Kauno apygardos teismo nutartis

R. J. laisvės atėmimo bausmę atlieka pagal Šiaulių apygardos teismo 2004 m. liepos 15 d. nuosprendį, pakeistą Lietuvos apeliacinio teismo 2005 m. spalio 28 d. nuosprendžiu, kuriuo jis nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 2 dalies 6, 9 punktą ir jam paskirta bausmė – laisvės atėmimas 16 metų 6 mėnesiams. Bausmės pradžia – 2002 m. gegužės 10 d., bausmės pabaiga – 2018 m. lapkričio 10 d. Neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis – 1 metai 9 mėnesiai 2 dienos (skaičiuojant Komisijos posėdžio, kuriame svarstytas nuteistojo prašymas dėl jo lygtinio paleidimo, dieną, t. y. 2017 m. kovo 8 d.).Komisijos 2017 m. vasario 8 d. nutarimu Nr. 357-62 nutarta nuteistajam R. J. taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos neatlikus 1 metų 9 mėnesių 2 dienų paskirtos laisvės atėmimo bausmės. Komisija tokią išvadą padarė atsižvelgusi į tai, kad nuteistasis atlikęs daugiau kaip 4/5 dalis paskirtos laisvės atėmimo bausmės, galiojančių drausminių nuobaudų neturi, už nepriekaištingą elgesį paskatintas 6 kartus, keičia savo elgesį bei mąstymą, kaltę dėl padarytų nusikaltimų pripažįsta, atsižvelgė į ankstesnės Komisijos pasiūlytas socialinės reabilitacijos ir nusikalstamo elgesio rizikos mažinimo priemones, jas vykdė, kreipėsi į pataisos namų administraciją dėl įsidarbinimo, finansinių įsipareigojimų neturi. Nuteistasis siekia prasmingo užimtumo, įgijo keletą specialybių, šiuo metu mokosi apdailininko specialybės, pateikė raštą, patvirtinantį, kad laisvėje bus priimtas dirbti langų montuotoju, taigi, stebima pozityvi darbinė motyvacija, taip pat neturi priklausomybės nuo psichiką veikiančioms medžiagų. Laisvėje jis turi nuolatinę gyvenamąją vietą, gyvens su sutuoktine jos tėvams priklausančiame būste. Nusikalstamo elgesio rizika žemėjo, ankstesnio svarstymo metu rizika buvo vertinama 40 balų, šiuo metu rizika vertinama 35 balais, t. y. žema, nusikalstamo elgesio rizikos balų mažėjimui įtakos turėjo elgesio, nuostatų bei mąstymo pasikeitimas. Komisija, įvertinusi nurodytas aplinkybes, sprendė, kad tikslinga nuteistajam švelninti teisinę padėtį ir jį lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos, nes yra pagrindas manyti, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti nuteistajam likusią bausmę atliekant neizoliuotam nuo visuomenės, bet prižiūrimam.Alytaus rajono apylinkės teismas 2017 m. kovo 13 d. nutartimi atsisakė patvirtinti Komisijos nutarimą dėl nuteistojo R. J. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos konstatavęs, jog nuteistojo pažanga mažinant jam nustatytų kriminogeninių veiksnių įtaką pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikai nėra akivaizdi ir leidžianti pagrįstai manyti, kad nuteistasis patyrė pakankamos trukmės laisvės atėmimo bausme taikomus suvaržymus ir iš esmės pakeitė savo elgesį, laisvėje jis laikysis įstatymų ir nenusikals.Skunde nuteistasis R. J. prašo panaikinti Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 13 d. nutartį ir priimti dėl skundo naują sprendimą – patvirtinti Komisijos nutarimą, kuriuo nutarta taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Skunde nurodo, kad jis atitinka tiek formalųjį, tiek materialųjį lygtinio paleidimo taikymo kriterijus: yra atlikęs būtinąją bausmės dalį, pateikęs prašymą taikyti lygtinį paleidimą, jo nusikalstamo elgesio rizika yra žema, sumažėjusi nuo 40 iki 35 balų. Be to, jis yra skatintas 6 kartus, mokosi, turi įgijęs specialybių, įvykdęs visus finansinius įsipareigojimus, laisvėje turi gyvenamąją vietą, pateikė pažymą, kad lygtinio paleidimo atveju laisvėje iš karto bus įdarbintas. Šios aplinkybės teigiamai apibūdina jo asmenybę, socialinius ryšius ir, vertinant kartu su aplinkybėmis, rodančiomis jo norą išeitį į laisvę ir gyventi pagal visuomenėje priimtas elgesio taisykles, leidžia spręsti apie jo gerus socialinius įgūdžius ir aukštą socialinės integracijos lygį, o kartu ir apie polinkio į pakartotinį nusikalstamumą nebuvimą.Nuteistasis teigia, kad teismas, netaikydamas jo atžvilgiu lygtinio paleidimo, vadovavosi įstatymų nenumatytomis sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą aplinkybėmis, t. y. nuteistojo požiūriu į izoliacijos sąlygas, jo padarytų nusikaltimų, už