- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-07-18
- Bylos Nr.
- e2A-293-883/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-05969-2023-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Irena Stasiūnienė
- Ieškovas
- E. V.
- Atsakovas
- M. P.
- Kategorijos
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Irena Stasiūnienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės (ieškovės) E. V. apeliacinį skundą dėl (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) rūmų 2024 m. balandžio 5 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1298-1184/2024 pagal ieškovės E. V. ieškinį atsakovui M. P. dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui pakeitimo, bendravimo tvarkos pakeitimo, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (duomenys neskelbtini) apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė E. V. ieškiniu prašė: 1) pakeisti 2020 m. rugsėjo 28 d. (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 2SP-11259-1119/2020 priteistą dukros A. P. išlaikymo dydį, priteisiant iš atsakovo M. P. dukros išlaikymui po 350 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo dienos iki vaiko pilnametystės, sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka; 2) pakeisti 2020 m. rugsėjo 28 d. (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 2SP-11259-1119/2020 nustatytą bendravimo tvarką sekančiai: 2.1. M. P. bendrauja su dukra A. P. 2 savaitgalius per mėnesį, pasiimdamas dukrą penktadienį po ugdymo užsiėmimų ir parveždamas dukrą į mamos gyvenamąją vietą sekmadienį iki 20.00 val. Jei tėvai nesutaria kitaip, M. P. dukrą pasiima pirmąjį ir trečiąjį mėnesio savaitgalius. Dukrą pasiima ir parveža pats M. P., ne kiti asmenys; 2.2. M. P. bendrauja su dukra A. P. pasiimdamas ją per kas antras jos ugdymo atostogas mokslo metų eigoje; 2.3. M. P. bendrauja su dukra A. P. pasiimdamas ją pusei vasaros atostogų. Jei tėvai nesutaria kitaip, tėtis su dukra leidžia pirmąja atostogų pusę; 2.4. M. P. su dukra A. P. leidžia šias šventines dienas: Sausio 1-ąją (Naujųjų metų dieną) – poriniais metais; Sekmadienį (Krikščionių Velykų) pirmąją dieną – neporiniais metais; Pirmadienį (Krikščionių Velykų) antrąją dieną – poriniais metais; Pirmąjį birželio sekmadienį (Tėvo dieną) – poriniais ir neporiniais metais; Birželio 24-ąją (Rasos ir Joninių dieną) – neporiniais metais; Liepos 6-ąją (Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo dieną) – poriniais metais; Rugpjūčio 15-ąją (Žolinę) – neporiniais metais; Lapkričio 1-ąją (Visų Šventųjų dieną) – poriniais metais; Lapkričio 2-ąją (Vėlines) – neporiniais metais; Gruodžio 26-ąją (Šv. Kalėdų antrąją dieną) – poriniais ir neporiniais metais; Sausio 31-ąją – (paskutinę metų dieną) – poriniais metais; Dukros gimimo dieną – neporiniais metais; 2.5. Bendru sutarimu M. P. ir E. V. gali keisti bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgiant į tėvų ir vaiko poreikius; 3) priteisti visas ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas iš atsakovo.
2. Ieškovė ieškinyje nurodė, jog priteisiant išlaikymą 2020 metais dukrai buvo 8 metai, o augant dukrai ženkliai paaugo ir jos poreikiai. Per mėnesį tik būtinųjų jos poreikių patenkinimui išleidžiama 1 082,20 Eur: maistui – 200 Eur, rūbams ir avalynei 100 Eur, higienos priemonėms – 25 Eur, vaistams, vitaminams, papildams – 25 Eur, mokymosi priemonėms, savišvietai, kultūriniam ir kitokiam ugdymui – 40 Eur, ekskursijos, stovyklos, išvykos – 30 Eur, buičiai (kambario įrengimas, kiti buities daiktai) – 30 Eur, kompiuteris, telefonas, internetas – 35 Eur, būsto nuoma, mokesčiai – 150 Eur, būreliai – 25 Eur, nenumatytos išlaidos – 30 Eur, spec. poreikiai – 347,20 Eur, atostogos – 40 Eur, draudimas – 5 Eur. Ieškovė nurodė, jog uždirbamos pajamos yra 1 366 Eur, jokių kitų darbinių pajamų negauna. Turi automobilį AUDI Q7, kuris yra 16 metų senumo, menkos vertės. Nekilnojamojo turto neturi, taip pat neturi jokio kito vertingo turto. Taip pat nurodė, jog ji turi kreditorinį įsiskolinimą „AS I.“, kuriuo jai buvo suteikta 10 800 Eur paskola. Bendra visų įmokų suma – 16 837,20 Eur, o 2023 m, gruodžio mėnesiui nepadengta paskolos suma - 10 318,70 Eur. Kiekvieną mėnesį moka po 233,85 Eur įmokas. Paskola bus išmokėta 2029 metais. Taip pat pažymėjo, kad nutraukus jos ir jos buvusio sutuoktinio A. G. santuoką yra įsipareigota sumokėti jam 15 000 Eur dydžio kompensaciją ir ieškinio teikimo dieną skola A. G. yra 7 500 Eur.
Atsiliepimas
3. Atsakovas M. P. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, jog su pateiktu ieškiniu sutinka iš dalies, t. y. sutinka su reikalavimu dėl bendravimo tvarkos pakeitimo, tačiau su išlaikymo dydžio padidinimu nesutinka visiškai ir šį reikalavimą prašo atmesti. Atsakovas nekilnojamojo turto įsigijęs nėra, turi transporto priemonę VW Golf, 2001 m.; gaunamos pajamos yra vidutiniškai 639 Eur, atsakovo šeimoje auga dvi nepilnametės dukros – S. P., gim. (duomenys neskelbtini), ir O. P., gim. (duomenys neskelbtini).
4. Išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (duomenys neskelbtini) apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovas palaikė 2024 m. sausio 16 d. išvadą dėl nepilnamečio vaiko interesų Nr. 6SD-548, prašė ieškinį tenkinti, atkreipė dėmesį, jog vaiką augina viena ieškovė, kuriai tenka didesnė išlaidų suma, todėl prašoma suma atitinka vaiko interesus, ji nėra didelė.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) rūmai 2024 m. balandžio 5 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies: pakeitė 2020 m. rugsėjo 28 d. (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) rūmų nutartimi civilinėje byloje Nr. 2SP-11259-1119/2020 priteistą nepilnamečiam vaikui A. P. išlaikymo dydį ir priteisė iš atsakovo M. P. nepilnamečiam vaikui A. P. išlaikymą, mokamą periodinėmis išmokomis po 190 Eur kas mėnesį nuo ieškinio pateikimo teismui dienos, t. y. nuo 2023 m. gruodžio 20 d. iki vaiko pilnametystės, priteisto išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją; pakeitė 2020 m. rugsėjo 28 d. (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) rūmų nutartimi civilinėje byloje Nr. 2SP-11259-1119/2020 nustatytą bendravimo tvarką; iš atsakovo M. P. priteisė bylinėjimosi išlaidas.
