Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja R. V., teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantų (suinteresuotų asmenų) S. S. ir M. L. (M. L.) atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. kovo 31 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo antstolio Daliaus Traigio pareiškimą dėl baudos skyrimo už antstolio reikalavimų nevykdymą, suinteresuoti asmenys – M. L., Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, S. S..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3. Pirmosios instancijos teismas nustatė tokias faktines nagrinėjamos bylos aplinkybes:

III. Atskirojo skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacininės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,

teisiniai argumentai ir išvados

6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas nustato atskirojo skundo (ir atsiliepimo į jį) faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso, toliau – CPK, 329 straipsnis) patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde (atsiliepimuose į jį) nurodytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 1-2 dalys, 338 straipsnis).

7. Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnis 2, 3 dalys, 338 straipsnis) nenustatyta, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti skundo ribas.

Dėl naujų įrodymų

8. Prieš vertindamas atskirojo skundo argumentus, apeliacinės instancijos teismas išsprendžia klausimą dėl naujai pateiktų įrodymų. Suinteresuoti asmenys kartu su atskiruoju (patikslintu) skundu teismui pateikė naujus įrodymus – skolininko S. S. 2024 m. lapkričio 10 d. prašymą, skirtą antstoliui Daliui Traigiui, dėl išieškomos sumos (245,98 Eur) sumokėjimo dalimis; 2022 m. rugpjūčio 10 d. prašymą keliems (12) antstoliams, tame tarpe ir Daliui Traigiui, dėl laisvai disponuojamos sumos nustatymo, gaunant darbo užmokestį; 2025 m. balandžio 27 d. banko išrašą, pagrindžiantį lėšų pervedimą antstoliams laikotarpyje nuo 2025 m. kovo 28 d. iki 2025 m. kovo 31 d. - ir prašo šiuos įrodymus priimti.

9. Pažymėtina, kad naujų įrodymų pateikimas apeliacinės instancijos teisme yra ribojamas. CPK 314 straipsnyje suformuluotos taisyklės, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, išimtys yra: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujo pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar galėjo šis konkretus įrodymas būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą bei atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką sprendžiant šalių ginčą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-230-611/2018; 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019).

Dėl atskirojo skundo argumentų

11. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria MB „(duomenys neskelbtini)“ vadovui M. L. paskirta vienkartinė 300 Eur bauda už antstolės 2024 m. rugsėjo 20 d. Patvarkymu nustatyto įpareigojimo informuoti apie vykdomo išieškojimo nevykdymą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

12. Taigi, kaip jau buvo nustatyta pirmosios instancijos teismo, antstolis Dalius Traigys vykdo vykdomąsias bylas Nr. 0241/18/01867, 0241/18/01982, 0241/18/2472, 0241/19/00462, 0241/19/00515, 0241/19/00652, 0241/19/00691, 0241/19/00766, 0241/19/01025, 0241/19/00278 dėl išieškojimo iš skolininko S. S. kreditorės Valstybinės mokesčių inspekcijos naudai.

13. Vykdant priverstinį skolos išieškojimą, buvo nustatyta, kad skolininkas S. S. nuo 2024 m. liepos 12 d. dirba MB „(duomenys neskelbtini)“ (vykdomos bylos Nr. 0241/18/01867, b. l. 208-210, 222-223). Antstolio kontoroje 2024 m. liepos 29 d. buvo priimtas patvarkymas Nr. S-24-241-23232 dėl skolos išieškojimo, kuriuo MB „(duomenys neskelbtini)“ įpareigota daryti išskaitas iš skolininko S. S. darbo užmokesčio. Iš vykdomosios bylos matyti, kad patvarkymas buvo siųstas MB „(duomenys neskelbtini)“ Juridinių asmenų registre nurodytu buveinės adresu - (duomenys neskelbtini) (registruota pašto siunta), el. pašto adresu (duomenys neskelbtini) bei skolininko S. S. el. pašto adresu (duomenys neskelbtini) (vykdomoji byla, b. l. 196). Šis patvarkymas, siųstas skolininko darbovietės adresu registruota pašto siunta, grąžintas neįteiktas (vykdomoji byla, b. l. 197), dėl patvarkymo įteikimo darbovietės el. pašto adresu duomenų byloje nėra.

