vykdomas“; 5.13. punkte nurodyta: „Priimant sprendimą, kuriuo proceso dalyvis įpareigojamas atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, būtina nurodyti konkrečius veiksmus“.