- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-10-25
- Bylos Nr.
- e2A-2032-392/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-32987-2021-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Virginijus Kairevičius, Tatjana Žukauskienė, Ieva Navickaitė-Sakalauskienė
- Ieškovas
- J. V.
- Atsakovas
- A. A., T. B., L. B., E. J., J. P., A. P., G. S., R. Ž., D. K., D. M., E. M., R. P., A. V.
- Kategorijos
- 2.6.29pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų pirmininko (pranešėjo) Virginijaus Kairevičiaus, Ievos Navickaitės-Sakalauskienės, Tatjanos Žukauskienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo J. V. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gegužės 18 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo J. V. ieškinį atsakovams A. A., T. B., L. B., E. J., J. P., A. P., G. S., R. Ž., D. K., D. M., E. M., R. P., A. V. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas J. V. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo teismo prašė priteisti ieškovui iš atsakovų A. A., T. B., L. B., E. J., J. P., G. S., R. Ž., D. K., D. M., E. M., R. P., A. V. po 1 360 Eur skolos, o iš atsakovo A. P. – 1 060 Eur skolos, taip pat priteisti ieškovui iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas nurodė, kad 2020 m. liepos mėn. atsakovas A. A. paprašė ieškovo (duomenys neskelbtini) kandidatams rinkimuose į Lietuvos Respublikos Seimą paskolinti pinigų rinkimų dalyvio užstatams sumokėti. Laikotarpiu nuo 2020-07-28 iki 2020-08-05 ieškovas į atsakovų asmenines banko sąskaitas pervedė po 1 360 Eur. Ieškovas buvo įsitikinęs, kad su atsakovais jį sieja paskoliniai teisiniai santykiai, nes taip jam buvo nurodęs (duomenys neskelbtini) pirmininko pavaduotojas A. A.. Po rinkimų į Lietuvos Respublikos Seimą atsakovai pinigus jam turėjo sugrąžinti, tačiau negrąžino. 2021 m. rugsėjo mėn. 22-23 d. datuotomis pretenzijomis ieškovas pareikalavo, kad paskolinti pinigai jam būtų sugrąžinti. Nurodytas pretenzijas atsakovai gavo ir per atstovą pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad paskoliniai teisiniai santykiai su ieškovu jų nesieja ir jie nieko nėra skolingi. Tik atsakovas A. P. 2021-10-19 ieškovui sugrąžino 300 Eur, nežiūrint į tai, kad jis palaikė bendrą atsakovų poziciją, jog paskolų iš ieškovo jie negavo. Ieškovo padaryti mokėjimai kitiems rinkimų dalyviams ir šių asmenų mokėjimo pavedimais grąžintos sumos įrodo, kad paskoliniai teisiniai santykiai ieškovą siejo su visais asmenimis, kuriems rinkimų laikotarpiui buvo pervesta po 1 360 Eur. Atsakovams į sąskaitas pervesti pinigai negali būti laikomi ieškovo įnašais (duomenys neskelbtini). Šiai partijai jis sumokėjo 4 080 Eur nario mokesčio ir davė 7 000 Eur auką. Jei atsakovams skirti pinigai būtų buvusi auka ar parama (duomenys neskelbtini), pinigai turėjo būti pervedami į partijos sąskaitą ir iš jos būtų patekę pas atsakovus. Liudytojai patvirtino, kad buvo susiklostę paskoliniai santykiai tarp ginčo šalių. Kadangi pinigai pervesti į atsakovų asmenines sąskaitas, tai leidžia teigti, kad susiklostė paskoliniai santykiai.