6. Teismui įvertinus tai, jog šalių dukra pietus valgo mokykloje, kilo abejonių dėl vaiko mitybos mieste, ką šalių vaikas konkrečiai valgo mieste ir kur yra išleidžiami ieškovės kas dieną duodami 3 Eur, ir ar tikrai pinigai yra leidžiami maistui, ar jie leidžiami kitais tikslais. Taip pat teismas nurodė, jog ieškovė poreikių lentelėje atskirai nurodo kas mėnesį išleidžiamą 30 Eur sumą (kur nurodo, kad išvykų metu vaikai valgo kavinėse, nusiperka skanumynų), tad šių išlaidų dalis (pavalgymas mieste), teismo nuomone, persidengia su išlaidomis kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Atsižvelgdamas į šalių nepilnametės dukros amžių, įvertinęs visuotinai žinomas maisto prekių ir produktų kainas, teismas sprendė, jog tikėtina, kad 12 metų vaiko maitinimui yra reikalinga kiek mažesnė, nei ieškovės nurodyta 200 Eur per mėnesį suma, todėl ją pripažino tik iš dalies įrodyta ir pagrįsta.
7. Teismas konstatavo, kad atsižvelgiant, jog vaikas yra paauglys, auga (drabužių ir avalynės dydžiai nuolat kinta) ir beveik kiekvieną sezoną yra reikalinga jį aprūpinti tinkamais sezoniniais drabužiais ir avalyne, todėl tikėtina, jog vidutinės mėnesio išlaidos aprangai (drabužiams ir avalynei) per mėnesį sudaro apie 60-70 Eur.
8. Teismas, vertindamas išlaidas, nurodytas mokymosi priemonėms, savišvietai ir t.t. (40 Eur) bei ekskursijoms, stovykloms, išvykoms (30 Eur), sprendė, jog praėjus keturiems metams nuo tada, kai šalys susitarė dėl 150 Eur išlaikymo dydžio nepilnamečiam vaikui priteisimo, šalių dukra ir toliau lanko mokyklą, važiuoja į ekskursijas ir t.t., tad šioje apimtyje, teismas sprendė, jog ieškovė neįrodė, kad šiose srityse dukros poreikiai iš esmės yra pasikeitę/išaugę. Teismas sutiko, kad prekių kainos kiek padidėjusios, tačiau esant infliacijai, įstatymų leidėjas ir numatė būtent išlaikymo dydžio indeksacijos institutą, kuriuo ieškovė naudojasi, ir todėl šiuo metu dėl netaikytos indeksacijos atsakovui susidarė išlaikymo įsiskolinimas, kurio išieškojimą vykdo antstolis. Teismas taip pat nurodė, kad ieškovė atskirai vertina sumas, susijusias su ekskursijomis, stovyklomis bei išvykomis (30 Eur kas mėnesį) bei išlaidos atostogoms (40 Eur), kur taip pat įvardijamos tos pačios išvykos, pramogos: valgymas kavinėse, lankymasis muziejuose, įvairiuose pramogų parkose ir t.t. Atsižvelgiant į tai, teismas sprendė, jog dalis nurodytų išlaidų yra sudubliuotos ir tokiu būdu išlaidos nepagrįstai išdidintos. Teismas vertindamas kitas išlaidas - draudimui, būsto nuomos, mokesčiai, vaistai, pripažino, jog jos yra įrodytos ir pagrįstos.
9. Teismas nurodė, kad vaiko išlaikymui patiriamos išlaidos tam tikrais atvejais susidaro dėl pačios ieškovės pasyvių veiksmų. Šias išvadas teismas darė atsižvelgdamas į tai, jog teismo posėdžio metu atsakovas prašė ieškovės, jog ji gitaros dukrai nepirktų, nes namuose yra jo sesers likusi gitara, tad dukra turėtų reikiamą muzikos instrumentą. Teismas vertino, jog šalys turėtų labiau komunikuoti ir bendradarbiaudamos spręsti galimai nenumatytų pirkinių pirkimą, taip būtų galima sutaupyti dalį dukros išlaikymui reikalingų lėšų. Be to, bendru susitarimu užtikrinus tam tikrą dukros poreikį, atlikusią pinigų sumą būtų galima panaudoti kitiems dukros poreikiams užtikrinti.
10. Vertindamas išlaidas buičiai, kompiuteriui, telefonui ir t.t., teismas pripažino, jog šioje apimtyje ieškovė tik iš dalies įrodė tokių išlaidų pagrįstumą. Teismo vertinimu, pirktų baldų, kitų daiktų, patirtos išlaidos turėtų būti vertintinos, kaip visų bute gyvenančių asmenų patiriamos bendros išlaidos. Teismas kritiškai vertino ieškovės nurodytą aplinkybę, jog šalių dukra namie turi savo asmeninį internetą ir nurodė, jog tokios papildomai patiriamos išlaidos negali būti laikytinos kaip pagrįstos. Teismas pastebėjo, jog ieškovės nurodyti daiktai nėra greitai susidėvintys, kaip pvz. pakrovėjas gali ir paprastai tinka kelių modelių telefonams pakrauti, ausinės irgi paprastai nėra keičiamos kasmet. Taip pat negalima iki galo įvertinti perkamų daiktų dažnumą, nes vaikas tuo pačiu telefonu gali naudotis ir vienerius metus, kur esant galimybei tėvai gali ir perka naujesnio modelio telefoną, bet gali būti telefonu naudojamasi net ir keletą metų. Teismas taip pat pastebėjo, jog esant dažnai besikartojančioms situacijoms, kuomet daiktai yra sulaužomi, sugadinami ir pan., vertėtų pagalvoti apie kilnojamų daiktų draudimą, kuris, teismo vertinimu, galėtų padėti ženkliai sumažinti patiriamų išlaidų dydį. Teismas nurodė, jog minėtos išlaidos vaikams labiau patiriamos atsižvelgiant į bendrą tėvų turtinę padėtį, ir patys tėvai turėdami finansines galimybes minėtus daiktus perka dažniau bei geresnių/garsesnių gamintojų, todėl bendrai vertinant šias patiriamas išlaidas, teismas sprendė, jog ieškovė šių išlaidų dydį pagrindė tik iš dalies.
