- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2015-06-05
- Bylos Nr.
- 2-643-763/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-15492-2014-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rimvydas Petrauskas
- Ieškovas
- I. U.
- Atsakovas
- A. B.
vertėjai V. N.
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės I. U. ieškinį atsakovui A. B. dėl tėvystės nustatymo, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo su išvadą teikiančia institucija Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriumi, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
I. I. U. 2014-05-05 Vilniaus miesto apylinkės teismui pateikė ieškinį ir vėliau ieškinio reikalavimų patikslinimą (b.l. 1-5, 84-85) atsakovui A. B. dėl tėvystės nustatymo jos sūnui D. U., gim. 2014-(duomenys neskelbtini), išlaikymo vaikui priteisimo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo.
Byla 2015-04-09 Vilniaus apygardos nutartimi nagrinėjimui paskirta Švenčionių rajono apylinkės teismui.
Šalies argumentai
I. I. U. prašo nustatyti, kad atsakovas A. B. yra jos sūnaus D. U., gim. (duomenys neskelbtini), tėvas, nustatyti sūnaus gyvenamąją vietą kartu su ja-ieškove, išieškoti iš atsakovo sūnui D. išlaikymą mokant po 150,00 Eur dydžio periodines išmokas kiekvieną mėnesį nuo 2014-01-31 iki sūnaus pilnametystės, paskirti ieškovę išlaikymo lėšų tvarkytoja bei priteisti iš atsakovo visas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė nurodė, kad su atsakovu draugavo apie 4 mėnesius, bendravo, turėjo santykius, kurie peraugo į intymius, tačiau kartu su atsakovu negyveno, bendro ūkio nevedė. 2013 m. gegužės mėn. ieškovė pasijuto besilaukianti ir apie tai informavo atsakovą, po ko atsakovas su ieškove nustojo bendrauti. (duomenys neskelbtini) gimė sūnus D. U.. Sūnui gimus – vasario mėnesį ją aplankė atsakovas ir pasakė, kad tėvystės nepripažins, išlaikyti vaiko nepadėjo, vaiku visai nesidomėjo, todėl ieškovė su ieškiniu kreipėsi į teismą. Jai žinoma, kad atsakovas oficialiai dirba pusę etato, laikinai turi nedarbingumą, tačiau dalyvauja kavinės versle, turi dividendų, gauna iš to pajamų, automobilį, tačiau per bylinėjimosi procesą jis visą turtą perrašė savo naujai sutuoktinei, kad nereikėtų mokėti išlaikymo. Ieškovė paaiškino, kad ji dar turi pilnametę dukrą ir pilnametį sūnų. Dukra dirba ir padeda jai išlaikyti mažametį brolį, nors ji gyvena atkirai. Ieškovė gyvena bendrabučio kambaryje trise – ji ir du sūnūs. Gauna 150 Eur dekretinių pajamų ir 28 Eur pašalpą. Jei finansiškai nepadėtų dukra, tai su mažamečiu vaiku būtų labai sunku išgyventi.
I. I. U. atstovė advokatė B. S. palaikė ieškinio reikalavimus ieškinyje ir ieškinio patikslinime nurodytais motyvais bei pagrindais ir prašė jį patenkinti, nes vaiko tėvystė yra patvirtinta DNR ekspertizės išvada, todėl tėvystė turėtų būti nustatyta, priteistas išlaikymas po 150 Eur nuo vaiko gimimo, paskiriant uzufrukto teise lėšas valdyti ieškovei, bei nustatyti vaiko gyvenamąją vietą su ieškove. Taip pat prašė priteisti atstovavimo išlaidas pagal pateiktą pažymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai ir kitas patirtas bylinėjimosi išlaidas valstybės naudai. Ieškovė prašo priteisti tik išlaikymą minimaliems vaiko poreikiams tenkinti.
Atsiliepimas
Atsakovas A. B. į posėdį neatvyko, jam apie posėdžio laiką ir vietą pranešta tinkamai, prašymų nepareiškė, pateiktame atsiliepime į ieškinį nesutiko su reikalavimu, kad iš jo šio vaiko išlaikymui būtų priteistas išlaikymas, nes neturintis tam lėšų, kadangi moka išlaikymą dviems nepilnamečiams vaikams, jam pačiam nustatytas 55 proc. darbingumas, bei nurodė, kad pats savarankiškai galėtų prisidėti prie berniuko auginimo, jei ekspertizė patvirtintų, kad jis esantis tėvas. Dėl ekspertizės paskyrimo neprieštaravo.
