Lietuvos apeliacinio teismo nutartis, 1A-345-318/2022

Teismas: Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2022-11-30
Bylos Nr.: 1A-345-318/2022
Teisminio proceso Nr.: 1-01-1-09977-2019-7
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjai: Jolanta Čepukėnienė, Vitalija Norkūnaitė, Regina Pocienė
Nuteistasis: A. D., K. K., A. J.
Advokatai: Vidmantas Baumila, Linas Žalnieriūnas

Kategorijos

1.1.5.1.1Būtinosios ginties samprata ir sąlygos (BK 28 str. 1-2 d.)
1.1.8.8.1pavadinimo nepavyko patikrinti
1.1.8.1.2Švelnesnės bausmės skyrimas, kai straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarauja teisingumo principui (BK 54 str. 3 d.)
1.2.4.4.1Nesunkus sveikatos sutrikdymas (BK 138 str. 1 d.)
1.2.23.2.2.1Neteisėtas disponavimas dideliu kiekiu narkotinių ar psichotropinių medžiagų, turint tikslą jas platinti arba jų platinimas (BK 260 str. 2 d.)
1.2.23.2.2.2Neteisėtas disponavimas labai dideliu kiekiu narkotinių ar psichotropinių medžiagų arba jų platinimas (BK 260 str. 3 d.)
2.4.6.1Apeliacinio skundo atmetimas (BPK 326 str. 1 d. 1 p.)

Baudžiamoji byla Nr. 1A-345-318/2022Teisminio proceso Nr. 1-01-1-09977-2019-7Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.5.1.1; 1.1.8.8.1; 1.1.8.1.2; 1.2.4.4.1; 1.2.23.2.2.1; 1.2.23.2.2.2; 2.4.6.1 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMASN U TA RTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. lapkričio 30 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Čepukėnienės, Vitalijos Norkūnaitės, Reginos Pocienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

sekretoriaujant Živilei Vološinienei,dalyvaujant prokurorui Šarūnui Astrauskui,nuteistiesiems A. D., K. K., A. J., K. K.,

gynėjams advokatams Vidmantui Baumilai, Ramūnui Dabrovolskiui, Mindaugui Šatui, Linui Žalnieriūnui,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų A. D., K. K., K. K., nuteistojo A. J. gynėjo advokato Lino Žalnieriūno apeliacinius skundus dėl (duomenys neskelbtini) apygardos teismo 2022 m. gegužės 25 d. nuosprendžio, kuriuo:

A. D. pripažintas kaltu ir nuteistas:

– pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 2 dalį, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, laisvės atėmimu 3 (trejiems) metams.

Į bausmės laiką įskaitytas laikas, išbūtas laikinajame sulaikyme nuo 2019 m. birželio 5 d. 19 val. iki 2019 m. birželio 7 d. 14 val.

Kardomoji priemonė – dokumentų paėmimas panaikinta, o kardomosios priemonės – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje ir rašytinis pasižadėjimas neišvykti paliktos galioti iki paskirtos bausmės vykdymo pradžios.

K. K. pripažintas kaltu ir nuteistas:

– pagal BK 260 straipsnio 3 dalį, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, laisvės atėmimu 5 (penkeriems) metams.

Į bausmės laiką įskaitytas laikas, išbūtas laikinajame sulaikyme ir suėmime nuo 2019 m. birželio 6 d. iki 2019 m. liepos 17 d.

Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti panaikinta, o kardomosios priemonės – 5 000 Eur užstatas ir intensyvi priežiūra paliktos galioti iki paskirtos bausmės vykdymo pradžios.

K. K. pripažintas kaltu ir nuteistas:

– pagal BK 260 straipsnio 3 dalį, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, laisvės atėmimu 8 (aštuoneriems) metams;

– pagal BK 259 straipsnio 2 dalį – 50 MGL (2 500 Eur) dydžio bauda;

– pagal BK 213 straipsnio 1 dalį – 150 MGL (7 500 Eur) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir K. K. paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 8 (aštuoneriems) metams.

Į bausmės laiką įskaitytas laikinajame sulaikyme bei suėmime išbūtas laikas nuo 2019 m. birželio 5 d. iki 2019 m. gruodžio 4 d.

Kardomoji priemonė – intensyvi priežiūra palikta galioti iki paskirtos bausmės vykdymo pradžios.

A. J. pripažintas kaltu ir nuteistas:

– pagal BK 138 straipsnio 1 dalį – areštu 30 (trisdešimt) parų;

– pagal BK 260 straipsnio 2 dalį, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, laisvės atėmimu 3 (trejiems) metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir A. J. paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 3 (trejiems) metams.

Į bausmės laiką įskaitytas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2019 m. birželio 5 d. 19.15 val. iki 2019 m. birželio 7 d. 11.48 val.

Kardomosios priemonės – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje ir rašytinį pasižadėjimą neišvykti paliktos galioti paskirtos bausmės vykdymo pradžios.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 1, 2, 3 dalimis, konfiskuoti:

– 55 Eur, paimti kratos metu A. J. automobilyje AUDI A4, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) saugomi (duomenys neskelbtini) apskrities VPK Aptarnavimo skyriuje pagal kvitą A Nr. 0000376;

– 500 Eur, paimti kratos metu K. K. automobilyje BMW, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) saugomi (duomenys neskelbtini) apskrities VPK Aptarnavimo skyriuje pagal kvitą A Nr. 0000377;

– 456 Eur 26 ct, paimti asmens kratos metu pas K. K., saugomi (duomenys neskelbtini) apskrities VPK Aptarnavimo skyriuje pagal kvitą A Nr. 0000379.

Šiuo nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 260 straipsnio 2 dalį, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, nuteistas ir V. K., tačiau dėl jo nuteisimo apeliacinis skundas nepaduotas.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės

A. D. pagal BK 260 straipsnio 2 dalį nuteistas už tai, kad jis 2019 m. birželio 5 d., apie 18.45 val., garaže Nr. 5, esančiame garažų eilėje Nr. 18, (duomenys neskelbtini), iš K. K., veikiančio pagal išankstinį susitarimą su K. K., į skolą ne mažiau kaip už 2 400 Eur, neteisėtai įgijo 186,38 g narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių) ir didelį kiekį – 54,992 g psichotropinės medžiagos – amfetamino, kurias, turėdamas tikslą platinti, t. y. už nenustatytą sumą pinigų parduoti V. K., neteisėtai gabeno kuprinėje (duomenys neskelbtini) mieste iki tol, kol tą pačią dieną, apie 19 val., prie pastato, esančio (duomenys neskelbtini), buvo sulaikytas policijos pareigūnų ir pas jį buvo rasta ir paimta 186,38 g narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių) ir didelis kiekis – 54,992 g psichotropinės medžiagos – amfetamino.

K. K. pagal BK 260 straipsnio 3 dalį nuteistas už tai, kad jis, veikdamas bendrininkų grupe kartu su K. K., neteisėtai disponavo dideliu narkotinių ir labai dideliu psichotropinių medžiagų kiekiu, t. y. nuo 2019 m. sausio, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto laiko, iki 2019 m. birželio 4 d.,11.16 val., K. K., veikiančiam vieninga tyčia ir pagal išankstinį susitarimą su juo (K. K.), per kelis kartus į garažą Nr. 5, esantį garažų eilėje Nr. 18, (duomenys neskelbtini), neteisėtai atgabenus ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytą didelį kiekį – ne mažiau kaip 917,308 g narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių) ir tiksliai nenustatytą labai didelį kiekį – ne mažiau kaip 293,674 g psichotropinės medžiagos – amfetamino, jis, veikdamas bendrininkų grupe su K. K., šias narkotines ir psichotropines medžiagas neteisėtai laikė garaže. Po to jis, veikdamas pagal išankstinį susitarimą su K. K. neteisėtai platinti narkotines ir psichotropines medžiagas, šias medžiagas neteisėtai platino: 1) 2019 m. balandžio pabaigoje, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą kiekį, bet ne mažiau kaip 0,416 g psichotropinės medžiagos – amfetamino, už 500 Eur neteisėtai pardavė A. J., padėdamas psichotropinę medžiagą su A. J. sutartoje vietoje – prie stulpo, esančio lauko keliuke, (duomenys neskelbtini) namu; 2) 2019 m. birželio 5 d., apie 18.45 val., garaže Nr. 5, esančiame garažų eilėje (duomenys neskelbtini), 186,38 g narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių) ir didelį kiekį – 54,992 g psichotropinės medžiagos – amfetamino į skolą už ne mažiau kaip 2 400 Eur neteisėtai pardavė A. D.; 3) 2019 m. birželio 5 d., apie 18.50 val., didelį kiekį – 28,994 g psichotropinės medžiagos – amfetamino už 500 Eur neteisėtai pardavė A. J., padėdamas psichotropinę medžiagą su A. J. iš anksto sutartoje vietoje, prie garažo Nr. 5, esančio garažų eilėje Nr. 18, (duomenys neskelbtini). Likusį kiekį narkotinių ir psichotropinių medžiagų, veikdamas pagal išankstinį susitarimą su K. K., neteisėtai laikė: 0,678 g narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių) K. K. priklausančiame automobilyje MAZDA 6, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) iki tol, kol šią narkotinę medžiagą 2019 m. birželio 6 d., nuo 00.35 iki 00.50 val., kratos, atliktos automobilyje, stovėjusiajame (duomenys neskelbtini), metu rado ir paėmė (duomenys neskelbtini) AVPK pareigūnai, o didelį kiekį – 730,25 g narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių) ir labai didelį kiekį – 209,272 g psichotropinės medžiagos – amfetamino garaže Nr. 5, esančiame garažų eilėje Nr. 18, (duomenys neskelbtini), iki tol, kol šias medžiagas 2019 m. birželio 6 d., nuo 1.10 iki 2 val., garaže atliktos kratos metu rado ir paėmė (duomenys neskelbtini) AVPK pareigūnai.

K. K. pagal BK 260 straipsnio 3 dalį nuteistas už tai, kad jis, veikdamas bendrininkų grupe kartu su K. K., neteisėtai disponavo dideliu narkotinių ir labai dideliu psichotropinių medžiagų kiekiu, t. y. nuo 2019 m. sausio, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto laiko, iki 2019 m. birželio 4 d., 11.16 val., veikdamas vieninga tyčia, pagal išankstinį susitarimą su K. K., per kelis kartus į garažą Nr. 5, esantį garažų eilėje Nr. 18, (duomenys neskelbtini), neteisėtai atgabeno ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytą didelį kiekį – ne mažiau kaip 917,308 g narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių) ir tiksliai nenustatytą labai didelį kiekį – ne mažiau kaip 293,674 g psichotropinės medžiagos – amfetamino, ir jas garaže neteisėtai laikė. Po to, K. K., veikdamas pagal išankstinį susitarimą su juo (K. K.) neteisėtai platinti narkotines ir psichotropines medžiagas, šias medžiagas neteisėtai platino: 1) 2019 m. balandžio pabaigoje, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą kiekį, bet ne mažiau kaip 0,416 g psichotropinės medžiagos – amfetamino už 500 Eur neteisėtai pardavė A. J., padėdamas psichotropinę medžiagą su A. J. sutartoje vietoje, prie stulpo, esančio lauko keliuke, (duomenys neskelbtini) namu; 2) 2019 m. birželio 5 d., apie 18.45 val., garaže Nr. 5, esančiame garažų eilėje Nr. 18, (duomenys neskelbtini), 186,38 g narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių) ir didelį kiekį – 54,992 g psichotropinės medžiagos – amfetamino į skolą už ne mažiau kaip 2 400 Eur neteisėtai pardavė A. D.; 3) 2019 m. birželio 5 d., apie 18.50 val., didelį kiekį – 28,994 g psichotropinės medžiagos – amfetamino už 500 Eur neteisėtai pardavė A. J., padėdamas psichotropinę medžiagą su A. J. iš anksto sutartoje vietoje – prie garažo Nr. 5, esančio garažų eilėje Nr. 18, (duomenys neskelbtini), ir taip, veikdamas kartu su K. K., platino narkotines ir psichotropines medžiagas. Likusį kiekį narkotinių ir psichotropinių medžiagų, veikdamas pagal išankstinį susitarimą su K. K., neteisėtai laikė: 0,678 g narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių) jam (K. K.) priklausančiame automobilyje MAZDA 6, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) iki tol, kol šią narkotinę medžiagą 2019 m. birželio 6 d., nuo 00.35 iki 00.50 val., kratos, atliktos automobilyje, stovėjusiajame (duomenys neskelbtini) namo, metu rado ir paėmė (duomenys neskelbtini) AVPK pareigūnai, o didelį kiekį – 730,25 g narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių) ir labai didelį kiekį – 209,272 g psichotropinės medžiagos – amfetamino garaže Nr. 5, esančiame garažų eilėje Nr. 18, (duomenys neskelbtini), iki tol, kol šias medžiagas 2019 m. birželio 6 d., nuo 1.10 iki 2 val., garaže atliktos kratos metu rado ir paėmė (duomenys neskelbtini) AVPK pareigūnai.

Be to, K. K. nuteistas pagal BK 259 straipsnio 2 dalį už tai, kad jis ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą laiką bute, esančiame (duomenys neskelbtini), neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, neteisėtai laikė nedidelį kiekį – 0,16 g narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių), iš kurių 0,02 g laikė kambaryje ant stalo ir 0,14 g rankinėje, bei rankinėje neteisėtai laikė 1 tabletę, kurios sudėtyje nustatytas nedidelis kiekis – 0,001 g psichotropinės medžiagos – alprazolamo, iki tol, kol šią narkotinę ir psichotropinę medžiagas 2019 m. birželio 6 d., nuo 2.20 iki 4.08 val., kratos, atliktos bute, metu, rado ir paėmė (duomenys neskelbtini) AVPK policijos pareigūnai.

K. K. nuteistas ir pagal BK 213 straipsnio 1 dalį už tai, kad jis tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą laiką automobilyje BMW X6, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) stovėjusiame (duomenys neskelbtini) namo, laikė vieną žinomai netikrą Lietuvos valstybės apyvartoje esantį 500 nominalo euro banknotą Nr. (duomenys neskelbtini), pagamintą ne pagal eurų banknotų spausdinimo reikalavimus, iki tol, kol šį netikrą banknotą 2019 m. birželio 6 d., nuo 00.00 val. iki 00.20 val., kratos, atliktos automobilyje, metu rado ir paėmė (duomenys neskelbtini) AVPK pareigūnai.

A. J. pagal BK 138 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad jis 2019 m. kovo 9 d., apie 1.29 val., (duomenys neskelbtini), prekybos centre ,,(duomenys neskelbtini)“ esančiame bare-žaidimų salone ,,A. C.“, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tyčia ranka sudavė du smūgius į veidą nukentėjusiajam M. M., padarydamas jam sužalojimus: poodines kraujosruvas dešinės akies vokų-dešinio skruosto srityje, nosies srityje, nosies kaulų lūžį, t. y. nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes dėl nosies kaulų lūžio M. M. sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui.

A. J. nuteistas ir pagal BK 260 straipsnio 2 dalį už tai, kad jis nuo 2019 m. balandžio, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto laiko, iki 2019 m. birželio 5 d. iš K. K., veikiančio pagal išankstinį susitarimą su K. K., turėdamas tikslą neteisėtai platinti, neteisėtai įgijo didelį kiekį – ne mažiau kaip 29,41 g psichotropinės medžiagos – amfetamino, t. y. 2019 m. balandžio pabaigoje, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, prie stulpo, esančio lauko keliuke (duomenys neskelbtini) namu, iš K. K., turėdamas tikslą platinti, už 500 Eur neteisėtai įgijo tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą kiekį, bet ne mažiau kaip 0,416 g, psichotropinės medžiagos – amfetamino, kurį jam priklausančiu automobiliu AUDI A4, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) neteisėtai nugabeno į garažą Nr. 33, esantį(duomenys neskelbtini), kur susvėrė, supakavo į atskiras pakuotes ir neteisėtai laikė bei nenustatytą kiekį psichotropinės medžiagos – amfetamino išplatino ikiteisminio tyrimo metu nenustatytiems asmenims ir suvartojo pats. Tęsdamas savo nusikalstamą veiką, 2019 m. birželio 5 d., apie 19.14 val., prie garažo Nr. 5, esančio garažų eilėje Nr. 18, (duomenys neskelbtini), iš K. K. už 500 Eur, turėdamas tikslą platinti, neteisėtai įgijo didelį kiekį – 28,994 g psichotropinės medžiagos – amfetamino. Po to, 2019 m. birželio 5 d. savo automobilyje AUDI A4, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) neteisėtai gabeno didelį kiekį – 29,41 g psichotropinės medžiagos – amfetamino, kol tą pačią dieną, nuo 19.35 iki 19.50 val., jo vairuojamas automobilis buvo sustabdytas išvažiuojant iš garažų teritorijos, esančios (duomenys neskelbtini), ir dalis – 28,994 g neteisėtai įgytos bei gabentos psichotropinės medžiagos – amfetamino rasta ir paimta (duomenys neskelbtini) AVPK pareigūnų atliktos įvykio vietos – kelio, ties automobilio priekinėmis vairuotojo durelėmis, apžiūros metu, o likęs kiekis – 0,416 g psichotropinės medžiagos – amfetamino, supakuoto į du plastikinius maišelius, rastas ir paimtas (duomenys neskelbtini) AVPK pareigūnų 2019 m. birželio 6 d., nuo 13.20 iki 14 val., kratos, atliktos automobilyje AUDI A4, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) metu.