2. Atsakovai A. A., T. B., L. B., E. J., J. P., A. P., G. S., R. Ž., D. K., D. M., E. M., R. P., A. V. su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad ieškovas nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų paskolos sutarties egzistavimą, neįrodė esminės paskolos sutarties sąlygos, jog atsakovai įsipareigojo grąžinti pavedimu gautus pinigus. Nesant įrodytų paskolos teisinių santykių, nėra ir prievolės grąžinti paskolą. Ieškinyje nurodydamas, kad „J. V. buvo įsitikinęs, kad su nurodytais asmenimis jį sieja paskoliniai teisiniai santykiai, nes taip jam buvo nurodęs (duomenys neskelbtini) pirmininko pavaduotojas A. A.. Po rinkimų į Lietuvos Respublikos Seimą atsakovai pinigus jam turėjo sugrąžinti, tačiau negrąžino“, pats ieškovas netiesiogiai pripažino, kad su atsakovais dėl skolos grąžinimo nesitarė, o tarėsi su (duomenys neskelbtini) pirmininko pavaduotoju A. A., kad atsakovai neįsipareigojo grąžinti ieškovui į jų sąskaitas pervestas sumas. Ieškovas buvo (duomenys neskelbtini) rėmėjas rinkimuose į Lietuvos Respublikos Seimą, o jo atsakovams pervestos pinigų sumos – tikslinė parama kandidatams į Lietuvos Respublikos Seimo narius užstatui rinkimuose sumokėti. Atsakovai niekada neįsipareigojo ieškovui grąžinti šiuos pinigus. Pavedimai atlikti atsakovams paskirtyse nurodant „sąskaitos papildymas“ neįrodo pinigų paskolinimo fakto, o tuo labiau susitarimo dėl paskolos grąžinimo. Kitų dokumentų, pagrindžiančių paskolos sutarties sudarymą, ieškovas nepateikė, o liudytojų parodymais ieškovas remtis negali.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022-05-18 sprendimu ieškinį atmetė. Sprendimo esminiai motyvai:
3.1. Teismo vertinimu, ieškovo pateikti bankiniai pavedimai, jų suformuota mokėjimo paskirtis niekaip neįrodo ir nepagrindžia pervestų piniginių lėšų paskirties kaip paskolos dalyko. Teismų praktikoje ne kartą yra pasisakyta, kad nesant pinigų pervedimo aiškios paskirties, pinigų pervedimas yra tam tikrų įsipareigojimų vykdymą liudijantis veiksmas, o prievolės, susijusios su pinigų pervedimu, gali kilti ne tik paskolos, bet ir kitų santykių pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-07-03 nutartis c. b. Nr. 3K-3-447-313/2015). Nagrinėjamu atveju mokėjimo paskirtis – „sąskaitos papildymas“, nesant jokių užuominų apie galimą paskolos dalyko perdavimą kiekvienam iš atsakovų. Iš teismo posėdžių metu duotų atsakovų paaiškinimų matyti, jog nė vienas iš atsakovų, gaudamas į savo sąskaitą piniginių lėšų sumą, reikalingą užstatui VRK sumokėti, asmeniškai su ieškovu nebendravo, jokių piniginių lėšų gavimo ir /ar jų grąžinimo sąlygų su ieškovu asmeniškai neaptarė, ko neneigė ir pats ieškovas, nurodęs, kad tiesiogiai su atsakovais dėl paskolinių santykių fakto nebendravo, o buvo sprendžiamas kandidatų finansavimas partijos vadovybės lygmenyje. Teismo posėdžių metu ne vienas iš atsakovų patvirtino, kad sutiko būti kandidatu vienmandatėse rinkimų apygardose, tik partijos vadovybei užtikrinus finansavimą užstatui susimokėti ir tik gavus pinigines lėšas užstatui sumokėti, kandidatavo Seimo rinkimuose kaip (duomenys neskelbtini) narys. Tad vertinti, kad ieškovas paskolino pinigines lėšas kiekvienam iš atsakovų, nėra jokio objektyvaus faktinio pagrindo. Juolab kad ir pats ieškovas paaiškino, kad buvo prašomas partijos pirmininko pasirūpinti užstatams reikalingų lėšų gavimu, tačiau jokio tiesioginio nei žodinio, nei rašytinio susitarimo tarp ieškovo ir atsakovų dėl pinigų paskolinimo nebuvo. Nesant rašytinės paskolos sutarties tarp šalių, vien tik pinigų bankinis pervedimas ir jų gavimas, nesant kitų įrodymų, išreiškiančių šalių valią sudaryti paskolos sutartį, neleidžia vienareikšmiškai pripažinti tokių santykių buvimą;
