Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas, e2-3178-994/2022

Teismas: Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2022-05-18
Bylos Nr.: e2-3178-994/2022
Teisminio proceso Nr.: 2-68-3-32987-2021-3
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Rima Lipeikienė
Ieškovas: J. V.
Atsakovas: T. B., L. B., E. J., J. P., A. P., G. S., R. Ž., D. K., D. M., E. M., R. P., A. V., A. A.
Advokatai: Laimutis Jankauskas, Jonas Butkus

Kategorijos

2.5.29.1pavadinimo nepavyko patikrinti
3.2.6Teismo sprendimas
2.5.10pavadinimo nepavyko patikrinti

Civilinė byla Nr. e2-3178-994/2022Teisminio proceso Nr. 2-68-3-32987-2021-3Procesinio sprendimo kategorija: 2.5.29.1;3.2.6;2.5.10. (S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. gegužės 18 d.

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Rima Lipeikienė,sekretoriaujant Jolitai Aleksejūnaitei,dalyvaujant ieškovui J. V., atstovui advokatui Jonui Butkui,

atsakovams T. B., L. B., E. J., J. P., A. P., G. S., R. Ž., D. K., D. M., E. M., R. P., A. V., jų atstovui advokatui Laimučiui Jankauskui

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka nuotoliniu būdu per Zoom programą išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo J. V. ieškinį atsakovams A. A., T. B., L. B., E. J., J. P., A. P., G. S., R. Ž., D. K., D. M., E. M., R. P., A. V. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

1. Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu ir prašė priteisti iš atsakovų po 1 360,00 Eur skolą, išskyrus A. P. iš kurio prašoma 1 060,00 Eur skolos bei bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje nurodo, kad 2020 liepos mėnesyje A. A. paprašė J. V. (duomenys neskelbtini) kandidatams rinkimuose į Lietuvos Respublikos Seimą paskolinti pinigus rinkimų dalyvio užstatams sumokėti. Dalies asmenų banko sąskaitas A. A. nurodė elektroniniuose laiškuose, dalies užrašė ranka popieriaus lapeliuose, dalies padiktavo žodžiu. Laikotarpyje nuo 2020 m. liepos mėn. 28 d. iki 2020 m. rugpjūčio mėn. 5 d. J. V. į banko sąskaitas pervedė po 1360 € A. A., T. B., L. B., E. J., J. P., A. P., G. S., R. Ž., D. K., D. M., E. M., R. P. ir A. V.. J. V. buvo įsitikinęs, kad su nurodytais asmenimis jį sieja paskoliniai teisiniai santykiai, nes taip jam buvo nurodęs (duomenys neskelbtini) A. A.. Po rinkimų į Lietuvos Respublikos Seimą atsakovai pinigus jam turėjo sugrąžinti, tačiau negrąžino. 2021 m. rugsėjo mėn. 22-23 d. datuotomis pretenzijomis J. V. pareikalavo, kad paskolinti pinigai jam būtų sugrąžinti. Nurodytas pretenzijas atsakovai gavo ir per atstovą pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad paskoliniai teisiniai santykiai su J. V. jų nesieja ir jie nieko nėra skolingi. Kiek skirtinga pozicija buvo atsakovo A. P.. 2021-10-19 jis J. V. sugrąžino 300 €, nežiūrint į tai, kad 2021-10-18 pasirašė atstovavimo sutartį su advokatu L. Jankausku, o pastarasis 2021-11-08 pateikė jau nurodytą bendrą atsakovų poziciją, kad paskolų jie negavo ir J. V. nieko neskolingi. Visa eilė asmenų, kuriems J. V. buvo paskolinęs pinigus rinkimų dalyvio užstatams sumokėti, po rinkimų pinigus grąžino. Šios bylos dokumentuose minimi E. Š. ir Ž. A.. Jie gavo paskolas po 1 360 €. E. Š. 1360 € 2021-05-24 mokėjimo pavedimu J. V. grąžino. Ž. A. 2021-10-14 mokėjimo pavedimu grąžino 700 €. Be jau nurodytų asmenų paskolintus pinigus J. V. pilnai arba dalinai grąžino J. M., G. B. B., R. J., G. A., D. T., A. K.. Tie asmenys neneigė, kad tarpininkaujant (duomenys neskelbtini) tarp jų ir J. V. buvo susiklostę paskoliniai teisiniai santykiai. J. V. padaryti mokėjimai nurodytiems asmenims ir šių asmenų mokėjimo pavedimais grąžintos sumos įrodo, kad paskoliniai teisiniai santykiai J. V. siejo su visais asmenimis, kuriems rinkimų laikotarpiui buvo pervesta po 1 360 €. Atsakovams į sąskaitas pervesti pinigai negali būti laikomi J. V. įnašais (duomenys neskelbtini). Šiai partijai jis sumokėjo 4 080 € nario mokesčio ir davė 7 000 € auką. Atsakovai yra gavę ir panaudoję J. V. pinigus. Dėl skolos grąžinimo jie visi yra informuoti, pinigų negrąžino, todėl skola iš jų turi būti priteista vadovaujantis CK 6.873 straipsnio nuostatomis.