II. Apeliacinių skundų argumentai

Apeliaciniame skunde nuteistasis A. D. prašo pakeisti (duomenys neskelbtini) apygardos teismo 2022 m. gegužės 25 d. nuosprendį ir jam paskirti švelnesnę bausmę arba sutrumpinti paskirtos laisvės atėmimo bausmės trukmę. Nuteistasis skundą grindžia šiais argumentais:

Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu paskirta bausmė yra per griežta. Teismas tinkamai neįvertino, kad apeliantas kaltę dėl padarytos veikos pripažino, nuoširdžiai galėjosi, baudžiamojo proceso metu parodymų nekeitė. Jis yra darbingo amžiaus, vykdo individualią veiklą, turi pastovią gyvenamą vietą. Nusikalto pirmą kartą, išvadas padarė ir pažada daugiau nebenusikalsti. Teismas taip pat neatsižvelgė, kad A. D. vaidmuo jam inkriminuotoje veikoje buvo antraeilis – veikė kaip tarpininkas. Uždraustas medžiagas įgijo asmeniniams poreikiams, nes buvo nuo jų priklausomas. Šiuo metu apeliantas narkotinių ir psichotropinių medžiagų nevartoja.

Be to, apygardos teismas, skirdamas nuteistajam bausmę, nemotyvavo, kodėl jam, pirmą kartą teisiamam, skiria 3 (trejų) metų laisvės atėmimo bausmę, o ne 1 (vienerių) ar 2 (dviejų) metų, o paskyrus su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę (areštą, laisvės apribojimą), nebus pasiekti bausmės tikslai ir neužtikrintas teisingumo principas.

Apeliaciniame skunde nuteistasis K. K. prašo pakeisti (duomenys neskelbtini) apygardos teismo 2022 m. gegužės 25 d. nuosprendį ir jam pagal BK 260 straipsnio 3 dalį, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, paskirti laisvės atėmimą 3 (trejiems) metams. Nuteistasis skundą grindžia šiais argumentais:

Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į apelianto amžių, jo elgesį proceso metu, kad jis visiškai pripažino kaltę, nuoširdžiai gailėjosi, atskleidė paties ir kitų nuteistųjų nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, skirdamas bausmę pagal BK 260 straipsnio 3 dalį, pagrįstai jam taikė BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, tačiau parinkdamas bausmės dydį neįvertino, jog apeliantas baudžiamojo proceso metu susilaukė dar vieno vaiko, visiškai integravosi į visuomenę, dirba, išlaiko šeimą, nepadarė jokių naujų teisei priešingų veiksmų. Tai rodo, kad jis ne tik gailisi, tačiau ir pasitaisė.

Ilgas bausmės atlikimas nuteistajam kelia baimę dėl galimo susidorojimo su juo pataisos namuose, nes jis atskleidė kitų asmenų nusikalstamus veiksmus.

Apeliaciniame skunde nuteistasis K. K. prašo panaikinti (duomenys neskelbtini) apygardos teismo 2022 m. gegužės 25 d. nuosprendį, nes jis neteisėtas bei nepagrįstas. Teismas neįvertino, kad apeliantas uždraustas medžiagas tik įsigydavo iš brolių A. ir K. K., kurie pastarąsias ilgą laiką platino (duomenys neskelbtini), tačiau narkotinių medžiagų neplatino. Be to, teismas K. K. nuteisė laisvės atėmimu 5 (penkeriems) metams net neapklausdamas A. K..

Apeliaciniame skunde nuteistojo A. J. gynėjas prašo pakeisti (duomenys neskelbtini) apygardos teismo 2022 m. gegužės 25 d. nuosprendį: panaikinti nuosprendžio dalį, kuria A. J. nuteistas pagal BK 138 straipsnio 1 dalį, ir jį išteisinti; A. J. veiksmus perkvalifikuoti iš BK 260 straipsnio 2 dalies į BK 259 straipsnio 1 dalį ir BK 260 straipsnio 1 dalį bei, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, paskirti jam 2 (dvejų) metų laisvės apribojimo bausmę; netenkinus pirmojo prašymo, vadovaujantis BK 63 straipsnio 3 dalimi, 5 dalies 2 punktu, 6 dalimi, už nusikalstamas veikas, numatytas BK 138 straipsnio 1 dalyje, BK 259 straipsnio 1 dalyje ir BK 260 straipsnio 1 dalyje, paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir nuteistajam paskirti maksimalią 2 (dvejų) metų laisvės apribojimo bausmę, A. J. paskiriant du draudimus ir tris įpareigojimus: uždrausti laisvės apribojimo laikotarpiu bendrauti su kitais bylos nuteistaisiais; vartoti psichiką veikiančias medžiagas; įpareigoti jį viso laisvės apribojimo laikotarpiu būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., išskyrus jei tai susiję su darbu ar gydimusi sveikatos priežiūros įstaigose; dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje; per 1 metus nuo bausmės vykdymo pradžios išdirbti 80 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis. Nuteistojo gynėjas skundą grindžia šiais argumentais:

Teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad byloje nustatytomis aplinkybėmis A. J. grėsmė nebuvo iškilusi ir jam nebuvo jokio pagrindo gintis, t. y. suduoti smūgius nukentėjusiajam M. M. ir pastarajam padaryti nesunkų sveikatos sutrikdymą, todėl A. J. be pagrindo nuteisė pagal BK 138 straipsnio 1 dalį.

Teismas neįvertino, kad A. S. buvo konflikto iniciatorius ir jo iniciatyva vėliau žodinis konfliktas peraugo į fizinį konfliktą, kurio metu įvykus susistumdymui tarp A. J. ir A. S., A. J. atsidūrus ant žemės, po to atsistojus, kažkuriuo metu prie jo pribėgo M. M., norėdamas ar išskirti, ar apginti draugą A. S., todėl A. J., pajutęs grėsmę, panaudojo smurtą prieš M. M.. Taigi, byloje nepaneigtas faktas, kad A. J. sąžiningai manė, jog A. M. yra agresyviai nusiteikęs, tačiau apygardos teismas išsamiau netyrė, kaip nuteistasis vertino A. M. aktyvius veiksmus. Teismas taip pat neatsižvelgė, kad paskui nuteistąjį iš paskos nusekę neblaivūs A. S. ir M. M. norėjo konfliktuoti, todėl A. J. veiksmai gali būti pripažįstami būtinąją gintimi, o nustačius, kad A. J. klaidingai galėjo pasirodyti, jog A. S. kėsinasi į jo sveikatą, susiformavo tariamos ginties situacija. Byloje nepaneigta aplinkybė, kad M. M. norėjo tik išskirti susikibusius A. S. ir A. J., tačiau nuteistasis dėl situacijos vertinimo klaidos sudavė prie jo priartėjusiam ir galbūt išskirti bandžiusiam nukentėjusiajam M. M..

Teismas taip pat nepagrįstai A. J. veiksmus, susijusius su disponavimu psichotropinėmis medžiagomis, kvalifikavo pagal BK 260 straipsnio 2 dalį, o ne kaip idealiąją BK 259 straipsnio 1 dalyje ir 260 straipsnio 1 dalyje numatytų nusikaltimų sutaptį.

Teismas nepagrįstai nurodė, kad gautų pajamų už pusės 2019 m. birželio 5 d. įsigyto amfetamino kiekio (14,497 g.) išplatinimą A. J. nebūtų pakakę atsiskaityti už tokį pat kiekį savo reikmėms įsigyto amfetamino. Teisme nuteistojo A. J. nebuvo klausiama, už kokią kainą šis parduodavo psichotropines medžiagas, koks buvo psichotropinės medžiagos ir kepimo miltelių santykis. Byloje nėra ginčo, kad psichotropinis medžiagos buvo maišomas su priemaišomis, nes pats A. J. psichotropines medžiagas įsigydavo jau sumaišytas su priemaišomis, todėl, kaip nustatyta byloje, koncentruotas psichotropinės medžiagos kiekis buvo žymiai mažesnis, negu nuteistojo realiai įsigytas kiekis. Ši aplinkybė neleidžia atmesti prielaidos, kad A. J. įsigytas medžiagas taip pat maišė su kepimo milteliais ir būtent šiam tikslui išsinuomojo garažą.

Aplinkybė, kad psichotropinės medžiagos buvo maišomos su priemaišomis, neišvengiamai lėmė ir tai, jog šios būdavo greičiau suvartojamos, nes įprastoje dozėje koncentruotas psichotropinės medžiagos kiekis būdavo reikšmingai mažesnis, o poreikis jas vartoti – dažnesnis. Psichotropines medžiagas nuolat vartojančiam asmeniui 14 g ar 15 g nėra reikšmingas ar ilgai vartojamas kiekis. Kaip matyti iš medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti akto, A. J. buvo vartojęs ne tik amfetaminą, bet ir kokainą bei marihuaną. Tai patvirtina, kad jis vartojo ir stipresnes narkotines, psichotropines medžiagas, todėl poreikis medžiagoms buvo didelis. Kita vertus, bylos nagrinėjimo teisme metu nepavyko išsiaiškinti, kad A. J. pardavė ar būtų pardavęs daugiau nei 20 g narkotinės medžiagos net ir vertinant tiek 2019 metų balandžio, tiek birželio mėnesiais įsigytų medžiagų kiekius, nes nebuvo nustatyta, kokį kiekį šis išplatino iš 2019 metų balandį įsigytų medžiagų (yra tik jo žodžiai apie galimai parduotus gramus, ir tai, kad parduota medžiaga buvo sumaišyta su kepimo milteliais). Todėl byloje nėra pagrindo daryti kategorišką išvadą, kad A. J. galėjo ar ketino išplatinti didelį kiekį uždraustų medžiagų. Esant tokioms aplinkybėms, A. J. BK 260 straipsnio 2 dalis negalėjo būti inkriminuota.

Apelianto manymu, teismas turėjo remtis ta dalimi A. J. parodymų, kad jis apie pusę įsigytų psichotropinių medžiagų kiekio suvartodavo ir ketino suvartoti pats. Teismas nenurodė, kodėl ši dalis nuteistojo parodymų laikytini nepatikimais. Bylos duomenys patvirtina, kad A. J. davė nuoseklius parodymus. Jis 2019 m. birželio 6 d. apklausoje nurodė, kad amfetaminą vartojo savo reikmėms. Apklaustas 2019 m. birželio 17 d. aiškino, kad psichotropines medžiagas pirko ne tik savo reikmėms, bet ir turėdamas tikslą platinti, tik pasiūlius įsigyti didesnį kiekį, tuo susigundė. Apklaustas 2019 m. spalio 20 d. tvirtino, kad ankstesnėse apklausose nurodytos aplinkybės yra teisingos. Apklaustas teisme 2022 m. vasario 2 d. A. J. teigė, kad 2019 m. balandžio pabaigoje įgijo iki 1 000 g. amfetamino po 5 Eur už gramą. Nurodė, kad amfetaminą pirko savo reikmėms ir platinti. Ne mažiau nei pusę šios medžiagos kiekio suvartojo pats, o kitą dalį, t. y. apie 34 g (nekoncentruotos medžiagos su priemaišomis, kurias ir pats sumaišė su kepimo milteliais) išplatino. Likęs amfetamino kiekis – 0,416 g. (koncentruotos medžiagos kiekis), rastas automobilyje buvo skirtas asmeniškai vartoti. Nuteistasis 2019 m. birželio 5 d. už 500 Eur įgijo didelį kiekį – 28,994 g (koncentruotos medžiagos kiekis) psichotropinės medžiagos – amfetamino, kurį laikė ir gabeno automobilyje, kol tą pačią dieną jo vairuojamas automobilis buvo sustabdytas išvažiuojant iš garažų teritorijos. Nuteistasis mažiausiai pusė iš šio kiekio (28,994 g) ketino suvartoti savo reikmėms, t. y. ne mažiau nei 14 ar 15 g. koncentruotos medžiagos. Tokius nuteistojo parodymus patvirtina ir kiti bylos duomenys: D. G. bei M. N. parodymai bei 2019 m. birželio 5 d. atliktos medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti aktas. Taigi, iš esmės vieninteliai byloje esantys duomenys, iš kurių galima spręsti apie A. J. suvartojamus kiekius, yra jo paties teisme duoti parodymai, iš kurių matyti, kad iš surasto 29,41 g amfetamino kiekio, nuteistasis būtų suvartojęs ne mažiau nei 14–15 g. amfetamino. Nuteistojo nurodytas aplinkybes iš dalies patvirtina bylos faktiniai duomenys, kad jis narkotines medžiagas išplatino vos keletui asmenų – J. ir M. M.. Tai rodo, kad A. J. klientų ratas buvo labai nedidelis, galimai išplatinti psichotropinės medžiagos kiekiai buvo nedideli ir atitinka nuteistojo nurodytus kiekius. Nuteistasis A. J. psichotropines medžiagas platino vos keletą mėnesių. Per trumpą laikotarpį nuteistasis įsigijo tik keletą kartų didesnį kiekį amfetamino. Jis turėjo itin mažą galimų pirkėjų skaičių, todėl neturėjo ir galimybės išplatinti bent kiek didesnius kiekius psichotropinės medžiagos. Taigi, bylos medžiagoje nesant jokių duomenų apie tai, kad A. J. negalėjo suvartoti jo nurodytų psichotropinių medžiagų kiekių, ar kad platinimui buvo skirti didesni kiekiai nei šis nurodo, nėra pagrindo nesivadovauti jo parodymais, kurie neprieštarauja byloje esantiems duomenims. Todėl apygardos teismo išvada, kad nuteistojo suvartojami kiekiai galėjo būti mažesni, negu jis nurodė, yra prielaidų pobūdžio.

Jeigu iš kratos metu rastų 29,41 g amfetamino, ne mažiau nei 14–15 g. amfetamino buvo skirta asmeniniam vartojimui, tai remiantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 dienos įsakymu Nr. V-239 patvirtintomis Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijomis, nelaikomas dideliu psichotropinės medžiagos amfetaminų kiekiu, likusi platinti skirta dalis – 14,41–15,41 g nesudaro didelio psichotropinės medžiagos kiekio, todėl A. J. veiksmai kvalifikuotini pagal BK 260 straipsnio 1 dalį. Be to, konkretaus galimai parduoto kiekio nustatymą apsunkina ir A. J. teisme nurodyta aplinkybė, kad jis įsigytas narkotines medžiagas sumaišydavo su kepimo milteliais, o tai mažina galimai parduotinos koncentruotos psichotropinės medžiagos kiekį, kuris būtų akivaizdžiai mažesnis nei 14 ar 15 g. Taigi, byloje nesant duomenų apie tai, kad A. J. ketino išplatinti didesnį, nei 20 g, kiekį, negalima suformuoti kategoriškos išvados apie ketinimą platinti didelį kiekį psichotropinės medžiagos. Todėl patvirtinus, kad nuteistasis A. J. turėjo du tikslus, t. y. tikslą vartoti psichotropines medžiagas savo reikmėms ir tikslą platinti jas, jo veika turėtų būti kvalifikuojama pagal BK 259 straipsnio 1 dalį ir BK 260 straipsnio 1 dalį. Perkvalifikavus nuteistojo veiką iš BK 260 straipsnio 2 dalį į BK 259 straipsnio 1 dalį ir 260 straipsnio 1 dalį, taikytinos BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatos, ir nuteistajam skirtina švelnesnė, negu BK 260 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta bausmė.

Nors teismas, skirdamas A. J. bausmę pagal BK 260 straipsnio 2 dalį, taikė BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, tačiau neindividualizavo jam skirtinos bausmės ir paskyrė per griežtą bausmę.

Teismas neįvertino, kad nuteistasis A. J. yra mažiausiai pavojingas iš visų šioje byloje nuteistųjų, nes disponavo mažiausiu psichotropinių medžiagų kiekiu – 29,41 g. Jis neteisėtai disponavo tik labai nedaug viršijančios Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 dienos įsakymu Nr. V-239 patvirtintose narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijose nurodytos psichotropinės medžiagos – amfetamino minimalų didelį kiekį – 20 g. Nuteistasis anksčiau neteistas, nebaustas administracine tvarka, nuo 2019 m. rugsėjo 19 d. dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, yra neseniai vedęs, bylos nagrinėjimo laikotarpiu gimė vaikas, nevartoja psichiką veikiančių medžiagų. A. J., sukūręs šeimą, įgijo pareigų ir atsakomybių, privalo rūpintis naujagimiu, užtikrinti ekonominį saugumą ir stabilumą šeimai. Tai pagrindžia itin stiprius A. J. socialinius ryšius, kurie, paskyrus laisvės atėmimo bausmę, neišvengiamai suprastėtų ar nutrūktų, galimai nuteistasis prarastų šeimą. Šeimos sukūrimas ir naujagimio atsiradimas sumažino nuteistojo, kaip asmenybės, pavojingumą, nes nuteistasis įgijo gyvenimo prasmę ir tikslą teisėtais būdais siekti šeimos gerovės.

