Kauno apygardos teismo nutartis

nerengdama teismo posėdžio, išnagrinėjo nuteistojo K. K. (toliau – ir nuteistasis) skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų (toliau – Marijampolės apylinkės teismas) 2025 m. liepos 18 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo komisijos (toliau – Komisija) 2025 m. birželio 27 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti nuteistajam K. K. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

6.4. Aptarti duomenys nesudaro pakankamo pagrindo išvadai, jog lygtinai paleistas K. K. laikysis įstatymų ir nenusikals bei neleidžia spręsti jau pasiektus bausmės tikslus ir apie galimybę taikyti nuteistajam K. K. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.

Teismas konstatuoja:

Nuteistojo K. K. skundas tenkintinas.

7. BVK 82 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog terminuoto laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę tokią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – asmenys, nuteisti už nusikaltimus, padarytus dėl neatsargumo, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo. Iš šių įstatyminių nuostatų matyti, jog BVK nustatyti formalusis ir materialusis pagrindai (sąlygos) lygtiniam paleidimui. Formalusis pagrindas lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymui yra įstatyme nustatytos laisvės atėmimo bausmės dalies atlikimas. Materialusis pagrindas lygtiniam paleidimui yra žema nusikalstamo elgesio rizika arba akivaizdžios pažangos, mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką, padarymas.

8. K. K. laisvės atėmimo bausmės pradžia skaičiuojama nuo 2022 m. gruodžio 27 d. Įskaičius suėmime išbūtą laiką, pusę jam paskirtos penkerių metų laisvės atėmimo bausmės jis atliko 2025 m. gegužės 16 d., todėl lygtinio paleidimo institutas jam jau gali būti taikomas, todėl yra formalusis pagrindas svarstyti K. K. lygtinio paleidimo klausimą. Skundo nagrinėjimui pateikti duomenys patvirtina, kad nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė, todėl tam, kad būtų nustatytas materialusis pagrindas lygtiniam paleidimui, turi būti nustatyta akivaizdi nuteistojo pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką. Pažymėtina, jog vertindami lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos galimybę konkrečiam nuteistajam, teismas ir (ar) Lygtinio paleidimo komisija neturi apsiriboti vien nuteistojo elgesio, jo įsitraukimo į įvairias resocializaciją, integraciją į visuomenę skatinančias priemones ir jo pokyčių atliekant laisvės atėmimo bausmę analize. Teisės aktuose nėra nustatyta baigtinio sąrašo aplinkybių, į kurias atsižvelgiama sprendžiant dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymo. Todėl sprendžiant šį klausimą visapusiškai gali būti įvertintos ir tokios aplinkybės, kaip padarytos nusikalstamos veikos sunkumas ir pavojingumas, BK 41 straipsnyje numatytų bausmės tikslų įgyvendinimas, kuris pasireiškia nukentėjusiųjų ir visuomenės interesu, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo turi būti nubaustas ir atliktų tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, bei būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Vis tik, nei padaryto nusikaltimo sunkumas ar kitos su nuteistojo kriminogenine praeitimi susijusios aplinkybės, nei neatliktos bausmės dalis, negali būti laikoma pakankamu pagrindu atsisakyti taikyti lygtinį paleidimą, jei visi kiti nuteisto asmens byloje esantys duomenys leidžia pagrįstai spręsti, kad laisvės atėmimo bausme taikomi suvaržymai jau turėjo pakankamą poveikį ir išėjęs į laisvę jis laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals.

