Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant nuotoliniu būdu per „Zoom“ programą ieškovei E. V., jos atstovei advokato padėjėjai Ivetai Jarašiūnaitei,

dalyvaujant nuotoliniu būdu per „Zoom“ programą atsakovui M. P., jo atstovei advokatei Virginijai Vainorienei,

dalyvaujant išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovui Aurimui Bagavičiui,

teismo posėdyje mišriu būdu žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės E. V. ieškinį atsakovui M. P. dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui pakeitimo, bendravimo tvarkos pakeitimo, išvadą duodanti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės

Dėl išlaikymo vaikui dydžio pakeitimo

16. Ieškinio dalykas, nagrinėjant bylas dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, yra iš esmės pasikeitusios situacijos konstatavimas arba nekonstatavimas, lyginant su buvusia teismo sprendimo priėmimo metu (t. y., iš esmės padidėjo vaiko poreikiai, ženkliai pasikeitė įpareigoto teikti išlaikymą ar antrojo tėvo ar motinos turtinė padėtis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-03-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-185/2006). Nagrinėjamu atveju ieškovė pareikštą ieškinį iš esmės grindė pasikeitusiais vaiko poreikiais, bei teigė, jog pakito jos gaunamas darbo užmokestis.

Dėl nepilnamečio vaiko poreikių (ne)pasikeitimo

20. Pažymėtina, kad civiliniame procese galiojantis dispozityvumo principas suteikia teisę šalims laisvai disponuoti joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis, įskaitant ir teisę pasirinkti poziciją gintis ar sutikti su pareikštais reikalavimais (CPK 12 straipsnis, 13 straipsnis). Dėl to teismas nagrinėja pareikštą reikalavimą, vertindamas byloje surinktus įrodymus.

30. Vertinant išlaidas buičiai, kompiuteriui, telefonui ir t.t., pripažintina, jog šioje apimtyje ieškovė tik iš dalies įrodė tokių išlaidų pagrįstumą. Visų pirma pastebėtina, jog ieškovė su dukra ir ieškovės draugu gyvena nuomojame būste, kuris yra su visais baldais, buitine bei sanitarine įranga (el. medž. l. 45). Ieškovė teismo posėdžio metu teigė, jog dukrai pirko spintą, kad tilptų jos daiktai; taip pat pirko kilimą, nes dukra jį supilstė; taip pat pirko dukrai čiužinį, nes norėjo, kad vaikas geriau išsimiegotų, geriau jaustųsi. Nagrinėtinu atveju, lieka neaišku, kuo remiantis ieškovė išlaidas, kurias patyrė pirkdama spintą, kilimą, vertina kaip konkrečiai vaiko išlaikymui patiriamomis išlaidomis (CPK 185 straipsnis), nes nėra duomenų, jog kilimas naudojamas vien dukros, taip pat nėra aišku, kodėl esamos spintos ieškovė negalėjo užleisti dukros daiktams, o spintą pirkti savo poreikių užtikrinimui ir pan. (CPK 185 straipsnis). Teismo vertinimu, pirktų baldų, kitų daiktų, patirtos išlaidos turėtų būti vertintinos, kaip visų bute gyvenančių asmenų patiriamos bendros išlaidos. Teismas kritiškai vertina ieškovės nurodytą aplinkybę, jog šalių vaikas namie turi savo asmeninį internetą ir mano, jog tokios papildomai patiriamos išlaidos negali būti laikytinos kaip pagrįstos. Šias išvadas teismas daro atsižvelgdamas į tai, jog paprastai namų ūkiuose yra vienas bendras internetas, kuriuo be didesnių pastangų (wi-fi ir pan.) naudotis gali ir naudojasi visi būste gyvenantys asmenys. Byloje nėra duomenų, jog šalių vaikas būtų itin imlus technologijoms, inovacijoms, jog jį toliau lavinant, vaikui reiktų itin spartaus, personalinio interneto ir pan. Be to, ieškovė ieškinyje nurodė, jog per metus atsiranda daug papildomų pirkinių – ausinės, pakrovėjas, apsauginis stiklas, atminties laikmena. Teismas pastebi, jog ieškovės nurodyti daiktai nėra greitai susidėvintys, kaip pvz. pakrovėjas gali ir paprastai tinka kelių modelių telefonams pakrauti, ausinės irgi paprastai nėra keičiamos kasmet (CPK 178, 185 straipsnis). Taip pat negalima iki galo įvertinti perkamų daiktų dažnumą, nes vaikas tuo pačiu telefonu gali naudotis ir vienerius metus, kur esant galimybei tėvai gali ir perka naujesnio modelio telefoną, bet gali būti telefonu naudojamasi net ir keletą metų (CPK 178, 185 straipsnis). Dėl ateityje planuojamo pirkti kompiuterio ir numatomų išlaidų, teismas nagrinėtinu atveju nepasisako ir nevertina, nes šių išlaidų negali objektyviai įvertinti, kadangi kompiuterių kainos amplitudė yra itin didelė: gali svyruoti ir keli šimtai, gali kompiuteris kainuoti ir kelis tūkstančius, analogiškai ir su ausinėmis ir/ar mobiliaisiais telefonais. Ieškovė tiek pagrįsdama išlaidas akinių įsigijimui, jų remontui, tiek išlaidas kompiuteriui, telefonui, tiek nurodydama nenumatytas išlaidas, tiek teismo posėdžio metu teigė, tiek ieškinyje nurodė, jog dukra sulaužo daiktus, sulaužo įvairius technikos prietaisus, sugadina akinius ir t.t., todėl patiriamos didesnio dydžio išlaidos. Teismas pastebi, jog esant dažnai besikartojančioms situacijoms, kuomet daiktai yra sulaužomi, sugadinami ir pan., vertėtų pagalvoti apie kilnojamų daiktų draudimą, kuris, teismo vertinimu, galėtų padėti ženkliai sumažinti patiriamų išlaidų dydį (CPK 185 straipsnis). Teismo vertinimu, šios išlaidos vaikams labiau patiriamos atsižvelgiant į bendrą tėvų turtinę padėtį, ir patys tėvai, turėdami finansines galimybes minėtus daiktus perka dažniau bei geresnių/garsesnių gamintojų, todėl bendrai vertinant šias patiriamas išlaidas, teismas sprendžia, jog ieškovė šių išlaidų dydį pagrindė tik iš dalies.

