- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2025-05-08
- Bylos Nr.
- e2-15532-545/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-07953-2025-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rima Bražinskienė
- Ieškovas
- I. U.
- Atsakovas
- A. B.
- Advokatai
- Eimantas Šriupša, Zigmantas Benetas
dalyvaujant ieškovei I. U., jos atstovui advokatui Eimantui Šriupšai
teismo posėdyje vaizdo konferencijos būdu išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės I. U. ieškinį atsakovui A. B. dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, išvadą duodanti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyrius, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė I. U., a. k. (duomenys neskelbtini) kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą su ieškiniu prašydama:
1) pakeisti Švenčionių rajono apylinkės teismas 2015-06-05 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-643-763/2015 priteistą išlaikymo vaikui dydį ir iš atsakovo A. B. nepilnamečiam vaikui D. U. priteisti išlaikymą po 350,00 Eur, mokamą kas mėnesį periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės;
2) ieškovę paskirti priteistų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise;
3) nustatyti, kad priteisto lėšos kasmet yra indeksuojamos Vyriausybės nustatyta tvarka;
4) priteisti iš atsakovo valstybės patirtas bylinėjimosi išlaidas (b.l. 1-2 dok-7929).
Ieškinyje (b.l. 1-2 dok-7929) bei teisminio nagrinėjimo metu ieškovė nurodė, kad Švenčionių rajono apylinkės teismas 2015-06-05 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-643-763/2015, be kita ko, buvo nuspręsta nustatyti, kad A. B. yra D. U. tėvas; nustatyti D. U. gyvenamąją vietą kartu su motina I. U.; išieškoti iš A. B. jo sūnui D. U. išlaikymą, mokant po 150,00 Eur dydžio periodines išmokas kiekvieną mėnesį nuo (duomenys neskelbtini) iki sūnaus pilnametystės, išlaikymo lėšų tvarkytoja paskiriama vaiko motina I. U.
Ieškovė nurodė, kad šiuo metu aplinkybės iš esmės yra pasikeitusios, kadangi nepilnamečio vaiko D. U. poreikiai yra išaugę ir dėl to ieškovė patiria ženkliai didesnes išlaidas nei jos buvo patiriamos Švenčionių rajono apylinkės teismo 2015-06-05 sprendimo, kuriuo priteistas išlaikymas vaikui, priėmimo metu. Be to, Lietuvoje iš esmės pasikeitė ekonominė padėtis, ženkliai išaugo kainos, keitėsi atlyginimai, išaugo išlaidos produktams, prekėms bei paslaugoms apmokėti.
Žemesnės instancijos teismas
Nepilnamečio vaiko D. U. poreikiai iš esmės yra pasikeitę (padidėję) ir šiuo metu išlaidos vaiko poreikių tenkinimui kas mėnesį vidutiniškai sudaro 850,00 Eur. Dėl šių priežasčių ieškovė prašo pakeisti Švenčionių rajono apylinkės teismo 2015-06-05 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-643-763/2015 priteistą išlaikymą nepilnamečiam vaikui ir iš atsakovo A. B. vietoj 150,00 Eur, priteisti 350,00 Eur dydžio vaikui išlaikymą, nustatant, kad atsakovas teikia Vyriausybės nustatyta tvarka kasmet indeksuojamą materialinį išlaikymą nepilnamečiam sūnui.
Vaiko būtinieji poreikiai yra susiję ir su vaiko išlaidomis būstui, maisto produktų, drabužių, avalynės įsigijimu. Taip pat vaiko poreikiai apima ir kitas būtinas išlaidas higienai, vitaminams, kirpyklai, laisvalaikiui, būreliams, atostogoms, mokymo priemonėms, transporto, ryšio išlaidoms ir kt. Viso būtiniausios išlaidos vaikui kas mėn. sudaro: būsto išlaidos 83,00 Eur (būna apie 100 Eur) mokesčiai, maisto produktų įsigijimas 350,00 Eur (dienai 12,00 Eur), drabužiams, avalynei 90 Eur, higienai, vaistams, vitaminams 50,00 Eur, laisvalaikiui 80,00 Eur (gimtadieniai, išvykos su mokykla, kinas, dovanos švenčių progomis ir kt.), dienpinigiai 80,00 Eur, telefonui 5,00 Eur, internetui 8,00 Eur, mokymo priemonėms, kuprinėms, fizinio lavinimo reikmenims 50,00 Eur, kirpyklai 15,00 Eur, atostogoms 40,00 Eur, kt. nenumatytos išlaidos. Taip pat sūnus norėtų lankyti (duomenys neskelbtini) būrelį, kitus užsiėmimus.
Nepilnametis D. U. mokosi (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini).
Ieškovė šiuo metu yra bedarbė, registruota (duomenys neskelbtini) prie LR Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Ieškovės pajamas sudaro (duomenys neskelbtini) Eur nedarbo draudimo išmoka, (duomenys neskelbtini) Eur išmoka vaikui. Teisminio nagrinėjimo metu nurodė, kad prie bendro ūkio išlaikymo prisideda jos draugas.
Ieškovė su sūnumi gyvena ieškovei nuosavybės teise priklausančiame bute adresu (duomenys neskelbtini). Iš VĮ Registrų centras nekilnojamojo turto išrašo matyti, kad atsakovui nuosavybės teise priklauso butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini).
Atsiliepimas
Atsakovas A. B., a. k. (duomenys neskelbtini) pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame su ieškiniu sutiko iš dalies – pakeisti Švenčionių rajono apylinkės teismo 2015-06-05 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-643-763/2015 priteistą išlaikymo vaikui dydį ir iš atsakovo A. B. nepilnamečiam vaikui D. U. priteisti išlaikymą po 312,00 Eur, mokamą kas mėnesį periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystes (b.l.10-11 dok-53922).
