- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-11-26
- Bylos Nr.
- e2A-678-739/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-08-3-02257-2019-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Laimutė Sankauskaitė, Birutė Valiulienė, Dalia Pranckienė
- Ieškovas
- S. S.
- Atsakovas
- R. S.
- Kategorijos
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalios Pranckienės (pirmininkė ir pranešėja), Laimutės Sankauskaitės ir Birutės Valiulienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės S. S. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2020 m. birželio 30 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-15-940/2020 pagal ieškovės S. S. ieškinį atsakovui R. S. ir pagal atsakovo R. S. priešieškinį ieškovei S. S., tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, UAB „Swedbank lizingas“, R. S. įmonė, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius, dėl santuokos nutraukimo, išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo, gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku nustatymo, santuokos metu įgyto turto ir prievolių padalinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė S. S.(toliau – ir ieškovė) kreipėsi į teismą, prašydama nutraukti (duomenys neskelbtini) tarp ieškovės S. S. ir atsakovo R. S. sudarytą santuoką, pripažįstant, kad santuoka iširo dėl sutuoktinio R. S.(toliau – ir atsakovas) kaltės, nustatyti nepilnamečio sūnaus K. S. nuolatinę gyvenamąją vietą su jo motina S. S., priteisti nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iš atsakovo R. S. išlaikymą nepilnamečiui vaikui K. S. po 200 eurų kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės, šią išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, išlaikymui mokamų sumų tvarkytoją uzufrukto teise paskiriant vaiko motiną, nustatyti ieškovės pateiktą atsakovo R. S. bendravimo su nepilnamečiu sūnumi K. S. tvarką.
2. Taip pat prašė pripažinti bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pastatą – pirtį, pastatytą namų valdos 0,7789 ha žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vertė yra 5000 Eur, o bendrąją jungtinę sutuoktinių nuosavybę padalinti taip: ieškovei S. S. jos asmeninės nuosavybės teise priteisti: namų valdą – 0,7789 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vertė yra 20000 Eur, ir šiame žemės sklype esantį nebaigtą statyti, nekilnojamo turto registre neregistruotą, neinventorizuotą ir nepriduotą eksploatacijai, 200 kv. m. bendro ploto, dviejų aukštų gyvenamąjį namą, kurio vertė yra 85000 Eur; pastatą – pirtį, pastatytą namų valdos 0,7789 ha žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini) kurio vertė yra 5000 Eur; virtuvės baldus su integruota buitine technika – orkaite, indaplove, kaitlente – bendros 1500 Eur vertės; transporto priemonę TOYOTA AURIS, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) 3400 Eur vertės; transporto priemonę SEAT IBIZA, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) 0 Eur vertės. Atsakovui R. S. jo asmeninės nuosavybės teise priteisti: komercinės paskirties, 0,1267 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), kurio rinkos vertė yra 3000,00 Eur, ir šiame žemės sklype esantį neinventorizuotą, nepriduotą eksploatacijai, neregistruotą nekilnojamo turto registre, 450 kv. m. ploto gamybinį pastatą – stoginę, kurios rinkos vertė yra 17000 Eur; R. S. įmonę, kodas 168664044, buveinės adresas: (duomenys neskelbtini), su visu jos turtu ir prievolėmis tretiesiems asmenims, bendra rinkos vertė – 48435,66 Eur; transporto priemonę YAMAHA (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris Nr. (duomenys neskelbtini), 0 Eur vertės; transporto priemonę VW Passat, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) 0 Eur vertės; šaldiklį „Whirpool“, kurio vertė 200 Eur; šaldytuvą „Beko“, kurio vertė 200 Eur; automobilio bagažinę, kurios vertė 200 Eur; valtį, kurios vertė 500 Eur; televizorių „Philips“ – 150 Eur; senovinę kampinę spintą su užraktais, kurios vertė 100 Eur; vaikų baldus (dvi sofas), kurių vertė 300 Eur.
3. Iš ieškovės S. S. atsakovo R. S. naudai priteisti 12511,42 Eur kompensaciją už jam tenkančią natūra mažesnę bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės dalį, kurios mokėjimą išdėstyti lygiomis kas mėnesį mokamomis dalimis per du metus nuo teismo sprendimo nutraukti santuoką įsiteisėjimo dienos.
4. Prašė po santuokos nutraukimo sutuoktinių pavardes palikti: ieškovės – „S.“, atsakovo – „S.“, ir priteisti iš atsakovo visas bylinėjimosi išlaidas.
5. Nurodė, kad santuoka iširo dėl atsakovo kaltės, t. y. dėl jo elgesio – psichologinio, fizinio smurto naudojimo ir piktybinių veiksmų ieškovės ir jų vaikų atžvilgiu. Atsakovas gyveno egoistišką gyvenimą, neskyrė dėmesio šeimai, nesirūpino jos išlaikymu. Dėl smurto artimoje aplinkoje yra baustas administracine tvarka, teistas dėl įvykdyto smurtinio nusikaltimo prieš sūnų.
6. Teigė, kad atsakovas nelanko nepilnamečio sūnaus nei pagal sutartą ir raštu pasirašytą grafiką, nei metinių švenčių progomis. Nepilnamečiu vaiku visą laiką rūpinasi ieškovė, jį prižiūri, auklėja. Sūnus nori likti gyventi kartu su ieškove, kas labiausiai ir atitiktų vaiko interesus.
Šalies argumentai
7. Ieškovė nurodė, kad nepilnamečiui sūnui K. S. jo būtiniems poreikiams reikia 400 Eur per mėnesį. Teismo priteisto 200 Eur laikino išlaikymo atsakovas reguliariai nemoka (pervedė tik 990 Eur), o antstolis yra priverstine tvarka išieškojęs tiktai nedidelę dalį priteisto laikino išlaikymo (695,32 Eur), dėl ko šiai dienai yra susidaręs apie 900 Eur išlaikymo vaikui įsiskolinimas.
8. Ieškovė prašė nekilnojamąjį turtą dalinti, priteisiant natūra ieškovei, o atsakovui priteisiant kompensaciją, kadangi šalių tarpusavio santykiai yra konfliktiški, įtempti, stokojantys pagarbos vienas kito atžvilgiu, šalys nebendradarbiauja, spręsdami bendrus klausimus, konfliktinis šalių santykių pobūdis traumuoja jų vaikus.
9. Atsakovas R. S. su ieškovės pateiktu ieškiniu nesutiko ir pateikė priešieškinį, kuriuo prašė S. M. (S.) ir R. S. (duomenys neskelbtini) sudarytą santuoką nutraukti, pripažįstant santuoką nutrūkusia dėl abiejų sutuoktinių kaltės, po santuokos nutraukimo ieškovei palikti jos iki santuokos turėtą pavardę – M., atsakovui – S., ieškovei S. M. (S.) ir atsakovui R. S. vienam iš kito išlaikymo nepriteisti, nustatyti nepilnamečio sūnaus K. S. nuolatinę gyvenamąją vietą su motina S. M. (S.), priteisti iš atsakovo R. S. išlaikymą nepilnamečiam K. S. po vieną šimtą eurų (100 Eur) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki jo pilnametystės, K. S. lėšų tvarkytoja, uzufrukto teise, paskirti S. M. (S.) bei nustatyti atsakovo R. S. patektą bendravimo su sūnumi K. S. tvarką.
10. Taip pat prašė pripažinti R. S. asmeninės nuosavybės teisę į turtą: namų valdos 0,7789 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 2190 Eur; komercinės paskirties 0,1267 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 470 Eur; žemės sklypuose (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) esančius statinius ir inžinerinius įrenginius, kurių unikalūs Nr.: (duomenys neskelbtini) (1280 Eur vertės), (duomenys neskelbtini) (76 Eur vertės), (duomenys neskelbtini) (74 Eur vertės), (duomenys neskelbtini) (119 Eur vertės), (duomenys neskelbtini) (38 Eur vertės), (duomenys neskelbtini) (93 Eur vertės), (duomenys neskelbtini) (47 Eur vertės), (duomenys neskelbtini) (2020 Eur vertės), (duomenys neskelbtini) (248 Eur vertės), (duomenys neskelbtini) (98 Eur vertės).
11. Prašė atsakovui R. S. asmeninės nuosavybės teise priteisti natūra: namų valdos 0,7789 ha žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu: (duomenys neskelbtini), esančio nebaigto statyti, nekilnojamo turto registre neregistruoto, neinventorizuoto ir nepriduoto eksploatacijai, todėl šiuo metu laikytino kilnojamuoju daiktu, gyvenamojo namo ½ idealiąją dalį, kurios rinkos vertė yra 35 000 Eur; komercinės paskirties 0,1267 ha žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu: (duomenys neskelbtini), esančio neinventorizuoto, nepriduoto eksploatacijai, todėl šiuo metu laikytino kilnojamuoju daiktu, laikiną statinį - medinę pastogę, kurios vertė 4550 Eur; transporto priemonę YAMAHA (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vertė 0 Eur; namų apyvokos daiktus: virtuvės baldus su integruota buitine technika, 500 Eur vertės; šaldiklį „Whirpool“, 200 Eur vertės; šaldytuvą „Beko“, 200 Eur vertės; R. S. įmonės turtą.
12. Taip pat prašė priteisti R. S. asmenine nuosavybe R. S. įmonę ir pripažinti R. S. asmenine prievole pilnai įvykdyti R. S. įmonės įsipareigojimus UAB „Swedbank lizingas“ prisiimtus pagal (duomenys neskelbtini) automobilio Toyota RAV4, identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Lizingo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini).