Atsakovo įgaliotas asmuo D. G. posėdyje nedalyvavo, apie posėdį jai pranešta tinkamai, o atsakovo atstovas advokatas A. T. pateikė pranešimą, kad nėra sudaręs teisinių paslaugų atstovavimo sutarties su atsakovu, todėl neįgaliotas atstovauti tokio pobūdžio šeimos bylose.
Byloje dalyvaujanti ir išvadą teikianti institucija – Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius prašė bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant, pateikė į bylą ieškovės buities tyrimo aktą ir išvadą dėl ieškinio reikalavimų kuria prieštaravimų dėl ieškinio reikalavimų neišreiškė.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkinamas.
Iš ieškovės ir jos atstovės paaiškinimų, atsakovo atsiliepimo į ieškinį (b.l. 42-43), ir bylos medžiagos nustatyta, kad 2014-(duomenys neskelbtini) gimė ieškovės ir atsakovo sūnus D. U. a.k. (duomenys neskelbtini) ginčo šalims gyvenant atskirai, nesant šeiminių santykių. Vaiko gimimas registruotas (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje akto įrašu Nr. (duomenys neskelbtini). Vaiko tėvystė neregistruota, duomenų apie vaiko tėvą nėra, o vaiko motina yra I. U. (b.l. 6). Ieškovė ieškinyje nurodė, o atsakovas atsiliepime į ieškinį to nepaneigė, kad jie abu intymiai bendravo 2013 m., nors kartu ir negyveno, bendro ūkio nevedė. Ieškovė 2013 metų gegužės mėnesį pasijutusi nėščia, netrukus apie tai pranešė atsakovui, nors jis atsiliepime neigia žinojęs apie ieškovės nėštumą. Ieškovė atsakovą nurodė biologiniu vaiko tėvu, atsakovas sutiko atlikti DNR ekspertizę, kuri ir buvo paskirta atlikti 2014-12-11 nutartimi (b.l. 62-63). Atlikus giminystės ryšių nustatymo ekspertizę, nustatyta, kad A. B. yra D. U. tėvas su 99,9999 % tikimybe (Ekspertizės aktas Nr. ES 401/14(01). LR CK 3.148 str. nustato, kad pagrindas tėvystei nustatyti yra moksliniai įrodymai (ekspertizių įrodyti giminystės ryšį išvados). Byloje gauti moksliniai įrodymai, patvirtinantys, kad atsakovas yra ieškovei gimusio sūnaus D. tėvas, atsakovas nepateikė įrodymų, paneigiančių ekspertizės akto išvadas, be to, ir pats atsakovas atsiliepime pripažino, kad su ieškove iki vaiko gimimo palaikė intymius santykius, jam buvo žinoma, kad gimė vaikas, jį matė vieną kartą, todėl, atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad šiais ištirtais įrodymais ir gautais duomenimis yra neabejotinai nustatyta, kad atsakovas yra ieškovės sūnaus D. U. tėvas, todėl ieškinio reikalavimą dėl tėvystės nustatymo atsakovui tenkina.
