Utenos apylinkės teismo nuosprendis

D. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) r. sav., Lietuvos Respublikos pilietis, įgijęs profesinį išsilavinimą, nevedęs, nedirbantis, užsiregistravęs Užimtumo tarnyboje, gyvenantis (duomenys neskelbtini), nuteistas: 1) Anykščių rajono apylinkės teismo 2016 m. sausio 22 d. nuosprendžiu pagal LR BK 145 str. 1 d. 4 MGL (152 Eur) dydžio bauda, bausmę atlikęs; 2) Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmų 2018 m. birželio 22 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 str. 1 d. laisvės apribojimu keturiems mėnesiams; 3) Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmų 2023 m. kovo 20 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 str. 2 d. laisvės apribojimu aštuoniems mėnesiams, 2023 m. rugsėjo 13 d. išregistruotas iš probuojamųjų asmens duomenų registro; 4) Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmų 2023 m. spalio 23 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 str. 2 d. areštu trisdešimt devynioms paroms, bausmės vykdymas atidėtas šešiems mėnesiams, bausmė atlikta 2024 m. gegužės 10 d. – teistumas neišnykęs, kaltinamas pagal LR BK 140 str. 1 d.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kaltinamasis D. K. smurtaudamas nežymiai sutrikdė sveikatą kitam žmogui: 2024 m. rugsėjo 27 d. apie 16 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, parke, esančiame (duomenys neskelbtini), išgertuvių metu kilus konfliktui, smogdamas keturis kartus kumščiu A. J. į veidą, išmušė A. J. du viršutinius dantis ir padarė poodinę kraujosruvą dešinės akies srityje, tuo nežymiai sutrikdė nukentėjusiojo A. J. sveikatą. Kaltinamasis D. K. šiais veiksmais padarė nusikaltimą, numatytą LR BK 140 str. 1 d.

Motyvuojamoji dalis

Iš 2024 m. spalio 10 d. parodymų patikrinimo vietoje protokole (1 t., b. l. 46–52) esančių duomenų nustatyta, kad nukentėjusysis A. J. savo parodymus patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu – parodė, kurioje vietoje ir kokiu būdu jam buvo padaryti sužalojimai, paaiškindamas, kad D. K. jam kumščiu trenkė į veidą, jis pargriuvo ant žemės, tuomet D. K. jam gulinčiam dar kartą trenkė kumščiu į veidą.

Iš Greitosios medicinos pagalbos 2024 m. rugsėjo 27 d. kvietimo kortelės kopijoje ir 2024 m. spalio mėn. pateiktoje informacijoje (1 t., b. l. 56–59) esančių duomenų, nustatyta, kad 2024 m. rugsėjo 27 d. 17.51 val. Greitosios medicinos pagalbos tarnybos (duomenys neskelbtini) filialo dispečerinėje gautas kvietimas adresu (duomenys neskelbtini), nurodoma, kad pranešėją A. J. prieš 20 min. suspardė jo draugas D. K..

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialistas, atlikęs A. J. medicininį tyrimą, 2024 m. spalio 21 d. išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodė, kad „A. J. nustatyta poodinė kraujosruva dešinės akies srityje, dviejų dantų viršutiniame žandikaulyje netekimas“. Nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti ir vienu trauminiu poveikiu. Neatmetama galimybė, kad A. J. nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti ir užduotyje nurodytomis aplinkybėmis, t. y. suduodant smūgį (smūgius) į veido sritį. Poodinė kraujosruva veide padaryta prieš kreipiantis medicininės pagalbos į VšĮ (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės ligoninę 2024 m. rugsėjo 28 d., dantų netekta prieš kreipiantis medicininės pagalbos į GMP brigadą 2024 m. rugsėjo 27 d. A. J. nustatyta poodinė kraujosruva dešinės akies srityje ir dviejų dantų viršutiniame žandikaulyje netekimas kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Neatmetama galimybė, kad sužalojimų jam padarymo metu A. J. galėjo jausti fizinį skausmą (1 t., b. l. 69-71).

Ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 90-91) liudytoja E. I. paaiškino, kad dirba pardavėja maisto prekių parduotuvėje „AIBĖ“, esančioje (duomenys neskelbtini). 2024 m. rugsėjo 27 d. apie 14.30 val. į parduotuvę atėjo blaivus A. J., kuris nusipirko alaus ir cigarečių Jis buvo vienas. Maždaug po poros valandų A. J. vėl atėjo į parduotuvę, jis buvo labai išsigandęs ir susijaudinęs, jis buvo be batų ir apsimovęs vieną kojinę, jo veidas buvo kruvinas. Paklaustas, kas atsitiko, atsakė, kad su D. K. draugiškai gėrė alų ir D. jį iš niekur nieko sumušė. A. J. klausė jos, ką jam daryti, ji patarė skambinti policijai trumpuoju numeriu 112. A. J. savo telefone surinko numerį, prisiskambino ir išėjo kalbėti į lauką. Po kurio laiko ji išėjo į lauką ir jai A. J. pasakė, kad prisiskambino trumpuoju pagalbos numeriu ir laukia GMP. Ji girdėjo, kad A. J. kalbėdamas telefonu kažkam sakė, kad jam išmušė tris dantis. A. J. baigus kalbėti telefonu ir laukiant GMP, prie parduotuvės atėjo neblaivūs A. ir D. K.. D. K. pasakė A. J. „einam pasikalbėti“, bet ji pasakė D. K., kad atstotų nuo A. J., ir jis kartu su broliu nuėjo už parduotuvės it nesugrįžo. Po kurio laiko pamatė, kad prie parduotuvės atvažiavo greitoji medicinos pagalba, medikai apžiūrėjo A. J. ir išleido.

Ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 94-95) liudytojas A. K. paaiškino, kad 2024 m. rugsėjo 27 d. gal apie 14.30 val. ėjo pirkti alaus. Prie UAB „(duomenys neskelbtini)“ susitiko pažįstamą A. J., kuris pasiūlė jam ir broliui kartu išgerti, sakydamas, kad nupirks alaus. Jie sutiko ir A. J. jiems nupirko alaus ir cigarečių. Alų jie gėrė ir prie parduotuvės, ir prie (duomenys neskelbtini) miestelio paminklo, vėliau nuėjo į šalia esantį parką už parduotuves. Ten jie sėdėjo ant suoliuko ir toliau gėrė alų. Netikėtai A. J. be jokios aiškios priežasties ėmė „šokinėti“ prieš jo brolį, tai supykdė D., kuris atsistojęs nuo suoliuko pastūmė A. J. nuo savęs, liepdamas jam nurimti. Nuo brolio pastūmimo A. J. pargriuvo ant žemės, bet atsikėlęs vėl ėmė konfliktuoti, todėl jo brolis vieną kartą kumščių trenkė A. J. į veidą, nuo smūgio A. J. vėl pargriuvo ant žemės. Po šio smūgio jo brolis D. K. išėjo iš parko, kaip suprato, link namų, o jis pakėlė A. J. nuo žemės ir palydėjo link parduotuvės, kur pardavėja, vardu Erika, paskambino pagalbos telefonu. Jis dar kurį laiką pabuvo su A. J., o vėliau išėjo į namus, palikęs A. J. sėdėti prie parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“. Tuo visas incidentas ir baigėsi. Parke jie buvo tik trise, kitų žmonių nebuvo ir konflikto niekas nematė. Jis pats j jų konfliktą nesikišo, nes bijojo pats gauti smūgį nuo brolio ar A. J.. Konflikto metu jis jau buvo apsvaigęs nuo išgerto alkoholio, nes gėrė alų ir degtinę, todėl visų įvykio aplinkybių detaliai neprisimena, tik, kaip minėjo, matė, kaip jo brolis A. J. pastūmė, o vėliau vieną kartą kumščiu trenkė jam į veidą. Jis prisimena tik vieną smūgį. Tuo metu, kai A. J. lydėjo link parduotuvės, matė, kad A. J. iš burnos teka kraujas, A. J. verkė, kad jį primušė.

Iš 2025 m. sausio 14 d. kitų objektų apžiūros protokole (1 t., b. l. 96-98) esančių duomenų nustatyta, kad apžiūrėtas į įvykio vietą pagal pranešimą atvykusio policijos pareigūno kūno kameros įrašas, kuriame užfiksuota, kaip A. J. atvykusiems policijos pareigūnams pasakoja, kad D. K. be priežasties jį sumušė (vaizdo įrašas pridėtas prie bylos (1 t., b. l. 99)).

Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 140 str. 1 d. nustatyta tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

Byloje pakankamai gauta objektyvių įrodymų, kuriais patvirtinama, kad kaltinamasis D. K. 2024 m. rugsėjo 27 d. apie 16 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, keturis kartus kumščiu suduodamas A. J. į veidą, padarė jam poodinę kraujosruvą dešinės akies srityje bei išmušė viršutinio žandikaulio du dantis ir tuo nežymiai sutrikdė nukentėjusiojo sveikatą, todėl kaltinamojo veikoje yra nusikaltimo, numatyto BK 140 str. 1 d., sudėtis.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįstamos aplinkybės, kad kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi ją padaręs. Kaltinamojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė tai, kad nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos jos padarymui.