14. Taip pat antstolio kontoroje 2024 m. rugsėjo 20 d. buvo priimtas patvarkymas Nr. S-24-241-29544 dėl informacijos pateikimo, kuriuo skolininko S. S. darbovietė MB „(duomenys neskelbtini)“ buvo įpareigota per 5 dienas nuo patvarkymo gavimo dienos pateikti motyvuotą pranešimą, dėl kokių priežasčių antstolio 2024 m. liepos 29 d. patvarkymas nėra vykdomas bei kodėl antstolis apie tai nebuvo informuotas. Šis patvarkymas tą pačią dieną (2024 m. rugsėjo 20 d.) išsiųstas MB „(duomenys neskelbtini)“ elektroninio pašto adresu – (duomenys neskelbtini), papildomai persiųstas 2024 m. spalio 14 d. Byloje nėra duomenų apie el. paštu siųsto patvarkymo įteikimą / gavimą.

15. Pirmosios instancijos teismas skundžiama 2025 m. kovo 31 d. nutartimi, įvertinęs tai, kad antstolio 2024 m. rugsėjo 20 d. patvarkymas Nr. S-24-241-29544 MB „(duomenys neskelbtini)“ vadovui M. L. buvo siųstas Juridinių asmenų registre nurodytu įmonės el. pašto adresu, laikė įteikimą tinkamu ir sprendė, kad MB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas buvo tinkamai informuotas dėl jam patvarkymu nustatyto reikalavimo informuoti antstolį apie skolininko S. S. atžvilgiu vykdomo išieškojimo nevykdymą, todėl vadovui neįvykdžius šios nustatytos pareigos, t. y. neįvykdžius šio įpareigojimo per 8 mėn. terminą, tenkino antstolio Daliaus Traigio prašymą ir skyrė MB „(duomenys neskelbtini)“ vadovui M. L. vienkartinę 300 Eur baudą.

16. Apeliantai – tiek skolininkas S. S., tiek MB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas M. L. – nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutartimi ir laikosi pozicijos, jog, visų pirma, antstolio siųstas patvarkymas skolininko darbovietės vadovui M. L. nebuvo įteiktas tinkamai, nes antstolio patvarkymo, siųsto bendrovės el. pašto adresu, jis negavo; antra, priteistos baudos dydis yra nepagrįstai per didelis ir neproporcingas.

17. Antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (CPK 634 straipsnio 2 dalis, Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis).

19. Asmeniui, kuris nevykdo antstolio reikalavimų, teismas gali skirti iki 300 Eur baudą už kiekvieną nevykdymo ar kliudymo dieną (CPK 585 straipsnio 2 dalis). CPK 585 straipsnio 2 dalyje nustatyta bendro pobūdžio taisyklė suponuoja, kad šios procesinės atsakomybės subjektas yra kiekvienas asmuo, kuriam antstolis, neviršydamas jam suteiktų galių, įstatymų nustatyta tvarka pateikia reikalavimus atlikdamas vykdymo veiksmus. Paprastai tai yra baudinio pobūdžio procesinė teisinė sankcija, skiriama už proceso pažeidimus ir išieškoma į valstybės biudžetą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gruodžio 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-586/2008, 2015 m. vasario 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-107-687/2015).