Atsiliepime (b.l. 10-11 dok-53922) bei teisminio nagrinėjimo metu atsakovas nurodė, kad Švenčionių rajono apylinkės teismas 2015 m. birželio 5 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-643-763/2015 priteisė išlaikymui iš atsakovo 150,00 Eur dydžio išlaikymą sūnaus D. išlaikymui. Atsakovas sutiko su ieškovės teiginiais, jog vaiko būtinieji poreikiai, kainos yra pakitę, todėl išlaikymo suma didintina.?
CK 3.192 str. 2 dalis numato, kad išlaikymas turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams ir jų tėvų turtinei padėčiai, išlaikymas turi užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Teismų praktikoje pripažįstama, jog orientacinis vaiko būtinųjų mėnesio poreikių dydžio kriterijus yra minimalios mėnesines algos dydis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004). Nuo 2025 m. sausio 1 d. minimalioji mėnesine alga - 1038 Eur neatskaičius mokesčių. Atkeiptinas dėmesys į tai, kad, nuo 2019 m. sausio 1 d. pasikeitus darbo mokesčio skaičiavimui, darbo užmokestis neatskaičius mokesčių dėl mokesčių konsolidavimo padidėjo vidutiniškai 28 proc., tačiau tai neturėtų daryti lemiamos įtakos skaičiuojant išlaikymą vaikui, t. y. orientaciniu kriterijumi turėtų išlikti minimalioji mėnesinė alga atskaičius mokesčius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 17 d. teismų praktikos apžvalga „Aktualūs vaiko išlaikymo klausimai naujausioje Lietuvos kasacinėje jurisprudencijoje“ Nr. AC- 53-1. Teismų praktika. 2020, 53, p. 623-691).
Šiuo metu MMA, atskaičius mokėtinus mokesčius, yra 777 Eur. Plėtodamas pirmiau nurodytą praktiką kasacinis teismas nurodė, kad bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas teikti detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui. Tačiau tėvas (motina), įrodinėjantis didesnių ar mažesnių nei minimalioji mėnesine alga išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, turi pareigą tai pagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273- 969/2020, 22 punktas).
Pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamos vaikui išmokos yra skirtos jo poreikiams tenkinti ir yra finansinė pagalba jį auginantiems tėvams, jos tikslas yra palengvinti tėvų finansinę naštą. Dėl to, teismui sprendžiant dėl iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas pagal Išmokų vaikams įstatymą valstybes mokamomis vaikui išmokomis ir tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-l64-687/2020, 53, 57 punktai; 2020 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-687/2020).
Kaip matyti iš ieškovės pateiktos pažymos, kas mėnesį vaikui mokama (duomenys neskelbtini)Eur išmoka. 777 - (duomenys neskelbtini)= 624,10 Eur. 624,10 : 2 = 312 Eur - tokią išlaikymo sumą turėtų skirti kiekvienas iš tėvų, tokia suma priteistiną ir iš atsakovo.
Motyvuojamoji dalis
Pagal CK 3.192 straipsnio 2 dalį, išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas.
Vaikų poreikių ir tėvų turtines padėties proporcingumo principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo vaiko poreikių ir tėvų galimybių šiuos poreikius patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužes 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008).
Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo teismas -privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-l64-687/2020 28 p.). Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491 /2013). Nors tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, kartu pripažįstama, kad jis nėra lemiantis sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, dėl kurio spręstina kiekvienu atveju individualiai įvertinant reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3- 209/2013).
Ieškovė nurodo, kad nepilnamečio vaiko D. U. poreikiai iš esmes yra pasikeitę ir šiuo metu išlaidos vaiko poreikių tenkinimui kas mėnesį vidutiniškai sudaro 850,00 Eur.
Ieškovė nurodo būtiniausias išlaidos vaikui kas mėnesį:
- būsto išlaidos 83,00 Eur;
- maisto produktų įsigijimas 350 Eur (dienai 12 Eur),
- drabužiams, avalynei 90 Eur,
- higienai, vaistams, vitaminams 50 Eur,
- laisvalaikiui 80 Eur (gimtadieniai, išvykos su mokykla, kinas, dovanos švenčių progomis ir kt.),
- dienpinigiai 80 Eur,
- telefonui 5 Eur,
- kirpyklai 15 Eur,
- atostogoms 40 Eur.
Tačiau įvertinus pateiktus įrodymus – ieškovė bedarbė, registruota (duomenys neskelbtini), ieškoves pajamos (duomenys neskelbtini)Eur nedarbo draudimo išmoka ir (duomenys neskelbtini)Eur išmoka vaikui – tokios sumos vaiko išlaikymui neskiria – neturi tokių pajamų.
Taip pat iš ieškovės pateiktų dokumentų matyti, kad ji gauna 2024 m. rugsėjo men. gavo (duomenys neskelbtini) Eur socialinę pašalpą mokino reikmėms įsigyti, todėl mano, kad akivaizdu, kad nurodoma 50,00 Eur suma mokymo priemonėms, kuprinėms, fizinio lavinimo reikmenims mažintina.
Atsakovo nuomone, išlaidos būstui padidintos, turėtų būti 30,00 Eur. Išlaidos maisto produktams turėtų būti apie 200,00 Eur. Mokymo priemonėms, kuprinėms, fizinio lavinimo reikmenims turėtų būti 30,00 Eur. Akivaizdžiai padidintos ir kitos išlaidos ir tokių išlaidų kas mėnesį nėra. Ieškovė nepateikė įrodymų apie tai kiek realiai reikia vaiko išlaikymui. Atsakovo nuomone, nurodytos išlaidos padidintos, siekiant parodyti didesnę pinigų sumą.
Atsakovo vardu registruotas butas esantis adresu (duomenys neskelbtini), tačiau butas įgytas santuokos metu, yra bendroji jungtine nuosavybė ir atsakovui priklauso tik ½ dalis buto. Automobilio neturi, yra 2013 m. gamybos automobilio MITSUBISHI OUTLANDER valdytojas, bet ne savininkas.
Atsakovo pajamos – apie (duomenys neskelbtini) Eur per mėnesį, tačiau išskaičius išlaikymą pagal vykdomuosius raštus ir kitas išskaitas realiai į rankas gauna tik apie 650,00 Eur sumą.