32. Ieškovė grįsdama išaugusius vaiko poreikius į bylą pateikė duomenis, jog šalių vaikas serga psichikos liga – dukrai diagnozuota (duomenys neskelbtini) (el. medž. l. 169), todėl yra patiriamos papildomos išlaidos psichologų, psichiatrų konsultacijoms. Iš byloje esančių duomenų matyti, jog šie susirgimai yra diagnozuoti neseniai, tad 2020 m. kuomet šalys buvo susitarusios dėl išlaikymo dydžio teikimo nepilnamečiam vaikui, šių sveikatos problemų šalių dukra neturėjo. Akivaizdu, jog bylos nagrinėjimo metu yra atsiradusios naujos išlaidos. Ieškovė teismo posėdžio metu teigė, jog dėl gydomos (duomenys neskelbtini) dukrai suteikti pagalbą reikia nedelsiant, todėl pagalbos ir buvo ieškota privačiai, nes poliklinikoje buvo labai didelės eilės ir nedelsiant pas gydytoją patekti nebuvo galimybės. Mokamos (privačios) psichiatrės paslaugos kainuoja – 1 vizitas 60 Eur. Šiai dienai, dukrai psichologo pagalba teikiama mokykloje, tai šios paslaugos nekainuoja, o psichoterapijos užsiėmimų vis dar ieško, bet pasidomėjusi sužinojo, kad 1 užsiėmimas kainuoja 35 Eur. Atsakovo atstovė teismo posėdžio metu teigė, jog dukros gydymui nurodytos išlaidos, jos manymu, yra išaukštintos; pažymėjo, jog vaikams medicininė pagalba Lietuvoje teikiama nemokamai ir dalis medikamentų vaikams yra kompensuojami; akivaizdu, jog ieškovė nesistengia taupyti, ieškoti išeičių ir naudotis tuo, ką gali gauti nemokamai: kaip pvz. psichologo konsultacijomis; nėra byloje įrodymų, jog teikiamos konsultacijos dukrai netinkamos, jog reiktų dukrai kito specialisto pagalbos. Teismas įvertinęs byloje esančius duomenis iš dalies sutinka su atsakovo atstovės pozicijai, jog vaikams medicininė pagalba Lietuvoje teikiama nemokamai, todėl išlaidų dėl medicininės teikiamos pagalbos būtų galima išvengti/sutaupyti, tačiau tuo pačiu pritaria ir ieškovės išdėstytai pozicijai, jog esant poreikiui nedelsiant padėti dukrai, tenka kreiptis ir į privačius medikus, dėl ko yra patiriamos papildomos išlaidos, kadangi valstybinėse gydymo įstaigose eilės pas medikus yra labai ilgos, tad tokiu atveju patiriamos išlaidos vertintinos kaip tikslingos ir pagrįstos (CPK 185 straipsnis). Vertinant susidariusias išlaidas dėl šalių dukrai diagnozuotos psichinės ligos, matyti, jog šalių dukrai buvo teikiamos psichiatro konsultacijos, kur vizitas kainavo 65 Eur, pakartotinė konsultacija buvo paskirta po mėn. (el. medž. l. 42). Taip pat iš byloje esančių duomenų matyti, jog mergaitė buvo gydoma ligoninėje, kur buvo suteiktos nemokamos medicininės paslaugos. Šiuo metu, kaip nurodė pati ieškovė, mergaitei teikiamos nuolatinės psichologo paslaugos mokykloje, kurios nieko nekainuoja. Vertinant šias nustatytas aplinkybes, akivaizdu, jog ieškovė iš esmės stengiasi ir ieško būdų, kaip padėti dukrai greičiau pasveikti, pagerinti jos sveikatos būklę, o tai ji daro naudodamasis tiek mokamomis, tiek ir nemokamomis specialistų paslaugomis. Todėl vertinant šias aplinkybes, akivaizdu, jog dukros poreikių patenkinimui reikalinga papildoma suma, tačiau teismo vertinimu, ji nesiekia ieškovės ieškinyje įvardijamą sumą (CPK 185 straipsnis). Vertinant kitas ieškovės nurodomas neva tai patiriamas išlaidas – kineziterapeutams, masažams, magnetoterapija ir pan., atkreiptinas dėmesys, jog pati ieškovė teismo posėdžio metu patvirtino, jog masažai, ergoterapija ir pan., buvo taikomos sanatorijoje, nes jos padeda dukros akių būklei, stiprina visus kūno raumenis, kurios sanatorijoje buvo teikiamos nemokamai; ieškinyje nurodytos kineziterapeutų išlaidos numatytos į ateitį, šiuo metu tokių išlaidų nepatiria, todėl teismas sprendžia, jog tokių išlaidų ieškovė nepagrindė ir neįrodė, todėl konstatuotina, jog spec. poreikiams kas mėnesį reikalinga pinigų suma yra ženklai mažesnė, nei ji nurodyta ieškinyje.