Atsiliepimas

2. Atsakovai atsiliepime į ieškinį nurodė, kad ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintu paskolos sutarties egzistavimą. Ieškinyje ieškovas nurodė, kad „J. V. buvo įsitikinęs, kad su nurodytais asmenimis jį sieja paskoliniai teisiniai santykiai, nes taip jam buvo nurodęs (duomenys neskelbtini) A. A.. Po rinkimų į Lietuvos Respublikos Seimą atsakovai pinigus jam turėjo sugrąžinti, tačiau negrąžino“. Tokie teiginiai neatitinka tikrovės. Paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų ir mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita (CK 6.870 str. 1 d.). Paskolos sutartis yra realinė, t. y. ji pripažįstama sudaryta nuo pinigų arba daiktų (paskolos dalyko) perdavimo paskolos gavėjui momento (CK 6.870 str. 2 d.). Taigi, tam, kad tarp šalių atsirastų teisiniai pinigų paskolos santykiai, turi egzistuoti du juridinę reikšmę turintys faktai: 1) paskolos dalyko (pinigų) perdavimas paskolos gavėjo nuosavybėn; 2) paskolos gavėjo įsipareigojimas tokią pat pinigų sumą grąžinti paskolos davėjui. Šios sąlygos laikomos esminėmis paskolos sutarties sąlygomis, kurių nors vienos nesant paskolos sutartis negali būti laikoma sudaryta. Kasacinio teismo praktikoje yra pažymėta, kad šios aplinkybės bylose dėl paskolos grąžinimo sudaro įrodinėjimo dalyką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-292-611/2020). Aiškindamas paskolos teisinių santykių atsiradimą reglamentuojančias teisės normas Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pažymėjo, kad pinigų pervedimas yra tam tikrų įsipareigojimų vykdymą liudijantis veiksmas, tačiau prievolės, susijusios su pinigų pervedimu, gali kilti ne tik paskolos, bet ir kitokių teisinių santykių pagrindu, pvz., bendro verslo ar partnerystės versle, atsiskaitymų už suteiktas paslaugas, patiektas prekes ir kt. Banko mokėjimo pavedimas savaime nebūtinai patvirtina paskolos santykius. Kai lėšų pavedimo paskirtis neįvardijama, tai nėra akivaizdus faktas, kad pervedamas būtent paskolos sutarties dalykas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-447-313/2015). Ieškovas ieškiniu neįrodė esminės paskolos sutarties sąlygos, jog atsakovai įsipareigojo grąžinti pavedimu gautus pinigus. Nesant įrodytų paskolos teisinių santykių, nėra ir prievolės grąžinti paskolą, todėl ieškinys turi būti atmestas. Priešingai, ieškinyje nurodydamas, kad „J. V. buvo įsitikinęs, kad su nurodytais asmenimis jį sieja paskoliniai teisiniai santykiai, nes taip jam buvo nurodęs (duomenys neskelbtini) A. A.. Po rinkimų į Lietuvos Respublikos Seimą atsakovai pinigus jam turėjo sugrąžinti, tačiau negrąžino“, pats ieškovas netiesiogiai pripažino, kad su atsakovais dėl skolos grąžinimo nesitarė, o tarėsi su (duomenys neskelbtini) A. A.. Tokiu būdu ieškovas netiesiogiai pripažino, kad atsakovai neįsipareigojo grąžinti jam į jų sąskaitas pervestas sumas. Ieškovas buvo (duomenys neskelbtini) rėmėjas rinkimuose į LR Seimą, o jo atsakovams pervestos pinigų sumos – tikslinė parama kandidatams į LR seimo narius užstatui rinkimuose sumokėti. Atsakovai niekada neįsipareigojo ieškovui grąžinti šiuos pinigus. Ieškovas nepateikė jokio dokumento, kuris patvirtintų paskolos sutarties dalyko perdavimą paskolos gavėjui. Iš ieškinio nėra aišku kaip ieškovas įrodinės paskolos santykius, nes liudytojų parodymais įrodinėti ieškovas ieškinio neturi teisės (LR CK 1.93 str. 2 d.). Pavedimai atlikti atsakovams paskirtyse nurodant – sąskaitos papildymas neįrodo pinigų paskolinimo fakto, o tuo labiau susitarimo dėl paskolos grąžinimo. Kitų dokumentų, pagrindžiančių paskolos sutarties sudarymą ieškovas nepateikė. Vadovaujantis aukščiau išdėstytu, ieškovas neįrodė nei paskolos dalyko (pinigų) perdavimo paskolos gavėjo nuosavybėn, nei paskolos gavėjo įsipareigojimo tokią pat pinigų sumą grąžinti paskolos davėjui, todėl ieškinys negali būti patenkintas.

3. 2022-03-28 teismo posėdžio metu liudytoja E. N. paaiškino, kad J. V. 2020 m. pervedė jai 1 360,00 Eur užstatui sumokėti, norint dalyvauti (duomenys neskelbtini) vienmandatėje rinkimų apygardoje rinkimuose į Seimą. Ji nebendravo su J. V. tiesiogiai, bet per partijos narį A. A.. Ji lėšas grąžino 2021-07-21 grynais ieškovui. Ji pati pasiūlė grąžinti, nes buvo su sveikata problemų ieškovui. Nebuvo iš anksto jos pažado grąžinti pinigų. Ji nežino kitų susitarimų tarp ieškovo ir kitų asmenų.

4. 2022-03-28 teismo posėdžio metu liudytojas R. L. – (duomenys neskelbtini) - paaiškino, kad ieškovas jam paskolino 1 360,00 Eur užstatui sumokėti, kuriuos jis grąžino grynais ieškovui. A. A. tarėsi su J. V.. Jis pats kreipėsi į J. V. paskui, klausdamas ar reikės grąžinti gautas pinigines lėšas. Galvojo, kad surinks 3 procentus ir VRK grąžins sumokėtą užstatą. Nežino kitų buvusių partiečių susitarimų su J. V., gavus pinigines lėšas užstatui. Jis dėl savęs asmeniškai kalbėjo su J. V..

5. 2022-03-28 teismo posėdžio metu ieškovo atstovas advokatas palaikė ieškinyje išdėstytus argumentus bei papildomai paaiškino, kad palaiko ieškinį pilnai. Tarp šalių susiklostė paskoliniai santykiai, nes jei būtų buvusi auka ar parama, pinigai turėjo būti pervedami į partijos sąskaitą ir iš jos būtų patekę pas atsakovus. Liudytojai patvirtino, kad buvo susiklostę paskoliniai santykiai su J. V.. Kadangi pinigai pervesti į atsakovų asmenines sąskaitas, tai leidžia teigti, kad susiklostė paskoliniai santykiai.

6. 2022-03-28 teismo posėdžio metu ieškovas J. V. paaiškino, kad į (duomenys neskelbtini) įstojo 2020 m. birželio mėnesį prieš pat rinkimus į Seimą. Jo išsilavinimas - aukštasis inžinerinis, dirba verslo srityje. (duomenys neskelbtini) R. J. D. ir A. A. prašė padėti su dalyvių užstatų finansavimu, nes ne visi kandidatai galėjo susimokėti. Ieškovas ieškojo kreditinių finansavimo galimybių, bet nesuradus, pats skolinosi pinigus iš (duomenys neskelbtini), kurioje dirbo (duomenys neskelbtini) iki 2020-12-08, ir po to perskolino atsakovams. Iš 60 kandidatų ieškovas padėjo apmokėti užstatus 37 dalyviams. Jis asmeniškai buvo parėmęs partiją apie 10 000,00 Eur, o šios lėšos užstatams buvo pervedamos kaip paskola kiekvienam asmeniui. Nė su vienu iš atsakovų asmeniškai nebendravo, tik su A. A., o gavęs atsakovų sąskaitas iš A. A., pinigus pervedė bankiniu pavedimu, kaip įprastai nurodydamas – „sąskaitos papildymas“. Buvo rūpintasi kad kuo daugiau kandidatų galėtų dalyvauti rinkimuose. Tiek (duomenys neskelbtini), tiek A. A. buvo įtikinėjama, kad pasisekimas rinkimuose bus didelis. Vienmandatėje apygardoje surinkus 3 proc. balsų, Vyriausioji rinkimų komisija užstatą būtų grąžinusi tokiam kandidatui. Tiek J. R. D., tiek A. A. garantavo, kad bus grąžintos paskolintos lėšos. Jis sąraše į Seimo rinkimus buvo partijos reitinguotas (duomenys neskelbtini) numeriu. 2009 metais dalyvavo rinkimuose į (duomenys neskelbtini).