Nors ieškovė nurodo, kad registruota (duomenys neskelbtini), tačiau registracija (duomenys neskelbtini) neatleidžia nuo pareigos išlaikyti vaiką ar mažinti jos dalį vaiko išlaikymui.
Įvertinus šias aplinkybes laikytina, kad atsakovo turtinė padėtis tokia pat kaip ieškovės, todėl iš atsakovo priteistinas 312,00 Eur dydžio išlaikymas.
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyrius, j. a. k. 188752021, (toliau – Tarnyba, Skyrius) pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad bendraudamas su Skyriaus vyriausiąja specialiste, vaikas nurodė, jog pasiilgo tėčio, senai su juo bendravo, atsižvelgiant į tai siūlo apsvarstyti galimybę nusistatyti tėvo ir vaiko bendravimo tvarką, o jei tarp šalių nekyla ginčų dėl bendravimo tvarkos su vaiku, primena atsakovui, jog jo kaip tėvo pareiga nėra vien tik materialinis išlaikymas, iš vaiko žodžių matyti, kad rūpi jam, todėl skatina atkurti bendravimą su savo nepilnamečiu vaiku (b.l. 12-13 dok-54381).
Skyriaus vyriausioji specialistė apsilankė ieškovės gyvenamojoje vietoje adresu, (duomenys neskelbtini). Apsilankymo metu buvo nustatyta, jog ieškovė su sūnumi gyvena vieno kambario bute, apie (duomenys neskelbtini) kv. m. Kuris pasak moters, nuosavybės teise priklauso jai. Ieškovė ir vaikas dalinasi vienu kambariu. Kambaryje yra sofa-lova, miegamasis krėslas, sekcija, spinta, rašomasis stalas, kavos staliukas, virtuvės zona. Sudarytos sąlygos vaiko ugdymui, poilsiui, laisvalaikiui. Bute yra visi patogumai, visi reikalingi baldai, namų apyvokos daiktai, buitinė technika. Apsilankymo metu buvo tvarkinga ir švaru.
Ieškovė nurodė, jog su atsakovu kartu niekada negyveno. Pasak ieškovės, atsakovas su vaiku nebendrauja, nepalaiko jokio ryšio, paskutinį kartą matėsi prieš du metus. Moteris teigė, jog atsakovas turi susidariusią išlaikymo skolą apie 4 000 Eur. Moteris nurodė, jog išlaikymas vaikui yra išskaičiuojamas antstolių.
Skyriaus vyriausioji specialistė telefonu susisiekė su atsakovu. Vyras nurodė, jog yra pateikęs atsiliepimą teismui. Teigė, jog nesutinka su ieškovės prašoma išlaikymo suma (350 Eur/mėn.). Anot vyro, perskaičiavus išlaikymo sumą sūnui, suma gaunasi apie 312 Eur/mėn. Atsakovas nurodė, jog jo siūloma išlaikymo suma yra 312 Eur/mėn., o su prašoma 350 Eur/mėn. suma nesutinka. Atsakovas teigė, jog šiuo metu antstoliai jam iš atlyginimo išskaičiuoja išlaikymą už du vaikus lygiomis dalimis. Vyras pasakojo, jog su sūnumi nebendrauja, nesusiskambina, paskutinį kartą matėsi prieš metus laiko.
Atsakovas nurodė, jog dirba UAB (duomenys neskelbtini), pareigos - (duomenys neskelbtini), pajamos - po antstolių išskaičiavimo lieka apie 600 - 660 Eur/mėn. Vyras nurodė, jog gyvena adresu (duomenys neskelbtini). Pasak vyro, gyvenamo būsto priklauso jam, bute yra 2 atskiri kambariai, apie (duomenys neskelbtini) kv. m., vyras gyvena kartu su sutuoktine.
D. U., gimęs (duomenys neskelbtini) mokosi (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) klasėje. Papildomai lanko (duomenys neskelbtini) (nemokamai). Vaiko sveikatos priežiūra atliekama VšĮ (duomenys neskelbtini).
D. nurodė, jog gyvena su mama, kartais į svečius atvyksta brolis E. ((duomenys neskelbtini)) ir sesė A. (apie (duomenys neskelbtini)). D. sakė, jog su tėčiu matėsi prieš du metus, buvo susitikę pasivaikščioti apie 15-20 min. Dalinosi, jog norėjo su tėčiu nueiti į piceriją, bet tėtis atsisakė. D. teigė, jog nepamena tėčio vardo. Vaikas sakė, jog „kažkur“ turi tėčio telefono numerį, tačiau jam nerašo ir neskambina. Vaikas dalinosi, jog norėtų su tėčiu susitikti, pasivaikščioti, jaučiasi tėčio pasiilgęs. D. sakė, jog tėtis jam nerašo, neskambina, nesiunčia dovanų, su gimtadieniu ir kitomis šventėmis nepasveikina.
D. dalinosi, jog su mama I. eina pasivaikščioti, važiuoja prie (duomenys neskelbtini), į prekybos centrą (duomenys neskelbtini), mama padeda ruošti namų darbus, kartu žiūri filmus, gamina, tvarkosi, kartu virtuvėje išbando naujus receptus. D. mamą apibūdino - gera, draugiška, turinti daug draugų ir esanti labai graži.
(duomenys neskelbtini) pasidalino savo trimis svajonėmis: 1) užsirašyti ir pradėti žaisti profesionalų (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“; 2) turėti (duomenys neskelbtini); 3) gerai užbaigti mokyklą, rasti gerą darbą, kad gauti gerus pinigus ir viską nusipirkti – namus, mašiną; 4) žaidime (duomenys neskelbtini) norėtų nusipirkti valiutos (mokamas žaidimas).
Skyriui šeima žinoma, (duomenys neskelbtini) buvo nustatytas galimas smurtas prieš nepilnametį vaiką, šeimai niekada nebuvo ir nėra taikomas atvejo vadybos procesas.