Ginčo šalių sūnus D. U. gyvena su motina jos šeimoje ir yra jos išlaikomas. Kaip jau minėta, atsakovas A. B. atsiliepime į ieškinį nesutiko su reikalavimu, kad iš jo šio vaiko išlaikymui būtų priteistas išlaikymas, nes neturintis tam lėšų, kadangi moka išlaikymą dviems nepilnamečiams vaikams, jam pačiam nustatytas 55 procentų darbingumas, nurodė, kad pats galėtų prisidėti prie berniuko auginimo, jei ekspertizė patvirtintų, kad jis esantis tėvas. Pareiga išlaikyti savo vaikus yra sudėtinė tėvų valdžios dalis (LR CK 3.155 str. 1 d., 3.156 str.). Abu tėvai privalo teikti išlaikymą proporcingai savo turtinei padėčiai (LR CK 3.192 str. 3 d.). Tėvų pareiga išlaikyti vaikus yra asmeninė turtinė, todėl jos negalima perleisti kitiems asmenims, taip pat negalima atsisakyti jos vykdyti. Vienam iš tėvų nevykdant išlaikymo prievolės, toks elgesys gali būti kvalifikuojamas kaip pagrindas tėvų valdžią riboti (LR CK 3.180 str. 1 d.). Šios pareigos nevykdymas arba netinkamas vykdymas negali būti pateisinamas bloga turtine padėtimi, kitų šeiminių ryšių susiformavimu, darbo neturėjimu, išvykimu ar kitokiomis priežastimis. Tais atvejais , kai tėvai gyvena skyrium, vieno iš tėvų, kuris gyvena atskirai nuo vaiko, pareigų prižiūrėti vaiką ir įgyvendinti tėvų valdžią (inter alia materialiai išlaikyti vaikus) turinys nesikeičia, kinta jų vykdymo sąlygos. Todėl teismas vertina tą aplinkybę, kad atsakovas atlikus DNR ekspertizę žino esąs ieškovės sūnaus D. U. biologinis tėvas, nors ginčo šalys abi kartu nesiekė susilaukti vaikų, todėl atsakovas nepripažino tėvystės nuo vaiko gimimo, tačiau šiuo metu vaikas turi teisę žinoti, kas yra jo tėvas. Dėl išdėstyto teismas sprendžia jog išlaikymas vaikui priteistinas šioje byloje nuo vaiko gimimo. LR CK 3.192 str. 2 d. numato, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Taigi įstatymas imperatyvia forma nustato tėvų pareigą teikti išlaikymą savo vaikams, o sprendžiant išlaikymo klausimus prioritetinis yra vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas. Įstatyminė nuostata dėl tėvų pareigos teikti išlaikymą savo vaikams proporcingai savo turtinei padėčiai negali būti aiškinama formaliai akcentuojant tik tėvų turtinę padėtį ir tuo kuriant prielaidas nukrypti nuo prioritetinio vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principo – bet kokiu atveju tėvai savo vaikams turi teikti išlaikymą, garantuojantį minimalų socialiai priimtiną poreikių tenkinimo lygį. Tokį lygį, atsižvelgiant į vaikų amžių bei jų poreikius, sudarytų suma lygi 1 MMA dydžiui, tai yra bylos iškėlimo momentui 1000 Lt, bylos išnagrinėjimo momentui 1035 Lt (300 Eur). Šioje byloje spręsdamas dėl išlaikymo vaikui dydžio teismas vertina, kad atsakovas, nors ir turi dar du nepilnamečius vaikus (b.l. 58, 59), tačiau nepateikė įrodymų apie tai, kad moka jiems išlaikymą ar juos pats augina, gyvena su jais, o jo gaunamos pajamos viršija Minimalios algos dydį, šiuo metu jis dirba, gauna netekto darbingumo pensiją, nuosavybės teise turi dviejų kambarių butą. Ieškovė šiuo metu nors laikoma dirbančia, tačiau faktiškai nedirba, nes yra vaiko priežiūros atostogose, todėl viena prižiūrėdama mažametį vaiką papildomai užsidirbti negali. Ieškovė ieškinyje nurodė reikalingas išlaidas vaiko išlaikymui – mėnesio 1454,16 Lt (421,15 Eur), jas patvirtino paaiškinimu. Dėl išdėstyto teismas atsižvelgia į faktinę aplinkybę, jog vaiko motina viena prižiūrėdama vaiką, papildomai dirbti ir užsidirbti galimybių turi mažiau, o atsakovas šiuo metu būdamas laisvas nuo kasdieninės vaiko priežiūros, gali papildomai dirbti ir užsidirbti tam, kad patenkinti savo sūnaus išlaikymo prioritetinius poreikius ir savo poreikius ne tik būtiniausioms, bet ir kitoms išlaidoms, tokiu būdu nustatyta, kad vaiko tėvų turtinė padėtis nevienoda nei vienas iš jų neturi turto, tačiau atsakovas turi darbinių pajamų, ir kad turėtų daugiau išlaidų dėl kitų išlaikytinių byloje duomenų negauta. Atsakovo neįgalumo nustatymo laikotarpis baigėsi 2015-04-06 (b.l. 46, 60), duomenų, kad atsakovui yra naujai nustatytas neįgalumas, į bylą nėra pateikta. Iš išdėstyto konstatuotina, kad atsakovo turtinė padėtis yra geresnė, nei ieškovės. Atsižvelgiant į vaiko amžių teismas nustato ne didesnį, nei prašo ieškovė išlaikymo vaikui dydį, nes remiasi šiuo metu nustatytos Minimalios mėnesinės algos dydžiu (šiuo metu jis yra 300 Eur (1035 Lt) į mėnesį), vaiko amžiumi ir sprendžia, kad priteistinas iš atsakovo išlaikymo vaikui dydis yra 150 Eur į mėnesį, išaiškinant ginčo šalims, kad, pasikeitus vaiko poreikiams ar tėvų materialinei padėčiai pagerėjus (pablogėjus), galima kreiptis dėl teismo priteisto išlaikymo dydžio peržiūrėjimo.