13. S. M. (S.) asmeninės nuosavybės teise natūra priteisti: namų valdos žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu: (duomenys neskelbtini), esančio nebaigto statyti, nekilnojamo turto registre neregistruoto, neinventorizuoto ir nepriduoto eksploatacijai, todėl laikytino kilnojamuoju daiktu, gyvenamojo namo ½ idealiąją dalį, kurios rinkos vertė 35 000 Eur; transporto priemonę TOYOTA AURIS, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vertė 8000 Eur; transporto priemonę SEAT IBIZA, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vertė 0 Eur; namų apyvokos daiktus bei kitą R. S. įmonės turtą.
Atsiliepimas
14. Atsakovas nurodė, jog jo vieno pastangų santuokiniams santykiams pagerinti neužteko, o S. S. net nesiekė išsaugoti santuokos, todėl santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės.
15. Nurodė, kad dėl sunkios turtinės padėties savo sūnui K. S. iki jo pilnametystės atsakovas pajėgus skirti ne daugiau kaip 150 Eur per mėnesį išlaikymo sumą.
16. Atsakovo teigimu, atsižvelgiant į tai, kad jis turi su fiziniu darbu susijusių progresuojančių ligų ir šiuo metu jis iš esmės yra nedarbingas, todėl santuokos nutraukimo metu R. S. įmonės vertė kaip verslo objekto vertė yra niekinė (nulinė). Dėl šios priežasties, R. S. įmonės vertę santuokos nutraukimo bylos nagrinėjimo metu sudaro įmonėje esančio turto (įrenginių) likutinė vertė, įvertinus nusidėvėjimą, o jos turto (įrenginių) rinkos vertė paremta juodo metalo rinkos verte.
17. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, UAB „Swedbank lizingas“ pateikė duomenis, kad tarp „Swedbank lizingas“, UAB ir R. S. įmonės (duomenys neskelbtini) sudaryta lizingo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), kurios pagrindu įmonei buvo perduota valdytis ir naudotis automobilis Toyota RAV4, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) yra tinkamai įvykdyta.
Atsiliepimas
18. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, R. S. įmonė pateikė atsiliepimą, kuriame prašė ieškinį tenkinti tik tose dalyse, kurios sutampa su atsakovo R. S. priešieškinyje suformuluotais reikalavimais.
19. Išvadą teikianti institucija pateikė išvadą, kad palaiko ieškovės ieškinyje suformuluotus reikalavimus, susijusius su nepilnamečiu vaiku. Pažymėjo, kad šuo metu dėl konfliktiškų šalių santykių, tėvo ir sūnaus santykiai yra nutolę, ryšys susilpnėjęs. Iš anksto nėra žinoma ir neįmanoma įvertinti vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu aplinkybių, bendravimo sėkmingumo, todėl neprieštarauja, jog teismas patvirtintų ieškovės ieškinyje nurodytą bendravimo tvarką, o kylant sunkumams atsakovui bendraujant su sūnumi, šalys galės kreiptis dėl pagalbos suteikimo.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
20. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmai 2020 m. birželio 30 d. sprendimu ieškinio reikalavimą dėl santuokos nutraukimo tenkino iš dalies, o priešieškinio reikalavimą tenkino, nutraukdamas šalių sudarytą santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės, ieškovei paliko santuokinę pavardę ? „S.“, o atsakovui paliko jo turėtą pavardę – „S.“.
21. Teismas, spręsdamas dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo, konstatavo, kad siekiant patenkinti būtinuosius ginčo šalių vaiko poreikius, jam reikia skirti 400 Eur sumą per mėnesį, tačiau iš šios sumos atėmus valstybės mokamą 60,06 Eur dydžio išmoką vaikui, iš atsakovo teismas priteisė išlaikymą nepilnamečiui šalių vaikui po 170 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2018 m. birželio 22 d.) iki pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.
22. Dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo, teismas sprendė, kad ieškovės ir atsakovo prašomoje nustatyti bendravimo tvarkoje ir taip nurodytas konkretus, apibrėžtas dienomis ir valandomis vaiko paėmimo ir sugrąžinimo jo gyvenamosios vietos adresu laikas, todėl ieškovės prašymą su ja dar kartą iš anksto suderinti laiką SMS pranešimu ar telefoniniu pokalbiu teismas laikė pertekliniu ir pašalino iš bendravimo tvarkos.
23. Teismas, spręsdamas dėl santuokoje įgyto turto padalijimo, konstatavo, kad bylos duomenys, turto prigimtis ir pobūdis bei pirkimo aplinkybės ir įsigijimo tikslas rodo, kad žemės sklypas, kuris vėliau buvo padalintas į du sklypus, įsigytas šeimos poreikiams tenkinti, todėl 0,7789 ha ploto namų valdos žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 0,1267 ha komercinės paskirties žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), teismas pripažino bendrąją jungtine sutuoktinių nuosavybe.
24. Dėl gyvenamojo namo ir rekonstruoto pastato (pirties) pripažinimo bendrąją jungtine nuosavybe teismas, atsižvelgdamas į atsakovo paaiškinimų nenuoseklumą, sprendė, kad turtas – ūkinis pastatas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), buvo rekonstruotas ir pagerintas iš esmės, todėl pripažintinas bendrąja jungtine šalių nuosavybe.
25. Dėl gyvenamojo namo ir pirties teismas sprendė, kad nors gyvenamasis namas neįregistruotas nekilnojamojo turto registre bei neįregistruota pirties rekonstrukcija, teismui nebuvo pateikta įrodymų, kurie sudarytų pagrindą spręsti, kad tai yra savavališka statyba, kuri negali būti įteisinta, teismas pripažino nurodytą turtą nutraukiant santuoką dalintinu turtu.
26. Teismas nurodė, kad nei viena iš ginčo šalių nepateikė patikimų objektyvių leistinų įrodymų, atitinkančių Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo reikalavimus, pagrindžiančių jų nurodomas gyvenamojo namo vertes, todėl teismas sprendė, kad teisinga ir protinga nebaigto statyti, neįregistruoto gyvenamojo namo vertė yra 77 500 Eur ((85 000 Eur +70 000 Eur)/2), t. y. išvedus vidurkį iš šalių teismui nurodytų verčių. Namų valdos žemės sklypo vertę teismas nustatė remdamasis Valstybės įmonės Registrų centras 2020 m. gegužės 26 d. nurodyta vidutine 3870 Eur rinkos verte, o ieškovės pateikta Ober – Haus konsultacija ir joje nurodyta 20000 Eur namų valdos žemė sklypo verte teismas nesivadovavo, kadangi ši konsultacija neatitiko turto vertinimo dokumento turinio. Kadangi atsakovas iš esmės sutiko su ieškovės nurodyta pastato (pirties) verte, todėl atsakovui neteikiant daugiau jokių objektyvių įrodymų dėl turto vertės, teismas nustatė, kad ūkinio pastato, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), po rekonstrukcijos vertė yra 5000 Eur.
27. Dėl turto padalijimo teismas sprendė, kad nėra galimybės dalinti santuokoje įgyto nekilnojamojo turto pagal vienos ar kitos ginčo šalies pageidavimus ir yra pagrindas padalinti šį turtą kitu būdu nei nurodyta ieškinyje ir priešieškinyje. Ieškovei neįrodžius gyvenamojo namo natūrinio padalijimo negalimumo ir nepriimtinumo bei atsakovui nesutinkant gauti piniginę kompensaciją už jam priklausančią šio bendrojo turto dalį, turtą ? namų valdos žemės sklypą ir jame esantį neįregistruotą gyvenamąjį namą, pastatą – ūkinį pastatą (pirtį), teismas padalino natūra lygiomis dalimis kiekvienai iš ginčo šalių po ½ (CK 3.117 straipsnis).
28. Dėl komercinės paskirties žemės sklypo ir statinio jame teismas sprendė, kad stoginės vertė yra šalių verčių nurodytas aritmetinis vidurkis (10775 Eur), o žemės sklypo vertė nustatytina remiantis Valstybės įmonės Registrų centras nurodyta 899 Eur verte, tačiau kadangi žemės sklypas yra komercinės paskirties, o jame stovintis statinys yra naudojamas R. S. individualios įmonės gamybinei veiklai, teismas sprendė, kad šis turtas natūra priteistinas atsakovui, o ieškovei priteistina ½ vertės kompensacija, tai yra 5837 Eur.
29. Spręsdamas dėl atsakovo panaudotų asmeninių lėšų įsigyjant žemės sklypą, (duomenys neskelbtini), kuris buvo pripažintas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe ir padalintas santuokos pabaigoje, teismas konstatavo, kad atsakovui priteistina 119,23 Eur piniginė kompensacija.
30. Teismas taip pat sprendė, kad R. S. individualios įmonės valdomas turtas yra 28489,48 Eur vertės (šalių nurodytų įmonės turto verčių aritmetinis vidurkis). Įvertinęs šio turto pobūdį, siekdamas užtikrinti netrukdomą įmonės veiklą, jos neišskaidymą bei turto sudėties, teisinės padėties stabilumą bei tam, kad būtų garantuotas civilinių teisinių santykių stabilumas, šį kompleksą priteisė pagrindiniam jos dalyviui – atsakovui, ieškovei priteisiant ½ dydžio vertės kompensaciją, tai yra 14244,74 Eur.
31. Teismas konstatavo, kad negali objektyviai nustatyti kiek įmonės vertės (dalinamo įmonės turto vertės) sudaro investuotos ieškovės asmeninės lėšos ir kiek dėl to, ir ar padidėjo įmonės vertė, todėl vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo bei sutuoktinių turtinių interesų pusiausvyros ir lygiateisiškumo principais, sprendė, kad teisinga ir protinga ieškovei priteisti 2968,61 Eur dydžio kompensaciją. Teismas taip pat sprendė, kad ieškovės reikalavimas pripažinti, jog atsakovas 3950 Eur suma sumažino dalintino turto masę, tenkintinas ir ieškovei priteisė ½ šios sumos piniginę kompensaciją, tai yra 1975 Eur.