CK 3.192 straipsnis reglamentuoja tėvų pareigą materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Minėto straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikams vystytis sąlygas, o 3 dalyje - kad materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Tėvų pareiga išlaikyti vaiką yra absoliuti, todėl šios prievolės jie negali atsisakyti vykdyti arba perkelti vykdyti kitiems asmenims, taip pat ir vienam iš tėvų, su kuriuo gyvena vaikas.
Žemesnės instancijos teismas
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydis gali būti peržiūrėtas (pakeistas) dviem pagrindais: 1) įvykus esminiam tėvų turtinės padėties pasikeitimui; 2) pasikeitus nepilnamečių vaikų poreikiams. Sprendžiant išlaikymo dydžio pakeitimo klausimą turi būti laikomasi vieno pagrindinių šeimos teisinių santykių reglamentavimo principų - prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo.
Vadovaujantis prioritetiniu vaiko teisių ir jo teisėtų interesų apsaugos ir gynimo principu, atsižvelgiant į ieškinyje pateiktą informaciją bei minėtas teisės aktų nuostatas, išklausytas nuomones, Skyrius atkreipia dėmesį, jog (duomenys neskelbtini) auga ir jo poreikiai nuolat keičiasi, taip pat iš byloje esančių dokumentų matyti, kad Deividu daugiausia rūpinasi ieškovė, todėl sprendžiant klausimą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo reikia atsižvelgti, kad būtų užtikrinti geriausi berniuko interesai. Visos abejonės dėl išlaikymo dydžio turėtų būti vertinamos nepilnamečio geriausių interesų naudai, jog jis turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, ugdyti ir tobulinti savo įgimtus ir įgytus gebėjimus, galėtų patenkinti bent minimalius ir būtiniausius savo poreikius.
Išvadą teikiančios institucijos atstovai nagrinėjant bylą teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžių datą, laiką ir vietą išvadą teikiančiai institucijai pranešta tinkamai, byloje pateikti prašymai bylą nagrinėti Tarnybos atstovui nedalyvaujant, todėl byla išnagrinėta Tarnybos atstovui nedalyvaujant (b.l. 17, dok-66265).
Ieškinys tenkintinas iš dalies
Nustatytinos faktinės bylos aplinkybės
Bylos duomenimis nustatyta, jog šalys turi nepilnametį sūnų D. U., gimusį (duomenys neskelbtini) d., kuriam šiuo metu yra (duomenys neskelbtini) metų.
Žemesnės instancijos teismas
Švenčionių rajono apylinkės teismo 2015-06-05 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-643-763/2015 nuspręsta, kad atsakovas A. B. yra D. U. tėvas; D. U. gyvenamoji vieta nustatyta kartu su motina I. U.; iš A. B. jo sūnui D. U. priteistas išlaikymas, mokamas po 150,00 Eur dydžio periodinėmis išmokomis kiekvieną mėnesį nuo (duomenys neskelbtini) iki sūnaus pilnametystės, išlaikymo lėšų tvarkytoja paskirta vaiko motina I. U.
Ieškiniu ieškovė prašo padidinti mokamą vaikui išlaikymą nuo 150 Eur iki 350 Eur kas mėnesį periodinėmis išmokomis nuo šio ieškinio pateikimo teismui dienos iki vaiko pilnametystės, vaiko pinigines lėšas tvarkys uzufrukto teise išimtinai vaiko interesais tvarkys ieškovė.
Atsakovas sutiko su ieškiniu iš dalies, pagal savo finansines išgales gali mokėti 312 Eur vaiko išlaikymo.
Dėl išlaikymo dydžio pakeitimo
CK 3.201 straipsnio 1 dalis numato, jog teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Šią nuostatą sistemiškai aiškinant kartu su CK 3.201 straipsnio 2 dalimi, darytina išvada, kad išlaikymo dydis taip pat gali būti keičiamas, išaugus (pasikeitus) vaiko poreikiams. Tokią praktiką formuoja Lietuvos Aukščiausiasis Teismas šios kategorijos bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. rugsėjo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-331/2009; 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009; 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010; kt.).
Ieškinio dalykas, nagrinėjant bylas dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, yra iš esmės pasikeitusios situacijos konstatavimas arba nekonstatavimas, lyginant su buvusia teismo sprendimo priėmimo metu (t. y., iš esmės padidėjo vaiko poreikiai, ženkliai pasikeitė įpareigoto teikti išlaikymą ar antrojo tėvo ar motinos turtinė padėtis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-03-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-185/2006).
CK 3.192 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties kriterijai įstatyme nedetalizuoti, tačiau nuosekliai išplėtoti kasacinio teismo praktikoje. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar nustatytas išlaikymas yra pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas, t. y., ar yra patenkinami vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui.
Išlaikymas yra skiriamas užtikrinti vaikui reikalingas gyvenimo ir vystymosi sąlygas, o jo dydis nustatomas proporcingai pagal tėvų turimas ir galimas turėti galimybes. Minimalus darbo užmokestis paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, o vaiko visapusiškam vystymuisi užtikrinti turėtų būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016). Visais atvejais svarbu užtikrinti, kad vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, ugdyti bei tobulinti savo gebėjimus. Dėl to, nustatant, ar pasikeitė (išaugo) vaiko poreikiai, būtina atsižvelgti į tai, kad visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai.
Vertindamas turinčio prievolę teikti išlaikymą nepilnamečiui vaikui asmens turtinę padėtį, teismas turi atsižvelgti į tai, kokio dydžio pajamomis disponuoja toks asmuo, ar tos pajamos reguliarios, taip pat į tai, kokio dydžio turtas valdomas, ar turima reikalavimo teisių arba skolų kitiems asmenims. Be to, svarbu nustatyti, ar išlaikymą turintis teikti asmuo turi neordinarių išlaidų, kitų išlaikomų asmenų, taip pat reikėtų atsižvelgti ir į tokio asmens sveikatos būklę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-330-378/2016). Nurodyti kriterijai taikomi vadovaujantis CK 3.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principu. Sprendžiant dėl vaiko poreikių ar tėvų turtinės padėties pasikeitimų, reikalinga įvertinti, ar numatytas išlaikymas gali užtikrinti esamus vaiko poreikius ir ar šiuo metu atsakovas turi galimybę teikti šių poreikių užtikrinimui reikalingą išlaikymą.