Be to, teismas neatsižvelgė į tai, kad A. J. padeda senyvo amžiaus ir ligotiems šeimos nariams, veža pas gydytojus, padeda buityje. Jis nuo 2019 m. yra savanoriškai išdirbęs 50 valandų surinkinėdamas maistą iš parduotuvių. Nuteistasis yra savanoriškai išdirbęs 50 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis. Ši savanoriška A. J. patirtis demonstruoja nuteistojo socialumą, gebėjimą padėti silpnesniems bendruomenės nariams, gebėjimą dirbti neatlygintinai. Laikinai einanti direktorės pareigas „Maisto bankas“, A. P. apibūdino A. J., kaip noriai įsitraukiantį į savanoriškas veiklas, iniciatyvų ir atsakingą. A. J. nuo 2011 m. dirbo įvairiuose darbuose.

A. J. anksčiau neteistas. Po jam inkriminuotų nusikaltimų padarymo yra praėjęs gana ilgas laiko tarpas, beveik 3 metai, ir naujų teisės pažeidimų nuteistasis nepadarė. Taigi, jis nėra linkęs nusikalsti, nėra susiformavusios antivisuomeninės nuostatos, o tai rodo mažesnį jo asmenybės pavojingumą. Nuteistasis viso proceso metu pripažino jam inkriminuojamas faktines aplinkybes (neneigė suduoto smūgio, neneigė įsigijęs narkotinių medžiagų, neneigė tikslo jas vartoti sau ir tikslo platinti), pripažino savo kaltę. Netinkamas ir neteisėtas elgesys buvo fragmentiškas. Todėl jis yra vertas likti visuomenėje ir neturėtų būti izoliuotos nuo jos.

A. J. padarė tiesiogine tyčia dvi baigtas nusikalstamas veikas (BK 259 straipsnio 1 dalis ir 260 straipsnio 1 dalis), susijusias su disponavimu narkotinėmis medžiagomis, kurios priskiriamos nesunkių ir sunkių nusikaltimų kategorijoms. Nuteistasis neteisėtai disponavo narkotinėmis medžiagomis. Jis neveikė bendrininkų grupėje kaip vykdytojas. A. J. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytinas jo pripažinimas padarius nusikalstamą veiką ir nuoširdus gailėjimasis. Nors kaltinamajame akte nurodoma, kad jo atsakomybę sunkina tai, kad padarė nusikalstamą veiką apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamai veikai padaryti, tačiau kaltinimas nepagrindė, kokią įtaką turėjo alkoholio vartojimas nusikalstamai veikai padaryti, vertinant aplinkybes, kad jis net ir būdamas neblaivus, supratęs, jog gali kilti konfliktas, nusprendė palikti azartinių lošimų vietą. Todėl neblaivumas neturėtų būti pripažintas sunkinančia aplinkybe.

Nuteistasis neteisėtai disponavo psichotropine medžiaga, kurios vartojimas visiškai nesukelia fizinės priklausomybės, t. y. daro mažesnę žalą nei fizinę priklausomybę sukeliančios medžiagos, kurių sunku atsisakyti. Nuteistasis iš viso neteisėtai laikė didelį kiekį – 29,41 g – amfetamino, tačiau atsižvelgiant į byloje esančius duomenis matyti, kad iš pirmojo psichotropinės medžiagos įsigijimo faktiškai nustatytas likutis sudarė tik 0,416 g, o tai sudaro tik tokį medžiagos kiekį, kuris patenka į BK 259 ir 260 straipsnių taikymo sritį ir tik nežymiai viršija nedidelio kiekio dydį bei yra daug mažesnis nei vidurkis nuo to dydžio, kuris laikytinas dideliu aptariamų psichotropinių medžiagų kiekiu (20 g). Tuo tarpu, antrojo epizodo atveju, ne mažiau nei 15 g nuteistasis ketino suvartoti savo reikmėms, o likęs medžiagos kiekis, galimai skirtas platinti, sudarė ne daugiau nei 14 g. Be to, byloje neįrodytas nė vienas amfetamino išplatinimo faktas trečiajam asmeniui.

Todėl A. J. už BK 260 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos padarymą skirtina švelnesnė bausmės rūšis, negu nustatyta BK 260 straipsnio l dalies sankcijoje, nepaisant to, kad jo atsakomybę sunkina viena aplinkybė. Baudžiamasis įstatymas nedraudžia taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatos esant tokiai situacijai. Laisvės apribojimo bausmė leistų pasiekti bausmės tikslus, padaryti nuteistajam pakankamą poveikį, kad šis suvoktų padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą ir žalingumą kitiems asmenims, taip pat pajustų neigiamas pasekmes, kurias nusikalstamos veikos padarymas sukelia pačiam kaltininkui bei kartu leistų kontroliuoti nuteistojo elgesį kompetentingoms institucijoms. Tokia bausmė ne tik nubaus A. J. už jų padarytus nusikalstamus veiksmus, bet ir sulaikys jį nuo naujų nusikalstamų veikų darymo. Taigi, įvertinus padarytos nusikalstamos veikos sunkumą, byloje nustatytą A. J. atsakomybę sunkinančią aplinkybę, lengvinančių aplinkybių buvimą, jo asmenybę ir kitas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, nuteistajam už BK 260 straipsnio 1 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos padarymą skirtinas maksimalus 2 metų laisvės apribojimo bausmės terminas su 2 draudimais ir 3 įpareigojimais.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistieji ir jų gynėjai prašė apeliacinius skundus tenkinti, o prokuroras – juos atmesti.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados

Nuteistųjų A. D., K. K., K. K., nuteistojo A. J. gynėjo L. Žalnieriūno apeliaciniai skundai atmestini.

Žemesnės instancijos teismas

A. D., K. K. ir K. K. skunduose neginčija jų nuteisimo: A. D. pagal BK 260 straipsnio 2 dalį, K. K. – pagal 260 straipsnio 3 dalį, o K. K. – pagal BK 259 straipsnio 2 dalį. Teisėjų kolegijai A. D., K. K. ir K. K. veiksmų teisinė kvalifikacija pagal nurodytus BK straipsnius taip pat nekelia abejonių. Pirmosios instancijos teismas baudžiamojoje byloje esančius įrodymus, susijusius su šiomis veikomis, ištyrė nepažeisdamas BPK 20 straipsnio, 301 straipsnio reikalavimų. Tinkamai įvertinęs įrodymus, jais remdamasis teisingai nustatė šių nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes bei A. D. veiksmus tinkamai kvalifikavo pagal BK 260 straipsnio 2 dalį, K. K. – pagal 260 straipsnio 3 dalį, o K. K. – pagal BK 259 straipsnio 2 dalį.

Apeliantai pirmosios instancijos teismo priimtą nuosprendį ginčija keliais aspektais: nuteistieji A. D. ir K. K. – dėl jiems paskirtos neteisingos bausmės; nuteistasis K. K. – dėl nepagrįsto jo nuteisimo pagal BK 260 straipsnio 3 dalį ir BK 213 straipsnio 1 dalį; nuteistasis A. J. ir jo gynėjas – dėl nepagrįsto A. J. nuteisimo pagal BK 138 straipsnio 1 dalį, taip pat pagal BK 260 straipsnio 2 dalį bei paskirtos neteisingos bausmės. Todėl teisėjų kolegija, nagrinėdama bylą apeliacine tvarka, vadovaudamasi BPK 320 straipsnio 3 dalimi, pasisako tik dėl šių skunduose keliamų klausimų ir motyvuotas išvadas pateikia tik dėl apeliacinių skundų esmės. Tai, kad apeliacine tvarka bylą nagrinėjantis teismas neprivalo pateikti detalių atsakymų į kiekvieną argumentą, pripažįstama ir formuojamoje kasacinio teismo praktikoje (kasacinės nutartys Nr. 2K-572-139/2015, Nr. 2K-10-976/2016 ir kt.).

Dėl A. D. ir K. K. paskirtų bausmių

Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 straipsnyje. BK 54 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas bausmę skiria pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Pagal BK 54 straipsnio 2 dalį, teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir (ar) sunkinančias aplinkybes, nes tik visų paminėtų aplinkybių įvertinimas leidžia parinkti bausmę, atitinkančią BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatytą bausmės paskirtį. Taigi, teismas bausmę gali paskirti tik tiems asmenims, kurie pripažinti kaltais dėl nusikalstamos veikos padarymo, ir tik tokią bausmę, kuri yra numatyta BK specialiosios dalies straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje. Tik išimtiniais atvejais teismas, skirdamas bausmę, gali viršyti baudžiamojo įstatymo sankcijos ribas. Vienas iš tokių atvejų įtvirtintas BK 54 straipsnio 3 dalyje. Šioje teisės normoje nustatyta, kad tais atvejais, kai straipsnio sankcijoje nustatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarauja teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Ši norma įtvirtina galimybę teismams bausmių skyrimo procese tiesiogiai taikyti teisingumo principą. Kartu teismas turi įvertinti ir tai, ar skiriant bausmę bus įgyvendintos BK 41 straipsnyje įtvirtintos bausmės paskirties nuostatos. Bausmė yra teisinga, kai ją skiriant įvertinami ir kaltininko, ir nukentėjusiojo, ir visuomenės ar valstybės interesai, kai nė vieniems iš jų nesuteikiama prioritetinė reikšmė. Teismų praktikoje BK 54 straipsnio 3 dalyje nustatytas bausmės švelninimo pagrindas yra siejamas su aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, visumos vertinimu bei išvada, kad bendros bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti. Teismas, švelnindamas bausmę šiuo pagrindu, turi nurodyti, kokios yra išimtinės aplinkybės, rodančios, kad už nusikalstamos veikos padarymą straipsnio sankcijoje nurodytos bausmės paskyrimas asmeniui aiškiai prieštarautų teisingumo principui (kasacinės nutartys Nr. 2K-7/2010, Nr. 2K-P-89/2014, Nr. 2K-432/2014 ir kt.).

Žemesnės instancijos teismas

Šioje byloje prokuroras neginčija BK 54 straipsnio 3 dalies taikymo nuteistiesiems, tačiau apeliantai skunduose laikosi pozicijos, kad netgi pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, jiems pirmosios instancijos teismo paskirtos bausmės yra per griežtos. Tokie A. D. ir K. K. argumentai nepagrįsti.

Dėl A. D. pagal BK 260 straipsnio 2 dalį paskirtos bausmės

Už BK 260 straipsnio 2 dalyje įtvirtinto sunkaus nusikaltimo padarymą įstatymų leidėjas yra numatęs tik laisvės atėmimo bausmę nuo 8 (aštuonerių) iki 10 (dešimties) metų.

Pirmosios instancijos teismas A. D. pagal 260 straipsnio 2 dalį, pritaikęs BK 54 straipsnio 3 dalį, paskyrė laisvės atėmimą 3 (trejiems) metams.

Apygardos teismas, parinkdamas nuteistajam A. D. skirtinos bausmės rūšį ir dydį, atsižvelgė, kad jo padarytas nusikaltimas, numatytas BK 260 straipsnio 2 dalyje, priskirtinas sunkiems (BK 11 straipsnis 5 dalis). A. D. disponavo 186,38 g narkotinės medžiagos –kanapių (antžeminių dalių), t. y. kiekiu, kuris nesiekia ribos, nuo kurios atsiranda baudžiamoji atsakomybė pagal BK 260 straipsnio 2 dalį (pagal Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijas kanapių (antžeminių dalių) didelis kiekis pripažįstamas nuo 500 g), tačiau 54,992 g psichotropinės medžiagos – amfetamino, kurio kiekis beveik 3 kartus viršijo ribą, nuo kurios atsiranda baudžiamoji atsakomybė (pagal Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijas amfetamino didelis kiekis pripažįstamas nuo 20 g). Byloje nėra jo baudžiamąją atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Nuteistojo baudžiamąją atsakomybę lengvina tai, kad jis pripažino kaltę dėl padarytos veikos, nuoširdžiai gailėjosi ir padėjo išsiaiškinti nusikalstamas veikas, numatytas BK 260 straipsnio 2 ir 3 dalyse, bei joje dalyvavusius asmenis (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). A. D. nusikalto būdamas neteistas, naujų nusikalstamų veikų per beveik 3 (trejus) metus nepadarė. Jis yra jauno amžiaus, dirba, darbdavio apibūdinamas teigiamai.

Taigi, pirmosios instancijos teismas, įvertinęs visas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, numatytas BK 54 straipsnyje, ir atsižvelgęs į BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus bausmės skyrimo tikslus, padarė pagrįstą išvadą, kad A. D. pagal BK 260 straipsnio 2 dalį paskyrus ir minimalią bausmę, ji aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Iš tiesų, tokio dydžio bausme būtų įgyvendintas tik vienintelis tikslas – nubaudimas. Todėl A. D. taikydamas BK 54 straipsnio 3 dalį ir jam pagal BK 260 straipsnio 2 dalį paskirdamas beveik 3 kartus mažesnę, negu šio baudžiamojo įstatymo sankcijoje numatyta minimali 8 (aštuonerių) metų laisvės atėmimo bausmė, bausmę – 3 (trejus) metus laisvės atėmimo – apygardos teismas baudžiamojo įstatymo taikymo klaidos nepadarė.

Skunde A. D. prašo jam pagal BK 260 straipsnio 2 dalį, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, paskirti arba su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę, arba sutrumpinti paskirtos laisvės atėmimo bausmės trukmę. Toks apelianto prašymas nepagrįstas, todėl netenkintinas.

Žemesnės instancijos teismas

Bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija. Apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti gali tik tuo atveju, jeigu pirmosios instancijos teismas neįvertina visų bausmei individualizuoti reikšmingų aplinkybių ar jas įvertina netinkamai ir paskiria aiškiai per griežtą, neteisingą bausmę. Tačiau šiuo atveju tokių aplinkybių skiriant A. D. bausmę pagal BK 260 straipsnio 2 dalį nenustatyta. Teisėjų kolegija neturi pagrindo dar kartą vertinti tas pačias, bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, kurias tinkamai įvertino pirmosios instancijos teismas (nuteistojo elgesį proceso metu, jo amžių, turimus socialinius ryšius), ir A. D. sutrumpinti pagal BK 260 straipsnio 2 dalį paskirtos 3 (trejų) metų laisvės atėmimo bausmės trukmę arba jam paskirti su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę. Tokios rūšies ir dydžio bausmė neatitiktų A. D. padarytos veikos pavojingumo ir nuteistojo asmenybės bei prieštarautų teisingumo principui.

Kaip žinia, ne visada padaryta veika atitinka tokios veikos tipinį pavojingumą. Jos pavojingumas gali būti daug mažesnis, negu rūšinis tokios nusikalstamos veikos pavojingumas, nes nusikaltimus daro skirtingos asmenybės. Aptariamu atveju A. D. baigtą sunkią nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 straipsnio 2 dalyje, padarė veikdamas tiesiogine tyčia. Tokius jo nusikalstamus veiksmus lėmė ne tik asmeniniai, tačiau ir savanaudiški motyvai (platino uždraustas medžiagas, siekdamas gauti lėšų įsigyti narkotinių medžiagų asmeniniam vartojimui). Narkotinės ir psichotropinės medžiagos į apyvartą nepateko tik dėl aktyvių policijos pareigūnų veiksmų. A. D. disponavo ne tik narkotinėmis medžiagomis – kanapių antžeminėmis dalimis, tačiau ir dideliu kieku psichotropinės medžiagos – amfetamino, o neteisėtas disponavimas narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis, net ir nedideliu jų kiekiu, yra pavojinga nusikalstama veika. Iš A. D. parodymų proceso metu matyti, kad jis baudžiamojo įstatymo uždraustomis medžiagomis disponavo sistemingai. Taigi, A. D. padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo nemažina tai, kad jis, kaip nurodo skunde, atliko tarpininko vaidmenį. A. D. pažadas daugiau nebenusikalsti ir faktas, kad jis šiuo metu nevartoja jokių draudžiamų medžiagų, yra svarbios aplinkybės, tačiau šiuo konkrečiu atveju taip pat nesudaro pakankamo pagrindo sušvelninti jam teismo pagal BK 260 straipsnio 2 dalį paskirtą bausmę arba paskirti šio baudžiamojo įstatymo sankcijoje nenumatytą bausmę. Nuteistąjį tenkinančios bausmės skyrimas negali lemti švelnesnės bausmės skyrimo, nes, kaip minėta pirmiau, bausmės gali būti skiriamos tik tokios, kurios yra numatytos BK specialiosios dalies straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje, ir tik išimtiniais atvejais teismas, skirdamas bausmę, gali peržengti baudžiamojo įstatymo sankcijos ribas. Tai, nagrinėjamu atveju ir buvo padaryta. Teismas, nustatęs, kad ilgalaikis A. D. izoliavimas nuo visuomenės itin neigiamai paveiktų jo socialinius ryšius ir tolimesnes realizacijos galimybes, sprendė, jog konkrečiu atveju bendros bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti, todėl skirdamas apeliantui bausmę taikė BK 54 straipsnio 3 dalį ir paskyrė jam žymiai mažesnę, negu BK 260 straipsnio 2 dalyje numatyta minimali, laisvės atėmimo bausmę, kurią dar labiau sušvelninti nėra jokio faktinio ir teisinio pagrindų.

