Kauno apylinkės teismo nutartis

2026-01-15 · Byla Nr. TS-3-1189/2026

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Atskirasis skundasNutartis · 2016-03-31Lietuvos apeliacinis teismas
  2. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2016-07-19Klaipėdos apygardos teismas
  3. ApeliacijaNuosprendis · 2017-02-03Lietuvos apeliacinis teismas
  4. E1-8-224/2017Nutartis · 2017-06-02Alytaus apylinkės teismas
  5. KasacijaNutartis · 2017-10-17Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
  6. T-183-319/2020Nutartis · 2020-05-27Alytaus apylinkės teismas
  7. Atskirasis skundasNutartis · 2020-07-09Kauno apygardos teismas
  8. T-63-795/2023Nutartis · 2023-08-16Klaipėdos apygardos teismas
  9. TS-3-1189/2026Nutartis · 2026-01-15Kauno apylinkės teismas
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2026-01-15
Bylos Nr.
TS-3-1189/2026
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-48851-2015-7
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Gabrielė Kaktienė
Nuteistasis
L. K.

Įžanginė dalis

Byla Nr. TS-3-1189/2026Teisminio proceso Nr. 1-01-1-48851-2015-7Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.15.2; 2.1.10.1(S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2026 m. sausio 15 d.Kaišiadorys

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų Kaišiadoryse teisėja Gabrielė Kaktienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo L. K. skundą dėl Lygtinio paleidimo komisijos 2025 m. gruodžio 8 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) netaikyti nuteistajam L. K. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos panaikinimo.

Teismas

Aprašomoji dalis

nustatė:

Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 2-ajame kalėjime laisvės atėmimo bausmę atlieka L. K., gimęs (duomenys neskelbtini), nuteistas Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. liepos 19 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 3 dalį, 260 straipsnio 2 dalį, 63 straipsnio 1 dalį, 4 dalį, paskirta galutinė 13 metų laisvės atėmimo bausmė.

Bausmės pradžia – 2017 m. kovo 24 d., pabaiga – 2030 m. vasario 22 d.

Anksčiau teistas.

Lygtinio paleidimo komisija (toliau – ir Komisija) 2025 m. gruodžio 8 d. priėmė nutarimą netaikyti nuteistajam L. K. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 82 straipsnio 1 dalies 3 punktą. Nutarimas motyvuojamas tuo, kad atlikus pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal „OASys“ metodiką, nustatyta žema pakartotinio nusikalstamo elgesį rizika, žema didelės žalos rizika. Nurodoma, kad nuteistasis turi 28 metus darbo stažo. Šiuo metu yra pensinio amžiaus, įkalinimo įstaigoje nebedirba, įstaigoje įgijo siuvėjo kvalifikaciją. Nuteistasis turi negalią, dalyvumas siekia apie (duomenys neskelbtini). Lygtinio paleidimo atveju gyventų pas seserį, dirbtų turguje. Šiuo metu skolingas antstoliams daugiau kaip 6 tūkstančius eurų, skolą dengia savanoriškai. Bausmės atlikimo metu nuteistasis siekia įsitraukti į prosocialų elgesį skatinančia veiklas, vengia elgtis destruktyviai. Bausmės atlikimo metu nuteistasis kreipėsi į psichologus ir 2024 m. III ketvirčio laikotarpiu dalyvavo trijuose individualiuose pokalbiuose, jų metu pastebėta, kad nuteistasis linkęs analizuoti savo elgesio priežastis ir motyvaciją, gilintis į įvairias gyvenimo sritis. Bausmės atlikimo metu nuteistasis 9 kartus skatintas. Nurodoma, kad nuteistasis nusikalstamas veikas vykdė siekiant pasipelnyti. Bausmės atlikimo metu elgesys nebuvo disciplinuotas, atlikdamas bausmę atviro tipo bausmės atlikimo vietoje, sistemingai darė pažeidimus, dėl ko buvo grąžintas bausmę tęsti paprastoje grupėje. Šiuo metu nėra linkęs suvoki savo pažeidimų motyvo, nustatyta problemų sprendimo, atpažinimo įgūdžių stoka, pasekmių nesuvokimas, tų pačių klaidų kartojimas asmeniui išlieka aktualūs pakartotinio nusikalstamo elgesio raiškos kontekste. Nuo 2025 m. rugpjūčio mėnesio apie plano priemonių vykdymą duomenų negauta. Netęsia plane numatytų priemonių vykdymo, šiais metais iš viso padaryti keturi drausminiai pažeidimai, tai neleidžia teigti, kad asmuo yra pakeitęs savo požiūrį į savo elgesį bei rodo, kad asmuo dar negeba valdyti savo rizikos mažiau struktūruotoje aplinkoje be atitinkamai nėra pasiruošęs lygtiniam paleidimui.