7. 2022-03-28 teismo posėdžio metu atsakovų atstovas paaiškino, kad pagal teismų praktiką ieškovui būtina įrodyti, kad pinigai buvo perduoti kaip paskola ir kad kita šalis juos įsipareigojo grąžinti. Tokių aplinkybių šioje byloje ieškovas neįrodė. Pats pinigų pervedimas nėra akivaizdus faktas, kad tai yra paskolos dalykas. Ieškovas turėjo asmeninį interesą duoti pinigines lėšas kuo daugiau dalyvių, nes pats buvo reitinguotas rinkimuose į Seimą partijos sąraše 3 numeriu. Jis pats asmeniškai nei vienam iš atsakovų, išskyrus bendravimas su A. A., neskambino ir neaptarė paskolos sandorio sąlygų. Bet kuris protingas verslo atstovas, pervesdamas pinigų sumą paprastai nurodo tikslią paskirtį. Atsakovai piniginių lėšų paskirtį suprato kaip paramą užstatui sumokėti. Atsakovams byloje pakanka nesutikti su paskolos faktu ir nereikia įrodinėti, kokie santykiai susiklostė.

8. 2022-03-28 atsakovas A. A., (duomenys neskelbtini) buvo 2020 metais, paaiškino, kad ieškovas nėra naujokas politikoje. Tariantis su J. V. dėl piniginių lėšų perdavimo atsakovams, niekada nebuvo kalbos apie paskolinius santykius. Tikėtasi, kad surinks 3 proc., ir užstatas bus grąžintas atsakovams iš Vyriausiosios rinkimų komisijos, kurį tada grąžins atsakovai ieškovui, nes kitaip būtų nepagrįstas praturtėjimas. Ieškovas visada akcentuodavo, kad savo veikla nori įrodyti pavardę. Jis kuravo finansus partijos. Partijos siekiamybė buvo dalyvauti 71 vienmandatėje apygardoje. Iš J. V. pusės buvo raginimai kuo greičiau duoti asmenų sąskaitas lėšoms pervesti. Buvo didelė tikimybė laimėti. Tam tikri asmenys, gavę pinigus, teiravosi, ar reikės grąžinti, bet ieškovo buvo pasisakoma, kad čia idėjinė parama, kad kuo daugiau dalyvių kandidatuotų. Apie jokius grąžinimus nebuvo tartasi. Buvo pasakoma, jeigu norės, galės grąžinti, surinkus 3 proc. ir atgavus iš VRK užstatą, nes taip būtų garbinga. Atsakovai nesurinko 3 proc., todėl VRK užstato nei vienam iš atsakovų negrąžino. VRK nereikalauja įrodinėti iš kur piniginės lėšos užstatui sumokėti yra gaunamos. Tai tikrai nebuvo paskola. Jis asmeniškai taip pat jos negrąžino ieškovui. Jis nežino, kas buvo tartasi su kitais asmenimis, nes ne tik šioje byloje patrauktiems atsakovams pervedė.

9. 2022-04-29 teismo posėdžio metu atsakovas E. J. paaiškino, kad buvo dirbęs (duomenys neskelbtini) su R. J. D., kuris ir vėl pakvietė dalyvauti (duomenys neskelbtini) 2020 metais. Kadangi atsakovas neturėjo piniginių lėšų, tai R. D. garantavo, kad piniginių lėšų gaus ir užstato Vyriausiajai rinkimų komisijai (toliau – ir VRK) iš savo lėšų mokėti nereikės. A. A. paprašė banko sąskaitos, į kurią buvo pervesta pinigų suma užstatui sumokėti. Visai nekilo klausimas, kas pinigus pervedė. Kandidatavo (duomenys neskelbtini), bet nesurinko 3 proc. balsų, todėl užstatas nebuvo grąžintas. Su J. V. dėl jokios paskolos nebuvo tartasi. Jo nepažinojo.

10. 2022-04-29 teismo posėdžio metu atsakovas D. M. paaiškino, kad nesiruošė eiti į rinkimus, nes finansų neturėjo, bet buvo pasakyta, kad bus finansuotojas užstatui sumokėti. Žmona perdavė sąskaitą, į kurią J. V. pervedė pinigų sumą užstatui sumokėti. Kadangi nesurinko 3 proc. vienmandatėje, užstatas nebuvo grąžintas iš VRK. Jeigu būtų grąžintas užstatas, jį tikrai būtų grąžinęs, o dėl jokios paskolos tartasi nebuvo ir J. V. nepažinojo.

11. 2022-04-29 teismo posėdžio metu T. B. paaiškino, kad partijos valdyba sprendė finansavimo klausimus. Jis asmeniškai neturėjo lėšų kandidatuoti, bet buvo pasakyta, kad bus rėmėjas užstatui. Buvo bendras sutarimas su rėmėjais, kad kas surinks 3 proc. ir bus grąžintas užstatas iš VRK, tas užstatą ir grąžins rėmėjui. J. V. žinojo, kad jis (duomenys neskelbtini), bet su juo asmeniškai nebendravo. Finansavimo klausimai vyko centralizuotai ir jokio susitarimo dėl paskolos suteikimo nebuvo. Gavus pinigus su paskirtimi „sąskaitos papildymas“, nebuvo minčių, jog tai paskola atsakovui. Buvo aktualu partijai turėti kuo daugiau kandidatų vienmandatėse, todėl ir rūpinosi užstatų finansavimu partijos nariams. Partijos finansais rūpinasi finansininkas, nežino, ar pildė paaukotų pinigų ataskaitas.

12. 2022-04-29 teismo posėdžio metu atsakovė L. B. paaiškino, kad dalyvavo partijos kūrime ir valdyboje. R. D. ir A. A. akcentavo, kad neturi pinigų užstatui, bet buvo pasakyta, kad pasirūpins tuo rėmėjas. Banko sąskaitą perdavė A. A., į kurią ir buvo pervesti pinigai, kuriuos sumokėjo VRK. Buvo kalbėta, kad susigrąžinus užstatą iš VRK, jį reikės grąžinti rėmėjui, bet jeigu nesurinksi 3 proc. ir užstato VRK negrąžins, jokių pasekmių nebus. Ji galvojo, kad rėmėjas prisiima riziką. Ji, dalyvaudama vienmandatėje apygardoje, nesurinko 3 proc. rinkėjų balsų, todėl užstato neatgavo. Užstatų finansavimas buvo centralizuotas partijos reikalas.