Esant išdėstytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs A. D. padarytų nusikalstamų veiksmų ir jo asmenybės pavojingumą, nusikaltimo padarymo aplinkybes, pastarajam paskirdamas bausmę, bendrųjų bausmės skyrimo nuostatų nepažeidė. Jam paskirta 3 (trejų) metų laisvės atėmimo bausmė yra teisinga, atitinka BK 41, 54, 61 straipsnių reikalavimus ir pagal savo dydį nėra aiškiai per griežta. Todėl pirmosios instancijos teismo nuosprendis dėl apeliaciniame skunde išdėstytų argumentų paliekamas nepakeistas.

Dėl K. K. pagal BK 260 straipsnio 3 dalį paskirtos bausmės

Už BK 260 straipsnio 3 dalyje nurodytos veikos padarymą įstatymų leidėjas yra numatęs tik laisvės atėmimą nuo 10 (dešimties) iki 15 (penkiolikos) metų.

Pirmosios instancijos teismas K. K. pagal BK 260 straipsnio 3 dalį, pritaikęs BK 54 straipsnio 3 dalį, paskyrė laisvės atėmimą 5 (penkeriems) metams.

Apygardos teismas, parinkdamas nuteistajam K. K. skirtinos bausmės rūšį ir dydį, atsižvelgė, kad jis padarė vieną labai sunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 6 dalis). Byloje baudžiamąją atsakomybę sunkina tai, kad jis jam inkriminuotą veiką padarė veikdamas bendrininkų grupe (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas), o lengvina – tai, kad jis pripažino kaltę dėl padarytų veikų, nuoširdžiai gailėjosi ir padėjo atskleisti nusikalstamas veikas, numatytas BK 260 straipsnio 2 ir 3 dalyse, bei joje dalyvavusius asmenis (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). K. K. nusikalto ne pirmą kartą. Anksčiau jis yra teistas už neteisėtą disponavimą baudžiamojo įstatymo draudžiamomis medžiagomis (t. 14, b. l. 129–136). Baustas administracine tvarka. Tai neigiamai apibūdina apelianto asmenybę ir rodo, kad jis linkęs veikti priešingai teisei, o ankstesniais teismo sprendimais paskirtos bausmės (įskaitant laisvės atėmimo bausmę, kurios vykdymas buvo atidėtas) nepasiekė savo tikslų, nepaisant to, jog naujų nusikalstamų veikų po šioje byloje inkriminuotos veikos nepadarė. Jam nustatyti psichikos ir elgesio sutrikimai, vartojant narkotikus ir kitas psichoaktyvias medžiagas, priklausomybės sindromas. K. K. disponavo ne tik ne mažiau kaip 917,308 g narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių), t. y. dideliu kiekiu, kuris viršija ribą, nuo kurios atsiranda baudžiamoji atsakomybė pagal BK 260 straipsnio 2 dalį (pagal Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijas kanapių (antžeminių dalių) didelis kiekis pripažįstamas nuo 500 g), tačiau ir 293,674 g psichotropinės medžiagos – amfetamino, kurio kiekis beveik 3 kartus viršijo ribą, nuo kurios pagal BK 260 straipsnio 3 dalį atsiranda baudžiamoji atsakomybė (pagal Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijas amfetamino labai didelis kiekis pripažįstamas nuo 100 g). Jis yra jauno amžiaus, dirba.

Taigi, pirmosios instancijos teismas, įvertinęs visas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, numatytas BK 54 straipsnyje, ir atsižvelgęs į BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus bausmės skyrimo tikslus, padarė pagrįstą išvadą, kad K. K. pagal BK 260 straipsnio 3 dalį paskyrus ir minimalią bausmę, ji aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Iš tiesų, tokio dydžio bausme būtų įgyvendintas tik vienintelis tikslas – nubaudimas. Todėl K. K. taikydamas BK 54 straipsnio 3 dalį ir jam pagal BK 260 straipsnio 3 dalį paskirdamas 2 kartus mažesnę, negu šio baudžiamojo įstatymo sankcijoje numatyta minimali 10 (dešimties) metų laisvės atėmimo bausmė, bausmę – 5 (penkerius) metus laisvės atėmimo – apygardos teismas baudžiamąjį įstatymą taikė tinkamai.

Skunde K. K. prašo jam pagal BK 260 straipsnio 3 dalį, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, paskirtos laisvės atėmimo bausmės trukmę sutrumpinti iki 3 (trejų) metų. Toks apelianto prašymas nepagrįstas, todėl netenkintinas.

Žemesnės instancijos teismas

Kaip minėta pirmiau, bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija. Apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti gali tik tuo atveju, jeigu pirmosios instancijos teismas neįvertina visų bausmei individualizuoti reikšmingų aplinkybių ar jas įvertina netinkamai ir paskiria aiškiai per griežtą, neteisingą bausmę. Tačiau šiuo atveju tokių aplinkybių skiriant K. K. bausmę pagal BK 260 straipsnio 3 dalį nenustatyta. Teisėjų kolegija neturi pagrindo dar kartą vertinti tas pačias, bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, kurias tinkamai įvertino pirmosios instancijos teismas (nuteistojo elgesį proceso metu, jo amžių, turimus socialinius, šeiminius ryšius, nuteistojo asmenybę), ir K. K. sutrumpinti pagal BK 260 straipsnio 3 dalį paskirtos 5 (penkerių) metų laisvės atėmimo bausmės trukmę. K. K. pageidaujamos trukmės laisvės atėmimo bausmė už labai sunkaus nusikaltimo padarymą neatitiktų padarytos veikos pavojingumo ir jo asmenybės bei prieštarautų teisingumo principui.

Aptariamu atveju K. K. baigtą labai sunkią nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 straipsnio 3 dalyje, padarė veikdamas tiesiogine tyčia. Tokius jo nusikalstamus veiksmus lėmė ne tik asmeninės paskatos, bet ir savanaudiški motyvai (garaže Nr. 5, esančiame gražų eilėje Nr. 18, (duomenys neskelbtini), buvo rastos priemonės, skirtos narkotinėms ir psichotropinėms medžiagoms platinti (svarstyklės, polietileniniai paketai su augalinės kilmės medžiaga, polietileno maišas su baltos spalvos medžiaga, folijos ritinėlis, pirštuotos pirštinės, šiukšlių maišai ir pan.). K. K. įstatymo uždraustomis medžiagomis prekiavo ne trumpą laiką: apie pusę metų. Taigi, narkotinės ir psichotropinės medžiagos ne kartą pateko į apyvartą. Be to, jis disponavo ne tik dideliu kiekiu narkotinių medžiagų – kanapių antžeminėmis dalimis, tačiau ir labai dideliu kiekiu psichotropinės medžiagos – amfetamino, kai tuo tarpu neteisėtas disponavimas narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis net ir nedideliu jų kiekiu yra pavojinga nusikalstama veika, kuri daro neabejotiną įtaką žmogaus psichinei sveikatai. Tokių medžiagų vartojimas sukelia priklausomybę ir tai patvirtina bylos aplinkybės, susijusios su K. K. nustatytais psichikos ir elgesio sutrikimais, vartojant narkotikus ir kitas psichoaktyvias medžiagas, priklausomybės sindromu. Nors baudžiamojo proceso metu K. K. visiškai integravosi į visuomenę, susilaukė palikuonių, tačiau šiuo konkrečiu atveju šios aplinkybės nesudaro pakankamo pagrindo dar labiau sušvelninti jam teismo pagal BK 260 straipsnio 3 dalį paskirtą gana švelnią bausmę, nes bausme siekiama nusikalstamą veiką padariusį asmenį nubausti, sulaikyti nuo nusikalstamų veikų darymo, taip pat užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Dėl paskirtos bausmės atsiradę neigiami padariniai yra natūralus nusikalstamos veikos rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Nusikaltimus darančių asmenų turimi teigiami socialiniai bei šeiminiai ryšiai negali nusverti viešo intereso nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui paskirti jo padarytai nusikalstamai veikai ir bausmės paskirčiai adekvačią bausmę. Taigi, apygardos teismas, nustatęs, kad ilgalaikis K. K. izoliavimas nuo visuomenės neigiamai paveiktų jo turimus teigiamus socialinius bei šeiminius ryšius, jog konkrečiu atveju bendros bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti, pagrįstai taikė BK 54 straipsnio 3 dalį ir paskyrė jam žymiai mažesnę, negu BK 260 straipsnio 3 dalyje numatyta minimali laisvės atėmimo bausmė, bausmę. K. K. paskirta 5 (penkerių) metų laisvės atėmimo bausmė yra teisinga, atitinka BK 41, 54, 61 straipsnių reikalavimus ir pagal savo dydį nėra aiškiai per griežta. Šios išvados nepaneigia skunde akcentuojama apelianto subjektyvi nuomonė, pagrįsta prielaidomis, kad bausmės atlikimo metu pataisos namuose jis gali patirti fizinį ir (ar) psichologinį smurtą iš kitų nuteistųjų dėl to, kad pastarasis atskleidė kitų asmenų nusikalstamas veikas.

Esant išdėstytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, kad šioje dalyje keisti pirmosios instancijos teismo nuosprendį dėl apeliaciniame skunde išdėstytų argumentų nėra teisinio pagrindo, todėl jis paliekamas galioti be pakeitimų.

Dėl K. K. veiksmų kvalifikavimo pagal BK 260 straipsnio 3 dalį

BK 260 straipsnio 3 dalyje atsakomybė numatyta tam, kas neteisėtai <...> laikė, gabeno <...> pardavė ar kitaip platino labai didelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų.

K. K. pagal BK 260 straipsnio 3 dalį nuteistas už tai, kad jis, veikdamas vieninga tyčia, pagal išankstinį susitarimą su nuteistuoju K. K., nuo 2019 m. sausio iki 2019 m. birželio 4 d., 11.16 val., į garažą Nr. 5, esantį garažų eilėje Nr. 18, (duomenys neskelbtini) (toliau – garažas), neteisėtai atgabeno tiksliai nenustatytą didelį kiekį, tačiau ne mažiau kaip 917,308 g, narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių) ir tiksliai nenustatytą labai didelį kiekį, tačiau ne mažiau kaip 293,674 g psichotropinės medžiagos – amfetamino, bei šias medžiagas, veikdamas bendrininkų grupe su K. K., neteisėtai laikė garaže ir jas platino: K. K. 2019 m. balandžio pabaigoje ne mažiau kaip 0,416 g psichotropinės medžiagos – amfetamino, 2019 m. birželio 5 d. didelį kiekį – 28,994 g psichotropinės medžiagos – amfetamino pardavė nuteistajam A. J., o 2019 m. birželio 5 d. 186,38 g narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių) ir didelį kiekį – 54,992 g psichotropinės medžiagos – amfetamino pardavė nuteistajam A. D.. Likusį kiekį narkotinių ir psichotropinių medžiagų, veikdami pagal išankstinį susitarimą, K. K. ir K. K. neteisėtai laikė: 0,678 g narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių) K. K. priklausančiame automobilyje, kol šią narkotinę medžiagą 2019 m. birželio 6 d. kratos metu rado ir paėmė pareigūnai, didelį kiekį – 730,25 g narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių) ir labai didelį kiekį – 209,272 g psichotropinės medžiagos – amfetamino garaže, kol šias medžiagas 2019 m. birželio 6 d. kratos metu rado ir paėmė pareigūnai.

Skunde K. K. nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu bylos įrodymų vertinimu, ginčija nustatytas faktines aplinkybes, kad jis, veikdamas bendrininkų grupe su K. K., disponavo dideliu kiekiu narkotinių bei labai dideliu kiekiu psichotropinių medžiagų ir šias medžiagas platino. Anot apelianto, byloje liko neįvertinta aplinkybė, patvirtinanti jo nekaltumą dėl šio nusikaltimo padarymo, kad jis tik įsigydavo narkotines medžiagas iš K. K.. Tokie apelianto argumentai nepagrįsti.

Teisėjų kolegija, apeliacinės instancijos teismo posėdyje papildomai apklausiusi nuteistąjį, iš naujo įvertinusi kiekvieną įrodymą atskirai ir jų visumą, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad K. K. įgyvendino jam inkriminuotą veiką.

Žemesnės instancijos teismas

Pirmosios instancijos teismas faktą, kad K. K. veikė tyčia, suprasdamas, jog neteisėtai disponuoja dideliu kiekiu narkotinių medžiagų ir labai dideliu kiekiu psichotropinių medžiagų, veikdamas bendrininkų grupe su K. K., konstatavo, vertindamas tiek teisinančius, tiek ir kaltę patvirtinančius faktinius duomenis, jų įvertinimą grįsdamas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, t. y. taip, kaip to reikalauja BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatos. Pirmosios instancijos teismo padarytos išvados dėl faktinių aplinkybių, atskleidžiančių K. K. kaltę padarius jam inkriminuotą nusikaltimą, nustatymo atitinka bylos įrodymų turinį.

Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, pirmosios instancijos teismas, paneigdamas apelianto iškeltą versiją, kad jis narkotines medžiagas iš K. K. pirkdavo tik savo reikmėms, ir pripažindamas įrodytomis faktines aplinkybes, jog K. K., veikdamas bendrininkų grupe, disponavo dideliu kiekiu narkotinių medžiagų ir labai dideliu kiekiu psichotropinių medžiagų bei šias medžiagas platino, pagrindė teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais: nuteistojo K. K. nuosekliais parodymais viso baudžiamojo proceso metu, kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokoluose užfiksuotais duomenimis ir kita rašytine bylos medžiaga.

Nuteistasis K. K. ikiteisminio tyrimo metu ir pirmosios instancijos teismo posėdyje paneigė K. K. aiškinimą, kad jis pastarajam tik parduodavo narkotines medžiagas, ir parodė, jog, priešingai K. K. teiginiams, būtent jis (K. K.) uždraustas medžiagas pirkdavo iš K. K., o vėliau jas perparduodavo kitiems asmenims. Į garažą, nuo kurio raktus turėjo tik jis (K. K.) ir K. K., narkotines ir psichotropines medžiagas po kelis kartus per mėnesį pristatydavo pats K. K., važinėjantis juodos spalvos BMW X6, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir Mazda 6. Buvo jų susitarimas, kad K. K. pristato uždraustas medžiagas, o K. K. jas parduoda. K. K. ne tik pristatydavo uždraustas medžiagas į garažą, tačiau ir tikrindavo, kiek garaže laikomų medžiagų yra parduota, taip pat žiūrėdavo, ar atitinka jam atiduotų pinigų suma už parduotas medžiagas. Kažkiek medžiagų pasiimdavo ir pats K. K., nes nuteistasis rasdavo mažesnius, negu iš pradžių būdavo atvežta, jų kiekius. K. K. ir K. K. narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis disponavo nuo 2019 m. sausio–vasario iki birželio. Uždraustas medžiagas laikė po garažo grindų lentomis. K. K. nematė, kaip K. K. į garažą pristatydavo narkotines ir psichotropines medžiagas, tačiau kai atvykdavo į garažą, jos būdavo sutartoje vietoje. Pinigus K. K. pagal susitarimą palikdavo garažo elektros skydinės dėžutėje arba susitikę mieste. Per kartą jam atiduodavo po 1 000–2 000 Eur. Iš viso K. K. jis galėjo perduoti iki 10 000 Eur. Sumą, kurią turi palikti K. K., jie aptardavo per programėlę „Wickr me“. Kanapės ir amfetaminas būdavo supakuotos į polietileninius maišus po kilogramą. Kadangi jis narkotinių ir psichotropinių medžiagų dideliais kiekiais nepardavinėjo, todėl jas susisverdavo mažesniais kiekiais – po 50 g, 100 g. Sverdavo vienas. Turėjo svarstykles, maišelius. Baudžiamojo įstatymo uždraustų medžiagų po 1–2 g neparduodavo (t. 8, b. l. 45–50, 56–58; t. 12, b. l. 84–91). Parodymų patikrinimo vietoje metu K. K. patvirtino duotus parodymus ir nurodė vietą po lentomis, kurioje K. K. palikdavo pristatytas medžiagas, taip pat elektros dėžę, kurioje K. K. palikdavo pinigus, už uždraustas medžiagas ir iš kurios pastarasis juos pasiimdavo (t. 8, b. l. 59–67). Byloje nenustatyta jokių aplinkybių, dėl kurių nuteistasis K. K. būtų suinteresuotas duoti K. K. kaltinančius labai sunkaus nusikaltimų padarymu parodymus. Dėl to, kad jis davė K. K. kaltinančius parodymus, jam nebuvo suteikta jokių teisinių lengvatų ir jis neišvengė baudžiamosios atsakomybės. Apskųstuoju nuosprendžiu K. K. nuteistas realia laisvės atėmimo bausme. Šioje baudžiamojoje byloje K. K. buvo apklaustas ikiteisminio tyrimo teisėjo. Teisme jis patvirtino ikiteisminio tyrimo teisėjui duotus parodymus. Jo parodymai, išskyrus pirminę apklausą, viso baudžiamojo proceso metu nekito ir buvo nuoseklūs. Tai, kad asmens parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo teisėjui ir bylą nagrinėjančiam teismui, laikytini įrodymais, pripažįstama ir formuojamoje kasacinio teismo praktikoje (kasacinė nutartis Nr. 2K-852-976/2018). Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nuteistojo K. K. parodymus pripažino įrodymais ir jais grindė K. K. kaltę, nes šio nuteistojo parodymais nustatytos nusikaltimo padarymo aplinkybės ir atskleistas jiems su K. K. inkriminuoto nusikaltimo padarymo mechanizmas neprieštarauja kitiems byloje esantiems įrodymams.

