Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų sprendimas, e2-15-940/2020

Teismas: Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmai
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2020-06-30
Bylos Nr.: e2-15-940/2020
Teisminio proceso Nr.: 2-08-3-04158-2018-2
Bylos rūšis: civilinė byla
Instancija: I-a instancija
Rezultatas: Ieškinys patenkintas iš dalies.

Teisėjas: Alvida Jasaitytė-Pralgauskienė (pirm.)
Ieškovas: S. S.
Atsakovas: R. S.
Išvadą teikia: Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius Panevėžio mieste
Trečiasis asmuo: UAB Swedbank lizingas, Ramūno Sakalausko įmonė
Advokatai: Rolandas Vaitekūnas, Diana Balčiūnienė, Rytis Kazilevičius

Civilinė byla Nr. e2-15-940/2020Teisminio proceso Nr. 2-08-3-04158-2018-2

Procesinio dokumento kategorijos: 2.3.2.4.3; 2.3.2.6.2; 2.3.4.4.2; 2.3.4.4.3; 2.3.2.8.; 2.3.5.2.1.; 3.2.3.1.; 3.2.6.1.; 3.2.6.13.

(S)PANEVĖŽIO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. birželio 30 d.

PanevėžysPanevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teisėja Alvida Jasaitytė - Pralgauskienė,

sekretoriaujant Irenai Miliukienei, Neringai Butrimei, Daliai Monkevičienei, Ingai Madeikienei, Simonai Biskuvienei, Daivai Einorienei,

dalyvaujant ieškovei S. S., jos atstovams advokatams Rolandui Vaitekūnui, Dainiui Tamošiūnui,

atsakovui R. S., jo atstovei advokatei Dianai Balčiūnienei, advokato padėjėjui Ryčiui Kazilevičiui,

trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, R. S. įmonės atstovui vadovui R. S.,

išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovėms Jurgitai Varanauskienei, Jurgitai Jankauskienei, Danguolei Ališauskienei,

nedalyvaujant trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, UAB „Swedbank lizingas“ atstovui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės S. S. ieškinį atsakovui R. S. ir pagal atsakovo R. S. priešieškinį ieškovei S. S., tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, UAB „Swedbank lizingas“, R. S. įmonė, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius, dėl santuokos nutraukimo, išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo, gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku nustatymo, santuokos metu įgyto turto ir prievolių padalinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovė S. S. galutinai suformulavusi savo reikalavimus 2020 m. vasario 10 d. pateiktu ieškiniu prašo:

1. (duomenys neskelbtini) tarp ieškovės S. S. ir atsakovo R. S. sudarytą santuoką Kauno miesto civilinės metrikacijos biure, įrašo Nr. 546, nutraukti, pripažįstant, kad santuoka iširo dėl sutuoktinio R. S. kaltės.

2. Nustatyti nepilnamečio sūnaus K. S. nuolatinę gyvenamąją vietą su jo motina S. S..

3. Priteisti nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iš atsakovo R. S. išlaikymą nepilnamečiui vaikui K. S. po 200 eurų kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės, šią išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, išlaikymui mokamų sumų tvarkytoją uzufrukto teise paskiriant vaiko motiną.