Nuteistasis L. K. pateikė teismui skundą, kuriuo prašo panaikinti lygtinio paleidimo komisijos nutarimą ir taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą. Nuteistojo skundas motyvuojamas tuo, kad nebuvo įvertintos visos svarbios aplinkybės, lėmusios neteisingo nutarimo priėmimą. Komisijos sprendimo priėmimo metu nuo paskutinės jam paskirtos nuobaudos buvo praėję 3 mėnesiai. Be to, nurodo, kad sveikatos būklės paūmėjimas turėjo įtakos jo padarytiems pažeidimams. Nurodo, kad 2025 m. liepos 25 d. buvo nubaustas už tai, kad pagal individualią darbotvarkę nuvyko ne į 25 – mečio turgų, o į Varnių gatvę. Paaiškina, kad jis važiuoja apsipirkti į Varnių turgavietę, kodėl 25 – mečio turgus buvo įtrauktas į individualią dienotvarkę negali pasakyti, galbūt suklydo socialinė darbuotoja, jis pats neatmeta, kad dėl patirtos traumos galėjo sumaišyti turgaviečių pavadinimus. 2025 m. rugpjūčio 4 d. jam skirta nuobauda dėl to, kad 2025 m. rugpjūčio 1 d. savavališkai 7.23 val. išvyko iš pusiaukelės namų. Jis lankė paskaitas, kurios prasidėdavo 8.00 val. Užsiėmimai vyko kelis kartus ir kitais kartais į juos jam buvo leista išvykti 7.30 val., todėl nenorėdamas praleisti paskaitos, išvyko nepaisant neteisingai įrašyto išvykimo laiko. 2025 m. rugpjūčio 4 d. buvo nubaustas už tai, kad 2025 m. liepos 31 d. nesilaikė individualioje dienotvarkėje nustatyto maršruto, t. y. vietoje numatyto Lampėdžių parko vyko iki Dovinės ir Gervių g. sankryžos, kadangi sugedo dulkių siurblys ir su socialinės darbuotojos leidimu sustojo pakeliui ir užėjo į „Maxima“ parduotuvę, jo nusipirkti. Iki Lampėdžių parko po to nevažiavo, nes būtų nespėjęs iki nustatyto laiko grįžti į pusiaukelės namus. Dėl pirmos paskirtos nuobaudos nieko negali pasakyti, nes apie ją nieko nepamena. Nurodo, kad padaryti pažeidimai nėra piktybiški, galimai sąlygoti galvos traumos, kurios pasėkoje jam sutriko orientacija, atmintis, sunkiau susigaudyti situacijose. Be to, mano, kad Komisija neatsižvelgė, kad jis turi didelių sveikatos problemų, lėtinių ligų, kurios reikalauja nuolatinio gydymo, dėl kurių jam nustatytas (duomenys neskelbtini) lygis bei nuo 2016 m. sausio 20 d. neterminuotai nustatytas didelių specialiųjų poreikių lygis ir antrojo lygio specialusis nuolatinės slaugos poreikis. Nurodo, kad atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, į jo žemą pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, veiklas į kurias buvo įsitraukęs, bei jo amžių, mano, kad jis gali būti paleistas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos lygtinai.

Nuteistojo L. K. skundas atmestinas.