Skiriant bausmę kaltinamajam atsižvelgiama į tai, kad jis padarė nesunkų tyčinį smurtinį nusikaltimą, į kaltinamojo atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes, į kaltinamojo asmenybę – nuteistas keturis kartus, tame tarpe už tyčinių smurtinių nusikaltimų padarymą, bausmes atlikęs, per paskutinius penkerius metus du kartus buvo nubaustas administracine tvarka ir nuobaudos galiojančios, kaltinamasis nedirba, užsiregistravęs užimtumo tarnyboje, paaiškino, kad ieško darbo savarankiškai. Nustatytų aplinkybių pagrindu vertinama, kad kaltinamojo teisei priešingas elgesys nebuvo atsitiktinio pobūdžio ir nagrinėjamu atveju bausmės tikslai gali būti pasiekti paskyrus kaltinamajam areštą. Byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, todėl paskirta bausmė sumažinama vienu trečdaliu (LR BK 64¹ str.).

Kaltinamasis iki nusikalstamos veikos, už kurią teisiamas padarymo buvo atlikęs jam paskirtas bausmes, savo elgesį vertina kritiškai, išgyvena dėl savo veiksmų pasekmių, pripažįsta, kad nukentėjusiajam padarė 1000 Eur neturtinę žalą, ir stengiasi sušvelninti nusikalstamos veikos pasekmes – atsiprašė nukentėjusiojo, susitarė, kad atlygins jo prašomą neturtinę žalą dalimis per pusę metų, kaltinamasis paaiškino, kad ketina įsidarbinti UAB „(duomenys neskelbtini)“, todėl tikėtina, kad nusikalstama veika padarytą neturtinę žalą atlygins. Be to, kaltinamasis pripažįsta turintis problemų dėl alkoholio vartojimo, ketina gydytis nuo priklausomybės, paaiškino, kad anksčiau gydėsi ir alkoholio nevartojo, todėl galima manyti, kad kaltinamasis dės pastangų pakeisti gyvenimo būdą. Atsižvelgus į nustatytas aplinkybes, sprendžiama, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti, vadovaujantis LR BK 75 str., atidėjus paskirtos arešto bausmės vykdymą ir neskiriant intensyvios priežiūros. Kaltinamasis nežymiai sutrikdė sveikatą kitam žmogui, todėl kaltinamajam paskiriama baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose (LR BK 72² str.), nustatant šios priemonės taikymo terminą – keturis mėnesius. Taip pat kaltinamajam paskiriamas įpareigojimas – dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (1 t., b. l. 138-140) – paliekama iki nuosprendžio vykdymo pradžios.

Nukentėjusysis A. J. pareiškė 1000 Eur dydžio civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo. Kaltinamasis su ieškiniu sutiko.

Pagal LR CK 6.250 str. 2 d., neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta, be kita ko, dėl nusikaltimo. Šio straipsnio 1 d. numatyti kriterijai, kuriais vadovaudamasis teismas nustato neturtinės žalos dydį. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą konstatavo, kad neturtinės žalos atlyginimo srityje visiškas žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma – galima tik suteikti žalą patyrusiam asmeniui piniginę satisfakciją, kuri apskaičiuojama labai detaliai išanalizavus visą nukentėjusiojo patirtą skriaudą – dvasinius išgyvenimus, darbingumo sumažėjimą ar netekimą, apribotas bendravimo galimybes, kitus faktorius, sąžiningumo, teisingumo, protingumo ir proporcingumo principus.

