Šiaulių apygardos teismo nutartis, e2A-123-372/2024

Teismas: Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2024-04-17
Bylos Nr.: e2A-123-372/2024
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Egidijus Mockevičius, Lina Muchtarovienė, Birutė Simonaitienė
Ieškovas: A. B.
Atsakovas: S. P.

Kategorijos

Civilinė byla Nr. e2A-123-372/2024Teisminio proceso Nr. 2-70-3-05217-2021-2Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.4.4.2; 2.3.4.4.3; 2.3.4.4.4; 3.2.4.11; 3.3.1.14; 3.3.1.18.1; 3.3.1.20 (S)

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. balandžio 17 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Egidijaus Mockevičiaus, Linos Muchtarovienės ir Birutės Simonaitienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. B. ir trečiojo asmens, pareiškusio savarankiškus reikalavimus, V. B. apeliacinius skundus dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. gruodžio 4 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-4225-841/2023 pagal ieškovo A. B. ieškinį atsakovei S. P. dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, trečiasis asmuo, pareiškęs savarankiškus reikalavimus, V. B., trečiasis asmuo atsakovės pusėje L. P., išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius, ir pagal atsakovės S. P. priešieškinį ieškovui A. B. dėl leidimo suteikimo išvežti nepilnametį vaiką nuolat gyventi į užsienį, išlaikymo dydžio pakeitimo ir bendravimo tvarkos su vaiku pakeitimo, taip pat pagal trečiojo asmens, pareiškusio savarankiškus reikalavimus, V. B. savarankišką reikalavimą dėl bendravimo tvarkos su vaiku nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas A. B. kreipėsi į teismą su ieškiniu, patikslintu ieškiniu atsakovei S. P. dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo. Teismo prašė: pakeisti Šiaulių apylinkės teismo 2016-04-27 sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-794-776/2016, nustatant, kad nepilnametės T. B. gyvenamoji vieta nustatoma kartu su tėvu A. B.; pakeisti Šiaulių apylinkės teismo 2016-04-27 sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-794-776/2016, nustatant, kad nepilnametės T. B. išlaikymui iki jos pilnametystės motina S. P. moka 250,00 Eur dydžio periodines mėnesines išmokas; pakeisti Šiaulių apylinkės teismo 2016-04-27 sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-794-776/2016, nustatant, kad nepilnametės T. B. išlaikymo lėšų tvarkytoju uzufrukto teisėmis paskiriamas A. B.. Jei ieškinys nebūtų tenkinamas ir vaiko gyvenamoji vieta liktų nustatyta su motina, ieškovas prašė nustatyti bendravimo su vaiku tvarką: 1. Jeigu vaikas gyvena Lietuvoje: 1) A. B. su nepilnamete dukra T. B. praleidžia kas antrą savaitgalį, pasiimdamas vaiką iš motinos S. P. gyvenamosios vietos penktadieniais nuo 18.00 val. iki 20.00 val. ir grąžindamas motinai sekmadieniais nuo 18.00 val. iki 20.00 val. savo gyvenamojoje vietoje; 2) A. B. su nepilnamete dukra T. B. praleidžia lyginių kalendorinių metų rudens mokslo atostogas, pasiimdamas vaiką iš motinos S. P. gyvenamosios vietos pirmąją atostogų dieną nuo 10.00 val. iki 12.00 val. ir grąžindamas motinai atostogų paskutinę dieną nuo 18.00 val. iki 20.00 val. savo gyvenamojoje vietoje; 3) A. B. su nepilnamete dukra T. B. praleidžia nelyginių kalendorinių metų pavasario mokslo atostogas, pasiimdamas vaiką iš motinos S. P. gyvenamosios vietos pirmąją atostogų dieną nuo 10.00 val. iki 12.00 val. ir grąžindamas motinai atostogų paskutinę dieną nuo 18.00 val. iki 20.00 val. savo gyvenamojoje vietoje; 4) A. B. su nepilnamete dukra T. B. lyginiais kalendoriniais metais praleidžia laikotarpius nuo gruodžio mėnesio 24 d., pasiimdamas vaiką iš motinos S. P. gyvenamosios vietos nuo 16.00 val. iki 18.00 val. ir grąžindamas motinai gruodžio mėnesio 31 d. nuo 18.00 val. iki 20.00 val. savo gyvenamojoje vietoje; 5) A. B. su nepilnamete dukra T. B. nelyginiais kalendoriniais metais praleidžia laikotarpius nuo gruodžio mėnesio 31 d., pasiimdamas vaiką iš motinos S. P. gyvenamosios vietos nuo 16.00 val. iki 18.00 val. ir grąžindamas motinai paskutinę žiemos mokslo atostogų dieną nuo 18.00 val. iki 20.00 val. savo gyvenamojoje vietoje; 6) Laikotarpiais, kai A. B. būna kartu su dukra T. B. vykdydamas šį teismo sprendimą, jis turi teisę kartu su dukra išvykti į užsienio valstybes be motinos S. P. sutikimo; 7) A. B. su nepilnamete dukra T. B. elektroninėmis ryšio priemonėmis bendrauja kiekvieną antradienį ir ketvirtadienį, nuo 19.30 val. iki 20.00 val., o S. P. privalo užtikrinti vaikui galimybę tuo metu naudotis vaizdo ir garso ryšį su tėvu suteikiančiomis elektroninėmis ryšio priemonėmis; 8) A. B. su nepilnamete dukra T. B. nepertraukiamai bendrauja kiekvienų metų liepos ir rugpjūčio mėnesių 1-14 dienomis, pasiimdamas vaiką iš jo gyvenamosios vietos atitinkamo mėnesio 1 dieną nuo 10.00 val. iki 12.00 val. ir grąžindamas vaiką motinai S. P. atitinkamo mėnesio 14 dieną nuo 18.00 val. iki 20.00 val. savo gyvenamojoje vietoje. 2. Jeigu vaikas gyvena Jungtinėje Karalystėje: 1) A. B. su nepilnamete dukra T. B. nepertraukiamai bendrauja kiekvienų metų rugpjūčio mėnesio 1-28 dienomis, vaiką pasiimdamas iš motinos S. P. rugpjūčio mėnesio 1 dieną Vilniaus arba Rygos oro uoste ir grąžindamas motinai rugpjūčio mėnesio 28 dieną Vilniaus arba Rygos oro uoste; 2) A. B. su nepilnamete dukra T. B. nepertraukiamai bendrauja kiekvienų metų spalio mėnesio paskutinę savaitę, vaiką pasiimdamas iš motinos S. P. šeštadieniais, einančiais prieš spalio mėnesio paskutinę savaitę Vilniaus arba Rygos oro uoste, ir grąžindamas motinai spalio mėnesio paskutinės savaitės sekmadienį Vilniaus arba Rygos oro uoste; 3) A. B. su nepilnamete dukra T. B. lyginiais kalendoriniais metais nepertraukiamai bendrauja nuo gruodžio 24 d. iki sausio 2 d., pasiimdamas vaiką iš motinos S. P. gruodžio 24 d. Vilniaus arba Rygos oro uoste ir grąžindamas motinai sausio 2 d. Vilniaus arba Rygos oro uoste; 4) A. B. su nepilnamete dukra T. B. nepertraukiamai bendrauja visą pirmąją balandžio mėnesio savaitę, pasiimdamas vaiką iš motinos S. P. šeštadieniais, einančiais prieš balandžio mėnesio pirmąją savaitę, Vilniaus arba Rygos oro uoste ir grąžindamas motinai pirmosios balandžio mėnesio savaitės sekmadienį Vilniaus arba Rygos oro uoste; 5) A. B. su nepilnamete dukra T. B. elektroninėmis ryšio priemonėmis bendrauja kiekvieną antradienį ir ketvirtadienį nuo 18.30 val. iki 19.00 val. Jungtinės Karalystės laiku, o S. P. privalo užtikrinti vaikui galimybę tuo metu naudotis vaizdo ir garso ryšį su tėvu suteikiančiomis elektroninėmis ryšio priemonėmis; 6) Laikotarpiais, kai A. B. būna kartu su dukra T. B. vykdydamas šį teismo sprendimą, jis turi teisę kartu su dukra išvykti į užsienio valstybes be motinos S. P. sutikimo; 7) Vykdydami šiuo teismo sprendimu nustatytą bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jo ugdyme bei auklėjime tvarką, vaiko tėvai visais etapais gali veikti per savo įgaliotinius, išduodami jiems ne notarinį rašytinės formos įgaliojimą. Ieškovas taip pat prašė pakeisti Šiaulių apylinkės teismo 2016-04-27 sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-794-776/2016 dalyje dėl T. B. išlaikymo nustatant, jog A. B. išlaikymą nepilnametei dukrai T. B. teikia 250,00 Eur dydžio kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo bylos iškėlimo dienos iki dukra sulauks pilnametystės, už kiekvieną mėnesį mokant ne vėliau kaip iki einamojo mėnesio 15 dienos; priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovas nurodė, kad 2016-04-27 Šiaulių apylinkės teismas priėmė sprendimą civilinėje byloje N. e2-794-776/2016, kuriuo nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą nustatė kartu su atsakove. 2020 m. pradžioje atsakovė pradėjo neleisti dukrai bendrauti su ieškovu, nors tam nebuvo nei faktinio, nei teisinio pagrindo. Ieškinio pateikimo teismui dienai atsakovė kartu su dukra gyvena Jungtinėje Karalystėje, o ieškovas nuo 2020 metų pradžios iki dabar nei karto nesusitiko su vaiku. Priimdama sprendimą išvežti vaiką, atsakovė nesilaikė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.174 straipsnio 3 dalies nuostatų.

3. Ieškovas nurodė, kad atsakovės prašoma nustatyti vaiko ir tėvo bendravimo tvarka yra per daug smulkmeniška, dalis atsakovės prašomų nustatyti tvarkos punktų yra sąlyginiai, be to, atsakovė nepateikė argumentų, dėl kokių priežasčių yra prašoma nustatyti būtent tokio turinio bendravimo tvarką.

4. Ieškovas iš dalies sutiko su atsakovės reikalavimu didinti dukros išlaikymui kas mėnesį mokamų periodinių išmokų dydį nuo 150,00 iki 250,00 Eur. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme ieškovas sutiko padidinti dukrai teikiamą išlaikymą iki 300,00 Eur per mėnesį, su kitais reikalavimais nesutiko.