BVK 82 straipsnio 1 dalis numato, jog nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę tokią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – asmenys, nuteisti už nusikaltimus, padarytus dėl neatsargumo, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo. Taigi, iš šių įstatyminių nuostatų aiškiai matyti, jog BVK yra nustatyti formalusis ir materialusis pagrindai (sąlygos) lygtiniam paleidimui, kuriems egzistuojant, nuteistam asmeniui gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Formalusis pagrindas lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymui yra minimalios laisvės atėmimo bausmės dalies atlikimas. Materialusis pagrindas lygtiniam paleidimui yra žema nusikalstamo elgesio rizika arba akivaizdžios pažangos mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką padarymas. Sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, vertinama nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant. Sprendžiant dėl nuteistojo pažangos, mažinant nustatytų veiksnių įtaką nusikalstamo elgesio rizikai, vertinamas jo požiūris į izoliacijos sąlygas ir nustatytos tvarkos laikymąsi, taip pat atsižvelgiama į individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, nuteistojo dalyvavimą elgesio pataisos programose bei šių priemonių ir programų rezultatus. Atkreipiamas dėmesys į tai, jog nuteistojo teisė į lygtinį paleidimą nėra absoliuti ir taikoma ne bet kuriuo atveju. Tai išimtinė teisė, ir tik įvertinus visas nuteistajam palankias ir nepalankias aplinkybes, atsižvelgus į bausmės tikslus, konkrečių nukentėjusiųjų bei visuomenės interesų užtikrinimą, priimamas atitinkamas sprendimas. Lygtinio paleidimo institutas nėra bendrą bausmės atlikimo tvarką reglamentuojanti taisyklė, kurią privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems, atlikusiems privalomą dalį bausmės, numatytos BVK 82 straipsnyje, ar kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema.

Atsižvelgiant į bylos medžiagą, teismas konstatuoja, jog formalusis pagrindas lygtinio paleidimo taikymui nuteistajam L. K. šiuo metu jau egzistuoja, tai yra nuteistasis jau yra atlikęs BVK 82 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytą privalomai atliktiną laisvės atėmimo bausmės dalį. Vis tik, kaip jau aukščiau aptarta, vien šios aplinkybės egzistavimas nesudaro pagrindo lygtinio paleidimo taikymui, kadangi reikalinga įvertinti ir nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką arba pastangas tokią riziką mažinant, o taip pat ir nuteistojo elgesį įkalinimo įstaigoje. Tačiau išanalizavus skundo nagrinėjimui aktualius duomenis, sutiktina su skundžiamu Komisijos nutarimu netaikyti lygtinio paleidimo, kadangi materialusis pagrindas, lygtinio paleidimo taikymui, nustatytas nebuvo.

Iš Socialinio tyrimo išvados duomenų nustatyta, jog 2025 m. lapkričio 14 d. buvo atliktas nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimas pagal ,,OASys“ metodiką, kurio metu buvo nustatyta, jog nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika atitinka kriterijų žemas, kas vertinant atsietai, BVK 82 straipsnio 1 dalies prasme, galėtų būti vertinama kaip materialusis pagrindas, tačiau net ir nustačius tokį rizikos įvertinimą, reikalinga nustatyti, ar nuteistojo asmens elgesys nekelia jokių abejonių, dėl jo pataisos proceso ir galimos probacijos, ko šiuo atveju nėra nustatyta. Tokią išvadą teismas grindžia tuo, jog įvertinus visus nuteistąjį charakterizuojančius duomenis, akivaizdu, jog nuteistasis nėra linkęs nei paisyti įkalinimo įstaigos vidaus tvarkos taisyklių, nei esmingai keisti savo nusikalstamas nuostatas. Nuteistojo nusikalstamų nuostatų raiška yra nustatyta įvertinus jo elgesyje vyraujančius dinaminius veiksnius (apsunkinti / konfliktiški santykiai su artimaisiais, buvo arba yra įtakojamas asocialios grupės, negeba atpažinti problemų, stokoja tinkamų problemų sprendimo įgūdžių, negeba tinkamai įvertinti savo elgesio pasekmių, neturi tikslų, linkęs gyventi šiandiena, priežiūros / apribojimų pažeidimai), kurie turi neabejotinos įtakos nuteistojo nusikalstamo mąstymo eigai bei elgesiui. Šių veiksnių egzistavimas nuteistojo elgesyje, net ir atsižvelgus į visus jo skunde nurodytus, teigiamai nuteistąjį charakterizuojančius duomenis, dar neleidžia spręsti, jog paleistas lygtinai nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals. Apsauginių kriminogeninių veiksnių, kurie nuteistąjį galėtų skatinti laikytis įstatymų ir elgtis pagal visuomenėje vyraujančias moralės normas, nenustatyta. Tokiu būdu, dar negalima vertinti, kad paleistas lygtinai nuteistasis laikysis įstatymų ir pakartotinai nenusikals, ką pagrįstai konstatavo ir Komisija skundžiamame nutarime.