9. Šiuo atveju, pirmosios instancijos teismas atsisakė patvirtinti Komisijos nutarimą dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymo nuteistajam K. K., konstatavęs, jog nuteistasis neatitinka materialaus lygtinio paleidimo pagrindo, o visų su nuteistojo elgesiu, mąstymo, požiūrio pokyčiais, kriminogeninių veiksnių valdymu susijusių duomenų visuma šiuo metu dar nesudaro pakankamo pagrindo daryti abejonių nekeliančią išvadą, kad laisvės atėmimo bausme taikomi suvaržymai jau turėjo pakankamą poveikį pozityviems ir ilgalaikiams nuteistojo elgesio, mąstymo, požiūrio pokyčiams ir tolesnis jo pataisos procesas gali būti tęsiamas laisvėje. Kaip matyti iš skundžiamos nutarties turinio, savo sprendimą atsisakyti patvirtinti Komisijos nutarimą taikyti K. K. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos apylinkės teismas grindė nuteistojo teistumais, jo atžvilgiu ne kartą taikytu bausmės vykdymo atidėjimu, konstatuodamas, jog jam skirtos bausmės ir teismo parodytas pasitikėjimas jo elgesio neįtakojo, jis ir toliau darė nusikalstamas veikas. Teismas taip pat atsižvelgė į tai, jog K. K. šiuo metu atlieka bausmę už labai sunkaus nusikaltimo padarymą, jam vis dar nustatomi kriminogeniniai veiksniai, susiję su nuteistojo mąstymu, elgesiu, gyvenimu stiliumi, piktnaudžiavimu psichiką veikiančiomis medžiagomis. Marijampolės apylinkės teismas vertino tai, jog K. K. yra šešis kartus pažeidęs laisvės atėmimo vietų įstaigos vidaus tvarkos taisykles, kas sudarė pagrindą spręsti, jog nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu nebuvo nepriekaištingas, kai, tuo tarpu, asmuo, siekiantis probacijos, privalo elgtis pavyzdingai ir vengti situacijų, galinčių lemti nustatyto režimo pažeidimus. Kadangi naudojant „OASys“ metodiką nustatyta, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika išlieka vidutinė, sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą būtina nustatyti, kad nuteistasis padarė akivaizdžią pažangą mažindamas savo nusikalstamo elgesio riziką, tačiau žemesnės instancijos teismo vertinimu, nurodytos aplinkybės neigiamai charakterizuoja nuteistąjį ir nesudaro pagrindo išvadai, kad dabartinė nuteistojo elgesio pažanga yra tokia, kuri leistų manyti, jog nuteistasis iš tiesų keičia savo nuostatas, elgesį. Nors nuteistojo elgesyje yra korekcijos požymių, tačiau vien šių aplinkybių nepakanka spręsti, kad nuteistojo pažanga sudaro pagrindą lygtiniam paleidimui ir jis yra pasiruošęs adaptuotis visuomenėje ir gyvenimo tikslų siekti teisėtomis priemonėmis, o laipsniškai pozityvėjanti nuteistojo elgesio korekcija atskleidžia ir tai, kad šiuo atveju taikoma bausmė yra efektyvi.

10. Aukštesnės instancijos teismas, įvertinęs teismui pateiktą medžiagą, konstatuoja, kad priešingai nei nustatyta skundžiamoje apylinkės teismo nutartyje, Komisija tinkamai įvertino nuteistojo K. K. asmenybę, jo elgesio bausmės atlikimo metu korekciją, pažangą mažinant nustatytų kriminogeninių veiksnių įtaką pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimui ir pagrįstai sprendė, jog siekiant išlaikyti K. K. pasiektą pažangą, išvengti atkryčio ir nusikalstamo elgesio recidyvo, tikslinga nuteistajam taikyti lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, kadangi jam bus lengviau adaptuotis visuomenėje, jeigu toliau bausmę atlikinės neizoliuotas nuo visuomenės. Pirmosios instancijos teismas išimtinai didelę reikšmę suteikė nuteistąjį ir jo pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką neigiamai charakterizuojančioms aplinkybėms, tuo pačiu nepagrįstai nuvertindamas teigiamus nuteistojo asmenybės ir jo elgesio pokyčius, sudarančius pagrindą taikyti jam lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.