32. Dalindamas kilnojamąjį ginčo šalių turtą, teismas, atsižvelgęs į tai, kad dėl santuokoje įgyto ir dalintino turto šalių pozicijos, kurią iš esmės šalys grindė tik savo paaiškinimais, prieštaringos ir teismui nebuvo pateikta leistinų patikimų įrodymų apie viso procesiniuose dokumentuose nurodyto kilnojamo turto realų egzistavimą, teismas į dalijamo bendro sutuoktinių turto balansą įtraukė tik tas šalių nurodytas kilnojamojo turto pozicijas, kurios buvo nurodytos abiejų šalių procesiniuose dokumentuose, o dėl turto, dėl kurio šalys nurodė skirtingas rinkos vertes, teismas sprendė, kad teisinga ir protinga vadovautis abiejų šalių nurodytų daiktų verčių aritmetiniu vidurkiu.
33. Teismas nustatė, kad atsakovas nuo 2018 m. rugsėjo 12 d. nutraukė sūnaus K. S. 2012 m. liepos 15 d. gyvybės draudimo sutartį ir 1967,08 Eur draudimo suma buvo išmokėta į jo banko sąskaitą. Gyvybės draudimo ir pensijų bendrovė „Aviva Lietuva“ pateikė teismui duomenis, kad 2018 m. liepos 3 d. atsakovas nutraukė gyvybės draudimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ir R. S. buvo išmokėta 2178,10 Eur dydžio išmoka. Šias išmokėtas sumas teismas laikė bendrąja jungtine nuosavybe ir padalintino šalims lygiomis dalimis, ieškovei priteisiant 2072,59 Eur dydžio kompensaciją (CK 3.98 straipsnio 3 dalis).
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
34. Apeliaciniu skundu ieškovė S. S. prašo Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2020 m. birželio 30 d. sprendimą pakeisti – priteisti nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iš atsakovo R. S., išlaikymą nepilnamečiui vaikui K. S. po 200 eurų kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės, šią išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, išlaikymui mokamų sumų tvarkytoją uzufrukto teise paskiriant vaiko motiną; nustatyti, kad visais atvejais prieš teismo nustatytą susitikimą atsakovas, likus ne mažiau kaip 48 val. iki tėvo bendravimo su vaiku periodo pradžios, privalo informuoti vaiko motiną SMS žinute ar telefoniniu pokalbiu apie jo planuojamą bendravimą su vaiku ir, jeigu iki pastarojo laiko toks pranešimas nebus gautas, bus vertinama, kad vaiko tėvas nepageidauja bendrauti atitinkamą jo su vaiku bendravimo periodą ir vaiko motina savo nuožiūra galės planuoti atitinkamo laiko (periodo) praleidimo tvarką; padalinti bendrąją jungtinę sutuoktinių nuosavybę taip: ieškovei S. S. jos asmeninės nuosavybės teise priteisti: namų valdą – 0,7789 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), nekilnojamo turto registro Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vertė yra 20000 Eur, ir šiame žemės sklype esantį nebaigtą statyti, nekilnojamo turto registre neregistruotą, neturintį unikalaus numerio, neinventorizuotą ir nepriduotą eksploatacijai, 200 kv. m. bendro ploto, dviejų aukštų gyvenamąjį namą, kurio vertė yra 85000 Eur, o šio žemės sklypo ir namo bendra vertė 105000 Eur.; pastatą–pirtį, kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini), pastatytą namų valdos 0,7789 ha žemės sklype, reg. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini) rekonstruotą santuokos metu, tačiau po rekonstrukcijos neperregistruotą VĮ „Registrų centras“, kurio vertė yra 5000 Eur; virtuvės baldus su integruota buitine technika – orkaite, indaplove, kaitlente – bendros 1500 Eur vertės; transporto priemonę TOYOTA AURIS, valst. numeris (duomenys neskelbtini) 3400 Eur vertės; atsakovui R. S. jo asmeninės nuosavybės teise priteisti: komercinės paskirties, 0,1267 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), kurio rinkos vertė yra 3000,00 Eur, ir šiame žemės sklype esantį neinventorizuotą, nepriduotą eksploatacijai, neregistruotą nekilnojamo turto registre, gamybinį pastatą – stoginę, kurio rinkos vertė yra 17000 Eur; R. S. įmonę su visu jos turtu ir prievolėmis tretiesiems asmenims, kurios bendra rinkos vertė 48435,66 Eur, kurią sudaro: Ciklonas SPA 1100, kurio vertė 50 Eur., medienos keturpusės staklės, kurių vertė 5 500 Eur, šlifavimo mašina „Maxita“, kurios vertė 220 Eur, staklės „Proofy“, kurių vertė 433,20 Eur, skersavimo pjūklas „Kapex“, kurio vertė 467,29 Eur, priekaba „Brenderup“, kurios vertė 454,47 Eur, staklės „Dewalt“, kurių vertė 405,47 Eur, traktorius „Crasfaman“, kurio vertė 1000 Eur, autokrautuvas „Hyster“, kurio vertė 5000 Eur, daugiapjūklės staklės, kurių vertė 2000 Eur, medienos smulkintuvas, kurio vertė 3500 Eur, juostinis gateris „Pilous (duomenys neskelbtini) kurio vertė 16 000 Eur, papildoma įranga gateriui, kurios vertė 950,68 Eur, stūmoklinis kompresorius „Walter“, kurio vertė 454,55 Eur, automobilis Toyota RAV4, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini) vertė 12000 Eur, šaldiklį „Whirpool“, kurio vertė 200 Eur, šaldytuvą „Beko“, kurio vertė 200 Eur, automobilio bagažinę, kurios vertė 200 Eur, valtį, kurios vertė 500 Eur, televizorių „Philips“ – 150 Eur, senovinę kampinę spintą su užraktais, kurios vertė 100 Eur; Iš ieškovės S. S. atsakovo R. S. naudai priteisti 12422,67 Eur kompensaciją už jam tenkančią natūra mažesnę bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės dalį, kurios mokėjimą išdėstyti lygiomis kas mėnesį mokamomis dalimis per du metus nuo teismo sprendimo nutraukti santuoką įsiteisėjimo dienos; taip pat priteisti bylinėjimosi išlaidas.
34.1. Apeliantė nurodo, jog nesutinka su teismo vertinimu, kad iš vaiko poreikiams tenkinti nustatytos sumos reikia atimti valstybės mokamą 60,06 Eur dydžio išmoką vaikui nuo 2018 m. birželio 22 d. iki teismo sprendimo priėmimo dienos, nes tokio dydžio išmoka yra mokama tik nuo 2020 m. sausio 1 d. Be to, nurodo, kad atsakovas yra darbingo amžiaus, jis gauna realias ir pakankamas pajamas, todėl gali skirti vaikui 200 Eur per mėnesį.
34.2. Taip pat nurodo, kad dėl vaiko interesų nustatytina sąlyga, jog prieš susitikimą tėvas informuotų vaiko motiną SMS žinute ar telefoniniu pokalbiu, jeigu jis teismo nustatytu laiku norės susitikti su sūnumi, kadangi per du metus, kol vyksta skyrybos, atsakovas nevykdė bendro susitarimo dėl bendravimo su sūnumi ir per tą laiką atvyko su juo bendrauti tik 8 kartus.
34.3. Mano, kad nustatyti abejoms šalims asmeniniam naudojimui gyvenamas patalpas natūra turte, kuris iš esmės pritaikytas vienos šeimos gyvenimui, šiuo konkrečiu atveju nepriimtina, nes tarp šalių santykiai konfliktiški, jų neigiamos emocijos viena kitos atžvilgiu jau nėra laikini emociniai subjektyvios prigimties išgyvenimai, kurie bus trumpalaikio pobūdžio ir sprendžiami ne tik tarpusavyje ir kreipiantis į atitinkamas institucijas. Nėra pagrindo pagrįstai manyti, kad bus užtikrinti tolesni buvusių sutuoktinių santykiai, pagrįsti nuosavybės tvarkymo ir tinkamo valdymo principais ir racionalumu.
34.4. Taip pat mano, kad pirmosios instancijos teismas nepakankamai įvertino ir ginčo namo funkcionalumą ir jo pritaikymą vienos šeimos gyvenimui bei nors ginčo namo pertvarkymas ar atidalijimas į du savarankiškus nuosavybės teisės objektus būtų įmanomas, tačiau būtų neracionalus ir neprotingas.
34.5. Nurodo, kad priteisus ieškovei asmeninės nuosavybės teise 72 proc. 0,7789 kv. m ploto namų valdos žemės sklypo, o likusią dalį – atsakovui, būtų tinkamai išspręstas šis klausimas ir tokiu būdu šalių bendravimas ar kontaktai ateityje būtų sumažinti iki įmanomo minimumo, nes liktų bendram naudojimui tik šis žemės sklypas, o šalys juo naudotųsi proporcingai turimų pastatų daliai, t. y. šių asmeninės nuosavybės teise jų turimų pastatų tinkamam naudojimui.
34.6. Be to, nurodo, kad siekiant maksimaliai apsaugoti ir nepilnamečio sūnaus ir pilnamečio sūnaus teises ir teisėtus interesus, viso ginčo turto (namų valdos žemės sklypo, gyvenamojo namo ir pirties) priteisimas natūra atsakovui, priteisiant ieškovei kompensaciją, nustatant jos išmokėjimo terminą ne daugiau nei 3 mėn. nuo teismo sprendimo nutraukti santuoką įsiteisėjimo dienos, būtų teisingesnis bei labiau atitiktų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus nei šio turto padalijimas šalims natūra.