3.2. Teismas taip pat nurodė, kad, siekiant atgauti skolą kaip paskolinių santykių dalyką, ieškovas privalo įrodyti ir paskolos gavėjo įsipareigojimą grąžinti pinigines lėšas. Ieškovas, siekdamas pagrįsti šią aplinkybę, teikė į bylą kitų asmenų (ne atsakovų) bankinius pavedimus, grąžinant ieškovui tapataus užstato dydžio pinigines lėšas. Jokių kitų įrodymų, buvus ieškovo ir atsakovų susitarimams grąžinti pinigines lėšas, į bylą nėra teikiama. Didžioji dalis atsakovų iš viso su ieškovu iki piniginių lėšų gavimo nebuvo pažįstami, visiškai nebendravo, o tie, kurie jį pažinojo, taip pat neigė buvus bet kokį susitarimą dėl įsipareigojimo grąžinti užstatui sumokėti pervestą reikalingą sumą. Kaip nustatyta iš atsakovų paaiškinimų, tie atsakovai, kurie užėmė atitinkamas pareigas partijos vadovybėje, skyriuose, žinojo ir buvo kalbėta, kad bus garbinga ir sąžininga, VRK grąžinus užstatą (surinkus 3 proc. rinkėjų balsų), jį grąžinti rėmėjams, kurie finansuos užstatų sumokėjimą, tačiau jokio asmeniško nei žodinio, nei rašytinio atsakovų įsipareigojimo grąžinti gautą piniginių lėšų sumą ieškovui nebuvo. Tokiais atsakovų paaiškinimais teismas neturi pagrindo abejoti, kadangi ir pats ieškovas nurodė, kad kandidatų užstatų sumokėjimo finansavimo klausimus sprendė ne su kiekvienu kandidatu asmeniškai, o su partijos vadovybe, rinkimų štabo nariais;
3.3. Vertindamas kitų asmenų užstato dydžio piniginių lėšų grąžinimą ieškovui ir liudytojų E. N. bei R. L. paaiškinimus, kad gautas pinigines lėšas ieškovui grąžino grynais, teismas sprendė, kad tai nei patvirtina, nei paneigia asmeninių ieškovo ir kiekvieno iš atsakovų teisinių santykių pobūdžio, kadangi liudytojai aiškiai nurodė, kad dėl tarp ieškovo ir atsakovų susiklosčiusių santykių nieko nežino ir jų buvusio susitarimo fakto patvirtinti negali;
3.4. Kadangi ieškovas neįrodė esminių paskolos sutarties su atsakovais sąlygų egzistavimo – pinigų kaip paskolos dalyko perdavimo paskolos gavėjo nuosavybėn ir paskolos gavėjo įsipareigojimo grąžinti pinigus kaip paskolos dalyką, teismas darė išvadą, kad ieškovo ir atsakovų nesiejo paskolos teisiniai santykiai (CK 6.870 straipsnis), o tarp ieškovo ir atsakovų susiklostė teisiniai santykiai, turintys finansinės paramos požymių, dėl kurios susitarimai vyko tarp ieškovo ir partijos vadovybės – partijos pirmininko, rinkimų štabo narių. Šių išvadų nepaneigia ir tas faktas, kad atsakovas A. P. 300 Eur sumą grąžino ieškovui. Šis atsakovas teismo posėdžio metu paaiškino, jog 300 Eur sumos pervedimas ieškovui 2021-10-19 buvo sąlygotas jo geranoriškumo, ieškovui paprašius padėti, esant prastai sveikatos būklei ir darbinėms problemoms. Tapačias aplinkybes apie buvusią sunkią ieškovo sveiktos būklę 2021 m. rudenį ir finansines problemas patvirtino ir liudytoja E. N., paaiškindama aplinkybes, sąlygojusias ją grąžinti ieškovui gautas pinigines lėšas. Kaip matyti iš A. P. mokėjimo pavedimo paskirties, jokių žymų apie paskolinių lėšų grąžinimo nėra;
3.5. Teismas nesutiko su ieškovo atstovo baigiamosiose kalbose pareikštu prašymu spręsti ginčą vertinant ne tik paskolos teisinių santykių faktą, bet ir remiantis nepagrįsto praturtėjimo instituto nuostatomis. Teismas dar ieškinio priėmimo stadijoje nurodė ieškovui, kad ieškinio dalykas būtų patikslintas ir būtų apibrėžtos bylos nagrinėjimo ribos, o kartu ir užtikrinama tinkama atsakovų teisė į gynybos įgyvendinimą, t. y. teismas pasinaudojo CPK 138 straipsnyje įtvirtintu ieškinio trūkumų šalinimo institutu. Ieškovas patikslino ieškinio dalyką ir pagrindą, reiškiant reikalavimą dėl paskolos grąžinimo iš atsakovų. Tai, kad ieškovas ieškinyje neprašė taikyti visų jam įstatymo suteikiamų civilinių teisių gynimo būdų, neeliminuoja jo teisės kreiptis į teismą su nauju reikalavimu, siekiant apginti savo pažeistas teises ir teisėtus interesus, jei naujai reiškiamo reikalavimo dalykas ir (arba) pagrindas nesutampa su ankstesnėje byloje pareikšto reikalavimo dalyku ir (arba) pagrindu.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