13. 2022-04-29 teismo posėdžio metu J. P. paaiškino, kad buvo dalyvavęs ir anksčiau politikoje, bet dalyvauti rinkimuose neturėjo pinigų. A. A. pasakė, kad bus žmonės, kurie finansuos užstato sumokėjimą. A. A. perdavė sąskaitą ir buvo tartasi, kad jeigu VRK grąžins užstatą po rinkimų, surinkus 3 proc., tada jį grąžins rėmėjui. Jokių sandorių su J. V. nesudarė, dėl paskolos nesitarė. Užstato finansavimo nereikia deklaruoti, tai ne politinės kampanijos dalis, o tik raktas pradėti politinę kampaniją.

14. 2022-04-29 teismo posėdžio metu atsakovas A. P. paaiškino, kad tai buvo centralizuotas partijos štabo sprendimas suteikti teisę kandidatuoti, suteikiant užstatui pinigines lėšas. Jis nenorėjo savo lėšomis kandidatuoti, nes nauja partija, didelė rizika, todėl perdavė sąskaitą A. A., į kurią ir buvo pervesti pinigai užstatui. Dėl užstato, jo grąžinimo su ieškovu nebendravo. Nesurinko 3 proc. rinkėjų balsų vienmandatėje apygardoje, todėl užstato neatgavo. 2021 m. rudenį jam paskambino J. V. su prašymu pagelbėti ir pervesti nors kiek pinigų, nes turi problemų su sveikata ir darbu. Iš geros valios pervedė 300 Eur kaip pagalbą, o ne kaip paskolos grąžinimą.

15. 2022-04-29 teismo posėdžio metu atsakovas G. S. paaiškino, kad buvo šokiruotas gavęs pretenziją grąžinti paskolą iš ieškovo. Jis niekada neprašė paskolinti pinigų, ir niekada jų nesiskolino. Jam kaip profesionalui buvo pasiūlyta dalyvauti rinkimuose, bet jis aiškiai pasakė, kad nenori mokėti užstato iš savo lėšų. Jis darė paslaugą partijai, todėl ir pervedė pinigus jam užstatui sumokėti, bet ne paskolą.

16. 2022-04-29 teismo posėdžio metu atsakovas R. Ž. paaiškino, kad neturėjo lėšų dalyvauti rinkimuose, tai A. A. pasakė, kad yra rėmėjų tam klausimui. Apie J. V. sužinojo tik po rinkimų. A. A. paaiškinęs buvo, kad jei nesurinks 3 proc. vienmandatėje, nereikės grąžinti piniginių lėšų užstatui. Nebūtų skolinęsis rinkimams. Kai gavo pretenziją iš ieškovo, A. A. pasakė jam, kad negrąžinti.

17. 2022-04-29 teismo posėdžio metu atsakovė D. K. paaiškino, kad iš R. J. D. sulaukė skambučio dalyvauti Seimo rinkimuose. Sutiko, bet pasakė, kad iš savo lėšų dalyvauti nenori. Buvo pažadėti pinigai užstatui sumokėti. Su J. V. nėra sudariusi jokių sandorių ir niekada nebendravo dėl paskolos. Jokios kalbos apie grąžinimą nebuvo. Nesurinko 3 proc. balsų, ir užstato neatgavo. Nežino, kokiu pagrindu J. V. jai pervedė pinigines lėšas. Lėšų paskirtis galėjo būti įvairi.

18. 2022-04-29 teismo posėdžio metu atsakovas A. V. paaiškino, kad iš karto jis pasakęs, kad nenori kandidatuoti iš savų lėšų vienmandatėje, tad (duomenys neskelbtini) pasakė, kad bus lėšų. Perdavė banko sąskaitą E. M. ir nesigilino, kas pinigines lėšas pervedė, kurias sumokėjo VRK. Buvo partijos reikalas surasti lėšų užstatams sumokėti, nes buvo aktualu dalyvauti vienmandatėse apygardose. Apie lėšų grąžinimą nebuvo jokios kalbos. Nebūtų dalyvavęs, jeigu nebūtų rėmimo.

19. 2022-04-29 teismo posėdžio metu atsakovė E. M. paaiškino, kad ji buvo ir yra (duomenys neskelbtini) ir naujokė rinkimuose. Buvo ir štabo nare. J. V. irgi buvo štabo narys, A. A. paprašė surinkti (duomenys neskelbtini) narių banko sąskaitas ir perduoti. Jokios kalbos su J. V. nebuvo dėl paskolos. Ji neturėjo lėšų ir nebūtų dalyvavusi be rėmimo. Buvo vieša partijos paslaptis - bus rėmėjai užstatams sumokėti. J. V. rūpinosi partijos finansine padėtimi. Jeigu būtų surinkusi 3 proc. balsų, tikrai būtų grąžinusi gautas lėšas J. V..

20. 2022-04-29 teismo posėdžio metu atsakovas R. P. paaiškino, kad negalėjo sau leisti sumokėti užstato, todėl A. A. pasakė, kad yra rėmėjų ir pagelbės. Buvo paaiškinta, jeigu 3 proc. balsų nesirinksi, grąžinti lėšų nereikės rėmėjui. Ieškovą pamatė tik teismo posėdyje. Nebuvo kalbos apie paskolinimą.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

21. Šalių paaiškinimais bei rašytiniais įrodymais byloje nustatyta, kad ieškovas J. V. 2020-07-29 pervedė A. P. 1 360,00 Eur sumą į banko sąskaitą; 2020-07-28 atsakovui A. A. -1 360,00 Eur; 2020-07-28 T. B. – 1 360,00 Eur; 2020-07-29 L. B. – 1 360,00 Eur; 2020-07-28 D. K. – 1 360,00 Eur; 2020-07-30 E. J. – 1 360,00 Eur; 2020-07-28 E. M. – 1 360,00 Eur; 2020-07-28 D. M. – 1 360,00 Eur; 2020-08-02 J. P. – 1 360,00 Eur; 2020-07-28 R. P. – 1 360,00 Eur; 2020-08-05 R. Ž. – 1 360,00 Eur; 2020-07-28 A. V. – 1 360,00 Eur; G. S. – 1 360,00 Eur (ieškinio priedai – bankiniai pavedimai). Visiems atsakovams atliktų piniginių lėšų pavedimuose mokėjimo paskirtyje nurodyta – sąskaitos papildymas. Ginčo dėl 1 360,00 Eur sumos gavimo į savo sąskaitas atsakovai nekelia, kaip ir nėra ginčo, kad visi atsakovai gautą pinigų sumą pervedė Vyriausiajai rinkimų komisijai kaip užstatą, siekiant kandidatuoti (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos Seimo rinkimuose kaip (duomenys neskelbtini). Kaip nustatyta iš viešai prieinamos VRK informacijos, rinkimų užstatas 2020 metais buvo 1 358,60 Eur, o paraiškinių dokumentų pateikimo terminas buvo nuo 2020-07-20 iki 2020-08-07 (www.vrk.lt). Ieškovo teigimu, į (duomenys neskelbtini) įstojo 2020 m. birželio mėnesį, prieš pat Seimo rinkimus ir partijos (duomenys neskelbtini) R. J. D., tiek A. A. ((duomenys neskelbtini)) prašė padėti partijos keliamiems žmonėms, finansuojant užstatų sumokėjimą. Iš 60 kandidatų, ieškovas apmokėjo 37 kandidatų užstatus, iš (duomenys neskelbtini) paėmęs paskolą, kadangi vadovavo šiai įmonei (ieškovo papildomi įrodymai DOK-22910). Buvo kalbėta, kad kandidatai nesunkiai surinks 3 proc. balsų apygardose ir tuomet VRK grąžinus užstatą kandidatui, jis bus grąžintas ieškovui. Ieškovo paaiškinimais, tiek A. A., tiek R. J. D. žodžiu garantavo, kad užstatams pervestos lėšos bus grąžintos ieškovui.