Pažymėtina, kad civiliniame procese galiojantis dispozityvumo principas suteikia teisę šalims laisvai disponuoti joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis, įskaitant ir teisę pasirinkti poziciją gintis ar sutikti su pareikštais reikalavimais (CPK 12 str., 13 str.). Dėl to teismas nagrinėja pareikštą reikalavimą, vertindamas byloje surinktus įrodymus.
Ieškovė padidėjusius vaiko poreikius nurodė teismui pateiktame ieškinyje ir juos detalizavo tiek ieškinyje (b.l. 1-2, dok-7929), tiek nagrinėjimo teisme metu. Ieškovė paaiškino, jog šalių sūnus šiuo metu yra (duomenys neskelbtini) amžiaus ir atsakovo skiriamas vaiko išlaikymas-150 Eur per mėnesį neatitinka vaiko minimalių poreikių. Tėvas prie vaiko poreikių papildomai neprisideda, tik teikia nustatyto dydžio (150 Eur per mėnesį) išlaikymą.
Ieškovė nurodė, kad vaikui augant padidėjo išlaidos drabužiams avalynei, maistui, mokyklos reikmenims. Išaugo pramogų poreikis, atsirado papildomos išlaidos vaiko telefonui, reikalingas internetas ir kt. Be to, padidėjus kainoms, išaugo ir vaiko daliai skirtinos būsto išlaikymo išlaidos, t.y. sūnaus poreikių patenkinimui būtų reikalinga bendrai apie 850 Eur suma pagal surašytą lentelę. Atsakovas turi priimti prievolę apmokėti pusė šios sumos-350 Eur, ieškovė taip pat prisidės prie sūnaus išlaikymo analogiška 350 Eur suma.
Atsakovas su ieškovės nurodytomis išlaidomis sutiko iš dalies, t.y. sutiko padidinti išlaikymo dydį nuo 150 Eur iki 312 Eur, nes neturi finansinių galimybių prisidėti daugiau, kadangi šiuo metu dirba, gauna apie (duomenys neskelbtini)-(duomenys neskelbtini) Eur darbo užmokestį, išskaičiavus visus mokesčius apie 650 Eur, todėl priteisus 350 Eur vaiko išlaikymui, jam neliks jokių lėšų savęs išlaikyti. Be to, jis turi išlaikymo skolą (apie 4000 Eur) kitam sūnui A., kuris šiuo metu yra pilnametis. Iš atlyginimo lygiomis dalimis išskaičiuojamas išlaikymas/išlaikymo įsiskolinimas dviem vaikams. Kito pilnamečio sūnaus išlaikymo įsiskolinimas susidarė dėl to, kad jis buvo priverstas slaugyti ligotą motiną, kuri šiuo metu mirė.
Pasak atsakovo, jis nuosavybės teise valdo ½ dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini), Kita ½ dalį valdo sutuoktinė), transporto priemonių neturi.
Spręsdamas dėl pareikšto reikalavimo dėl išlaikymo padidinimo pagrįstumo, teismas sutinka su ieškovės išdėstyta pozicija, jog po Švenčionių rajono apylinkės teismo 2015-06-05 sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-643-763/2015 priėmimo faktinė situacija bei šalių nepilnamečio sūnaus poreikiai yra pasikeitę, išlaikymo dydis nepilnamečiui vaikui nesikeitė apie (duomenys neskelbtini), keitėsi tik jo indeksavimas.
Žemesnės instancijos teismas
Vaikas auga ((duomenys neskelbtini)), mokosi (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) klasėje. Papildomai lanko (duomenys neskelbtini) mokykloje (nemokamai). Specialių poreikių neturi. Tarnybos specialistei pasisakė, kad nori 1) užsirašyti ir pradėti žaisti profesionalų (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“; 2) turėti (duomenys neskelbtini); 3) gerai užbaigti mokyklą, rasti gerą darbą, kad gauti gerus pinigus ir viską nusipirkti – namus, mašiną; 4) žaidime (duomenys neskelbtini) norėtų nusipirkti valiutos (mokamas žaidimas).
Teismo vertinimu, šiuo metu nustatytas išlaikymo periodinėmis išmokomis dydis, sudarantis po 150 Eur per mėnesį, nebėra pakankamas net minimaliems būtiniesiems vaiko poreikiams užtikrinti, todėl tai sudaro pagrindą spręsti klausimą dėl jo padidinimo.
Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (2010 m. vasario 9 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010). Kasacinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad tai, jog vaikams, gyvenantiems Lietuvoje, išlaikymo dydis paprastai nustatomas pagal minimalų darbo užmokestį, nėra suformuota ir sektina praktika, nes išlaikymo dydis nustatomas kiekvienu atveju individualiai. Minimalus darbo užmokestis paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, o, kaip pažymėta pirmiau, vaiko visapusiškam vystymuisi užtikrinti, kaip jau buvo minėta, turėtų būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (2016 m. vasario 3 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016, 32 p.). Plėtodama pirmiau nurodytą praktiką, kasacinės instancijos teismas yra išaiškinęs, jog bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas teikti detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui, tačiau tėvas (motina), įrodinėjantis didesnių ar mažesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, turi pareigą tai pagrįsti (2020 m. spalio 28 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020).
Išlaikymo dydis turi būti proporcingas ne tik vaiko poreikiams, bet ir tėvų turtinei padėčiai (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). CK 3.192 straipsnyje įtvirtinta abiejų tėvų pareiga teikti išlaikymą savo vaikams, tačiau tai nereiškia, kad kiekvienas iš jų turi teikti vienodo dydžio išlaikymą. CK 3.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas tėvų valdžios lygybės principas reiškia tai, kad tėvų teisės ir pareigos vaikams yra lygios, tačiau konkrečios teisės ir pareigos bei jų apimtis gali skirtis, priklausomai nuo daugelio faktinių aplinkybių, tokių kaip nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta, turtinė padėtis ir pan. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad turtinei padėčiai įvertinti svarbu ir tai, kad su vienu iš tėvų lieka vaikas ir jam neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020).