11. Pažymėtina, jog socialinio tyrimo išvada vertinama kaip viena iš pagrindinių informacijos apie nuteistąjį šaltinių, tai yra specialisto parengtas dokumentas, kuriame apibūdinama kaltinamojo ar nuteistojo socialinė aplinka, kriminogeniniai veiksniai, taip pat pateikiama kita informacija, padedanti teismui individualizuoti probacijos sąlygas (BPK 361 straipsnis). Nagrinėjamu atveju, nuteistojo K. K. Socialinio tyrimo išvada buvo parengta įvertinus nuteistojo asmens bylos duomenis, kitus bausmės atlikimo metu formuotus dokumentus, nuteistojo elgsenos bausmės atlikimo metu atliktos stebėsenos, interviu/pokalbių metu fiksuotus duomenis, nuteistojo savęs vertinimo formą bei teisės pažeidėjo įvertinimo metodikos „OASys“, kuri yra aprobuota Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2012 m. birželio 25 d. įsakymu Nr. V-211 „Dėl Nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo metodikų ir elgesio pataisos programų aprobavimo Lietuvos bausmių vykdymo sistemoje tvarkos aprašo patvirtinimo ir adaptuotų nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo metodikų ir elgesio pataisos programų aprobavimo“, duomenis.

12. Iš Socialinio tyrimo išvados matyti, jog K. K. nusikalstamo elgesio rizika bausmės atlikimo metu buvo vertinta du kartus ir visus juos ši rizika buvo nustatyta kaip vidutinė. Aukštesnysis teismas sutinka su apylinkės teismo išvada, jog šiuo atveju sprendžiant dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos nuteistojo atžvilgiu būtina įvertinti, ar jo pažanga, mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką, yra akivaizdi ir pakankama. Tačiau priešingai Marijampolės apylinkės teismo vertinimui, konstatuotina, jog K. K. padarė akivaizdžią pažangą mažindamas savo nusikalstamo elgesio riziką, ką įrodo visuma nustatytų aplinkybių. Pastebėtina, jog nuteistajam priskiriamų kriminogeninių veiksnių skaičius savaime nereiškia, jog nuteistojo daroma pažanga mažinant savo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką nėra pakankama sprendimo taikyti lygtinį paleidimą priėmimui, kadangi tam tikri kriminogeniniai veiksniai, net ir tuomet, kai nuteistasis bausmės atlikimo metu juos valdo (tai reiškia, kad jų įtaka nusikalstamam elgesiui yra sumažinta arba mažinama), vis tiek yra jam priskiriami, nes pasikeitus tam tikroms aplinkybėms jie gali būti ir vėl aktyvinami. Todėl, vertinant konkretaus nuteistojo lygtinio paleidimo klausimą, privaloma ne formaliai atsižvelgti į jam nustatomų kriminogeninių veiksnių skaičių, o vertinti kokių veiksmų, skirtų mažinti jų įtaką ateityje, nuteistasis ėmėsi bausmės atlikimo metu.