Byloje ieškovei teikiama antrinė teisinė pagalba – ji nuo 2014-03-28 iki 2015-03-28 buvo 50 proc. atleista nuo bylinėjimosi išlaidų, o nuo 2015-03-28 iki 2016-02-29 – 100 proc. atleista nuo bylinėjimosi išlaidų. Ieškinį patenkinus, iš atsakovo priteisiama ieškovės atstovavimo išlaidos 344,88 Eur, kurios žymiai mažesnės, už Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikimą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ numatytus priteistino darbo užmokesčio už advokato teikiamą pagalbą maksimalius dydžius, nes šias išlaidas patyrė valstybė. Taip pat iš atsakovo į valstybės biudžetą priteisiamos žyminio mokesčio išlaidos, mokėtinos šioje byloje – 20,85 Eur (41,71 Eur (ieškinio padavimo dienai 144 Lt x 50 proc.) už reikalavimą dėl tėvystės nustatymo, bei 20,85 Eur (41,71 Eur (ieškinio padavimo dienai 144 Lt x 50 proc.) už vaiko gyvenamosios vietos nustatymą, ir 54 Eur (150 Eur x 12 mėn. x 3 proc.) už reikalavimą dėl išlaikymo vaikui priteisimo, iš viso 95,70 Eur (LR CPK 80 str. 1 d. 1 p., 85 str. 1 d. 3 p., 96 str. 1 d., LR CPK 99 str. 2 d.).
Sprendimas dalyje dėl išlaikymo priteisimo vykdytinas skubiai (LR CPK 282 str. 2 d. 1 p).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis LR CPK 270, 282 str. 1 d., 2 d. 1 p., LR CK 3.146-3.148 str., 3.168 str., 3.192 str., 3.194 str., 3.200 str., teismas
nusprendė:
Ieškinį patenkinti.
Nustatyti, kad A. B., gim. (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini) yra D. U., gim. (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini) tėvas.
Nustatyti D. U., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą kartu su motina I. U., a.k. (duomenys neskelbtini)
Išieškoti iš A. B., gim. (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini) jo sūnui D. U., gim. (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą mokant po 150,00 Eur (vieno šimto penkiasdešimties Eur 00 ct) dydžio periodines išmokas kiekvieną mėnesį nuo 2014-01-31 iki sūnaus pilnametystės.
Išlaikymo lėšų tvarkytoja paskiriama vaiko motina I. U., a.k. (duomenys neskelbtini)
Išieškoti atsakovo A. B., a.k. (duomenys neskelbtini) bylinėjimosi išlaidas – 344,88 Eur (tris šimtus keturiasdešimt keturis Eur 88 ct) valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidų į valstybės biudžetą (lėšų gavėjas Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR FM, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamoji sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini), banke AB „Swedbank, įmokos kodas 5630 (mokėjimo paskirtis – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą)).
Išieškoti iš atsakovo A. B., a.k. (duomenys neskelbtini) bylinėjimosi išlaidas – 95,70 Eur (devyniasdešimt penkis Eur 70 ct) žyminio mokesčio į valstybės biudžetą (lėšų gavėjas Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR FM, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamoji sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini), įmokos kodas 5660).
Sprendimo dalį dėl išlaikymo vaikui priteisimo vykdyti skubiai.
Sprendimas per 30 dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Švenčionių rajono apylinkės teismą.