Nuteistojo K. K. parodymus papildo kratos, atliktos K. K. automobilyje Mazda 6, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) duomenys, kad už vairuotojo sėdynės ant grindų rasti plastikiniai paketai (maišai), kurių viename yra augalinės kilmės medžiagos likučių, du garažo raktai ir medžiaginė pirštinė (t. 3, b. l. 28–32), specialisto išvada Nr. 140-(2663)-IS1-3237, kad žalsvos spalvos augalinės kilmės medžiaga iš plastikinio paketo, paimta automobilyje „Mazda 6“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) yra narkotinė medžiaga – kanapės (antžeminės dalys), kurios masė yra 0,678 g, ? 9-tetrahidrokanabinolio kiekis jose 2,8 %, ant mėlynos spalvos plastikinio maišo, bespalvio plastikinio maišelio, juodos spalvos plastikinio suplėšyto maišo vidinių paviršių rasti narkotinės medžiagos – kokaino pėdsakai, ant pirštinės išorinių paviršių sudėtyje rasti narkotinių medžiagų – kanapių (antžeminių dalių) ar kanapių dervos pėdsakai ir narkotinės medžiagos – kokaino pėdsakai (t. 3, b. l. 39–41), kratos, atliktos garaže Nr. 5, esančiame garažų eilėje Nr. 18, (duomenys neskelbtini), duomenys, kad po grindų lentomis garažo dešinėje pusėje rasti ir paimti šeši polietileno paketai su augalinės kilmės medžiaga, tuščias polietileno-folinis maišas, po grindų lentomis garažo kairėje pusėje – polietileno maišas su baltos spalvos medžiaga, ant grindų – plastikinė talpa su nupjautu viršumi, elektroninės svarstyklės Henske, folijos ritinėlis, už lempos prie lubų užkištos dvi elektroninės svarstyklės, ant elektros skaitiklio dėžutės garažo kairėje pusėje – 3 vnt. pirštuotų pirštinių ir šiukšlių maišų ritinėlis(t. 3, b. l. 60–71), specialisto išvada Nr. 140-(2662)-ISl-3258, kad žalios spalvos augalinės medžiagos iš trijų juodos spalvos plastikinių maišų, dviejų juodos spalvos plastikinės plėvelės pakuočių ir pažeistos bespalvės plastikinės vakuuminės pakuotės yra narkotinė medžiaga – kanapės (antžeminės dalys), kurių bendroji masė yra 730,19 g (?-9-tetrahidrokanabinolio (THC) koncentracija yra 17,6 %), ant išorinės viena į kitą sudėtos pažeistos tuščios metalizuotos plastikinės pakuotės vidinių paviršių rasti narkotinių medžiagų – kanapių (antžeminių dalių) ar kanapių dervos pėdsakai, baltos spalvos sulipusios medžiagos iš bespalvio plastikinio uždaromo maišelio sudėtyje yra psichotropinės medžiagos – amfetamino, kurios masė yra 209,272 g, ant bespalvės plastikinės talpos vidinių paviršių rasti psichotropinės medžiagos – amfetamino ir narkotinių medžiagų – kanapių (antžeminių dalių) ar kanapių dervos pėdsakai, ant elektroninių svarstyklių „Henske“, supakuotų į margaspalvę kartoninę dėžutę su užrašu „Henske“ paviršių rasti narkotinių medžiagų – kanapių (antžeminių dalių) ar kanapių dervos pėdsakai, ant bespalviu plastikiniu dangteliu uždengtų elektroninių svarstyklių paviršių rasti narkotinių medžiagų – kokaino bei kanapių (antžeminių dalių) ir kanapių dervos pėdsakai, ant juodos spalvos plastikinių dangteliu su užrašu „Digital scale“ uždengtų elektroninių svarstyklių paviršių rasti psichotropinės medžiagos – amfetamino ir narkotinių medžiagų – kokaino bei kanapių (antžeminių dalių) ar kanapių dervos pėdsakai, ant dviejų baltos spalvos trikotažinių darbinių pirštinių paviršių rasti narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių) likučių, kurių masė yra 0,06 g (? -9-tetrahidrokanabinolio (THC) koncentracija yra 13,5 %), taip pat psichotropinės medžiagos – amfetamino ir narkotinės medžiagos – kokaino pėdsakai, mikrodalelėse nuo vienos pilkos / juodos spalvų darbinės medžiaginės pirštinės paviršių rasti psichotropinės medžiagos – amfetamino ir narkotinių medžiagų – kokaino bei kanapių (antžeminių dalių) ar kanapių dervos pėdsakai (t. 3, b. l. 79–83), specialisto išvada Nr. 140-IS1-437(8.1), kad ant pirštinės, paimtos atliekant kratą garaže rastų, asmens tapatybei nustatyti tinkamų vyro biologinių pėdsakų genotipas sutampa su K. K. genotipu, ant pirštinės, paimtos atliekant kratą garaže, rastų, asmens tapatybei nustatyti tinkamų vyro biologinių pėdsakų genotipas sutampa su K. K. genotipu, ant pirštinės, paimtos atliekant kratą automobilyje Mazda 6, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) rastų, asmens tapatybei nustatyti tinkamų vyro biologinių pėdsakų genotipas sutampa su K. K. genotipu (t. 3, b. l. 115–117), specialisto išvada Nr. l40-(2666)-IS1-3208, kad ant pilkos / juodos spalvų darbinės medžiaginės pirštinės, paimtos K. K. gyvenamojoje vietoje, paviršių rasti narkotinių medžiagų – kokaino bei kanapių (antžeminių dalių) ar kanapių dervos pėdsakai, sausų, susmulkintų, rudos ir žalios spalvų augalinių medžiagų mišinio, paimto K. K. gyvenamojoje vietoje, sudėtyje yra narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių), kurios masė yra 0,02 g (?-9-tetrahidrokanabinolio (THC) koncentracija yra 13,8 %), žalios spalvos sausa augalinė medžiaga iš folijos skiautės, kratos metu paimtos K. K. gyvenamojoje vietoje, yra narkotinė medžiaga – kanapės (antžeminės dalys), kurios masė yra 0,14 g (? -9-tetrah?drokanabinolio (THC) koncentracija yra 17,0 % ) (t. 3, b. l. 150–152), apžiūros duomenys, kad kratos metu pas K. K. gyvenamojoje vietoje, paimtame jam priklausančiame mobiliojo ryšio telefone Iphone 7, kurio IMEI Nr. (duomenys neskelbtini), su SIM kortele Telia, Nr. (duomenys neskelbtini), kurios abonentinis Nr. (duomenys neskelbtini), yra išsaugotos Messenger, Facebook, Telegram programos. Messenger programoje išsaugotas K. K. profilis (t. 3, b. l. 177–187), taip pat 2019 m. rugsėjo 19 d. – 2020 m. sausio 8 d. kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo duomenys, iš kurių matyti, kad 2019 m. gegužės 30 d. 16.19 val. prie garažo automobiliu atvažiuoja K. K., ant dešinės rankos apsimovęs baltos spalvos pirštinę, iš automobilio priekinės keleivio vietos paima mėlynos spalvos, galimai polietileninį, maišą, kurį, laikydamas dešinėje rankoje, nuneša į garažą (maišas pilnas, galimai su narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis). K. K. 2019 m. gegužės 30 d. 18.51 val. prie garažo atvažiuoja automobiliu, iš jo išlipa ant dešinės rankos užsidėjęs juodos spalvos pirštinę, atrakina pakabinamą spyną, atidaro garažo vartus ir įeina į vidų, iš garažo jis išeina 18.55 val., ant dešinės rankos užsidėjęs juodos spalvos pirštinę, ant kairės rankos šviesios spalvos pirštinę, neša dešinėje rankoje laikydamas į juodos spalvos polietileną įsuktą paketą, kurį, atidaręs vairuotojo dureles, įdeda į automobilio saloną, grįžta į garažą, eidamas nusimauna pirštines, netrukus išeina iš garažo be pirštinių, užrakina garažą ir išvažiuoja. K. K. 2019 m. gegužės 31 d. 13.11 val. prie garažo atvyksta automobiliu, ant dešinės rankos užsidėjęs juodos spalvos pirštinę, atrakina garažo duris ir įeina į vidų. K. K. 13.13 val. vos tik išėjęs iš garažo dešiniąja ranka įmeta pro automobilio vairuotojo pusės pravirą langą juodos spalvos paketą į priekinę keleivio vietą, užrakina garažo vartus, vis dar mūvėdamas juodos spalvos pirštinę ant dešinės rankos, įsėda į automobilį ir išvažiuoja. K. K. 2019 m. birželio 3 d. 12.39 val. automobiliu atvyksta prie garažo, atidaro garažo vartus, įeina į vidų. Į automobilį grįžta 12.42 val. užsidėjęs pirštines. Vieną jų iš dalies nusimauna ir iš automobilio paima galimai mobiliojo ryšio telefoną. Pridėjęs mobiliojo ryšio telefoną prie dešinės ausies, įeina į garažą ir užsidaro jame. 12.44 val. išeina iš garažo, paeina toliau dešinėje rankoje laikydamas mobiliojo ryšio telefoną, 12.45 val. grįžta į garažą. Netrukus išeina iš garažo, pridėjęs prie dešinės ausies mobiliojo ryšio telefoną. Nueina į dešinę. 12.46 val. K. K., vis dar galimai tebekalbėdamas mobiliojo ryšio telefonu, grįžta į garažą. 12.51 val. K. K., laikydamas mobiliojo ryšio telefoną prie dešinės ausies, kairėje rankoje neša juodos spalvos paketą su galimai narkotine ar psichotropine medžiaga, atidaręs vairuotojo pusės duris padeda automobilyje, kuriuo atvyko. 12.53 val. K. K. išvyksta iš garažų masyvo. K. K. 2019 m. birželio 3 d. 19.33 val. atvyksta prie garažo automobiliu. Atsirakinęs ir atidaręs garažo vartus, įeina į vidų. 19.35 val. K. K., būdamas tarpduryje, rūko cigaretes, ant dešinės rankos užsidėjęs pirštinę. 19.36 val. K. K. iš garažo išneša ir automobilyje padeda juodos spalvos paketą su galimai narkotine ar psichotropine medžiaga. K. K., eidamas nuo automobilio į garažą, mėgina nusiimti pirštines, ant dešinės rankos šviesios spalvos, ant kairės rankos juodos spalvos. 19.37 val. užrakinęs vartus išvyksta iš garažų masyvo. K. K. 2019 m. birželio 4 d. 11.16 val. atvyksta prie garažo automobiliu Mazda 6, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) atrakinęs garažo vartus įeina į vidų. Netrukus išeina ant rankos užsimovęs pilkos spalvos pirštinę, atidaro vairuotojo duris. Iš priekinės keleivio vietos siekia ir galimai paima juodos spalvos polietileninį maišą su galimai narkotinėmis ir/ar psichotropinėmis medžiagomis. 11.20 val. K. K. išeina iš garažo, vyniodamas mėlynos spalvos polietileninį maišą, matyti, kad gniužulas išsipūtęs. Minėtą gniužulą K. K. padeda galinėje kairėje automobilio pusėje. 11.25 val. K. K. grįžta prie automobilio galinės dalies, matosi, kad ant kairės ir dešinės rankos uždėtos pirštinės. Atidaręs bagažinės dangtį, išima ten buvusią meškerę ir daiktą, kurio iš vaizdo įrašo apibūdinti nėra galimybės. 11.27 val. K. K. išeina iš garažo, iš automobilio bagažinės paima tuščią plastmasine talpą, laikydamas rankoje įeina į garažą. Netrukus išeina be pirštinių, užrakina garažą ir išvyksta. Iš sankcionuotų vaizdo stebėjimo ir garso įrašymo įranga užfiksuotų duomenų matyti ir tai, kad 2019 m. gegužės 29 d. 19.38 val. į garažą įeina K. K., iš metalinės dėžės, pakabintos ant sienos kairiajame artimajame kampe, paima K. K. toje vietoje padėtas galimai narkotines ar psichotropines medžiagas. Jas galimai pasvėręs ir nedidelę dalį įvyniojęs į polietileną, pasiima sau, taip pat dalį galimai paruošia vartojimui ant plokštės, suvartoja. Likusią susuka taip pat kaip ir K. K. – į juodą polietileną ir įdeda į minėtą metalinę dėžę. K. K. atlieka minėtus veiksmus ant dešinės rankos būdamas užsidėjęs pirštinę. 19.45 val. K. K. išeina iš garažo ir užrakina vartus. K. K. 2019 m. birželio 3 d. 12.40 val. įeina į garažą, užsideda pirštines. Kaip ir K. K., pakelia grindų lentą, esančią prieš mėlynos spalvos talpą, ant kurios yra balta su raštais apvali plokštė (dešinėje garažo pusėje). Iš grindų ištraukia mėlynos spalvos polietileninį maišą, iš kurio ištraukia paketą su galimai žalios spalvos narkotine ar psichotropine medžiaga. Išreiškia nepasitenkinimą, kad paketas galimai netinkamai užrištas: „Jis nesveiks yra. Eik tu (keiksmažodis). Jam viskas normaliai“. Paketą stipriai užriša, atgal įdeda į mėlyną maišą, kurį stipriai užsuka. K. K. mobiliojo ryšio telefonu kalba galimai su K. K., kuriam priekaištauja, kad jis neinformavo apie galimai dalį paimtos narkotinės ar psichotropinės medžiagos iš minėto paketo. Taip pat priekaištauja, kad netinkamai užrišti paketai, todėl sklinda aštrus narkotinių ar psichotropinių medžiagų skleidžiamas kvapas, kurį gali užuosti kaimynystėje esančių garažų savininkai: „Alio, alio. (keiksmažodžiai). A girdi a tai ko tu man nieka nepasakei, kad tu ten buvai tenai, darei kažką. (Keiksmažodis) atvažiuoju, pasidiejęs, nieka nesurandu čia kaimynai stuovi“, „A girdi aš suprantu bet kitą kartą taip nebedaryk. Palik. Aš ateinu viskas palikta atidaryta (keiksmažodis)“, „Nu (keiksmažodis), biški tvarkuos, kaimyns ketvirtam čia daros, valos, nu. Mėlynam įdieta, bet viskas kiaurai niau niauk (keiksmažodis). Kitą kartą biški žinai (keiksmažodis), ateinu aš jau iš lauka eik tu (keiksmažodis) nesuprantu kas čia yra. O kur tada tie skaičiofkės? Ai radau vienas. O kur kitas? O kur mažikes?“ Galimai K. K. nurodo vietą, kurioje įprastai deda mažesnes svarstykles virš šviestuvo, esančio prie lubų artimajame kairiajame kampe. K. K., priėjęs prie minėto šviestuvo, galimai ranka užčiuopia minėtas svarstykles, patvirtina radęs, tačiau jų nepaima. K. K., paėmęs prie tolimosios sienos ant grindų buvusias galimai didesnes svarstykles, jas padeda ant baltos spalvos plokštės. Ant svarstyklių padeda plastikinę tarą su nupjauta viršutine dalimi. Iš minėto mėlyno maišo traukia žalios spalvos galimai augalinės kilmės narkotinę medžiagą – kanapes, kurių dalį pasvėręs įdeda į juodos spalvos polietileninį maišą. Permatomą paketą su likusia galimai augalinės kilmės narkotine medžiaga – kanapėmis stipriai užsuka, įdeda į mėlynos spalvos polietileninį maišą ir padeda atgal į vietą grindyse, po prieš tai išimta grindų lenta. Iš plastikinės taros paėmęs galimai likutį atsvertos medžiagos įsuka į juodą polietileną, kurį įsikiša į kairiąją šortų kišenę. 12.51 val. juodą maišą su galimai narkotine medžiaga išneša iš garažo, uždaro garažo vartus. K. K. 2019 m. birželio 3 d. 19.33 val. įeina į garažą, užsideda pirštines. Toje pačioje vietoje pakėlęs grindų lentą ištraukia mėlynos spalvos polietileninį maišą, iš jo ištraukęs permatomą paketą su galimai augalinės kilmės narkotine medžiaga – kanapėmis, perdeda į juodą polietileninį maišą, kurį išneša iš garažo. 19.36 val. išeina iš garažo (t. 4, b. l. 75–84, 85–97).