Pažymėtina, kad nuteistasis bausmės atlikimo metu, nors ir skatintas 9 kartus, tačiau 2025 m. dėl drausminės tvarkos pažeidimų baustas 4 kartus, kas išskirtinai neigiamai jį charakterizuoja, kaip asmenį linkusį demonstruoti savo nihilistines nuostatas net ir įkalinimo įstaigoje, o taip pat ir būnant gerai susipažinus su įkalinimo įstaigos vidaus tvarkos taisyklėmis. Be kita ko, nuteistasis už sistemingus vidaus tvarkos taisyklių pažeidimus, iš atviro tipo bausmės atlikimo vietos, bausmę atlikti buvo perkeltas į pusiau atviro tipo bausmės atlikimo vietą. Toks pokytis atskleidžia ne nuteistojo nusikalstamo elgesio korekcijos progresą, o priešingai regresuojantį elgesį atliekant laisvės atėmimo bausmę ir aiškiai demonstruojant savo nuostatas taisyklių nepaisymo atžvilgiu. Šie duomenys, jokia prasme neleidžia spręsti, jog nuteistojo atžvilgiu jau galėtų būti taikomas lygtinio paleidimo institutas. Ir nors nuteistasis skunde nurodo, kad jo padaryti drausmės pažeidimai nėra piktybiški, tačiau teismas atkreipia dėmesį, kad nuteistasis nuo 2025 m. rugpjūčio mėnesio taip pat netęsia resocializacijos plane numatytų veiklų, nedalyvavo individualiose konsultacijose ir užimtumo darbuotojų vedamuose renginiuose, užsiėmimuose, būreliuose, paskaitose. Tai rodo neigiamą nuteistojo požiūrį i resocializaciją bei atskleidžia nuteistojo menkas pastangas dėl nusikalstamo elgesio keitimo.

Be viso to, nuteistasis nurodo, kad jo drausminiams nusižengimams įtakos turėjo jo patirta galvos trauma, dėl ko jam sutriko orientacija, atmintis ir sunkiau susigaudyti situacijose. Iš byloje pateiktų nuteistojo ambulatorinių apsilankymų kortelių ir epikrizių matoma, kad nuteistajam nebuvo nustatyti jokie aplinkos suvokimo ar psichiniai sutrikimai, kuriuos lėmė galvos trauma patirta 2025 m. vasario 23 d. Be to dėl 2025 m. liepos 23 d. epizodo, kai buvo nubaustas už tai, kad pagal individualią darbotvarkę nuvyko ne į 25 – mečio turgų, o į Varnių gatvę, iš bylos medžiagos nustatyta, kad matant nuteistojo nukrypimą nuo maršruto su juo kelis kartus buvo bandoma susiekti telefonu, tačiau jis neatsiliepė, pats susiekė tik grįžęs į pataisos namus. Dėl 2025 m. rugpjūčio 1 d., kai jam skirta nuobauda dėl to, kad savavališkai 7.23 val. išvyko iš pusiaukelės namų sprendime dėl drausminės nuobaudos L. K. skyrimo nurodoma, kad praeinant pro postą nuteistasis darbuotojų buvo informuotas, kad pagal dienotvarkę išvykti turi 8.30 val., tačiau darbuotojų pastabų neklausė ir sąmoningai išėjo iš pusiaukelės namų. Dėl 2025 m. liepos 31 d. epizodo kuomet turėjo vykti iki Lampėdžių parko, sprendime dėl drausminės nuobaudos skyrimo nurodoma, kad nuteistojo buvimo vieta buvo užfiksuota Naujakurių 11, Kaunas, Dovinės g. ir Gervių g. sankryžoje nuteistasis nesilankė. Iš šios informacijos darytina išvada, kad nuteistasis sąmoningai pažeidinėjo drausminę tvarką pataisos įstaigoje, be to šie pažeidimai išskirtinai nustatyti savaitės bėgyje ir praėjus nemažai laiko po patirtos galvos traumos, taip pat po 2025 m. rugpjūčio mėnesio daugiau pažeidimų nefiksuota.