Apeliacinės instancijos teismas taip pat atkreipia dėmesį, kad mažesnis nei MMA išlaikymas teismo gali būti priteisiamas tik išskirtiniais atvejais, kai tėvai dėl susiklosčiusios itin sunkios turtinės padėties ar sveikatos būklės objektyviai nėra pajėgūs teikti didesnį išlaikymą. Paprastai minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas vaikui gali būti priteisiamas ir tuo atveju, jei vaiko tėvai nedirba, neturi turto, o jų pajamos yra minimalios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Tokia pozicija paaiškinama tuo, kad CK 3.192 straipsnyje įtvirtinta tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaikus yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas vaiko amžiumi, gaunamomis minimaliomis pajamomis, bloga turtine padėtimi, kitų šeiminių ryšių susiformavimu ar kitomis aplinkybėmis (Kauno apygardos teismo 2024 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-254-324/2024).
Taigi, nagrinėjamu atveju atsakovo nurodytas 150 Eur išlaikymo dydis neatitinka nepilnamečio sūnaus poreikių bei atsakovo turtinę padėtį.
Kadangi šios išmokos paskirtis yra vaiko poreikių tenkinimas, skiriant šią išmoką vaiko poreikius iš dalies patenkina valstybė ir jų nereikia tenkinti tėvams, todėl vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika, teismui sprendžiant dėl iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas pagal Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį (2020 m. balandžio 2 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-687/2020, 57 p.).
Spręsdamas dėl priteistino laikino išlaikymo dydžio, teismas atsižvelgia į orientacinį minimalios mėnesinės algos (nuo 2025 m. sausio 1 d. sudarančios 1038 Eur; kas atskaičius mokesčius sudaro apie 777,39 Eur), t.y. ½ dalį šios sumos sudaro 388,69 Eur.
Nagrinėjamu atveju ieškovė teismo prašo padidinti iš atsakovo priteistą išlaikymo sumą nuo 150 Eur iki 350 Eur per mėnesį. Atsižvelgiant į tai, jog ieškovė prašo priteisti iš atsakovo didesnę, nei minimali neįrodinėtina išlaikymo suma, ji šią sumą privalo pagrįsti ir įrodyti.
Bendroji įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklė yra ta, kad kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 178 straipsnis). Pagal kasacinio teismo išaiškinimą, įrodinėti turinčias reikšmės civilinėje byloje aplinkybes (įrodinėjimo dalyką) yra šalių ir kitų dalyvaujančių byloje asmenų teisė ir pareiga. Jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK nustatytas išimtis (CPK 185 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-272/2014).
Vadovaujantis kasacinio teismo praktika, turi būti tenkinami ne tik būtinieji, bet ir protingi vaiko gabumų, jo polinkių nulemti poreikiai (2009 m. lapkričio 10 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009). Nors išlaikymas savo prigimtimi skirtas vaiko kasdieniams poreikiams tenkinti (2016 m. birželio 29 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-231-969/2016), siekiant, kad vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo dydis negali būti ribojamas vien vaiko minimalių poreikių tenkinimu, bet turi būti skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (2010 m. birželio 28 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010).
Abi šalys bylos nagrinėjimo teisme metu patvirtino, kad atsakovas papildomai neprisideda prie vaiko išlaikymo.
Pažymėtina, kad kiekvienam vaikui skiriama ir mokama universali išmoka vaikui pagal Išmokų vaikams įstatymą, kuri nuo 2025 m. sausio 1 d. sudaro 122,50 euro (1,75 bazinės socialinės išmokos dydžio). 2025-01-01 d. vaikams iš (duomenys neskelbtini) šeimų, prie vaiko pinigų skiriama ir papildoma 72,10 euro dydžio išmoka per mėnesį, viso vaikas kas mėnesį gauna 194,60 euro.
Įstatyme numatyta sąlyga, kad kiekvienam bendrai gyvenančių asmenų, kurie augina (globoja) 1 ar 2 vaikus, auginamam (globojamam) vaikui, jei vidutinės bendrai gyvenančių asmenų pajamos vienam jos nariui per mėnesį yra mažesnės nei 442 Eur, t. y. 2 valstybės remiamų pajamų dydžiai (1 VRP – 221 Eur). Tais atvejais, kai bendrai gyvenantiems asmenims paskirta socialinė parama mokiniams, papildoma išmoka vaikui skiriama ir mokama, jeigu vidutinės bendrai gyvenančių asmenų pajamos vienam asmeniui per mėnesį viršija 442 Eur Eur, t. y., 2 VRP.
Ieškovė yra registruota (duomenys neskelbtini), jos pajamos sudaro (duomenys neskelbtini) Eur nedarbo draudimo išmoka bei (duomenys neskelbtini) Eur išmoka vaikui.
Teismas pažymi, kad kiekvienam vaikui skiriama ir mokama universali išmoka vaikui pagal Išmokų vaikams įstatymą, kuri nuo 2024 m. sausio 1 d. sudaro 96,25 euro bei 52,65 Eur priemoką, viso (duomenys neskelbtini)Eur (1,75 bazinės socialinės išmokos dydžio), t.y. ieškovė nurodė 2024 metų nustatytus padidintus vaiko pinigus- (duomenys neskelbtini)Eur, o 2025 metais vaiko pinigų dydis yra – 194,60 Eur (jei vidutinės bendrai gyvenančių asmenų pajamos vienam jos nariui per mėnesį yra mažesnės nei 442 Eur).
Teismo vertinimu, minimalia bendra neįrodinėtina suma nuo 2025 m. sausio 1 d. yra 777,39 Eur (777,39 Eur – 122,50 Eur = 654,90 Eur), kuri turėtų tekti abiem tėvams, t. y., atitinkamai sudarytų apie 327,45 Eur iš kiekvieno iš tėvų (654,90 Eur/2 = 327,45 Eur).