11. Teismas nustatė, jog 2020 m., kuomet šalys tarėsi dėl dukrai teikiamo išlaikymo dydžio, šalių dukrai jau reikėjo akinių ir ji juos nešiojo, tad šios išlaidos šalių jau buvo įvertintos, tad šioje apimtyje teismas nurodė, jog negalima daryti išvados, jog pasikeitė – išaugo šalių dukros poreikiai. Tai, kad dukra pas gydytojus oftalmologus vežama į (duomenys neskelbtini) ir patiriamos išlaidos kurui, yra pagrįstos išlaidas, tačiau tiek 2020 m., tiek 2024 m. dukra buvo vežama ir dabar vežama pas gydytojus į (duomenys neskelbtini), tad šios išlaidos nėra naujai atsiradusios, todėl negalima teigti, jog šioje dalyje iš esmės pasikeitė dukros poreikiai.
12. Teismas įvertinęs byloje esančius duomenis iš dalies sutiko su atsakovo atstovės pozicija, jog vaikams medicininė pagalba teikiama nemokamai, todėl išlaidų dėl medicininės teikiamos pagalbos būtų galima išvengti/sutaupyti, tačiau tuo pačiu pritarė ir ieškovės išdėstytai pozicijai, jog esant poreikiui nedelsiant padėti dukrai, tenka kreiptis ir į privačius medikus, dėl ko yra patiriamos papildomos išlaidos, kadangi valstybinėse gydymo įstaigose eilės pas medikus yra labai ilgos, tad tokiu atveju patiriamos išlaidos vertintinos kaip tikslingos ir pagrįstos.
13. Teismas vertindamas ieškovės bendrai nurodytą dukros A. P. tik būtinųjų jos poreikių patenkinimui išleidžiamą 1 082,20 Eur sumą, nurodė, kad ieškovės nurodytos išlaidos neatitinka teisingumo ir protingumo kriterijų, jos iš esmės viršija pačios ieškovės šiuo metu gaunamas pajamas, iš kurių išlaikomas ne tik šalių vaikas, tačiau išsilaiko ir pragyvena pati ieškovė.
14. Vertindamas šakių turtinę padėtį, teismas nurodė, kad tiek ieškovė, tiek atsakovas turi turtinių įsipareigojimų, pasiėmę vartojimo kreditus, kas mėnesį mokamos įmokos yra abiejų panašios (ieškovės – 233,85 Eur, atsakovo – 210,87 Eur ir 42,28 Eur). Abi šalys nekilnojamojo turto neturi, tačiau ieškovė turtą nors ir yra pardavusi, bet už parduotą butą pinigai vis dar mokami dalimis, todėl ieškovė papildomai gauna pajamų. Tiek ieškovė, tiek atsakovas turi savo vardu registruotas transporto priemones: ieškovė – automobilį 2007 m. Audi Q7, atsakovas – automobilį 2001 m. Volkswagen Golf. Vertinant minėtą turtą akivaizdu, jog ieškovės turima transporto priemonė yra ženkliai vertingesnė, remiantis viešai prieinamais duomenimis (www.autoplius.lt) matyti, jog tokių transporto priemonių kainos svyruoja nuo 4 600 Eur iki 8500 Eur, tuo tarpu atsakovo turimos transporto priemonės kainos svyruoja nuo 440 Eur iki 1 880 Eur. Abi šalys yra dirbančios, gauna nuolatines pajamas. Teismas vertino, kad ieškovė gauna didesnį atlyginimą, nei atsakovas, šalys rimtesnių sveikatos problemų, kurios ribotų šalių darbingumą, neturi, neįgalumas nėra nustatytas. Teismas atkreipė dėmesį, kad nors ieškovė nurodė, jog 2020 m. dirbo (duomenys neskelbtini) ir buvo gaunamas ženkliai didesnio dydžio atlyginimas, nei ji gauna dabar dirbdama (duomenys neskelbtini), tačiau duomenų, kokia apimtimi ieškovės gaunamos pajamos pakito, į bylą nėra pateikusi.
15. Spręsdamas dėl išlaikytinių skaičiaus įtakos, nustatant iš atsakovo priteistino išlaikymo dydį, teismas nurodė, jog aplinkybė, kad ieškovė turi vieną nepilnametį vaiką, o atsakovas – turi tris nepilnamečius vaikus, buvo ir 2020 m. Teismas pažymėjo, kad tai, jog atsakovas turi dar du išlaikytinius, neatleidžia jo nuo pareigos teikti tinkamo dydžio išlaikymą šalių nepilnamečiui vaikui. Įvertinęs ieškovės prašomą padidinti išlaikymo dydį, teismas sprendė, kad priteisus iš atsakovo minėtą pinigų sumą, atsakovo turtinė padėtis itin suprastėtų, ir skirti piniginių lėšų likusių dviejų dukrų išlaikymui atsakovas praktiškai iš vis nebeturėtų, o tuo būtų pažeidžiamos kitų išlaikytinių teisės bei nebūtų užtikrinti kitų dviejų dukrų būtinieji poreikiai (CPK 185 straipsnis).
16. Teismas, įvertinęs visas byloje nustatytas aplinkybes, tai, kad ieškovė tik iš dalies įrodė išaugusius vaiko poreikius, kurių nebuvo 2020 m., bei įvertinęs atsakovo finansines galimybes, jo turimas sveikatos problemas, turimų kitų išlaikytinių skaičių, taip pat atsižvelgęs į tai, jog šiuo metu valstybė taip pat prisideda prie vaiko poreikių tenkinimo, sprendė, jog yra pagrindas tenkinti ieškovės ieškinį iš dalies ir pakeisti priteistą nepilnamečio vaiko išlaikymo dydį, iš atsakovo M. P. nepilnametei dukrai A. P. priteisiant 190 Eur dydžio išlaikymą, mokamą periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo dienos (2023 m. gruodžio 20 d.) iki vaiko pilnametystės (CK 3.200 straipsnis). Išlaikymą priteisus periodinėmis išmokomis, išlaikymo suma indeksuojama Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis). Teismo vertinimu, toks išlaikymo vaikui dydis, atsižvelgiant į šalių nepilnamečio vaiko amžių, jo poreikius ir jo poreikių patenkinimui reikalingą išlaidų dydį, tėvų turtinę padėtį, gaunamas darbines pajamas, kitų išlaikytinių buvimą bei išnaudotas galimybes dirbti ir užsidirbti, yra proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams ir jų tėvų turtinei padėčiai (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis, CK 1.5 straipsnio 4 dalis, 3.3 straipsnio 1 dalis).