4. Ieškovas (apeliantas) J. V. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022-05-18 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį tenkinti ir priteisti iš atsakovų A. A., T. B., L. B., E. J., J. P., G. S., R. Ž., D. K., D. M., E. M., R. P., A. V. po 1 360 Eur skolą, o iš atsakovo A. P. – 1 060 Eur skolą ieškovui, taip pat priteisti ieškovui iš atsakovų pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas; spręsti dėl CPK 329 straipsnio 2 dalyje nustatyto absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindo, nes priimtas teismo sprendimas liečia partijos (duomenys neskelbtini) teises ir pareigas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
4.1. Ieškovas byloje pateikė įrodymus, kad jis atsakovams banko pavedimais pervedė pinigus. Tai reiškia, kad ieškovas neginčijamai įrodė faktą jog jo asmeniniai pinigai pateko atsakovų nuosavybėn ir buvo panaudoti atsakovų reikmėms – sumokėti užstatams rinkimuose į Lietuvos Respublikos Seimą. Ieškovo paaiškinimu, banko dokumentais ir atsakovų paaiškinimais buvo nustatyta, kad atsakovams pervestų pinigų statusas be kita ko turi būti vertinamas pagal Politinių kampanijų finansavimo ir finansavimo kontrolės įstatymo nuostatas. Faktinis ieškinio pagrindas tokiu būdu buvo suformuluotas ir viso proceso metu jis nekito. Patikslintame ieškinyje ieškovas davė teisinį ieškinio pagrindo įvertinimą ir laikė, kad atsakovų civilinė atsakomybė kyla paskolinių teisinių santykių ir šiuos santykius reglamentuojančių teisės normų pagrindu. Teismas nurodė, kad ieškovas neįrodė esminių paskolos sutarties sąlygų, tai yra paskolos dalyko perdavimo paskolos gavėjo nuosavybėn ir paskolos gavėjo įsipareigojimo grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą. Teismas, nustatęs, kad ieškovo nurodytas juridinis ieškinio pagrindas nėra tikslus, privalėjo tiksliai apibrėžti šalių teisinius santykius, tai yra suformuluoti juridinį ieškinio pagrindą ir tai turėjo padaryti ex officio;
4.2. Byloje yra dokumentiniais įrodymais neparemti atsakovų paaiškinimai, kad ieškovo pinigus jie gavo kaip paramą rinkimų į Lietuvos Respublikos Seimą kampanijai. Laikantis teismų praktikos nuostatų dėl įrodinėjimo pareigų būtent atsakovai privalėjo į bylą pateikti įrodymus, kad jie gavo paramą (auką). Visi be išimties atsakovai kandidatavo rinkimuose pagal (duomenys neskelbtini) sąrašą. Tai reiškia, kad savarankišku politinės kampanijos dalyviu buvo ne atsakovai kaip fiziniai asmenys, bet partija – (duomenys neskelbtini). Atsakovai nepateikė įrodymų, kad jie gavo paramą (auką) iš (duomenys neskelbtini). Jie taip pat nepateikė įrodymų, kad ieškovas, pervesdamas jiems pinigus, šiuos pinigus kaip paramą (auką) skyrė (duomenys neskelbtini). Laikantis Politinių kampanijų finansavimo ir finansavimo kontrolės įstatymo 7 str. 3 d. nuostatos, kad draudžiama finansuoti politinę kampaniją kitomis lėšomis, nei nurodyta šio įstatymo 7 str., esant teismo išvadai, kad ieškovą ir atsakovus sieja paramos teisiniai santykiai, esant nustatytam faktui, kad pinigai buvo naudojami rinkiminės kampanijos finansavimui, teismo sprendimas turi įtakos partijos (duomenys neskelbtini) teisėms ir pareigoms;
4.3. Teismas laikė, kad negali priimti sprendimo taikant nepagrįsto praturtėjimo institutą. Ši teismo išvada yra neteisinga. Galutinį juridinį ieškinio pagrindą privalo suformuluoti teismas. Laikantis civilinio proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principų šalių ginčas turi išsispręsti viename procese, o ne eilėje procesų, kurie vyktų dėl skirtingų juridinių ieškinio pagrindų. Byloje įrodyta, kad ieškovas atsakovams pervedė pinigus. Atsakovai byloje nepateikė įrodymų, kokiu teisėtu pagrindu jie gali gautus iš ieškovo pinigus pasilikti sau arba išnaudoti savo asmeninių prievolių įvykdymui.