Sprendžiant dėl išlaikymo dydžio padidinimo, o taip pat dėl proporcijų, kuriomis tėvai turėtų prisidėti prie padidėjusių nepilnamečio sūnaus poreikių tenkinimo, teismas taip pat atsižvelgia į kasacinio teismo praktiką, numatančią, jog motinai (tėvui), su kuriuo lieka gyventi vaikas, ir taip tenka didesnė vaiko priežiūros ir išlaikymo našta, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010), todėl kartu su vaiku negyvenantis tėvas (motina) turi daugiau prisidėti prie vaiko išlaikymo materialiai. Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, jog atsakovas visiškai nebendrauja su nepilnamečiu sūnumi, su tuo ir nesiginčija.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas laikosi pozicijos, kad tėvai privalo iš anksto įvertinti esamą turtinę padėtį, savo pasirengimą reikiamai pasirūpinti vaikais; priešingu atveju, tėvams neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaikus, ugdyti jų asmenybę, sudarant būtinas sąlygas vaikams vystytis, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004). Tėvų pareigos išlaikyti savo nepilnamečius vaikus yra lygios, tačiau kiekvienu konkrečiu atveju teismas sprendžia kokias galimybes teikti išlaikymą turi kiekviena šalis ir proporcingai paskirsto teiktino išlaikymo pareigas (CK 3.192 straipsnio 2 ir 3 dalys). Nustatydamas šalių turtinę padėtį, teismas turi vertinti jų gaunamas pajamas, turimą turtą, turimų išlaikytinių skaičių, sveikatos būklę ir kitas reikšmingas aplinkybes. CK 3.192 straipsnio 1 dalyje pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus yra numatyta tėvams, o ne kitiems asmenims, todėl ji negali būti perkelta nei tėvui, su kuriuo lieka gyventi vaikas, nei kitiems asmenims. Tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, bet ne lemiantis, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, dėl kurio spręstina kiekvienu atveju individualiai įvertinant reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Nustatydamas šalių turtinę padėtį, teismas turi vertinti jų gaunamas pajamas, turimą turtą, turimų išlaikytinių skaičių ir kitas reikšmingas aplinkybes. Sprendžiant klausimą dėl išlaikymo vaikui priteisimo, atsižvelgtina ir į tėvų turtinę padėtį.
Teismas pažymi, kad D. U. yra (duomenys neskelbtini), jis yra (duomenys neskelbtini) mokinys. Atitinkamai, tokio amžiaus vaiko poreikiai nedideli. (duomenys neskelbtini) specialių poreikių neturi.
Vadovaujantis byloje surinktais rašytiniais įrodymais, šalių paaiškinimais, civiliniame procese galiojančiu rungimosi principu, atsižvelgdamas į tai, kad vaiko išlaikymui skiriamos sumos turi būti adekvačios, skaičiuojamos atsižvelgiant į abiejų šalių finansines galimybes, teismas daro išvadą, kad šalių nepilnamečio vaiko D. U. poreikių tenkinimui per mėnesį reikalinga apie 780 Eur suma (apytiksliai atitinka minimalų atlyginimą).
Bendrai įvertinus vaiko poreikius, atsižvelgiant į įrodymų visumą, vadovaujantis logikos dėsniais, teismas vertina, kad 327 Eur išlaikymo suma, priteistina iš atsakovo, būtų protinga ir logiška (į šią sumą neįskaitant 122,50 Eur vaiko pinigų). Tokiu atveju minimalia neįrodinėtina suma 150 Eur didinama atsižvelgiant į berniuko amžių, poreikius, mokslą bei kitus poreikius iki 327 Eur. Su universalia išmoka -122,50 Eur, ieškovė gaus 449,50 Eur (327 +122,50 Eur) vaikui išlaikyti. Minimalus vaiko išlaikymas priteistinas, atsižvelgiant į atsakovo turtinę padėtį.
Teismo vertinimu, pasikeitus išlaikymo dydžiui (padidėjus) ir, galimai, ieškovei suradus darbą ir gavus didesnes pajamas nei nedarbingumo draudimo išmoką, atitinkamai pasikeis ir valstybės mokama išmoka vaikui, tačiau ji 2025 metais negali būti mažesnė nei 122,50 Eur; padidinta išmoka vaikui (2024 metais- (duomenys neskelbtini)Eur, 2025 metais- 194,60 Eur) yra kintama ir priklauso nuo ieškovės gaunamų pajamų, todėl teismas vadovaujasi bazine išmoka vaikui -122,50 Eur ir ją (o ne kintama išmoka, kaip nurodė atsakovas) atima iš minimalios algos (777,39 Eur – 122,50 Eur = 654,90 Eur; 654,90 Eur : 2 = 327,45 Eur).
Ištyręs ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus apie šalių nepilnamečio vaiko poreikių pasikeitimus nuo Švenčionių rajono apylinkės teismo 2015-06-05 sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-643-763/2015 priėmimo, teismas pažymi, jog tinkamą išlaikymą vaikui turi teikti abu tėvai. Nagrinėjamu atveju tiek ieškovė, tiek ir atsakovas, duodami paaiškinimus nurodė, jog abu tėvai turi prisidėti prie nepilnamečio sūnaus D. U. išlaikymo. Byloje nustačius, jog šalių nepilnamečio vaiko poreikiams tenkinti yra reikalinga bendra 780 Eur suma + 122,50 Eur, ieškovės ieškinys tenkintinas iš dalies, pakeičiant Švenčionių rajono apylinkės teismo 2015-06-05 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-643-763/2015 nustatytą išlaikymo dydį ir nuo ieškovės kreipimosi į teismą dienos (t. y., nuo 2025-03-20 d.) iš atsakovo priteisiant išlaikymą nepilnamečiui sūnui D. U., sudarantį po 327 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės.