Šalies argumentai

4. Nustatyti atsakovo R. S. bendravimo su nepilnamečiu sūnumi K. S. tvarką:

4.1. sūnus būna su tėvu kas antrą savaitgalį nuo penktadienio 18 valandos iki sekmadienio 20 valandos, tėvui paimant sūnų ir jį sugrąžinant sūnaus gyvenamosios vietos adresu iš anksto su motina suderintu laiku SMS pranešimu ar telefoniniu pokalbiu; 4.2. kiekvieną Tėvo dieną, kiekvieną tėvo gimtadienio šventės dieną, per oficialių valstybinių švenčių dienas, Kūčių, Šv. Kalėdų dienomis poriniais metais, Šv. Velykų dienomis neporiniais metais, sutinkant Naujuosius metus neporiniais metais, sūnus būna su tėvu nuo prieššventinės dienos 18 val. iki paskutinės šventinės dienos 20 val., tėvui paimant sūnų ir jį sugrąžinant sūnaus gyvenamosios vietos adresu iš anksto su motina suderintu laiku SMS pranešimu ar telefoniniu pokalbiu; 4.3. sūnaus gimtadienio šventės dieną, sūnus būna su tėvu nuo prieššventinės dienos 18 val. iki šventinės dienos 15 val., tėvui paimant sūnų ir jį sugrąžinant sūnaus gyvenamosios vietos adresu iš anksto su motina suderintu laiku SMS pranešimu ar telefoniniu pokalbiu; 4.4. kai tėvo ar sūnaus gimtadienio šventės diena yra tėvo darbo diena, sūnus būna su tėvu nuo šventinės dienos 17 val. iki 20 val., tėvui paimant sūnų ir jį sugrąžinant sūnaus gyvenamosios vietos adresu iš anksto su motina suderintu laiku SMS pranešimu ar telefoniniu pokalbiu; 4.5. sūnus būna su tėvu kiekvienų metų sūnaus vasaros atostogų metu 30 kalendorinių (du kartus po 15 paeiliui einančių) dienų. Visų kitų, einamųjų metų sūnaus atostogų laikotarpis tarp tėvų dalinamas lygiomis dalimis, kalendorinėmis dienomis. Pirmą visų kitų, einamųjų metų sūnaus atostogų laikotarpio dalį, nuo atostogų pirmos dienos 9 valandos iki pirmos atostogų dalies paskutinės dienos 20 valandos, sūnus būna su tėvu, tėvui paimant sūnų ir jį sugrąžinant sūnaus gyvenamosios vietos adresu iš anksto su motina suderintu laiku SMS pranešimu ar telefoniniu pokalbiu; 4.6. tėvo atostogų metu, kurios apima ne daugiau kaip dvidešimt aštuonių kalendorinių dienų laikotarpį kalendoriniuose metuose, sūnus būna su tėvu nuo tėvo atostogų laikotarpio pirmos dienos 9 valandos iki paskutinės tėvo atostogų laikotarpio dienos 20 valandos, tėvui paimant sūnų ir jį sugrąžinant sūnaus gyvenamosios vietos adresu iš anksto su motina suderintu laiku SMS pranešimu ar telefoniniu pokalbiu; 4.7. sūnui pageidaujant, tėvas turi teisę paimti sūnų iš jo ugdymo įstaigos bet kurią dieną ir jį sugrąžinti sūnaus gyvenamosios vietos adresu iš anksto su motina suderintu laiku SMS pranešimu ar telefoniniu pokalbiu; 4.8. sūnaus motina S. S. privalo: 4.8.1. derinti savo interesus taip, kad nebūtų ribojamas sūnaus dalyvavimas tėvo šeimos šventėse, įskaitant dalyvavimą ir tėvo artimųjų giminaičių šventėse ar kitokio pobūdžio giminės susibūrimuose; 4.8.2. netrukdyti sūnui bendrauti su tėvu šiuolaikinių technologijų priemonėmis; 4.8.3. sutrikus sūnaus sveikatai ir jam patekus į stacionarią gydymo įstaigą, apie tai tėvą informuoti SMS pranešimu ar telefoniniu pokalbiu ir netrukdyti tėvui dalyvauti sūnaus gydymo procese; 4.8.4. keičiant sūnaus gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje, apie tai informuoti tėvą SMS pranešimu ar telefoniniu pokalbiu, nurodant sūnaus naujos gyvenamosios vietos adresą; 4.8.5. planuojant išvykti nuolat gyventi į užsienio valstybę, gauti tėvo išankstinį rašytinį sutikimą dėl sūnaus išvežimo nuolat gyventi į užsienio valstybę ir sudaryti rašytinį susitarimą su tėvu dėl papildomos bendravimo su sūnumi tvarkos, sūnui nuolatos gyvenant užsienio valstybėje; 4.9. tėvas ir motina kartu privalo: 4.9.1. atsižvelgiant į šios sutarties nuostatas, nedaryti kliūčių laikinoms sūnaus kelionėms po Lietuvos Respubliką ar į užsienio valstybę su kiekvienu iš tėvų; 4.9.2. iš anksto telefonu ir SMS pranešimu informuoti vienas kitą apie planuojamą praleisti kartu su sūnumi savo kasmetinių atostogų laikotarpį. Jeigu planuojamų praleisti kartu su sūnumi abiejų tėvų kasmetinių atostogų laikotarpiai sutampa ir dėl to tėvai nesusitaria, tai sutampantį kasmetinių atostogų laikotarpį praleisti kartu su sūnumi gali tas iš tėvų, kuris anksčiau, šiame punkte nurodytu būdu, pranešė apie savo kitų metų kasmetinių atostogų laikotarpį; 4.9.3. informuoti vienas kitą SMS pranešimu ar telefoniniu pokalbiu apie sūnaus laikiną išvykimą iš Lietuvos Respublikos teritorijos, jei išvykimo trukmė ilgesnė nei 10 parų; 4.9.4. bendraujant su sūnumi rodyti abipusę pagarbą ir būti vienodai atsakingais už sūnaus tinkamą auklėjimą ir priežiūrą; 4.9.5. būdami su sūnumi ir dalyvaudami jo auklėjime, ugdyme ir visais kitais atvejais nenuteikinėti sūnaus prieš kitą iš tėvų ir jo artimuosius, nepiktnaudžiauti savo teisėmis, jomis naudotis sąžiningai, nenaudoti tėvų valdžios priešingai vaiko interesams, taip pat tinkamai vykdyti savo pareigas dorai auklėti ir prižiūrėti savo sūnų, rūpintis jo sveikata, sudaryti sūnui palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis ir tobulėti; 4.9.6. būnant su sūnumi nepiktnaudžiauti alkoholiu ar kitomis, psichiką veikiančiomis medžiagomis; 4.10. nei vienas iš tėvų nelaikomi pažeidę šios bendravimo su sūnumi tvarkos nuostatų, jei bendravimo su sūnumi laikotarpis su vienu iš tėvų prasitęsė dėl sūnaus ligos ar kitokios objektyvios ir teisėtos priežasties, nepriklausančios nuo tėvų valios.