34.7. Apeliantė taip pat nurodo, kad reikėtų vadovautis jos nurodyta turto vertė, kurią patvirtina 2018m. liepos 5d. Ober – Haus vertinimas (toliau – ir Konsultacija), nes ji yra teisingesnė, o ne teismo pasirinktu aritmetiniu šalių nurodytų verčių vidurkiu ir namų valdos žemės sklypo, gyvenamojo namo, komercinės paskirties žemės sklypo ir jame esančios stoginės, kaip ir pastato-pirties, vertės nustatytinos tokios, kokios yra nurodytos Konsultacijoje dėl galimos turto kainos.
34.8. Dėl kilnojamojo turto verčių nustatymo apeliantė nurodo, kad jos pateiktos įmonės turto vertės, kurias ji paskaičiavo pagal pusiau sumažintą atitinkamo turto įsigijimo kainą, įvertinus ir šalių sudarytos ir byloje pateiktos taikos sutarties, nors teismo ji liko nepatvirtina, turinį dėl nurodytų šalių sutartų ginčo turto verčių, visas šias aplinkybes gretinant ir vertinant jas kartu bylos bendrame kontekste bei vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, darytina išvada, kad ieškovės, nurodytos įmonės turto vertės visiškai ar labiau atspindi realias šio turto vertes, todėl pagal įrodymų tikimybių pusiausvyros principą yra pagrindas jomis vadovautis, o ne taikyti teismo pasirinktą verčių aritmetinį vidurkį.
34.9. Dėl ieškovės į įmonę investuotų 5937,21 Eur asmeninių lėšų nurodo, kad ši visa suma turėjo būti pripažinta kaip ieškovės įnašas į įmonę, nes atsakovas neneigė nurodytos sumos investavimo į jo įmonę.
Atsiliepimas
35. Atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą atsakovas R. S. prašo apeliacinį skundą atmesti ir palikti nepakeistą skundžiamą sprendimą, priteisti bylinėjimosi išlaidas.
35.1. Atsiliepime nurodo, kad apeliaciniame skunde nurodyti ieškovės nesutikimo su priimtu teismo sprendimu motyvai ir argumentai yra nepagrįsti. Apeliantė savo skunde nenurodė kaip konkrečiai šis priimtas sprendimas pažeidžia nepilnamečio sūnaus teises ar teisėtus interesus. Vaiko poreikiams, kuriuos nurodė ieškovė savo procesiniuose dokumentuose bei duodama paaiškinimus teisme, patenkinti reikalinga pinigų suma 400 Eur šiuo teismo sprendimu yra užtikrinta.
35.2. Taip pat nurodo, kad nesutinka dėl teismo sprendimo dalies dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku pakeitimo, nes pirmosios instancijos teismas, nustatydamas sprendime nurodytą bendravimo su vaiku tvarką ir neįpareigodamas atsakovo visais atvejais bendraujant su vaiku iš anksto su motina suderinti laiką SMS pranešimu ar telefoniniu pokalbiu, nepadarė jokių pažeidimų. Be to, prašydama šioje dalyje pakeisti priimtą teismo sprendimą, apeliantė reiškia naujus reikalavimus, kurių nereiškė pirmosios instancijos teisme.
35.3. Dėl turto padalijimo natūra atsakovas nurodo, kad tarp šalių nėra jokių įsisenėjusių ilgalaikių konfliktų, kaip bando įrodinėti ieškovė, teismui nutraukus santuoką ir išsprendus visus su santuokos nutraukimu susijusius klausimus, nebelieka priežasties tęstis tarpusavio nesutarimams. Apeliantė nepateikė jokių įrodymų, leidžiančių daryti pagrįstą išvadą, kad padalijus šį turtą natūra nebus galimybės racionaliai naudotis nurodytu turtu.
35.4. Taip pat nurodo, kad nei atsakovas, nei ieškovė nėra prieš namų valdos pardavimą, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas priteisti po ½ dalį šio turto natūra yra teisingas ir pagrįstas, nes suteikia šalims galimybę atlikti pastatų registraciją, parengti sandoriui atlikti reikalingus dokumentus ir šį turtą bendrai ar atskirai parduoti.
35.5. Atsiliepime teigiama, kad pirmosios instancijos teismas teisingai ir pagrįstai ieškovės pateiktą Konsultaciją įvertino kaip neatitinkančią turto vertinimo dokumento turinio ir todėl nelaikė jos objektyviu įrodymu, kadangi Konsultacijoje nurodoma, jog vertinamų objektų rinkos vertė „galėtų būti apie“, be to, teismo posėdyje apeliantė pripažino, kad turtas, jo būklė bei kiti duomenys Konsultacijoje nurodyti iš ieškovės žodžių, į vertinamų objektų buvimo vietą Konsultaciją parengę asmenys nuvykę nebuvo, vertinamų objektų bei jų būklės natūroje nematė.
35.6. Atsakovo teigimu, apeliantės nesutikimas su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi dėl kompensacijos už į R. S. įmonę investuotų jos asmeninių lėšų 2968,61 Eur dydžio yra nepagrįstas. Pirmosios instancijos teismas sprendime išsamiai pasisakė šiuo klausimu, sprendimą argumentavo ir šioje dalyje teismo sprendimas yra teisingas ir nėra jokio pagrindo jį keisti.
35.7. Atsakovas atsiliepime nurodo, kad nesutinka, jog pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl visos namų valdos (žemės sklypo, gyvenamojo namo, pirties) priteisimo natūra ieškovei, atsakovui priteisiant iš jos piniginę kompensaciją, dalintino turto vertės nustatymo pagal ieškovės nurodytą turto vertę, būtų pakeista. Atsakovas nesutinka ir su jam iš ieškovės siūloma priteisti piniginės kompensacijos dydžiu bei jos išmokėjimo dviejų metų terminu. Atkreipia teismo dėmesį į tai, kad ieškovė nurodė, jog jei jam būtų priteista natūra visa namų valda, tai kompensaciją atsakovas ieškovei turėtų sumokėti per 3 mėnesius.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Apeliacinis skundas atmestinas
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
36. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
37. Nagrinėjamoje byloje apeliacijos dalykas yra pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo nutraukta ginčo šalių santuoka ir išspręsti išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo, bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo bei turto padalijimo klausimai, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl naujų įrodymų priėmimo
38. Atsakovas kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateikė teismui naujus rašytinius įrodymus – fotonuotraukas, siekdamas pagrįsti savo argumentus, kad ginčo sklype yra jam nuosavybės teise priklausantys statiniai.
39. CPK 314 straipsnyje suformuluotos taisyklės suponuoja išvadą, kad draudimas priimti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme nėra absoliutus. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno pateikto naujo įrodymo, turi aiškintis, ar galėjo šis konkretus įrodymas būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, bei atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką šalių ginčui išspręsti.
40. Atsižvelgiant į nagrinėjimo klausimo esmę, į tai, kad pateikti įrodymai yra susijęs su sprendžiamu ginču ir jų prijungimas neužvilkins apeliacinio skundo nagrinėjimo, kadangi ieškovė su atsakovo pateiktais naujais rašytiniais įrodymais susipažino, dėl jų išsakė savo nuomonę, atsakovo kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateikti įrodymai prijungtini prie bylos.
Dėl bylos faktinių aplinkybių
41. Nagrinėjamoje byloje buvo sprendžiami santuokos nutraukimo ir su tuo susiję klausimai. Byloje nustatyta, kad šalių santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini) Kauno miesto civilinės metrikacijos biure, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini). Šalims santuokoje gimė trys vaikai: P. S., gim. (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini), I. S., gim. (duomenys neskelbtini), ir K. S., gim. (duomenys neskelbtini). Šiuo metu šalys turi vieną nepilnametį vaiką K. S., gim. (duomenys neskelbtini).
42. Ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama nutraukti šalių santuoką dėl atsakovo kaltės, priteisti išlaikymą nepilnamečiui vaikui, nustatyti atsakovo bendravimo su vaiku tvarką bei padalinti santuokoje įgytą turtą.
43. Atsakovas, pateikęs byloje priešieškinį, prašė santuoką nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės, iš dalies sutiko su ieškovės prašomo išlaikymo dydžiu ir bendravimo tvarka, taip pat pareiškė reikalavimus padalinti santuokoje įgytą turtą.
Dėl ginčo apeliacinės instancijos teisme objekto
44. Apeliacijos objektą nagrinėjamu atveju sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo byloje dėl santuokos nutraukimo ir su tuo susijusių pasekmių, įskaitant nepilnamečiui vaikui priteisto išlaikymo dydį, bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką, santuokoje įgyto turto padalijimą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
45. Apeliantė, pateikusi apeliacinį skundą, skundžia pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl šalių nepilnamečiui vaikui priteisto išlaikymo dydžio, motyvuodama tuo, kad teismas nepagrįstai priteistiną išlaikymą sumažino valstybės skiriamų vaiko išmokų suma, t. y. iš atsakovo priteisė ne ieškovės reikalautą 200 Eur, o 170 Eur sumą. Apeliaciniame skunde taip pat nesutinkama ir su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi pašalinti iš ieškovės nurodytos bendravimo su nepilnamečiu vaiku sąlygą, kad prieš susitikimą tėvas informuotų vaiko motiną SMS žinute ar telefoniniu pokalbiu, argumentuojant ieškovės ir jos nepilnamečio sūnaus padėties neužtikrintumu, nežinant, ar atsakovas atvyks pasiimti vaiko numatytu laiku. Be to, apeliaciniame skunde keliami klausimai dėl pirmosios instancijos teismo netinkamai padalyto santuokoje įgyto turto, ginčijant teismo nustatytą tiek nekilnojamojo turto, tiek kilnojamųjų daiktų, tiek juridinio asmens vertę, tiek teismo sprendimu nustatytą nekilnojamojo turto padalijimo natūra būdą.