kuriuos atliekama bausmė, pobūdį, teismo abejojimą oficialiomis įdarbinimo pažymomis, nesančiomis drausminės nuobaudomis bei jų kiekiu, todėl teismas, savavališkai nustatęs šias papildomas, perteklines, įstatyme nenumatytas lygtinio paleidimo sprendimo sąlygas, pasielgė neteisėtai. Pažymi ir tai, kad į minėtas aplinkybes jau buvo atsižvelgta pagal OASys vertinimo sistemą nustatant rizikos balus, todėl šias aplinkybes papildomai minėti ir dubliuoti nurodant kartu su pagal jas jau nustatytais rizikos balais yra nepagrista, netikslinga ir neteisėta. Pagal šiuo metu galiojančias teisės nuostatas ne teismo kompetencija yra vertinti aplinkybes, susijusias su nuteistojo elgesiu, jo charakterio savybėmis ar kitomis aplinkybėmis, susijusiomis su nuteistuoju, išskyrus rizikos balų dydį arba jų mažėjimo pažangą.Apelianto nuomone, teismas neteisingai aiškino nuobaudos galiojimo sampratą, kadangi nuobauda galiojančia laikoma tada, kai ji yra vykdoma ar kol vykdomas ja paskirtas draudimas. Kai tik baigiasi nuobaudos terminas, nuobauda laikoma negaliojančia, o po nuobaudos paskyrimo praėjus vieniems metams ir per šį laikotarpį negavus naujos drausminės nuobaudos, nuteistasis laikomas nebaustu.Skunde teigiama, kad nuteistojo lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos nėra visiškas jo atleidimas nuo paskirtos bausmės. Lygtinai paleistas asmuo yra prižiūrimas ir stebimas, jam nustatomi įpareigojimai ir suvaržymai, kurių pažeidimas gali nulemti lygtinio paleidimo taikymo panaikinimą ir asmens gražinimą į pataisos įstaigą atlikti likusią bausmę. Todėl, netgi taikant asmens lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, bausmės tikslų įgyvendinimas yra tęsiamas, o nuteistasis skatinamas pasitaisyti, taip netgi sėkmingiau užtikrinant bausmės tikslų įgyvendinimą, nes nuteistasis integruojasi į visuomenę palaipsniui, prižiūrimas. Neleidžiamomis lygtinio paleidimo klausimo sprendimui aplinkybėmis grįstas teismo nutarimas netaikyti lygtinio paleidimo atima iš jo galimybę prižiūrimam palaipsniui įsilieti į visuomenę ir taip, dėl pernelyg ilgo buvimo pataisos įstaigoje nedegradavus, įsilieti į visuomenę ir tikslingai užbaigti bausmę.Nuteistojo R. J. skundas atmetamas.Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Taigi sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos vertintina nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant. Iš BVK 157 straipsnio 1 dalies lingvistinio aiškinimo matyti, jog pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką vertinama ne tik esant vidutinei arba aukštai nusikalstamumo rizikai, bet ir tuomet, kai nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika yra žema.BVK 164 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija apsvarsto nuteistojo prašymą ir socialinio tyrimo išvadą, nuteistajam taikytas socialinės reabilitacijos priemones ir jų įgyvendinimo rezultatus, nusikalstamo elgesio rizikos pokyčius, BVK 157 straipsnio 8 dalyje nurodytą nukentėjusiojo atsiliepimą, jeigu jis buvo gautas, ir priima motyvuotą nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos arba jo netaikyti. Tuomet klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą patvirtinimo sprendžiantis teismas vertina, ar komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes ir ar tinkamai taikytos BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos (BPK 360 straipsnio 2 dalis).Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys patvirtina, kad R. J. laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra atlikęs privalomą įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kada gali būti sprendžiamas asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimas, tačiau, kaip jau minėta, lygtinio paleidimo taikymui taip pat būtina sąlyga – manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Bylos duomenys patvirtina, kad atlikus nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą, naudojant OASys metodiką, nustatyta, kad R. J. priklauso žemos rizikos grupei – 35 balai. Sprendžiat klausimą dėl galimybės taikyti lygtinį paleidimą, ir šiuo atveju turi būti įvertina pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką ir nustatymas aplinkybės, ar ji sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.