33. Bendrai vertinant ieškovės nurodytą dukros A. P. tik būtinųjų jos poreikių patenkinimui išleidžiamą 1 082,20 Eur sumą, teismo vertinimu, ieškovės nurodytos išlaidos neatitinka teisingumo ir protingumo kriterijų, jos iš esmės viršija pačios ieškovės šiuo metu gaunamas pajamas, iš kurių išlaikomas ne tik šalių vaikas, tačiau išsilaiko ir pragyvena pati ieškovė. Ieškovė teismo posėdžio metu teigė, jog šiai dienai pačios gaunamos pajamos yra apie 1 200 Eur, vaiko poreikiai – 1 000 Eur, visą šia sumą vaikui ir išleidžia, o jei pati trūksta pinigų pragyvenimui, tai paima pinigų iš gaunamų pajamų už parduotą butą (per metus gavo apie 10 000 Eur). Ieškovė neįvardijo, kiek kas mėnesį konkrečiai pinigų pragyvenimui išlaidžia iš gautų papildomų pajamų, nėra įrodymų, jog papildomi pinigai iš tiesų yra naudojami pačios ieškovės pragyvenimui ir pan. (CPK 178, 185 straipsniai). Faktiškai įvertinus tai, jog ieškovės darbo užmokestis svyruoja nuo 1 071,87 Eur iki 1 366,16 Eur, išminusavus vien tik jai ir jos dukrai tenkančias išlaidų dalis būsto išlaikymui (300 Eur), bei kas mėnesį mokamą grąžintiną paskolos dalį (233,85 Eur), realiai ieškovės bendrai su dukra liekanti suma pragyvenimui sudaro nuo 532,02 Eur iki 832,31 Eur, plius vaiko pinigai ir teiktinas vaikui išlaikymas. Iš šių aplinkybių akivaizdu, jog vaiko poreikiams patenkinti nėra skiriama tokia suma, kurią ieškinyje įvardija ieškovė (CPK 185 straipsnis).