46. Byla apeliacine tvarka nagrinėjama pagal ieškovės apeliacinį skundą, kuris ir apibrėžia nagrinėjamos bylos ribas (CPK 320 str. 2 d.).
Dėl nepilnamečiui vaikui priteisto išlaikymo dydžio
47. Ieškovė, pateikusi ieškinį pirmosios instancijos teismui, prašė nepilnamečio sūnaus K. S. išlaikymui iš atsakovo priteisti 200 Eur, nurodydama, kad vaiko išlaikymui per mėnesį skiriama suma yra 400 Eur. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad siekiant patenkinti būtinuosius ginčo šalių vaiko poreikius jam reikia skirti 400 Eur sumą per mėnesį, iš atsakovo priteisė išlaikymą nepilnamečiui šalių vaikui 170 Eur dydžio kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2018 m. birželio 22 d.) iki pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.200 straipsnis). Tokį sprendimą teismas priėmė iš 400 Eur sumos atėmęs valstybės mokamą 60,06 Eur dydžio išmoką vaikui.
48. Apeliantė su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutinka, nurodydama, kad atsakovas yra darbingo amžiaus, jis gauna realias ir pakankamas pareigas, todėl gali skirti vaikui 200 Eur per mėnesį. Mano, kad priteisto išlaikymo dydis neatitinka ir kasacinio teismo praktikoje numatytų rekomendacijų dėl nepilnamečiams vaikams priteistino išlaikymo dydžio, nes yra mažesnis nei pusė minimalaus šalies atlyginimo dydžio, taip pat nurodo, kad valstybės išmokos 2018–2019 metais buvo mažesnės, todėl ir išlaikymas turėjo būti priteistas didesnis.
49. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime būtiniesiems ginčo šalių vaiko poreikiams patenkinti nustatė būtent 400 Eur sumą per mėnesį, t. y. tokią sumą, kokios ir prašė ieškovė. Tačiau ieškovės prašytą iš atsakovo priteisti 200 Eur sumą per mėnesį sumažino iš valstybės gaunamos vaikui skiriamos išmokos suma (60,06 Eur). Toks teismo sprendimas visiškai atitinka ir neprieštarauja suformuotai kasacinio teismo praktikai.
50. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yraišaiškinęs, kad pagal Išmokų vaikams įstatymo nuostatas šiuo įstatymu vaikui teikiama išmoka (3 straipsnio 2 punktas) skirta būtent vaiko poreikiams tenkinti; ši išmoka tėvų yra valdoma uzufrukto teise (CK 3.190 straipsnio 1 dalis) ir jos tikslas yra palengvinti tėvų finansinę naštą, t. y. jiems vykdant savo pareigas išlaikyti vaikus, kad tėvai dėl kurios nors dalies vaikų poreikių tenkinimo neturėtų leisti savo lėšų (jei jų yra), o tokių lėšų tėvams neturint – užpildoma tėvų finansų spraga tam, kad, uzufrukto teise valdant vaiko išmoką, galima būtų patenkinti visus vaiko poreikius. Toks nurodytų Išmokų vaikams įstatymo nuostatų ir atitinkamai pačios išmokos paskirties aiškinimas atitinka šio įstatymo 1 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą tikslą – finansinės paramos šeimoms, auginančioms vaikus ar įvaikius, teikimą. Pagal Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamos vaikui išmokos yra skirtos jo poreikiams tenkinti ir yra finansinė pagalba jį auginantiems tėvams. Dėl to, teismui sprendžiant dėl iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas pagal Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir tik po to nustatytinos tėvų teikiamo išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-687/2020, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-96-687/2020).
51. Kadangi klausimas dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo buvo sprendžiamas 2020 metais, pirmosios instancijos teismas, nustatydamas tiek vaiko poreikius, tiek valstybės teikiamos išmokos dydį (2020 m. – 60,06 Eur), tiek tėvų padėtį, vertino esamą situaciją ir visiškai pagrįstai iš atsakovo nusprendė priteisti 170 Eur kasmėnesines periodines išmokas nuo ieškinio padavimo dienos.
52. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimus ir įvertinusi pirmosios instancijos teismo sprendimą dėl šios dalies, atmeta ieškovės apeliacinio skundo argumentus dėl išlaikymo dydžio kaip nepagrįstus.
Dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos
53. Tiek ieškovė, tiek atsakovas pateikę ieškinį ir priešieškinį, vėliau juos tikslinę, prašė teismo nustatyti atsakovo bendravimo su nepilnamečiu sūnumi tvarką.
Žemesnės instancijos teismas
54. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad dalis ieškovės 2020 m. vasario 10 d. ieškiniu prašytos nustatyti bendravimo tvarkos iš esmės sutapo su atsakovo 2019 m. birželio 25 d. priešieškinyje nurodyta bendravimo tvarka, todėl teismas tą dalį, kurioje nekilo ginčo, patvirtino. Vis dėlto, teismas sprendė, kad ieškovės ir atsakovo prašomoje nustatyti bendravimo tvarkoje ir taip nurodytas konkretus, apibrėžtas dienomis ir valandomis vaiko paėmimo ir sugrąžinimo jo gyvenamosios vietos adresu laikas, todėl ieškovės sąlygą su ja dar kartą iš anksto suderinti laiką SMS pranešimu ar telefoniniu pokalbiu teismas laikė pertekline ir pašalino iš bendravimo tvarkos, palikdamas šią sąlyga tik vaiko paėmimui iš jo ugdymo įstaigos.
55. Apeliantė su tokiu teismo sprendimu nesutinka, motyvuodama tuo, kad per du metus, kol vyksta skyrybos, atsakovas nevykdė bendro susitarimo dėl bendravimo su sūnumi ir per tą laiką atvyko su juo bendrauti tik 8 kartus.
56. Teisėjų kolegija, įvertinusi skundžiamu sprendimu patvirtintą bendravimo su vaiku tvarką, su tokiais apeliantės argumentais sutikti negali. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime pagrįstai nurodė, kad šalių prašoma nustatyti bendravimo tvarka yra aiškiai ir konkrečiai apibrėžta, joje nurodytos ne tik savaitės dienos, bet ir konkretus laikas ir vieta. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, bylos šalys, būdami nepilnamečio vaiko tėvai, dėl kurio interesų gynimo ir yra nustatoma ši tvarka, privalo paisyti tėvų kooperavimosi pareigos ir imtis visų įmanomų priemonių, kad būtų realiai pasiekiamas sprendimu siektas rezultatas – vaiko bendravimas su tėvu. Tiek ieškovei, tiek atsakovui, siekiant suderinti konkretų vaiko susitikimą su tėvu, teismo nustatyta bendravimo su vaiku tvarka nedraudžia patiems imtis priemonių ir iniciatyvos telefonu (skambinant ar siunčiant trumpąją žinutę) suderinti konkrečias vaiko paėmimo ar negalėjimo paimti aplinkybes.
57. Teismas negali sureguliuoti visų šalių tarpusavio santykių, todėl vaiko tėvai, vykdydami sprendimu nustatytą bendravimo su vaiku tvarką, privalo iškylančius klausimus spręsti kartu, tarpusavyje derindami ne tik savo, bet ir vaiko interesus, vadovaudamiesi bendradarbiavimo ir prioritetiniais vaiko teisių ir teisėtų interesų apsaugos principais, nepaisant galimų kilti konfliktinių situacijų.
58. Santykiai dėl bendravimo su vaikais ir auklėjimo tvarkos yra tęstinio pobūdžio, pasikeitus faktinėms aplinkybėms – tėvo ar motinos bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jo auklėjime būdui ar sąlygoms, kurie neatitiktų vaiko interesų ir pan., kiekvienas iš tėvų turi teisę kreiptis į teismą dėl nustatytos bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimo, o teismas, nustatęs, kad tai atitiktų vaiko interesus, gali pakeisti nustatytą skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką (CK 3.175 str. 3 d.).
59. Kaip teisingai nurodo atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą, ieškovė apeliaciniame skunde dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos pakeitimo formuluoja naujas sąlygas, kurių neprašė nustatyti ieškinyje ir patikslintuose ieškiniuose, pvz., dėl pranešimo prieš 48 val., dėl tokio pranešimo negavimo pasekmių. Atsižvelgiant į nutarties 53-55 punktuose jau aptartą, teismas sprendžia, kad tokių naujų sąlygų įtraukimas į šalių bendravimo su vaiku tvarką yra perteklinis, apsunkinantis bendravimą su vaiku. Be to, bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme tokių sąlygų nebuvo prašoma nustatyti. Dėl to, teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos sprendimu nustatyta bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jo auklėjime tvarka atitinka vaiko interesus ir nėra teisinio pagrindo tenkinti apeliacinio skundo dėl su jos nustatymu susijusios teismo sprendimo dalies peržiūrėjimo.
Dėl santuokoje įgyto turto padalijimo būdo
60. Bendro turto padalijimo tvarka nustatyta CK 3.118 straipsnyje. Dalijant sutuoktinių bendrąją jungtinę nuosavybę, pagal byloje esančią medžiagą, sudaromas ir teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje išdėstomas sutuoktinių turto balansas, t. y. teismas pirmiausia nustato bendrą sutuoktinių turtą ir kiekvieno iš jų asmeninį turtą (CK 3.118 straipsnio 1 dalis).