Ištirti bylos faktiniai duomenys teisėjų kolegijai teisėtumo ir leistinumo aspektais abejonių nekelia. Visi ištirti faktiniai bylos duomenys, nustatytų aplinkybių kontekste, įvertinus kaip visumą ir sujungus į vieningą loginę seką, apygardos teismui leido daryti išvadą, kad K. K., veikdamas bendrininkų grupe su K. K., disponavo dideliu kiekiu narkotinių medžiagų – kanapių (antžeminių dalių) bei labai dideliu kiekiu psichotropinių medžiagų – amfetamino ir šias medžiagas platino. Tikslas ir motyvas nėra būtini BK 260 straipsnio 3 dalyje numatytos veikos požymiai ir jų (ne)nustatymas negali daryti ir nedaro įtakos K. K. atliktų nusikalstamų veiksmų teisiniam įvertinimui pagal šį baudžiamąjį įstatymą. Tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad apeliacinės instancijos teismo posėdyje K. K. baudžiamojo įstatymo draudžiamų medžiagų platinimo faktą iš esmės netiesiogiai pripažino, tvirtindamas, jog jis iš K. K. įsigytus narkotikus perduodavo kitiems asmenims, o tokie veiksmai yra „kitokio platinimo“ požymis. Kaip minėta, K. K. nurodė, kad šių garaže laikomų medžiagų kiekis mažėdavo. Iš taikant procesines prievartos priemones gautų duomenų matyti, kad K. K. priklausančiame automobilyje Mazda 6 buvo rasti polietileniniai maišai su narkotinių medžiagų likučiais, o gyvenamojoje vietoje – šių medžiagų pėdsakai. Byloje yra duomenų, kad apeliantas kartais vartodavo narkotines medžiagas, tačiau šių duomenų nepakanka daryti išvadą, jog iš garažo paimtos uždraustos medžiagos buvo skirtos asmeniškai vartoti ir K. K. visą paimtą kiekį suvartojo pats. Kita vertus, šioje byloje nėra ginčo, kad pirmosios instancijos nustatytomis aplinkybėmis K. K. išplatino uždraustas medžiagas A. D. ir A. J.. Nuteistieji K. K. su K. K. buvo bendrininkai, nes jų abiejų nusikalstami veiksmai buvo nukreipti bendro sumanymo – parduodant narkotines ir psichotropines medžiagas gauti pajamų – įgyvendinimui. Taigi, tokiu atveju, netgi nenustačius konkretaus fakto, kad K. K. pats platino narkotines ir (ar) psichotropines medžiagas, ši aplinkybė nepaneigia uždraustų medžiagų platinimo požymio inkriminavimo K. K. pagrįstumo, nes, kaip žinia, remiantis kasacinio teismo pateiktais išaiškinimais dėl bendrininkų atsakomybės, bendrininku pripažįstamas ir toks asmuo, kuris atliko dalį nusikalstamos veikos objektyviuosius požymius atitinkančių veiksmų, jeigu suvokė bendrą sumanymą ir savo veiksmais prisidėjo prie jo įgyvendinimo (kasacinė nutartis Nr. 2K-8-1073/2020). Kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo metu užfiksuoti duomenys, juos įvertinus visų bylos įrodymų kontekste, teisėjų kolegijai nepalieka jokių pagrįstų abejonių, kad K. K. žinojo ir suprato, jog, turėdamas tikslą platinti, jis su K. K. garaže laiko narkotines bei psichotropines medžiagas, nes pats atgabeno uždraustas medžiagas į garažą, jas slėpė po lentomis, tokiu būdu vykdydamas bendrą su K. K. nusikalstamą sumanymą disponuoti dideliu kiekiu narkotinių medžiagų ir labai dideliu kiekiu psichotropinių medžiagų. Tai jie darė pasiskirstę konkrečiais vaidmenimis ir kiekvienas iš jų asmeniškai atliko tam tikrus bendram tikslui pasiekti būtinus veiksmus: K. K. užtikrino narkotinių ir psichotropinių medžiagų pristatymą į garažą, o K. K. – rūpinosi jų laikymu bei platinimu. Tam neprieštarauja objektyvūs bylos duomenys, kad nuo 2019 m. gegužės 8 d. iki 2019 m. birželio 5 d. K. K. į garažą, nuo kurio raktus turėjo tik jis ir K. K., sistemingai gabeno polietileninius maišus su narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis, juos atgabendavo tuo metu, kai garaže nebūdavo K. K.. Gabendamas uždraustas medžiagas laikėsi saugumo priemonių – dėvėjo pirštines, taip vengdamas palikti pėdsakus, nerimavo, jog pašaliniams asmenims netaptų žinoma apie garaže laikomas narkotines ir psichotropines medžiagas, kontroliavo jų laikymo sąlygas, priekaištaudamas K. K., kad netinkamai užrišo paketą su narkotinėmis medžiagomis – kanapėmis (antžeminėmis dalims), jo neinformavo apie paimtą šių medžiagų kiekį ir pan. Nuteistasis K. K., duodamas parodymus apie įvykio aplinkybes, patvirtino, kad K. K. skambino ir reiškė pretenzijas dėl medžiagų laikymo, saugojimo ir supakavimo. Be to, teisėjų kolegijos vertinimu, mažai tikėtina, kad nesant nurodyto bendro nusikalstamo sumanymo, K. K. ne bendrininkui, o tiesiog pažįstamam narkotinių ir (ar) psichotropinių medžiagų pirkėjui, būtų patikėjęs raktus garažo, kuriame buvo laikomas didelis kiekis narkotinių medžiagų – kanapių (antžeminių dalių) ir labai didelis kiekis psichotropinių medžiagų – amfetamino, leidęs nekontroliuojamai jame lankytis ir disponuoti jame esančiomis medžiagomis, kurių pardavimo kaina „juodojoje rinkoje“ yra pakankamai didelė ir kurios iš esmės buvo jo papildomas pragyvenimo šaltinis. Kaip matyti iš nuteistojo K. K. ir liudytojo D. V. parodymų, K. K. su D. V. buvo draugai, tačiau K. K. apie kartu su K. K. vykdomą nusikalstamą veiką jam (savo draugui) nieko nepasakojo, o atvažiavus kartu prie garažo, liudytojo į garažą nekviesdavo ir, kol jis jame „tvarkydavo reikalus“, D. V. laukdavo automobilyje (t. 5, b. l. 164–166, 167; t. 12, b. l. 84–91, t. 13, b. l. 164–168). Tai, kad K. K. suvokė savo su K. K. nusikalstamų veiksmų bendrumą, siekiant tikslo platinti įstatymo uždraustas medžiagas ir jas platinant, įrodo ir jo suinteresuotumas, jog K. K. parduotų jų žinioje esančias narkotines ir psichotropines medžiagas. Vykdant K. K. naudojamo abonento numerio Nr. (duomenys neskelbtini) telefoninių pokalbių kontrolę buvo gauta duomenų, kad jis, kalbėdamas telefonu su asmenimis, norinčiais įsigyti narkotinių ar psichotropinių medžiagų, kalbėjo apie K. K., įvardydamas jį „vaiku iš sodų“, iš kurio galima įsigyti narkotinių ar psichotropinių medžiagų (t. 4, b. l. 98–115). Taigi, nors nuteistasis K. K. aiškino, kad narkotinių ir psichotropinių medžiagų neplatino, tačiau aptarti faktiniai duomenys neabejotinai patvirtina, jog jo tyčia apėmė ir šių medžiagų platinimą, veikiant bendrai su K. K., kuris be K. K. veiksmų nebūtų turėjęs ką platinti.

Todėl teisėjų kolegija konstatuoja, kad K. K. padarytoje veikoje nustatyti visi būtini BK 260 straipsnio 3 dalyje įtvirtinto nusikaltimo sudėties požymiai. Pirmosios instancijos teismas, K. K. veiksmus kvalifikuodamas pagal BK 260 straipsnio 3 dalį, baudžiamojo įstatymo taikymo klaidos nepadarė.

Dėl K. K. veiksmų kvalifikavimo pagal BK 213 straipsnio 1 dalį

Apeliaciniame skunde nenurodoma jokių nesutikimo argumentų dėl K. K. nuteisimo už netikro 500 nominalo euro banknoto laikymą automobilio BMW X6, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) daiktinėje, tačiau prašoma pirmosios instancijos teismo nuosprendį panaikinti. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis, ginčydamas teismo nuosprendį, nesutinka ir su teismo nustatytomis aplinkybėmis, jog netikri pinigai buvo jo žinioje. Todėl teisėjų kolegija patikrina apskųstąjį teismo nuosprendį faktiniu bei teisiniu aspektais ir dėl K. K. nuteisimo pagal 213 straipsnio 1 dalį.

BK 213 straipsnio 1 dalyje baudžiamoji atsakomybė numatyta tam, kas pagamino netikrus<...>įgijo, laikė ar realizavo<...> netikrus pinigus<...>.

Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad K. K. automobilyje BMW X6, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) stovėjusiame (duomenys neskelbtini) namo, tiksliai nenustatytą laikotarpį laikė vieną žinomai netikrą 500 nominalo euro banknotą Nr. (duomenys neskelbtini), pagamintą ne pagal eurų banknotų spausdinimo reikalavimus, kol jį per kratą automobilyje surado ir paėmė policijos pareigūnai.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje K. K. iš esmės laikosi tos pačios pozicijos kaip ir bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, kad automobilio BMW X6, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) dėtuvėje kratos metu rasti 500 Eur jam nepriklauso, nes jis šiuo automobiliu nuomos pagrindais naudojosi tam tikrais laiko tarpais, todėl negalėjo žinoti ir nežinojo, kad automobilio daiktų dėtuvėje yra netikras 500 nominalo euro banknotas. Toks nuteistojo aiškinimas prieštarauja faktiniams bylos duomenims.

Formuojamoje kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad kaltės turinys atskleidžiamas ne vien tik paties kaltininko aiškinimu, kaip jis suvokė bei įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobūdį, padarinius, kokios paskatos nulėmė nusikalstamos veikos padarymą ir kokių padarinių šia veika buvo siekiama. Kaltės forma, rūšis, jos turinys – subjektyvieji (vidiniai psichiniai) nusikalstamos veikos požymiai, be nurodytų aplinkybių, nustatomi tiriant, įvertinant ir išorinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, situaciją, kuriai esant šie veiksmai buvo padaryti, ir pan. (kasacinės nutartys Nr. 2K-186-746/2016, Nr. 2K-287-697/2017 ir kt.).

Bylos duomenys rodo, kad K. K. parodymus davė tik bylą nagrinėjant teisme. Ikiteisminio tyrimo metu jis parodymus duoti atsisakė (t. 9, b. l. 136, 138). Baudžiamojo proceso įstatymas nedraudžia asmeniui tylėti ir (ar) atsisakyti duoti parodymus apie savo paties galimai padarytą nusikalstamą veiką (BPK 21 straipsnio 4 dalis, 80 straipsnio 1 punktas), tačiau konkrečiu atveju K. K. vengimas atskleisti tikrąsias įvykio aplinkybes, nenuoseklumas duodant paaiškinimus apie automobilio savininkus, naudojimosi šia transporto priemone laikotarpius, apygardos teismui pagrįstai sukėlė abejones apelianto parodymų objektyvumu.

K. K., siekdamas paneigti bet kokias glaudžias sąsajas su automobiliu BMW X6, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kurio daiktinėje buvo rastas ir paimtas 500 Eur nominalo banknotas, pirmosios instancijos teisme tvirtino, kad automobilis BMW X6, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso įmonei UAB „(duomenys neskelbtini)“, o juo naudojosi jo draugas S. D., kuris, išvykdamas į užsienį, jam leido automobiliu pasinaudoti tik laikinai, todėl jis nieko nežinojo apie jame esančius (ne)tikrus pinigus. Po to jis teigė, kad automobiliu jam leido naudotis ne S. D., o UAB „(duomenys neskelbtini)“ savininkas A. K. (t. 14, b. l. 72–80, 82–87). Tačiau teismui pagarsinus bylos duomenis, jog automobilis nebuvo registruotas aptariamos bendrovės vardu, o automobilio BMW X6 valstybiniu numeriu registruota kita transporto priemonė (t. 3, b. l. 120; t. 14, b. l. 81), jis negalėjo paaiškinti prieštaravimų tarp jo nurodytų ir teismo nustatytų aplinkybių. K. K. taip pat nurodė, kad automobiliu naudojosi tik apie 2–4 sav. iki 2019 m. birželio 5 d. Tačiau prokurorui pateikus 2018 m. rugpjūčio 30 d. administracinio nusižengimo protokolą ir nutarimą administracinio nusižengimo byloje, tvirtinančius, kad K. K. 2018 m. rugpjūčio 30 d. 16.45 val. padarė administracinį nusižengimą vairuodamas automobilį BMW X6, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) jis pripažino, jog šia transporto priemone naudojosi nuo 2018 m. rugpjūčio iki 2019 m. birželio 5 d., t. y. apie 9 mėnesius (t. 14, b. l. 109, 139).

Taigi, apygardos teismas, nustatęs, kad apeliantas 9 mėnesius naudojosi automobiliu, kurio daiktinėje kratos metu tarp vairuotojo ir keleivio sėdynės ir buvo rastas 500 Eur nominalo banknotas (t. 3, b. l. 125–127), pagrįstai pripažino neįtikinančiais apelianto parodymus, jog jis šį laikotarpį nė karto nesinaudojo dėtuve ir nematė jos turinio. Tokie A. K. parodymai prieštarauja elementariems logikos dėsniams. Be to, liudytoju apklaustas kratą atlikęs E. Č. parodė, kad, atidarius dėtuvę, buvo neįmanoma nepamatyti kupiūros, kuri buvo nesulenkta ir nesudilusi, padėta ant kitų daiktų viršaus, todėl krito į akis (t. 14, b. l. 143–148). Teisėjų kolegija neturi pagrindo netikėti šio liudytojo parodymais. Liudytojas parodymus davė įspėtas dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimą. Kita vertus, teisėjų kolegija nenustatė aplinkybių, kad liudytojas būtų suinteresuotas duoti K. K. kaltinančius apysunkio nusikaltimo padarymu parodymus. Liudytojo parodymai papildo kitus bylos faktinius duomenis, kurie, juos įvertinus atskirai ir kartu visų bylos įrodymų kontekste, atskleidžia K. K. kaltės turinį. Nors kratos metu daiktinėje nebuvo rastos nuolaidų kortelės benzino kolonėlėse, automobilio draudimo dokumentai ir pan., tačiau šie faktiniai duomenys patys savaime neįrodo K. K. nekaltumo dėl netikrų pinigų laikymo. Kaip nustatyta anksčiau, nuteistasis, disponuodamas narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis, buvo atsargus, todėl daiktų ir dokumentų, leidžiančių identifikuoti būtent jo asmenybę, neradimas automobilyje nepagrindžia 500 Eur nominalo netikro banknoto nebuvimo jo žinioje fakto. Priešingos pirmosios instancijos teismo padarytai išvados neleidžia formuoti ir liudytojo E. Č. aiškinimai, kad jis vizualiai matė, jog rastas banknotas netikras. Tai, kad liudytojui, turinčiam gyvenimiškos ir tarnybinės patirties, iš karto kilo įtarimų dėl rasto banknoto tikrumo, patvirtina tik tai, kad 500 Eur kupiūra buvo nekokybiškai padirbta, tačiau neleidžia manyti, jog rastas banknotas yra suvenyrinis. Tam neprieštarauja apžiūros protokole ir specialisto išvadoje nurodytos aplinkybės, kad 500 Eur banknotas Nr. (duomenys neskelbtini) netikras. Jame imituoti vandens ženklai. Imituotas apsauginis siūlelis su tekstais. Imituota holograma. Jis atspausdintas spalviniu kopijavimu rašaliniu aparatu. Tikrinimo aparatas Safescan, model 165-S Blac, neužskaito jo kaip tikro (t. 3, b. l. 159–163, 173). Kratos, atliktos K. K. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), metu pas K. K. buvo rasta tokios pačios vertės (500 Eur) du suvenyriniai banknotai (t. 3, b. l. 160, 163). Šią aplinkybę sugretinus su specialisto išvadoje nustatytu netikro 500 Eur vertės banknoto pagaminimo būdu, nekyla abejonių, kad A. K. žinojo apie automobilio daiktinėje esantį netikrą 500 Eur banknotą, ir tyčia jį ten laikė. Ši išvada neprieštarauja teismo nustatytoms aplinkybėms, jog jis dalyvavo ,,juodojoje“ rinkoje vykstančioje narkotinių ir psichotropinių medžiagų apyvartoje. Todėl pirmosios instancijos teismas, K. K. veiksmus kvalifikuodamas pagal BK 213 straipsnio 1 dalį, baudžiamąjį įstatymą taikė tinkamai.