Šalies argumentai

5. A. S. P. priešieškiniu, patikslintu priešieškiniu teismo prašė suteikti leidimą išvežti nepilnametę T. B. nuolatiniam gyvenimui į užsienio valstybę Jungtinę Karalystę be atsakovo rašytinio sutikimo; pakeisti Šiaulių apylinkės teismo 2016-04-27 sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-794-776/2016 nustatyto išlaikymo dydį, mokamą kas mėnesį ieškovo A. B. nepilnametei dukrai T. B., iš 150,00 Eur į 330,00 Eur nuo bylos teisme iškėlimo dienos iki dukters pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, pinigus dukros išlaikymui sumokant iki einamojo mėnesio 15 dienos į S. P. banko sąskaitą; paskirti S. P. tvarkyti dukros pinigines lėšas uzufrukto teise. Nustatyti atsakovo A. B. bendravimo su dukterimi T. B. tvarką: 1. siekiant atkurti T. B. emocinį ryšį su tėvu A. B., nustatyti pereinamąjį laikotarpį, kurio metu A. B. turi teisę bendrauti su dukterimi jos gyvenamosios vietos mieste tik dalyvaujant psichologui ir ne dažniau nei vieną valandą per savaitę. Psichologo išlaidas ir savo kelionės išlaidas apmoka A. B.; 2. A. B. su T. B. pabendravus 20 valandų dalyvaujant psichologui ir esant psichologo išvadai, kad T. B. gali bendrauti su tėvu A. B. nedalyvaujant psichologui, ir toks bendravimas nepakenks vaiko interesams, nustatyti A. B. bendravimo su dukterimi T. B. tvarką: jei T. B. gyvenamoji vieta yra Jungtinėje Karalystėje ar kitoje užsienio valstybėje, prašoma nustatyti tokia A. B. bendravimo su dukterimi T. B. tvarka: 1) tėvas A. B. turi teisę du kartus per savaitę (antradienį ir ketvirtadienį) pabendrauti su dukterimi T. B. telefonu ir/ar vaizdo ryšio priemonėmis iki 30 minučių trukmės, laikotarpiu nuo 18.30 val. iki 19.00 val. vaiko gyvenamosios vietos laiku, motinai nekliudant bei suteikiant dukrai telefoną ar kitą balso ir vaizdo ryšio naudojimui tinkamą įrenginį šiam tikslui; 2) ketindamas pabendrauti su dukterimi telefonu ir/ar vaizdo ryšio priemonėmis, tėvas apie tai raštu (trumpąją žinute arba el. laišku) informuoja vaiko motiną ne vėliau kaip prieš vieną dieną, patvirtindamas savo valią bendrauti su vaiku. Jei skambučio metu motina dėl objektyvių priežasčių negali atsiliepti ar užtikrinti vaiko galimybės bendrauti su tėvu, ji turi nedelsiant, bet ne vėliau nei per 30 min., raštu (trumpąja žinute arba el. laišku) pranešti vaiko tėvui, kuriuo metu jam galima perskambinti iki 30 min. trukmės pokalbiui su vaiku; 3) kadangi T. B., besimokančios Jungtinės Karalystės mokykloje, ilgųjų vasaros atostogų bendra trukmė yra 6 savaitės nuo liepos paskutinės savaitės iki rugsėjo antros savaitės (viena liepos savaitė, visas rugpjūčio mėnuo bei viena rugsėjo savaitė), tėvas A. B. turi teisę su dukterimi nepertraukiamai praleisti tris savaites kiekvienais kalendoriniais metais. Apie ketinimą tais kalendoriniais metais pasiimti dukterį jos vasaros atostogų metu tėvas motiną raštu (trumpąja žinute arba el. laišku) informuoja iš anksto, bet ne vėliau kaip prieš du mėnesius iki planuojamo dukters pasiėmimo, nurodydamas tikslią vaiko pasiėmimo dieną ir tikslią vaiko grąžinimo dieną, kuri visais atvejais negali būti vėliau nei likus bent 5 dienoms iki dukters mokslo metų pradžios (iki antrosios rugsėjo savaitės pirmosios darbo dienos); 4) kadangi T. B., besimokančios Jungtinės Karalystės mokykloje, kiekvienais akademiniais metais yra numatytos keturios rudens (paskutinė spalio savaitė), žiemos (laikotarpis nuo gruodžio 24 d. iki sausio 2 d.), pavasario (pirmosios dvi balandžio savaitės) bei vasaros trumposios (pirmoji birželio savaitė) atostogos, tėvas A. B. turi teisę su dukterimi kiekvienais poriniais kalendoriniais metais praleisti dukters rudens ir pavasario atostogas, o kiekvienais neporiniais metais praleisti žiemos ir vasaros trumpąsias atostogas. Apie ketinimą tais kalendoriniais metais pasiimti dukterį bet kurių jos atostogų tėvas raštu (trumpąja žinute arba el. laišku) informuoja motiną iš anksto, bet ne vėliau kaip prieš vieną mėnesį iki planuojamo dukters pasiėmimo, nurodydamas tikslią vaiko pasiėmimo dieną ir tikslią vaiko grąžinimo dieną, kuri visais atvejais negali būti vėliau nei likus bent 2 dienoms iki dukters kitos mokslo metų dienos; 5) jei tėvas atvyksta į Jungtinę Karalystę ir pageidauja susitikti pabendrauti su dukterimi Jungtinėje Karalystėje, buvimo Jungtinėje Karalystėje laikotarpiu jis turi teisę pasiimti dukterį ne dažniau kaip vieną savaitgalį (nuo penktadienio 18 val. Jungtinės Karalystės laiku iki sekmadienio 20 val. Jungtinės Karalystės laiku) per kalendorinį mėnesį bei informuoti motiną raštu (trumpąja žinute arba el. laišku) apie savo būsimą atvykimą į Jungtinę Karalystę ir ketinimą pasiimti dukterį iš anksto, bet ne vėliau kaip prieš 15 dienų iki atvykimo; 6) tėvas, ketindamas dukterį pasiimti bet kuriam dukters atostogų laikotarpiui, numatytam šioje tvarkoje, turi teisę atskristi į Jungtinės Karalystės oro uostą ir pasiimti dukterį oro uoste arba iš motinos namų, taip pat tėvas turi teisę pasiimti dukterį Lietuvos oro uoste arba kitoje šalių sutartoje vietoje. Dukters pasiėmimo vieta turi būti aptariama raštu (trumpąja žinute arba el. laišku), tėvui iš anksto informuojant motiną apie ketinimą pasiimti dukterį per jos atostogas taip, kaip tai numatyta šioje tvarkoje; 7) vaiką perduoti tėvui turi motina arba motinos įgaliotas asmuo. Vaiką pasiimti visais atvejais privalo asmeniškai tėvas; 8) vaiko perdavimo metu motina ar jos įgaliotas asmuo taip pat perduoda vaiko tėvui raštu lietuvių bei anglų kalbomis surašytą motinos sutikimą išleisti vaiką į užsienio šalį, kuriame nurodytas tikslus leidimo laikotarpis, taip pat perduoda atostogoms paruoštus vaiko daiktus bei drabužius ir keliavimui užsienyje tinkančius asmens dokumentus (asmens pasą ir / arba asmens tapatybės kortelę). Sutikimai sudaromi 2 (dviem) rašytiniais egzemplioriais, po vieną vaiko tėvui ir motinai; 9) tėvui išreiškus valią bendrauti su dukterimi, tačiau šiuo periodu atsiradus pateisinamų priežasčių (pvz. liga, svarbus renginys, suplanuota kelionė ir kt.), kliudančių motinai sudaryti sąlygas bendrauti su dukterimi, motina informuoja apie tai tėvą kiek įmanoma operatyviau ir, esant galimybei, pateikia informaciją, kiek laiko nebus sąlygų dukters paėmimui. Tėvo prašymu motina pateikia jam tai patvirtinančius įrodymus; 10) dukters ir lydinčiojo asmens keliones oro transportu, įgyvendinant tėvo bendravimo su vaiku tvarką, šalys apmoka tokia tvarka: kas antro tėvo susitikimo su dukterimi per bet kurias jos atostogas kelionių pirmyn bei atgal išlaidas visiškai apmoka tėvas A. B.; 11) šalys privalo rūpintis, kad kelionių kaštai būtų kuo ekonomiškesni, pirmenybę teikiant tiesioginiams skrydžiams; 12) visais atvejais ieškovo A. B. bendravimas su dukterimi T. B. vyksta tik T. B. to pageidaujant. J. T. B. bendrauti su tėvu nepageidauja, A. B. apie tai informuojamas kaip įmanoma skubiau. Bendravimo su tėvu metu T. B. išreiškus norą grįžti namo pas mamą, vaiko motina turi būti nedelsiant apie tai informuojama ir vaikas kuo skubiau grąžinamas į jos gyvenamąją vietą ar kitą ieškovo su atsakove sutartą vietą; 13) vaiko tėvas privalo informuoti motiną apie tai, kur vyks bendravimas su vaiku ir kur bus praleidžiamos atostogos; 14) vaiko tėvas privalo užtikrinti motinos teisę tėvo bendravimo su vaiku bet kuriuo metu netrukdomai bendrauti su dukterimi telefonu ir vaizdo ryšio priemonėmis, taip pat nedelsiant informuoti atsakovę apie T. B. sveikatos pablogėjimą. J. T. B. gyvenamoji vieta yra Lietuvoje, prašoma nustatyti tokia A. B. bendravimo su dukterimi tvarka: 1) tėvas A. B. turi teisę du kartus per savaitę (antradienį ir ketvirtadienį) pabendrauti su dukterimi T. B. telefonu ir/ar vaizdo ryšio priemonėmis iki 30 minučių trukmės, laikotarpiu nuo 18.30 val. iki 19.00 val. Lietuvos laiku, motinai nekliudant bei suteikiant dukrai telefoną ar kitą balso ir vaizdo ryšio naudojimui tinkamą įrenginį šiam tikslui; 2) ketindamas pabendrauti su dukterimi telefonu ir/ar vaizdo ryšio priemonėmis, tėvas apie tai raštu (trumpąją žinute arba el. laišku) informuoja vaiko motiną ne vėliau kaip prieš vieną dieną, patvirtindamas savo valią bendrauti su vaiku. Jei skambučio metu motina dėl objektyvių priežasčių negali atsiliepti ar užtikrinti vaiko galimybės bendrauti su tėvu, ji turi nedelsiant, bet ne vėliau nei per 30 min., raštu (trumpąja žinute arba el. laišku) pranešti vaiko tėvui, kuriuo metu jam galima perskambinti iki 30 min. trukmės pokalbiui su vaiku; 3) A. B. turi teisę bendrauti su dukterimi T. B. kas antrą kalendorinį einamųjų metų savaitgalį, pasiimdamas dukterį iš jos motinos gyvenamosios vietos penktadieniais (nuo 18 iki 20 val.) ir grąžindamas dukterį į jos motinos gyvenamąją vietą iki sekmadienio 20 val.; 4) tėvas A. B. turi teisę su dukterimi nepertraukiamai praleisti tris savaites jos vasaros atostogų metu kiekvienais kalendoriniais metais. Apie ketinimą tais kalendoriniais metais pasiimti dukterį jos vasaros atostogų metu tėvas motiną raštu (trumpąja žinute arba el. laišku) informuoja iš anksto, bet ne vėliau kaip prieš du mėnesius iki planuojamo dukters pasiėmimo, nurodydamas tikslią vaiko pasiėmimo dieną ir tikslią vaiko grąžinimo dieną, kuri visais atvejais negali būti vėliau nei likus bent 5 dienoms iki dukters mokslo metų pradžios; 5) A. B. turi teisę kartu su dukterimi T. B. kiekvienais poriniais kalendoriniais metais praleisti vaiko rudens ir pavasario atostogas. Patvirtinimą apie būsimas atostogas su dukterimi A. B. raštu (trumpąja žinute ar elektroniniu laišku) informuoja vaiko motiną iš anksto, bet ne vėliau kaip prieš 15 dienų. Atostogų metu tėvas turi teisę pasiimti dukterį iš jos gyvenamosios vietos pirmąją atostogų dieną 10 val. ryte ir grąžinti ją į gyvenamąją vietą paskutinę atostogų dieną iki 20 val. Vaiko tėvas A. B. privalo informuoti vaiko motiną apie tai, kur bus praleidžiamos atostogos, ir užtikrinti vaiko motinos teisę atostogų metu nekliudomai bendrauti su dukterimi telefonu; 6) A. B. turi teisę kartu su dukterimi T. B. kiekvienais neporiniais kalendoriniais metais praleisti vaiko žiemos atostogas. Patvirtinimą apie būsimas atostogas su dukterimi A. B. raštu (trumpąja žinute ar elektroniniu laišku) informuoja vaiko motiną iš anksto, bet ne vėliau kaip prieš 15 dienų. Atostogų metu tėvas turi teisę pasiimti dukterį iš jos gyvenamosios vietos pirmąją atostogų dieną 10 val. ryte ir grąžinti ją į gyvenamąją vietą paskutinę atostogų dieną iki 20 val. Vaiko tėvas A. B. privalo informuoti vaiko motiną apie tai, kur bus praleidžiamos atostogos, ir užtikrinti vaiko motinos teisę atostogų metu nekliudomai bendrauti su dukterimi telefonu; 7) tėvas A. B. neturi teisės be motinos rašytinio sutikimo išsivežti dukters T. B. į užsienio valstybę ilgesniam kaip 3 dienų laikotarpiui. Tėvas turi teisę su motinos rašytiniu sutikimu dukters atostogų metu išsivežti dukterį į užsienio valstybę ne ilgesniam kaip 10 dienų laikotarpiui; 8) tėvo dieną dukra T. B. praleidžia su tėvu, o motinos dieną – su motina; 9) poriniais metais tėvas A. B. praleidžia su dukterimi Šv. Kalėdų šventes ir gimimo dieną. Bendravimas šiomis dienomis vyksta tokia tvarka: gruodžio 24 d. tėvas turi teisę pasiimti dukterį iš jos gyvenamosios vietos nuo 19 val. ir grąžinti dukterį į jos gyvenamąją vietą antrąją Šv. Kalėdų dieną (gruodžio 26 d.) iki 19 val. Vaiko gimimo dieną, t. y. kiekvienų porinių metų (duomenys neskelbtini) tėvas turi teisę bendrauti su dukterimi pasiimdamas dukterį iš jos gyvenamosios vietos nuo 10 val. ir grąžindamas ją iki tos pačios dienos 20 val. vakaro.; 10) neporiniais metais tėvas A. B. praleidžia su dukterimi Šv. Velykų ir Naujųjų metų šventes. Bendravimas šių švenčių laikotarpiu vyksta tokia tvarka: tėvas A. B. turi teisę pasiimti dukterį iš jos gyvenamosios vietos gruodžio 31 d. nuo 10 val. ir grąžinti dukterį į jos gyvenamąją vietą kitą dieną iki 19 val. Šv. Velykų laikotarpiu tėvas dukterį pasiima iš jos gyvenamosios vietos, pasiimdamas dukterį pirmąją Šv. Velykų dieną nuo 10 val. ir grąžindamas į jos gyvenamąją vietą kitą dieną iki 19 val.; 11) tėvui išreiškus valią bendrauti su dukterimi, tačiau šiuo periodu atsiradus pateisinamų priežasčių (pvz. liga, svarbus renginys, suplanuota kelionė ir kt.), kliudančių motinai sudaryti sąlygas bendrauti su dukterimi, motina informuoja apie tai tėvą kiek įmanoma operatyviau ir, esant galimybei, pateikia informaciją, kiek laiko nebus sąlygų dukters paėmimui. Tėvo prašymu motina pateikia jam tai patvirtinančius įrodymus; 12) jeigu dėl motinos užimtumo nėra užtikrinimas tėvo bendravimas su dukterimi, tėvas turi teisę vieną kartą papildomam savaitgaliui pasiimti dukterį šioje tvarkoje nustatytomis sąlygomis; 13) tėvas kartu įsipareigoja paisyti ir teikti prioritetą dukters interesams tuo atveju, jeigu numatytu bendravimo laiku dukra užsiėmusi užklasinėje veikloje pvz. lanko būrelius ar vykdo kitas socialiai lavinančias veiklas; 14) visais atvejais ieškovo A. B. bendravimas su dukterimi T. B. vyksta tik T. B. to pageidaujant. J. T. B. bendrauti su tėvu nepageidauja, A. B. apie tai informuojamas kaip įmanoma skubiau. Bendravimo su tėvu metu T. B. išreiškus norą grįžti namo pas mamą, vaiko motina turi būti nedelsiant apie tai informuojama ir vaikas kuo skubiau grąžinamas į jo gyvenamąją vietą ar kitą ieškovo su atsakove sutartą vietą; 15) vaiko tėvas privalo informuoti motiną apie tai, kur vyks bendravimas su vaiku ir kur bus praleidžiamos atostogos; 16) vaiko tėvas privalo užtikrinti motinos teisę tėvo bendravimo su vaiku bet kuriuo metu netrukdomai bendrauti su dukterimi telefonu ir vaizdo ryšio priemonėmis, taip pat nedelsiant informuoti atsakovę apie T. B. sveikatos pablogėjimą. Atsakovė taip pat prašė priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas.

Atsiliepimas

6. Atsakovė nurodė, kad Šiaulių apylinkės teismas 2016-04-27 sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-794-776/2016 panaikino šalių santuokos apskaitos įrašą abiejų sutuoktinių bendru sutikimu bei patvirtino 2016-04-26 santuokos apskaitos įrašo panaikinimo pasekmių sutartį. Santuokos apskaitos įrašo panaikinimo pasekmių sutarties 1 punktu šalys susitarė, jog nepilnametės dukros T. B. gyvenamoji vieta nustatoma su S. B.. Po santuokos apskaitos įrašo panaikinimo praėjus keleriems metams, tarp ieškovo ir atsakovės prasidėjo nesutarimai dėl bendravimo tvarkos. Ieškovas apie ketinimą bendrauti su dukterimi iš anksto nepranešdavo, paimdavo dukterį nekonkrečiam laikui ir nereguliariai. Atsakovė dėl tokio atsakovo elgesio patyrė nepatogumų, vaikas neturėjo galimybės matytis su tėvu reguliariai, buvo pažeisti vaiko interesai.

7. Atsakovė nurodė, jog bandė tartis su ieškovu dėl konkrečios bendravimo su dukra tvarkos nustatymo, vyko mediacija, tačiau šalims susitarti mediacijos metu nepavyko. Mediacijos metu, kuri vyko 2020-08-31 ir 2020-09-01, atsakovė nurodė ieškovui, kad planuoja išvykti gyventi su dukra ir sūnaus H. P. tėvu į Jungtinę Karalystę, tačiau ieškovas niekaip nepasisakė dėl kelionės, prieštaravimų taip pat nereiškė. Atsakovė su nepilnamete T. B. ir kitais dviem savo vaikais, kurių tėvas nėra ieškovas, daugiau nei metus gyveno Jungtinėje Karalystėje. Atsakovė veda bendrą ūkį su L. P., su kuriuo augina bendrą vaiką H. P.. Šeimoje taip pat gyvena ir vyresnioji atsakovės duktė L. L.. Atsakovė su šeima į Jungtinę Karalystę išvyko dėl ekonominių paskatų, siekdama sudaryti kuo geresnes gyvenimo sąlygas savo trims nepilnamečiams vaikams. Jos sūnaus tėvas L. P. Jungtinėje Karalystėje turi gerai apmokamą darbą ir visiškai išlaiko šeimą. T. B. ir jos sesuo L. L. Jungtinėje Karalystėje lankė mokyklą. Vaikų gyvenamoji aplinka Jungtinėje Karalystėje buvo stabili, saugi. T. B. buvo įpratusi gyventi savo kambaryje, lankyti anglišką mokyklą, būrelius, žaisti su draugais, lankytis jai įprastose vietose, ji puikiai moka anglų kalbą, laisvai bendravo su vietiniais vaikais. Ieškovas visada žinojo, kad atsakovė su dukra išvyksta, beveik 11 mėnesių nerodė jokios iniciatyvos bendrauti su dukra, nesidomėjo ir nesirūpino dukterimi. Rašytinio sutikimo išvykti atsakovė iš ieškovo negavo, tačiau atsakovė 2021-08-23 išsiuntė rašytinį pranešimą ieškovui dėl išvykimo į užsienį. Ieškovas pranešimo neatsiėmė. 2022-08-04 Jungtinėje Karalystėje buvo priimtas teismo sprendimas byloje tarp tų pačių šalių dėl vaiko grąžinimo į Lietuvos Respubliką, atsakovė buvo įpareigota grąžinti vaiką į Lietuvos Respubliką. Atsakovė tinkamai įvykdė šį teismo sprendimą, yra grįžusi kartu su vaiku į Lietuvą.

8. Atsakovė nurodė, kad Jungtinėje Karalystėje vaikas ilgą laiką lankė mokyklą, prie gyvenimo sąlygų itin greit adaptavosi ir jautėsi ten laiminga. Tiek teismo psichologės, tiek Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos vertinimu, leidimas vaikui išvykti ir gyventi Jungtinėje Karalystėje kartu su atsakove geriausiai atitiktų vaiko interesus. Vaikui yra gera gyventi Jungtinėje Karalystėje, ten ji jaučiasi laiminga, be to, vaiko ryšis su atsakove yra nuolatinis ir artimas. Vaiko nuolatinė gyvenamoji vieta nuo 2016 metų yra su atsakove. Dukrai yra (duomenys neskelbtini), tokio amžiaus vaikui mama yra labai svarbus asmuo. Be to, yra susiformavęs itin stiprus ryšys tarp T. ir jos sesers bei mažojo brolio. Šeima yra patogiai įsikūrusi užsienyje, kur yra sudarytos itin geros gyvenimo ir mokymosi sąlygos nepilnamečiams vaikams, gyvenimas Lietuvoje prieš vaiko valią gali sukelti jam sunkias psichologines pasekmes. Be to, vaikas ne kartą išreiškė norą gyventi Jungtinėje Karalystėje.

9. Atsakovė pažymėjo, jog ieškovas, vaikui gyvenant Jungtinėje Karalystėje, beveik metus laiko visiškai nesidomėjo dukterimi, nesusisiekė su atsakove ar jos atstovu. Nuo pat gimimo vaikas gyvena kartu su motina, kuri jį visada išlaikė ir rūpinosi, vaikas yra prisirišęs prie motinos, visą savo laisvalaikį, atostogas, savaitgalius atsakovė praleidžia su dukterimi, jos puikiai sutaria, vaikas noriai bendrauja su atsakove. Atsakovė vaikui yra sudariusi tinkamas, visapusiškas, geras gyvenimo, lavinimosi, vystymosi sąlygas. Galimybė vaikui gyventi su tėvu Lietuvoje pažeistų vaiko interesus ir galėtų sukelti negrįžtamas neigiamas psichologines pasekmes. Kaip nurodė pati dukra, ji tėčio bijo, sapnuoja apie jį blogus sapnus, ryšį tarp vaiko ir tėvo būtina atkurti palaipsniui. Atsakovė neprieštarauja, kad vaikas bendrautų su ieškovu, tačiau mano, kad bendravimo tvarka turi būti pastovi ir geriausiai atitinkanti vaiko interesus bei būtų nustatytas pereinamasis laikotarpis vaiko ir ieškovo ryšio atkūrimui.

10. Atsakovė nurodė, kas santuokos apskaitos įrašo panaikinimo pasekmių sutarties 2 punkte šalys susitarė, jog A. B. išlaikymą nepilnametei dukrai teikia 150,00 Eur dydžio kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo bylos teisme iškėlimo dienos iki dukra sulauks pilnametystės, kas mėnesį mokamą periodinę išmoką už kiekvieną mėnesį sumokant ne vėliau kaip iki einamojo mėnesio 15 dienos. A. B. sutarties 2 punktu taip pat įsipareigojo sumokėti visus mokesčius, rinkliavas ar kitus mokėjimus už dukros lankomus popamokinio lavinimo būrelius. Tvirtinant tarp šalių sudarytą sutartį dėl santuokos apskaitos įrašo panaikinimo pasekmių ir nustatant išlaikymo dydį, vaiko poreikiai nebuvo išsamiai vertinami ir analizuojami, šalys konkrečių nepilnamečio vaiko poreikių bylos nagrinėjimo metu neįrodinėjo ir tik geranoriškai susitarė dėl ieškovo teiktino išlaikymo dydžio. Nuo 2016-04-27 vaiko poreikiai išaugo, pragyvenimo lygis, maisto, paslaugų, būtinųjų prekių kainos pasikeitė, mergaitė paaugo, ėmė lankyti mokyklą. Ieškovo teikiamas išlaikymo dydis yra nepakankamas net minimaliems būtiniesiems vaiko poreikiams patenkinti. Šiuo metu vaiko išlaikymui (maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui) per mėnesį reikalinga ne mažesnė nei 800,00 Eur suma. Ieškovo skiriama suma vaiko išlaikymui nuo 150,00 Eur turėtų būti padidinta iki 330,00 Eur. Tokio dydžio išlaikymas iš ieškovo vaikui yra būtinas ir atitinkantis tiek šalių finansines galimybes, tiek ir vaiko poreikius. Ieškovas teturi vieną išlaikytinį, yra darbingo amžiaus, sveikas asmuo, todėl gali skirti 330,00 Eur išlaikymo sumą.