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
17. Apeliaciniu skundu ieškovė E. V. prašo panaikinti (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) rūmų 2024 m. balandžio 5 d. sprendimo dalį, kuria reikalavimas padidinti dukros A. P. išlaikymo dydį tenkintas iš dalies, bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
17.1. Vertindamas nepilnametės dukros A. P. išaugusius specialiuosius poreikius dėl regos sutrikimo, teismas nepagrįstai sprendė, kad dukros poreikiai nepasikeitė, todėl, kad šalių dukra regėjimo problemų turėjo ir anksčiau, priteisiant išlaikymą 2020 m. Ir atsakovas teismo posėdžio metu pritarė, kad dukros poreikiai dėl regėjimo yra išaugę, tačiau teismas nepagrįstai nesivadovavo abiejų šalių pripažįstamu faktu, kad dėl regėjimo problemų nepilnametės dukros poreikiai yra padidėję, o vadovavosi tuo, kad regos problemų dukra turėjo ir anksčiau. Ieškovė pilnai įrodė ir pagrindė nepilnametės dukros regos problemas (pateikdama medicinos dokumentų išrašus) ir dėl jų padidėjusius dukros poreikius (pateikdama kvitus, čekius, kuriuose matyti išlaidos už perkamus akinius, lęšius, remontą, lašiukus), tačiau teismas nepagrįstai rėmėsi atsakovo paaiškinimais, kad ieškovė nesinaudoja akcijomis, nuolaidomis ir pan. Apeliantė pabrėžė, kad šalių dukra turi sunkią, progresuojančią akių būklę, jos rega šiai dienai jau siekia (duomenys neskelbtini)jai reikalingi specifiniai akiniai ir specifiniai lęšiai. Akinių parduotuvėse ir optikose esančios akcijos nebūna taikomos į tokias rimtas regos problemas.
17.2. Teismas netinkamai įvertino nepilnametės dukros A. P. specialiuosius poreikius dėl psichikos sveikatos sutrikimo – depresijos, ieškovė pateikė visus įrodymus apie tai, kad dukra serga vidutinio sunkumo depresija, jai išrašyti nekompensuojami antidepresantai, nustatyta, kad dukra žaloja save, buvo gydyta psichiatrinėje ligoninėje. Dėl ūmaus pablogėjimo dukra eina pas psichiatrą, jai ieškoma skubi ir intensyvi psichoterapinė pagalba, dėl ko patiriamos papildomos išlaidos.
17.3. Ieškovė su dukra gyvena nuomojame būste su baldais ir pagrindė, kad dukrai pirko čiužinį, spintą, kilimą, pateikė rašytinius įrodymus apie daiktų pirkimą, pridėjo spintos nuotrauką, kurioje matyti ant spintos padėti vaikiški žaislai. Teismas netinkamai motyvavo, kad ieškovė spintą ar kilimą galėjo naudoti saviems poreikiams tenkinti. Taip pat teismas nepagrįstai dvejojo ieškovės argumentais, kad dukra turi savo asmeninį internetą (nes ieškovė internetu dalijasi su savo sugyventiniu), kad jai perkami technikos ir buities daiktai. Tokia teismo motyvacija sprendime laikytina neteisėta ir nepagrįsta, nes nėra jokių būdų ar priemonių kaip ieškovė galėtų įrodyti, kad spinta ar kilimu naudojasi vien dukra, kad jai perkami kiti buities ir technikos daiktai, kuriais naudojasi tik dukra, o ne visa šeima ar kiti pašaliniai asmenys.
17.4. Vertindamas ir kitas patiriamas išlaidas (maistui, drabužiams, kelionėms, kt.), teismas visas jas laiko nepagrįstas arba tik dalinai pagrįstas, dvejodamas tik ieškovės paaiškinimais ir išimtinai remiasi atsakovo pusės paaiškinimais ir apmąstymais apie tam tikras išlaidas, nepateikiant jokių duomenų apie minėtų išlaidų nepagrįstumą.
17.5. Ieškovė nurodė, kad dukra lanko mokamus gitaros užsiėmimus bei chorą. Dėl dukros lankomo užsiėmimo reikia pirkti gitarą. Teismas sprendime nurodė, kad vaiko išlaikymui patiriamos išlaidos tam tikrais atvejais susidaro dėl pačios ieškovės pasyvių veiksmų. Teismas tokį teiginį motyvavo, kad teismo posėdžio metu atsakovas paminėjo, kad turi nereikalingą gitarą ir ją duos dukrai, tad naujos pirkti nereikės, tačiau atsakovas nuo teismo posėdžio, vykusio 2024 m. kovo 18 d. iki apeliacinio skundo pateikimo dienos, jokios gitaros dukrai neperdavė.
17.6. Teismas sprendime motyvavo, kad ieškovės turtinė padėtis geresnė nei atsakovo, nes ieškovė po santuokos nutraukimo su buvusiu sutuoktiniu pardavė kartu turėtą būstą ir gauna papildomas pajamas. 2024 m. balandžio mėnesį ieškovės parduoto buto pirkėjai galutinai išmokėjo visus piniginius įsipareigojimus ir ieškovė jokių papildomų pajamų nebegauna. Apeliantė nurodė, kad pardavus butą ir gavus ½ to buto pardavimo sumos ji liko be jokio asmeninio nekilnojamojo turto, dabar turi nuomotis būstą, o tuo tarpu atsakovas nemoka už nuomą, nes gyvena sugyventinės būste.
17.7. 2020 m. rugsėjo 28 d. (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) rūmų nutartimi civilinėje byloje Nr. 2SP-11259-1119/2020 nepilnametei dukrai priteisto išlaikymo dydis buvo 150 Eur. Iki naujo teismo sprendimo dėl indeksacijos išlaikymo dydis 2024 m. jau buvo pasiekęs 204 Eur, tai reiškia, kad teismas nors ir nustatė, kad nepilnametės dukros A. P. poreikiai yra padidėję, tačiau išlaikymo dydį faktiškai sumažino.
Atsiliepimas
18. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas M. P. prašė apeliantės E. V. apeliacinį skundą atmesti, palikti skundžiamą sprendimą nepakeistą ir priteisti atsakovo patirtas apeliacinės instancijos teisme bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
18.1. Ieškovė plačiau pasisako dėl nepilnametės dukros regos sutrikimų, nors apie šį sutrikimą buvo žinoma jau 2020 m., t. y. laikotarpiu, kai buvo priteistas iš atsakovo išlaikymas. Atsakovas teismo posėdžio metu pritarė, kad dukros poreikiai dėl regėjimo yra išaugę, tačiau tik tiek, jog akinukai yra perkami periodiškai.
18.2. Atsakovas nesutinka su ieškovės pozicija, jog akiniams nėra taikomos nuolaidos ir nurodo, jog visuotinai yra žinoma, jog akių patikra yra nemokama tuo atveju, jeigu toje optikos parduotuvėje yra įsigyjame akinai. Tuo tarpu ieškovė vyksta su dukra A. į (duomenys neskelbtini) pas gydytoją, kad dukrai būtų patikrinta rega, tačiau ieškovė gyvena (duomenys neskelbtini), tad yra pakankamas pasirinkimas gydytojų, kurie teikia regos patikrinimo bei gydymo paslaugas.
