- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-03-31
- Bylos Nr.
- 1S-110-197/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-48851-2015-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Violeta Ražinskaitė, Laima Garnelienė, Elena Vainienė
- Kaltinamasis
- A. P.
- Advokatai
- Jonas Špelveris
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Laimos Garnelienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Violetos Ražinskaitės ir Elenos Vainienės,
teismo posėdyje išnagrinėjo kaltinamojo A. P. gynėjo advokato Jono Špelverio skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. vasario 29 d. nutarties dalies, kuria kaltinamajam A. P. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams, terminą skaičiuojant nuo 2016 m. kovo 3 d.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Klaipėdos apygardos teismo nagrinėjamoje byloje A. P. kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 2 dalį tuo, kad, turėdamas tikslą parduoti ir kitaip platinti, 2015 m. lapkričio 27 d. savo gyvenamojoje vietoje adresu (duomenys neskelbtini), neteisėtai iš nenustatyto asmens įgijo 879,55 g narkotinės medžiagos – kanapių, ją laikė savo gyvenamojoje vietoje skalbimo mašinoje, kol 2015 m. gruodžio 1 d., apie 21.15 val., buvo sulaikytas policijos pareigūnų.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 straipsnyje nustatyta tvarka A. P. 2015 m. gruodžio 1 d. laikinai sulaikytas. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 3 d. nutartimi jam paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, terminą skaičiuojant nuo nutarties priėmimo dienos. Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. kovo 8 d. nutartimi baudžiamoji byla perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje.
Skundžiama Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. vasario 29 d. nutartis dalimi kaltinamajam A. P. suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose numatytais pagrindais, t. y. pagrįstai manant, kad būdamas laisvėje kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, darys naujus nusikaltimus.
Šalies argumentai
Kaltinamojo A. P. gynėjas advokatas J. Špelveris skunde prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. vasario 29 d. nutartį. Nurodo, kad apygardos teismas tik formaliai patikrino, ar bylos medžiagoje yra pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, jog jo ginamasis padarė jam inkriminuojamą veiką, nes teismas pasirėmė tik kratos protokole užfiksuotais duomenimis apie kanapių suradimo aplinkybes. Gynėjas akcentuoja, kad, baigus ikiteisminį tyrimą, jis teikė prokurorui prašymą dėl A. P. veikos perkvalifikavimo į BK 259 straipsnio 1 dalį, byloje nesant duomenų apie jo ginamojo tikslą parduoti ar kitaip platinti pas jį rastą narkotinę medžiagą, tačiau prokuroras jį atmetė, motyvuodamas tuo, jog toks prašymas nesusijęs su ikiteisminio tyrimo papildymu.
Skunde nurodoma, kad apygardos teismas visiškai nevertino to, kad A. P. turi nuolatinę gyvenamąją vietą, kurioje, nors ir nesusituokęs, gyvena kartu su J. K.. Tai tėvų, kurie yra mirę, butas ir jame A. P. gyvena nuo pat vaikystės. Kaltinamasis taip pat palaiko artimus ryšius su seserimi Z. B.. Atsižvelgiant į tai, gynėjo nuomone, apygardos teismo išvada, kad A. P. nesaisto tvirti socialiniai ryšiai, yra neteisinga, nes neatitinka tikrovės. Kaltinamojo sugyventinė pagal verslo liudijimą prekiauja automobilių detalėmis Gariūnų turgavietėje, o jai padeda A. P. ir iš to turi lėšų pragyventi. Be to, kaltinamasis iki sulaikymo buvo įsidarbinęs Z. K. siuvimo įmonėje, niekada nebuvo teistas. Gynėjo įsitikinimu, nurodytos aplinkybės paneigia A. P. bėgimo (slėpimosi) faktinį realumą, todėl apygardos teismas nepagrįstai nustatė BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytą pagrindą. Gresianti griežta laisvės atėmimo bausmė taip pat nelaikytina suėmimo pagrindu.
Gynėjas skunde teigia, kad kitas apygardos teismo nurodytas BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytas pagrindas taip pat negali būti pripažintas pagrįstu. Kaltinamasis dėl jam inkriminuojamo nusikaltimo prisipažino, ikiteisminis tyrimas baigtas, todėl nėra pagrindo A. P. laikyti suimtą. Byloje nėra duomenų, kad kaltinamasis būdamas laisvėje gali daryti naujus nusikaltimus.