11. Atsakovė nurodė, kad vaiko maitinimui vidutiniškai per mėnesį reikia ne mažiau kaip po 150,00 Eur, maitinimas mokykloje papildomai kainuoja apie 50,00 Eur per mėnesį. Sveikatos priežiūros paslaugoms vidutiniškai reikia apie 50,00 Eur. Aprangai ir avalynei – 100,00 Eur, mokyklinei aprangai dar papildomai apie 20,00 Eur. Higienos priemonėms – apie 70,00 Eur. Išlaidos, susijusios su vaiko teisės į gyvenamąjį būstą tenkinimu, sudaro 100,00 Eur. Transportavimo išlaidoms – 80,00 Eur. Laisvalaikio išlaidoms – 100 Eur.

12. Trečiasis asmuo V. B. byloje pareiškė savarankišką reikalavimą, teismo prašė nustatyti bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką: 1) mokslo metų laikotarpiu V. B. su nepilnamete T. B. praleidžia kiekvienos savaitės trečiadienius, pasiimdama vaiką iš mokymosi įstaigos po pamokų ir grąžindama į vaiko gyvenamąją vietą iki 19 val.; 2) mokslo metų laikotarpiu V. B. su nepilnamete T. B. praleidžia kiekvienos pirmos mėnesio savaitės šeštadienius, pasiimdama vaiką iš jo gyvenamosios vietos nuo 10.00 val. ir grąžindama į gyvenamąją vietą iki 20.00 val.; 3) vasaros mokslo atostogų laikotarpiu V. B. su nepilnamete T. B. praleidžia paskutinę birželio mėnesio savaitę, pasiimdama vaiką iš jo gyvenamosios vietos pirmadienį nuo 10 valandos ir grąžindama sekmadienį iki 20.00 valandos į gyvenamąją vietą. Trečiasis asmuo taip pat prašė priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.

Atsiliepimas

13. Trečiasis asmuo nurodė, kad nuo 2020 m. rudens neturėjo galimybės matytis ir kalbėtis su savo anūke. Atsakovė bendrauti neleido. Atsakovė pažeidė CK 3.172 straipsnyje nustatytą tėvų pareigą užtikrinti vaiko teisę bendrauti su artimaisiais giminaičiais, padarė didžiulę žalą tarpasmeniniams santykiams. Iki tokių atsakovės neteisėtų veiksmų močiutės ir anūkės santykiai buvo labai glaudūs ir draugiški.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

14. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. gruodžio 4 d. sprendimu nuspręsta ieškinį atmesti. Priešieškinį tenkinti. Trečiojo asmens savarankišką reikalavimą atmesti. Suteikti leidimą S. P., a. k (duomenys neskelbtini) išvežti nepilnametę dukrą T. B., a. k. (duomenys neskelbtini) nuolatiniam gyvenimui į užsienio valstybę Jungtinę Karalystę be atsakovo rašytinio sutikimo. Pakeisti 2016 m. balandžio 27 d. Šiaulių apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-794-776/2016 nustatyto išlaikymo dydį, mokamą kas mėnesį ieškovo A. B., a. k. (duomenys neskelbtini) nepilnametei dukrai T. B., a. k. (duomenys neskelbtini) iš 150,00 Eur į 330,00 Eur nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki dukters T. B., gim. (duomenys neskelbtini), pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Pinigus dukros išlaikymui sumokant iki 15 einamojo mėnesio dienos į S. P. banko sąskaitą. Nustatyti tokią A. B. bendravimo su dukterimi T. B. tvarką: 1. Tėvas A. B. turi teisę du kartus per savaitę (antradienį ir ketvirtadienį) pabendrauti su dukterimi T. B. telefonu ir/ar vaizdo ryšio priemonėmis iki 30 minučių trukmės, laikotarpiu nuo 18.30 val. iki 19.00 val. vaiko gyvenamosios vietos laiku, motinai nekliudant bei suteikiant dukrai telefoną ar kitą balso ir vaizdo ryšio naudojimui tinkamą įrenginį šiam tikslui. 2. Ketindamas pabendrauti su dukterimi telefonu ir/ar vaizdo ryšio priemonėmis, tėvas apie tai raštu (trumpąją žinute arba el. laišku) informuoja vaiko motiną ne vėliau kaip prieš vieną dieną, patvirtindamas savo valią bendrauti su vaiku. Jei skambučio metu motina dėl objektyvių priežasčių negali atsiliepti ar užtikrinti vaiko galimybės bendrauti su tėvu, ji turi nedelsiant, bet ne vėliau nei per 30 min., raštu (trumpąja žinute arba el. laišku) pranešti vaiko tėvui, kuriuo metu jam galima perskambinti iki 30 min. trukmės pokalbiui su vaiku. 3. K. T. B., besimokančios Jungtinės Karalystės mokykloje, ilgųjų vasaros atostogų bendra trukmė yra 6 savaitės nuo liepos paskutinės savaitės iki rugsėjo antros savaitės (viena liepos savaitė, visas rugpjūčio mėnuo bei viena rugsėjo savaitė), tėvas A. B. turi teisę su dukterimi nepertraukiamai praleisti tris savaites kiekvienais kalendoriniais metais. Apie ketinimą tais kalendoriniais metais pasiimti dukterį jos vasaros atostogų metu tėvas motiną raštu (trumpąja žinute arba el. laišku) informuoja iš anksto, bet ne vėliau kaip prieš du mėnesius iki planuojamo dukters pasiėmimo, nurodydamas tikslią vaiko pasiėmimo dieną ir tikslią vaiko grąžinimo dieną, kuri visais atvejais negali būti vėliau nei likus bent 5 dienoms iki dukters mokslo metų pradžios (iki antrosios rugsėjo savaitės pirmosios darbo dienos). 4. K. T. B., besimokančios Jungtinės Karalystės mokykloje, kiekvienais akademiniais metais yra numatytos keturios rudens (paskutinė spalio savaitė), žiemos (laikotarpis nuo gruodžio 24 d. iki sausio 2 d.), pavasario (pirmosios dvi balandžio savaitės) bei vasaros trumposios (pirmoji birželio savaitė) atostogos, tėvas A. B. turi teisę su dukterimi kiekvienais poriniais kalendoriniais metais praleisti dukters rudens ir pavasario atostogas, o kiekvienais neporiniais metais praleisti žiemos ir vasaros trumpąsias atostogas. Apie ketinimą tais kalendoriniais metais pasiimti dukterį bet kurių jos atostogų metu tėvas raštu (trumpąja žinute arba el. laišku) informuoja motiną iš anksto, bet ne vėliau kaip prieš vieną mėnesį iki planuojamo dukters pasiėmimo, nurodydamas tikslią vaiko pasiėmimo dieną ir tikslią vaiko grąžinimo dieną, kuri visais atvejais negali būti vėliau nei likus bent 2 dienoms iki dukters kitos mokslo metų dienos. 5. Jei tėvas atvyksta į Jungtinę Karalystę ir pageidauja susitikti pabendrauti su dukterimi Jungtinėje Karalystėje, buvimo Jungtinėje Karalystėje laikotarpiu jis turi teisę pasiimti dukterį ne dažniau kaip vieną savaitgalį (nuo penktadienio 18 val. Jungtinės Karalystės laiku iki sekmadienio 20 val. Jungtinės Karalystės laiku) per kalendorinį mėnesį bei informuoja motiną raštu (trumpąja žinute arba el. laišku) apie savo būsimą atvykimą į Jungtinę Karalystę ir ketinimą pasiimti dukterį iš anksto, bet ne vėliau kaip prieš 15 dienų iki atvykimo. 6. Tėvas, ketindamas dukterį pasiimti bet kuriam dukters atostogų laikotarpiui, numatytam šioje tvarkoje, turi teisę atskristi į Jungtinės Karalystės oro uostą ir pasiimti dukterį oro uoste arba iš motinos namų, taip pat tėvas turi teisę pasiimti dukterį Lietuvos oro uoste arba kitoje šalių sutartoje vietoje. Dukters pasiėmimo vieta turi būti aptariama raštu (trumpąja žinute arba el. laišku), tėvui iš anksto informuojant motiną apie ketinimą pasiimti dukterį per jos atostogas taip, kaip tai numatyta šioje tvarkoje. 7. Vaiką perduoti tėvui turi motina arba motinos įgaliotas asmuo. Vaiką pasiimti visais atvejais privalo asmeniškai tėvas. 8. Vaiko perdavimo metu motina ar jos įgaliotas asmuo taip pat perduoda vaiko tėvui raštu lietuvių bei anglų kalbomis surašytą motinos sutikimą išleisti vaiką į užsienio šalį, kuriame nurodytas tikslus leidimo laikotarpis, taip pat perduoda atostogoms paruoštus vaiko daiktus bei drabužius ir keliavimui užsienyje tinkančius asmens dokumentus (asmens pasą ir / arba asmens tapatybės kortelę). Sutikimai sudaromi 2 (dviem) rašytiniais egzemplioriais, po vieną vaiko tėvui ir motinai. 9. Tėvui išreiškus valią bendrauti su dukterimi, tačiau šiuo periodu atsiradus pateisinamų priežasčių (pvz. liga, svarbus renginys, suplanuota kelionė ir kt.), kliudančių motinai sudaryti sąlygas bendrauti su dukterimi, motina informuoja apie tai tėvą kiek įmanoma operatyviau ir esant galimybei pateikia informaciją, kiek laiko nebus sąlygų dukters paėmimui. Tėvo prašymu motina pateikia jam tai patvirtinančius įrodymus. 10. Dukters ir lydinčiojo asmens keliones oro transportu, įgyvendinant tėvo bendravimo su vaiku tvarką, šalys apmoka tokia tvarka: kas antro tėvo susitikimo su dukterimi per bet kurias jos atostogas kelionių pirmyn bei atgal išlaidas visiškai apmoka tėvas A. B.. 11. Šalys privalo rūpintis, kad kelionių kaštai būtų kuo ekonomiškesni, pirmenybę teikiant tiesioginiams skrydžiams. 12. Visais atvejais ieškovo A. B. bendravimas su dukterimi T. B. vyksta tik T. B. to pageidaujant. J. T. B. bendrauti su tėvu nepageidauja, A. B. apie tai informuojamas kaip įmanoma skubiau. Bendravimo su tėvu metu T. B. išreiškus norą grįžti namo pas mamą S. P., S. P. turi būti nedelsiant apie tai informuojama ir T. kuo skubiau grąžinama į jos gyvenamąją vietą ar kitą ieškovo su atsakove sutartą vietą. 13. Vaiko tėvas privalo informuoti motiną apie tai, kur vyks bendravimas su vaiku ir kur bus praleidžiamos atostogos. 14. Vaiko tėvas privalo užtikrinti motinos teisę tėvo bendravimo su vaiku bet kuriuo metu netrukdomai bendrauti su dukterimi telefonu ir vaizdo ryšio priemonėmis, taip pat nedelsiant informuoti atsakovę S. P. apie T. B. sveikatos pablogėjimą. Nustatyti, kad iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo išlieka pereinamojo laikotarpio ieškovo bendravimo su vaiku tvarka: 1. Ieškovas A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) turi teisę bendrauti su dukterimi T. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) T. B. gyvenamosios vietos mieste tik dalyvaujant psichologui ir ne dažniau nei vieną valandą per savaitę. Psichologo išlaidas ir savo kelionės išlaidas apmoka A. B.. 2. Esant psichologo išvadai, kad T. B. gali bendrauti su tėvu A. B. nedalyvaujant psichologui ir toks bendravimas nepakenks vaiko interesams, iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo ieškovas su dukra bendrauja, vadovaudamiesi šio teismo sprendimo nustatytomis bendravimo tvarkos nuostatomis. Priteisti iš ieškovo A. B., a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovei S. P., a. k (duomenys neskelbtini) 4322,00 Eur bylinėjimosi išlaidų. Priteisti iš ieškovo A. B. 65,00 Eur žyminio mokesčio valstybei.

15. Teismas nurodė, kad byloje nebuvo pateikta įrodymų, patvirtinančių, jog atsakovės šeima netinkamai rūpinasi vaiku, priešingai, visi byloje dalyvaujantys asmenys teigė, kad atsakovė yra gera mama, o jos šeimoje vaikui yra sudarytos geriausios sąlygos. Dėl nurodytų priežasčių teismas ieškovo reikalavimą nustatyti vaiko gyvenamąją vietą su juo ir su tuo susijusius reikalavimus dėl išlaikymo ir uzufrukto nustatymo atmetė.

16. Teismas darė išvadą, kad geriausius vaiko interesus atitiktų duoti leidimą vaikui išvykti į Jungtinę Karalystę.

17. Teismas sprendė, kad ieškovo pajamos nuo to laiko, kai jis teikė teismui informaciją apie savo turtinę padėtį, gana ženkliai padidėjo, todėl teismas tenkino atsakovės prašymą padidinti priteistą išlaikymą vaikui iki atsakovės prašomos 330,00 Eur sumos per mėnesį nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.

18. Įvertinęs šalių siūlomas bendravimo su vaiku tvarkos alternatyvas, teismo posėdžio metu išsakytas pozicijas, teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas nustatyti atsakovės siūlomą bendravimo su vaiku tvarką, kai vaikas gyvena užsienyje. Šią tvarką teismas pasirinko nustatyti, kadangi ieškovas nesiūlė protingos alternatyvos, kuri atitiktų abiejų šalių ir vaiko interesus.

19. Teismas nurodė, kad nuo parvykimo į Lietuvą tarp vaiko ir jo močiutės bendravimas nevyko, vaikas du kartus per pusantrų metų matė senelius ir abiem atvejais išsigando, todėl esant tokiai situacijai, kai vaikas bijo tiek tėvo, tiek senelių, teismas trečiojo asmens reikalavimų netenkino. Teismas atkreipė dėmesį, kad ieškovas gyvena su tėvais, ir jam bendraujant su vaiku, tokią galimybę turėtų ir jo tėvai.

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į apeliacinius skundus argumentai

20. Apeliaciniame skunde dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo ieškovas (apeliantas) A. B. prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

20.1. Pakartotinai nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme vėl nebuvo atskleista ginčo esmė, kadangi teismas tik formaliai pašalino apeliacinės instancijos teismo nutartyje nurodytus procesinės teisės pažeidimus, tačiau nesigilino į naujai ištirtų ir jau buvusių byloje įrodymų esmę, t. y. į vaiko bei skyrium gyvenančio tėvo interesų turinį. Teismas neatribojo vaiko noro ir vaiko intereso sąvokų, neatsižvelgė į liudytojų – psichologų duotų paaiškinimų turinį dėl vaiko ir tėvo tarpusavio ryšio neatkūrimo priežasčių bei galimybės tokį ryšį atkurti ir / ar išsaugoti gyvenant skirtingose valstybėse, nepagrįstai atsisakė tenkinti ieškovo prašymą dėl teismo psichologinės ekspertizės skyrimo, kad būtų nustatytos tikrosios vaiko nenoro bendrauti su tėvu priežastis, neobjektyviai vertino įrodymus, todėl priėmė neteisėtą galutinį procesinį sprendimą. Leidimas išvežti vaiką nuolat gyventi į užsienį reiškia visišką vaiko ir tėvo tarpusavio ryšio nutraukimą.

20.2. Teismas vaiko norą su vaiko interesu sutapatino visiškai nepagrįstai. Byloje nėra jokių įrodymų apie prielaidas riboti ieškovo teisę maksimaliai bendrauti su dukra, dukros ir ieškovo bendravimas neprieštarauja vaiko interesams. Priimdamas sprendimą išduoti leidimą atsakovei išvežti vaiką nuolat gyventi į užsienį teismas faktiškai nusprendė, jog vaiko ir tėvo santykiai vaikui nėra reikalingi, juos galima paaukoti dėl kitos vertybės, t. y. dėl vaiko noro gyventi su mama ir šeima Jungtinėje Karalystėje.

20.3. Nesutiktina su teismo motyvais, kuriais buvo atmestas ieškovo reikalavimas dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo. Sukuriamoje situacijoje, kai vaikui leidžiama išvykti gyventi į Jungtinę Karalystę be tėvo sutikimo su motina, kuri nejaučia poreikio prisidėti prie vaiko ir tėvo ryšio išsaugojimo, reiškia tik vieną, t. y. jog vaiką ir tėvą siejantis ryšys bus galutinai nutrauktas. Ieškovo reikalavimas dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo turėjo būti tenkinamas.