5. Pripažinti bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pastatą - pirtį, pastatytą namų valdos 0,7789 ha žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), kurio vertė yra 5000 Eur.

6. Bendrąją jungtinę sutuoktinių nuosavybę padalinti sekančiai:

6.1. Ieškovei S. S. jos asmeninės nuosavybės teise priteisti:

6.1.1. namų valdą - 0,7789 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), kurio vertė yra 20000 Eur, ir šiame žemės sklype esantį nebaigtą statyti, nekilnojamo turto registre neregistruotą, neinventorizuotą ir nepriduotą eksploatacijai, 200 kv. m. bendro ploto, dviejų aukštų gyvenamąjį namą, kurio vertė yra 85000 Eur;

6.1.2. pastatą - pirtį, pastatytą namų valdos 0,7789 ha žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini), kurio vertė yra 5000 Eur;

6.1.3. virtuvės baldus su integruota buitine technika - orkaite, indaplove, kaitlente - bendros 1500 Eur vertės;

6.1.4. transporto priemonę TOYOTA AURIS, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) 3400 Eur vertės;

6.1.5. transporto priemonę SEAT IBIZA, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) 0 Eur vertės.

6.2. Atsakovui R. S. jo asmeninės nuosavybės teise priteisti:

6.2.1. komercinės paskirties, 0,1267 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), kurio rinkos vertė yra 3000,00 Eur, ir šiame žemės sklype esantį neinventorizuotą, nepriduotą eksploatacijai, neregistruotą nekilnojamo turto registre, 450 kv. m. ploto gamybinį pastatą - stoginę, kurios rinkos vertė yra 17000 Eur;

6.2.2. R. S. įmonę, kodas (duomenys neskelbtini), buveinės adresas: (duomenys neskelbtini), su visu jos turtu ir prievolėmis tretiesiems asmenims, bendra rinkos vertė - 48435,66 Eur, kurią sudaro: ciklonas SPA 1100, kurio vertė 50 Eur; medienos keturpusės staklės, kurių vertė 5 500 Eur; šlifavimo mašina „Maxita“, kurios vertė 220 Eur; staklės „Proofy“, kurių vertė 433,20 Eur; skersavimo pjūklas „Kapex“, kurio vertė 467,29 Eur; priekaba „Brenderup“, kurios vertė 454,47 Eur; staklės „Dewalt“, kurių vertė 405,47 Eur; traktorius „Crasfaman“, kurio vertė 1000 Eur; autokrautuvas „Hyster“, kurio vertė 5000 Eur; daugiapjūklės staklės, kurių vertė 2000 Eur; medienos smulkintuvas, kurio vertė 3500 Eur; juostinis gateris „Pilous (duomenys neskelbtini) kurio vertė 16 000 Eur; papildoma įranga gateriui, kurios vertė 950,68 Eur; stūmoklinis kompresorius „Walter“, kurio vertė 454,55 Eur; automobilis Toyota RAV - 4, vertė 12 000 Eur;

6.2.3. transporto priemonę YAMAHA YZF-R125, valstybinis numeris Nr. (duomenys neskelbtini), 0 Eur vertės;

6.2.4. transporto priemonę VW Passat, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) 0 Eur vertės;

6.2.5. šaldiklį „Whirpool“, kurio vertė 200 Eur;

6.2.6. šaldytuvą „Beko“, kurio vertė 200 Eur;

6.2.7. automobilio bagažinę, kurios vertė 200 Eur;

6.2.8. valtį, kurios vertė 500 Eur;

6.2.9. televizorių „Philips“ - 150 Eur;

6.2.10. senovinę kampinę spintą su užraktais, kurios vertė 100 Eur;

6.2.11. vaikų baldus (dvi sofas), kurių vertė 300 Eur.