Teismo posėdyje prokuroras prašė skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamojo A. P. gynėjo advokato J. Špelverio skundas tenkintinas, pratęsta kardomoji priemonė – suėmimas, vadovaujantis BPK 130 straipsnio 2 dalimi, keistina kitomis švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis.
Kardomosios priemonės, tarp jų ir suėmimas, gali būti skiriamos (pratęsiamas terminas) tik tuo atveju, kai yra pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, kad įtariamasis (kaltinamasis) padarė nusikalstamą veiką (BPK 121 straipsnio 2 dalis). Gynėjas skunde teigia, kad apygardos teismas rėmėsi tik kratos protokole užfiksuotais duomenimis apie kanapių suradimo aplinkybes. Teisėjų kolegija pažymi, kad duomenų pakankamumo kriterijus yra vertinamasis, todėl sprendžiant klausimą dėl kardomosios priemonės – suėmimo skyrimo (termino pratęsimo), nebūtina turėti tiek duomenų, kiek jų reikia priimant apkaltinamąjį nuosprendį. Šiuo atveju byloje surinkti duomenys analizuojami ir vertinami tik tiek, kad būtų galima nustatyti, ar yra pagrindas asmenį įtarti (kaltinti) jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymu, taip pat tiek, kiek jie yra susiję su suėmimo skyrimo (termino pratęsimo) pagrindų ir sąlygų nustatymu, o kaltės klausimas iš esmės nesprendžiamas ir įrodymai nevertinami. Bylą iš esmės išnagrinėjęs teismas spręs, ar byloje esančių įrodymų pakanka pripažinti asmenį kaltu dėl jam inkriminuojamo nusikaltimo padarymo. Dėl tos pačios priežasties šiuo atveju nesprendžiamas ir gynėjo skunde keliamas klausimas dėl veikos perkvalifikavimo. Iš kartu su skundu pateiktos baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad joje pakanka duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, jog A. P. galėjo padaryti jam inkriminuojamą nusikalstimą.
Suėmimas, kaip griežčiausia kardomoji priemonė, gali būti skiriamas ir jo terminas pratęsiamas tuo atveju, jei yra suėmimo skyrimo sąlygos, numatytos BPK 122 straipsnio 7 ir 8 dalyse, ir bent vienas iš BPK 122 straipsnio 1 dalyje ar 5 dalyje numatytų pagrindų. BPK numatyti suėmimo skyrimo ir jo termino pratęsimo pagrindai yra alternatyvūs, todėl skiriant šią kardomąją priemonę ar pratęsiant jos terminą pakanka bent vieno iš jų.
Klaipėdos apygardos teismas kaltinamajam A. P. suėmimo terminą pratęsė nustatęs BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytą pagrindą, t. y. esant pagrįstam manymui, kad įtariamasis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo. Šią išvadą apygardos teismas motyvavo tuo, kad A. P. kaltinamas sunkaus nusikaltimo padarymu, už kurį numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė, jį nesaisto tvirti socialiniai ryšiai, A. P. nevedęs, o butas, kuriame deklaruota jo nuolatinė gyvenamoji vieta, priklauso ne pačiam kaltinamajam, o jo seseriai Z. B.. Apygardos teismas taip pat pažymėjo, kad A. P. pradėjo dirbti tik 2015 m. lapkričio 25 d., o iki tol ilgą laiką nedirbo, todėl lėšas pragyventi galėjo gauti nusikalstamu būdu.
BPK 122 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad kai pagrįstai manoma, jog įtariamasis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, suėmimas gali būti paskirtas (pratęstas terminas) atsižvelgiant į įtariamojo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes. Atkreiptinas dėmesys, kad įstatymo leidėjas BPK 122 straipsnio 2 dalyje nėra nurodęs, kad sprendžiant klausimą dėl kardomosios priemonės – suėmimo skyrimo (termino pratęsimo) atsižvelgtina į nusikaltimo sunkumą, gresiančios bausmės griežtumą. Pagal formuojamą teismų praktiką tokios aplinkybės, kaip nusikaltimo sunkumas ar sankcijoje nustatyta griežta laisvės atėmimo bausmė, priskiriamos prie BPK 122 straipsnio 2 dalyje nurodytų „kitų aplinkybių“. Taigi, sprendžiant, ar įtariamasis gali bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, pirmiausia būtina atsižvelgti į pačioje įstatymo normoje išvardytas aplinkybes, t. y. į įtariamojo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje. Kitaip tariant, nusikaltimo sunkumas ar sankcijoje nustatyta griežta laisvės atėmimo bausmė, suėmimo (termino pratęsimo) pagrindu gali būti tik tada, kai byloje yra ir BPK 122 straipsnio 2 dalyje tiesiogiai nurodytos aplinkybės, pagrindžiančios manymą, kad įtariamasis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo.