20.4. Ieškovas nesutinka su teismo sprendimo dalimi dėl bendravimo tvarkos su vaiku nustatymo, nes ji tiesiog nereali. Tenkindamas šią atsakovės priešieškinio dalį teismas absoliučiai nesigilino į ginčo esmę.

Atsiliepimas

21. Atsiliepime į ieškovo A. B. apeliacinį skundą atsakovė S. P. prašo ieškovo apeliacinį skundą atmesti; palikti pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

21.1. Dėl vaiko ir ieškovo emocinio ryšio nutrūkimo kaltas išimtinai pats ieškovas. Atsakovė niekada neprieštaravo ir nedraudė vaikui bendrauti su tėvu, tačiau vaikas pats bendrauti nei su tėvu, nei su seneliais iš ieškovo pusės noro neišreiškė.

21.2. Teismo nustatyta bendravimo tvarka geriausiai atitinka mažametės interesus, yra saugi ir tinkama jai. Vadovaudamasis šia tvarka, ieškovas turi visas sąlygas atkurti emocinį ryšį su dukterimi (bendrauti su vaiku telefonu, pasiimti ją atostogauti tris savaites jos mokyklinių atostogų metu, taip pat gali atvykti į Jungtinę Karalystę ir bendrauti su vaiku kiekvieną mėnesį po vieną savaitgalį).

21.3. Vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su ieškovu prieštarautų vaiko interesams, padarytų didelę žalą mergaitės psichinei ir fizinei sveikatai ir net nėra svarstytinas, kadangi tarp vaiko ir ieškovo emocinis ryšys yra nutrūkęs. Ieškovas nežino, kokie yra vaiko poreikiai, stokoja elementarių tėvystės įgūdžių. Vaikas ieškovo bijo, jis net nenori su juo bendrauti, tai patvirtino tiek išvadą teikiančios institucijos atstovai, tiek byloje apklausti specialistai. Vaiko teisių apsaugos institucija byloje pateikė išvadą ir pasisakė, kad ieškovas emocinio ryšio su dukterimi iki šiol neatkūrė, emocinio ryšio nėra, nors susitikimai vyksta jau kurį laiką, todėl tikėtina, kad šis ryšys ir nebebus atkurtas.

21.4. Psichologinės ekspertizės skyrimui šioje byloje nebuvo jokio poreikio, priešingai, tai tik užvilkintų ir taip jau itin užsitęsusį teismo procesą, taip padarant dar didesnę žalą vaiko psichologinei sveikatai. Atsakovės vertinimu, ieškovas siekia nepagrįstai užvilkinti bylos nagrinėjimą, kad tik atsakovė su šeima negalėtų išvykti iš Lietuvos, jam visiškai nerūpi vaiko poreikiai ir norai, jo savijauta.

22. Apeliaciniame skunde dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo trečiasis asmuo, pareiškęs savarankiškus reikalavimus (apeliantė), V. B. prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

22.1. Byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių trečiojo asmens netinkamą elgesį su anūke ar pan. Priešingai, byloje esantys įrodymai patvirtina, kad trečiasis asmuo aktyviai dalyvavo vaiko auginime, mergaitė svečiuodavosi močiutės namuose, nakvodavo pas močiutę. Spręsdamas dėl trečiojo asmens reikalavimo pagrįstumo, esant tokiai faktinei situacijai, kai vaikas yra atpratęs nuo bendravimo su seneliais, teismas netaikė pereinamojo laikotarpio, pasitelkiant specialistų pagalbą.

Žemesnės instancijos teismas

22.2. Teismo sprendimas yra nemotyvuotas, nevertinti bylos nagrinėjimo metu ištirti įrodymai, neatskleista ginčo esmė, trečiojo asmens reikalavimai neišnagrinėti. Teismas turėjo ne riboti trečiojo asmens teisę bendrauti su anūke, bet imtis priemonių panaikinti neadekvatų vaiko nusistatymą savo senelių atžvilgiu, suteikti vaikui reikiamą psichologinę pagalbą, kaip galima greičiau atkurti artimųjų giminaičių ryšį.

Atsiliepimas

23. Atsiliepime į trečiojo asmens, pareiškusio savarankiškus reikalavimus, V. B. apeliacinį skundą atsakovė S. P. prašo apeliacinį skundą atmesti; palikti pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

23.1. Trečiojo asmens bendravimas su anūke galėtų vykti ieškovo bendravimo su dukterimi laikotarpiu, pasibaigus pereinamajam laikotarpiui, kadangi ieškovas gyvena tame pačiame name kaip ir trečiasis asmuo.

23.2. Nuo vaiko grįžimo į Lietuvą nei ieškovas, nei trečiasis asmuo nei karto su atsakove nesusiekė, neprašė susitikti, pakalbėti su vaiku. Tai patvirtina, kad ieškovas teisminius procesus inicijavo tik siekdamas pakenkti atsakovei ir patenkinti savo norus, nepaisant vaiko interesų. Vaikas bijo bendrauti su tėvu, su seneliais, tai jam kelia neigiamas emocijas.

23.3. Vaiko ir trečiojo asmens emocinis ryšys yra beveik nutrūkęs, todėl nėra jokio pagrindo versti vaiką bendrauti su močiute, jei pats vaikas to nenori. Tik vaikui pageidaujant galėtų būti palaipsniui atkurtas nutrūkęs emocinis ryšys tarp vaiko ir trečiojo asmens, o ne verčiant vaiką bendrauti, taip darant dar didesnę žalą vaiko psichologinei sveikatai.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

24. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių ginčijamo sprendimo negaliojimo pagrindų. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog absoliučių ginčijamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

Dėl faktinių bylos aplinkybių

25. Remiantis civilinės bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovė S. P. (buvusi L.), a. k (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) sudariusi santuoką su L. P., po santuokos sudarymo pasirinko pavardę P.

26. T. B. , gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) gimimo vieta – (duomenys neskelbtini), yra A. B., a. k. (duomenys neskelbtini) ir S. P., a. k (duomenys neskelbtini) dukra.

27. S. P. iš ankstesnės santuokos turi dukrą L. L., gim. (duomenys neskelbtini). S. P. turi sūnų H. P., gim. (duomenys neskelbtini). L. P. pripažino tėvystę, paduodamas pareiškimą notarui.

28. Šiaulių apylinkės teismo 2016-04-27 sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-794-776/2016 nuspręsta panaikinti A. B., a. k. (duomenys neskelbtini) ir S. B., a. k. (duomenys neskelbtini) santuokos, sudarytos (duomenys neskelbtini), apskaitos įrašą abiejų sutuoktinių bendru sutikimu. Po santuokos apskaitos įrašo panaikinimo pareiškėjams grąžinti ikisantuokines pavardes: „B.“, „L“. Patvirtinti pareiškėjų A. B. ir S. B. 2016-04-26 teisme gautą sutartį dėl santuokos apskaitos įrašo panaikinimo pasekmių, pagal kurią: 1. „Šalių nepilnametės dukros T. B., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta nustatoma su P. S. B.; 2. Pareiškėjas A. B. išlaikymą Pareiškėjų nepilnametei dukrai T. B., gim. (duomenys neskelbtini), teikia 150 (Vieno šimto penkiasdešimties) Eurų dydžio kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo bylos teisme iškėlimo dienos iki Pareiškėjų dukra T. B., gim. (duomenys neskelbtini), sulauks pilnametystės, kas mėnesį mokamą periodinę išmoką už kiekvieną mėnesį sumokant ne vėliau kaip iki einamojo mėnesio 15 dienos. Pareiškėjas A. B. taip pat įsipareigoja sumokėti visus mokesčius, rinkliavas ar kitus mokėjimus už Pareiškėjų nepilnametės dukros T. B. lankomus popamokinio lavinimo būrelius. Pareiškėjas A. B., vėluodamas mokėti šalių nepilnametės dukros T. B. išlaikymo išmokas, įsipareigoja P. S. B. mokėti 0,2 procentų dydžio delspinigius nuo vėluojamos sumokėti išlaikymo sumos už kiekvieną uždelstą dieną. 3. Nepilnametės dukros T. B., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teisėmis paskiriama pareiškėja S. B.; 4. Pareiškėjas A. B. gali, atsižvelgdamas į dukros interesus, nekliudomai bendrauti su dukra T. B., gim. (duomenys neskelbtini), ir dalyvauti jos auklėjime. 5. Pareiškėjai, gyvendami santuokoje, bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise jokio nekilnojamojo ar kilnojamojo turto neįsigijo. 6. Pareiškėjai kreditinių įsipareigojimų neturi. 7. Pareiškėjai išlaikymo vienas iš kito nereikalauja. 8. Po bažnytinės santuokos apskaitos įrašo panaikinimo P. S. B. susigrąžina ikisantuokinę pavardę „L“.

29. 2016-02-04 Šiaulių apskrities VPK priimtas nutarimas nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną pagal pareiškėjos S. P. pareiškimą dėl to, kad A. B. triukšmavo ir spardė jos nuomojamo buto duris.

30. Nuo 2018-12-06 T. B. gyvenamoji vieta buvo deklaruota adresu (duomenys neskelbtini).

31. 2020-03-12, 13 val. 58 min. Šiaulių apskrities VPK Operatyvaus valdymo skyriuje iš Bendrojo pagalbos centro buvo gautas S. P. pranešimas apie tai, kad (duomenys neskelbtini), prie mokyklos tarp pareiškėjos ir jos buvusio vyro A. B. kilo konfliktas dėl vaiko. Pareiškimų ir skundų negauta, tyrimas policijoje nebuvo atliktas.

32. 2020-08-11 antstolis R. K. išsiuntė S. P. įpareigojimą, kuriame nurodė, kad antstoliui yra pateiktas vykdyti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020-03-19 išduotas vykdomasis raštas Nr.e2-794-776/2016 dėl bendravimo su vaiku tvarkos, S. P. įpareigota vykdyti vykdomąjį raštą dėl nustatytos bendravimo su vaiku tvarkos, pagal kurią A. B. gali, atsižvelgdamas į dukros interesus, nekliudomai bendrauti su dukra T. B. ir dalyvauti jos auklėjime.

33. 2020-09-04 S. P. prašymu T. B. išbraukta iš (duomenys neskelbtini) mokinių sąrašo, prašyme išbraukti iš sąrašų nurodyta priežastis – išvykimas gyventi į užsienį.

34. 2020-10-01 S. P. V. vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriui pateikė paaiškinimą „Dėl dukros gyvenamosios vietos“, kuriame nurodė savo adresą ir telefoną Jungtinėje Karalystėje, paaiškino, kad po tėvų skyrybų dukros gyvenamoji vieta nustatyta su mama, dukra gimusi Jungtinėje Karalystėje, taip pat nurodė, kad vaiko tėvas A. B. buvo informuotas apie vaiko išvykimą.

35. Ieškovas A. B. inicijavo procesą dėl vaiko pagrobimo pagal 1980 m. Hagos konvenciją, prašymą pateikė 2020-09-18, prašymas Tarptautiniam vaikų grobimo ir kontaktiniam skyriui išsiųstas 2021 m. gegužės mėn., o teisminis nagrinėjimas pradėtas 2021-06-14.

36. Nuo 2020-10-21 T. B. J. Karalystėje lankė mokyklą, pagal pateiktą metinę ataskaitą už 2020-2021 akademinius metus vaikui sekėsi gerai, ji darė pažangą.

37. 2021-05-20 atsakovės atstovas parengė ir išsiuntė ieškovui taikos sutarties projektą, tačiau taikus susitarimas nebuvo pasiektas, pagrindinė ieškovo nesutikimo su taikos sutartimi priežastis – ieškovo nenoras prisiimti dalies vaiko kelionių kaštų.

38. 2021-06-14 Jungtinės Karalystės Aukščiausio Teisingumo Teismo Šeimos skyriuje gautas ieškovo pareiškimas dėl vaiko – T. B. grobimo ir globos, dokumentai atsakovei įteikti 2021-09-06.

39. S. P. buvo priimta studijuoti į (duomenys neskelbtini) koledžą.

40. 2021-08-01 ieškovui siūlyta pasirašyti susitarimą dėl to, kad T. B. nuolat gyventų Didžiojoje Britanijoje.

41. 2021-09-10 Jungtinės Karalystės pirmos instancijos teisingumo teismo Šeimos bylų skyriuje buvo nagrinėjama byla dėl vaiko grobimo, šalys buvo įpareigotos pateikti įrodymus.

42. 2022-01-25 teismui pateiktas Valstybės vaiko teisių ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriaus dokumentas „Dėl vaiko nuomonės išklausymo nuotoliniu būdu“, kuriame nurodyta, jog Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius 2021-12-14 teismo nutartimi buvo įpareigotas iki 2022-01-25 pateikti išvadą: atlikti nepilnamečio vaiko T. B., gim. (duomenys neskelbtini) apklausą, kad būtų išsiaiškinta vaiko nuomonė dėl bendravimo (jo intensyvumo) su tėvu A. B.; gyvenimo kartu su tėvu A. B.. Taip pat nuotoliniu būdu įvertinti nepilnamečio vaiko T. B. gyvenimo (gyvenamosios vietos) sąlygas. Skyrius 2022-01-24 „Viber“ programėle susisiekė su S. P., T. B. mama. S. P. parodė šeimos gyvenamąjį būstą. Name yra keturi gyvenamieji kambariai, pirmame aukšte virtuvė ir bendras kambarys (svetainė), antrame namo aukšte trys miegamieji. T. turi savo atskirą kambarį, kambarys erdvus, šviesus, tvarkingas; vaikui yra didelė plati lova, stalas pamokoms ruošti, daug žaislų, daug rūbų, kurie tvarkingai sukabinti ant pakabos, T. aprodė savo sukneles, mergaitei patinka puoštis, gražiai rengtis, T. parodė knygų lentyną; mergaitė turi daug lietuviškų knygelių, kurias skaito. Namuose erdvu, tvarkinga, virtuvėje ruošiamas maistas, tam yra visi reikalingi baldai, priemonės. Namas turi atskirą kiemą, terasą. T. bendravo vaizdo skambučiu noriai, drąsiai, mergaitė sutiko, kad būtų išklausyta jos nuomonė, nedalyvaujant mamai. Mergaitė prisistatė, pasakė, kad jai (duomenys neskelbtini), vardas T.; gyvena su mama, L., ir mažesniuoju broliuku. T. paaiškino, kad L. yra mamos draugas, kartais jį vadina tėtis L. Mergaitė pasakė, kad ji eina į mokyklą, (duomenys neskelbtini), jai labai patinka mokytis, ir gyventi čia (Anglijoje); klasėje turi daug draugų, su jais kalba ir bendrauja anglų kalba, tačiau yra dvi mergaitės lietuvės, su jomis kalba lietuviškai; klasėje yra dvi mokytojos, jos labai geros. T. prisimena, kad Lietuvoje ėjo į darželį, mokyklą. Gyvenant dar Lietuvoje daug laiko praleisdavo su tėčiu. T. paklausus apie tėtį, mergaitė susigraudino. T. paaiškino, kad tėčio labai bijo, nes mano, kad jis nori atimti ją iš mamos, ir išsivežti iš čia (Anglijos), T. sakė, kad sapnuoja blogus sapnus, nenori su bendrauti. T. papasakojo, kad prisimena vieną įvykį, kuris buvo seniai, tiksliai neprisimena, kada tai buvo, tačiau žino, kad tai buvo Lietuvoje. Tėtis pastūmė mamą, kai ji laukėsi, o ją užrakino automobilyje vieną, ji labai išsigando. T. daugiau nieko nebepasakė, nes pradėjo verkti, reikėjo mergaitę nuraminti. P. T. apie jos leidžiamą laisvalaikį, mergaitė nusiramino. Pasakojo, kad laisvalaikiu su visa šeima: mama, L., ir broliu važiuoja į vaikų žaidimo kambarį, eina į filmus, važiuoja į parkus, ten žaidžia, laksto, jai labai patinka; T. dar labai patinka piešti. Po pamokų, kai lauke geras oras, šilta, T. žaidžia namo kieme; mergaitė pasakojo, kad kieme turi keturis draugus, su kuriais žaidžia. Skyriaus specialistė neturėjo galimybės išklausyti mergaitės nuomonės dalyvaujant psichologui, kadangi su mergaite buvo bendraujama po darbo valandų Lietuvos laiku – 18 val., kadangi T. tik 15 val., Anglijos laiku, grįžta iš mokyklos. Nors tą dieną, t.y. 2022-01-24, T. nėjo į mokyklą, tačiau su S. P. vyko į teismą. Anglijoje vyksta teisminis procesas dėl A. B. prašymo grąžinti T. į Lietuvą. Minėtą dieną T. vyko į teismą kartu su mama, nes buvo manoma, kad teismas pageidaus išklausyti vaiko nuomonę, tačiau tą dieną teismas bylą atidėjo 2022-01-26, kadangi A. B. pateikė į bylą naujų duomenų, kuriuos teismas turėjo įvertinti. Bendraujant su T. pastebėta, kad mergaitė labai draugiška, nuoširdi, tačiau labai jautri, nes tik pradėjus kalbėti apie tėvą A. B., mergaitė išsigando, pradėjo verkti ir sakė bijo tėčio. S. P. rekomenduota mergaitę nuvesti pas psichologą, S. P. sutinka, kad vaikui reikia psichologo pagalbos, tačiau esant covid situacijai, kol kas apsunkinta galimybė apsilankyti pas specialistus. Be to, mergaitei buvo sunkiau kalbėti lietuviškai, labai jutosi angliškas akcentas, kai kurių žodžių lietuviškai negalėjo pasakyti. Pastebėta, kad tarp nepilnametės T. ir mamos S. P. yra susiformavęs artimas, glaudus emocinis ryšys, mergaitė labai prisirišusi prie mamos.