Nuteistasis skunde nurodo, kad Komisija neatsižvelgė, kad jis turi didelių sveikatos problemų, lėtinių ligų, kurios reikalauja nuolatinio gydymo, dėl kurių jam nustatytas 20 procentų dalyvumo lygis bei nuo 2016 m. sausio 20 d. neterminuotai nustatytas didelių specialiųjų poreikių lygis ir antrojo lygio specialusis nuolatinės slaugos poreikis. Teismas pažymi, jog nuteistasis atlieka laisvės atėmimo bausmę pagal 2016 m. liepos 19 d. Klaipėdos apygardos teismo nuosprendį, kurio priėmimo metu nuteistajam jau buvo neterminuotai nustatytas didelių specialiųjų poreikių lygis. Nuosprendyje jau buvo pasisakyta, kad nors L. K. turi didelių sveikatos problemų, tačiau sunkiomis nepagydomomis širdies ir plaučių ligomis L. K. susirgo ir sirgo iki inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymo, tačiau šios ligos nesutrukdė jam aktyviai judėti, vairuoti automobilius ir padaryti labai sunkų ir sunkų nusikaltimus, dėl ko jam buvo paskirta laisvės atėmimo bausmė. Tokiu būdu, aptartas dalyvumo ir specialiųjų poreikių lygtis, sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo taikymo neturi jokios esminės reikšmės.

Pabrėžtina, kad L. K. atlieka laisvės atėmimo bausmę už sunkaus ir labai sunkaus nusikaltimų padarymą, o nuteistojo nusikalstama veika yra susijusi su narkotinių medžiagų disponavimu su tikslu platinti. Nusikaltimai susiję su narkotinėmis medžiagomis sudaro itin didelį pavojų visuomenei, jos saugumui, nusikaltimai, susiję su neteisėtu disponavimu psichotropinėmis medžiagomis, kelia didelį pavojų žmonių sveikatai, gyvybei, padeda plisti narkomanijai. Nors nusikalstamų veikų sunkumas ir pavojingumas neabejotinai jau buvo įvertintas teismo nagrinėjant baudžiamąją bylą ir negali būti laikoma pagrindu atsisakyti taikyti lygtinį paleidimą, tačiau, kita vertus, įvertinti, ar nuteistojo pataisos progresas pakankamas, neįmanoma neatsižvelgiant į tai, už kokio pobūdžio ir kokio pavojingumo laipsnio nusikalstamos veikos padarymą nuteistasis atlieka bausmę. Šiuo atveju, nėra nustatyta, jokių objektyvių aplinkybių, kurios patvirtintų, jog nuteistojo nusikalstamų nuostatų raiška jau yra esmingai pakitusi ir jis yra padaręs atitinkamas išvadas dėl savo nusikalstamo elgesio, priešingai nuteistasis atlikdamas įkalinimo bausmę nepasižymi nei teigiamu elgesiu, nei nuoseklumu, o resocializacijos priemones apskritai ignoruoja, dėl ko nėra pagrindo spręsti, jog dabartinėje pataisos stadijoje, nuteistojo atžvilgiu jau būtų galima taikyti lygtinį paleidimą.

Sprendžiant laisvės atėmimo bausmę atliekančio asmens lygtinio paleidimo klausimą, neatliktos bausmės dalis taip pat negali būti visiškai sumenkinama. Svarbu atsižvelgti ir į tai, kad vien bausmės paskyrimas faktiškai jokių apribojimų nesukelia ir realiai jokio poveikio neturi. Vienas iš bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes. Teismo vertinimu, nuteistojo neatliktos bausmės dalis, įvertinus ją aukščiau aptartų aplinkybių kontekste bei atsižvelgiant į visą paskirtą bausmę, dar neleidžia daryti išvados, kad nuteistojo pataisos procesas įkalinimo įstaigoje jau yra baigtas. Aptartos neigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės, teismo vertinimu neleidžia spręsti, jog dabartinėje pataisos stadijoje lygtinio paleidimo instituto taikymas jau būtų efektyvus, o asmens probacija būtų sėkminga, tik ilgalaikės ir kryptinai teigiamos nuteistojo pastangos mažinant nusikalstamų veiksnių įtaką jo elgesiui, dinaminių kriminogeninių veiksnių mažinimas, gali sudaryti pagrindą lygtinio paleidimo taikymui, kas šiuo metu nėra nustatyta.

Atsižvelgus į aukščiau išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, jog nuteistojo nusikalstamas elgesys dar nėra tiek pozityviai pakitęs, kad būtų galima spręsti, jog lygtinio paleidimo instituto taikymas, šiuo metu, jau būtų efektyvus, todėl nuteistojo L. K. skundas dėl Lygtinio paleidimo komisijos 2025 m. gruodžio 8 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, atmestinas.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 1 dalies 3 punktu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 4 dalies 1 punktu, 5 dalimi, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo L. K. skundą dėl Lygtinio paleidimo komisijos 2025 m. gruodžio 8 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) netaikyti nuteistajam L. K. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, atmesti.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus Kaišiadoryse.

Teisėja Gabrielė Kaktienė