Atsiliepimas
5. Atsakovai A. A., T. B., L. B., E. J., J. P., A. P., G. S., R. Ž., D. K., D. M., E. M., R. P., A. V. atsiliepimu prašo ieškovo J. V. apeliacinį skundą atmesti, palikti nepakeistą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022-05-18 sprendimą ir priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
5.1. Ieškovui, reiškiančiam reikalavimą dėl paskolos priteisimo, kyla pareiga įrodyti, kad paskolos sutartis buvo sudaryta. Pats ieškovas apeliaciniame skunde pripažįsta, kad šią aplinkybe turėjo įrodinėti. Teismo sprendimo 37 punkte pagrįstai nurodyta kad „kadangi ieškovas neįrodė esminių paskolos sutarties su atsakovais sąlygų egzistavimo – pinigų kaip paskolos dalyko perdavimo paskolos gavėjo nuosavybėn ir paskolos gavėjo įsipareigojimo grąžinti pinigus kaip paskolos dalyką, teismas prieina prie išvados, kad ieškovo ir atsakovų nesiejo paskolos teisiniai santykiai“. Ieškovui neįrodžius ir teismui nenustačius esminių paskolos sutarties sąlygų teismas visiškai pagrįstai priėmė sprendimą ieškinį atmesti. Tuo tarpu atsakovai procese neturi pareigos įrodinėti santykių tarp ieškovo ir atsakovų, tame tarpe ir to, kad buvo tartasi dėl paramos gavimo ir jos panaudojimo teisėtumo. Ieškiniui atmesti pakanka to, jog ieškovas neįrodė aplinkybių, kuriomis grindžia savo reikalavimus, todėl teismas priėmė pagrįstą sprendimą ir teisėtai neperkėlė įrodinėjimo pareigos atsakovams;
5.2. Nagrinėjamoje byloje ieškovo patikslinto ieškinio dalykas suformuluotas kaip prašymas priteisti iš atsakovų pastariesiems paskolintą pinigų sumą. Ieškovas pasirinko savo teisių gynimo būdą – reikalauti pinigų kaip paskolos grąžinimo. Ieškovas (apeliantas) neįrodė paskolos sutarties sudarymo, t. y. esminių jos sąlygų egzistavimo – paskolos dalyko perdavimo paskolos gavėjo nuosavybėn ir paskolos gavėjo įsipareigojimo paskolą grąžinti. Kadangi teismas šioje byloje nėra aktyvus, todėl neturi nei teisės, nei pagrindo taikyti kito, ieškovo neįrodinėto teisių gynimo būdo ir išeiti už ieškinio ribų. O kitoks teismo sprendimas, kuriuo būtų pakeistas ieškinio pagrindas ar dalykas, ar peržengti ieškinio reikalavimai pažeistų šalių lygiateisiškumo principą bei prieštarautų formuojamai Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikai. Teismas dar ieškinio priėmimo stadijoje nurodė ieškovui, kad ieškinio dalykas būtų patikslintas ir būtų apibrėžtos bylos nagrinėjimo ribos, o kartu ir užtikrinama tinkama atsakovų teisė į gynybos įgyvendinimą, t. y. teismas pasinaudojo ieškinio trūkumų šalinimo institutu. To pasėkoje pats ieškovas patikslintu ieškiniu patikslino faktines aplinkybes ir teisinį ieškinio pagrindą nurodydamas, kad šalis siejo paskoliniai santykiai;
5.3. Ieškovas nenurodė, kaip teismo sprendimas įtakotų (duomenys neskelbtini) teises. Ar ieškinys būtų patenkintas ar atmestinas, (duomenys neskelbtini) pinigų, kuriuos pervedė ieškovas atsakovams, negautų ir neturėtų mokėti, todėl nėra suprantama, kokioms partijos teisėms ar pareigoms teismo sprendimas gali turėti įtakos. Maža to, ieškovas šio klausimo nekėlė ieškinyje ir patikslintame ieškinyje, o apeliacinis skundas negali būti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme;
5.4. Net ir taikant nepagrįsto praturtėjimo institutą ieškinys turėtų būti atmestas. Byloje nėra ginčo, kad ieškovas pervedė pinigus atsakovams su konkrečiu tikslu t. y., jog pinigai būtų panaudoti užstatui sumokėti už dalyvavimą rinkimuose į Lietuvos Respublikos Seimą. Nėra ginčo, kad atsakovai ieškovo pervestus pinigus panaudojo būtent šitam tikslui (atitinkamų įrodymų atsakovai neteikė tik dėl to, kad ieškinys pareikštas dėl paskolos priteisimo, o ir ieškovas neįrodinėjo priešingai). Kadangi ieškovas pervedė atsakovams pinigus su konkrečiu tikslu, kuriam tie pinigai ir buvo panaudoti, todėl nėra pagrindo tenkinti ieškinį taikant nepagrįsto praturtėjimo institutą. Teismas, pasinaudodamas ieškinio trūkumų šalinimo procesiniu institutu, sudarė galimybę ieškovui patikslinti ieškinio dalyką (faktinį ir teisinį pagrindą), todėl ieškovas dabar apskritai neturi jokio pagrindo antrą kartą keisti ieškinio teisinį pagrindą ir įrodinėti savo reikalavimus remdamasis nepagrįsto praturtėjimo institutu, nes tokia galimybe jis jau pasinaudojo, o priešingas aiškinimas pažeistų civiliniame procese įtvirtintus šalių lygiateisiškumo ir ginčo rungtyniškumo principus.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai
6. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalimi, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teismas, nenustatęs absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, pasisako tik dėl apeliacinio skundo faktinių ir teisinių pagrindų.