43. 2022-02-24 Jungtinės Karalystės teismo pareigūnės Šeimos teismo patarėjos L. O. pateiktoje bylos analizėje nurodoma, kad T. nori gyventi Jungtinėje Karalystėje.

44. 2022-03-04 buvo priimtas Jungtinės Karalystės Teisingumo teismo Šeimos bylų skyriaus sprendimas, kuriuo nurodoma, kad motina turi grąžinti vaiką T. B. į Lietuvą nedelsiant. Ir ne vėliau, nei 2022-03-15, 23.59, remiantis 1980 m. Hagos konvencijos dėl tarptautinio vaikų grobimo civilinių aspektų 12 straipsniu.

45. 2022-05-25 teisme gauta psichologės E. D. išvada „D. T. B. nuomonės išklausymo“, kurioje nurodyta, jog vadovaujantis Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėjo A. R. 2022 m. kovo 31 d. pateikta nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-233-1042/2022, Šiaulių apygardos teismo psichologė E. D. įpareigota išsiaiškinti nepilnametės T. B. (gim. (duomenys neskelbtini) nuomonę dėl bendravimo tvarkos su tėvu ir močiute nustatymo. Siekiant užtikrinti saugią ir palankią emocinę atmosferą susitikimas su mergaite organizuotas 2022-05-02 ir 2022-05-16 (dalyvavo A. B.) Šiaulių apygardos teismo specializuotame nepilnamečių apklausos kambaryje. Susitikimo metu naudota: stebėjimas, pusiau struktūruotas pokalbis, gautos bylos medžiagos analizė, projekcinė metodika – kinetinis šeimos piešinys. Individualus pokalbis su T. B.. Susitikimo pradžioje mergaitė nedrąsi, sunkiai atsiskiria nuo ją atlydėjusios mamos. Trumpai pabendravus sutinka eiti į vaiko apklausos kambarį, po truputį atsipalaiduoja, pasilieka dviese su psichologe. Pasitelkus žaidimines veiklas su T. užmegztas produktyvus kontaktas. Pasiteiravus apie susitikimo tikslą T. nurodo, kad atvyko pasikalbėti apie tėtį („Aš stresavau prieš ateinant čia, žinojau, kad reikės kalbėti apie tėtį, apie A. Galvojau, kad jis bus čia dabar“). Kalbant su mergaite matyti, kad jos sakytinė kalba pakankamai išplėtota, emocijos atitinka verbalinę kalbą, elgesys taip pat adekvatus. Paprašius mergaitės papasakoti apie savo šeimą sužinota, kad ji atvyko iš Jungtinės Karalystės (JK), kur šiuo metu gyvena su mama, patėviu, seserimi ir broliu. JK lanko mokyklą, turi draugų, lanko būrelius, užsiima ugdomąja veikla po pamokų („Atvykau iš Anglijos, (duomenys neskelbtini) mieste gyvenu. Labai patinka Anglijos mokykla. Čia gyvendama bendrauju su pusseserėmis R., G., G. ir pusbroliais“). P. T. pavaizduoti savo šeimą piešinyje mergaitė sutinka, tačiau pastebėta, jog vaiko šeimos savivaizdis nėra visiškai įsisąmonintas („Ar piešti kur dabar Anglijoje gyvenu, ar dar ir kitus?“). Pasakodama apie šeimą, kurią pavaizdavo piešinyje, mergaitė nurodo, kad jos dabartinę šeimą sudaro ji pati, mama, patėvis, vyresnioji sesuo ir jaunesnis brolis. Iš vaiko pasakojimo matyti, kad T. ir mamos emocinis ryšys ypač artimas („Mama žino visas mano paslaptis, kai nesiseka arba Anglijoje mokykloje sunku, aš mamai papasakoju. L. labai senai jau atsimenu, jis man kaip tėtis, nors nevadinu jo tėčiu, bet jis labai geras man ir mamai“). Iš mergaitės kalbos apie mamą matyti, kad T. emociniai ir fiziniai poreikiai yra visiškai atliepti. Vaikas turi galimybes augti jį puoselėjančioje ir skatinančioje aplinkoje. Mergaitė atvirai ir nuosekliai išreiškia artimus saugaus prieraišumo jausmus savo mamai. Matyti, kad vaikui sudaryta palanki psichoemocinė atmosfera augti ir visapusiškai tobulėti. Paprašyta papasakoti apie savo biologinį tėtį mergaitė sunerimsta, matyti, kad klausimai ir kalba apie tėtį jai kelia prieštaringus jausmus („Mano tėtis vardu A. (A.). Jo jau labai seniai nemačiau, nežinau kiek metų nemačiau. Telefonu kažkada kalbėjau, bet nepamenu. Mes su mama pasidedam telefoną ir laukiam jo skambučio, bet jis neskambina. Aš nenorėčiau, kad tėtukas būtų čia, nes mane gąsdina jis, mane jaudina. Aš jo bijau. Aš prisimenu, kaip jis mane buvo užrakinęs mašinoje, laikė mane mašinoje ir neleido išeiti. Mama su tėčiu tada pykosi“). Pastebima, kad T. yra įtraukta į gimdytojų tarpusavio konfliktus ir šis įtraukimas mergaitę veikia psichotraumuojančiai. Kalbantis su T. apie jos šeimą toliau mergaitė nurodo, kad atsimena močiutę V. ir senelį, taip pat savo pusseserę („Turiu močiutę V. ir senelį, dar pusbrolių ir pusseserių turiu, S. atsimenu, kad ji lėliukas yra. Dar atsimenu, kad jų namuose esu buvusi, bet dabar jau nenorėčiau ten. Nežinau dėl ko, atpratau nuo jų“). Iš vaiko pasakojimo apie tėtį matyti, kad mergaitė vienpusiškai ir neigiamai kalba apie tėtį. Atsižvelgiant į mažą vaiko amžių, menką gyvenimišką patyrimą ir priklausymo nuo suaugusiųjų poreikį keltina prielaida, kad mergaitė išgyvena lojalumo konfliktą. Lojalumo konfliktas pasireiškia susitapatinimu su kartu gyvenančiojo, reikšmingo suaugusiojo nuomone. Pasiteiravus mergaitės apie galimybę bendrauti su tėčiu T. nurodo, jog jo bijo („Aš tėčio bijau. Kai prisimenu, kad užrakinęs mašinoje buvo, tai dėl to blogai miegu, blogus sapnus sapnuoju apie jį. Gal kada ir norėčiau tėtį pamatyti, bet bijau, kad pagrobs ir nebegrąžins mamai niekada“). Iš mergaitės pasakojimo apie tėtį matyti, kad šiuo metu mergaitė yra emociškai nutolusi nuo tėčio, jaučia baimingumą jo atžvilgiu, negatyviai apie jį atsiliepia. Atsižvelgiant į esamą situaciją ir siekiant geriausio vaiko intereso atliepimo yra rekomenduojama biologinio tėvo ir dukters ryšį po truputį atkurti. Svarbu suprasti, jog ryšio atkūrimas yra ilgas ir sudėtingas bei įsitraukimo reikalaujantis procesas. Svarbu, kad abu gimdytojai dėtų pastangas siekiant prarastą ryšį atkurti. Palaipsniui atkūrus bei sustiprinus tėvo ir dukters ryšį, rekomenduojama didinti mergaitės sąveiką su biologinio tėvo aplinka. Svarbu, jog abu gimdytojai turi vienas kitam netrukdyti bendrauti su vaiku ir dėti nuoseklias abipuses pastangas, kad vaikas iš abiejų tėvų jaustų norą juo besąlygiškai rūpintis ir mylėti. Atkreiptinas dėmesys, kad tariantis dėl bendravimo tvarkos, susitikimų su vaiku, gimdytojai tarpusavyje bendrautų taip, kad vaikas nejustų konfliktinio tono, vengti neigiamo kalbėjimo apie kitą iš tėvų. Taip pat vengti kaltinimų vienas kitam, išlaikant neutralų bendravimo foną. Svarbu, kad vaikas nejaustų, jog yra tėvų tarpusavio konflikto dalis ar priežastis, nes vaiko įtraukimas į tarpusavio nesutarimus kelia mergaitei ambivalentiškus jausmus gimdytojų atžvilgiu. Individualus pokalbis su A. B. (susitikimas organizuotas 2022-05-16). Susitikimo pradžioje pamačiusi tėtį T. tampa baiminga, atsisako sėsti šalia. Būdama su psichologe ir tėčiu akivaizdžiai nerimauja, prašo, jog į apklausos kambarį ateitų mama. Atėjus mamai nusiramina, pastebimai atsipalaiduoja, sutinka dalyvauti pokalbyje. Paprašyta papasakoti, kaip bendrauja su tėčiu, mergaitė nurodo, jog su tėčiu bendrauja telefonu, tačiau susiskambina retai („Per gimtadienį skambino, daugiau nežinau“). Vėliausio kontaktinio susitikimo neatsimena. Stebint mergaitės žodines ir nežodines reakcijas matyti, kad T. atpratusi nuo tėčio, atsimena tik epizodišką bendravimą su juo. A. B. susitikimo eigoje išreiškia tolesnio bendravimo su dukra poreikį. Pažymima, jog pagrindinis vaiko poreikis yra augti darnioje aplinkoje, kur būtų atliepiami tiek fiziniai, tiek emociniai poreikiai, sudarytos tinkamos sąlygos asmenybės formavimuisi, pažinimui, saugumo jausmui skleistis. Svarbu, kad mergaitė iš abiejų gimdytojų jaustų kylantį norą ja rūpintis.

46. 2022-05-27 į bylą pateikta Valstybės vaiko teisių ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvada dėl T. B. interesų, kurioje dėl reikalavimo dėl gyvenamosios vietos pakeitimo nurodyta, jog ieškovas nenurodo jokių argumentų, kodėl vaiko gyvenamoji vieta turėtų būti keistina. Ieškovo argumentas, kad atsakovė jam nebeleidžia bendrauti su vaiku, nėra pagrindas pakeisti vaiko gyvenamąją vietą. Būtent ieškovo ir dukros bendravimo sureguliavimas gali būti išspręstas nustatant ieškovo ir vaiko bendravimo tvarką, bet nekeičiant vaiko gyvenamosios vietos. Siekdamas pakeisti vaiko gyvenamąją vietą, ieškovas turėtų įrodyti, kad esama vaiko gyvenamoji vieta vaikui tapo nesaugi, ar yra vaikas išreiškęs norą gyventi su kitu iš tėvų. Šiuo atveju tokių aplinkybių byloje nenustatyta. Dėl leidimo suteikimo išvežti nepilnametį vaiką nuolat gyventi į užsienį nurodyta, kad ieškovė prašo leisti išvežti nepilnametę T. B. į Jungtinę Karalystę, nes Jungtinėje Karalystėje mažametė lanko mokyklą. Ieškovė su nepilnamete dukra T. B. ir kitais savo dviem vaikais, kurių tėvas nėra atsakovas, gyvena Jungtinėje Karalystėje. T. J. Karalystėje lanko mokyklą. Išklausant vaiko nuomonę, mergaitė nurodė, kad Anglijoje gyventi jai patinka, ji turi labai daug draugų, tiek mokykloje, tiek kieme, kur gyvena. T. patinka leidžiamas laikas su šeima. T. šeima laiko savo mamą, L. (mamos draugas), jos brolį, ir seserį. T. namuose jaučiasi saugi, mylima. Svečioje šalyje T. gyvena daugiau kaip metai laiko. Pažymėta, kad byloje nėra jokių aplinkybių, nurodančių, kodėl T. nebegali gyventi kitoje šalyje, kurioje vaikas gerai jaučiasi. Ieškovas teigia, kad tai vienintelis būdas atkurti ryšį su dukra, kad ji liktų gyventi Lietuvoje, nors pats ieškovas dažnai būna išvykęs iš Lietuvos. Skyriaus vertinimu, sutikus, kad atsakovė su T. gali išvykti ir gyventi Jungtinėje Karalystėje, tai neturės įtakos vaiko ir tėvo A. B. bendravimui. Bendravimo tvarka gali būti nustatyta, nepriklausomai nuo to, kur šalys gyvena. Ieškovas teigia, kad dėjo visas pastangas, kad susisiektų su vaiku, bet bendraujant su T., ji negalėjo prisiminti, kada paskutinį kartą kalbėjosi su tėvu. Pastebėtina, kad T. neneigė, kad nenori su tėčiu bendrauti, ji tik bijo, kad tėtis ją atims iš mamos, kas leidžia manyti, kad tiek ieškovas, tiek atsakovė turi dėti visas įmanomas pastangas, kad būtų atkurtas tėvo ir vaiko ryšys. Tačiau tai niekaip nelemia vaiko gyvenamosios aplinkos. Vertinant priežastis, dėl kurių šalių dukros gyvenamoji vieta Jungtinėje Karalystėje turėtų būti keičiama, per geriausių vaiko interesų prizmę, svarbi aplinkybė yra ta, kad T. ryšys su mama yra nuolatinis ir artimas. T. savo namais laiko esančius Jungtinėje Karalystėje, ir byloje ieškovas nepateikia jokių aplinkybių, kodėl ją reikalinga keisti, kodėl vaikas turėtų likti gyventi Lietuvoje. Dėl bendravimo tvarkos su vaiku nustatymo nurodyta, kad atsakovė priešieškinyje nurodo detalią atsakovo bendravimo tvarką su vaiku T. B.. Skyriuje 2022-05-03 gautas A. B. prašymas dėl pagalbos šeimai teikimo, siekiant atkurti ryšį su vaiku. Skyriaus specialistai 2022-05-03 atliko Vaiko situacijos vertinimą. Atlikus vaiko situacijos vertinimą, T. B. rekomenduojama psichologo pagalba, kuri pradėta teikti. Priimtas sprendimas, siekiant padėti šeimai spręsti problemas, kad yra reikalingi pozityvios tėvystės mokymai, psichologo konsultacijos, mediacija. Šeimai nuo 2022-05-03 pradėtas taikyti atvejo vadybos procesas. Atliekant vaiko situacijos vertinimą, Skyriaus specialistai bendravo su T. B. (teismui pateikta Vaiko situacijos vertinimo anketa Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta, kad mergaitė nurodė, jog gyvena Anglijoje. Šiuo metu ji su mama sugrįžusi į (duomenys neskelbtini). Mergaitė teigė, kad visi draugai, mokykla, kurią lankė, yra Anglijoje. Ten ji lankė plaukimo būrelį, pasidžiaugė, kad moka plaukti. Mokslai sekėsi gerai, mergaitei patinka mokytis. Šiuo metu ji lanko (duomenys neskelbtini). Mokosi gerai. Mergaitė teigė, kad su mama sutaria gerai, ją myli. Jei pasipyksta su mama, tai niekas jos neskriaudžia, tik pasikalba. Mergaitė nurodė, kad tėtis gyvena (duomenys neskelbtini) su jo mama. Mergaitė teigė, kad su juo susiskambina retai, tik per mamos mobilųjį telefoną. Mergaitė nurodė, kad mama jai nedraudžia bendrauti su tėvu ir močiute, bet ji pati nenori, jai nepatinka. Specialistas nurodė, jog su mergaite bendrauta ne mamos akivaizdoje. Pokalbio metu mergaitė jautėsi gerai, bendravo noriai. Kalbėjo kartais lietuviškai, kartais įterpdama angliškus žodžius. Namuose emocinė atmosfera teigiama. Apsilankymo metu namuose tvarkinga, švaru, mergaitė turi savo kambarį. Jis šviesus, jaukus, yra visi reikalingiausi baldai, ugdymui skirtos priemonės. Vaikas aprengtas pagal jo amžių ir metų sezoną atitinkančiais rūbais. Mergaitei sudarytos tinkamos gyvenimo ir buities sąlygos, saugi aplinka. Mergaitė jaučiasi mylima.). 2022-05-18 vyko atvejo vadybos posėdis. Posėdyje dalyvavo vaiko tėvai. Abu tėvai sutiko, kad jiems būtų teikiama socialinių darbuotojų pagalba (teismui pateiktas Pagalbos planas). Atsižvelgdamas į šalių ieškinio, priešieškinio reikalavimus dėl bendravimo tvarkos, Skyrius sutiko, kad nepriklausomai nuo to, kurioje šalyje gyvens nepilnametė, siekiant atkurti tėvo ir nepilnamečio vaiko emocinį ryšį, reikalinga nustatyti A. B. bendravimo tvarką su dukra T. B.. Dėl išlaikymo dydžio pakeitimo nurodyta, kad Skyrius neturi pagrindo abejoti atsakovės teiginiais dėl vaiko poreikių apimties, nes būtent asmeniui, gyvenančiam su vaiku, jį auginančiam, išlaikančiam bei kiekvieną dieną tenkinančiam kasdieninius vaiko poreikius, šie poreikiai yra žinomi geriausiai.

47. Iš po grįžimo į Lietuvą vykusio šalių atstovų susirašinėjimo nustatyta, kad atsakovė leidžia T. bendrauti su tėvu ir seneliais, tačiau pati T. nenori su jais susitikti.