Teismo vertinimu, toks išlaikymo vaikui dydis, atsižvelgiant į šalių nepilnamečio vaiko amžių, jo poreikius ir jo poreikių patenkinimui reikalingą išlaidų dydį, šalių turtinę padėtį: tėvų turtinę padėtį, kitų išlaikytinių buvimą bei išnaudotas galimybes dirbti ir užsidirbti, yra proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams ir jų tėvų turtinei padėčiai (CPK 178 str., 185 str., CK 1.5 str. 4 d., 3.3 str. 1 d.).
Priteista suma indeksuojama kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 str.). Ši teismo sprendimo dalis nukreiptina vykdyti skubiai (CPK 282 str. 2 d. 1 p.).
Pažymėtina, kad vaiko poreikiai ir tėvų turtinė padėtis priklauso nuo daug subjektyvių ir objektyvių veiksnių, jie nėra statiški, todėl, esant esminiam vaiko poreikių ir (ar) tėvų turtinės padėties pokyčiui, gali būti keičiamas ir išlaikymo vaikui dydis (CK 3.201 straipsnis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis). Jeigu ieškinys patenkinamas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).
CPK 79 straipsnis numato, jog bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis bei išlaidos, susijusius su bylos nagrinėjimu, kurioms priskiriamos ir išlaidos advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas).
Ieškovė bylinėjimosi išlaidų nepatyrė.
Ieškovė nuo žyminio mokesčio už ieškinį dėl išlaikymo pakeitimo (padidinimo) yra atleista CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu. Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovė atleista, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Kadangi ieškovės reikalavimai patenkinti iš dalies, iš atsakovo valstybės naudai priteistina 48,00 Eur žyminio mokesčio už turtinį reikalavimą dėl išlaikymo padidinimo, kuris buvo apskaičiuotas sekančiai: ((327 Eur – 150 Eur=177 Eur) x 12 mėn. x 3 proc. x 75 proc.) = 48 Eur (CPK 79 str,. 80 str.).
Be to, ieškovei antrinė teisinė pagalba teikiama pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2024-09-17 d. sprendimą Nr. ATS-2024-27594, ji 100 proc. atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų sumokėjimo (b.l. 18, dok-66255).
Vertintina, kad iš esmės ieškinys tenkintinas, patikslinant išlaikymo sumą, todėl bylinėjimosi išlaidos, priteistinos į valstybės pajamas, nuo kurių ieškovė atleista, priteistinos 100 procentų iš atsakovo.
Kaip matyti iš 2025-05-07 d. patikslintos pažymos Nr. APD-2025-05460 dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų (dok-70729), šios išlaidos sudaro 445,26 Eur, kas iš atsakovo ir priteistina į valstybės pajamas, iš esmės ieškinį patenkinus.
Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu byloje sudaro 4,32 Eur. Teismo turėtos pašto išlaidos neviršija 8,00 Eur dydžio sumos todėl nepriteistinos iš šalių (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Teisingumo ir Finansų ministrų 2020-01-13 įsakymas Nr. 1R-19/K-2 „Dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo“).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260 straipsniais, 263-268 straipsniais, 270 straipsniu, 279 straipsniu, 282 straipsnio 2 dalies 1 punktu,-
nusprendžia:
ieškinį tenkinti iš dalies.
Pakeisti Švenčionių rajono apylinkės teismo 2015-06-05 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-643-763/2015 iš A. B. a.k. (duomenys neskelbtini) priteistą išlaikymo nepilnamečiam vaikui D. U. a.k. (duomenys neskelbtini) dydį, ir priteisti iš A. B. a.k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiui vaikui D. U. a.k. (duomenys neskelbtini) mokamą po 327 Eur (tris šimtus dvidešimt septynis Eur) kas mėnesį periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2025-03-20 d.) iki vaiko pilnametystės, išlaikymo dydį kasmet indeksuoti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, nepilnamečio vaiko lėšų tvarkytoja uzufrukto teise iki kol vaikas sulauks pilnametystės paliekant vaiko motiną I. U. a.k. (duomenys neskelbtini)
Sprendimą vykdyti skubiai.
Priteisti iš atsakovo A. B. a.k. (duomenys neskelbtini) 48 Eur (keturiasdešimt aštuonis Eur) žyminio mokesčio į valstybės biudžetą (priteista suma mokėtina į vieną iš nurodytų biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų: Nr. LT78 7290 0000 0013 0151 (AS „Citadele banka“ Lietuvos filialas), Nr. LT05 7044 0600 0788 7175 (AB SEB bankas), Nr. LT32 7180 0000 0014 1038 (AB Šiaulių bankas), Nr. LT74 4010 0510 0132 4763 (Luminor Bank AS Lietuvos skyrius (buvęs AB DNB bankas)), Nr. LT12 2140 0300 0268 0220 (Luminor Bank AS Lietuvos skyrius (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius)), Nr. LT24 7300 0101 1239 4300 („Swedbank“, AB), Nr. LT42 7230 0000 0012 0025 (UAB Medicinos bankas), įmokos kodas 5660). Mokėjimo dokumentą būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Priteisti iš atsakovo A. B. a.k. (duomenys neskelbtini) 445,26 Eur (keturis šimtus keturiasdešimt penkis Eur 26 ct) antrinės teisinės pagalbos išlaidų į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąsias sąskaitas nurodant juridinio asmens kodą (188659752), įmokos kodą (5630), mokėjimo paskirtį (įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą). Surenkamosios sąskaitos: „Swedbank“ AB, sąskaita Nr. LT24 7300 0101 1239 4300; AS „Citadele bankas“ Lietuvos filialas, sąskaita Nr. LT78 7290 0000 0013 0151; „Luminor bank“ AS Lietuvos skyrius, sąskaita Nr. LT74 4010 0510 0132 4763; AB SEB bankas, sąskaita Nr. LT05 7044 0600 0788 7175; AB Šiaulių bankas, sąskaita Nr. LT32 7180 0000 0014 1038; UAB Medicinos bankas, sąskaita Nr. LT42 7230 0000 0012 0025.
Sprendimas per 30 (trisdešimt dienų) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.