20. Nagrinėjamu aspektu yra svarbu atkreipti dėmesį, kad vykdymo procese itin svarbus operatyvus ir teisėtas procesinių dokumentų įteikimas. Procesinių dokumentų išsiuntimo ir įteikimo vykdymo procese taisyklės įtvirtintos CPK 604–605 straipsniuose. CPK 604 straipsnyje numatyta, kad šiame kodekse nustatytais atvejais antstolis savo patvarkymus, jeigu yra galimybė, iš karto įteikia suinteresuotiems asmenims arba jiems išsiunčia registruotu laišku ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo jų priėmimo ir laikomi įteiktais praėjus penkioms dienoms nuo išsiuntimo dienos, išskyrus šio Kodekso 660 straipsnyje nustatytus atvejus (kai skolininko buvimo vieta nežinoma). CPK 605 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad antstolio procesiniai dokumentai vykdymo proceso dalyviams įteikiami pasirašytinai, siunčiami registruotąja pašto siunta arba elektroninių ryšių priemonėmis šio straipsnio 2–4 dalyse nustatyta tvarka. Dokumentų įteikimas registruotąja pašto siunta ir elektroninių ryšių priemonėmis detalizuotas CPK 605 straipsnio 2–4 dalyse. Šių antstolio procesinių dokumentų įteikimo būdų naudojimas priklauso nuo išieškomos sumos, ankstesnio dokumento įteikimo ar proceso dalyvio prašymo. Tais atvejais, kai vykdymo procese išieškoma suma mažesnė nei 1 000 Eur, antstolio procesiniai dokumentai vykdymo proceso dalyviams siunčiami elektroninių ryšių priemonėmis, nebent įstatymas nustato kitaip. Taigi piniginio pobūdžio vykdymo procese antstolio procesinių dokumentų įteikimo būdas siejamas ir su išieškoma suma.

21. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad antstolis 2024 m. liepos 29 d. priėmė patvarkymą išieškoti 245,98 Eur skolą iš skolininko S. S. darbo užmokesčio ir šį patvarkymą išsiuntė skolininko darbdaviui MB „(duomenys neskelbtini)“ (tiek registruota pašto siunta Bendrovės buveinės adresu, tiek ir oficialiu Bendrovės el. pašto adresu), o 2024 m. rugsėjo 20 d. surašė patvarkymą Nr. S-24-241-29544, kuriuo pareikalavo per 5 dienas nuo patvarkymo gavimo dienos pateikti motyvuotą pranešimą, dėl kokių priežasčių antstolio 2024 m. liepos 29 d. patvarkymas nėra vykdomas bei kodėl antstolis apie tai nebuvo informuotas; šis patvarkymas buvo išsiųstas Juridinių asmenų registre nurodytu Bendrovės el. pašto adresu.

22. Viena vertus, atsižvelgiant į tai, kad antstolio dokumentai skolininko darbovietei buvo siųsti Juridinių asmenų registre nurodytu Bendrovės el. pašto adresu, būtų pagrindas sutikti su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, jog vadovaujantis CPK 123 straipsnio 2 dalimi antstolio dokumentai juridiniam asmeniui buvo įteikti tinkamai. Kita vertus, įvertinus žemiau nurodytus teismo argumentus, toks dokumentų įteikimas, neįsitikinus realiu adresato informavimu, laikytinas formaliu, todėl ir vadovui paskirta bauda nagrinėjamu atveju, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, buvo paskirta nepagrįstai.

23. Visų pirma, svarbu pažymėti tai, jog teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad turėtų būti įvertinamos aplinkybės, ar asmuo, kuriam įteikiamas procesinis dokumentas, turėjo galimybę susipažinti su dokumento turiniu ir pasinaudoti įstatymo suteikiamomis galimybėmis ginti savo interesus, ar adresatą pasiekė reikalinga ir būtina informacija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-403/2009; 2019 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-108-469/2019).

24. Antra, byloje nustatyta, kad pirminis – 2024 m. liepos 29 d. - antstolio patvarkymas dėl skolos išieškojimo, MB „(duomenys neskelbtini)“ siųstas registruota pašto siunta registruotos buveinės adresu, Bendrovei nebuvo įteiktas, tad laikytina, jog šiuo informavimo alternatyva Bendrovės vadovas apie vykdymo veiksmus skolininko (įmonės darbuotojo) atžvilgiu informuotas nebuvo. Byloje nėra jokių duomenų nei apie 2024 m. liepos 29 d., nei apie 2024 m. rugsėjo 20 d. antstolio patvarkymų realų įteikimą MB „(duomenys neskelbtini)“ vadovui M. L.. Tai reiškia, jog byloje nėra absoliučiai jokių duomenų apie tinkamą, t. y. realų, o ne fiktyvų Bendrovės vadovo informavimą apie jam nustatytą įpareigojimą, kuriuo neįvykdymo pagrindu buvo paskirta maksimali įstatyme nustatyta 300 Eur bauda. Taigi, byloje nėra jokių duomenų, kad antstolis būtų įsitikinęs, jog MB „(duomenys neskelbtini)“ siųstus antstolio dokumentus (nors vieną iš antstolio patvarkymų) iš tikrųjų (realiai) gavo ir sąmoningai nevykdė. Šios aplinkybės taip pat nesiaiškino ir pirmosios instancijos teismas, kuris, tik formaliai įvertinęs, kad skolininko darbdaviui antstolio siųsti dokumentai yra įteikti ir patvarkymas neįvykdytas, paskyrė baudą juridinio asmens vadovui.