18.3. Apeliaciniame skunde nurodyta, kad ieškovė pateikė visus įrodymus apie tai, kad dukra serga vidutinio sunkumo depresija, jai išrašyti nekompensuojami antidepresantai, nustatyta, kad dukra žaloja save ir turėjo suicidinių minčių, dėl ko buvo gydyta psichiatrinėje ligoninėje. Dėl ūmaus pablogėjimo dukra eina pas psichiatrą, jai teikiama skubi ir intensyvi psichoterapinė pagalba. Nors ieškovė teigia, jog mokyklos psichologas ar nemokamas psichologas poliklinikoje nėra kvalifikuoti teikti tokią intensyvią pagalbą, tačiau tai patvirtinančių dokumentų nepateikia. Nors ieškovė turi teisę rinktis brangiai apmokamus specialistus bei mokamas privačias gydymo paslaugas, tačiau atsižvelgiant į atsakovo šeimos finansinę padėtį, ši dukros A. poreikių našta (privatūs gydytojai) neturėtų būti perkelta atsakovui.
18.4. Atsakovas nesutinka su nepilnamečio vaiko poreikių lentelėje nurodytomis dukros maitinimui skirtomis išlaidomis. Ieškovė nurodė, jog dukros maitinimui namuose per mėnesį yra skiriama apie 200 Eur, 60 Eur kainuoja pietūs mokykloje bei kasdien duoda po 3 Eur pavalgyti mieste, t. y. 90 Eur per mėnesį, be to 30 Eur sumą išleidžia maistui išvykų metu. Susumavus visas maistui skirtas išlaidas jos per mėnesį sudaro 380 Eur 12 metų vaiko maitinimui.
18.5. Pirmosios instancijos teismas tinkamai pastebėjo, jog tuo metu, kai dukra važiuoja į sanatoriją, nesudaro pagrindo teigti, jog dėl to yra patiriamos ženklai didesnės išlaidos, nes kuomet dukra būna sanatorijoje, ji gauna maistą, tad tuo laikotarpiu išlaidos maistui sumažėja. Taip pat atsakovas nurodė, jog teismas tinkamai nurodė, jog vaikui vykstant į sanatoriją, nėra būtinybės pirkti naujus rūbus, nes tuos pačius rūbus, kurie dėvimi kas dieną, gali būti dėvimi ir sanatorijoje. Be to, būnant sanatorijoje, nepatiriamos išlaidos pramogoms, kavinėms ir pan., tad tuo laikotarpiu vienos patiriamos išlaidos vaiko poreikių užtikrinimui koreliuoja su kitomis vaiko poreikių tenkinimui skirtinomis, tačiau nepatiriamomis išlaidomis.
18.6. Atsakovas nesutinka su ieškovės noru į poreikius įtraukti neva būsimas dukros išlaidas, kurios pvz. yra skirtos baseino lankymui. Šiuo metu dukra baseino nelanko, tuoj bus dukros atostogos, ji galės pramogauti gamtoje kartu su atsakovu, vyks į vaikų stovyklą, tad net nėra tikslios datos, kada dukra A. pradėtų lankyti baseiną. Menamos būsimos išlaidos negali būti pagrindas priteisti didesnį išlaikymą iš atsakovo.
Žemesnės instancijos teismas
18.7. Atsakovas sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, kuriame teismas pasisakė, jog ieškovės turtinė padėtis yra geresnė nei atsakovo, nes ieškovė, po santuokos nutraukimo su buvusiu sutuoktiniu, pardavė kartu turėtą būstą ir gauna (gavo) papildomas pajamas. Atsakovas jokių papildomų pajamų negauna. Priešingai, atsakovas augina mažamečius vaikus, tad jiems susirgus yra priverstas pasiimti nedarbingumo pažymėjimą, kad vaikų mama galėtų dirbti ir išsaugoti darbo vietą.
Šalies argumentai
18.8. Ieškovė klaidina teismą teigdama, jog atsakovas teismo posėdžio metu paminėjo, kad svarsto galimybę vykti dirbti į užsienį, tačiau tai ketina daryti tik tada, kai šiek tiek paūgės vaikai, nes turi padėti juos auginti. Be to, atsakovas neslepia, jog gyvena su vaikų mama ir veda bendrą ūkį. Atsakovas neturi galimybės nei įsigyti nuosavą būstą, nei prisidėti prie jo vaikų mamos būsto įsigijimo, nes jo pajamos yra nepakankamos. Pastaruoju metu antstolio patvarkymu yra nurašomos priteistos išlaikymo sumos, tad didžioji šeimos išlaikymo našta tenka jo vaikų mamai.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies
19. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
20. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl nepilnamečiam vaikui priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo.
Dėl naujų įrodymų
21. Apeliantė kartu su apeliaciniu skundu pateikė naujus įrodymus: duomenis apie darbo užmokestį, kurį apeliantė uždirbdavo (duomenys neskelbtini), akinių pirkimo kvitą, akinių receptą, įrodymus apie apmokėtas stovyklos išlaidas, įrodymus apie išvykas, susirašinėjimą su optikos parduotuvėmis. Atsakovas kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateikė atlyginimo lapelius, paskolos sutartis, antstolės G. Ž. vykdomuosius dokumentus, mokėjimo kvitus, vaikų stovyklos kainas.
22. Pažymėtina, jog įrodymai, kuriais grindžiami ieškinio reikalavimai, pateikiami kartu su ieškiniu (CPK 135 straipsnio 2 dalis), esant poreikiui jie gali būti renkami ir teikiami iki bylos pirmosios instancijos teisme nagrinėjimo iš esmės pabaigos (CPK 251 straipsnis). Papildomų įrodymų pateikimas apeliacinės instancijos teisme ribojamas, net jei jų pateikimą inicijuoja bylos šalis (CPK 314 straipsnis). CPK 314 straipsnis reglamentuoja naujų įrodymų priėmimą apeliacinės instancijos teisme. Minėta norma nustato, kad teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus ir kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau.
23. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad naujų įrodymų pateikimo apeliacinės instancijos teismui draudimas nėra absoliutus. Pagrindinis bet kurios instancijos teismo tikslas yra teisingas bylos išnagrinėjimas, siekiant nustatyti materialią tiesą byloje. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujo pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar galėjo šis konkretus įrodymas būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo, bei atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką sprendžiant šalių ginčą. Apeliacinės instancijos teismas, net nustatęs, kad įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teisme, turi nustatyti, ar nėra sąlygų taikyti CPK 314 straipsnyje išvardytas išimtis, ir šį įrodymą priimti. Teismas turi taikyti įstatymus tik patikimais duomenimis nustatęs bylai svarbias faktines aplinkybes. Apeliacinės instancijos teisme yra sprendžiami fakto klausimai, t. y. nustatomos faktinės bylos aplinkybės, todėl gali būti priimami nauji įrodymai, jeigu šalis procesu ir teise teikti įrodymus nepiktnaudžiauja (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-218-916/2016 14 punktą; 2014 m. rugsėjo 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-347/2014 ir joje nurodytą praktiką).