Dėl šalių turtinės padėties

34. Tėvų pareigos išlaikyti savo nepilnamečius vaikus yra lygios, tačiau kiekvienu konkrečiu atveju teismas sprendžia, kokias galimybes teikti išlaikymą turi kiekviena šalis ir proporcingai paskirsto teiktino išlaikymo pareigas (CK 3.192 straipsnio 2 ir 3 dalys). Vertindamas turinčio prievolę teikti išlaikymą nepilnamečiui vaikui asmens turtinę padėtį, teismas turi atsižvelgti į tai, kokio dydžio pajamomis disponuoja toks asmuo, ar tos pajamos reguliarios, taip pat į tai, kokio dydžio turtas valdomas, ar turima reikalavimo teisių arba skolų kitiems asmenims. Be to, svarbu nustatyti, ar išlaikymą turintis teikti asmuo turi neordinarių išlaidų, kitų išlaikomų asmenų, taip pat reikėtų atsižvelgti ir į tokio asmens sveikatos būklę (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-330-378/2016), turimų išlaikytinių skaičių. Nurodyti kriterijai taikomi vadovaujantis CK 3.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principu. Sprendžiant dėl vaiko poreikių ar tėvų turtinės padėties pasikeitimų, reikalinga įvertinti, ar numatytas išlaikymas gali užtikrinti esamus vaiko poreikius ir ar šiuo metu atsakovas turi galimybę teikti šių poreikių užtikrinimui reikalingą išlaikymą.

35. CK 3.192 straipsnio 1 dalyje pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus yra numatyta tėvams, o ne kitiems asmenims, todėl ji negali būti perkelta nei tėvui, su kuriuo lieka gyventi vaikas, nei kitiems asmenims. Tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, bet ne lemiantis, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, dėl kurio spręstina kiekvienu atveju individualiai įvertinant reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013).

36. Ieškovės finansinė ir turtinė padėtis, realiai gaunamas pajamos iš dalies yra aptartos spendimo 10 punkte. Atsakovo finansinė ir turtinė padėtis bei realiai gaunamas pajamos iš dalies yra aptartos spendimo 11 punkte.

37. Vertinant abiejų šalių turtinę padėtį matyti, jog tiek ieškovė, tiek atsakovas turi turtinių įsipareigojimų, pasiėmę vartojimo kreditus, kas mėnesį mokamos įmokos yra abiejų panašios (ieškovės – 233,85 Eur, atsakovo – 210,87 Eur ir 42,28 Eur). Abi šalys nekilnojamojo turto neturi, tačiau ieškovė turtą nors ir yra pardavusi, bet už parduotą butą pinigai vis dar mokami dalimis, todėl ieškovė papildomai gauna pajamų. Tiek ieškovė, tiek atsakovas turi savo vardu registruotas transporto priemones: ieškovė – automobilį 2007 m. Audi Q7, atsakovas – automobilį 2001 m. Volkswagen Golf. Vertinant minėtą turtą akivaizdu, jog ieškovės turima transporto priemonė yra ženkliai vertingesnė, remiantis viešai prieinamais duomenimis (www.autoplius.lt) matyti, jog tokių transporto priemonių kainos svyruoja nuo 4 600 Eur iki 8500 Eur, tuo tarpu atsakovo turimos transporto priemonės kainos svyruoja nuo 440 Eur iki 1 880 Eur. Abi šalys yra dirbančios, gauna nuolatines pajamas. Vertinant šalių atlyginimus, matyti, jog ieškovė gauna didesnį atlyginimą, nei atsakovas. Tiek ieškovė, tiek atsakovas rimtesnių sveikatos problemų neturi, kurie ribotų šalių darbingumą. Atsakovas teismo posėdžio metu teigė, jog turi vienos akies aklumą, tačiau dėl turimų sveikatos problemų, neįgalumas nėra nustatytas. Nors ieškovė nurodė, jog 2020 m. dirbo Olandijoje ir buvo gaunamas ženkliai didesnio dydžio atlyginimas, nei ji gauna dabar dirbdama Lietuvoje, tačiau duomenų, kokia apimtimi ieškovės gaunamos pajamos pakito, į bylą nėra pateikusi (CPK 178, 185 straipsniai).