25. Trečia, atkreiptinas dėmesys, kad antstolio 2024 m. rugsėjo 20 d. patvarkymu MB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas buvo įpareigotas informuoti antstolį apie patvarkymo nevykdymo priežastis per 5 dienas nuo patvarkymo gavimo dienos. Šis patvarkymas MB „(duomenys neskelbtini)“ vadovui M. L. buvo siųstas 2024 m. rugsėjo 20 d. ir 2024 m. spalio 14 d. Tuo tarpu į teismą antstolis kreipėsi tik 2025 m. kovo 17 d., t. y. po 5 mėn. nuo patvarkymo siuntimo. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, susiklosčiusioje situacijoje, prieš kreipiantis į teismą dėl pakankamai didelės – 300 Eur baudos skyrimo vadovui, protingumo ir sąžiningumo principą atitiktų antstolio veiksmai, jei jis dar kartą arba registruota pašto siunta (CPK 123 straipsnio 2, 4 dalys), arba el. paštu (pažymėtina, jog siunčiant el. paštu pranešimus papildomi finansiniai kaštai nėra patiriami) papildomai informuotų MB „(duomenys neskelbtini)“ vadovą. Tokiu būdu būtų pagrindas spręsti, kad antstolis dėjo pakankamas pastangas informuoti įpareigojimo nevykdantį vadovą ir kad antstolis pakankamai įsitikino, jog vadovas įpareigojimo nevykdo sąmoningai.

26. Aptariant kitą atskirojo skundo argumentą dėl pirmosios instancijos teismo paskirtos 300 Eur baudos MB „(duomenys neskelbtini)“ vadovui, apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog kasacinio teismo yra išaiškinta, kad baudos skyrimas yra teismo teisė, o tai reiškia, kad teismas, įvertinęs bylos aplinkybes, turi teisę ne tik nustatyti baudos dydį, bet ir nuspręsti, ar kiekvienu konkrečiu atveju reikia skirti baudą. Tokiu atveju teismas privalo vadovautis bendraisiais CPK taikymo principais – aiškindamas ir taikydamas įstatymus ir kitus teisės aktus privalo vadovautis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais (CPK 3 straipsnio 1 dalis). Teismas taip pat turi atsižvelgti į ginčo šalių teisinių santykių prigimtį, kilusius padarinius dėl teismo sprendimo neįvykdymo, jų poveikį išieškotojo ir visuomenės interesams, kokioms vertybėms ir kokiu mastu nutarties nevykdymas darė įtaką ir kaip tai paveikė skolininko ir išieškotojo turtinius interesus ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-199-248/2017).

27. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, skirdamas MB „(duomenys neskelbtini)“ vadovui M. L. maksimalią įstatyme nustatytą 300 Eur baudą, tokį savo sprendimą motyvavo iš esmės vieninteliu argumentu – kad išskaitos iš skolininko darbo užmokesčio nebuvo daromos maždaug 8 mėnesius nuo priimto patvarkymo. Tačiau toks paskirtos baudos dydis (maksimalus – 300 Eur) ir apskritai paskirtos baudos pagrindas, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, neatitinka nei pažeidimo pobūdžio, nei jo masto.

28. Atsižvelgiant į aukščiau nutartyje nurodytą kasacinio teismo šiuo aspektu suformuotą praktiką, pirmosios instancijos teismas, skirdamas skolininko darbovietės vadovui baudą ir spręsdamas dėl skiriamos baudos dydžio, turėjo vertinti tokio vadovo pažeidimo – nevykdomos pareigos informuoti antstolį apie iš skolininko vykdytino išieškojimo nevykdymą – sukeliamas pasekmes, kokią realią įtaką toks pažeidimas turėjo vykdymo proceso trukmei, vienintelei išieškotojai (Valstybinei mokesčių inspekcijai) lūkesčiams gauti skolos padengimą. Tačiau to nebuvo padaryta.

29. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad skolininko įsiskolinimas, kurį jis turi padengti, yra 245,98 Eur, tuo tarpu skolininko vadovui paskirta 300 Eur bauda yra didesnė už skolininko įsiskolinimą, todėl šiuo atveju nebuvo vertintinas ir skiriamos baudos dydžio proporcingumas skolininko įsiskolinimo apimtyje.

30. Svarbu įvertinti ir tai, kad byloje yra skolininko S. S. susirašinėjimai su antstolio Daliaus Traigio padėjėjomis, iš kurių matyti, kad skolininkas bendradarbiauja su antstoliu, siekia įsiskolinimo padengimo, teikia užklausimus dėl susidariusio įsiskolinimo, dėl antstolio banko sąskaitos, į kurią galėtų nukreipti atsiskaitymus, užklausia dėl galimybės savarankiškai daryti mokėjimus, mokėjimus atlikti dalimis, apskaičiuojant procentine išraiška nuo gaunamo darbo užmokesčio (vykdomoji byla, b. l. 189, 212-215, 220, 221 ir kt.); taip pat yra susirašinėjimas, kur pati antstolio padėjėja el. laiške, nurodydama, jog skolininko įsiskolinimas tai dienai yra 245,98 Eur, pasiūlė jam užpildyti prašymą dėl įsiskolinimo mokėjimo dalimis (vykdomoji byla, b. l. 213), ką skolininkas S. S. 2024 m. lapkričio 10 d. ir yra padaręs – pateikė antstoliui Daliui Traigiui prašymą dėl išieškojimo sumos sumokėjimo dalimis (vykdomoji byla, b. l. 217). Pirmosios instancijos teismas šių duomenų nevertino ir dėl jų nepasisakė. Skirdamas maksimalią baudą, pirmosios instancijos teismas be pagrindo nevertino ir paties antstolio veiksmų, t. y. nekėlė klausimo, kodėl antstolis tiek laiko, t. y. apie 8 mėnesius nuo pirminio patvarkymo dėl skolos išieškojimo (2024 m. liepos 29 d.) ir apie 5 mėnesius nuo paskutinio 2024 m. rugsėjo 20 d. patvarkymo siuntimo MB „(duomenys neskelbtini)“ (2024 m. spalio 14 d.), nesiėmė jokių veiksmų išsiaiškinti, dėl kokių priežasčių antstolio patvarkymas nėra vykdomas.

31. Apibendrindamas viską, kas yra išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju nenustatytas MB „(duomenys neskelbtini)“ vadovo M. L. sąmoningas ar piktybiškas antstolio 2024 m. rugsėjo 20 d. priimto patvarkymo Nr. S-24-241-29544 dėl informacijos pateikimo nevykdymas; taip pat paskirtos 300 Eur baudos palikimas skolininko darbdavės vadovui neatitiktų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų bei baudos tikslų skatinti kuo greičiau įvykdyti antstolio reikalavimus, todėl esant nustatytoms aplinkybėms yra pagrindas tenkinti atskirąjį skundą.

Dėl procesinės bylos baigties

32. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl baudos už antstolio įpareigojimų nevykdymą skyrimo suinteresuotam asmeniu MB „(duomenys neskelbtini)“ vadovui M. L., netinkamai įvertino byloje esančias aplinkybes, netinkamai taikė proceso teisės normos, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą nutartį. Vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina ir klausimas išsprendžiamas iš esmės – antstolio Daliaus Traigio pareiškimas dėl baudos skyrimo suinteresuotam asmeniui netenkinamas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

33. Dėl kitų atskirojo skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie nedaro įtakos skundžiamos nutarties teisėtumui ir pagrįstumui. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto procesinio sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Apeliantų (suinteresuotų asmenų) S. S. ir M. L. (M. L.) atskirąjį skundą tenkinti.

Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. kovo 31 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – netenkinti antstolio Daliaus Traigio pareiškimo dėl baudos suinteresuotam asmeniui mažosios bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ vadovui M. L. (M. L.) už antstolio reikalavimų nevykdymą skyrimo.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.