22. Visi atsakovai, tarp jų ir A. A., neigia susiklosčiusių paskolinių teisinių santykių faktą tarp ieškovo ir kiekvieno iš atsakovų, teigiant, kad piniginės lėšos buvo ne paskolintos atsakovams, o suteiktos kaip parama atsakovams, tokiu būdu suteikiant teisę atsakovams dalyvauti (duomenys neskelbtini) Seimo rinkimuose, sumokant užstatą, bei ieškovui gauti politinę naudą, kuo daugiau narių dalyvaujant vienmandatėse rinkimų apygardose, tokiu būdu tikintis partijai surinkti 5 proc. balsų ir patekti į Seimą, kadangi partijos sąraše ieškovas buvo reitinguotas 3 numeriu. Tarp ieškovo ir kiekvieno iš atsakovų nebuvo jokio asmeniško susitarimo bei kiekvieno iš atsakovų įsipareigojimo grąžinti ieškovo perduotas pinigines lėšas, t. y. nėra nė vienos iš būtinųjų paskolos sutarties sudarymą patvirtinančių sąlygų (CK 6.870 str. 1 d.).

23. Sandoriai, taigi ir sutartys, sudaromi žodžiu, raštu (paprasta arba notarine forma) arba konkliudentiniais veiksmais (CK 1.71 straipsnio 1 dalis). Sandoriai, kuriems įstatymai ar šalių susitarimas nenustato rašytinės formos, gali būti sudaromi žodžiu (CK 1.72 straipsnio 1 dalis). Kai pagal įstatymus ar šalių susitarimą sutartis turi būti paprastos rašytinės formos, ji gali būti sudaroma tiek surašant vieną šalių pasirašomą dokumentą, tiek ir apsikeičiant raštais, telegramomis, telefonogramomis, telefakso pranešimais ar kitokiais telekomunikacijų galiniais įrenginiais perduodama informacija, jeigu yra užtikrinta teksto apsauga ir galima identifikuoti jį siuntusios šalies parašą (CK 1.73 straipsnio 2 dalis, 6.192 straipsnio 2 dalis). CK 1.73 straipsnyje išvardyti sandoriai, kurie turi būti sudaryti paprasta rašytine forma, taip pat nurodyta, kad tokia forma turi būti sudaromi ir kiti sandoriai, kuriems CK ar kiti įstatymai nustato privalomą paprastą rašytinę formą. CK 6.871 straipsnio 1 dalyje (įstatymo redakcija galiojusi pinigų pervedimo metu) numatyta, jog fizinių asmenų paskolos sutartis turi būti rašytinė, jeigu paskolos suma viršija šešis šimtus eurų. Šio straipsnio 3 dalis nustato, kad rašytinės formos reikalavimus atitinka paskolos gavėjo pasirašytas paskolos raštelis arba kitoks skolos dokumentas, patvirtinantis paskolos sutarties dalyko perdavimą paskolos gavėjui. Pažymėtina, kad įstatyme nenustatyta imperatyvaus nurodymo, kad negalioja sandoris, sudarytas nesilaikant paprastos rašytinės formos, taigi žodžiu sudaryta paskolos sutartis, kuri turėjo būti sudaryta paprasta rašytine forma, galioja, tačiau kilus ginčui dėl jos sudarymo, įstatymas riboja įrodymų leistinumą (CK 1.93 straipsnio 2 dalis, 6.875 straipsnio 2 dalis).

24. CK 6.870 str. 1 ir 2 dalyse nurodyta, kad paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita. Paskolos sutartis pripažįstama sudaryta nuo pinigų arba daiktų perdavimo momento. Esminės paskolos sutarties sąlygos yra paskolos dalyko perdavimas paskolos gavėjo nuosavybėn ir paskolos gavėjo įsipareigojimas grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą. Tik esant šioms sąlygoms pripažįstami šalių paskolos teisiniai santykiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-07-03 nutartis c. b. Nr. 3K-3-447-313/2015; 2020-11-04 nutartis c. b. e3K-3-292-611/2020). Bylose dėl paskolos grąžinimo į įrodinėjimo dalyką visuomet įeina aplinkybės dėl paskolos sutarties sudarymo, t. y. esminių jos sąlygų egzistavimo – paskolos dalyko perdavimo paskolos gavėjo nuosavybėn ir paskolos gavėjo įsipareigojimo grąžinti pinigus arba rūšies požymiais apibūdinto suvartojamojo daikto ekvivalentą. Šių aplinkybių įrodinėjimo pareiga tenka ieškovui (CPK 12, 178 str.).

25. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovas ir atsakovai nebuvo sudarę rašytinės paskolos sutarties, apsikeitę raštais, telegramomis, telefonogramomis, telefakso pranešimais ar kitokiais telekomunikacijų galiniais įrenginiais perduodama informacija, kas patvirtintų taip, kaip numato įstatymas – raštu paskolos sutarties esminių sąlygų egzistavimą, tai yra, pinigų kaip paskolos dalyko perdavimo paskolos gavėjo nuosavybėn ir paskolos gavėjo įsipareigojimo grąžinti pinigus, tai yra, šalys raštu neišreiškė tokios valios. Dėl to kvalifikuojant tarp šalių susiformavusius civilinius teisinius santykius ir vertinant jų pagrindu kylančias šalių teises ir pareigas, būtina įvertinti faktų, kurių pagrindu galima būtų spręsti apie santykių tarp šalių pobūdį, visumą. Kaip yra išaiškinęs kasacinis teismas, pinigų pervedimas yra tam tikrų įsipareigojimų vykdymą liudijantis veiksmas, tačiau prievolės, susijusios su pinigų pervedimu, gali kilti ne tik paskolos sutartinių teisinių, bet ir kitokių santykių pagrindu, pvz., bendro verslo ar partnerystės versle, atsiskaitymų už suteiktas paslaugas ar pateiktas prekes ir t. t. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-06-04 nutartis c. b. Nr. 3K-3-235/2009; 2015-07-03 nutartis c. b. Nr. 3K-3-447-313/2015 ir kt.).