13. Pagal Socialinio tyrimo išvados duomenis, nors nuteistajam vis dar nustatomi trys kriminogeniniai veiksniai (gyvenimo stilius ir draugai; piktnaudžiavimas psichiką veikiančiomis medžiagomis; mąstymas ir elgesys) nuteistasis aktyviai dalyvavo korekcinėse ir prevencinėse programose, siekdamas juos mažinti ir pasiekė jų tikslus. Vienu esminių nuteistojo pažangos keičiant savo gyvenimo būdą ir kovojant su priklausomybėmis požymių teismas laiko K. K. perkėlimą tolimesniam bausmės atlikimui į (duomenys neskelbtini) kalėjimo priklausomybių reabilitacijos centrą, kur nuteistasis padarė akivaizdžią teigiamą pažangą spręsdamas turimų priklausomybių problemą. Po Centro baigimo, nuteistasis ir toliau tęsia sveikimą nuo priklausomybių – lankosi savipagalbos susirinkimuose, pats veda užsiėmimus kitiems Centre bausmę atliekantiems nuteistiesiems, lankosi individualiose konsultacijose pas pirminės asmens sveikatos priežiūros skyriaus atvejo vadybininką, kuris pažymi, kad nors K. K. reikia kartas nuo karto priminti, koks turi būti jo pagrindinis tikslas, tačiau jis su priklausomybės liga tvarkosi nuosekliai ir konstruktyviai. Teismas taip pat teigiamai vertina paties nuteistojo konstruktyvų savo priklausomybių vertinimą, suvokiant, kad jis negali vartoti jokių psichoaktyvių medžiagų ir dedant pastangas su tuo tvarkytis, kas neabejotinai rodo esant teigiamus K. K. mąstysenos ir nuostatų pokyčius. Socialinio tyrimo išvadoje taip pat pažymima, jog <...> nuteistojo piktnaudžiavimas psichoaktyviomis medžiagomis (alkoholiu, narkotikais) yra labai susijęs su jo nusikalstamumu ir yra esminis kriminogeninis poreikis, kurį sumažinus ar padarius nebeaktualiu, tikėtina, kad sumažėtų ir (ar) išsispręstų problemos ir kitose srityse. Atsižvelgiant į tai, jog nuteistasis rodo didelę iniciatyvą ir deda pastangas išspręsti priklausomybių nuo psichoaktyvių medžiagų problemą ir jo pažanga šioje srityje teigiama linkme teismui nekelia abejonių, darytina išvada, kad ir taikant lygtinį paleidimą K. K. toliau sėkmingai spręs turimas problemas ir keis savo gyvenimo būdą teisinga kryptimi.

14. Iš Socialinio tyrimo išvados 7.2 punkto matyti, kad be piktnaudžiavimo psichiką veikiančiomis medžiagomis, kurių problemą K. K. savo pastangų dėka sėkmingai sprendžia, jam nustatyti dar du kriminogeniniai veiksniai – gyvenimo stilius ir draugai bei mąstymas ir elgesys. Nors vertinant Socialinio tyrimo išvadoje esančius duomenis matyti, kad iš tiesų šios dvi sritys išlieka problematiškomis, tačiau pastebėtina, jog iš esmės šie veiksniai nuteistajam buvo nustatyti vertinant jo elgesį iki laisvės atėmimo bausmės atlikimo. Srityje „Gyvenimo stilius ir draugai“ nurodyta, jog nuteistojo nusikalstamas elgesys susiformavo jauname amžiuje, pagrindinė priežastis, įtakojusi jo nusikalstamą elgesį – pasidavimas draugų įtakai, be to, nusikalstamas veikas jis vykdė bendrininkų grupėje. Kaip matyti, visi nurodyti kriterijai, kuriais remiantis nuteistajam nustatytas šis kriminogeninis veiksnys, egzistavo iki laisvės atėmimo bausmės atlikimo. Ir nors šios aplinkybės yra svarbios sprendžiant dėl nuteistojo galimybių sėkmingai resocializuotis, tačiau teismo vertinimu, vien jomis vadovaujantis negalima teigti, kad K. K. nepadarė akivaizdžios pažangos. Šiuo atveju svarbu tai, jog laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu nenustatyta, jog nuteistasis būtų gilinęs savo turimas problemas, palaikęs ryšius su jo elgesiui neigiamą įtaką galinčiais padaryti asmenimis, o vien faktas, kad iki laisvės atėmimo bausmės atlikimo K. K. rinkosi netinkamas draugų kompanijas ir padarė neteisingus sprendimus, negali nusverti jo galimybių integruotis į visuomenę ir padarytos teigiamos pažangos kitose srityse. Tuo tarpu analizuojant K. K. nustatytą kriminogeninį veiksnį – mąstymas ir elgesys, matyti, jog su juo susiję nuteistojo pokyčiai gali būti vertinami ir teigiama prasme. Srityje „Mąstymas ir elgesys“ specialistas pažymėjo, jog nuteistojo tarpasmeniniai įgūdžiai adekvatūs, jis geba bendrauti, jis neslepia savo padarytų klaidų, prisiima atsakomybę ir nebijo kalbėti, nes tiki, kad per atvirumą galima pasikeisti, savo patirtimi ir pokyčiais dalinasi su kitais nuteistaisiais. K. K. siekia augti ir tobulėti, turi tvirtą emocinį šeimos palaikymą. Pats nuteistasis 2025 m. gegužės 28 d. savęs vertinimo klausimyne, lyginant su 2023 m. pildytu klausimynu, nurodė daugiau probleminių sričių, tačiau teismo vertinimu, šį pokytį galima laikyti teigiamu K. K. asmenybės pasikeitimu, kadangi jis geba atpažinti turimas problemas, jų neslepia ir siekia jas išspręsti. Todėl šis kriminogeninis veiksnys, teismo vertinimu, taip pat nesudaro pagrindo išvadai, jog jo kontekste nuteistasis negali būti lygtinai paleidžiamas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, kadangi pagrįstai tikėtina, kad adekvačiai vertindamas savo asmenines savybes, K. K. sugebės laikytis visuomenėje priimtų normų, laikytis įstatymų ir nebenusikalsti net ir nestruktūrizuotoje aplinkoje.