24. Apeliacinės instancijos teismas, nenustatęs, kad naujų dokumentų pateikimo būtinybė iškilo tik po to, kai buvo priimtas ieškovei iš dalies palankus teismo sprendimas ar kad teismas nepagrįstai būtų svarstęs jų priėmimo klausimą ir nepagrįstai atsisakęs juos priimti, taip pat atsižvelgdamas į naujų įrodymų pateikimo apeliacinės instancijos teisme ribojimo tikslus, įrodymams keliamus leistinumo ir sąsajumo reikalavimus, prie apeliacinio skundo pridėtų naujų dokumentų nepriima ir jų nevertina.
Dėl faktinių bylos aplinkybių
25. Byloje nustatyta, kad ieškovė E. V. ir atsakovas M. P. yra nepilnametės A. P., gim. (duomenys neskelbtini), tėvai. (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) rūmų 2020 m. rugsėjo 28 d. nutartimi buvo patvirtinta 2020 m. rugsėjo 3 d. šalių sudaryta taikos sutartis civilinėje byloje Nr. 2SP-11259-1119/2020, kuria šalys susitarė, jog M. P. nepilnametės dukters A. P. išlaikymui mokės 150 Eur dydžio periodines išmokas kiekvieną mėnesį nuo 2020 m. liepos 1 d. iki vaiko pilnametystės; E. G. (šiuo metu V.) dukters išlaikymui kiekvieną mėnesį iki vaiko pilnametystės papildomai skiria tiek lėšų, kiek bus būtina, siekiant visiškai patenkinti nepilnamečio vaiko kasdienius poreikius (teismo nutarties priėmimo dieną tai sudaro 150 Eur). Medicininių dokumentų išrašai patvirtina, kad šalių nepilnametei dukrai diagnozuotas vidutinio sunkumo depresijos epizodas, akomodacijos sutrikimai, miopija (trumparegystė), astigmatizmas.
26. Apeliantė nuo 2023 m. kovo 29 d. yra sudariusi gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį dėl gyvenamųjų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), nuomos. Apeliantei 2023 m. kovo 21 d. suteiktas 10 800 Eur dydžio vartojimo kreditas, jos mėnesinę įmoką sudaro 233,85 Eur. Ieškovės gaunamas darbo užmokestis atskaičius mokesčius svyruoja nuo 1071,87 Eur iki 1366,16 Eur. Ieškovės vardu registruota transporto priemonė Audi Q7, 2007 m.
27. Atsakovas M. P. be A. P. turi ir kitų išlaikytinių: nepilnametę dukrą O. P., gim. (duomenys neskelbtini), ir S. P., gim. (duomenys neskelbtini). Atsakovo gaunamas darbo užmokestis atskaičius mokesčius svyruoja nuo 466,50 Eur iki 733,87 Eur. Atsakovas turi kreditorinių įsipareigojimų, kuriuos sudaro dėl paimtų kreditų susidariusios mokėtinos sumos. Atsakovo vardu registruoto nekilnojamojo turto nėra. Atsakovo vardu registruota transporto priemonė – Volkswagen Golf, 2001 m. A. G. Ž. kontoroje vykdomas išieškojimas iš atsakovo M. P. dėl 150 Eur periodinių išmokų ir 1311 Eur išlaikymo įsiskolinimo A. P. naudai.
Dėl nepilnamečio vaiko poreikių pasikeitimo
28. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad du pagrindiniai kriterijai, kurie turi būti įvertinti sprendžiant klausimą dėl vaiko išlaikymo dydžio, kylantys iš CK 3.192 straipsnio, yra vaiko poreikiai bei tėvų turtinė padėtis. Šie abu kriterijai vertinami kompleksiškai ir proporcingai vienas kitam.
29. Pagal CK 3.201 straipsnio, reglamentuojančio išlaikymo dydžio ir formos pakeitimą, nuostatas pagrindas išlaikymo dydžiui pakeisti yra iš esmės pasikeitusi šalių turtinė padėtis, taip pat pasikeitę vaiko (vaikų) poreikiai. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad išlaikymo dydžiui pakeisti būtina nustatyti pagrindą, kurį sudaro konkrečios faktinės aplinkybės, t. y. esminiai skolininko turtinės padėties pasikeitimai arba vaiko poreikių pasikeitimas; išlaikymą teikiančio tėvo turtinės padėties nedidelis pasikeitimas nėra pagrindas keisti išlaikymo dydį; sprendžiant išlaikymo dydžio pakeitimo klausimą turi būti laikomasi vieno pagrindinių šeimos teisinių santykių reglamentavimo principų – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo (CK 3.3 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-306/2005, 2005 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2005, 2006 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-341/2006).
30. Taigi, nuspręsdamas, ar yra pagrindas priteistam išlaikymo dydžiui pakeisti, teismas turi nustatyti ir įvertinti dvejopo pobūdžio aplinkybes: pirma, aplinkybes, susijusias su tėvų turtinės padėties esminiu pasikeitimu (pvz., vienas iš tėvų, teikęs vaikui išlaikymą, iš dalies ar visiškai prarado darbingumą ir dėl to gerokai sumažėjo jo nuolatinės pajamos arba, priešingai, pakeitė darbą ir gauna gerokai didesnes pajamas; pablogėjus sveikatos būklei, jei toks pablogėjimas yra nuolatinio pobūdžio, padidėjo išlaidos sveikatos priežiūrai; gavo palikimą arba laimėjo didelę pinigų sumą loterijoje; atsirado kitų pagal įstatymą išlaikytinų asmenų ir kt.), ir, antra, aplinkybes, susijusias su vaiko poreikių pasikeitimu – padidėjimu (pvz., dėl vaiko ligos atsirado papildomų sveikatos priežiūros išlaidų, didesnių išlaidų reikia vaiko mokymui, gebėjimų ugdymui, pomėgiams ir kt.) ar sumažėjimu (vaikas nebelanko papildomo ugdymo užsiėmimų, pasveiko po ligos, kurios gydymui reikėjo specialių išlaidų, ir kt.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-24/2013).