7. Ieškovas J. V. kreipėsi į pirmosios instancijos teismą su ieškiniu, kuriuo teismo prašė priteisti ieškovui iš atsakovų A. A., T. B., L. B., E. J., J. P., G. S., R. Ž., D. K., D. M., E. M., R. P., A. V. po 1 360 Eur skolos, o iš atsakovo A. P. – 1 060 Eur skolos, taip pat priteisti ieškovui iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas nurodė, kad 2020 m. liepos mėn. atsakovas A. A. paprašė ieškovo (duomenys neskelbtini) kandidatams rinkimuose į Lietuvos Respublikos Seimą paskolinti pinigų rinkimų dalyvio užstatams sumokėti. Laikotarpiu nuo 2020-07-28 iki 2020-08-05 ieškovas į atsakovų asmenines banko sąskaitas pervedė po 1 360 Eur. Ieškovas buvo įsitikinęs, kad su atsakovais jį sieja paskoliniai teisiniai santykiai, nes taip jam buvo nurodęs (duomenys neskelbtini) pirmininko pavaduotojas atsakovas A. A.. Po rinkimų į Lietuvos Respublikos Seimą atsakovai pinigų ieškovui negrąžino, dėl ko jis kreipėsi į teismą. Pirmosios instancijos teismas ieškinį atmetė, konstatavęs, kad ieškovas bylos nagrinėjimo metu neįrodė esminių paskolos sutarties su atsakovais sąlygų egzistavimo – pinigų kaip paskolos dalyko perdavimo paskolos gavėjo nuosavybėn ir paskolos gavėjo įsipareigojimo grąžinti pinigus kaip paskolos dalyką (CK 6.870 straipsnis). Teismas taip pat konstatavo, kad tarp ieškovo ir atsakovų susiklostė teisiniai santykiai, turintys ne paskolos, o finansinės paramos požymių.
8. Nesutikdamas su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu, ieškovas pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo apeliacinės instancijos teismo skundžiamą sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą –ieškinį tenkinti. Ieškovo teigimu, pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, kad ieškovas bylos nagrinėjimo metu neįrodė esminių paskolos sutarties su atsakovais sąlygų egzistavimo, turėjo iš atsakovų reikalaujamas pinigų sumas priteisti taikydamas nepragrįsto praturėjimo institutą, nes atsakovai nepateikė įrodymų, kad jie gavo paramą (auką) iš (duomenys neskelbtini) ir kad ieškovas šiuos pinigus kaip paramą (auką) skyrė (duomenys neskelbtini). Be to, ieškovas nurodo, kad esant pirmosios instancijos teismo išvadai, jog ieškovą ir atsakovus sieja paramos teisiniai santykiai, esant nustatytam faktui, kad pinigai buvo naudojami rinkiminės kampanijos finansavimui, teismo sprendimas turi įtakos partijos (duomenys neskelbtini) teisėms ir pareigoms, kuri nebuvo įtraukta į bylos nagrinėjimą, o tai yra absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas.
9. Teisėjų kolegija su šiais ieškovo apeliacinio skundo argumentais nesutinka.
10. Tiek rašytiniai bylos įrodymai, tiek ginčo šalių paaiškinimai patvirtina, kad ieškovas 2020-07-29 bankiniu pavedimu pervedė atsakovui A. P. 1 360 Eur; 2020-07-28 atsakovui A. A. – 1 360 Eur; 2020-07-28 atsakovui T. B. – 1 360 Eur; 2020-07-29 atsakovei L. B. – 1 360 Eur; 2020-07-28 atsakovei D. K. – 1 360 Eur; 2020-07-30 atsakovui E. J. – 1 360 Eur; 2020-07-28 atsakovei E. M. – 1 360 Eur; 2020-07-28 atsakovui D. M. – 1 360 Eur; 2020-08-02 atsakovui J. P. – 1 360 Eur; 2020-07-28 atsakovui R. P. – 1 360 Eur; 2020-08-05 atsakovui R. Ž. – 1 360 Eur; 2020-07-28 atsakovui A. V. – 1 360 Eur; atsakovui G. S. – 1 360 Eur. Atlikdamas šiuos mokėjimus atsakovams ieškovas mokėjimo paskirtyse nurodė – sąskaitos papildymas. Atsakovai pinigų gavimo iš ieškovo fakto neneigia. Tiek ieškovas, tiek atsakovai bylos nagrinėjimo metu patvirtino ir pripažino, kad ieškovo atsakovams pervesti pinigai buvo skirti sumokėti Vyriausiajai rinkimų komisijai užstatą už kiekvieną atsakovą, siekiant jiems kandidatuoti 2020 m. Lietuvos Respublikos Seimo rinkimuose kaip (duomenys neskelbtini) nariams vienmandatėse rinkimų apygardose. Ieškovo teigimu, jis į (duomenys neskelbtini) įstojo 2020 m. birželio mėn.; prieš pat Lietuvos Respublikos Seimo rinkimus tiek partijos pirmininkas R. J. D., tiek atsakovas A. A. (valdybos narys ir rinkimų štabo vadovas) prašė ieškovo padėti partijos keliamiems žmonėms, finansuojant užstatų sumokėjimą; iš 60 kandidatų ieškovas apmokėjo 37 kandidatų užstatus, iš UAB „Ferogama“ paėmęs