38. Bylos duomenimis, ieškovė turi vieną nepilnametį vaiką, o atsakovas – turi tris nepilnamečius vaikus, tačiau ši aplinkybė buvo jau 2020 m. Spręsdamas dėl išlaikytinių skaičiaus įtakos, nustatant iš atsakovo priteistino išlaikymo dydį, teismas pažymi, jog viena vertus, atsakovo turimų išlaikytinių skaičius yra didesnis, tačiau tai, kad atsakovas turi dar du išlaikytinius, neatleidžia jo nuo pareigos teikti tinkamo dydžio išlaikymą šalių nepilnamečiui vaikui. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas laikosi pozicijos, kad tėvai privalo iš anksto įvertinti esamą turtinę padėtį, savo pasirengimą reikiamai pasirūpinti vaikais; priešingu atveju, tėvams neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaikus, ugdyti jų asmenybę, sudarant būtinas sąlygas vaikams vystytis, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004). Iš byloje esančių duomenų matyti, jog atsakovas nėra abejingas šalių dukrai, supranta jam tenkančias tėvo pareigas, su ja bendrauja, pagal galimybes teikia išlaikymą. Be to, atsakovas nėra nusišalinęs nuo tėvo pareigų ir kitoms savo dukroms, t. y. atsakovas gyvena su gyvenimo drauge ir kartu augina dvi bendras dukras ir jomis tinkamai rūpinasi, slaugant sergančias dukras pakaitomis su širdies drauge imasi nedarbingumą ir pan. Vertinant išlaikytinių skaičių ir teiktino išlaikymo dydį, svarbu atsižvelgti ir į kitų išlaikytinių būtinąjį poreikių užtikrinimą. Teismo posėdžio metu atsakovas nurodė, jog turi planų tiek ieškotis papildomą darbą, tiek ir galimai vykti į užsienį su tikslu gauti didesnes pajamas, tačiau šiuo metu jam padaryti sunku, nes su drauge augina dvi dukras, kurios yra gana mažo amžiaus ir dukrų mamai dirbant nėra kam vaikų prižiūrėti. Šios nurodytos aplinkybės yra objektyvios, vertinant atsakovo siekį gauti papildomų pajamų. Įvertinus ieškovės prašomą padidinti išlaikymo dydį, akivaizdu, jog priteisus iš atsakovo minėtą pinigų sumą, atsakovo turtinė padėtis itin suprastėtų, ir skirti piniginių lėšų likusių dviejų dukrų išlaikymui atsakovas praktiškai iš vis nebeturėtų, o tuo būtų pažeidžiamos kitų išlaikytinių teisės bei nebūtų užtikrinti kitų dviejų dukrų būtinieji poreikiai (CPK 185 straipsnis).

39. Teismas, įvertindamas visas byloje nustatytas aplinkybes, tai, kad ieškovė tik iš dalies įrodė išaugusius vaiko poreikius, kurių nebuvo 2020 m., bei įvertinęs atsakovo finansines galimybes, jo turimas sveikatos problemas, turimų kitų išlaikytinių skaičių, taip pat atsižvelgiant į tai, jog šiuo metu valstybė taip pat prisideda prie vaiko poreikių tenkinimo, t. y. skiria kiekvienam vaikui išmoką, kuri siekia 96,25 Eur, sprendžia, jog yra pagrindas tenkinti ieškovės ieškinį iš dalies ir pakeisti 2020 m. rugsėjo 28 d. Šiaulių apylinkės teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 2SP-11259-1119/2020 priteistą nepilnamečio vaiko išlaikymo dydį, iš atsakovo M. P. nepilnamečiam vaikui A. P. priteisiant 190,00 Eur dydžio išlaikymą, mokamą periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo dienos (2023 m. gruodžio 20 d.) iki vaiko pilnametystės (CK 3.200 straipsnis). Išlaikymą priteisus periodinėmis išmokomis, išlaikymo suma indeksuojama Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis). Teismo vertinimu, toks išlaikymo vaikui dydis, atsižvelgiant į šalių nepilnamečio vaiko amžių, jo poreikius ir jo poreikių patenkinimui reikalingą išlaidų dydį, tėvų turtinę padėtį, gaunamas darbines pajamas, kitų išlaikytinių buvimą bei išnaudotas galimybes dirbti ir užsidirbti, yra proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams ir jų tėvų turtinei padėčiai (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis, CK 1.5 straipsnio 4 dalis, 3.3 straipsnio 1 dalis).

40. Priteista suma indeksuojama kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis). Ši teismo sprendimo dalis nukreiptina vykdyti skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Pažymėtina, kad vaiko poreikiai ir tėvų turtinė padėtis priklauso nuo daug subjektyvių ir objektyvių veiksnių, jie nėra statiški, todėl, esant esminiam vaiko poreikių ir (ar) tėvų turtinės padėties pokyčiui, gali būti keičiamas ir išlaikymo vaikui dydis (CK 3.201 straipsnis).

Dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo

41. Lietuvos teisės sistemoje yra įtvirtintas prioritetinis vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principas (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), reiškiantis, kad tiek priimant teisės aktus, tiek juos taikant, tiek sprendžiant klausimus, kurių teisės aktai nereglamentuoja, visada būtina įvertinti sprendimą ar bet kokį kitą veiksmą vaiko interesų požiūriu bei užtikrinti, kad jie nebūtų pažeisti. Nustatant vaiko interesų turinį, atsižvelgiama į objektyvius kriterijus, kad teismas ex officio kiekvienoje byloje turi nustatyti konkretaus vaiko interesus.