61. Pirmosios instancijos teismas nustatė ir ginčo dėl to nekyla, kad atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklauso 0,7789 ha namų valdos žemės sklype (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini), esantis nekilnojamasis turtas – statiniai ir inžineriniai įrenginiai, kurių unikalūs Nr.: (duomenys neskelbtini) (gyvenamasis namas), (duomenys neskelbtini) (pastatas - garažas), (duomenys neskelbtini) (pastatas - viralinė), (duomenys neskelbtini) (pastatas – ūkinis pastatas), (duomenys neskelbtini) (pastatas – ūkinis pastatas), (duomenys neskelbtini) (pastatas - šiltnamis), (duomenys neskelbtini) (pastatas – ūkinis pastatas), (duomenys neskelbtini) (pastatas - garažas), (duomenys neskelbtini) (kiti inžineriniai statiniai – kiemo statiniai).
62. Taip pat nustatė, kad šalims bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso: 0,7789 ha ploto namų valdos žemė sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 0,1267 ha komercinės paskirties žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), namų valdos žemės sklype (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini), esantis gyvenamasis namas, kuris turto registre neregistruotas, neinventorizuotas ir nepriduotas eksploatacijai, bei pastatas – ūkinis pastatas (pirtis), kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini). Be to, teismas pripažino bendrąja jungtine nuosavybe ir 0,1267 ha komercinės paskirties žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį pastatytą – statinį (stoginę), bei R. S. individualios įmonės valdomą turtą.
63. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad dėl santuokoje įgyto ir dalintino turto šalių pozicijos, kurią iš esmės šalys grindė tik savo paaiškinimais, prieštaringos ir teismui nebuvo pateikta leistinų patikimų įrodymų apie viso procesiniuose dokumentuose nurodyto kilnojamo turto realų egzistavimą, teismas į dalijamo bendro sutuoktinių turto balansą įtraukė tik tą šalių nurodytą kilnojamąjį turtą, kuris buvo nurodytas abiejų šalių procesiniuose dokumentuose. Dėl to teismas bendrąja jungtine nuosavybe pripažino virtuvės baldus su integruota buitine technika (orkaite, indaplove, kaitlente), šaldiklį „Whirpool“, šaldytuvą „Beko“, automobilio bagažinę, guminę valtį, televizorių Philips, senovinę kampinė spinta su užraktais. Į dalintiną turtą įtraukta ir ieškovės vardu registruota transporto priemonė Toyota Auris.
64. Apeliacinėje instancijoje ginčo dėl teismo sprendimo dalies, kuria atsakovui asmeninės nuosavybės teise priteisti 0,7789 ha namų valdos žemės sklype (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini), esantys statiniai, nėra, kaip ir nėra ginčo dėl šios nutarties 59 punkte išvardinto turto pripažinimo bendrąja jungtine nuosavybe.
65. Nagrinėjamu atveju, įvertinus ieškovės apeliacinio skundo motyvus ir suformuluotus reikalavimus, darytina išvada, kad ginčas apeliacinės instancijos teisme kyla tik dėl 0,7789 ha ploto namų valdos žemė sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), namų valdos žemės sklype (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini), esančio gyvenamojo namo bei pastato – ūkinio pastato (pirties), unikalus numeris (duomenys neskelbtini) padalijimo natūra. Visi likę ieškovės apeliacinio skundo argumentai yra susiję su nekilnojamojo ir kilnojamojo turto verčių nustatymu, kurie bus įvertinti vėlesniuose šios nutarties punktuose.
66. Apeliantė, pateikusi apeliacinį skundą, nurodo, kad nustatyti šalims asmeniniam naudojimui gyvenamas patalpas natūra turte, kuris iš esmės pritaikytas vienos šeimos gyvenimui, šiuo konkrečiu atveju nepriimtina, nes tarp šalių susiklostę santykiai yra konfliktiški. Ieškovė taip pat nurodo, kad ginčo nekilnojamas turtas turėjo būti priteistas ieškovei ir siekiant apsaugoti šalių nepilnamečio ir pilnamečio sūnų interesus. Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas nepakankamai įvertino ir ginčo namo funkcionalumą ir jo pritaikymą tik vienos šeimos gyvenimui.
67. CK 3.127 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad turtas padalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti. Jeigu natūra abiem sutuoktiniams turto padalyti negalima, turtas natūra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais. Parenkant turto padalijimo būdą ir padalijant turtą natūra, atsižvelgiama į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes.
68. Kasacinio teismo praktikoje, aiškinant CK 3.127 straipsnio 3 dalį, nurodyta, jog: i) turto padalijimo natūra principas yra prioritetinis; ii) aptartas prioritetas neabsoliutus, tačiau kiti (ne natūra) turto padalijimo būdai gali būti taikomi tik esant pakankamai rimtam pagrindui, patvirtinančiam padalijimo natūra nepriimtinumą ar negalimumą. Negalimumas yra objektyvus – techniškai neįmanoma konkrečių turto objektų paskirstyti ar turto dalių atskirti (pvz., dėl pernelyg mažos priklausančios dalies, nesant izoliuotų patalpų ir techninių sąlygų jas atskirti). Nepriimtinumas vertinamas kaip subjektyvaus pobūdžio aplinkybė – bendraturčių santykiais, jų galimybe objektą bendrai valdyti ir naudoti. Įvertinant pastarąją aplinkybę gali turėti reikšmės, kokios paskirties yra dalijamas objektas, kokie bendraturčių santykiai ir kt.; iii) konfliktiški santykiai savaime nepakankamas pagrindas nukrypti nuo turto padalijimo natūra principo; iv) šeimos santykių esmė ir kuriamo turto šeimos poreikiams tenkinti paskirtis lemia tokio turto individualių savybių specifiką, kartu ir objektyviai suvokiamus kaip neišvengiamus tokio turto valdymo bei naudojimo įgyvendinimo ypatumus šeimos teisinių santykių nutraukimo atvejais. Dėl to santuokos nutraukimo atveju, nesant teisinių pagrindų netaikyti turto padalijimo natūra būdo, buvę sutuoktiniai turi lygiomis dalimis prisiimti ir turto specifiškumų nulemtą valdymo ir ypač naudojimosi juo nepatogumų naštą; v) parenkant turto padalijimo būdą ir padalijant turtą natūra, atsižvelgiama į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020-05-20 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-157-378/2020, nutarties 58 punktas; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020-04-23 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-109-969/2020, nutarties 63 punktas; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020-04-23 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-109-969/2020, nutarties 61 punktas).
69. Lietuvos Aukščiausias Teismas, nagrinėdamas tokio pobūdžio bylas, taip pat pažymi, kad svarbu nustatyti ar turtą priteisus vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais, vienam iš sutuoktinių netektų neproporcingai didelė vykdytinų prievolių, kylančių iš įstatymo ir įsiteisėjusio teismo sprendimo, našta. Ši teisiškai reikšminga faktinė aplinkybė nustatoma atsižvelgiant į potencialios turtinės prievolės dydį, sutuoktinių amžių, darbingumą, turimą kitą turtą, gaunamas pajamas, jei dalijamas nekilnojamasis turtas, kuriame iki santuokos nutraukimo gyveno sutuoktiniai ar vienas iš jų, – sutuoktinių galimybę apsirūpinti gyvenamąja patalpa (sprendžiant, ar sutuoktinis, kuriam priteisiama kompensacija, nebus paliktas be gyvenamojo būsto) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-254-969/2016).
70. Nors nagrinėjamu atveju ieškovė teigia, kad šalių santykiai yra konfliktiški, atsakovas teigia priešingai, nurodo, kad jokių įsisenėjusių ilgalaikių konfliktų nėra, kad konfliktai tarp šalių kilo tik dėl santuokos nutraukimo byloje spręstų klausimą, mano, kad išsprendus šią bylą teismo sprendimu, šalims neliks dėl ko konfliktuoti. Teisėjų kolegijos vertinimu, vien tik ieškovės subjektyvaus pobūdžio aplinkybių egzistavimas šiuo konkrečiu atveju negali lemti sutuoktinių turto padalijimo būdo natūra prioriteto paneigimo. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje nustatytas aplinkybes, sprendžia, kad nepaisant to, jog sutuoktinių gyvenamasis namas pritaikytas vienos šeimos gyvenimui, ši aplinkybė nepatvirtina turto nedalumo.
71. Kaip matyti iš byloje esančio ginčo gyvenamojo namo plano, namas yra dviejų aukštų, tiek pirmojo, tiek antrojo aukšto gyvenamasis plotas yra didelis, abiejuose aukštuose yra įrengti sanitariniai mazgai ir pan. (el. b. 5 t., 21 b. l.). Be to, ir pati apeliantė apeliaciniame skunde nurodo, kad ginčo namo pertvarkymas ar atidalijimas į du savarankiškus nuosavybės teisės objektus būtų įmanomas. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje nėra duomenų, kad gyvenamojo namo nebūtų galima atskirti dėl jo techninių savybių ar pan. Atsižvelgus į tai, nėra pagrindo teigti, kad ginčo namas negalėtų būti pertvarkytas ir pritaikytas dviejų šeimų gyvenimui, užtikrinant tinkamą bendraturčių bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimą į jiems tekusias namo dalis, net ir įvertinus galimų nesutarimų ir konfliktų tarp buvusių sutuoktinių egzistavimo ateityje faktą.