Esminis ir lemiamas kriterijus nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį – nusikalstama veika sukelti padariniai, kurie vertinami ne vien įvykusio fakto, bet ir ateities požiūriu, kaip jie paveiks nukentėjusiojo gyvenimą. Nagrinėjamu atveju neabejotina, kad nukentėjusysis dėl neteisėtos kaltinamojo veikos patyrė emocinį stresą, fizinį skausmą, kitus dvasinius ir fizinius nepatogumus – išmušti du dantys, padaryta kraujosruva prie akies. Remiantis kasacinio teismo praktika, bylose dėl nesunkaus ir nežymaus sveikatos sutrikdymo priteisiamas neturtinės žalos dydis svyruoja nuo 580 iki 2900 Eur (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-291-942/2018 – 1200 Eur (nosies kaulų lūžis); Nr. 2K-139-895/2017 – 700 Eur (piršto lūžis), Nr. 2K-24-895/2017 – 1200 Eur (nosies kaulų lūžis); Nr. 2K-36-895/2017 – 1000 Eur (blauzdikaulio lūžis, šonkaulio panirimas); Nr. 2K-P-135-648/2016 – 1448,10 Eur (dešiniojo skruostikaulio lūžis); Nr. 2K-221-648/2016 – 6000 Lt (1738 Eur) (apatinio žandikaulio kairio kaklelio lūžis, kairės pėdos padikaulio lūžis ir kiti sužalojimai); Nr. 2K-21-942/2016 – 1500 Eur (nosies kaulų lūžis ir kiti sužalojimai), taip pat apeliacinės instancijos nutartys baudžiamosiose bylose – Kauno apygardos teismo byloje Nr. 1A-386-954/2023 – 4000 Eur (sulaužytas žandikaulis, atlikta operacija, du mėnesius negalėjo normaliai valgyti ir kalbėti), byloje Nr. 1A-169-923/2023 – 800 Eur (apatinio žandikaulio lūžis); Panevėžio apygardos teismo byloje Nr. AT 1A-83-350/2023 – 1500 Eur (nosies kaulų lūžiai, atlikta operacija, nustatyti liekamieji reiškiniai). Pagal teismų praktiką, bylose, kuriose padarytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 str., priteisiamo neturtinės žalos atlyginimo sumos svyruoja nuo kelių šimtų iki kelių tūkstančių eurų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-393-489/2017, 2K-220-689/2018, 2K-142-303/2021, 2K-236-495/2021, 2K-256-648/2022, 2K-21-697/2022, 2K-188-303/2023, 2K-29-648/2023, 2K-63-942/2023). Teismų praktikoje priimtų sprendimų dėl neturtinės žalos atlyginimo analizė rodo, kad 1000 ir daugiau eurų dėl nežymaus sveikatos sutrikdymo priteisiama daugiau išskirtiniais atvejais, kai smurtas pasireiškia didesniu intensyvumu, atliekama daugiau smurtinių veiksmų, smurtauja daugiau nei vienas asmuo, smūgiai suduodami į gyvybiškai svarbias kūno vietas, kai asmeniui dėl sužalojimo išlieka liekamieji reiškiniai visam gyvenimui ar ilgesniam laikotarpiui (Vilniaus apygardos teismo 2023 m. gruodžio 20 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-465-957/2023).

Nustatyta, kad kaltinamasis smurtaudamas nukentėjusiojo atžvilgiu nežymiai sutrikdė jo sveikatą, nukentėjusysis nurodė, kad jam skaudėjo dešinįjį skruostą, po kažkurio kaltinamojo smūgio pajuto, kad jam buvo išmušti dantys. Nuo kaltinamojo jam suduotų smūgių po dešine akimi atsirado kraujosruva ir buvo išmušti du viršutiniai dešinės pusės dantys, t. y. iltinis ir už jo einantis kitas dantis, taip pat jam buvo sukeltas fizinis skausmas. Nukentėjusysis ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, kad kitą dieną jis jautėsi prastai, jam svaigo galva, ir nors medikai rimtų sveikatos sutrikimų nenustatė, jis ir apklausos metu (2024 m. spalio 3 d.) jautė skausmą po dešine akimi, dar buvo matoma kraujosruva. Apklausiamas 2025 m. sausio 16 d. nukentėjusysis paaiškino, kad dėl sužalojimo ir dviejų dantų netekimo jautė skausmą, visą laiką patiria nepatogumų, nes negali tinkamai sukramtyti maisto, prastas estetinis vaizdas. Akivaizdu, kad nukentėjusysis dėl kaltinamojo veiksmų patyrė fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, diskomfortą dėl vizualiai matomų sužalojimų (kraujosruvos, dviejų dantų trūkumo), be to, byloje esančiais duomenimis patvirtinama, kad nukentėjusiajam, dėl kaltinamojo padarytų sužalojimų išlikę liekamieji reiškiniai visam gyvenimui, nes buvo išmušti du dantys, kurie gali būti atkurti, tačiau tik dirbtiniu būdu. Atsižvelgus į nustatytas aplinkybes, į tai, kad smūgiai buvo suduoti į veidą, į teismų praktiką panašaus pobūdžio bylose, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, vertinama, kad pagrįstas nukentėjusiojo civilinis ieškinys dėl 1000 Eur dydžio neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Panevėžio teritorinė ligonių kasa kaltinamajam pareiškė civilinį ieškinį (1 t., b. l. 103-108) dėl 217,85 Eur dydžio turtinės žalos atlyginimo. Kaltinamasis su ieškiniu sutiko. Iš Gydymo paslaugų apskaitos išrašo nustatyta, kad nukentėjusiajam VšĮ (duomenys neskelbtini) rajono ligoninėje 2024 m. rugsėjo 28 d. buvo suteiktos paslaugos, kurių vertė 217,85 Eur. Nustatyta, kad civilinės ieškovės patirtos nukentėjusiojo stebėjimo / ištyrimo išlaidos ir kaltinamojo padaryta veika susiję priežastiniu ryšiu, todėl civilinis ieškinys tenkinamas, iš kaltinamojo Panevėžio teritorinei ligonių kasai priteisiamas 217,85 Eur dydžio turinės žalos atlyginimas.