Bylos duomenimis, A. P. turi nuolatinę gyvenamąją vietą adresu (duomenys neskelbtini). Apygardos teismas nepagrįstai akcentavo tai, kad šis butas priklauso ne pačiam kaltinamajam, o jo seseriai Z. B.. Duomenų, paneigiančių, kad A. P. nuolat gyvena nurodytame bute, byloje nėra. Be to, iš Z. B. apklausos protokolo matyti, kad ji su broliu artimai bendrauja, duoda naudotis jos įsigytu automobiliu (t. 2, b. l. 180–181). Taigi teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti gynėjo skundo teiginiais, kad minėtas butas priklausė A. P. tėvams, kurie yra mirę, ir jis šiame bute gyvena nuo pat vaikystės.
Apygardos teismas teisingai pažymėjo, kad A. P. yra nevedęs, tačiau nepaminėjo, jog jis turi sugyventinę J. K.. Ji byloje yra pateikusi pareiškimą, kuriame patvirtino, kad su A. P. kartu gyvena nuo 2001 m. kovo mėn. adresu (duomenys neskelbtini), veda bendrą ūkį (t. 4, b. l. 125).
Teisėjų kolegija taip pat nesutinka su apygardos teismo atliktu A. P. darbo santykių vertinimu. Skundžiamoje nutartyje pažymėta, kad kaltinamojo darbo santykiai Z. K. įmonėje prasidėjo tik 2015 m. lapkričio 25 d., o iki tol jis ilgą laiką nedirbo. Minėta, kad A. P. buvo sulaikytas 2015 m. gruodžio 1 d., todėl iki sulaikymo jo darbo santykiai nurodytoje įmonėje iš tiesų truko trumpą laiką. Kita vertus, ši aplinkybė nepaneigia paties fakto, kad iki sulaikymo kaltinamasis dirbo. Be to, bylos duomenimis, iki įsidarbinimo minėtoje įmonėje A. P. nuo 2014 m. lapkričio 30 d. buvo įregistruotas Kauno teritorinės darbo biržos Kauno miesto skyriuje ir iki 2015 m. lapkričio 5 d. ateidavo į ją atsižymėti (t. 4, b. l. 129).
Nurodytos aplinkybės paneigia apygardos teismo išvadą, kad A. P. nesaisto tvirti socialiniai ryšiai. Byloje taip pat nėra duomenų apie A. P. ryšius su užsienyje gyvenančiais asmenimis, be to, jis neteistas (t. 1, b. l. 170). Apygardos teismas be pagrindo nuvertino minėtus duomenis, todėl, vadovaudamasis vien inkriminuojamų nusikaltimų sunkumo ar sankcijoje numatytos griežtos laisvės atėmimo bausmės kriterijumi, nepagrįstai nustatė BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytą suėmimo skyrimo (termino pratęsimo) pagrindą.
Apygardos teismas kaltinamajam A. P. suėmimo terminą pratęsė taip pat nustatęs BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytą pagrindą, t. y. esant pagrįstam manymui, kad įtariamasis darys naujus nusikaltimus. Skundžiamoje nutartyje trūksta motyvų, pagrindžiančių šią išvadą. Vieninteliu motyvu galima būtų laikyti apygardos teismo minėtus A. P. darbo santykius, tiksliau jų nebuvimą ilgesnį laiko tarpą, kas leido teismui manyti, kad kaltinamasis lėšas pragyventi galėjo gauti nusikalstamu būdu.
BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytu pagrindu suėmimas gali būti skiriamas (pratęsiamas terminas), jei yra duomenų, kad asmuo, įtariamas padaręs vieną ar kelis labai sunkius ar sunkius nusikaltimus arba BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus apysunkius nusikaltimus, iki nuosprendžio priėmimo gali padaryti naujų labai sunkių, sunkių ar šioje dalyje nurodytų apysunkių nusikaltimų. Vadovaujantis teismų praktika, pagrįstą manymą, kad asmuo gali padaryti bent vieną iš BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų, gali patvirtinti informacija apie to asmens teistumą, jo vaidmuo padarant nusikaltimus, įtarimas kelių nusikaltimų padarymu, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamos veiklos, nukentėjusiųjų, liudytojų parodymai bei kiti duomenys.