K. K. yra įgijęs aukštąjį išsilavinimą, todėl, suvokdamas jam gręsiančios griežtos baudžiamosios atsakomybės tikimybę ir dėl turimo išsilavinimo būdamas pakankamai nuovokus, tendencingai keldamas įvairias versijas, taip siekė bet kokiomis priemonėmis sumenkinti savo vaidmenį jam inkriminuotose veikose ir išvengti baudžiamosios atsakomybės. Pirmosios instancijos teismas tikrino visas gynybos keltas versijas ir pagrįstai jas atmetė kaip prieštaraujančias objektyviems bylos duomenims.

Apeliaciniame skunde nenurodoma jokių prieštaravimų dėl K. K. paskirtų bausmių – baudų ir laisvės atėmimo – dydžio ar jų pagrįstumo. Teisėjų kolegijos nuomone, apygardos teismas, įvertinęs visas K. K. bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, už nusikaltimų, nustatytų BK 213 straipsnio 1 dalyje, BK 260 straipsnio 3 dalyje, ir baudžiamojo nusižengimo, numatyto BK 259 straipsnio 2 dalyje, padarymą jam paskyrė teisingas bausmes, kurios nėra per griežtos, atitinka BK 41, 54, 61 straipsnių reikalavimus. Pirmosios instancijos teismas, bendrindamas už atskirus nusikaltimus paskirtas bausmes, tinkamai vadovavosi BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu ir paskyrė galutinę subendrintą bausmę, kuri taip pat nėra aiškiai per griežta.

Dėl A. J. veiksmų kvalifikavimo pagal BK 138 straipsnio 1 dalį

BK 138 straipsnio 1 dalyje baudžiamoji atsakomybė numatyta tam, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo BK 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių.

Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad A. J., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tyčia ranka suduodamas du smūgius į veidą nukentėjusiajam M. M., padarė jam poodines kraujosruvas dešinės akies vokų-dešinio skruosto srityje, nosies srityje bei sulaužė nosies kaulą. Dėl sulaužytos nosies nukentėjusysis gydėsi ilgiau, negu 10 (dešimt) dienų, todėl nuteistasis tokiais veiksmais nesunkiai sutrikdė jam sveikatą.

Skunde gynėjas laikosi pozicijos, kad A. J. prieš M. M. panaudojo fizinį smurtą, nes jis gynėsi nuo pavojingo nukentėjusiojo kėsinimosi arba tai padarė dėl klaidingų aplinkybių įvertinimo, todėl, susidarius būtinosios ginties arba tariamos būtinosios ginties situacijoms, nuteistasis pagal BK 138 straipsnio 1 dalį išteisintinas. Tokie gynėjo teiginiai nepagrįsti.

BK 28 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad asmuo neatsako pagal BK tik tuo atveju, jeigu jis, neperžengdamas būtinosios ginties ribų, padarė baudžiamajame įstatyme nurodyto nusikaltimo ar nusižengimo požymius formaliai atitinkančią veiką gindamasis ar gindamas kitą asmenį, nuosavybę, būsto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi. Tačiau tokių aplinkybių šioje byloje nėra.

Vertinant, ar asmens veiksmai buvo padaryti esant būtinosios ginties situacijai, reikia nustatyti, ar nebuvo pažeistos būtinosios ginties teisėtumo sąlygos. Teismų praktikoje išskiriamos šios būtinosios ginties teisėtumo sąlygos: 1) būtinoji gintis galima tik nuo pavojingo kėsinimosi; 2) kėsinimasis turi būti realus; 3) kėsinimasis turi būti akivaizdus; 4) žala padaroma besikėsinančiam asmeniui; 5) neperžengtos būtinosios ginties ribos (kasacinės nutartys Nr. 2K-568-139/2015, Nr. 2K-31-788/2015 ir kt.). Kėsinimosi pavojingumą rodo tai, kad besikėsinantis asmuo siekia pažeisti ar pažeidžia baudžiamojo įstatymo saugomas vertybes, nurodytas BK 28 straipsnio 2 dalyje: asmenį (jo gyvybę, sveikatą, lytinę laisvę ir pan.), nuosavybę, būsto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus. Pavojingumas priklauso nuo kėsinimosi intensyvumo, naudojamų priemonių, užpuoliko ir besiginančiojo jėgų santykio, galimos žalos dydžio ir pan. Kėsinimasis laikomas realiu, kai jis egzistuoja objektyviai, o ne besiginančiojo vaizduotėje. Jeigu pavojingo kėsinimosi realiai nebuvo, tačiau, klaidingai įvertinęs aplinkybes, asmuo jį įžvelgia ir pradeda gintis, susidaro tariamosios būtinosios ginties situacija. Tariamoji būtinoji gintis neužtraukia baudžiamosios atsakomybės ir traktuojama kaip būtinoji gintis, jeigu nors realaus pavojingo kėsinimosi nebuvo, tačiau susidariusios įvykio aplinkybės leido pagrįstai manyti, kad kėsinimasis prasidėjo ar tiesiogiai gresia, o besiginantysis neturėjo ir negalėjo numatyti, kad šias aplinkybes suvokė klaidingai. Kėsinimosi akivaizdumas siejamas su tuo, kad reali žala jau daroma arba jos grėsmė yra visiškai aiški (kasacinės nutartys Nr. 2K-423/2011, Nr. 2K-568-139/2015 ir kt.). Taigi, būtinoji gintis galima tik nuo pavojingo kėsinimosi, kai viena pusė nesiruošia panaudoti smurto, o smurtas panaudojamas netikėtai esant užpultam. Prasidėjęs ar tiesiogiai gresiantis pavojingas kėsinimas turi egzistuoti ir būti nepasibaigęs gynybos veiksmų atlikimo metu; anksčiau įvykę konfliktai nei prasidėjusiu, nei tiesiogiai gresiančiu pavojingu kėsinimusi negali būti laikomi (kasacinės nutarys Nr. 2K-7-326/2013, Nr. 2K-7-62-489/2015 ir kt.).

Šioje baudžiamojoje byloje esantys faktiniai duomenys (nuteistojo A. J. paaiškinimai ikiteisminio tyrimo metu, nukentėjusiojo M. M., liudytojų A. S., M. N. parodymai, pareigūnės R. M. tarnybinis pranešimas, apžiūros protokolas, specialisto išvada), priešingai, negu skunde siekiama įtikinti apeliacinės instancijos teismą, paneigia, kad A. S. buvo konflikto iniciatorius, ir jie abu su M. M. buvo agresyviai nusiteikę prieš A. J.. Bylos duomenys rodo, kad A. S. su M. M. būnant prie baro, prie jų priėjo A. J., ir tarp neblaivių A. S. ir A. J. kilo žodinis konfliktas, kuris vėliau peraugo į A. S. ir A. J. apsistumdymą tarpduryje prie išėjimo iš žaidimų klubo, kurio metu M. M., norėjusiam juos išskirti, A. J. sudavė du smūgius į veidą. Tam neprieštarauja A. J. ikiteisminio tyrimo metu ir teisme duoti parodymai, kad jis sukonfliktavo su apvalaus veido vyru (A. S.) ir su pastaruoju susistumdė, o kitas vyras, kuris buvo su akiniais (M. M.), juos pradėjo skirti, tuomet jis tam vyrui su akiniais dešine ranka sudavė į veido sritį, nelaukdamas kol jam suduos (t. 1, 121–122; t. 13, b. l. 196–202). Taigi, ištirti faktiniai duomenys neabejotinai patvirtina, kad M. M. prieš A. J. neatliko jokių smurtinių veiksmų. Jis nuteistajam netgi negrasino smurtu. M. M., skirdamas nuteistąjį su A. S., rankose neturėjo jokio ginklo ar daikto, kuriuos nukentėjusysis būtų galėjęs naudoti sužalojant nuteistąjį, ir dėl kurių jis būtų galėjęs klaidingai įvertinti nukentėjusiojo veiksmus. Todėl byloje nėra jokių teisinių prielaidų daryti išvadą, kad A. J. turėjo pagrindą M. M. ketinimą išskirti konfliktuojančius A. S. ir A. J. vertinti kaip pavojingą, realų bei akivaizdų kėsinimąsi į jo sveikatą ar gyvybę, kuriuos saugo ir gina baudžiamasis įstatymas. Kaip minėta, kėsinimasis laikomas realiu, kai jis egzistuoja objektyviai. Tuo tarpu, nagrinėjamu atveju jokio pavojingo kėsinimosi realiai nebuvo. Nuteistojo A. J. situacijos vertinimui įtakos turėjo apsvaigimas nuo alkoholio. Tai patvirtina jo paties parodymai ikiteisminio tyrimo metu, kuriuos jis patvirtino pirmosios instancijos teisme, kad nusikalstamai veikai padaryti turėjo įtakos jo buvimas neblaiviu (t. 1, b. l. 121–122).

Esant nustatytoms aplinkybės, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad A. J. neveikė tariamosios ar realios būtinosios ginties sąlygomis, ir jo veiksmus, esant visiems BK 138 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos objektyviesiems ir subjektyviesiems sudėties požymiams, kvalifikavo pagal šį baudžiamąjį įstatymą. Tokia teismo išvada atitinka ir kasacinio teismo formuojamoje praktikoje pateiktus išaiškinimus, kad tais atvejais, kai asmuo iš baimės ar dėl nepagrįsto įtarumo padaro žalos kitam asmeniui, nesant pavojingo kėsinimosi, toks veikimas nesudaro tariamosios būtinosios ginties, būtinosios ginties ar jos ribų peržengimo situacijos. Tokia veika, nustačius visus tam tikros nusikalstamos veikos sudėties požymiams, kvalifikuojama kaip tyčinis nusikaltimas (kasacinė nutartis Nr. 2K-125-788/2020).

Dėl A. J. veiksmų kvalifikavimo pagal 260 straipsnio 2 dalį

BK 260 straipsnio 2 dalyje baudžiamoji atsakomybė numatyta tam, kas neteisėtai <...> įgijo, laikė, gabeno <...> didelį kiekį <...> psichotropinių medžiagų turėdamas tikslą jas parduoti ar kitaip platinti <...> .

Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad A. J. neteisėtai disponavo dideliu kiekiu – ne mažiau kaip 29,41 g psichotropinės medžiagos – amfetamino, kurį jis dviejų pirkimų metu įsigijo iš K. K., veikiančio pagal išankstinį susitarimą su K. K., turėdamas tikslą jas neteisėtai platinti. Iš pirmo 2019 m. balandžio pirkimo nenustatyto kiekio dalį, t. y. ne mažiau kaip 0,416 g, psichotropinės medžiagos – amfetamino, jam priklausančiu automobiliu neteisėtai nugabeno į garažą Nr. 33, esantį (duomenys neskelbtini), jame šias medžiagas susvėrė, supakavo į atskiras pakuotes, nenustatytą kiekį šios medžiagos išplatino bei suvartojo pats. Po to, tęsdamas nusikalstamus veiksmus, iš K. K. 2019 m. birželį vėl įsigijo didelį kiekį – 28,994 g – psichotropinės medžiagos – amfetamino ir gabeno jam priklausančiu automobiliu, tačiau buvo sulaikytas policijos pareigūnų. Dalis – 28,994 g neteisėtai įgytos bei gabentos psichotropinės medžiagos – amfetamino rasta ir paimta įvykio vietos – kelio, ties automobilio priekinėmis vairuotojo durelėmis, apžiūros metu, o likęs kiekis – 0,416 g, supakuotos į du plastikinius maišelius, rastas ir paimtas automobilio kratos metu.

Skunde gynėjas neginčija pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės, kad A. J. disponavo psichotropinėmis medžiagomis – amfetaminu, tačiau tvirtina, jog teismas netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą ir nuteistojo veiksmus kvalifikavo pagal BK 260 straipsnio 2 dalį, nes nuteistasis, disponuodamas šiomis medžiagomis, turėjo du tikslus: tikslą vartoti savo reikmėms ir ne daugiau kaip 14–15 g išplatinti, todėl tokie jo veiksmai turėjo būti kvalifikuoti pagal BK 259 straipsnio 1 dalį ir 260 straipsnio 1 dalį, kaip ideali nusikaltimų sutaptis. Šie nuteistojo gynėjo teiginiai prieštarauja objektyviems bylos faktiniams duomenims.

Formuojamoje kasacinio teismo praktikoje sutinkami atvejai, kai kaltininkas, disponuodamas narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis, gali turėti ir du tikslus – vartoti ir parduoti ar kitaip platinti bei tokiu atveju kaltininko veiksmai gali būti kvalifikuojami kaip atskiros BK 259, 260 straipsniuose numatytos nusikalstamos veikos (kasacinės nutartys Nr. 2K-7-195/2009, Nr. 2K-48-303/2016, Nr. 2K-315-139/2015, Nr. 2K-309-495/2019 ir kt.). Tačiau, kaip pagrįstai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, remiantis kasacinio teismo pateiktais išaiškinimais, vien ta aplinkybė, kad asmuo pats vartoja įstatymo uždraustas medžiagas, savaime nereiškia, jog jis neturi tikslo šias medžiagas parduoti ar kitaip platinti (kasacinė nutartys Nr. 2K-141/2012, Nr. 2K-293-697/2015 ir kt.). Taigi, psichotropinių medžiagų vartojimas asmeniniais tikslais negali būti suabsoliutinamas, o teisingumas turi būti vykdomas kiekvienoje konkrečioje byloje pagal joje nustatytas konkrečias aplinkybes.

A. J. ikiteisminio tyrimo metu iš pradžių neigė psichotropinių medžiagų įsigijimo tikslą platinti, tačiau vėliau pripažino, kad jis iš K. K. psichotropines medžiagas – amfetaminą pirko ne tik ketindamas pats jas vartoti. Turėdamas tikslą šias medžiagas platinti, jis iš draugo D. G. gavo raktus nuo pastarojo garažo, nusipirko mažus paketėlius ir svarstykles, kuriomis garaže svėrė įsigytas uždraustas medžiagas, ir pastarąsias pakavo į paketėlius. Supakuotus po 10 g paketėlius laikė automobilyje po vairuotojo sėdyne, o likusias laikė garaže, kambarėlyje esančioje duobėje. Už iš K. K. įsigytas medžiagas jis kartais sumokėdavo, o kartais likdavo skolingas. Automobilyje rasti 2 paketėliai buvo skirti platinti (t. 7, b. l. 86–88, 89; t. 13, b. l. 196–202). Šiuos parodymus A. J. patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu (t. 7, b. l. 90–92, 94, 95–100). Byloje nėra duomenų, kad A. J. parodymus ikiteisminio tyrimo metu būtų davęs prieš savo valią ar būdamas neadekvačios būsenos, dėl kurios būtų negalėjęs suprasti su juo atliekamų procesinių veiksmų esmės. Apklausiant A. J. kartu su juo dalyvavo gynėjas, kuris jam neabejotinai padėjo įgyvendinti teisę į gynybą. Bylą nagrinėjant teisme A. J. pripažino, kad psichotropines medžiagas – amfetaminą pirko, turėdamas tikslą jas platinti (t. 13, b. l. 196–202). Todėl pirmosios instancijos teismas A. J. parodymus, įvertinęs atskirai ir kitų įrodymų visete, pagrįstai pripažino įrodymais pagrindžiančiais jo kaltę, nes juos patvirtina kiti byloje surinkti, teismo patikrinti faktiniai duomenys, kuriais nustatytomis aplinkybėmis abejoti nėra pagrindo. Liudytoju apklaustas M. N., A. J. draugas, su kuriuo A. J. vyko kartu automobiliu, sulaikytu policijos pareigūnų, nurodė, kad jis žinojo, jog A. J. prekiauja amfetaminu, vadinamu „gaidžiu“. A. J. iš pradžių paimdavo amfetaminą, o kai jį išparduodavo, tada atsiskaitydavo su K. K.. Liudytojas yra matęs, kaip A. J. paketėlius su uždraustomis medžiagomis ištraukia iš po vairuotojo sėdynės. Jie kartu su A. J., iš sutartos vietos pasiėmę K. K. paliktą amfetaminą, sulaikymo dieną vyko į D. G. garažą, kuriame A. J. sverdavo ir pakuodavo amfetaminą pardavimui, tačiau buvo sulaikyti policijos pareigūnų (t. 6, b. l. 13-15, 17; t. 12, b. l. 155–159). Taigi, A. J. ir M. N. parodymai dėl esminių bylos aplinkybių tarpusavyje sutampa ir neprieštarauja nuteistojo K. K. nuosekliems parodymams, kad A. J. per 2–3 mėnesius 3–4 kartus iš jo pirko amfetaminą, kurį išparduodavo (t. 8, b. l. 45–48, 50, 56–58; t. 12, b. l. 84–91). Tam neprieštarauja ir tos aplinkybės, kad garažo rūsyje įrengtoje patalpoje rasta ir paimta kartoninė dėžutė su dangčiu, kurioje buvo 150 palaidų užspaudžiamų polietileno maišelių, 96 vnt. polietileno maišeliai, supakuoti užspaudžiamame maišelyje, pilkos spalvos šaukštas, elektroninės svarstyklės be pavadinimo, popierinė korta ir kortelė (t. 7, b. l. 90–92, 94, 95–100), ant šių daiktų paviršių rasti psichotropinės medžiagos – amfetamino pėdsakai (t. 2, b. l. 142–144), taip pat kratos ir specialisto išvadoje nurodytos aplinkybės, jog 2 (dvejuose) maišeliuose, rastuose automobilio Audi A4, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kratos metu ir įvykio vietoje prie šio automobilio juodos spalvos plastikinės plėvelės paketėlyje, yra psichotropinė medžiaga – amfetaminas, kurio masė: 2 (dvejuose) paketėliuose yra 0,416 g, o juodos spalvos plastikinės plėvelės paketėlyje – 28,994 g (t. 2, b. l. 94–97, 104–106).