26. Įrodinėjimo dalykas yra juridiniai faktai, su kuriais įstatymas sieja ginčijamo santykio buvimą ar nebuvimą, o tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 str.). Civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifiką – nėra reikalaujama absoliutaus teismo įsitikinimo. Tai reiškia, jog išvadai apie fakto buvimą padaryti įrodymų pakanka, jeigu byloje esantys įrodymai leidžia padaryti labiau tikėtiną išvadą, kad tas faktas buvo, negu kad jo nebuvo. Teismas, vertindamas įrodymus, vadovaujasi įstatymo reikalavimais ir, remdamasis logikos dėsniais, sprendžia apie gautų faktinių duomenų tikrumą, sąsajumą, leistinumą, tarpusavio ryšį, pakankamumą įrodinėjimo dalyko faktams nustatyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-11-17 nutartis c. b. Nr. 3K-3-454/2011 ir kt.).

27. Ieškovas savo argumentus dėl paskolos suteikimo fakto trylikai atsakovų grindžia bankiniais pavedimais, kuriais iš savo banko sąskaitos į atsakovų asmenines banko sąskaitas pervedė po 1 360,00 Eur sumą, pavedimo paskirtyje nurodant „sąskaitos papildymas“. Atsakovai, nesutikdami su paskolinių teisinių santykių kvalifikavimu, nurodo, kad nurodyta mokėjimo paskirtis „sąskaitos papildymas“ niekaip nepagrindžia susiklosčiusios paskolos sutarties fakto tarp ieškovo ir kiekvieno iš atsakovų. Juolab, kad apdairus, protingas ir rūpestingas asmuo, suteikdamas paskolą be rašytinės sutarties, pervesdamas bankiniu pavedimu pinigines lėšas, tikėtina nurodytų tikrąją paskirtį. Ginčo atveju pavedimo paskirtyje nėra jokios užuominos apie paskolą atsakovams.

28. Nuoseklioje ir išplėtotoje kasacinio teismo praktikoje dėl įrodymų tyrimo ir vertinimo nurodoma, kad faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo; reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą; išvados dėl įrodinėjimo dalyko įrodytinumo turi būti logiškai pagrįstos byloje surinktais duomenimis; teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų; įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą; įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės pagal įstatymą nereikalauja, kad visi prieštaravimai būtų pašalinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-42-684/2019 30 punktas ir jame nurodyta praktika). Formuojama teismų praktika, kad, sprendžiant šalių ginčą dėl teisinių santykių, atsiradusių pervedus pinigus, kvalifikavimo, nepakanka remtis vien pažodiniu (gramatiniu) banko dokumentuose, patvirtinančiuose pinigų perdavimą, atliktų įrašų aiškinimu. Būtina analizuoti ir vertinti visų byloje pateiktų įrodymų, surinktų duomenų visumą ir iš šios daryti išvadą, kokie teisiniai santykiai susiklostė dėl šalių atliktų veiksmų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3368/2011).

29. Kaip jau minėta, ieškovas tarp šalių susiklosčiusius paskolos teisinius santykius įrodinėja mokėjimo pavedimais iš jam priklausančio banko sąskaitos, kurių mokėjimo paskirtyje nurodo - „sąskaitos papildymas“, teigiant, kad jo kaip verslo atstovo praktikoje ne kartą yra pasitaikę, kad skolinant pinigus net didesnėmis sumomis, mokėjimo paskirtyje būdavo nurodoma „papildymas“ ar pan. Tokia pavedimo paskirtis buvo įrašyta dėl įpročio, paprastai nurodant sąskaitos papildymą, atliekant bankines operacijas.

30. Teismo vertinimu, ieškovo pateikti bankiniai pavedimai, jų suformuota mokėjimo paskirtis, niekaip neįrodo ir nepagrindžia pervestų piniginių lėšų paskirties kaip paskolos dalyko. Teismų praktikoje ne kartą yra pasisakyta, kad nesant pinigų pervedimo aiškios paskirties, pinigų pervedimas yra tam tikrų įsipareigojimų vykdymą liudijantis veiksmas, o prievolės, susijusios su pinigų pervedimu, gali kilti ne tik paskolos, bet ir kitų santykių pagrindu. Tačiau, kai vietinis ar tarptautinis mokėjimo pavedimas, kuriame yra įrašas apie paskolos sutarties dalyko perdavimą paskolos gavėjui faktą, leidžia pripažinti paskolos sutarties sudarymą CK 6.871 str. 3 d. prasme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-07-03 nutartis c. b. Nr. 3K-3-447-313/2015). Nagrinėjamu atveju, kaip minėta, mokėjimo paskirtis – „sąskaitos papildymas“, nesant jokių užuominų apie galimą paskolos dalyko perdavimo kiekvienam iš atsakovų.

31. Teismo posėdžių metu išklausius visų prisiekusių atsakovų paaiškinimus, pripažinus dalyvavimą būtinu, jog nė vienas iš atsakovų, gaudamas į savo sąskaitą piniginių lėšų sumą, reikalingą užstatui VRK sumokėti, asmeniškai su ieškovu nebendravo, jokių piniginių lėšų gavimo ir /ar jų grąžinimo sąlygų su ieškovu asmeniškai neaptarė, ko neneigė ir pats ieškovas, kad tiesiogiai su atsakovais dėl paskolinių santykių fakto nebendravo, o buvo sprendžiamas kandidatų finansavimas partijos vadovybės lygmenyje, konstatuoja, kad byloje nėra objektyvių duomenų, įrodymų visumos išvadai, kad ieškovas pervedė atsakovams pinigines lėšas kaip paskolos dalyką.

32. Teismo posėdžių metu ne vienas iš atsakovų patvirtino, kad sutiko būti kandidatu vienmandatėse rinkimų apygardose, tik partijos vadovybei užtikrinus finansavimą užstatui susimokėti ir tik gavus pinigines lėšas užstatui sumokėti, kandidatavo Seimo rinkimuose kaip (duomenys neskelbtini). Tad vertinti, kad ieškovas paskolino pinigines lėšas kiekvienam iš atsakovų nėra jokio objektyvaus faktinio pagrindo. Juolab kad ir pats ieškovas paaiškino, kad buvo prašomas partijos pirmininko pasirūpinti užstatams reikalingų lėšų gavimu, tačiau jokio tiesioginio nei žodinio, nei rašytinio susitarimo tarp ieškovo ir atsakovų dėl pinigų paskolinimo nebuvo.