paskolą, kadangi vadovavo šiai įmonei; buvo kalbėta, kad kandidatai nesunkiai surinks 3 proc. balsų apygardose ir tuomet, VRK grąžinus užstatą kandidatui, jis bus grąžintas ieškovui; tai žadėjo tiek atsakovas A. A., tiek R. J. D.. Kadangi tai nebuvo padaryta, ieškovas kreipėsi į teismą dėl skolos priteisimo iš atsakovų. Tuo tarpu visi atsakovai bylos nagrinėjimo metu neigė susiklosčiusių paskolinių santykių faktą tarp ieškovo ir atsakovų, nurodydami, kad piniginės lėšos buvo ieškovo ne paskolintos atsakovams, o suteiktos kaip parama, tokiu būdu suteikiant teisę jiems dalyvauti 2020 m. Lietuvos Respublikos Seimo rinkimuose, sumokant užstatą, bei ieškovui gaunant politinę naudą, kuo daugiau narių dalyvaujant vienmandatėse rinkimų apygardose, tokiu būdu tikintis partijai surinkti 5 proc. balsų ir patekti į Lietuvos Respublikos Seimą, kadangi partijos sąraše ieškovas buvo reitinguotas 3 numeriu.
11. Teisėjų kolegija pirmiausia pažymi, kad pats ieškovas patikslintame ieškinyje ir viso bylos nagrinėjimo metu pripažino faktinę aplinkybę, jog jo reikalaujamos priteisti sumos buvo pervestos atsakovams būtent tam, jog būtų sumokėti jų, kaip partijos (duomenys neskelbtini) kandidatų, užstatai ir taip būtų suteikta galimybė atsakovams dalyvauti 2020 m. rinkimuose į Lietuvos Respublikos Seimą; taip pat kad atsakovo ieškovams pervestos sumos buvo panaudotos pagal paskirtį. Kadangi šios aplinkybės ieškovo ir atsakovų bylos nagrinėjimo metu nebuvo ginčijamos ir buvo pripažintos, pirmosios instancijos teismas, priešingai nei teigia ieškovas apeliaciniame skunde, neprivalėjo reikalauti iš atsakovų papildomų įrodymų, kurie patvirtintų tarp ieškovo ir atsakovų susiklosčiusius finansinės paramos teisinius santykius. Teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvadą dėl bet kokios informacijos įrodomosios vertės nustato pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymais. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje nei vienai iš ginčo šalių nekeliant abejonių dėl ieškovo atsakovams pervestų piniginių lėšų paskirties ir panaudojimo, pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo šių aplinkybių papildomai aiškintis ir reikalauti jas patvirtinančių įrodymų.
12. Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad pirmosios instancijos teismas 2021-12-08 nutartimi ieškovui nustatė terminą ieškinio trūkumams pašalinti, t. y. tinkamai pasirinkti savo galimai pažeistų teisių gynimo būdą – aiškiai išdėstyti, kokiu pagrindu yra reiškiamas ieškinys atsakovams siekiant atgauti skolą, ar susiklosčius paskoliniams santykiams tarp šalių, ar esant nepagrįsto praturtėjimo sąlygoms. Atitinkamai ieškovas 2021-12-15 patikslintame ieškinyje nurodė, jog iš atsakovų reikalauja priteisti skolą remdamasis paskolos sutarties teisiniu institutu, nes tarp ginčo šalių susiklostė paskolos teisiniai santykiai. Esant tokiam ieškovo konkretizuotam pasirinkimui, pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas šalių ginčą iš esmės, turėjo teisę ir pareigą vertinti tik tai, ar egzistuoja esminės paskolos sutarties su atsakovais sąlygos – pinigų kaip paskolos dalyko perdavimas paskolos gavėjo nuosavybėn ir paskolos gavėjo įsipareigojimas grąžinti pinigus kaip paskolos dalyką. Tokių esminių sąlygų visumos nenustatęs, pirmosios instancijos teismas darė išvadą, kad ieškovo ir atsakovų nesiejo paskolos teisiniai santykiai ir tuo pagrindu ieškinį pagrįstai atmetė. Apeliaciniame skunde ieškovas šių pirmosios instancijos teismo išvadų iš esmės neginčija bei neteikia papildomų argumentų ir įrodymų, kurie leistų teisėjų kolegijai spręsti priešingai, jog atsakovai vis tik buvo asmeniškai įsipareigoję ieškovui grąžinti jo pervestas lėšas nepriklausomai nuo Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų baigties. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, byloje nėra jokių įrodymų, kad tarp ieškovo ir kiekvieno iš atsakovų buvo asmeniškas paskolos susitarimas bei kiekvieno iš atsakovų įsipareigojimas grąžinti ieškovo perduotas pinigines lėšas, o vien pinigų pervedimo faktas pats savaime paskolos teisinių santykių nepatvirtina.
