Šiaulių apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens S. K. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2023 m. gruodžio 28 d. sprendimo civilinėje byloje pagal pareiškėjos G. S. patikslintą pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo ir suinteresuoto asmens S. K. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo suinteresuotiems asmenims valstybės įmonei Turto bankui, Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos, Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Finansų ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

18. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

Dėl faktinių bylos aplinkybių

19. Bylos duomenimis nustatyta, kad palikėjas A. K. mirė (duomenys neskelbtini) Pareiškėja G. S. ir apeliantė S. K. yra palikėjo A. K. dukros. Po palikėjo A. K. mirties liko sodyba – gyvenamasis namas ir du ūkiniai pastatai, nekilnojamojo registro Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), daiktinės teisės šiam turtui nėra įregistruotos. Palikėjui buvo suteikta patikėjimo teisė į valstybei priklausantį žemės sklypą, žemės sklypo registro Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) Testamentų registre (duomenys neskelbtini) įregistruotas A. K. palikimo priėmimo faktas – palikimą priėmė Lietuvos Respublika. Mažeikių rajono savivaldybės 3-ojo notaro biuro pateiktoje A. K. paveldėjimo byloje yra pateiktas Valstybinės mokesčių inspekcijos (duomenys neskelbtini) pareiškimas apie palikimo priėmimą bei (duomenys neskelbtini) notarės išduotas palikimo perėjimo valstybei liudijimas.

Dėl palikimo priėmimo faktiniu valdymu

20. Apeliantė skunde teigia, kad teismas netinkamai įvertino byloje surinktus duomenis ir padarė nepagrįstą išvadą, jog mirusiojo A. K. palikimą faktiniu valdymu priėmė tik pareiškėja G. S., kadangi apeliantė rūpinosi tėvo laidojimu, gavo laidojimo išmokas, jai buvo pervesti pinigai iš tėvo darbovietės, tris savaites po tėvo mirties važiavo į tėvo sodybą šerti šuns, tuo pačiu kartu su savo būsimu vyru šienavo žolę, prižiūrėjo pastatus bei aplinką.

21. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime pripažino, kad apeliantė savarankiškai neatliko nė vieno veiksmo, kuriam buvus būtų galima teigti, jog ji faktiniu valdymu priėmė tėvo palikimą. Kitų asmenų prašymu atlikti veiksmai ar ateityje numatomi atlikti veiksmai nesudaro pagrindo pripažinti, kad apeliantė priėmė palikimą faktiškai jį valdant.

22. Paveldėjimas – tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba (ir) įpėdiniams pagal testamentą. Kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Neleidžiama palikimą priimti iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis (CK 5.50 straipsnio 1 dalis). Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (CK 5.50 straipsnio 2 dalis).

23. CK 5.51 straipsnyje reglamentuotas palikimo priėmimas, faktiškai pradėjus turtą valdyti. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Šioje teisės normoje nurodytas pavyzdinis sąrašas aplinkybių, kurios patvirtina faktinį palikimo priėmimą.

24. Faktinis palikimo valdymas turi atitikti tam tikrus požymius, kad įpėdinį būtų galima pripažinti priėmusiu palikimą. Paveldimo turto valdymas reiškia daikto turėjimą savo žinioje, kuris suteikia įpėdiniui galimybę daryti tiesioginį poveikį daiktui. Kasacinio teismo praktika bylose dėl turinčio juridinę reikšmę palikimo priėmimo fakto nustatymo yra gausi ir nuosekliai išplėtota. Faktinis palikimo priėmimas reiškia, kad įpėdinis atlieka veiksmus, kuriais parodo, jog jis siekia įgyti palikėjo turtą nuosavybės teise. Ar šie veiksmai atlikti, sprendžiama iš: 1) veiksmų fakto ir 2) veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Šiuo atveju nereikalaujama, kad įpėdinio atlikti faktinio palikimo priėmimo veiksmai būtų teisiškai įforminti, t. y. įpėdiniui nebūtina kreiptis į notarą su pareiškimu dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, į teismą dėl palikimo priėmimo juridinio fakto nustatymo arba į kitas valstybės institucijas. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku, t. y. tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-586/2007). Aktyviems įpėdinio veiksmams, atitinkantiems palikimo priėmimą faktiniu valdymu, taip pat priskiriamas palikimą sudarančių daiktų saugojimas, jų tinkamos būklės palaikymas, pagerinimas, daiktų perkėlimas į kitą vietą, jų naudojimas kaip nuosavų tam tikroje veikloje ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-340-378/2020, 27 punktas).

25. Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad dėl aplinkybės, ar asmuo priėmė palikimą, pradėjęs jį faktiškai valdyti, teismas sprendžia iš veiksmų fakto ir veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2011; 2009 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-468/2009; 2016 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-147-687/2016, 18,19 punktai). Įpėdinio aktyvūs veiksmai, kurie sudaro pagrindą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad palikimas priimtas faktiškai pradėjus valdyti turtą, gali būti palikimą sudarančių daiktų paėmimas ir naudojimas kaip savininko. Tokie įpėdinio veiksmai patvirtina, kad jis aktyviai dalyvauja priimant palikimą, kaip palikimo savininkas visą palikimą užvaldo ar pasidalija jį su kitais įpėdiniais, gaudamas dalį daiktų, kad ir nors vieną iš jų. Aktyvūs palikimo priėmimo veiksmai gali būti atlikti su visu palikimu arba dalimi palikimą sudarančių daiktų, net ir su vienu daiktu. Nustatant šią aplinkybę reikia įvertinti įrodymus, kokį konkretų turtą pareiškėjas užvaldė po palikėjo mirties, ar šis turtas sudaro palikimo dalį, ar turtu pareiškėjas naudojosi kaip savo nuosavybe (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-35-695/2018, 20 punktas).

26. Tai gi, apibendrinant minėtą kasacinio teismo praktiką, būtina įvertinti, ar apeliantė paėmusi mirusio tėvo daiktus, tris savaites po tėvo mirties pašerdama palikėjui priklausiusį šunį, pjaudama tėvo sodyboje žolę, rūpinosi šiuo turtu kaip savu, juo disponavo, ar tai nebuvo tik laikina pagalba seseriai.

27. Vertinant ar apeliantė priėmė mirusio tėvo palikimą, turi būti atsižvelgiama į turto, sudarančio palikimą, pobūdį. Nagrinėjamu atveju po palikėjo mirties liko palikėjo valdyta sodyba, kurioje yra neįregistruotas gyvenamasis namas, asmeniniai palikėjo daiktai, įrankiai, taip pat paliko palikėjui priklausęs šuo. Pažymėtina, kad palikėjo sodyba yra valstybinėje žemėje, kurią palikėjas nuomojosi iš valstybės (Nacionalinė žemės tarnybos 2023 m. rugsėjo 5 d. pažyma, 2023 m. rugsėjo 6 d. Nekilnojamojo turto registro duomenų banko išrašas, Telšių apskrities viršininko 2012 m. liepos 30 d. įsakymas Nr. (duomenys neskelbtini). Byloje ginčo nėra, kad tiek pareiškėjai, tiek apeliantei buvo žinoma, jog jų tėvas nebuvo įteisinęs sodybos, neįregistravęs, joje esančio gyvenamojo namo. Byloje nustatyta, kad 2020 m. rugpjūčio 13 d., vėliau 2022 m. liepos 26 d. pareiškėja kreipėsi į Klaipėdos regioninio valstybės archyvo Telšių filialą, ieškodama dokumentų, leisiančių įteisinti tėvo sodybą. Byloje nėra duomenų, kad tokius veiksmus būtų ketinusi atlikti apeliantė ar juo inicijavusi.

28. Taip pat byloje nustatyta, kad pareiškėja nemažai likusių tėvų daiktų išdalino kitiems asmenims, kad palikėjui priklausę įrankiai pareiškėjos ir apeliantės sutarimu buvo pervežti į saugesnę vietą. Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs, kad minėtais įrankiais ir daiktais seserys nesinaudojo, pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, jog tai nereiškia, kad minėtus daiktus pareiškėja ir apeliantė valdė kaip savo.