31. Nagrinėjamu atveju ieškovė nurodo, kad dukros būtinieji poreikiai sudaro 1082,20 Eur per mėnesį. Atsakovas nurodo, kad nepilnametės dukros poreikiai realiai yra ženkliai mažesni, o kai kuriuos poreikius (pramogoms, kelionėms) reikėtų mažinti, nes jie nėra priskirti prie būtinųjų; akcentavo, kad ieškovė turėtų išnaudoti galimybes naudotis valstybės lėšomis apmokamomis sveikatos priežiūros paslaugomis, o ne privačia medicinine pagalba. Pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, kad minimali neįrodinėtina vaikui reikalingo išlaikymo dydžio suma šiuo metu yra 612 Eur (kiekvienam tėvui po 306 Eur), sprendė, kad ieškovė neįrodė, jog dukters išlaikymui yra reikalinga didesnė negu minimali, teismų praktikoje pripažįstama ir neįrodinėtina suma.
32. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsižvelgiant į ieškovės pateiktus duomenis apie gaunamas pajamas ( nuo 1071 iki 1366 Eur), būsto išlaikymo išlaidas (300 Eur), kad mėnesį mokamą grąžintiną paskolos dalį (233 Eur), yra akivaizdu, jog ieškovės dukters išlaikymui negali skirti nurodomos 1082 Eur sumos. Pažymėtina, kad nei atsakovas nenurodė, nei pirmosios instancijos teismas nenustatė, koks konkretus išlaikymo dydis yra pakankamas šiuo metu dukters būtinųjų poreikių tenkinimui.
33. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliantės argumentu, jog pasikeitusios faktinės aplinkybės sudaro pagrindą peržiūrėti priteisto išlaikymo dydį ir jį padidinti. Nuo (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) rūmų nutarties, kuria patvirtinta šalių sudaryta taikos sutartis dėl išlaikymo nepilnametei dukrai priteisimo, priėmimo praėjo beveik 4 metai. Nors šalių dukra minėtos nutarties priėmimo metu lankė mokyklą, jai buvo 8 metai, tačiau jai augant ir šiuo metu būnant 12 metų paauglei, išaugo ir poreikiai susiję su jos lavinimu, laisvalaikio praleidimu bei ugdymu. Taip pat labai svarbi aplinkybė, jog apeliantės ir atsakovo nepilnametė dukra susidūrė su sveikatos problemomis – psichinės sveikatos būklės sutrikimais bei regos problemomis. Svarbu pažymėti, kad apeliantė neginčija, kad dukra ir 2020 metais turėjo su rega susijusių problemų, tačiau apeliantė nurodė, kad dukters regėjimas blogėja, todėl ji susiduria su padidėjusiomis išlaidomis akiniams, vaistams, gydymui. Šiuos apeliantės argumentus patvirtina ir kartu su ieškiniu pateikti medicinos dokumentų išrašai, kurie patvirtina, kad A. P. akių būklė blogėja.
34. Esant tokiai situacijai, natūralu, kad ieškovė reikalauja didesnio išlaikymo dukrai, nei kad buvo sutartas šalių 2020 metais. Atkreiptinas dėmesys, kad sudarant šalių taikos sutartį 2020 metais, ieškovė sutiko, kad atsakovas prie dukters išlaikymo prisidėtų 150 Eur suma, pati prisiėmė pareigą skirti tiek lėšų, kiek bus būtina, siekiant visiškai patenkinti nepilnamečio vaiko kasdienius poreikius, tačiau su pastaba, kad teismo nutarties priėmimo dieną tai sudaro 150 Eur. Tai reiškia, kad 2020 metais dukters išlaikymo išlaidas šalys pasidalino per pusę. Šiuo metu, kai šalys nesutaria, kokie yra vaiko poreikiai ir kokia dalimi skyrium gyvenantis tėvas turi prisidėti prie dukters išlaikymo, ginčas sprendžiamas teisme ir teismas kiekvieno iš tėvų teiktino išlaikymo dydį turi nustatyti proporcingai nepilnamečio vaiko poreikiams bei tėvų turtinei padėčiai.
Dėl tėvų turtinės padėties ir išlaikymo dydžio proporcingumo
35. Spręsdamas, ar yra pagrindas pakeisti priteistą išlaikymo dydį, teismas turi įvertinti ne tik aplinkybes, susijusias su vaiko poreikio pasikeitimu – padidėjimu ar sumažėjimu, tačiau ir aplinkybes susijusias su tėvų turtinės padėties esminiu pasikeitimu, jeigu tokios aplinkybės yra įrodinėjamos. Nagrinėjamu atveju ieškovė nurodė, kad jos finansinė padėtis pablogėjo. Esant nurodytoms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendžiant klausimą dėl pagrindo pakeisti priteistą išlaikymo dydį įvertino ir nepilnamečio vaiko tėvų galimybes mokėti jam išlaikymą.
36. Sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamų, pakankamų vaikui išlaikyti, todėl tėvas (motina) turi imtis realių veiksmų savo turtinei padėčiai pagerinti. Asmens galėjimas ar negalėjimas pagerinti savo turtinę padėtį yra vertinamoji aplinkybė, priklausanti tiek nuo objektyvių, tiek nuo subjektyvių veiksnių. Subjektyvūs veiksniai – tai paties asmens pastangos, noras, požiūris ir jo vertinamos galimybės gauti pajamas; objektyvūs – išsilavinimas, amžius, sveikata, šalies ekonominė situacija ir kitos aplinkybės, kurių asmuo negali valdyti ir negali būti laikomas už jas atsakingu (LAT 2010 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-32/2010).
37. Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovas, siekdamas pagrįsti savo sudėtingą turtinę padėtį, pateikė teismui su vartojimo kreditų suteikimu susijusius dokumentus bei gaunamo darbo užmokesčio išklotines. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, aplinkybė, kad atsakovas turi finansinių prievolių, neatleidžia jo nuo pareigos teikti nepilnamečiui vaikui optimalų ir jo poreikius užtikrinantį išlaikymą. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad aplinkybė, jog asmuo prisiima prievolių pagal kredito sutartį, netiesiogiai patvirtina jo gaunamų pajamų pakankamumą kreditui išmokėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-24/2013). Be to, atsakovo pateikti duomenys patvirtina, kad daugelį vartojimo kreditų jis gavo jau po nepilnamečių vaikų gimimo, todėl imdamas minėtus kreditus jis turėjo pareigą įvertinti savo galimybes mokėti einamąsias kredito įmokas ir atitinkamai išlaikyti nepilnamečius vaikus.
38. Lietuvos teismų praktikoje taip pat pripažįstama, kad nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (LAT 2021 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-379-916/2021), kad vien atsakovo šiuo metu gaunamos nedidelės pajamos nėra pakankamai svari priežastis nevykdyti pareigos teikti nepilnamečiui vaikui būtinų poreikių patenkinimą užtikrinantį išlaikymą.
39. Atkreiptinas dėmesys, kad (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) rūmų 2020 m. rugsėjo 3 d. nutartimi nepilnametei A. P. priteisto išlaikymo kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis dydis buvo 150 Eur, kuris dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka taikomos indeksacijos 2024 m. siekė 204 Eur. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliantės argumentu, kad pirmosios instancijos teismas pakeisdamas priteisto išlaikymo dydį iki 190 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, išlaikymo dydį faktiškai sumažino.
