Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kęstučio Dargužio (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Nerijaus Meilučio ir Jurgos Vasiliauskienės,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo A. P. skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų (toliau – Alytaus apylinkės teismas) 2020 m. gegužės 27 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) 2020 m. balandžio 29 d. nutarimą Nr. 357-90 taikyti nuteistajam A. P. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. A. P. (toliau – A. P.) Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. liepos 19 d. nuosprendžiu nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 259 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 270 MGL dydžio (10168,20 Eur) bauda. Vadovaujantis BK 66 straipsnio 1, 2 dalimis, 65 straipsnio 1 dalimi į bausmę įskaitytas A. P. suėmime nuo 2015 m. gruodžio 2 d. iki 2016 m. kovo 31 d. išbūtas laikas, suėmimo dieną prilyginant 2 MGL (75,32 Eur) dydžio baudai.

1.1. Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. vasario 3 d. nuosprendžiu buvo pakeistas Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. liepos 19 d. nuosprendis ir A. P. nusikalstama veika iš BK 259 straipsnio 1 dalies perkvalifikuota į BK 260 straipsnio 2 dalį ir jam paskirta 8 (aštuonerių) metų laisvės atėmimo bausmė, bausmę atliekant pataisos namuose. Minėtu Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendžiu panaikinta Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. liepos 19 d. nuosprendžio dalis, kuria vadovaujantis BK 66 straipsnio 1, 2 dalimis, 65 straipsnio 1 dalimi į paskirtą bausmę įskaitytas A. P. suėmime nuo 2015 m. gruodžio 2 d. iki 2016 m. kovo 31 d. suėmime išbūtas laikas, suėmimo dieną prilyginant dviejų MGL (75,32 Eur) dydžio baudai. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į A. P. paskirtos laisvės atėmimo bausmės laiką įskaitytas laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2015 m. gruodžio 2 d. iki 2016 m. kovo 31 d. Bausmės pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo nuosprendžio vykdymo dienos.

2. Laisvės atėmimo bausmės pradžia – 2017 m. kovo 6 d., bausmės pabaiga – 2024 m. lapkričio 7 d.

3. Komisijos 2020 m. balandžio 29 d. nutarimu Nr. 357-90 buvo nutarta nuteistajam A. P. taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Komisijos nutarime konstatuota, kad tikslinga nuteistajam švelninti teisinę padėtį ir jį lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos, kadangi yra pagrindas manyti, jog bausmės tikslai gali būti pasiekti nuteistajam likusią bausmę atliekant neizoliuotam nuo visuomenės, bet prižiūrimam. Nutarime nurodoma, kad nuteistajam bus lengviau adaptuotis visuomenėje, jei jis toliau bausmę atlikinės neizoliuotas nuo visuomenės.

4. Alytaus apylinkės teismo 2020 m. gegužės 27 d. nutartimi buvo nutarta atsisakyti patvirtinti Komisijos 2020 m. balandžio 29 d. nutarimą Nr. 357-90. Teismas nutartyje nurodė, kad teismo nustatytų nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių visuma šiuo metu dar neleidžia konstatuoti akivaizdžios jo pažangos koreguojant elgesį bei mąstymą teigiama linkme ir daryti išvadą, kad nuteistasis laisvėje sugebės ilgą laiką pasirinkti tinkamus elgesio modelius, tuo tarpu likusi neatlikta bausmės dalis yra didelė.

5. Skunde apygardos teismui nuteistasis prašo panaikinti skundžiamą Alytaus apylinkės teismo 2020 m. gegužės 27 d. nutartį ir patvirtinti Komisijos 2020 m. balandžio 29 d. nutarimą dėl lygtinio paleidimo taikymo.

5.1. Skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas nutartį priėmė išsamiai ir nuosekliai nesusipažinęs su nuteistojo asmens byla ir socialinio tyrimo išvada visoje apimtyje, o nutarties motyvuojamoje dalyje selektyviai pateikė Alytaus pataisos namų socialinio tyrimo išvados faktus ir netinkamai juos aiškino. Nuteistasis nurodo, kad pirmosios instancijos teismo keliamas reikalavimas panaikinti dinaminius balus, jų reikšmę suvedant į absoliutų nulį, yra nerealus, nelogiškas ir net teoriškai nepasiekiamas. Skundu atkreipiamas dėmesys, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra žema ir sudaro 13 iš 168 galimų pagal „OASys“ vertinimo skalę, todėl teismo keliami neįgyvendinami reikalavimai pažeidžia nuteistojo teisėtus lūkesčius.