13. Teisėjų kolegija tuo pačiu nesutinka su ieškovo apeliacinio skundo argumentais, jog pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, kad nėra pagrindo taikyti byloje paskolos sutarties teisinio instituto, turėjo savo iniciatyva taikyti nepagrįsto praturtėjimo teisinį institutą. Kaip minėtą, tikslindamas ieškinį ieškovas pats pasirinko neginti savo galimai pažeistų teisių remdamasis šiuo institutu. Prašymą taikyti nepagrįsto praturtėjimo institutą ieškovas iškėlė jau baigus bylos nagrinėjimą iš esmės, baigiamųjų kalbų metu. Pasirengimo bylai ir bylos nagrinėjimo iš esmės metu ieškovas neįrodinėjo nepagrįsto praturtėjimo instituto taikymo sąlygų visumos, kurios yra daug platesnės nei paskolos sutarties instituto. Atitinkamai atsakovams nebuvo suteikta galimybė gintis nuo ieškovo reikalavimo šiuo konkrečiu pagrindu. Taigi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai bylą išnagrinėjo pagal ieškovo patikslintame ieškinyje nurodytą ieškinio dalyką ir pagrindą, neperžengdamas ieškinio ribų. Tokiu būdu teismas įvykdė pareigą užtikrinti dalyvaujančių byloje asmenų teises būti išklausytiems, teikti savo argumentus dėl visų bylos išsprendimui reikšmingų aplinkybių ir jų teisinių vertinimų (CPK 42 straipsnis, 302 straipsnis). Priešingas teismo elgesys suponuotų teisės į teisingą teismą pažeidimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017-03-23 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-142-701/2017). Teismas neturi teisės priimti siurprizinį procesinį sprendimą, kurio byloje dalyvaujantys asmenys negali pagrįstai tikėtis, atsižvelgiant į konkrečios bylos ieškinio ribas.
14. Galiausiai teisėjų kolegija nesutinka su ieškovo apeliacinio skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismo sprendimo išvada, jog tarp ieškovo ir atsakovų susiklostė teisiniai santykiai, turintys finansinės paramos požymių, gali įtakoti partijos (duomenys neskelbtini) teises ir pareigas. Ieškovas apeliaciniame skunde nekonkretizuoja, kaip šį įtaka gali pasireikšti, todėl nėra aišku, ką ieškovas turi omenyje. Pirmosios instancijos teismo sprendimu nebuvo tiesiogiai sukurtos, panaikintos ar modifikuotos byloje nedalyvavusios partijos (duomenys neskelbtini) teisės ir pareigos. Dėl to teisėjų kolegija konstatuoja, kad absoliutaus skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindo, numatyto CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkte, nagrinėjamu atveju nenustatyta.
15. Ieškovo, apeliacinės instancijos teismui pateikta informacija, kad Vyriausioji rinkimų komisija pradės tyrimą dėl jo manymu galimai neteisėto partijos (duomenys neskelbtini) finansavimo, šios bylos baigties niekaip neįtakoja.
16. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos rašytinių įrodymų visumą, šalių procesiniuose dokumentuose ir teismo posėdžių metu išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje, priešingai nei teigia ieškovas, išaiškino ir teisingai nustatė bylos aplinkybes, atskleidė bylos esmę, teisingai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, nepažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso taisyklių ir tinkamai jas taikė, todėl priėmė teisėtą, pagrįstą sprendimą (CPK 263 straipsnio 1 dalis, 329 straipsnio 1 dalis, 330 straipsnis), kurio keisti ar naikinti, atsižvelgiant į ieškovo apeliacinio skundo argumentus, nėra teisinio ar faktinio pagrindo.
17. Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija ieškovo apeliacinį skundą atmeta, o skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą palieka nepakeistu.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutarė:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gegužės 18 d. sprendimą palikti nepakeistą.