33. Akivaizdu, kad nesant rašytinės paskolos sutarties tarp šalių, vien tik pinigų bankinis pervedimas ir jų gavimas, nesant kitų įrodymų, išreiškiančių šalių valią sudaryti paskolos sutartį, neleidžia vienareikšmiškai pripažinti tokių santykių buvimą.

34. Dar daugiau, kaip minėta, siekiant atgauti skolą kaip paskolinių santykių dalyką, ieškovas privalo įrodyti ir paskolos gavėjo įsipareigojimą grąžinti pinigines lėšas. Ieškovas, siekdamas pagrįsti šią aplinkybę, teikia į bylą kitų asmenų (ne atsakovų) bankinius pavedimus, grąžinant ieškovui tapataus užstato dydžio pinigines lėšas (Patikslinto ieškinio priedai – DOK - 233206) Jokių kitų įrodymų, buvus ieškovo ir atsakovų susitarimams grąžinti pinigines lėšas, į bylą nėra teikiamas. Didžioji dalis atsakovų iš viso su ieškovu iki piniginių lėšų gavimo nebuvo pažįstami, visiškai nebendravo, o tie, kurie jį pažinojo, taip pat neigė buvus bet kokį susitarimą dėl įsipareigojimo grąžinti užstatui sumokėti pervestą reikalingą sumą. Kaip nustatyta iš atsakovų paaiškinimų, tie atsakovai, kurie užėmė atitinkamas pareigas partijos vadovybėje, skyriuose, žinojo ir buvo kalbėta, kad bus garbinga ir sąžininga, VRK grąžinus užstatą (surinkus 3 proc. rinkėjų balsų), jį grąžinti rėmėjams, kurie finansuos užstatų sumokėjimą, tačiau jokio asmeniško nei žodinio, nei rašytinio atsakovų įsipareigojimo grąžinti gautą piniginių lėšų sumą ieškovui nebuvo. Tokiais atsakovų paaiškinimais teismas neturi pagrindo abejoti, kadangi ir pats ieškovas nurodė, kad kandidatų užstatų sumokėjimo finansavimo klausimus sprendė ne su kiekvienu kandidatu asmeniškai, o su partijos vadovybe, rinkimų štabo nariais.

35. Teismo vertinimu, pats faktas, kad jeigu partijos vadovybė ir aptarė su ieškovu užstatams teiktų lėšų sugrąžinimo klausimą, nesuponuoja išvados, kad atitinkami įsipareigojimai sąlygojo asmenines kiekvieno atsakovo pareigas ieškovui, nesant konkretaus tarpusavio įsipareigojimo pinigines lėšas grąžinti. Įrodymų, pagrindžiančių konkrečių atsakovų įsipareigojimus grąžinti pinigines lėšas ieškovui, į bylą ieškovas nepateikė (CPK 12 sr., 178 sr.).

36. Vertindamas kitų asmenų užstato dydžio piniginių lėšų grąžinimą ieškovui (Patikslinto ieškinio priedai – DOK - 233206) ir liudytojų E. N. bei R. L. paaiškinimus, kad gautas pinigines lėšas ieškovui grąžino grynais, teismas sprendžia, kad tai nei patvirtina, nei paneigia asmeninių ieškovo ir kiekvieno iš atsakovų teisinių santykių pobūdžio, kadangi liudytojai aiškiai nurodė, kad dėl tarp ieškovo ir atsakovų susiklosčiusių santykių nieko nežino ir jų buvusio susitarimo fakto patvirtinti negali.

37. Įrodymai byloje nustatytų aplinkybių kontekste, patvirtinantys vien tik pinigų pervedimą atsakovams, perdavimą ir gavimą, nesant kitų įrodymų, išreiškiančių šalių valią sudaryti paskolos sutartį, neleidžia vienareikšmiškai pripažinti paskolinių santykių buvimą. Kadangi ieškovas neįrodė esminių paskolos sutarties su atsakovais sąlygų egzistavimo – pinigų kaip paskolos dalyko perdavimo paskolos gavėjo nuosavybėn ir paskolos gavėjo įsipareigojimo grąžinti pinigus kaip paskolos dalyką visumą, teismas prieina prie išvados, kad ieškovo ir atsakovų nesiejo paskolos teisiniai santykiai (CK 6.870 straipsnis), o tarp ieškovo ir atsakovų susiklostė teisiniai santykiai, turintys finansinės paramos požymių, dėl kurios susitarimai vyko tarp ieškovo ir partijos vadovybės – partijos pirmininko, rinkimų štabo narių. Teismo vertinimu, sprendžiant ginčą dėl paskolos iš atsakovų priteisimo, faktinės aplinkybės, kas buvo konkrečiai susitarta tarp ieškovo ir partijos pirmininko ar kitų vadovybės narių finansuojant užstato sumokėjimą, neturi teisinės reikšmės, sprendžiant ieškinio pagrįstumą pareikštą konkretiems atsakovams.

38. Šių išvadų nepaneigia ir tas faktas, kad atsakovas A. P. 300,00 Eur sumą grąžino ieškovui (pradinio ieškinio priedas – „P. grąžinimas“). Atsakovas teismo posėdžio metu paaiškino, jog 300,00 Eur sumos pervedimas ieškovui 2021-10-19 buvo sąlygotas jo geranoriškumo, ieškovui paprašius padėti, esant prastai sveikatos būklei ir darbinėms problemoms. Tapačias aplinkybes apie buvusią sunkią ieškovo sveiktos būklę 2021 m. rudenį ir finansines problemas patvirtino ir liudytoja E. N., paaiškindama aplinkybes, sąlygojusias ją grąžinti ieškovui gautas pinigines lėšas. Kaip matyti iš A. P. mokėjimo pavedimo paskirties, jokių žymų apie paskolinių lėšų grąžinimo nėra, kas vidutiniškai apdairiam, rūpestingam asmeniui yra suprantama esant reikalingumui įrašyti aiškią mokėjimo paskirtį, jeigu yra atsiskaitoma su paskolos davėju, vykdant iš paskolinių teisinių santykių kylančią prievolę, juolab neturint jokios rašytinės sutarties, pakvitavimo ir pan.

39. Šių išaiškinimų kontekste taip pat pažymėtina, kad ieškovo atstovas baigiamosiose kalbose pareiškė prašymą spręsti ginčą vertinant ne tik paskolos teisinių santykių faktą, bet ir remiantis nepagrįsto praturtėjimo instituto nuostatomis priteisti prašomą sumą. Su tokia ieškovo atstovo pozicija teismas nesutinka.