48. 2022-07-11 policijoje užregistruotas atsakovės pareiškimas, nes atsakovės dukrai L. L. važiuojant paspirtuku namo, ją sekė/ į ją žiūrėjo vyriškis, L. įvažiavus į namo kiemą, vyriškis per tvorą stebėjo kiemą. Paaiškėjus, kad tai buvo E. B., kuris manė, kad paspirtuku važiuoja anūkė T., kurios senelis seniai nebuvo matęs, tyrimas policijos įstaigoje nebuvo atliekamas.

49. A. B. dalyvavo 12 valandų pozityvios tėvystės mokymuose, juos baigė 2022-07-12.

50. Grąžinus vaiką į Lietuvą ir kartu parvykus vaiko mamai, ieškovo iniciatyva šeimai buvo taikoma atvejo vadyba, sudarytas pagalbos šeimai planas, pasiūlyta individualios psichologės B. V. konsultacijos, šeimoje lankėsi socialinė darbuotoja.

51. 2022-08-03 išduotoje psichologės V. L. pažymoje nurodyta, kad S. P. 2022 metų liepos mėnesį kreipėsi dėl psichologo pagalbos sau ir dukrai T. B., numatytos tolimesnės konsultacijos pagal poreikį.

52. 2021-12-14 ieškovas teikė į bylą įrodymus apie savo turtinę padėtį. Į bylą pateikta informacija, kad jo darbo užmokestis (duomenys neskelbtini) yra 674,45 Eur per mėnesį, jis neturi savo vardu registruoto nekilnojamojo turto ir transporto priemonių, dirba pagal neterminuotą darbo sutartį (duomenys neskelbtini) direktoriumi.

53. Į bylą pateiktas ieškovo tėvų V. B. ir E. B. 2021-12-14 pareiškimas, kuriame nurodyta, kad pareiškėjai leidžia savo sūnui A. B. su šeima/dukra T. B. gyventi pareiškėjams nuosavybės teise priklausančiame name, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), neterminuotai, pridėtas 2007-05-22 pažymėjimas apie nekilnojamojo daikto ir daiktinių teisių įregistravimą.

54. Pagal Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko 2015-12-11 duomenis, S. P. nuo 2014-04-11 asmeninės nuosavybės teise priklausė 2 kambarių butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini). Pagal Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko 2019-02-25 duomenis, S. P. nuo 2019-02-08 asmeninės nuosavybės teise priklausė 2 kambarių butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini).

55. S. P. Š. miesto savivaldybės administracija perveda kasmėnesines išmokas vaikams.

56. S. P. 2016-05-02 (duomenys neskelbtini) baigė įžanginius socialinio darbuotojo mokymus, nuo 2015-07-29 iki 2017-06-15 pagal darbo sutartį dirbo (duomenys neskelbtini). Nuo 2017-05-31 vykdė individualią veiklą pagal individualios veiklos vykdymo pažymą, veiklos rūšis – kirpyklų ir grožio salonų veikla.

57. S. P. dalyvavo 12 valandų pozityvios tėvystės mokymuose, juos baigė 2022-07-12.

58. Į bylą pateikti parduotuvių čekiai ir kvitai, kuriais atsakovė grindė vaiko išlaikymui patiriamas išlaidas.

59. Trečiasis asmuo, atsakovės sutuoktinis, L. P. turi nuosavybės Jungtinėje Karalystėje adresu (duomenys neskelbtini), už kurią 2021-2022 metais sumokėjo 1199,83 svarų municipalinių mokesčių.

Dėl ieškovo apeliacinio skundo argumentų

60. Apeliaciniame skunde ieškovas nurodo, jog pirmosios instancijos teismas, pakartotinai išnagrinėjęs bylą, neatskleidė ginčo esmės. Ieškovo vertinimu, teismas neatsižvelgė į vaiko bei skyrium gyvenančio tėvo interesų turinį, neatribojo vaiko noro ir vaiko intereso sąvokų, neatsižvelgė į liudytojų – psichologų duotų paaiškinimų turinį dėl vaiko ir tėvo tarpusavio ryšio neatkūrimo priežasčių bei galimybės tokį ryšį atkurti ir / ar išsaugoti gyvenant skirtingose valstybėse, nepagrįstai atsisakė tenkinti ieškovo prašymą dėl teismo psichologinės ekspertizės skyrimo, neobjektyviai vertino įrodymus. Leidimas išvežti vaiką nuolat gyventi į užsienį reiškia visišką vaiko ir tėvo tarpusavio ryšio nutraukimą.

61. CK 3.174 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad teisę nepilnametį vaiką, kurio nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje, išvežti į užsienio valstybę nuolat gyventi turi tas iš tėvų, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, tik gavęs rašytinį antrojo iš tėvų sutikimą. Jeigu antrasis iš tėvų atsisako duoti šį sutikimą, ginčą sprendžia teismas.

62. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad nepaisant to, kad vaiko gyvenamoji vieta nustatoma su vienu iš tėvų, tėvai turėtų kartu spręsti dėl esminio vaiko nuolatinės gyvenamosios aplinkos pakeitimo klausimo (pvz., išvykimo nuolat gyventi į užsienį) ir turėtų būti laikoma, kad šiuo klausimu tėvų valdžia (globa) įgyvendinama kartu. Pareiga įrodyti, kad vaiko išvežimas nuolat gyventi į užsienį geriausiai atitinka vaiko interesus ir kad tai iš esmės nepažeidžia skyrium gyvenančio tėvo (motinos) teisių, tokiu atveju tenka tėvui ar motinai, siekiančiam pakeisti nuolatinę vaiko gyvenamąją vietą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014).

63. Spręsdamas dėl vaiko nuolatinės gyvenamosios vietos valstybės pakeitimo teismas turi įvertinti priežastis, dėl kurių gyvenamosios vietos valstybė turėtų būti keičiama, per geriausių vaiko interesų prizmę. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad vaiko aplinka yra visų pirma jį supantys žmonės. Todėl turi būti įvertinta, ar vaiko perkėlimas yra būtinas, ar pastovaus ryšio su persikeliančiu suaugusiuoju užtikrinimas yra svarbesnis nei vaiko aplinkos išsaugojimas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. rugpjūčio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-277-969/2019).

64. Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad T. B., šalių dukra, gimė (duomenys neskelbtini), gimimo vieta – (duomenys neskelbtini). Šiaulių apylinkės teismo 2016-04-27 sprendimu buvo nuspręsta patvirtinti pareiškėjų A. B. ir S. B. 2016-04-26 teisme gautą sutartį dėl santuokos apskaitos įrašo panaikinimo pasekmių, kurios 1 punkte šalys susitarė, kad šalių nepilnametės dukros gyvenamoji vieta nustatoma su motina. Nuo 2018-12-06 T. B. gyvenamoji vieta buvo deklaruota adresu (duomenys neskelbtini). 2020-09-04 S. P. prašymu T. B. buvo išbraukta iš (duomenys neskelbtini) mokinių sąrašo, prašyme išbraukti iš sąrašų nurodyta priežastis – išvykimas gyventi į užsienį. 2020-10-01 S. P. V. vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriui pateikė paaiškinimą „Dėl dukros gyvenamosios vietos“, kuriame nurodė savo adresą ir telefoną Jungtinėje Karalystėje, paaiškino, kad po tėvų skyrybų dukros gyvenamoji vieta nustatyta su mama, dukra gimusi Jungtinėje Karalystėje, taip pat nurodė, kad vaiko tėvas A. B. buvo informuotas apie vaiko išvykimą. 2020-09-18 ieškovas A. B. inicijavo procesą dėl vaiko pagrobimo pagal 1980 m. Hagos konvenciją. 2022-03-04 buvo priimtas Jungtinės Karalystės Teisingumo teismo Šeimos bylų skyriaus sprendimas, kuriuo nurodyta, kad motina turi grąžinti vaiką T. B. į Lietuvą nedelsiant. Grąžinus vaiką į Lietuvą ir kartu parvykus vaiko mamai, ieškovo iniciatyva šeimai buvo taikoma atvejo vadyba, sudarytas pagalbos šeimai planas, pasiūlyta individualios psichologės konsultacijos, šeimoje lankėsi socialinė darbuotoja. 2022-08-03 psichologės V. L. pažymoje nurodyta, kad S. P. 2022 metų liepos mėnesį kreipėsi dėl psichologo pagalbos sau ir dukrai T. B., numatytos tolimesnės konsultacijos pagal poreikį.

65. Byloje nustatyta, kad nuo 2020-10-21 T. B. J. Karalystėje lankė mokyklą, pagal pateiktą metinę ataskaitą už 2020-2021 akademinius metus vaikui sekėsi gerai, mergaitė darė pažangą. 2022-02-24 Jungtinės Karalystės teismo pareigūnės Šeimos teismo patarėjos pateiktoje bylos analizėje nurodyta, kad vaikas nori gyventi Jungtinėje Karalystėje.

66. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius 2021-12-14 teismo nutartimi buvo įpareigotas pateikti išvadą: atlikti nepilnamečio vaiko T. B. apklausą, kad būtų išsiaiškinta vaiko nuomonė dėl bendravimo (jo intensyvumo) su tėvu A. B.; gyvenimo kartu su tėvu A. B.. Taip pat nuotoliniu būdu įvertinti nepilnamečio vaiko T. B. gyvenimo (gyvenamosios vietos) sąlygas. 2022-01-25 teismui pateiktas Valstybės vaiko teisių ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriaus dokumentas „Dėl vaiko nuomonės išklausymo nuotoliniu būdu“, kuriame nurodyta, jog: mergaitė prisistatė, pasakė, kad jai (duomenys neskelbtini), vardas T.; gyvena su mama, L., ir mažesniuoju broliuku. T. paaiškino, kad L. yra mamos draugas, kartais jį vadina tėtis L. Mergaitė pasakė, kad ji eina į mokyklą, (duomenys neskelbtini), jai labai patinka mokytis, ir gyventi čia (Anglijoje); klasėje turi daug draugų, su jais kalba ir bendrauja anglų kalba, tačiau yra dvi mergaitės lietuvės, su jomis kalba lietuviškai; klasėje yra dvi mokytojos, jos labai geros. Pasakojo, kad laisvalaikiu su visa šeima: mama, L., ir broliu važiuoja į vaikų žaidimo kambarį, eina į filmus, važiuoja į parkus, ten žaidžia, laksto, jai labai patinka; T. dar labai patinka piešti. Po pamokų, kai lauke geras oras, šilta, T. žaidžia namo kieme; mergaitė pasakojo, kad kieme turi keturis draugus, su kuriais žaidžia. Išvadoje nurodyta, kad S. P. parodė šeimos gyvenamąjį būstą (Jungtinėje Karalystėje). Name yra keturi gyvenamieji kambariai, pirmame aukšte virtuvė ir bendras kambarys (svetainė), antrame namo aukšte trys miegamieji. T. turi savo atskirą kambarį, kambarys erdvus, šviesus, tvarkingas; vaikui yra didelė plati lova, stalas pamokoms ruošti, daug žaislų, daug rūbų, kurie tvarkingai sukabinti ant pakabos, T. aprodė savo sukneles, mergaitei patinka puoštis, gražiai rengtis, T. parodė knygų lentyną; mergaitė turi daug lietuviškų knygelių, kurias skaito. Namuose erdvu, tvarkinga, virtuvėje ruošiamas maistas, tam yra visi reikalingi baldai, priemonės. Namas turi atskirą kiemą, terasą.

67. 2022-05-25 psichologės E. D. išvadoje „D. T. B. nuomonės išklausymo“ nurodyta: paprašius mergaitės papasakoti apie savo šeimą sužinota, kad ji atvyko iš Jungtinės Karalystės (JK), kur šiuo metu gyvena su mama, patėviu, seserimi ir broliu. JK lanko mokyklą, turi draugų, lanko būrelius, užsiima ugdomąja veikla po pamokų („Atvykau iš Anglijos, (duomenys neskelbtini) gyvenu. Labai patinka Anglijos mokykla. Čia gyvendama bendrauju su pusseserėmis R., G., G. ir pusbroliais“). P. T. pavaizduoti savo šeimą piešinyje mergaitė sutinka, tačiau pastebėta, jog vaiko šeimos savivaizdis nėra visiškai įsisąmonintas („Ar piešti kur dabar Anglijoje gyvenu, ar dar ir kitus?“). Pasakodama apie šeimą, kurią pavaizdavo piešinyje, mergaitė nurodo, kad jos dabartinę šeimą sudaro ji pati, mama, patėvis, vyresnioji sesuo ir jaunesnis brolis. Iš vaiko pasakojimo matyti, kad T. ir mamos emocinis ryšys ypač artimas („Mama žino visas mano paslaptis, kai nesiseka arba Anglijoje mokykloje sunku, aš mamai papasakoju. L. labai senai jau atsimenu, jis man kaip tėtis, nors nevadinu jo tėčiu, bet jis labai geras man ir mamai“). Iš mergaitės kalbos apie mamą matyti, kad T. emociniai ir fiziniai poreikiai yra visiškai atliepti. Vaikas turi galimybes augti jį puoselėjančioje ir skatinančioje aplinkoje. Mergaitė atvirai ir nuosekliai išreiškia artimus saugaus prieraišumo jausmus savo mamai. Matyti, kad vaikui sudaryta palanki psichoemocinė atmosfera augti ir visapusiškai tobulėti.

68. 2022-05-27 į bylą pateikta Valstybės vaiko teisių ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvada dėl T. B. interesų, kurioje dėl reikalavimo dėl gyvenamosios vietos pakeitimo nurodyta, jog ieškovas nenurodo jokių argumentų, kodėl vaiko gyvenamoji vieta turėtų būti keistina. Ieškovo argumentas, kad atsakovė jam nebeleidžia bendrauti su vaiku, nėra pagrindas pakeisti vaiko gyvenamąją vietą. Būtent ieškovo ir dukros bendravimo sureguliavimas gali būti išspręstas nustatant ieškovo ir vaiko bendravimo tvarką, bet nekeičiant vaiko gyvenamosios vietos. Siekdamas pakeisti vaiko gyvenamąją vietą, ieškovas turėtų įrodyti, kad esama vaiko gyvenamoji vieta vaikui tapo nesaugi, ar yra vaikas išreiškęs norą gyventi su kitu iš tėvų. Šiuo atveju tokių aplinkybių byloje nenustatyta. Dėl leidimo suteikimo išvežti nepilnametį vaiką nuolat gyventi į užsienį nurodyta, kad ieškovė prašo leisti išvežti nepilnametę T. B. į Jungtinę Karalystę, nes Jungtinėje Karalystėje mažametė lanko mokyklą. Ieškovė su nepilnamete dukra T. B. ir kitais savo dviem vaikais, kurių tėvas nėra atsakovas, gyvena Jungtinėje Karalystėje. T. J. Karalystėje lanko mokyklą. Išklausant vaiko nuomonę, mergaitė nurodė, kad Anglijoje gyventi jai patinka, ji turi labai daug draugų, tiek mokykloje, tiek kieme, kur gyvena. T. patinka leidžiamas laikas su šeima. T. šeima laiko savo mamą, L. (mamos draugas), jos brolį, ir seserį. T. namuose jaučiasi saugi, mylima. Svečioje šalyje T. gyvena daugiau kaip metai laiko. Pažymėta, kad byloje nėra jokių aplinkybių, nurodančių, kodėl T. nebegali gyventi kitoje šalyje, kurioje vaikas gerai jaučiasi. Ieškovas teigia, kad tai vienintelis būdas atkurti ryšį su dukra, kad ji liktų gyventi Lietuvoje, nors pats ieškovas dažnai būna išvykęs iš Lietuvos. Skyriaus vertinimu, sutikus, kad atsakovė su T. gali išvykti ir gyventi Jungtinėje Karalystėje, tai neturės įtakos vaiko ir tėvo A. B. bendravimui. Bendravimo tvarka gali būti nustatyta, nepriklausomai nuo to, kur šalys gyvena. Ieškovas teigia, kad dėjo visas pastangas, kad susisiektų su vaiku, bet bendraujant su T., ji negalėjo prisiminti, kada paskutinį kartą kalbėjosi su tėvu. Pastebėtina, kad T. neneigė, kad nenori su tėčiu bendrauti, ji tik bijo, kad tėtis ją atims iš mamos, kas leidžia manyti, kad tiek ieškovas, tiek atsakovė turi dėti visas įmanomas pastangas, kad būtų atkurtas tėvo ir vaiko ryšys. Tačiau tai niekaip nelemia vaiko gyvenamosios aplinkos. Vertinant priežastis, dėl kurių šalių dukros gyvenamoji vieta Jungtinėje Karalystėje turėtų būti keičiama, per geriausių vaiko interesų prizmę, svarbi aplinkybė yra ta, kad T. ryšys su mama yra nuolatinis ir artimas. T. savo namais laiko esančius Jungtinėje Karalystėje, ir byloje ieškovas nepateikia jokių aplinkybių, kodėl ją reikalinga keisti, kodėl vaikas turėtų likti gyventi Lietuvoje.

69. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs minėtus civilinės bylos duomenis, sprendžia, jog nagrinėjamu atveju byloje yra įrodyta, jog vaiko išvežimas į Jungtinę Karalystę geriausiai atitinka jo interesus. Vaikas Jungtinėje Karalystėje kartu su mamos šeima gyveno ilgiau nei metus, ten lankė mokyklą, užsiėmė popamokine veikla, aktyviai leido laisvalaikį. Vaikas turėjo saugią, visavertę ir jai patinkančią aplinką, bendravo su močiute, mamos seserimis, jų vaikais, turėjo draugų tiek mokyklos, tiek kasdienėje aplinkoje. Mergaitei Jungtinėje Karalystėje patiko ir ji kiekvieną kartą bendraudama su ja apklausiančiu psichologu išreikšdavo norą ten grįžti. Mergaitės ryšys su mama yra itin artimas, artimi saugaus prieraišumo jausmai ją sieja ir su atsakovės kitais vaikais bei dabartiniu jos vyru. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į nepilnamečio vaiko interesų tenkinimą, pagrįstai sprendė, jog leidimas atsakovei išvežti vaiką nuolat gyventi į Jungtinę Karalystę atitinka geriausius mergaitės interesus. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovo baimė, jog išvežus dukrą nuolat gyventi į Jungtinę Karalystę vaiko ir tėvo tarpusavio ryšys visiškai nutrūks, yra nepagrįsta, kadangi dėl jo ir dukros bendravimo spręstina nustatant atitinkamą bendravimo tvarką, kuria būtų užtikrintas ieškovo ir dukros tiesioginis nuolatinis ryšys, todėl ieškovo (skyrium gyvenančio tėvo) teisės ir interesai šiuo atveju nebus pažeisti.

70. Apeliaciniame skunde ieškovas nurodo, jog nesutinka su teismo motyvais, kuriais buvo atmestas jo reikalavimas dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo. Ieškovo nuomone, esant tokiai situacijai, kai vaikui leidžiama išvykti gyventi į Jungtinę Karalystę be tėvo sutikimo su motina, kuri nejaučia poreikio prisidėti prie vaiko ir tėvo ryšio išsaugojimo, reiškia tik vieną, t. y. jog vaiką ir tėvą siejantis ryšys bus galutinai nutrauktas.

71. Vienas esminių tėvų valdžios (globos teisių) elementų – teisė nustatyti vaiko gyvenamąją vietą (CK 3.168, 2.14 straipsniai). Šios teisės įgyvendinimas glaudžiai susijęs su geriausių vaiko interesų užtikrinimu, tinkamos jo vystymuisi materialinės, socialinės, psichologinės aplinkos nustatymu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. rugpjūčio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-277-969/2019).

72. Visus klausimus, susijusius su vaikų auklėjimu, sprendžia abu tėvai tarpusavio susitarimu (CK 3.165 straipsnio 3 dalis), nes vaiko saugumui ir ugdymui užtikrinti reikalingas tėvų bendradarbiavimas tarpusavyje ir su vaiku, todėl tik tėvų tarpusavyje rastas sprendimas, kaip geriausiai auklėti vaiką, galės būti geranoriškai vykdomas ir geriausiai atitiks vaiko interesus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016). Tuo atveju, jeigu tėvai nesusitaria, ginčijamą klausimą sprendžia teismas (CK 3.165 straipsnio 3 dalis). Vienas iš tokių teismo kompetencijai priskirtinų spręsti klausimų – vaiko gyvenamosios vietos nustatymas, kai tėvai gyvena skyrium ir nesutaria, su kuriuo jų turėtų gyventi nepilnametis vaikas (CK 3.169 straipsnio 2 dalis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. rugpjūčio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-277-969/2019).

73. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad teismo sprendimas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo neįgyja res judicata (teismo galutinai išspręstas klausimas, t. y. draudimas pareikšti tapatų ieškinį) galios – pasikeitus aplinkybėms ar vienam iš tėvų, su kuriuo buvo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, atidavus vaiką auginti ir gyventi kartu su kitais asmenimis, antrasis iš tėvų gali reikšti pakartotinį ieškinį dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo (CK 3.174 straipsnio 4 dalis). Pareiškus ieškinį dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, reikia įrodyti, kad iš esmės pasikeitė aplinkybės, dėl kurių vaiko gyvenamoji vieta buvo nustatyta su vienu iš tėvų ar vaikas buvo atiduotas gyventi kartu su kitais asmenimis (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-308/2014; 2019 m. rugpjūčio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-277-969/2019).

74. Koks aplinkybių, dėl kurių buvo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta su vienu iš tėvų, pasikeitimas vertintinas kaip esminis, t. y. sudarantis pakankamą pagrindą spręsti klausimą dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje konkrečiai neapibrėžiama, tačiau pateikiama jo pavyzdžių: tėvo, su kuriuo gyvena vaikas, elgesio, materialiosios padėties pasikeitimas, pablogėjęs vaiko auklėjimas, kito iš tėvų materialiosios padėties pagerėjimas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-334/2001); vaiko norų pasikeitimas (atsižvelgiant į vaiko amžių ir brandumą) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-207/2003); kitos aplinkybės, dėl kurių esminio pasikeitimo sprendžiama kiekvienoje konkrečioje byloje.

75. Kasacinio teismo praktika vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimu orientuoja teismus, nagrinėjant bylas dėl vaikų, vadovautis išimtinai vaiko interesais, kuriuos kiekvienoje nagrinėjamoje byloje būtina individualizuoti (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-6/2004; 2005 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-176/2005; 2006 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-320/2006 ir kt.). Juos pirmiausiai nulemia teigiama vaiko kaip sveikos, dorovingos, tvirtos ir intelektualios asmenybės raida, jo poreikiai turėti saugią asmeninę (tiek fizine, tiek socialine prasme) aplinką, kurioje jis galėtų būti, užsiimti pagal amžių jam reikalingais dalykais, ugdytis, lavintis ir pan.

76. Pažymėtina, kad tais atvejais, kai reikalaujama nustatyti vaiko gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų, su kuriuo vaikas iki reikalavimo pareiškimo kartu negyveno, keičiant vaiko šeimos aplinką būtina nustatyti, jog esanti aplinka jam tapo nesaugi, nebeatitinka reikalavimų sveiko vaiko normaliam vystymuisi, o tokia aplinka jam būtų sukurta pakeitus vaiko gyvenamąją vietą nustatant ją su kitu iš jo tėvų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-320/2006; 2008 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-506/2008; 2010 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-24/2010).

77. Vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pateikiamais išaiškinimais, teismai, nagrinėdami vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su vienu iš skyriumi gyvenančių tėvų bylas, turi įvertinti kiekvieno iš jų pastangas bei galimybes užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą, kiekvieno tėvo šeimos aplinkos sąlygas, t. y. tas sąlygas, kuriomis vaikui teks gyventi, nustačius jo gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų, vaiko norus ir pažiūras, kt. (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-383/2008; 2010 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-24/2010; 2011 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-141/2011; kt.). Aiškindamasis šeimos aplinkos sąlygas, teismas turi nustatyti vaiko santykius su kiekvienu iš tėvų, šių dorovinius ir kitokius asmenybės bruožus, požiūrį į vaiko auklėjimą, augimą ir tobulėjimą, dalyvavimą jį išlaikant ir prižiūrint iki ginčo atsiradimo, galimybes sudaryti jam tinkamas gyvenimo, auklėjimo ir vystymosi sąlygas (įvertinant tėvų darbo pobūdį, darbo režimą, turtinę tėvų padėtį) ir kt. (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-513/2007; 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-41/2010). Vaiko interesai – esminis kriterijus, lemiantis teismo išvadas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo.

78. Pažymėtina ir tai, kad, sprendžiant apie vaiko prisirišimo laipsnį prie kiekvieno iš tėvų, būtina išsiaiškinti, su kuriuo iš tėvų ir kiek laiko vaikas gyveno nuo gimimo, su kuriuo iš tėvų vaikas gyvena bylos nagrinėjimo metu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-411/2008). Kasacinio teismo praktikoje yra atkreiptas dėmesys į tai, kad kriterijai, lemiantys sprendimą nekeisti vaiko aplinkos, yra: laikotarpis, kurį vaikas gyvena jo poreikius patenkinančioje aplinkoje, užtikrinančioje jo teisę į būstą; būsto sąlygos; vaiko poreikių tenkinimas; bendravimo ryšių susiformavimas; susiformavęs glaudus emocinis ryšis su vienu iš tėvų, su kuriuo vaikas jau gyvena kartu; ryšiai su kitais šeimos nariais, kartu gyvenančiais asmenimis; kitos aplinkybės, kurių pripažinimas svarbiomis sprendžiamas kiekvienoje konkrečioje byloje. Tarptautinėje ir Lietuvos teismų praktikoje akcentuojamas ilgesnis kaip vienerių metų gyvenimo vaiko poreikius atitinkančioje aplinkoje terminas. Tokios aplinkos pakeitimas turi būti pateisinamas ir būtinas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-24/2010).

79. Kaip jau minėta, nagrinėjamoje byloje nustatyta, jog vaiko gyvenamoji vieta, šalims nutraukus santuoką bendru sutarimu, buvo nustatyta kartu su motina – atsakove S. P.. Byloje nėra ginčo dėl to, kad vaikas kartu su abiem tėvais gyveno tik trumpą laiką, vaikas faktiškai visą laiką nuo gimimo gyveno kartu tik su mama. Civilinės bylos duomenys patvirtina, kad atsakovei ir vaikui gyvenant Jungtinėje Karalystėje, atsakovė užtikrino saugią ir visavertę aplinką, reikalingą sveiko vaiko normaliam vystymuisi. 2022-01-25 Valstybės vaiko teisių ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvadoje įvertintas šeimos gyvenamasis būstas (name yra keturi gyvenamieji kambariai, pirmame aukšte virtuvė ir bendras kambarys (svetainė), antrame namo aukšte trys miegamieji; T. turi savo atskirą kambarį, kambarys erdvus, šviesus, tvarkingas; vaikui yra didelė plati lova, stalas pamokoms ruošti, daug žaislų, daug rūbų, kurie tvarkingai sukabinti ant pakabos; T. aprodė savo sukneles, mergaitei patinka puoštis, gražiai rengtis; T. parodė knygų lentyną; mergaitė turi daug lietuviškų knygelių, kurias skaito; namuose erdvu, tvarkinga, virtuvėje ruošiamas maistas, tam yra visi reikalingi baldai, priemonės; namas turi atskirą kiemą, terasą). Atsakovei ir vaikui gyvenant Lietuvoje, atsakovė vaikui taip pat sudarė tinkamas gyvenimo, auklėjimo ir vystymosi sąlygas. Vaiko situacijos vertinimo anketoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, jog namuose emocinė atmosfera teigiama; apsilankymo metu namuose tvarkinga, švaru; mergaitė turi savo kambarį, jis šviesus, jaukus, yra visi reikalingiausi baldai, ugdymui skirtos priemonės; vaikas aprengtas pagal jo amžių ir metų sezoną atitinkančiais rūbais; mergaitei sudarytos tinkamos gyvenimo ir buities sąlygos, saugi aplinka. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad atsakovė geba užtikrinti, užtikrino ir užtikrina vaiko asmenybės raidą, jo poreikius turėti saugią asmeninę (tiek fizine, tiek socialine prasme) aplinką, kurioje vaikas galėtų būti, užsiimti pagal amžių jam reikalingais dalykais, ugdytis, lavintis ir pan.

80. Vertinant vaiko santykius su kiekvienu iš tėvų akcentuotina, kad 2022-01-25 Valstybės vaiko teisių ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriaus dokumente „Dėl vaiko nuomonės išklausymo nuotoliniu būdu“ nurodyta, jog: T. prisimena, kad Lietuvoje ėjo į darželį, mokyklą. Gyvenant dar Lietuvoje daug laiko praleisdavo su tėčiu. T. paklausus apie tėtį, mergaitė susigraudino. T. paaiškino, kad tėčio labai bijo, nes mano, kad jis nori atimti ją iš mamos, ir išsivežti iš čia (Anglijos), T. sakė, kad sapnuoja blogus sapnus, nenori su bendrauti. T. papasakojo, kad prisimena vieną įvykį, kuris buvo seniai, tiksliai neprisimena, kada tai buvo, tačiau žino, kad tai buvo Lietuvoje. Tėtis pastūmė mamą, kai ji laukėsi, o ją užrakino automobilyje vieną, ji labai išsigando. T. daugiau nieko nebepasakė, nes pradėjo verkti, reikėjo mergaitę nuraminti. Bendraujant su T. pastebėta, kad mergaitė labai draugiška, nuoširdi, tačiau labai jautri, nes tik pradėjus kalbėti apie tėvą A. B., mergaitė išsigando, pradėjo verkti ir sakė bijo tėčio. Pastebėta, kad tarp nepilnametės T. ir mamos S. P. yra susiformavęs artimas, glaudus emocinis ryšys, mergaitė labai prisirišusi prie mamos. 2022-05-25 psichologės E. D. išvadoje „D. T. B. nuomonės išklausymo“ nurodyta: kalbant su mergaite matyti, kad jos sakytinė kalba pakankamai išplėtota, emocijos atitinka verbalinę kalbą, elgesys taip pat adekvatus. Pasiteiravus apie susitikimo tikslą T. nurodo, kad atvyko pasikalbėti apie tėtį („Aš stresavau prieš ateinant čia, žinojau, kad reikės kalbėti apie tėtį, apie A. Galvojau, kad jis bus čia dabar“). Paprašyta papasakoti apie savo biologinį tėtį mergaitė sunerimsta, matyti, kad klausimai ir kalba apie tėtį jai kelia prieštaringus jausmus („Mano tėtis vardu A. (A.). Jo jau labai seniai nemačiau, nežinau kiek metų nemačiau. Telefonu kažkada kalbėjau, bet nepamenu. Mes su mama pasidedam telefoną ir laukiam jo skambučio, bet jis neskambina. Aš nenorėčiau, kad tėtukas būtų čia, nes mane gąsdina jis, mane jaudina. Aš jo bijau. Aš prisimenu, kaip jis mane buvo užrakinęs mašinoje, laikė mane mašinoje ir neleido išeiti. Mama su tėčiu tada pykosi“). Iš vaiko pasakojimo apie tėtį matyti, kad mergaitė vienpusiškai ir neigiamai kalba apie tėtį. Atsižvelgiant į mažą vaiko amžių, menką gyvenimišką patyrimą ir priklausymo nuo suaugusiųjų poreikį keltina prielaida, kad mergaitė išgyvena lojalumo konfliktą. Lojalumo konfliktas pasireiškia susitapatinimu su kartu gyvenančiojo, reikšmingo suaugusiojo nuomone. Pasiteiravus mergaitės apie galimybę bendrauti su tėčiu T. nurodo, jog jo bijo („Aš tėčio bijau. Kai prisimenu, kad užrakinęs mašinoje buvo, tai dėl to blogai miegu, blogus sapnus sapnuoju apie jį. Gal kada ir norėčiau tėtį pamatyti, bet bijau, kad pagrobs ir nebegrąžins mamai niekada“). Iš mergaitės pasakojimo apie tėtį matyti, kad šiuo metu mergaitė yra emociškai nutolusi nuo tėčio, jaučia baimingumą jo atžvilgiu, negatyviai apie jį atsiliepia. 2022-05-16 susitikimo pradžioje pamačiusi tėtį T. tampa baiminga, atsisako sėsti šalia. Būdama su psichologe ir tėčiu akivaizdžiai nerimauja, prašo, jog į apklausos kambarį ateitų mama. Atėjus mamai nusiramina, pastebimai atsipalaiduoja, sutinka dalyvauti pokalbyje. Paprašyta papasakoti, kaip bendrauja su tėčiu, mergaitė nurodo, jog su tėčiu bendrauja telefonu, tačiau susiskambina retai („Per gimtadienį skambino, daugiau nežinau“). Vėliausio kontaktinio susitikimo neatsimena. Stebint mergaitės žodines ir nežodines reakcijas matyti, kad T. atpratusi nuo tėčio, atsimena tik epizodišką bendravimą su juo. A. B. susitikimo eigoje išreiškia tolesnio bendravimo su dukra poreikį. Atsižvelgiant į esamą situaciją ir siekiant geriausio vaiko intereso atliepimo yra rekomenduojama biologinio tėvo ir dukters ryšį po truputį atkurti. T. ir mamos emocinis ryšys ypač artimas („Mama žino visas mano paslaptis, kai nesiseka arba Anglijoje mokykloje sunku, aš mamai papasakoju. L. labai senai jau atsimenu, jis man kaip tėtis, nors nevadinu jo tėčiu, bet jis labai geras man ir mamai“). Iš mergaitės kalbos apie mamą matyti, kad T. emociniai ir fiziniai poreikiai yra visiškai atliepti. Vaikas turi galimybes augti jį puoselėjančioje ir skatinančioje aplinkoje. Mergaitė atvirai ir nuosekliai išreiškia artimus saugaus prieraišumo jausmus savo mamai. Matyti, kad vaikui sudaryta palanki psichoemocinė atmosfera augti ir visapusiškai tobulėti. Vaiko situacijos vertinimo anketoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, jog mergaitė teigė, kad su mama sutaria gerai, ją myli. Jei pasipyksta su mama, tai niekas jos neskriaudžia, tik pasikalba. Mergaitė nurodė, kad tėtis gyvena (duomenys neskelbtini) su jo mama. Mergaitė teigė, kad su juo susiskambina retai, tik per mamos mobilųjį telefoną. Pirmosios instancijos teisme apklausta liudytoja psichologė V. L. nurodė, kad ieškovas su dukra atvyksta į psichologines konsultacijas du kartus per mėnesį po vieną valandą, vaikas ir tėvas bendrauja, yra bandoma atkurti tėvo ir vaiko tarpusavio ryšį. Psichologės vertinimu, egzistuoja tėvo atstūmimas, T. jaučiasi priversta bendrauti su tėvu dėl vykstančio teismo proceso, nėra natūralaus bendravimo, vaikas laukia, kad teismo procesas pasibaigtų. T. išgyvena lojalumo konfliktą, ji jaučia palankumą mamai, su kuria gyvena, solidarizuojasi su ja. Vaikas žino, kad vyksta teismo procesas, T. palaiko motinos pusę, o kartu negyvenantį tėtį atstumia. T. savo šeima laiko mamą, mamos vyrą, broliuką ir sesę. Nuolatinis besitęsiantis tėvų konfliktas, teismo procesas neigiamai veikia T., ji žino, kad tėvų konfliktas vyksta dėl jos, nori, kad procesas greičiau pasibaigtų. Psichologė nurodė, kad yra paaiškinusi ieškovui, kad kol kas jo lūkestis, kad vaiko gyvenamoji vieta būtų nustatyta su juo, yra nerealus, psichologės vertinimu, tėvo bendravimas vaikui išvykus visiškai nutrūktų, nes vaikas nenori su tėvu bendrauti, jaučiasi verčiama tai daryti dėl teismo proceso.