15. Pirmosios instancijos nutartyje išimtinai didelis dėmesys skiriamas K. K. teistumams ir laisvės atėmimo vietų įstaigos taisyklių tvarkos pažeidimams, tačiau aukštesnysis teismas sprendžia, jog šios aplinkybės negali būti lemiamos svarstant nuteistojo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos klausimą. Nors sutiktina, kad nuteistojo elgesys atliekant bausmę nebuvo nepriekaištingas, tačiau atsižvelgtina į tai, kad nors K. K. šešis kartus yra pažeidęs vidaus tvarkos taisykles, tačiau keturis kartus iš jų dėl nuteistojo pažeidimų apsiribota prevenciniais pokalbiais, be to, jau daugiau kaip metus nėra padaręs jokių pažeidimų, jam skirtos drausminės nuobaudos nebegalioja, kas rodo, kad nuteistasis jau pakankamai ilgą laiką geba išlaikyti savo elgesį išimtinai pozityvų, o pagal 2025 m. birželio 3 d. Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) kalėjimo viršininko sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini), jam už nepriekaištingą elgesį ir daromą pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką skirta skatinamoji priemonė. Tuo tarpu, nors sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo taikymo nuteistajam nėra draudžiama atsižvelgti į jo teistumus ir padaryto nusikaltimo, už kurį atliekama laisvės atėmimo bausmė, sunkumą, tačiau, nesant kitų reikšmingų duomenų, leidžiančių spręsti, jog asmens elgesys, mąstymas ir nuostatos taip ir nepasikeitė nuo nusikaltimo įvykdymo, o šiuo atveju tokių duomenų nėra, jos negali būti laikomos aplinkybėmis, pagrindžiančiomis šio instituto netaikymą. Nors K. K. yra teistas keturis kartus, tačiau ankstesni jo teistumai, išskyrus paskutinįjį, išnykę, o į šią aplinkybę atsižvelgė ir Šiaulių apygardos teismas, priimdamas jo atžvilgiu apkaltinamąjį nuosprendį ir skirdamas bausmę, taip pat svarbu tai, jog apeliantas laisvės atėmimo bausmę atlieka pirmą kartą. Apygardos teismo vertinimu, K. K. neatliktos bausmės dalies dydis, net ir įvertinus tai, kad apkaltinamuoju nuosprendžiu jam ir taip buvo skirta savo trukme švelnesnė, nei BK 260 straipsnio 3 dalies sankcijoje, numatyta laisvės atėmimo bausmė, taip pat nesuponuoja išvados, jog tolimesnis nuteistojo pataisos procesas nėra galimas taikant jam probaciją, kurios metu bausmės tikslai taip pat gali būti efektyviai įgyvendinami.