40. Teismas dar ieškinio priėmimo stadijoje nurodė ieškovui, kad ieškinio dalykas būtų patikslintas ir būtų apibrėžtos bylos nagrinėjimo ribos, o kartu ir užtikrinama tinkama atsakovų teisė į gynybos įgyvendinimą, t. y. teismas pasinaudojo CPK 138 straipsnyje įtvirtintu ieškinio trūkumų šalinimo institutu. Ieškovas patikslino ieškinio dalyką ir pagrindą, reiškiant reikalavimą dėl paskolos grąžinimo iš atsakovų.

41. Ieškinio dalykas – tai materialinis teisinis reikalavimas, ieškovo pasirinktas pažeistų ar ginčijamų teisių gynimo būdas. Ieškovas turi teisę ir pareigą pasirinkti bei tiksliai suformuluoti ieškinio dalyką, t. y. suformuluoti jį taip, kad būtų aišku, kokio materialinio teisinio rezultato siekiama iškeliant bylą, nes būtent tinkamas ieškinio dalyko (ir pagrindo) suformulavimas užtikrina tinkamą teisės kreiptis į teismą įgyvendinimą, leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas ir sudaro pagrindą įstatymo nustatytu ir ieškovo pasirinktu būdu apginti pažeistas teises (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2008; 2020 m. kovo 18 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-65-421/2020 23 punktą; kt.). Ieškinio pagrindas – tai aplinkybės, patvirtinančios ieškovo subjektinę teisę ir reikalavimo pagrįstumą. Ieškovo reikalavimas atsakovui išplaukia iš konkretaus teisinio santykio, iš subjektinės ieškovo teisės. Taigi ieškinio faktinį pagrindą sudaro aplinkybės, kuriomis grindžiamas ieškovo reikalavimas (ieškinio dalykas). Tai faktai, su kurių (ne)buvimu teisės aktai sieja teisinių santykių atsiradimą, pasikeitimą arba pasibaigimą, tokie, kaip, pvz., sutarties sudarymas, žalos padarymas ir pan. Nors CPK nenustatytas reikalavimas, kad į teismą besikreipiantis asmuo nurodytų įstatymus, kuriais grindžia savo reikalavimus, t. y. teisiškai kvalifikuotų ginčą, tačiau faktai juridinę reikšmę įgauna tik tuo atveju, jei būtent su jais materialiosios teisės normos, reglamentuojančios ginčo teisinį santykį, sieja juridinių faktų atsiradimą, t. y. šalis siejančių teisinių santykių atsiradimą, pasikeitimą, pasibaigimą. Vadinasi, ieškovas, ieškinyje nurodydamas esminius faktus, turi atsižvelgti į atitinkamas materialiosios teisės normas, taip pat į proceso teisės normas pagal bylos kategoriją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-440-687/2016, 16 punktas).

42. Kasacinio teismo praktikoje akcentuojama, kad įvertinti, koks yra ieškinio pagrindas ir dalykas, galima tik nustačius, ką iš tikrųjų ginčija ieškovas, kokio rezultato jis siekia byloje pareikštame ieškinyje suformuluotais reikalavimais. Nepriklausomai nuo to, kad abiem atvejais – tiek prašant priteisti paskolos sumą, tiek išreikalauti nepagrįstai gautą sumą, reiškiamas reikalavimas yra piniginio pobūdžio (tam tikros piniginės sumos priteisimas), skirtingas teisinis pagrindas suponuoja skirtingų teisiškai reikšmingų aplinkybių įrodinėjimą, vertinimą ir nustatymą. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad, teisinio reguliavimo sistemoje būdamas savarankiškas prievolės atsiradimo pagrindas, nepagrįstas praturtėjimas ar turto gavimas teisės doktrinoje ar teismų praktikoje vertinamas kaip subsidiarus asmens teisių gynimo būdas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-310/2013; 2019 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-93-915/2019, 18 punktas; 2020 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-523-248/2020, 22 punktas). Tai, kad ieškovas ieškinyje neprašė taikyti visų jam įstatymo suteikiamų civilinių teisių gynimo būdų, neeliminuoja jo teisės kreiptis į teismą su nauju reikalavimu, siekiant apginti savo pažeistas teises ir teisėtus interesus, jei naujai reiškiamo reikalavimo dalykas ir (arba) pagrindas nesutampa su ankstesnėje byloje pareikšto reikalavimo dalyku ir (arba) pagrindu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. rugsėjo 30 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-26-969/2020 43, 47 punktus).

43. Remiantis išdėstytu, ieškovo ieškinys atsakovams dėl paskolos dalyko priteisimo atmestinas kaip neįrodytas, įvertinus tiek ieškovo, tiek atsakovų pozicijas tiek, kiek jos susijusios su ieškovo apibrėžtu bylos nagrinėjimo dalyku ir pagrindu, reiškiant skolos priteisimą kaip gautą paskolą. Teismas privalo ginčą spręsti pagal ieškovo pareikštus reikalavimus, negali pats nei suformuluoti už ieškovą ieškinio dalyko ir pagrindo, nei, spręsdamas bylas, pakeisti ieškinio dalyko ar faktinio pagrindo ar taikyti alternatyvius pažeistų teisių gynimo būdus (išskyrus įstatyme nustatytas išimtis – pvz., CPK 376 straipsnio 3, 4 dalys, 405, 417, 418 straipsniai) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. kovo 20 d. nutartis c. b. Nr. 3K-3-150/2014; 2015 m. liepos 15 d. nutartis c. b. Nr. e3K-3-407-969/2015; kt.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

44. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleistas nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 str.).

45. Kadangi ieškinys atmestas, ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos iš atsakovų.

46. Atsakovai patyrė 1 839,20 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro išlaidos advokato pagalbai apmokėti (DOK-75834). Įvertinus atsakovo atstovo advokato surašytus procesinius dokumentus – atsiliepimą į ieškinį bei dalyvavimą trijuose teismo posėdžiuose, patirtos bylinėjimosi išlaidos atitinka Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintas Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalius dydžius (nuo 2015 m. kovo 20 d. galiojanti redakcija).

47. Atmetus ieškovo ieškinį visiškai, atsakovams priteistinos jų patirtos bylinėjimosi išlaidos iš ieškovo. Kadangi visas atstovavimo išlaidas advokatui apmokėjo asmeniškai atsakovė E. M., 1 839,20 Eur bylinėjimosi išlaidų suma priteistina iš ieškovo atsakovei E. M..

48. Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, iš ieškovo nepriteistinos, kadangi neviršija minimalaus 5,00 Eur dydžio (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymas Nr. 1R-19/1K-2 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, CPK 92, 96 straipsniai).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93, 96, 260, 263, 269, 270, 279, 307 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Priteisti atsakovei E. M., gim. (duomenys neskelbtini), iš ieškovo J. V., a. k. (duomenys neskelbtini) 1 839,20 Eur (vieną tūkstantį aštuonis šimtus trisdešimt devynis eurus 20 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Rima Lipeikienė