72. Teisėjų kolegija, įvertinusi visą byloje esančią 2018–2019 m. Panevėžio apskrities VTAS (išvadą teikiančios institucijos) medžiagą, nenustatė jokių aplinkybių, kurios galėtų pagrįsti apeliantės teiginius, jog ginčo turto padalijimas natūra pažeidžia nepilnamečio šalių sūnaus interesus. Priešingai, iš vaiko pareikštos nuomonės apie bendravimą su tėvais matyti, kad iki ieškovės išėjimo gyventi skyrium, sūnaus ir atsakovo santykiai buvo geri, o vaiko emocijos ir reakcijos tėvo atžvilgiu šiuo laikotarpiu yra nulemtos tėvų skyrybų proceso ir, kaip nurodoma VTAS išvadoje, dėl abiejų tėvų nesutarimo dėl bendravimo tvarkos ir siekio, konfliktus spręsti atsižvelgus į vaiko interesus, stokos, tačiau duomenų, kad tėvas elgtųsi netinkamai su nepilnamečiu vaiku, byloje nėra (el. b. 2 t., 1–35 b. l., 5 t., 34–35 b. l.). Nors ieškovė apeliacinės instancijos teismo prašė įpareigoti išvadą teikiančią instituciją pateikti kartu su išvada visus turimus duomenis apie atsakovui skirtą įspėjimą dėl pareigos bendrauti su sūnumi nevykdymo ir netinkamo įgyvendinimo kitų tėvų pareigų, kokių konkrečių duomenų ir apie kokias aplinkybes prašoma šių duomenų ieškovė nesukonkretino. Tačiau kaip galima spręsti iš ieškovės suformuluoto prašymo, tarp ieškovės ir atsakovo toliau tęsiasi nesutarimai dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos, o šios aplinkybės nėra teisiškai reikšmingos sprendžiant ginčo turto dalumo klausimą. Apeliantės argumentai dėl pilnamečio sūnaus konflikto su tėvu šiam nagrinėjamam ginčui taip pat neturi tiesioginės reikšmės, nes bylos duomenimis šalių pilnametis sūnus su ieškove negyvena, be to, pilnametis asmuo yra pats atsakingas už savo santykius, ryšį ar konfliktų sprendimą su tėvu.
73. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teisme ieškovė laikėsi pozicijos, kad ginčo nekilnojamasis turtas turėtų būti priteistas būtent jai, o ji kompensaciją atsakovui išmokėtų per 3 metus, nors jokių įrodymų, patvirtinančių galimybę įvykdyti tokį teismo sprendimą neteikė. Priešingai, tiek teikdama argumentus dėl ginčo turto vertinimo ekspertizės, tiek prašydama atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą, įrodinėjo sunkią savo materialinę padėtį. Apeliaciniame skunde ieškovė nurodo sutinkanti, kad visas ginčo turtas būtų priteistas atsakovui, tačiau jis turėtų sumokėti atsakovei kompensaciją per 3 mėnesius, juo labiau kad, ieškovės teigimu, atsakovas su tuo pirmosios instancijos teisme sutiko. Vis dėlto, iš atsakovo apeliacinės instancijos teismui pateikto atsiliepimo į apeliacinį skundą matyti, kad su tokia ieškovės pozicija atsakovas nesutinka ir nurodo, kad neturėtų galimybių ieškovei sumokėti priteistinos kompensacijos per tokį trumpą laiką. Teisėjų kolegijos vertinimu, toks turto padalijimas, būtų ne tik neteisingas, bet ir pažeistų sąžiningumo principą dėl atsakovui teksiančios naštos kompensaciją sumokėti per itin trumpą laiką. Nors ieškovė teigia, kad atsakovas per šį laiką galėtų įkeisti ginčo turtą, gauti kreditą ir tokiu būdu sumokėti ieškovei kompensaciją, atkreiptinas dėmesys, jog ginčo gyvenamasis namas nėra įregistruotas Nekilnojamojo turto kadastre ir registre, todėl tokie ieškovės argumentai atmestini kaip visiškai nepagrįsti, nes jie paremti tik prielaidomis ir spėjimais. Atsižvelgus į tai, darytina išvada, kad iš esmės nei viena iš bylos šalių neįrodė, kad turėtų realių galimybių įvykdyti teismo sprendimą dėl kompensacijos priteisimo, kai ginčo turtas priteisiamas vienam iš sutuoktinių.
74. Taip pat pažymėtina, kad atsakovas ginčo name gyvena, namas laikytinas atsakovo būstu, todėl jo teisė į būstą turi būti užtikrinta. Teisės į būstą apsaugą garantuoja tiek Lietuvos Respublikos Konstitucijos 24 straipsnio, tiek tarptautinių žmogaus teisių apsaugą įtvirtinančių dokumentų (Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos 25 straipsnio 1 dalies, Jungtinių Tautų Tarptautinio ekonominių, socialinių ir kultūrinių teisių pakto 11 straipsnio 1 dalies, Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 7 straipsnio, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos 8 straipsnio ir kt.) nuostatos. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas turėtų kito nekilnojamojo turto, kuriame galėtų gyventi. Atsižvelgus į tai, konstatuotina, kad ieškovės reikalavimo priteisti jai nuosavybės teise visą ginčo turtą (žemės sklypą, gyvenamąjį namą, pirtį) patenkinimas neproporcingai pažeistų atsakovo teises ir prieštarautų lygiateisiškumo principui, juo labiau kad atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklauso ginčo žemės sklype esantys kiti pastatai, kas iš esmės paneigia, kaip teisingai nurodė ir pirmosios instancijos teismas, žemės sklypo priteisimo galimybę vien tik ieškovei.
75. Apibendrinus visa, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, priėmęs sprendimą ginčo turtą šalims padalinti natūra, nepažeidė materialiosios teisės normų, reglamentuojančių santuokoje įgyto turto padalijimo principus, ir nenukrypo nuo kasacinio teismo formuojamos praktikos santuokos nutraukimo bylose, kuriose sprendžiami ir klausimai dėl santuokoje įgyto turto padalijimo, dėl to ieškovės argumentai dėl šios dalies atmestini kaip nepagrįsti.
Dėl santuokoje padalinto turto vertės nustatymo ir kompensacijos priteisimo
76. Apeliaciniame skunde ieškovė nesutinka su teismo sprendimu nustatyti šalims dalintino turto vertę pagal šalių nurodytų verčių aritmetinį vidurkį. Apeliantė teigia, kad teismas turėjo vadovautis jos nurodyta turto verte, kurią patvirtina Ober – Haus vertinimas (Konsultacija), nes ji yra teisingesnė, ir namų valdos žemės sklypo, gyvenamojo namo, komercinės paskirties žemės sklypo ir jame esančios stoginės, kaip ir pastato-pirties, vertės nustatytinos tokios, kokios yra nurodytos Ober – Haus 2018 m. liepos 5 d. Konsultacijoje dėl galimos turto kainos. Taip pat teigia, kad jos pateiktos įmonės turto vertės, kurias ji paskaičiavo pagal pusiau sumažintą atitinkamo turto įsigijimo kainą, atsižvelgus į šalių nepatvirtintą taikos sutartį bei kitas bylos aplinkybes, visiškai ar labiau atspindi realias šio turto vertes, todėl pagal įrodymų tikimybių pusiausvyros principą yra pagrindas jomis vadovautis, o ne taikyti teismo pasirinktą verčių aritmetinį vidurkį.
77. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl gyvenamojo namo vertės, nurodė, kad nei vienai iš ginčo šalių nepateiktus patikimų objektyvių leistinų įrodymų, atitinkančių Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo reikalavimus, pagrindžiančių jų nurodomas gyvenamojo namo vertes, teisinga ir protinga nebaigto statyti, neįregistruoto gyvenamojo namo vertė yra 77500 Eur ((85000 Eur +70000 Eur)/2) (CK 1.5 straipsnis, CK 3.119 straipsnis, CPK 185 straipsnis). Nustatydamas namų valdos žemės sklypo vertę teismas rėmėsi Valstybės įmonės Registrų centras 2020 m. gegužės 26 d. nurodyta vidutine 3870 Eur rinkos verte, o ieškovės pateikta Ober – Haus konsultacija ir joje nurodyta 20000 Eur namų valdos žemė sklypo verte nesivadovavo, kadangi ši konsultacija neatitinka turto vertinimo dokumento turinio (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis).
78. Atkreiptinas dėmesys, kad ieškovė neginčija pirmosios instancijos teismo nustatytos ginčo pastato – pirties vertės (5000 Eur), kadangi būtent tokią turto vertę nustatyti prašė ieškovė, o atsakovas tokios vertės neginčijo.
79. Spręsdamas dėl komercinės paskirties žemės sklypo bei stoginės vertės, teismas atsižvelgė į tai, kad teismui nebuvo pateikta objektyvių leistinų įrodymų, kurie pagrįstų vienos ar kitos šalies argumentus, todėl teismas sprendė, kad stoginės vertė yra šalių verčių nurodytas aritmetinis vidurkis, tai yra 10775 Eur, o žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vertę nustatė remdamasis Valstybės įmonės Registrų centras nurodyta 899 Eur verte, nustatyta 2020 m. gegužės 26 d. masinio vertinimo metu.
80. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad dalijamo turto vertės nustatymas yra viena iš esminių teisingo turto padalijimo garantijų, todėl svarbu, kad dalijant turtą būtų nustatyta jo tikroji vertė. CK 3.119 straipsnyje reikalaujama, kad dalijamo bendro turto vertė būtų nustatoma pagal rinkos kainas, kurios galioja bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje. Pagal CK 3.100 straipsnį, bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė pasibaigia nutraukus santuoką, teismo sprendimu padalijus bendrą turtą ir kitais įstatymų nustatytais atvejais. Kasacinio teismo praktikoje šiuo klausimu išaiškinta, kad dalijant sutuoktinių turtą, turto rinkos kaina gali būti nustatoma remiantis viešų registrų duomenimis, ekspertų išvadomis bei bet kuriais įrodymais, kuriais remdamasis teismas suformuoja savo įsitikinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-12/2008; 2008 m. sausio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-92/2008; kt.). Aiškindamas aptariamas teisės normas Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad turėtų būti nustatytos pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo dieną galiojančios dalijamo turto rinkos kainos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-505/2014).