81. Įvertinęs nurodytus civilinės bylos duomenis apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju ieškovas ir atsakovė gyvena skyrium, šalių nepilnametis vaikas faktiškai nuo gimimo nepertraukiamai gyvena su motina (atsakove), byloje nėra duomenų apie tai, kad atsakovė per tą laiką netinkamai vykdytų savo, kaip motinos, pareigas ar kitaip būtų pažeidusi vaiko interesus, priešingai – atsakovė užtikrina vaikui saugią asmeninę (tiek fizine, tiek socialine prasme) aplinką, vaiko poreikių patenkinimą, atsakovės ir dukters ryšys yra itin glaudus, vaikas emociškai prisirišęs prie mamos, taip pat ir kitų atsakovės šeimos narių, o ieškovo santykis ir ryšys su vaiku nėra artimas, todėl rekomenduota jį atkurti. Atsižvelgdamas į nurodytą, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ieškovo reikalavimas nustatyti vaiko gyvenamąją vietą su juo (bei su tuo susiję reikalavimai) pirmosios instancijos teismo atmesti pagrįstai.

82. Apeliaciniame skunde ieškovas nesutinka ir su teismo sprendimo dalimi dėl bendravimo tvarkos su vaiku nustatymo. Ieškovo vertinimu, ji yra nereali, tenkinant tokią atsakovės priešieškinio dalį, nebuvo įsigilinta į ginčo esmę.

83. Pamatinė vaiko teisė į šeimos ryšius nustatyta CK 3.161 straipsnio 3 dalyje, pagal kurią vaikas turi teisę gyventi kartu su tėvais, būti auklėjamas ir aprūpinamas savo tėvų šeimoje, bendrauti su tėvais, nesvarbu, ar tėvai gyvena kartu, ar skyrium, bendrauti su giminaičiais, jei tai nekenkia vaiko interesams. CK 3.170 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Atitinkamai vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena (CK 3.170 straipsnio 2 dalis). Kai tėvai nesusitaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas (3 dalis). Tėvas ar motina, su kuriuo gyvena vaikas ir (ar) su kuriuo teismo sprendimu nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, turi nekliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Šios pareigos nevykdymas laikomas piktnaudžiavimu tėvų valdžia, už kurį tėvas (motina) atsako įstatymų nustatyta tvarka (4 dalis).

84. Teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams (CK 3.175 straipsnio 2 dalis).

85. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarkos nustatymas nėra savitikslis, ja visų pirma siekiama išlaikyti, atkurti, jei jis yra nutrūkęs ar susilpnėjęs, vaiko ryšį su skyrium gyvenančiu vaiko tėvu (motina), nes vaiko, kaip visavertės asmenybės, raidai reikalinga abiejų tėvų parama ir rūpestis, žinojimas, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-207-378/2021).

86. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad tėvų pareiga bendrauti su vaiku reiškia tinkamą vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimą. Tinkamas vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimas reiškia, kad bendraujama bus tokiais būdais, forma ir laiku, kuris labiausiai atitiks vaiko poreikius, atsižvelgiant į jo amžių, gyvenimo būdą, įpročius ir pan., ir norus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-160-378/2019).

87. Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad skyrium gyvenantis tėvas ar motina neturi siekti nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri būtų patogiausia jam. Šiuo atveju turi būti tenkinami vaiko interesai tėvams (tam, su kuriuo vaikas gyvena, ir skyrium gyvenančiam) randant tarpusavio kompromisą, nes bendravimo tikslas yra užtikrinti vaiko saugų ryšį su abiem tėvais, kad vaikas, nepaisant tėvų tarpusavio santykių, jaustų, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia, kad abu tėvai juo rūpinasi, domisi ir jį globoja (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016).

88. Byloje nustatyta, kad tiek ieškovas, tiek atsakovė siūlė savo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos variantus. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad šiuo atveju yra pagrindas nustatyti atsakovės siūlomą ieškovo bendravimo su dukra tvarką, kai vaikas gyvena užsienyje. Šią tvarką teismas pasirinko nustatyti, nes ieškovas nesiūlė protingos alternatyvos, kuri atitiktų abiejų šalių ir vaiko interesus. Ieškovas apeliaciniame skunde akcentuoja, kad tokia teismo nustatyta bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarka yra nereali. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ieškovas nenurodė jokių konkrečių argumentų, kuriais pagrįstų savo teiginius dėl pirmosios instancijos teismo nustatytos bendravimo tvarkos ydingumo. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovės pasiūlyta ieškovo bendravimo su vaiku tvarka ne tik labiau atitinka geriausius vaiko interesus (mažametis vaikas nėra įpareigotas vykti pas tėvą į kitą valstybę ieškovo pasirinktu laiku; bendravimas su tėvu numatytas atsižvelgiant į vaiko mokymosi bei poilsio grafiką), bet ir šalių lygiateisiškumo principą (nei vienam iš tėvų nėra priskirti didesni kaštai ir pastangos įgyvendinant bendravimo su vaiku tvarką). Atsižvelgdamas į išdėstytą, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pagrindo keisti pirmosios instancijos teismo nustatytą ieškovo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką byloje nėra.

Dėl trečiojo asmens, pareiškusio savarankiškus reikalavimus, apeliacinio skundo argumentų

89. Trečiasis asmuo, pareiškęs savarankiškus reikalavimus, apeliaciniame skunde iš esmės akcentuoja, jog teismo sprendimas yra nemotyvuotas, buvo nevertinti bylos nagrinėjimo metu ištirti įrodymai, neatskleista ginčo esmė, trečiojo asmens reikalavimai neišnagrinėti. Trečiojo asmens nuomone, teismas turėjo ne riboti trečiojo asmens teisę bendrauti su savo anūke, bet imtis priemonių panaikinti neadekvatų vaiko nusistatymą savo senelių atžvilgiu, suteikti vaikui reikiamą psichologinę pagalbą, kaip galima greičiau atkurti artimųjų giminaičių ryšį.

90. Giminystės ryšiams ir šeimai stiprinti nustatyta įstatymo ginama vaiko teisė bendrauti su artimaisiais giminaičiais, taip pat kitais vaiko giminaičiais, kurios praktinis įgyvendinimas įtvirtintas CK 3.172, 3.176 straipsniuose. Vaiko bendravimas su artimaisiais giminaičiais, taip pat kitais vaiko giminaičiais yra itin svarbus vaiko tapatybės jausmui, jo visapusiškai ir harmoningai raidai, todėl turi būti siekiama užtikrinti, kad vaikas galėtų palaikyti ryšius ne tik su tėvais, bet ir su kitais artimais asmenimis (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. vasario 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-57/2007; 2009 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-203/2009).

91. Nustačius, kad vaiką ir trečiąjį asmenį sieja šeimos ryšiai, turi būti nustatomas ir laikytinas prioritetu prieš kitų asmenų interesus paties vaiko noras ir poreikis įgyvendinti savo teisę į šiuos ryšius. Vaiko noras bendrauti su artimaisiais giminaičiais turi būti išsiaiškintas nepriklausomai nuo jo amžiaus, svarbiausia, kad jis sugebėtų jį suformuluoti ir išreikšti, tačiau, vertinant vaiko norą bendrauti su artimaisiais giminaičiais, turi būti atsižvelgta į vaiko amžių ir jo brandumą, motyvaciją. Be to, vaiko norus būtina vertinti atsižvelgiant į kitas aplinkybes, ypač į tai, ar vaiko norai nekenkia jo interesams (CK 3.161 straipsnio 3 dalis). Kai teismas nustato, kad toks bendravimas kenkia vaiko interesams, vaiko teisė bendrauti su artimaisiais giminaičiais gali būti ribojama arba tam tikrais atvejais nutraukiama įstatymo nustatyta tvarka. Nustatydamas vaiko interesų turinį, teismas turi vadovautis objektyviais kriterijais, kurie nulemia vaiko vystymosi raidą ir jo tapimą išsilavinusia, sveika, aukštų moralinių savybių, tvirta asmenybe, todėl teismas savo iniciatyva kiekvienoje byloje turi nustatyti konkretaus vaiko interesus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. vasario 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-223/2003).

92. 2022-05-25 psichologės E. D. išvadoje „D. T. B. nuomonės išklausymo“ nurodyta: pastebima, kad T. yra įtraukta į gimdytojų tarpusavio konfliktus ir šis įtraukimas mergaitę veikia psichotraumuojančiai. Kalbantis su T. apie jos šeimą toliau mergaitė nurodo, kad atsimena močiutę V. ir senelį, taip pat savo pusseserę („Turiu močiutę V. ir senelį, dar pusbrolių ir pusseserių turiu, S. atsimenu, kad ji lėliukas yra. Dar atsimenu, kad jų namuose esu buvusi, bet dabar jau nenorėčiau ten. Nežinau dėl ko, atpratau nuo jų“). Pažymėta, kad rekomenduojama po truputį atkurti tėvo ir dukters ryšį, kurio atkūrimas yra ilgas ir sudėtingas bei įsitraukimo reikalaujantis procesas. Svarbu, kad abu gimdytojai dėtų pastangas siekiant prarastą ryšį atkurti. Palaipsniui atkūrus bei sustiprinus tėvo ir dukters ryšį, rekomenduojama didinti mergaitės sąveiką su biologinio tėvo aplinka. Svarbu, jog abu gimdytojai turi vienas kitam netrukdyti bendrauti su vaiku ir dėti nuoseklias abipuses pastangas, kad vaikas iš abiejų tėvų jaustų norą juo besąlygiškai rūpintis ir mylėti. Vaiko situacijos vertinimo anketoje Nr. (duomenys neskelbtini) pažymėta, jog mergaitė nurodė, kad mama jai nedraudžia bendrauti su tėvu ir močiute, bet ji pati nenori, jai nepatinka. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į tai, kad nuo vaiko parvykimo į Lietuvą (2022 m. gegužės mėn.) tarp vaiko ir močiutės (trečiojo asmens) bendravimas nevyko, vaikas du kartus per pusantrų metų matė senelius ir abiem atvejais išsigando, kad vaikas bijo tiek tėvo, tiek senelių, trečiojo asmens reikalavimų netenkino.

93. Apeliacinės instancijos teismas akcentuoja, kad nagrinėjamoje byloje yra nepaneigtos aplinkybės, kad mergaitė, bendraudama tiek su tėvu, tiek su seneliais iš tėvo pusės jaučia įtampą, baimę, o tai neigiamai veikia jos psichinę būseną. Taip pat byloje nustatyta, kad trečiasis asmuo, pareiškęs savarankiškus reikalavimus, teismo prašė: 1) mokslo metų laikotarpiu V. B. su nepilnamete T. B. praleidžia kiekvienos savaitės trečiadienius, pasiimdama vaiką iš mokymosi įstaigos po pamokų ir grąžindama į vaiko gyvenamąją vietą iki 19 val.; 2) mokslo metų laikotarpiu V. B. su nepilnamete T. B. praleidžia kiekvienos pirmos mėnesio savaitės šeštadienius, pasiimdama vaiką iš jo gyvenamosios vietos nuo 10.00 val. ir grąžindama į gyvenamąją vietą iki 20.00 val.; 3) vasaros mokslo atostogų laikotarpiu V. B. su nepilnamete T. B. praleidžia paskutinę birželio mėnesio savaitę, pasiimdama vaiką iš jo gyvenamosios vietos pirmadienį nuo 10 valandos ir grąžindama sekmadienį iki 20.00 valandos į gyvenamąją vietą.

94. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad teismas gali įpareigoti tėvus (tėvą ir motiną) sudaryti vaikui sąlygas bendrauti su artimaisiais giminaičiais, jeigu iš nustatytų aplinkybių galima daryti išvadą, kad toks bendravimas neprieštarauja vaiko interesams. Įpareigodamas tėvus (tėvą ir ar motiną) sudaryti vaikui (vaikams) sąlygas bendrauti su artimaisiais giminaičiais, teismas turi nurodyti konkrečias bendravimo sąlygas: tam tikru laiku susitikti ir bendrauti tiesiogiai, kalbėtis telefonu, siųsti bei gauti laiškus ir pan. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad trečiojo asmens pasirinkta bendravimo tvarka, esant šiuo metu įtemptiems vaiko ir senelių bendravimo santykiams, yra per intensyvi, be to, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, orientuota į vaiko gyvenimą Lietuvoje (kitų bendravimo būdų trečiasis asmuo nenurodė). Apeliacinės instancijos teismo nuomone, trečiojo asmens pasirinktas intensyvus (orientuotas į vaiko gyvenimą Lietuvoje) tiesioginio bendravimo su vaikaite būdas pagal susiklosčiusį vaiko emocinį santykį su tėvu, su seneliais iš tėvo pusės neatitinka vaiko interesų ir dabartinėje situacijoje negali būti tenkinamas. Kaip šiuo atveju akcentuota psichologės išvadoje – palaipsniui atkūrus bei sustiprinus tėvo ir dukters ryšį, rekomenduotina didinti mergaitės sąveiką su biologinio tėvo aplinka. Šiuo atveju byloje nustačius, kad ieškovas gyvena su tėvais, ieškovui bendraujant su vaiku, tokią galimybę turi ir jo tėvai. Darytina išvada, jog trečiasis asmuo turi galimybę bendrauti su vaikaite, turi galimybę stengtis, kad būtų išsaugoti šeimos ryšiai, palaikomi tarpusavio santykiai.

95. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, jog pagal CK 3.175 straipsnio 3 dalį pasikeitus aplinkybėms, šio straipsnio 1 dalyje nurodyti asmenys (tėvas ar motina ir kt.) gali reikšti pakartotinį ieškinį dėl bendravimo su vaiku (vaikais) ir dalyvavimo jį auklėjant tvarkos nustatymo. Teismo sprendimas dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo neįgyja res judicata (liet. galutinis teismo sprendimas) galios ir dėl jo pakeitimo tėvas ar motina gali kreiptis ateityje (CK 3.175 straipsnio 3 dalis).

Dėl bylos procesinės baigties

96. Kiti apeliacinių skundų argumentai yra teisiškai nereikšmingi, apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako, kadangi jie skundžiamo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui įtakos neturi. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo visiems motyvams ar esminei jų daliai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).

97. Remdamasis išdėstytomis aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai išanalizavo bylos faktines aplinkybes, tinkamai vadovavosi įrodymų vertinimo taisyklėmis, minėtomis įstatymų normomis, ir tuo pagrindu ginčo klausimu priėmė pagrįstą ir teisėtą procesinį sprendimą, kurį keisti ar naikinti nėra pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

98. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

99. Apeliacinės instancijos teismui sprendžiant, kad ieškovo ir trečiojo asmens, pareiškusio savarankiškus reikalavimus, apeliaciniai skundai netenkinami, spręstinas klausimas dėl atsakovės bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Atsakovė atsiliepimuose į apeliacinius skundus prašė priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Teismui pateikta 2024-02-13 sąskaitą už teisines paslaugas (atsiliepimo į A. B. apeliacinį skundą parengimas ir pateikimas teismui – 1815,00 Eur; atsiliepimo į V. B. apeliacinį skundą parengimas ir pateikimas teismui – 1210,00 Eur), kurios suma 3025,00 Eur, bei 2024-02-13 pinigų priėmimo kvitą, patvirtinantį apie 3025,00 Eur sumos sumokėjimą advokatui už teisines paslaugas.

100. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis).

101. Atsižvelgiant į minėtas rekomendacijas, į atsakovės pateiktų procesinių dokumentų turinį, analizuotus klausimus, į atsiliepimų apimtį, galimai sugaištą laiką, spręstina, kad atsakovės prašoma priteisti suma yra pagrįsta, nėra per didelė, neprieštarauja protingumo bei sąžiningumo principams, todėl atsakovei S. P. iš ieškovo A. B. priteistina 1815,00 Eur bylinėjimosi išlaidų suma advokato pagalbai apmokėti; iš trečiojo asmens, pareiškusio savarankiškus reikalavimus, V. B. priteistina 1210,00 Eur suma advokato pagalbai apmokėti.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. gruodžio 4 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti atsakovei S. P. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš ieškovo A. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) 1815,00 Eur (vieną tūkstantį aštuonis šimtus penkiolika eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Priteisti atsakovei S. P. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš trečiojo asmens, pareiškusio savarankiškus reikalavimus, V. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) 1210,00 Eur (vieną tūkstantį du šimtus dešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Egidijus MockevičiusLina MuchtarovienėBirutė Simonaitienė