16. Apygardos teismas, vertindamas lygtinio paleidimo taikymo nuteistajam pagrįstumą, atkreipia dėmesį, jog K. K. charakterizuojantys duomenys neginčijamai patvirtina jo daromą pažangą ne tik priklausomybių valdymo, bet ir kitose srityse. Nuteistasis bausmės atlikimo metu įgijo vidurinį išsilavinimą ir dvejas profesines kvalifikacijas, laisvės atėmimo vietų įstaigoje dirbo neatlygintinai, buvo įsidarbinęs poreabilitacinio būrio patalpų tvarkytoju, šiuo metu dirba (duomenys neskelbtini) kalėjimo karkasinių baldų kalimo ceche, darbdavio charakterizuojamas išimtinai teigiamai, akcentuojant jo atsakingumą, kruopštumą ir organizuotumą. Pažymėtina, jog K. K. iki laisvės atėmimo bausmės atlikimo dirbo, turi apie septynerius metus oficialios darbinės patirties, kas, vertinant jo jauną amžių, laikytina pakankamai ilgu laikotarpiu. Atsižvelgtina ir į tai, kad K. K. neturi žymių finansinių įsipareigojimų, šiuo metu turi pastovias pajamas iš darbinės veiklos, o 2025 m. sausio 30 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus pažyma patvirtina, jog nuteistasis išėjęs į laisvę turės darbo vietą – įmonė, kurioje nuteistasis dirbo iki atliekant laisvės atėmimo bausmę, sutinka jį įdarbinti pagalbinio darbininko pareigose. Sutiktina su apelianto teiginiais, jog jam skirta skatinamoji priemonė, 2025 m. birželio 11 d. Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) kalėjimo viršininko sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini) perkelti nuteistąjį į pusiau atviro tipo bausmės atlikimo vietos lengvąją grupę bei 2025 m. rugpjūčio 6 d. Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) kalėjimo viršininko sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini) leisti K. K. trims paroms parvykti į namus neabejotinai rodo, kad nuteistasis sistemingai ir konstruktyviai daro pažangą, sąmoningai įgyją laisvės atėmimo vietų įstaigos administracijos pasitikėjimą, todėl teismui nekyla abejonių dėl jo galimybių būti lygtinai paleistam.

17. Sprendžiant dėl lygtinio paleidimo taikymo nuteistajam, taip pat svarbu atsižvelgti į jam nustatytus apsauginius veiksnius – gyvenimo sąlygos ir ryšiai. Kaip matyti iš bylos duomenų, K. K. turi stiprius socialinius ryšius – žmoną ir du vaikus, šeimą jis sukūrė iki laisvės atėmimo bausmės vykdymo. Jis artimųjų yra lankomas pasimatymuose, taip pat byloje esantys nuteistojo žmonos ir jos tėvo sutikimai leisti K. K. išėjus į laisvę gyventi adresu (duomenys neskelbtini), patvirtina, jog taikant lygtinį paleidimą, nuteistasis turės nuolatinę gyvenamąją vietą kartu su šeima. Teismo vertinimu, nuteistajam neabejotinai daroma teigiama šeimos įtaka – paskatintas sutuoktinės, K. K. yra pateikęs prašymą jo neįleisti į lošimų organizavimo vietas, nuteistojo motina reguliariai jam atsiunčia pinigų, kas sudaro prielaidas manyti, jog taikant lygtinį paleidimą, nuteistasis, būdamas su šeima, turės dar daugiau motyvacijos keisti gyvenimo būdą, kurio įtakoje jis padarė nusikalstamą veiką.