42. Įstatyme įtvirtinta prezumpcija, kad labiausiai nepilnamečio vaiko interesus atitinka maksimalus, kiek įmanoma, bendravimas su abiem tėvais (CK 3.175 straipsnio 2 dalis; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-99-969/2016 ir kt.). Tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios (CK 3.156 straipsnio 1 dalis). Abu tėvai lygiomis teisėmis turi pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę, sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje (CK 3.155 straipsnio 2 dalis). Tai įmanoma tik nuolat bendraujant su vaikais. Sudarius galimybę vaikui kiek įmanoma maksimaliai bendrauti su vienu iš skyrium gyvenančiu tėvu, vaikas bus apgaubtas dar didesne meile, šiluma ir rūpesčiu, kas žymiai pagerins jo emocinę sveikatą.

43. Įstatymu įtvirtinta, kad tėvai turi lygias teises ir pareigas savo vaikams, nesvarbu, gimė vaikas susituokusiems ar nesusituokusiems tėvams, jiems santuoką nutraukus, teismui pripažinus ją negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium (CK 3.156 straipsnio 2 dalis). Tai reiškia, kad net ir negyvendami kartu, tėvai privalo susitarti dėl tėvų valdžios įgyvendinimo savo vaikams sąlygų ir yra vienodai atsakingi už vaikų auklėjimą ir tinkamųjų raidos sąlygų sudarymą. Visi su vaikų auklėjimu susiję klausimai sprendžiami bendru tėvų sutarimu. Tik tuo atveju, jeigu tėvai nesusitaria, ginčijamą klausimą sprendžia teismas (CK 3.165 straipsnio 3 dalis). Vienas iš tokių teismo kompetencijai priskirtinų spręsti klausimų – bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarkos nustatymas. Vaiko interesai – esminis kriterijus, lemiantis teismo išvadas dėl bendravimo tvarkos nustatymo. Jis grindžiamas nacionalinių ir tarptautinių teisės aktų garantuojamu prioritetinės vaiko teisių bei interesų apsaugos ir gynimo principu (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas), kuris reiškia, kad, sprendžiant visus su vaikais susijusius klausimus, visų pirma turi būti atsižvelgiama į nepilnamečio vaiko interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-269/2013). Įstatymas numato, kad teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką (CK 3.175 straipsnio 2 dalis). Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuo atveju, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams. Bet kuriuo atveju, sprendžiant bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo klausimus, prioritetinis yra vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas (CK 3.3 straipsnio 1 dalis).

44. Tėvo (motinos), negyvenančio kartu su vaiku, teisė bendrauti ir dalyvauti auklėjant vaiką yra asmeninio pobūdžio teisė, kurią įgyvendinti galima, kai kitas iš tėvų, su kuriuo vaikas gyvena, nekliudo šiam bendravimui, o pats bendravimas yra tiesioginis ir pastovus. Šios teisės įgyvendinimas reiškia ir įstatymu nustatytos tėvų pareigos bendrauti su vaiku bei dalyvauti jį auklėjant įvykdymą. Ši tėvų asmeninė teisė ir pareiga turi būti vykdoma tik vaiko interesais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014).

45. Nagrinėjamu atveju, nustatyta, kad Šiaulių apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 28 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2SP-11259-1119/2020, kuria buvo patvirtinta šalių sudaryta taikos sutartis, šalys buvo susitarusios, jog „Šalys turi lygias teises ir pareigas rūpintis dukra A. P. ir jos laisvalaikiu, dalyvauti jos auklėjime. Šalys susitaria konkretų susitikimų su vaiku laiką ir vietą suderinami bet kokiomis ryšio priemonėmis ne vėliau kaip prieš 2 dienas. Nei vienas iš tėvų negali daryti jokių niekuo nepagrįstų kliūčių matytis ir bendrauti su vaiku tiek jo gyvenamojoje vietoje, tiek bet kur kitur. Tačiau tėvai turėtų organizuoti susitikimus su vaiku, atsižvelgdami į realias galimybes bei į paties vaiko poreikius ir norus (4,5 punktai).

47. Teismas, vadovaudamasis išimtinai vaiko interesais, atsižvelgdamas į tai, jog tarp šalių ginčo dėl ieškovės siūlomos dukros ir tėvo bendravimo tvarkos nėra, todėl tenkina ieškovės reikalavimą dėl atsakovo bendravimo tvarkos su vaiku nustatymo (pakeitimo).

48. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad teismo sprendimas dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo (pakeitimo) neįgyja res judicata (galutinis teismo sprendimas) galios ir dėl jo pakeitimo (papildymo) tėvas ar motina gali kreiptis ateityje į teismą (CK 3.175 straipsnio 3 dalis). Taip pat paminėtina, kad šalys pačios gera valia, kiekvieną kartą, tarpusavyje gali susitarti dėl bendravimo su vaikais tvarkos, padėti vienas kitam, siekiant užtikrinti atitinkamų tėvų teisių ir pareigų įgyvendinimą. Abiejų tėvų tikslas turi būti vienas – užtikrinti vaikų saugų ryšį su abiem tėvais. Besitęsiantys tėvų konfliktai (arba priešingai visiškas nebendradarbiavimas tiek dėl vaiko bendravimo su tėvu, tiek ir vaiko poreikių tenkinimo) ir teismo procesai neleidžia nusistovėti tarpusavio santykiams ir tam tikram gyvenimo ritmui, kuris užtikrintų vaiko saugumą. Dėl to abi šalys turėtų stengtis objektyviai įvertinti susiklosčiusią situaciją ir geranoriškai bendradarbiauti savo nepilnamečio vaiko labui.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

49. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis). Jeigu ieškinys patenkinamas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

50. CPK 79 straipsnis numato, jog bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis bei išlaidos, susijusius su bylos nagrinėjimu, kurioms priskiriamos ir išlaidos advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas). Ieškovė nuo žyminio mokesčio už ieškinio reikalavimą dėl išlaikymo pakeitimo (padidinimo) yra atleista CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu, todėl šioje dalyje žyminio mokesčio ji nemokėjo, tačiau už reiškiamą reikalavimą dėl bendravimo tvarkos pakeitimo, ieškovė 2023 m. gruodžio 11 d. sumokėjo 109,00 Eur žyminį mokestį (el. medž. l. 19). Atsižvelgiant į tai, jog pastarasis reikalavimas visiškai patenkintas iš atsakovo M. P. ieškovės E. V. naudai priteistinas jos sumokėtas 109,00 Eur dydžio žyminis mokestis. Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovė yra atleista, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Kadangi ieškovės reikalavimas dėl išlaikymo dydžio padidinimo patenkintas iš dalies, iš atsakovo valstybės naudai priteistina 10,80 Eur žyminio mokesčio už turtinį reikalavimą dėl išlaikymo padidinimo, kuris buvo apskaičiuotas sekančiai: ((190 Eur – 150 Eur) x 12 mėn. x 3 proc. x 75 proc.) = 10,80 Eur.

51. CPK 98 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Ieškovė pateikė į bylą įrodymus apie 1 700 Eur patirtas išlaidas advokato ir advokato padėjėjos pagalbai apmokėti (el. medž. l. 177-186), atsakovas byloje patyrė 500 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti (el. medž. l. 159-161). Nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į bylos sudėtingumą, trukmę bei apimtų, abiejų šalių patirtos išlaidos advokato bei advokato padėjėjo pagalbai apmokėti iš esmės neviršija rekomendacijose nurodytų maksimalių dydžių.

52. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) 2 punkte reglamentuojama, kad teismas, nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, atsižvelgia į šiuos kriterijus: bylos sudėtingumą; teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą; ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje; būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta; ginčo sumos dydį; teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį; sprendžiamų teisinių klausimų naujumą; šalių elgesį proceso metu; advokato darbo laiko sąnaudas; kitas svarbias aplinkybes. Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad, sprendžiant dėl išlaidų advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti atlyginimo priteisimo šaliai, turi būti atsižvelgiama tiek į bendrąsias bylinėjimosi išlaidų nustatymo taisykles, tiek ir į konkrečios jų rūšies – išlaidų advokato ar advokato padėjėjo pagalbai atlyginti – dydžio nustatymo kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. birželio 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-172-313/2022 48 punktas, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. birželio 15 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-167-684/2023 33,34 punktai).

