Alytaus apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėjas Rimas Švirinas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Alytaus pataisos namuose nutarimo dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam A. P. patvirtinimo klausimą.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Nuteistasis A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuteistas 2017 m. vasario 3 d. Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendžiu, kuriuo pakeistas 2016 m. liepos 19 d. Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 2 dalį, laisvės atėmimu 8 metams.

Bausmės pradžia – 2017 m. kovo 6 d., bausmės pabaiga – 2024 m. lapkričio 7 d. Alytaus pataisos namuose bausmę atlieka nuo 2019 m. lapkričio 7 d.

2020 m. balandžio 3 d. nuteistasis A. P. pateikė Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai Alytaus pataisos namuose (toliau – Komisija) prašymą lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos, taikant intensyvią priežiūrą (asmens byla, II dalis, b. l. 109).

Komisija, išnagrinėjusi nuteistojo prašymą, 2020 m. balandžio 29 d. priėmė nutarimą prašymą tenkinti ir lygtinai paleisti nuteistąjį A. P. iš pataisos įstaigos, taikant intensyvią priežiūrą, o po intensyvios priežiūros per likusios neatliktos bausmės dalį paskiriant baudžiamojo poveikio priemones. Nutarime nurodyta, kad nuteistasis atlikęs daugiau kaip 1/3 paskirtos laisvės atėmimo bausmės, vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones. Tai pirmas jo teistumas, kaltę dėl įvykdyto nusikaltimo pripažįsta. Bausmės atlikimo metu vidaus tvarkos taisyklių nepažeidinėjo, dalyvavo ne tik privalomose, bet ir papildomose socialinės reabilitacijos programose, už nepriekaištingą elgesį paskatintas penkis kartus. Šiuo metu bausmę atlieka Alytaus pusiaukelės namuose, dirba užsakymų priėmėju. Nuteistasis turi nemažą darbinę patirtį, todėl tikėtina, kad laisvėje taip pat dirbs. Vertybių sistemoje jis akcentuoja šeimos, sveikatos bei darbo svarbą, priklausomybių neturi, psichologinio vertinimo metu išsakė pagarbą teisės normoms. Turi pastovią gyvenamąją vietą, išleidžiamas trumpalaikėms išvykoms į namus, į pataisos įstaigą sugrįžta laiku ir be pažeidimų. Nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika yra žema, vertinama 13 balų. Įvertinusi nurodytas aplinkybes, Komisija sprendė, kad tikslinga nuteistajam švelninti teisinę padėtį ir jį lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos, nes yra pagrindas manyti, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti nuteistajam likusią bausmę atliekant neizoliuotam nuo visuomenės, bet prižiūrimam.

Komisijos 2020 m. balandžio 29 d. nutarimą atsisakytina patvirtinti.

Bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų gali būti laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals. Taip pat nuteistasis, kuris siekia būti paleistas lygtinai, turi būti atlikęs BVK 157 straipsnio 2 dalyje numatytą bausmės dalį. Taigi, įstatyme nustatyti du formalūs bei du materialieji pagrindai (sąlygos) lygtiniam paleidimui, kuriems egzistuojant nuteistajam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, o būtent formalieji pagrindai lygtinio paleidimo taikymui yra: 1) nuteistojo prašymo Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai pateikimas bei 2) nuteistasis turi būti atlikęs minimalią laisvės atėmimo bausmės dalį; materialieji pagrindai yra: 1) nuteistojo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymas ir 2) pagrįstas manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį lemia žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos galima tik esant pirmiau nurodytų pagrindų visumai. Pažymima, kad pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką nėra vertinama vien tik tyrimo pagal OASys metodiką rezultatais, todėl net ir nustačius žemą pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką pagal OASys, teismas gali padaryti išvadą, jog visų duomenų apie nuteistąjį kontekste nėra pagrindo manyti, jog pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką yra pakankama lygtiniam paleidimui (Kauno apygardos teismo 2017 m. balandžio 24 d. nutartis byloje Nr. 1S-318-238/2017).

Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, jog nuteistasis A. P. yra atlikęs BVK 157 straipsnio 3 dalyje numatytą bausmės dalį ir pateikęs prašymą lygtinai paleisti jį iš pataisos įstaigos, taikant intensyvią priežiūrą, taigi, jis atitinka įstatyme numatytus formalius pagrindus lygtiniam paleidimui. Nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones. Jis dalyvavo privalomose naujai atvykusių į pataisos įstaigą nuteistųjų adaptacijos, pataisos bei integracijos į visuomenę programose, visas aiškinamas temas įsisavino, baigė elgesio korekcijos programą „Elgesys–Pokalbis–Pasikeitimas“, dalyvauja programoje „Nuteistųjų socialinių įgūdžių ugdymas“. Bausmės atlikimo metu režimo reikalavimų nepažeidinėja, už nepriekaištingą elgesį paskatintas penkis kartus, bausmę atlieka lengvojoje grupėje ir yra perkeltas į Alytaus pusiaukelės namus. Dirba, taip pat dalyvauja pozityvaus užimtumo veiklose. Palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, turi pastovią gyvenamąją vietą, tinkamą intensyviai priežiūrai taikyti, išleidžiamas trumpalaikėms išvykoms į namus, į pataisos įstaigą grįžta laiku ir be pažeidimų. Nusikalstamo elgesio rizika mažėjo ir šiuo metu rizika yra žema – 13 balų pagal OASys. Nurodytos aplinkybės nuteistąjį charakterizuoja teigiamai, visgi jos nesudaro besąlyginio pagrindo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą. Jau minėta, kad taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos galima tik esant formaliųjų bei materialiųjų pagrindų visumai ir būtina nustatyti aplinkybes, leidžiančias pagrįstai manyti, jog nuteistasis laisvėje laikysis įstatymų ir nenusikals. Tokį manymą lemia jokių abejonių nekelianti ir akivaizdi nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Teismo vertinimu, šiuo metu tokia A. P. pažanga nenustatyta. Pažymima, kad iš nustatytų nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos 13 balų dinaminių yra net 11 balų, kuriuos nuteistasis savo teigiamu elgesiu ir mąstymu ne tik gali, bet ir privalo sumažinti ar visiškai panaikinti. Nuteistajam vis dar nustatomas kriminogeninis veiksnys – mąstymas ir elgesys (impulsyvumas, pasekmių suvokimas). Tuo atveju, kai yra nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai rizikos veiksniai, sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant minimalizuoti šių kriminogeninių veiksnių įtaką galimam pakartotiniam nusikalstamumui. Nuteistojo A. P. elgesys, jo impulsyvumas, pasekmių suvokimas yra nusikalstamą elgesį lėmę veiksniai. Jis bausmės atlikimo metu sprendė savo elgesio problemas, lankydamas elgesio korekcijos programas, visgi teigti, kad jo elgesys ir mąstymas pakankamai koreguojamas teigiama linkme, negalima, nes, kaip minėta, mąstymas ir elgesys, išlieka kriminogeniniu veiksniu. Šiame kontekste būtina įvertinti ir socialinio tyrimo išvadoje nurodytas aplinkybes, jog nuteistojo problemų atpažinimo, jų sprendimo, pasekmių suvokimo ir tikslų kėlimo įgūdžiai išugdyti tik vidutiniškai, jis sugeba kritiškai analizuoti ir vertinti savo elgesį, tačiau atpažįsta tik kai kuriuos nusikalstamam elgesiui pasireikšti įtakos turėjusius veiksnius. Taigi, įvertinus nuteistojo elgesio ir mąstymo pasikeitimą ir turimų elgesio problemų sprendimą bausmės atlikimo metu, teigti, jog nuteistojo pastangų pakanka jo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos, šiuo metu nėra pagrindo.