5.2. Skunde nesutinkama ir su pirmosios instancijos teismo pozicija dėl likusios didelės neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalies. Skunde nurodoma, kad jei nuteistasis bausmės atlikimo metu pavyzdingai elgiasi, tai jo teisinė padėtis turi būti švelninama suteikiant papildomas teises arba lengvatas, atsisakant tam tikrų apribojimų arba specialių pareigų, todėl nuteistojo teisinės padėties švelninimas turi atitikti proporcingumo reikalavimus, t. y. kuo geresnis nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu, tuo daugiau teisių jam turi būti suteikiama. A. P. nurodo, kad jau šiuo metu laisvės atėmimo bausmę jis atlieka neizoliuotas nuo visuomenės, palaiko intensyvius ryšius su artimaisiais trumpalaikių išvykų metu, kas dieną eina į darbą su kitais visuomenės nariais, su jais komunikuoja.

5.3. A. P. teigimu, nepateikus įrodymų, kad kalinys neatitinka minimalių (aiškių ir tikslių) lygtinio paleidimo kriterijų, kuriuos įvertino Komisija, yra privaloma priimti sprendimą taikyti lygtinį paleidimą. Skunde nuteistasis pabrėžia, kad tai yra pirmasis jo teistumas, jis nuteistųjų kriminalinės subkultūros nuostatų nepalaiko, visą savo gyvenimą tikslų siekė teisėtomis priemonėmis, nuoširdžiai dirbo, rūpinosi savo artimųjų ir bendruomenės gerove.

Nuteistojo A. P. skundas atmetamas.

6. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalyje (2015 m. birželio 23 d. įstatymo Nr. XII-1818 redakcija) numatyta, kad lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų gali būti laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals. Taip pat nuteistasis, kuris siekia būti paleistas lygtinai, turi būti atlikęs BVK 157 straipsnio 2 dalyje numatytą bausmės dalį. Taigi, iš šių įstatymo nuostatų aiškiai matyti, kad BVK yra nustatyti du formalieji bei du materialieji pagrindai (sąlygos) lygtiniam paleidimui, kuriems egzistuojant nuteistajam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos. Formalieji pagrindai lygtinio paleidimo taikymui yra: a) nuteistojo prašymo Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai pateikimas bei b) nuteistasis turi būti atlikęs minimalią laisvės atėmimo bausmės dalį. Materialieji pagrindai lygtiniam paleidimui yra: a) nuteistojo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymas ir b) pagrįstas manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį lemia žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant.

7. Iš skundo nagrinėjimui pateiktos bylos medžiagos matyti, kad nuteistasis A. P. Komisijai yra pateikęs prašymą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos bei atlikęs minimalią įstatymo nustatytą jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, dėl ko galima daryti išvada, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja formalieji pagrindai sprendimo dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos priėmimui, tačiau būtina pažymėti, kad lygtinio paleidimo taikymui taip pat būtina nustatyti ir materialiuosius lygtinio paleidimo pagrindus – tai individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymą bei pagrįstą manymą, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad nuteistojo A. P. nusikalstamo elgesio rizika yra žema – 13 balų pagal „OASys“, tačiau pažymėtina, jog teismui būtina nustatyti, ar nuteistojo pažanga, mažinant nusikalstamo elgesio riziką yra įtikinanti, kad jis jau pasiruošęs gyvenimo tikslų siekti tik teisėtomis priemonėmis.

8. Skundo nagrinėjimui pateiktoje byloje esantys duomenys patvirtina, kad A. P. vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones – dalyvavo naujai atvykusių į pataisos įstaigą nuteistųjų adaptacijos, pataisos bei integracijos į visuomenę programose. Su visomis aiškinamomis temomis sutiko ir jas įsisavino. Nuteistasis nuo 2018 m. kovo 7 d. bausmę atlieka lengvojoje grupėje. Perkeltas į Alytaus pusiaukelės namus individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones vykdė ir pusiaukelės namų vidaus tvarkos taisyklių nepažeidė. A. P. dalyvauja programoje „Nuteistųjų socialinių įgūdžių ugdymas“. Užsiėmimų metu jis mokėsi išreikšti savo nuomonę, išklausyti kitus, atpažinti jausmus ir emocijas, jas valdyti. Nuteistasis 2020 metais dalyvavo ir baigė elgesio korekcijos programą „Elgesys. Pokalbis. Pasikeitimas“. Po darbo A. P. dalyvauja pozityvaus užimtumo veiklose, vykstančiose tiek Pusiaukelės namuose, tiek už jos ribų. Šios aplinkybės be abejonės teigiamai charakterizuoja nuteistojo asmenybę ir patvirtina faktą, kad jis savo elgesį koreguoja teigiama linkme, tačiau visais atvejais svarbu įvertinti ne tik teigiamus, tačiau ir neigiamus nuteistojo asmenybę apibūdinančius bei elgesio pokyčius atskleidžiančius duomenis.