A. P., kaip minėta, neteistas, nagrinėjamu atveju kaltinamas tik vieno sunkaus nusikaltimo padarymu. Apygardos teismo manymą, kad kaltinamasis lėšas pragyventi galėjo gauti nusikalstamu būdu, paneigia ne tik teisėjų kolegijos minėtos aplinkybės dėl A. P. darbo santykių ir registracijos darbo biržoje, bet ir aplinkybė, kad jis gyvena kartu su J. K., jos pačios teigimu, turinčia stabilias pajamas (t. 4, b. l. 125). Kitų duomenų, patvirtinančių, kad A. P. yra linkęs daryti nusikaltimus, byloje nėra. Taigi teisėjų kolegija daro išvadą, kad apygardos teismas nepagrįstai nustatė ir BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytą suėmimo termino pratęsimo pagrindą.
Teisėjų kolegijos manymu, įvertinus visas pirmiau minėtas aplinkybes, BPK 119 straipsnyje numatyti tikslai bus pasiekti skiriant A. P. vietoje kardomosios priemonės – suėmimo ne vieną, o kelias kitas kardomąsias priemones: namų areštą ir dokumentų paėmimą.
BPK 134 straipsnyje nurodoma, kad taikant dokumentų paėmimą iš asmens gali būti paimtas pasas, asmens tapatybės kortelė, vairuotojo pažymėjimas. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad A. P. asmens tapatybės kortelė Nr. (duomenys neskelbtini) kartu su kaltinamuoju aktu perduota Klaipėdos apygardos teismui ir yra laikoma byloje. Kadangi pagal Lietuvos Respublikos asmens tapatybės kortelės ir paso įstatymo nuostatas Lietuvos Respublikos pilietis vienu metu gali turėti ir pasą, ir asmens tapatybės kortelę, neatmetama galimybė, kad A. P. gali kreiptis į šiame įstatyme nurodytas institucijas prašydamas išduoti pasą. Dėl šios priežasties būtina informuoti Migracijos departamentą prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos apie jam paskirtą kardomąją priemonę – dokumentų paėmimą, o asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini) palikti baudžiamojoje byloje.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130, 132 ir 134 straipsniais,
nutaria:
Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. vasario 29 d. nutartimi kaltinamajam A. P. trims mėnesiams pratęstą suėmimą pakeisti į šias kardomąsias priemones:
- namų areštą 6 (šešiems) mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2016 m. kovo 31 d., įpareigojant A. P. būti savo gyvenamojoje vietoje adresu (duomenys neskelbtini), nuo 21.00 val. iki 06.00 val. darbo dienomis, o švenčių ir poilsio dienomis – visą parą, išskyrus atvejus susijusius su darbu. Įpareigoti jį nesilankyti viešose vietose (klubuose, restoranuose, baruose), nebendrauti bei neieškoti ryšių bet kokiais būdais ar priemonėmis, taip pat ir per kitus asmenis, su kitais kaltinamaisiais šioje baudžiamojoje byloje;
- dokumentų –asmens tapatybės kortelės Nr. (duomenys neskelbtini) paėmimą.
Kaltinamąjį A. P. paleisti iš suėmimo.
Išaiškinti A. P., kad jis privalo šaukiamas atvykti į teismą, nekliudyti proceso eigai, nedaryti naujų nusikalstamų veikų.
Įspėti A. P., kad, neatvykus į teismą nurodytu laiku be svarbios priežasties bei pažeidus namų arešto sąlygas, jam vėl gali būti paskirta griežtesnė kardomoji priemonė – suėmimas.
Nutarties dalį dėl namų arešto pavesti vykdyti Klaipėdos apskrities vyriausiajam policijos komisariatui.
Nutarties nuorašą skubiai išsiųsti Šiaulių tardymo izoliatoriui-kalėjimui (adresu: Taikos g. 10, Šiauliai) nutarties daliai dėl A. P. paleidimo iš suėmimo vykdyti, Klaipėdos apskrities vyriausiajam policijos komisariatui (adresu: Kauno g. 6, Klaipėda) nutarties daliai dėl namų arešto vykdyti, taip pat Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (adresu: L. Sapiegos g. 1, Vilnius) ir kaltinamajam A. P. (per Šiaulių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo administraciją).
Prašyti Migracijos departamentą prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos apie A. P., a. k. (duomenys neskelbtini), išduodamus naujus asmens dokumentus informuoti Klaipėdos apygardos teismą.
Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.