53. Teismas spręsdamas šalių patirtų išlaidų susijusių su teisinių paslaugų suteikimu atlyginimu, atsižvelgia į tai, jog nors formaliai vertinant ieškovės reikalavimai byloje patenkinti 70 proc. (20 proc. reikalavimas – padidinti išlaikymo dydį ir 50 proc. reikalavimas – bendravimo tvarkos pakeitimas), o atmestinas 30 proc. ieškinio dalis, tačiau įvertinus tai, jog byloje dėl reikalavimo dėl bendravimo tvarkos pakeitimo ginčas byloje nebuvo kilęs, su šiuo reikalavimu atsakovas nuo pat bylos nagrinėjimo pradžios pilnai sutiko, vadovaujantis sąžiningumo ir protingumo principams bei CPK 93 straipsnio 4 dalimi, sprendžia šioje byloje yra pagrindas nukrypti nuo bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, priteisiant šalims po 50 proc. jų patirtų bylinėjimosi išlaidų susijusių su suteiktomis teisinėmis paslaugomis. Atsižvelgiant į tai, ieškovės naudai iš atsakovo priteistina 850 Eur bylinėjimosi išlaidų, atsakovo naudai iš ieškovės priteistina 250 Eur bylinėjimosi išlaidų. Atlikus vienarūšių priešpriešinių reikalavimų įskaitymą, ieškovei iš atsakovo priteistina 600 Eur bylinėjimosi išlaidų.

54. Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, šioje byloje sudaro 15,86 Eur, ir yra didesnės už Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, pakeistu kolegialių institucijų 2023 m. gruodžio 20 d. įsakymu Nr. 1R-386/1K-411, nustatytą minimalią (8,00 Eur) valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, tačiau įvertinus ginčo pobūdį ir prioritetą tėvams teikti tinkamą finansinį aprūpinimą vaikams, valstybės naudai šios išlaidos nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263, 265, 268–270, 279 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Pakeisti 2020 m. rugsėjo 28 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nutartimi civilinėje byloje Nr. 2SP-11259-1119/2020 priteistą nepilnamečiam vaikui A. P. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymo dydį, ir priteisti iš atsakovo M. P. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečiam vaikui A. P. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą, mokamą periodinėmis išmokomis po 190,00 Eur (vieną šimtą devyniasdešimt eurų) kas mėnesį nuo ieškinio pateikimo teismui dienos, t. y. nuo 2023 m. gruodžio 20 d. iki vaiko pilnametystės, priteisto išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Sprendimą dalyje dėl išlaikymo priteisimo periodinėmis išmokomis vykdyti skubiai.

Pakeisti 2020 m. rugsėjo 28 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nutartimi civilinėje byloje Nr. 2SP-11259-1119/2020 nustatytą bendravimo tvarką sekančiai:

2.1. M. P. bendrauja su dukra A. P. 2 savaitgalius per mėnesį, pasiimdamas dukrą penktadienį po ugdymo užsiėmimų ir parveždamas dukrą į mamos gyvenamąją vietą sekmadienį iki 20.00 val. Jei tėvai nesutaria kitaip, M. P. dukrą pasiima pirmąjį ir trečiąjį mėnesio savaitgalius. Dukrą pasiima ir parveža pats M. P., ne kiti asmenys;

2.2. M. P. bendrauja su dukra A. P. pasiimdamas ją per kas antras jos ugdymo atostogas mokslo metų eigoje;

2.3. M. P. bendrauja su dukra A. P. pasiimdamas ją pusei vasaros atostogų. Jei tėvai nesutaria kitai, tėtis su dukra leidžia pirmąja atostogų pusę;

2.4. M. P. su dukra A. P. leidžia šias šventines dienas: Sausio 1-ąją (Naujųjų metų dieną) – poriniais metais; Sekmadienį (Krikščionių Velykų) pirmąją dieną – neporiniais metais; Pirmadienį (Krikščionių Velykų) antrąją dieną – poriniais metais; Pirmąjį birželio sekmadienį (Tėvo dieną) – poriniais ir neporiniais metais; Birželio 24-ąją (Rasos ir Joninių dieną) – neporiniais metais; Liepos 6-ąją (Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo dieną) – poriniais metais; Rugpjūčio 15-ąją (Žolinę) – neporiniais metais; Lapkričio 1-ąją (Visų Šventųjų dieną) – poriniais metais; Lapkričio 2-ąją (Vėlines) – neporiniais metais; Gruodžio 26-ąją (Šv. Kalėdų antrąją dieną) – poriniais ir neporiniais metais; Sausio 31-ąją – (paskutinę metų dieną) – poriniais metais; Dukros gimimo dieną – neporiniais metais;

2.5. Bendru sutarimu M. P. ir E. V. gali keisti bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgiant į tėvų ir vaiko poreikius.

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Priteisti iš atsakovo M. P. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 10,80 Eur (dešimties eurų 80 centų) bylinėjimosi išlaidas (žyminis mokestis), pinigus pervedant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, kodas 188659752, pasirinktą biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662.

Priteisti iš atsakovo M. P. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei E. V. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 709,00 Eur (septynių šimtų devynių eurų) bylinėjimosi išlaidas (žyminis mokestis ir išlaidos už suteiktas teisines paslaugas).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.