9. Iš byloje esančios socialinio tyrimo išvados matyti, kad vis dar išskiriamas vienas nuteistojo asmenybę neigiamai charakterizuojantis kriminogeninis veiksnys – mąstymas ir elgesys. A. P. sugeba analizuoti ir kritiškai vertinti savo elgesį, tačiau atpažįsta tik kai kuriuos nusikalstamam elgesiui pasireikšti įtakos turėjusius veiksnius. Nors nuteistasis yra linkęs apsvarstyti ir išanalizuoti situacijas numatant priežasties – pasekmės ryšį, tačiau jo padarytame nusikaltime vyrauja impulsyvumas, kaip nusikalstamą elgesį lėmusi sąlyga. Problemų atpažinimo, jų sprendimo, pasekmių suvokimo ir tikslų kėlimo įgūdžiai yra išugdyti tik vidutiniškai. Nors nuteistasis bausmės atlikimo metu yra dalyvavęs resocializacijos programoje „Socialinių įgūdžių ugdymas“, kas parodo jo motyvaciją keistis, tobulėti ir koreguoti nusikalstamą elgesį, tačiau vis dar išliekantis kriminogeninis veiksnys parodo, kad nuteistojo pastangos nėra pakankamos ir jis privalo savo elgesį toliau koreguoti teigiama linkme. Nors savo skunde nuteistasis nurodo, kad visą savo gyvenimą tikslų siekė teisėtomis priemonėmis, nuoširdžiai dirbo, tačiau jo padarytos nusikalstamos veikos pobūdis ir tikslai leidžia daryti prielaidą apie materialinių – hedoistinių vertybių egzistavimą. Kaip matyti iš bylos medžiagos, nuteistasis, būdamas laisvėje dirbo, tačiau siekdamas finansinės naudos jis pasiryžo padaryti nusikalstamą veiką, kas leidžia abejoti jo pasiryžimu būnant laisvėje savo tikslų siekti tik teisėtomis priemonėmis.

10. Kaip jau nurodyta aukščiau, nagrinėjamu atveju nustatyta, kad A. P. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra žema – 13 balų, tačiau svarbu pažymėti, kad iš jų net 11 yra dinaminiai, kuriuos nuteistasis ne tik gali, tačiau ir privalo mažinti savo teigiamu elgesiu bei mąstymu. Tai leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad nuteistojo pažanga ir jo pastangos integruotis į visuomenę dar nėra pakankamos, todėl nėra pagrindo teigti, kad pataisos procesas A. P. jau yra užtikrinantis, jog galimos probacijos metu jis laikysis įstatymų ir nebenusikals. Esant nustatytoms aplinkybėms, konstatuotina, kad nagrinėjamu atveju lygtinis paleidimas A. P. vis dar negalimas, kadangi neegzistuoja formaliųjų ir materialiųjų pagrindų visuma, ką yra būtina nustatyti, sprendžiant asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą. Abejonių dėl to, kad būdamas lygtinai paleistas nuteistasis sugebės laikytis jam nustatytų draudimų bei įstatymų kelia ir ta aplinkybė, kad teisminio nagrinėjimo metu A. P. savo parodymų esmę interpretavo savaip, todėl galima teigti, kad egzistuoja lengvabūdiškas asmens požiūris į jo padarytą nusikalstamą veiką bei siekis susiklosčiusias aplinkybes vertinti iš sau teigiamos pusės.

11. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, konstatuotina, kad apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, tinkamai vadovavosi įstatymais ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, kurio naikinti pateiktame skunde išdėstytais argumentais pagrindo nėra. Nors A. P. savo elgesį koreguoja teigiama linkime, tačiau jo daroma pažanga dar nėra pakankama laisvės atėmimo bausmės atlikimo sąlygų keitimui, t. y. švelninimui, atsižvelgiant į tai, kad nuteistasis bausmę už sunkios nusikalstamos veikos padarymą atlieka lengvosios grupės sąlygomis. Remiantis šiomis aplinkybėmis teismas konstatuoja, kad skundžiama nutartis paliekama nepakeista, o A. P. skundas atmetamas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo A. P. skundą atmesti ir palikti galioti Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2020 m. gegužės 27 d. nutartį.

Nutartis neskundžiama ir įsigalioja nuo priėmimo dienos.