18. Pritardamas Komisijos priimtam sprendimui, be jau paminėtų aplinkybių (aktyvaus nuteistojo įsitraukimo į jo resocializacijos procesą, pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos valdymo ne vienoje srityje, jam priskirtų kriminogeninių veiksnių valdymo, to, kad nuteistasis dirbo, buvo skatintas ir kt.), apygardos teismas taip pat pažymi, jog K. K. įkalinimo įstaigos administracijos yra charakterizuojamas teigiamai, jo asmens byloje yra ne vienas laisvės atėmimo vietų įstaigos darbuotojo siūlymas skatinti nuteistąjį už jo neatlygintiną darbą, aktyvų dalyvavimą terapijos programose ir kt. Teigiamai vertintina ir tai, kad nuteistasis atpažįsta problemas, modeliuojamose situacijose randa tinkamus sprendimus joms spręsti, kuria socialiai priimtinus ateities planus, orientuotus į darbinę veiklą ir šeimos kūrimą. Be to, K. K. nepasižymi susiformavusiomis kriminalinėmis nuostatomis, suvokia, kad reikia laikytis įstatymų, pripažįsta kaltę ir prisiima atsakomybę už savo veiksmus, kas reiškia, jog jis yra padaręs pozityvias išvadas dėl padaryto nusikaltimo. Šie aptarti duomenys leidžia objektyviai tikėtis, jog probacijos metu jis sugebės paklusti privalomiems nurodymams ir draudimams, toliau darys pažangą mažindamas savo nusikalstamo elgesio riziką bei susilaikys nuo naujų nusikalstamų veikų darymo.

19. Spręsdamas dėl K. K. galimybių sėkmingai reintegruotis laisvėje, apygardos teismas taip pat atsižvelgia į tai, kad nuteistasis neturi problemų dėl gyvenamosios bei darbo vietos, palaiko artimus bei pastovius ryšius su tėvais, broliu, sutuoktine ir dukromis, kas gali būti svarbiais veiksniais, suteikiančiais jam motyvacijos koreguoti savo elgesį dar labiau ir daugiau nenusikalsti. Nurodytų aplinkybių visumoje, aukštesnysis teismas pritaria Komisijos išvadai, jog nuteistasis, taikant lygtinį paleidimą, išlaikys pasiektą pažangą. Sutinkamai su tuo, pirmosios instancijos teismo argumentai, jog pataisos procesas nuteistajam dar nėra pakankamas ir užtikrinantis, kad būdamas nestruktūruotoje aplinkoje, galimos probacijos metu, jis laikysis įstatymų ir nenusikals, laikytini nepagrįstais nuteistojo padarytos pažangos kontekste. Šiame kontekste pažymima, kad nuteisto asmens lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos nėra visiškas atleidimas nuo jam paskirtos bausmės, nes lygtinai paleistas asmuo yra prižiūrimas ir stebimas, jam nustatomi įpareigojimai ir suvaržymai, kurių pažeidimai gali nulemti lygtinio paleidimo taikymo panaikinimą ir asmens grąžinimą į laisvės atėmimo vietų įstaigą neatliktai laisvės atėmimo bausmei atlikti.

20. Aukštesnės instancijos teismas, visapusiškai įvertinęs nuteistąjį K. K., jo pataisos procesą bausmės atlikimo vietoje charakterizuojančias aplinkybes, sutinka ne su teismo padarytomis išvadomis, o su Lygtinio paleidimo komisijos sprendimu taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Lygtinio paleidimo komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes, BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos sąlygos taikytos tinkamai. Pažymėtina ir tai, kad tiek iš Europos Žmogaus Teisių Teismo, tiek iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos seka, kad laisvės atėmimo bausmė neturi būti suprantama kaip savitikslis procesas, o šiuo atveju apygardos teismas neįžvelgia priežasčių toliau taikyti K. K. laisvės atėmimą, nes nėra aišku kokią didesnę naudą tiek pačiam nuteistajam, tiek visuomenei tai duotų.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 2 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

tenkinti nuteistojo K. K. skundą.

Panaikinti Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2025 m. liepos 18 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – patvirtinti Lygtinio paleidimo komisijos 2025 m. birželio 27 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti nuteistajam K. K. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.

Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.