Sprendžiant, ar taikoma probacija bus sėkminga ir asmuo laikysis įstatymų bei nenusikals, taip pat vertintinas ir nuteistajam inkriminuotų nusikalstamų veikų pavojingumas tiek, kiek tai leidžia atskleisti tam tikras nuteistojo asmenines savybes ir įvertinti jų pokyčius laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu (Kauno apygardos teismo 2017 m. kovo 10 d. nutartis byloje Nr. 1S-189-383/2017, 2019 m. vasario 13 d. nutartis byloje Nr. 1S-107-245/2019). Nuteistasis A. P. bausmę atlieka už sunkaus nusikaltimo padarymą (BK 260 straipsnio 2 dalis), tai rodo didesnį jo pavojingumą visuomenei, ir padaryto nusikaltimo pobūdis bei pavojingumas sudaro prielaidas griežčiau vertinti aplinkybes, reikšmingas nuteistojo lygtiniam paleidimui. Komisija, kaip teigiamai nuteistąjį charakterizuojančią aplinkybę, nutarime nurodo, kad nuteistasis kaltę dėl nusikaltimo pripažįsta, ši aplinkybė nurodyta ir socialinio tyrimo išvadoje. Tačiau teismas atkreipia dėmesį į tai, kad teisminio nagrinėjimo metu nuteistojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė nebuvo nustatyta, nes nebuvo nuoširdaus gailėjimosi, teismas pažymėjo, jog nuteistasis savaip interpretavo savo parodymų esmę, intensyviai neigė turėjęs tikslą narkotines medžiagas platinti, ir duomenų, jog nuteistasis bausmės atlikimo metu iš esmės pakeitė savo poziciją, nėra. Komisija nutarime taip pat pažymėjo, kad nuteistasis vertybių sistemoje akcentuoja šeimos, sveikatos bei darbo svarbą. Tačiau būtina įvertinti ir socialinio tyrimo išvadoje nurodytą aplinkybę, kad nuteistojo nusikalstamo elgesio motyvas buvo materialinės naudos siekimas ir nusikaltimo pobūdis bei tikslai leidžia daryti prielaidą apie materialinių-hedonistinių vertybių egzistavimą. Hedonistinės (asmeninio malonumo) vertybės, teismo vertinimu, neigiamai charakterizuoja nuteistąjį, parodo jo lengvabūdiškumą ir leidžia pagrįstai abejoti, kad nuteistasis bausmės atlikimo metu tinkamai įvertino savo nusikalstamą praeitį ir laisvėje gyvenimo tikslų sieks tik teisėtais būdais ir priemonėmis, juolab kad elgesio pasekmių suvokimas yra nuteistojo nusikalstamą elgesį įtakojantis veiksnys. Be abejonės, nuteistojo elgesys ir mąstymas bausmės atlikimo metu keitėsi teigiama linkme ir jo teigiama charakteristika pataisos namų administracijos šiuo metu tinkamai įvertinta, nes kaip lengvinančios nuteistojo padėtį pritaikytos priemonės – perkėlimas bausmę atlikti į lengvąją grupę ir į Pusiaukelės namus. Tačiau teismo nustatytų nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių visuma šiuo metu dar neleidžia konstatuoti akivaizdžios jo pažangos koreguojant elgesį bei mąstymą teigiama linkme ir daryti išvadą, kad nuteistasis laisvėje sugebės ilgą laiką pasirinkti tinkamus elgesio modelius, tuo tarpu likusi neatlikta bausmės dalis yra didelė (bausmės pabaiga 2024 m. lapkričio 7 d.). Pažymėtina, kad teismų praktikoje vieningai laikomasi nuostatos, jog per trumpas paskirtos bausmės atlikimo laikas gali asmeniui suformuoti klaidingą nuomonę dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo už pavojingą visuomenei veiką ir tai gali būti viena iš prielaidų nusikalsti ateityje, o ne faktorius, skatinantis nuosekliai laikytis įstatymų. Bausmė turėtų sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad šie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalis).

Taigi, teismas, visapusiškai įvertinęs nuteistąjį charakterizuojančias aplinkybes, sprendžia, kad nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu keitėsi teigiama linkme, tačiau šiuo metu dar nėra pagrindo daryti išvadą, jog nuteistasis A. P. patyrė pakankamos trukmės laisvės atėmimo bausme taikomus suvaržymus ir esmingai pakeitė savo elgesį, padarė reikšmingą pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kas leistų konstatuoti, jog lygtinai paleidus A. P. iš pataisos įstaigos, laisvėje jis integruosis į visuomenę, laikysis įstatymų ir nenusikals, todėl Komisijos sprendimas taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal BVK 157 straipsnio nuostatas yra nepagrįstas, dėl ko Komisijos nutarimą atsisakytina tvirtinti.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 1, 2, 4 dalimis,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Atsisakyti patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2020 m. balandžio 29 d. nutarimą taikyti nuteistajam A. P. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Nutarties nuorašus išsiųsti nuteistajam ir prokurorui.

Nutartis per septynias dienas nuo jos gavimo dienos, o nuteistajam – per septynias dienas nuo nutarties nuorašo įteikimo jam dienos, gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, paduodant skundą per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.