40. CK 3.208 straipsnyje nustatyta, kad tais atvejais, kai išlaikymas buvo priteistas periodinėmis išmokomis, išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Kaip matyti iš nurodytos teisės normos, periodinių išmokų indeksavimo klausimas yra išsprendžiamas ne teismo sprendimu ar teismo patvirtinta taikos sutartimi, o įstatymu – CK 3.208 straipsnyje aiškiai įvardytos indeksacijos taikymo sąlygos: 1) jeigu išlaikymas buvo priteistas periodinėmis išmokomis; ir 2) atsižvelgiant į infliaciją.
41. Indeksavimas – tai periodinių išmokų perskaičiavimas, siekiant visiškai ar iš dalies kompensuoti dėl vartotojų kainų padidėjimo prarastas pajamas (Indeksavimo tvarkos aprašo 2 punktas). Taigi, siekiant apsaugoti vaiko, kuriam yra priteistas išlaikymas periodinėmis išmokomis, interesus, t. y. kad jam teismo sprendimu atitinkamam laikotarpiui priteistas išlaikymas turėtų tokią pačią perkamąją galią kaip ir teismo sprendimo priėmimo metu, įstatymų leidėjas yra įtvirtinęs priteisto periodinėmis išmokomis išlaikymo indeksavimo institutą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-344/2010).
42. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. liepos 9 d. nutarimo Nr. 684 „Dėl Periodinėmis išmokomis priteisto išlaikymo sumos ir atlyginamos žalos indeksavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ 3 punktu, periodinės išmokos indeksuojamos atsižvelgiant į praėjusių metų gruodžio mėnesio, palyginti su ankstesnių metų gruodžio mėnesiu, vartotojų kainų indeksą, kurį apskaičiuoja ir skelbia Lietuvos statistikos departamentas. Periodinės išmokos indeksuojamos, kai kainų indeksas lygus 101 arba didesnis. Periodinės išmokos indeksuojamos kartą per metus einamųjų metų vasario mėnesį (4 punktas). Periodinė išmoka dauginama iš vartotojų kainų indekso ir dalijama iš 100, gautas dydis apvalinamas vieno euro tikslumu: 49 ir mažiau centų atmetama, o 50 ir daugiau centų apvalinama iki euro (5 punktas). Po pirmojo periodinės išmokos indeksavimo vėliau indeksuojamos perskaičiuotos periodinės išmokos (6 punktas).
43. Remiantis nustatyta indeksavimo tvarka ir Lietuvos statistikos departamento oficialiai skelbiamais vartotojų kainų indeksais, atsakovas M. P. nepilnametės dukros A. P. išlaikymui turėjo mokėti: nuo 2021 m. vasario 1 d. – 150 Eur (vartotojų kainų indeksas nesiekė 101); nuo 2022 m. vasario 1 d. – 165,9 Eur (150 Eur x 110,6 / 100); nuo 2013 m. vasario 1 d. – 202 Eur (165,9 Eur x 121,7 / 100); nuo 2024 m. vasario 1 d. – 204 Eur (202 Eur x 101,2 / 100). Taigi, matyti, kad atsakovas nuo 2024 m. vasario 1 d. dukros A. P. išlaikymui turėjo pareigą kas mėnesį mokėti ne 150 Eur išlaikymo sumą, o 204 Eur.
44. Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs bylos aplinkybes, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas priteistino išlaikymo dydį, neatsižvelgė į visus bylos esančius įrodymus, vaiko poreikius, bei tėvo galimybes teikti išlaikymą, todėl skundžiamas teismo sprendimas šioje dalyje keistinas, 2020 m. rugsėjo 28 d. (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 2SP-11259-1119/2020 priteistą dukros A. P. išlaikymo dydį padidinant ir priteisiant iš atsakovo M. P. dukros išlaikymui po 220 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo dienos iki vaiko pilnametystės, sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme
45. Jeigu apeliacinės instancijos teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą (CPK 93 straipsnio 5 dalis).
46. Nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas šalių patirtų išlaidų susijusių su teisinių paslaugų suteikimu atlyginimu, nurodė, kad šioje byloje yra pagrindas nukrypti nuo bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, priteisiant šalims po 50 proc. jų patirtų bylinėjimosi išlaidų susijusių su suteiktomis teisinėmis paslaugomis. Teismas sprendė, kad ieškovės naudai iš atsakovo priteistina 850 Eur bylinėjimosi išlaidų, atsakovo naudai iš ieškovės priteistina 250 Eur bylinėjimosi išlaidų, atlikus vienarūšių priešpriešinių reikalavimų įskaitymą, ieškovei iš atsakovo priteisė 600 Eur bylinėjimosi išlaidų. Apeliaciniame skunde ieškovė nurodė, kad nesutinka su teismo sprendimo dalimi dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, sprendimo dalies dėl bylinėjimosi išlaidų neskundė, todėl apeliacinės instancijos teismas sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo pirmosios instancijos teisme palieka nepakeistą.
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
47. Bylinėjimosi išlaidos paskirstytinos proporcingai patenkintų ir atmestų apeliacinio skundo reikalavimų daliai (93 str. 5 d.). Bylose dėl išlaikymo priteisimo ieškovai nuo žyminio mokesčio mokėjimo yra atleidžiami (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovė atleista, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimo daliai. Bylose dėl išlaikymo priteisimo periodinėmis išmokomis žyminis mokestis turi būti skaičiuojamas pagal bendrą išmokų už vienerius metus sumą (CPK 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
48. Apeliacinio skundo suma yra 1 920 Eur (160 x12). Patenkinta apeliacinio skundo dalis yra 360 Eur arba 18 proc., todėl iš atsakovo turėtų būti priteista žyminio mokesčio dalis proporcingai patenkintai apeliacinio skundo daliai, nuo kurios ieškovė buvo atleista – 7,92 Eur, kuri yra mažesnė negu 8 Eur, todėl iš atsakovo nepriteisiama (CPK 96 straipsnio 6 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
nutaria:
Pakeisti (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) rūmų 2024 m. balandžio 5 d. sprendimo dalį dėl priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo.
2020 m. rugsėjo 28 d. (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) rūmų nutartimi civilinėje byloje Nr. 2SP-11259-1119/2020 priteistą nepilnamečiam vaikui A. P. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymo dydį pakeisti ir priteisti iš atsakovo M. P. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečiam vaikui A. P. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą, mokamą periodinėmis išmokomis po 220 Eur (du šimtus dvidešimt eurų) kas mėnesį nuo ieškinio pateikimo teismui dienos, t. y. nuo 2023 m. gruodžio 20 d. iki vaiko pilnametystės, priteisto išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.
Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.