Remdamasis aptartais objektyviais bylos faktiniais duomenimis, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė A. J. teisme iškeltą versiją, kad pusę rasto uždraustų medžiagų kiekio – apie 14–15 g – jis būtų pats sunaudojęs, o išplatinęs tik kitą pusę, kuri nesiekia baudžiamosios atsakomybės už disponavimą psichotropinėmis medžiagomis dideliu kiekiu – 20 g – ribos. Iš bylos duomenų matyti, kad A. J. vartojo psichotropines medžiagas. Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti akte Nr. 209 nurodyta, kad jo šlapime rasta amfetamino (t. 8, b. l. 9). Tačiau vien šios aplinkybės nepakanka pagrįsti, kad jis neturėjo tikslo išplatinti amfetamino 20 ir daugiau gramų. Tai, kad A. J. turėjo tikslą išplatinti 20 ir daugiau gramų psichotropinės medžiagos, patvirtina bylos duomenys, t. y. kad iš 14,497 g psichotropinės medžiagos būtų gavęsi 70 dozių su 0,208 g gryno amfetamino. A. J. amfetaminą iš K. K. pirko gana dažnai: per 2–3 mėnesius 3–4 kartus po 50–100 g, t. y. apie 482 dozes per mėnesį. Taigi, nustatytas psichotropinių medžiagų įsigijimo dažnumas ir galimas gauti iš 14,497 g uždraustų medžiagų dozių kiekis, netgi įvertinus faktą, kad A. J. pats vartojo psichotropines medžiagos, nepatvirtina nuteistojo aiškinimo, jog tokį kiekį per mėnesį jis būtų suvartojęs asmeniškai. Šios išvados nepaneigia A. J. teiginiai, kad jis įsigytas psichotropines medžiagas maišydavo su kepimo milteliais. Nuteistasis su nustatytu psichotropinių medžiagų kiekiu buvo sulaikytas įvykio vietoje, todėl byloje nėra pagrindo manyti, kad psichotropinių medžiagų koncentracija, jas sumaišius su kepimo milteliais, būdavo mažesnė, negu nustatyta specialisto išvadoje. Be to, nuteistasis aktualiu laikotarpiu nedirbo, o, kaip minėta, be amfetamino dar vartojo marihuaną ir kokainą (t. 8, b. l. 9). Tai reiškia, kad jam buvo reikalingos lėšos ne tik pragyventi, bet ir uždraustoms medžiagoms įsigyti, tačiau lėšų jis neturėjo, nes nedirbo. Kad A. J. neturėjo užtektinai pinigų uždraustoms medžiagoms įsigyti, patvirtina ir paties A. J. bei nuteistojo K. K. parodymai, jog jis amfetaminą iš K. K. pirkdavo į skolą. Tam neprieštarauja deklaratyvūs skundo argumentai, kad pajamų, gautų pardavus 14–15 g psichotropinės medžiagos, A. J. būtų pakakę atsiskaityti už tokį pat kiekį amfetamino, skirto jo reikmėms, nes, kaip nurodyta pirmiau, lėšų nuteistajam reikėjo ne tik atsiskaityti su K. K., tačiau neabejotinai pragyventi bei narkotinėms medžiagoms įsigyti, nes jis jomis prekiavo.

Taigi, atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad nustatytomis byloje aplinkybėmis nėra pagrindo konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas, A. J. veiksmus kvalifikuodamas pagal BK 260 straipsnio 2 dalį, baudžiamąjį įstatymą taikė netinkamai.

Dėl A. J. paskirtos bausmės

Už BK 138 straipsnio 1 dalyje numatyto nesunkaus nusikaltimo padarymą įstatymų ledėjas yra numatęs alternatyvias bausmes: laisvės apribojimą, areštą ir laisvės atėmimą iki 3(trejų) metų, o už BK 260 straipsnio 2 dalyje įtvirtinto sunkaus nusikaltimo padarymą, kaip minėta, – tik laisvės atėmimo bausmę nuo 8 (aštuonerių) iki 10 (dešimties) metų.

Pirmosios instancijos teismas A. J. pagal BK 138 straipsnio 1 dalį paskyrė – 30 (trisdešimt) parų arešto, o pagal 260 straipsnio 2 dalį, pritaikęs BK 54 straipsnio 3 dalį, –laisvės atėmimą 3 (trejiems) metams.

Apygardos teismas, parinkdamas nuteistajam A. J. skirtinų bausmių rūšis ir dydžius, atsižvelgė, kad A. J. nusikalto pirmą kartą, anksčiau baustas administracine tvarka, naujų priešingų teisei veiksmų per beveik 3 (trejus) metų laikotarpį nepadarė. Jis yra jauno amžiaus, vedęs, turi šeimą, išlaikytinių, nebevartoja narkotinių ir (ar) psichotropinių medžiagų, dirba. Jo padarytas nusikaltimas, numatytas BK 138 straipsnio 1 dalyje, priskirtinas prie nesunkių (BK 11 straipsnio 3 dalis), o BK 260 straipsnio 2 dalyje – sunkių nusikaltimų (BK 11 straipsnis 5 dalis). A. J. disponavo 29,41 g psichotropinės medžiagos – amfetamino, kurio kiekis nežymiai viršijo ribą, nuo kurios atsiranda baudžiamoji atsakomybė pagal BK 260 straipsnio 2 dalį (pagal Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijas amfetamino didelis kiekis pripažįstamas nuo 20 g). Dėl veikos, numatytos BK 260 straipsnio 2 dalyje, nenustatyta jo baudžiamąją atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių. Tuo tarpu, nuteistojo baudžiamąją atsakomybę dėl veikos, numatytos BK 138 straipsnio 1 dalyje, lengvina tai, kad jis savo noru nukentėjusiajam M. M. atlygino padarytą žalą (BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Jo atsakomybę sunkina tai, kad jis šią veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamai veikai padaryti (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Skunde gynėjas tvirtina, kad ši aplinkybė A. J. nustatyta be pagrindo. Tokie apelianto teiginiai nepagrįsti. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad tam, jog būtų pripažinta BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punkte nurodyta atsakomybę sunkinanti aplinkybė, turi būti nustatoma ir tai, ar apsvaigimas nuo alkoholio turėjo įtakos nusikaltimui padaryti, ar girtumas buvo pagrindinė priežastis susiformuoti nusikalstamam sumanymui ir jį realizuoti. Jei nusikalstamas sumanymas susiformavo iš anksto ir nustatyta išankstinė tyčia padaryti nusikaltimą, tokiu atveju alkoholio vartojimas nelemia asmens apsisprendimo padaryti nusikaltimą (kasacinės nutartys Nr. 2K-492/2014, Nr. 2K-296-964/2018 ir kt.). Šioje byloje nenustatyta, kad nuteistasis iš anksto būtų planavęs prieš nukentėjusįjį naudoti fizinį smurtą. Konkrečiu atveju jo smurtiniai veiksmai buvo spontaniški ir tam, kaip jau konstatuota pirmiau, neabejotinai įtakos turėjo apsvaigimas nuo alkoholio, tą ikiteisminio tyrimo metu pripažino ir pats A. J. (t. 1, b. l. 121–122). Todėl pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad A. J. jam inkriminuotą nusikaltimą padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, pagrįstai sprendė, jog ši būsena turėjo įtakos nusikalstamų veiksmų padarymui, ir, tai pripažindamas jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe, tinkamai taikė BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktą.

Taigi, pirmosios instancijos teismas, įvertinęs visas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, numatytas BK 54 straipsnyje, ir atsižvelgęs į BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus bausmės skyrimo tikslus, už nusikaltimų, nustatytų BK 138 straipsnio 1 dalyje ir BK 260 straipsnio 3 dalyje, A. J. parinko tinkamas įstatyme nurodytų bausmių rūšis bei nustatė teisingus jų dydžius. Teismo nustatytas 30 (trisdešimties) parų areštas už veikos, numatytos BK 138 straipsnio 1 dalyje, padarymą neprieštarauja BK 49 straipsnio 3 daliai, pagal kurią už nusikaltimą nustatoma nuo 15 (penkiolikos) iki 90 (devyniasdešimties) parų arešto. Tuo tarpu, nustatę, kad A. J. pagal BK 260 straipsnio 2 dalį paskyrus ir minimalią bausmę, ji aiškiai prieštarautų teisingumo principui, tokio dydžio bausme būtų įgyvendintas tik vienintelis tikslas – nubaudimas, pagrįstai taikė BK 54 straipsnio 3 dalį ir pagal BK 260 straipsnio 2 dalį jam paskyrė žymiai mažesnę, negu šio baudžiamojo įstatymo sankcijoje numatyta minimali 8 (aštuonerių) metų laisvės atėmimo bausmė, bausmę – 3 (trejus) metus laisvės atėmimo.

Skunde gynėjas laikosi pozicijos, kad ir tokio dydžio bausmė A. J. yra per griežta, nes jo asmenybė nėra tiek pavojinga, jog jis būtų izoliuotas nuo visuomenės. Tokie apelianto argumentai nepagrįsti.

Kaip nurodyta anksčiau, bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija. Apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti gali tik tuo atveju, jeigu pirmosios instancijos teismas neįvertina visų bausmei individualizuoti reikšmingų aplinkybių ar jas įvertina netinkamai ir paskiria aiškiai per griežtą, neteisingą bausmę. Tačiau šiuo atveju, skiriant A. J. bausmę pagal BK 260 straipsnio 2 dalį, tokių aplinkybių nenustatyta. Teisėjų kolegija neturi pagrindo dar kartą vertinti tas pačias, bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, kurias tinkamai įvertino pirmosios instancijos teismas (nuteistojo elgesį proceso metu, jo amžių, turimus socialinius bei šeiminius ryšius, teigiamai apibūdinamą asmenybę), ir A. J. sušvelninti jam paskirtą bausmę.

Teisėjų kolegijos vertinimu, švelnesnės rūšies ir dydžio bausmės pagal BK 260 straipsnio 2 dalį paskyrimas neatitiktų A. J. padarytos veikos pavojingumo ir nuteistojo asmenybės bei prieštarautų teisingumo principui. Jo tyčinius nusikalstamus veiksmus lėmė savanaudiški motyvai (iš nuteistojo K. K. uždraustas medžiagas, turėdamas tikslą jas platinti, įsigijo ne kartą ir dalį jų išplatino). Dalis psichotropinių medžiagų į apyvartą nepateko tik dėl aktyvių policijos pareigūnų veiksmų. A. J. disponavo dideliu kiekiu psichotropinės medžiagos – amfetamino, o neteisėtas disponavimas psichotropinėmis medžiagomis net ir nedideliu jų kiekiu yra pavojinga nusikalstama veika. Tai, kad A. J. yra savanoris, padeda silpnesniems visuomenės nariams, yra iniciatyvus, atsakingas, išdirbo 50 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevyriausybinės organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ir kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, teigiamai apibūdina jo asmenybę ir yra svarbios aplinkybės, tačiau šiuo konkrečiu atveju nesudaro pakankamo pagrindo sušvelninti jam teismo pagal BK 260 straipsnio 2 dalį, taikant BK 54 straipsnio 3 dalį, paskirtą bausmę. Kaip minėta, nuteistąjį tenkinančios bausmės skyrimas negali lemti švelnesnės bausmės skyrimo, nes bausmės gali būti skiriamos tik tokios, kurios yra numatytos BK specialiosios dalies straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje, ir tik išimtiniais atvejais teismas, skirdamas bausmę, gali peržengti baudžiamojo įstatymo sankcijos ribas. Tai, nagrinėjamu atveju ir buvo padaryta. Teismas, nustatęs, kad ilgalaikis A. J. izoliavimas nuo visuomenės itin neigiamai paveiktų jo turimus teigiamus socialinius bei šeiminius ryšius, sprendė, jog šiuo atveju bendros bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti, todėl skirdamas nuteistajam bausmę taikė BK 54 straipsnio 3 dalį ir paskyrė jam žymiai mažesnę, negu BK 260 straipsnio 2 dalyje numatyta minimali, laisvės atėmimo bausmę, kurią dar labiau sušvelninti nėra jokio pagrindo.

Todėl konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs A. J. padarytų nusikalstamų veiksmų ir jo asmenybės pavojingumą, nusikaltimo padarymo aplinkybes, pastarajam paskirdamas bausmes, bendrųjų bausmės skyrimo nuostatų nepažeidė. Nuteistajam pagal BK 138 straipsnio 1 dalį ir BK 260 straipsnio 2 dalį paskirtos bausmės yra teisingos, atitinka BK 41, 54, 61 straipsnių reikalavimus ir pagal savo dydžius nėra aiškiai per griežtos. Teismas, vadovaudamasis BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu, teisingai subendrino bausmes apėmimo būdu ir paskyrė galutinę subendrintą bausmę.

Teisėjų kolegija nepasisako dėl skunde nurodytų argumentų, susijusių su bausmės skyrimu pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, nes gynėjo prašymas A. J. pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, paskirti švelnesnę, negu šio baudžiamojo įstatymo sankcijoje numatyta bausmė, bausmę yra susijęs su apelianto prašymu A. J. veiksmus perkvalifikuoti iš BK 260 straipsnio 2 dalies į BK 259 straipsnio 1 dalį ir 260 straipsnio 1 dalį, esant idealiai nusikaltimų sutapčiai, kuris šia teismo nutartimi atmestas kaip nepagrįstas.

Dėl proceso išlaidų

BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus.

Baudžiamąją bylą nagrinėjant apeliacine tvarka gynėjo dalyvavimas yra būtinas (BPK 322 straipsnio 1 dalis). Nuteistuosius K. K., K. K. ir A. J. gynė jų pačių pasirinkti gynėjai pagal susitarimą, o A. D. – Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos koordinatoriaus baudžiamojoje byloje parinktas gynėjas. A. D. buvo informuotas, kad iš jo gali būti išieškotos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos, susidariusios dėl būtino gynėjo dalyvavimo, į valstybės biudžetą, atsižvelgiant į jo turtinę padėtį. Jam taip pat buvo išaiškinta, kad jis turi teisę nesutikti su nurodytų išlaidų išieškojimu ir iki bylos išnagrinėjimo teismo posėdyje pateikti teismui duomenis apie savo turtinę padėtį (t. 15, b. l. 185, 186). Bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, A. D. neišreiškė nesutikimo dėl proceso išlaidų iš jo išieškojimo ir nepateikė teismui duomenų apie jo turtinę padėtį.

Apeliacinės instancijos teisme 2022 m. spalio 20 d. gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurioje nurodyta, kad už nuteistajam A. D. suteiktą antrinę teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme valstybė patyrė 295 Eur išlaidų. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi, kad A. D. apeliacinis skundas atmestas, taip pat įvertinusi valstybės suteiktos teisinės pagalbos apimtį, apeliacinio proceso trukmę, nuteistasis, bylos duomenimis, vykdo individualią veiklą, yra jauno ir darbingo amžiaus, sprendžia, kad valstybės patirta ir prašoma priteisti už nuteistajam suteiktą teisinę pagalbą nurodyta išlaidų suma yra reali, pagrįsta rašytiniais duomenimis bei nėra neproporcinga jo turtinei padėčiai, todėl ji išieškotina iš nuteistojo (BPK 106 straipsnio 2 dalis).

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistųjų A. D., K. K., K. K., nuteistojo A. J. gynėjo advokato Lino Žalnieriūno apeliacinius skundus atmesti.

Išieškoti iš nuteistojo A. D., a. k. (duomenys neskelbtini) 295 Eur (du šimtus devyniasdešimt penkis eurus) valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjos Jolanta ČepukėnienėVitalija NorkūnaitėRegina Pocienė