Nukentėjusiojo atstovas prašė priteisti iš kaltinamojo išlaidų nukentėjusįjį atstovaujančio advokato pagalbai apmokėti atlyginimą. LR BK 106 str. 2 d. nustatyta, kad teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismų praktikoje pažymima, kad proceso dalyvio nurodomas patirtų atstovavimo išlaidų dydis neįpareigoja teismo priteisti nurodomą sumą, o yra tik viena iš aplinkybių, į kurią atsižvelgiama nustatant proceso išlaidų dydį. Teismas negali priteisti proceso dalyvio prašomos atstovavimo išlaidų sumos, jeigu yra pagrindas konstatuoti, kad nurodoma atstovavimo išlaidų suma per didelė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-347-976/2018, 2K-192-489/2019, 2K-48-495/2021, 2K-3-648/2021).

Teisiamajame posėdyje nukentėjusiojo A. J. interesams atstovavo adv. D. Karvelis. Byloje gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2025 m. kovo 26 d. pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurioje nurodoma, kad minėtų išlaidų suma – 425 Eur. Nustatyta, kad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2024 m. gruodžio 2 d. sprendimo dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo pagrindu nukentėjusiajam A. J. teikiama antrinė teisinė pagalba baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-38696-24, nukentėjusįjį 100 procentų atleidžiant, be kita ko, nuo bylinėjimosi išlaidų nagrinėjant baudžiamosiose bylose pareikštus civilinius ieškinius. Nustatyta, kad kaltinamasis D. K. padarė nusikalstamą veiką, todėl yra pagrindo iš kaltinamojo priteisti antrinės teisinės pagalbos išlaidų dėl nukentėjusiojo atstovavimo atlyginimą. Byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, todėl nukentėjusiajam suteiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš esmės susijusios su nukentėjusiojo pareikštu civiliniu ieškiniu ir jo įrodinėjimu. Atsižvelgus į tai, kad teisiamajame posėdyje dalyvavo nukentėjusiojo atstovas, nukentėjusiojo civilinis ieškinys patenkintas, taip pat į tai, kad kaltinamasis kaltę pripažino ir ikiteisminio tyrimo metu, ir teisiamajame posėdyje, taip pat sutiko su civiliniu ieškiniu, prie civilinio ieškinio nebuvo teikta įrodymų, byla buvo išnagrinėta viename teisimajame posėdyje, atstovas teisiamajame posėdyje naujų duomenų neteikė, sprendžiama, kad yra pagrindo priteisti iš kaltinamojo Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai 200 Eur dydžio nukentėjusiajam suteiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidų atlyginimą.

Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – CD laikmena voke, paliekama baudžiamojoje byloje.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

D. K. pripažinti kaltu pagal LR BK 140 str. 1 d. ir nubausti areštu keturiasdešimt dviem paroms, pritaikius BK 64¹ str., paskirti galutinę bausmę – areštą dvidešimt aštuonioms paroms.

Vadovaujantis LR BK 75 str., paskirtos arešto bausmės vykdymą atidėti šešiems mėnesiams, paskirti D. K. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu baudžiamojo poveikio priemonę – keturis mėnesius dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, taip pat pareigą dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti iki nuosprendžio vykdymo pradžios.

A. J. ieškinį patenkinti. Priteisti iš D. K. A. J. 1000 (vieną tūkstantį) Eur neturtinės žalos atlyginimo.

Vilniaus teritorinės ligonių kasos ieškinį patenkinti. Priteisti iš D. K. Panevėžio teritorinei ligonių kasai (įmonės kodas 188784179) 217,85 Eur (du šimtus septyniolika eurų 85 ct) žalos atlyginimo.

Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – CD laikmeną voke, palikti baudžiamojoje byloje.

Priteisti iš D. K. į valstybės biudžetą 200 (du šimtus) Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo (mokama į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant įmokos kodą 5630, mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą).

Nuosprendis per 20 d. nuo paskelbimo dienos, kaltinamojo – nuo nuosprendžio kopijos išdavimo ar išsiuntimo dienos, gali būti apskųstas Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmus Švenčionyse.