81. Teisėjų kolegija atmeta ieškovės apeliacinio skundo argumentus dėl teismo pareigos remtis jos pateikta nekilnojamojo turto vertės konsultacija. Pažymėtina, kad net pačiame ieškovės pateiktame dokumente yra aiškiai nurodyta, kad šis dokumentas neatitinka turto vertinimo dokumento turiniui keliamų reikalavimų (el. b. 1 t., 143 b. l.). Dėl to, Ober – Haus pateikta konsultacija apeliantei gali būti vertinama tik kartu su visais byloje esančiais leistinais įrodymais, t. y. turi tokią pačią galią kaip ir visi kiti byloje esantys įrodymai. Taip pat pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į tai, kad bylos šalių pozicija dėl dalintino turto vertės skiriasi, siekdamas pašalinti byloje kilusius prieštaravimus, byloje buvo skyręs turto vertinimo ekspertizę, tačiau dėl bylos šalių neveikimo, t. y. nesumokėjus teismo nurodytos sumos į depozitinę teismo sąskaitą, turto vertinimo ekspertizė nebuvo atlikta. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas sutuoktinių turtą, rėmėsi ne tik šalių paaiškinimais ir jų nurodytomis turto vertėmis, tačiau, nustatydamas žemės sklypų vertę, ir vėliausiai atliktu Nekilnojamojo turto registre nurodytu turto masiniu vertinimu. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, atsižvelgus į visas byloje nustatytas aplinkybes ir tarp šalių esant ginčui dėl turto vertės, pirmosios instancijos teismo sprendimas, siekiant priešingų interesų pusiausvyros, remtis bylos šalių pateiktų verčių aritmetiniu vidurkiu bei Nekilnojamojo turto registre nurodyta naujausia verte, yra visiškai pagrįstas ir teisėtas.
82. Apeliantė ginčija ir pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl įmonės turto verčių nustatymo, teigdama, kad įmonės turto vertę ji paskaičiavo pagal pusiau sumažintą atitinkamo turto įsigijimo kainą, kas, jos teigimu, labiau atspindi realias šio turto vertes.
83. Pirmosios instancijos teismas, nustatė, kad nei viena iš ginčo šalių neįrodinėjo įmonės, kaip verslo objekto, vertės ir jos pokyčio ir savo reikalavimus grindė tik įmonės turto vertės ribose. Taip pat nustatė, kad ieškovė įmonės turto vertę nurodė remdamasi turto įsigijimo dokumentais (PVM sąskaitomis faktūromis), atsižvelgusi į jo realų nusidėvėjimą bei viešai internete skelbimuose nurodytą analogiško turto vertę, o atsakovas įmonės turto vertę grindė ilgalaikio turto apskaitos kortelėmis ir jose nurodoma likvidacine verte, juodojo metalo rinkos verte bei savo paaiškinimais. Atsižvelgęs į tai, kad šalys nepateikė kitų objektyvių leistinų įrodymų, taip pat įrodymų patvirtinančių pačių šalių nurodytas vertes, o kartu ir įrodymų, paneigiančių priešingos šalies nurodytas vertes, pirmosios instancijos teismas sprendė, kad teisinga remtis abiejų šalių nurodytų įmonės turto verčių aritmetiniu vidurkiu.
84. Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovė, ginčydama teismo nustatytą įmonės turto vertę, nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismui nepateikė jokių objektyvių įrodymų, pagrindžiančių jos pozicijos dėl įmonės turto vertės teisingumą. Pažymėtina, kad dalijamo turto vertės nurodymas ir pagrindimas, kaip teisingai sprendė ir pirmosios instancijos teismas, yra šalių pareiga. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, neturėdamas jokių objektyvių duomenų apie įmonės turto vertę, o tik abiejų šalių subjektyvius vertinimus, ir byloje esant ginčui dėl minėto turto vertės, visiškai pagrįstai nusprendė remtis turto vertės nustatymo, pasitelkus verčių aritmetinį vidurkį, metodu, kas, šiuo konkrečiu atveju, iš esmės labiausiai užtikrina šalių interesų pusiausvyros principą.
85. Atsižvelgusi į tai, teisėjų kolegija atmeta apeliantės teiginius ne tik dėl nekilnojamojo turto, bet ir ginčo įmonės turto verčių neteisingo nustatymo kaip neįrodytus (CPK 178 str.) ir šią skundžiamo sprendimo dalį palieka nepakeistą. Kadangi apeliacinės instancijos teisme dalintino turto vertės nėra keičiamos, teisėjų kolegija dėl apeliantės argumentų, susijusių su kompensacijos dydžio pakeitimu, plačiau nepasisako.
86. Apeliaciniame skunde taip pat nesutinkama su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi dėl ieškovės investuotų asmenių lėšų į sutuoktiniams jungtine nuosavybe priklausiusią įmonę. Ieškovė prašė teismo priteisti 5937,21 Eur kompensaciją už ieškovės asmeninių lėšų investiciją į įmonę. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad negali objektyviai nustatyti kiek įmonės vertės (dalinamo įmonės turto vertės) sudaro investuotos ieškovės nurodomos asmeninės lėšos ir kiek dėl to, ir ar padidėjo įmonės vertė. Dėl to, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo bei sutuoktinių turtinių interesų pusiausvyros ir lygiateisiškumo principais, priteisė ieškovė pusę jos prašytos sumos – 2968,61 Eur.
87. Atmetant šiuos ieškovės argumentus kaip nepagrįstus, pažymėtina, kad nors ir atsakovas sutiko, jog ieškovė investavo į įmonę 5937,21 Eur, priteisiant kompensaciją už investuotas lėšas į juridinį asmenį, kuris buvo pripažintas bendrąja daline sutuoktinių nuosavybe, byloje nustatyta, ir šalys to neginčijo, kad jie abu savo tiek asmeninėmis, tiek bendromis lėšomis investavo į įmonę. CK 3.98 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad jeigu prijungus turtą, kuris yra sutuoktinio asmeninė nuosavybė, padidėjo turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, vertė, tai sutuoktinis, dėl kurio asmenine nuosavybe esančio turto padidėjo turto vertė, turi teisę gauti kompensaciją iš bendro turto. Būtent šia nuostata remdamasis, ir atsižvelgęs į tai, kad šalys neįrodinėjo kaip padidėjo įmonės vertė ieškovei investavus į ją savo asmeninės lėšas, teismas pagrįstai nusprendė priteisti ieškovei pusę jos investuotos į įmonę sumos. Atsižvelgus į tai, kad vieno sutuoktinio lėšos, skirtos verslui, kurį vysto abu sutuoktiniai, laikytinos bendromis sutuoktinių lėšomis (CK 3.89 str. 1 d. 5 p.), pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieškovės prašytą priteisti kompensaciją už lėšas, investuotas į bendrą įmonę, sumažino remdamasis CK 3.117 straipsniu, t. y. atsižvelgęs į tai, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios.
88. Apibendrinus tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo, bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo, santuokoje įgyto turto padalijimo klausimus santuokos nutraukimo byloje, iš esmės tinkamai nustatė ir vertino faktines bylos aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė šį klausimą reglamentuojančias materialiosios teisės normas, nenukrypo nuo suformuotos kasacinio teismo praktikos, todėl priėmė teisingą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti apeliantės nurodytais argumentais, nėra teisinio pagrindo (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
89. Atmetus ieškovės apeliacinį skundą, spręstinas bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas atsakovui (CPK 93 straipsnis).
90. Bylinėjimosi išlaidoms, be kitų, priskiriamos ir išlaidos advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas). Išlaidų advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti atlyginimą reglamentuoja CPK 98 straipsnis. Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (toliau – Rekomendacijos) (CPK 98 straipsnio 2 dalis).
91. Atsakovas pateikė prašymą priteisti 300 Eur už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą, kartu su prašymu pateikė šių išlaidų dydį ir faktą patvirtinančius įrodymus (Pinigų priėmimo kvitą, Sąskaitą už teisines paslaugas).
92. Atsižvelgus į tai, kad atsakovo prašomos priteisti išlaidos, susijusios su advokato pagalba, neviršija Rekomendacijose nustatytų maksimalių užmokesčio dydžių, yra realios ir pagrįstos, teisėjų kolegija atsakovo prašymą tenkina, priteisdama atsakovui iš ieškovės 300 Eur išlaidų už advokato teisinę pagalbą apeliaciniame teisme (CPK 98 straipsnio 2 dalis).
93. Kadangi apeliantei Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2020 m. liepos 31 d. nutartimi buvo atidėtas 821 Eur žyminio mokesčio už apeliacinį skundą sumokėjimas iki bylos išnagrinėjimo, atmetus ieškovės apeliacinį skundą, 821 Eur žyminis mokestis priteistinas valstybei iš apeliantės S. S. (CPK 84, 96 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 84 straipsniu, 98 straipsnio 2 dalimi, 326 straipsnio 1 dalis 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2020 m. birželio 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovės S. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovui R. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 300 Eur (tris šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.
Priteisti iš ieškovės S. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 821 Eur (aštuonis šimtus dvidešimt vieną eurą) žyminio mokesčio valstybei, sumokant jį Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.