29. Apeliantė kaip rūpinimąsi palikėjo turtu nurodo, kad po tėvo mirties tris savaites šėrė tėvo šunį. Tiek iš pačios apeliantės paaiškinimų byloje, tiek iš pareiškėjos nurodytų aplinkybių nustatyta, kad pareiškėjos paprašyta, apeliantė tris savaites po tėvo mirties atvažiuodavo pašerti tėvui priklausantį šunį, tačiau neketino nuolat rūpintis gyvūnu. Tai patvirtina į bylą pateiktas apeliantės su pareiškėja 2020 m. rugpjūčio 22 d.–23 d. susirašinėjimas SMS žinutėmis, iš kurio matyti, kad apeliantė klausia sesers, ar ji pasiims šunį, o jei pasiims tai nevažiuose šerti. Byloje esantis 2022 m. balandžio 20 d. prašymas dėl gyvūno augintinio ženklinimo patvirtina, kad palikėjui priklausiusiu šunimi nuolat ir kaip savu rūpinasi pareiškėja. Tai, kad šuo gyvena pas pareiškėjos uošvius, nepaneigia aplinkybės, jog ji po tėvo mirties rūpinasi šunimi – pasirūpino, kad šuo turėtų tinkamas gyvenimo sąlygas, nekeltų pavojaus aplinkiniams (įrengė voljerą), pasirūpino gyvūno paženklinimu. Esant šioms nustatytoms aplinkybėms, darytina išvada, jog apeliantė neįrodė, kad ji rūpinosi tėvo šunimi kaip savu augintiniu.

30. Apeliantė tiek bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, tiek apeliaciniame skunde pripažino, kad ji tris savaites po tėvo mirties, kai atvažiuodavo pašerti šuns, tuo pačiu sodyboje nupjaudavo žolę, o vėliau pareiškėjai išsivežus šunį, nebematė poreikio vykti į sodybą. Nors apeliantė nurodė skunde, kad ji prižiūrėjo sodyboje esančius pastatus, tačiau nenurodė kokiu būdu vykdė priežiūrą.

31. Apeliantė, kaip rūpinimąsi palikėjo turtu, grindžia pateiktu pasiūlymų savo motinai J. K. apsigyventi sodyboje. Teisme apklausta liudytoja J. K. paaiškinos, kad prieš 2023 m. gegužės mėnesį jai apsigyvenant sodyboje, ji atsiklausė dukters G. S., ar jos buvimas sodyboje nebus kliūtis pareiškėjos šeimai tvarkytis sodyboje. Taip pat liudytoja J. K. patvirtino, kad S. K. jos prašymu nupjovė obelį, kriaušę, t. y. liudytojai paprašius S. K. padėdavo tvarkytis sodyboje. Šios aplinkybės patvirtina pirmosios instancijos teismo padarytą išvadą, kad apeliantė neįrodė, jog būtų savarankiškai atlikusi veiksmus, sudarančius pagrindą daryti išvadą, kad ji, kaip ir pareiškėja, faktiniu valdymu priėmė tėvo palikimą. Tai, kad J. K., apeliantei pasiūlius ir pareiškėjai sutikus, apsigyveno sodyboje ir moka mokesčiu, padengė buvusią palikėjo skolą už elektrą, nepatvirtina, kad apeliantė palikėjo sodybą valdė kaip savo.

32. Apeliacinis teismas pažymi, kad apeliantės rūpinimasis mirusio tėvo laidotuvėmis, išmokų laidojimui gavimas, palikėjui priklausiusio atlyginimo išmokėjimas apeliantei savaime, neįrodo palikimo faktinio valdymo, juo labiau, kad tėvo laidotuvėmis rūpinosi abi palikėjo dukros.

33. Apeliantė skunde teigia, kad mirus tėvui, ji užvaldė asmeninius tėvo daiktus, nuotraukų albumus, dokumentus, mobilųjį telefoną, iš kurio visiems skambino ir pranešė apie tėvo mirtį.

34. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad paveldėjimo teisėje ir teismų praktikoje ne bet koks konkretaus daikto paėmimas ar net naudojimasis daiktu yra laikomas palikimo priėmimu. Palikimo priėmimu nelaikoma palikėjo drabužių, patalynės, asmeninių daiktų ir dokumentų, laiškų, nuotraukų, rankraščių, apdovanojimų, atestatų, šeimos suvenyrų ir relikvijų pasidalijimas tarp įpėdinių arba šių daiktų perdavimas vienam iš įpėdinių kitų įpėdinių sutikimu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. balandžio 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-247/2006; 2007 m. kovo 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-86/2007). Toks daiktų paėmimas nelaikomas palikimo priėmimu, jeigu įpėdinis nesirūpino palikimu, jo netvarkė, neprižiūrėjo, nemokėjo mokesčių, nedalyvavo kartu su kitais įpėdiniais disponuojant daiktais, įeinančiais į palikimo sudėtį. Be to, paveldėjimo teisėje konkretaus daikto paėmimas nelaikomas palikimo priėmimu, jeigu įpėdinis nevykdė paveldėto turto savininko (bendraturčio) pareigų ir neįgyvendino teisių į tą turtą (t. y. nemokėjo mokesčių, nesaugojo turto, nesirūpino juo ir pan.) ilgą laiko tarpą po palikimo atsiradimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-86/2007). Kita vertus, jeigu tokių daiktų paėmimas kartu su kitomis byloje nustatytomis reikšmingomis aplinkybėmis patvirtina, kad buvo aktyviai siekiama įgyvendinti palikimo priėmimo teises, tai gali būti pakankamas pagrindas palikimo priėmimui, pradėjus faktiškai valdyti turtą, konstatuoti (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. vasario 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-152/2006).

35. Nagrinėjamu atveju apeliantė neįrodė, kad ji rūpinosi mirusio tėvo palikimu, jį tvarkė ir prižiūrėjo kaip savą turtą, aktyviai įgyvendino palikimo priėmimo teises, todėl atsižvelgiant į šios nutarties 34 punkte paminėtą teismų praktiką, vien apeliantės užvaldyti tėvo asmeniniai daiktai (nuotraukų albumus, dokumentai, mobilusis telefonas) nesudaro pagrindo daryti išvadą, kad apeliantė priėmė mirusio tėvo palikimą, pradėjus faktiškai valdyti turtą.

36. Apeliantės atlikti veiksmai susiję su palikėjo turtu nėra lygiaverčiai pareiškėjos atliktiems veiksmams, kurie nustatyti pirmosios instancijos teismo skundžiamame sprendime, todėl nesutiktina su apeliante, kad ji su pareiškėja bendrais aktyviais veiksmais kartu priėmė savo mirusio tėvo palikimą. Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs bylos medžiagą, apeliacinį skundą, atsiliepimus į apeliacinį skundą sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad apeliantė neįrodė, jog ji po tėvo mirties atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jos valią valdyti palikėjos turtą kaip savo.

37. Pažymėtina, kad tai, jog apeliantė nesutinka su teismo sprendime padarytomis išvadomis, nėra pagrindas pripažinti, kad skundžiamas sprendimas priimtas pažeidus įrodymų vertinimo taisykles. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, nepažeisdamas įrodymų vertinimo taisyklių, tinkamai įvertino bylai reikšmingas aplinkybes, nepažeidė kiekvieno įrodymo ir jų viseto įvertinimo, įrodymų pakankamumo taisyklių, teismo išvados dėl įrodinėjimo dalyku byloje esančių faktų buvimo ar nebuvimo atitinka surinktus faktinius duomenis (CPK 176, 185 straipsnis). Todėl tenkinti suinteresuoto asmens apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.

38. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010 ir kt.). Todėl į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakius, dėl kitų apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako, nes jie nelemia skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.

Dėl bylos procesinės baigties

39. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs visumą byloje esančių įrodymų ir įvertinęs apeliacinio skundo argumentus, atsiliepimo į skundą argumentus, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, objektyviai pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertino įrodymus, teisingai taikė procesines ir materialines teisės normas, nenukrypo nuo teismų praktikos, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, todėl apeliacinis skundas atmestinas, teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2023 m. gruodžio 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.