7. Iš ieškovės S. S. atsakovo R. S. naudai priteisti 12511,42 Eur kompensaciją už jam tenkančią natūra mažesnę bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės dalį, kurios mokėjimą išdėstyti lygiomis kas mėnesį mokamomis dalimis per du metus nuo teismo sprendimo nutraukti santuoką įsiteisėjimo dienos.

8. Po santuokos nutraukimo sutuoktinių pavardes palikti: ieškovės – „S.“, atsakovo – „S.“, ir priteisti iš atsakovo visas bylinėjimosi išlaidas.

Procesiniuose dokumentuose, ieškovė, atstovai teismo posėdžio metu nurodė, kad santuoka iširo dėl atsakovo kaltės. Būtent dėl jo elgesio - psichologinio, fizinio smurto naudojimo ir piktybinių veiksmų ieškovės ir jų vaikų atžvilgiu. Atsakovas gyveno egoistišką gyvenimą, neskyrė dėmesio šeimai, nesirūpino jos išlaikymu. Dėl smurto artimoje aplinkoje yra baustas administracine tvarka, teistas dėl įvykdyto smurtinio nusikaltimo prieš sūnų.

Atsakovas nelanko nepilnamečio sūnaus nei pagal sutartą ir raštu pasirašytą grafiką, nei metinių švenčių progomis. Nepilnamečiu vaiku visą laiką rūpinasi ieškovė, jį prižiūri, auklėja. Sūnus nori likti gyventi kartu su ieškove, kas labiausiai ir atitiktų vaiko interesus.

Šalies argumentai

Ieškovė nurodo, kad nepilnamečiui sūnui K. S. jo būtiniems poreikiams reikia 400 Eur per mėnesį. Teismo priteisto 200 Eur laikino išlaikymo atsakovas reguliariai nemoka (pervedė tik 990 Eur), o antstolis yra priverstine tvarka išieškojęs tiktai nedidelę dalį priteisto laikino išlaikymo (695,32 Eur), dėl ko šiai dienai yra susidaręs apie 900 Eur išlaikymo vaikui įsiskolinimas.

Ieškovė prašo nekilnojamąjį turtą dalinti, priteisiant natūra ieškovei, o atsakovui priteisiant kompensaciją, kadangi šalių tarpusavio santykiai yra konfliktiški, įtempti, stokojantys pagarbos vienas kito atžvilgiu, šalys nebendradarbiauja, spręsdami bendrus klausimus, konfliktinis šalių santykių pobūdis traumuoja jų vaikus. Tokiu būdu ieškovei tenkanti natūra turto dalis būtų 114 900 Eur vertės, o atsakovui tenkanti natūra turto dalis būtų 70 085,66 Eur vertės. Todėl atsakovo naudai iš ieškovės priteistina 22407,17 Eur dydžio kompensacija už jam tenkančią natūra mažesnę bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės dalį.

Ieškovė pažymi, jog jeigu teismas konstatuotų, kad nėra pagrindo traukti į dalintino turto balansą sunkvežimio MB 1820 ir reismuso „Lurem R63“, kurie, pasak atsakovo, tariamai yra parduoti iki skyrybų bylos iškėlimo, tai būtų pagrindas konstatuoti, kad atsakovas atitinkama 3950 Eur suma sumažino dalintino turto masę, todėl jis privalo ieškovei kompensuoti nurodyto turto vertės ½ dalį. Atsakovui iš ieškovės priteistinos kompensacijos dydis mažintinas 1975 Eur, t.y. ½ Sunkvežimio MB 1820 vertės - 3000 Eur ir reismuso „Lurem R63“ vertės - 950 Eur dalimi.

2013 m. rugsėjo 6 d., ieškovė pardavė jai asmeninės nuosavybės teise priklausiusį bendrabutį, adresu (duomenys neskelbtini), ir gautas už šį bendrabutį asmenines lėšas, sumoje 20 500 Lt (pagal kursą 5937,21 Eur) investavo į R. S. įmonę, todėl ieškovės kompensacijos suma atsakovui mažintina šia 5937,21 Eur suma.

Atsakovas nutraukė sūnaus K. S. gyvybės draudimo sutartį ir vienas pats pasisavino lėšas, nors draudimo įmokos buvo mokamos šeimos lėšomis. Pagal „PZU Lietuva gyvybės draudimas“ 2018 m. lapkričio 27 d. pranešimą, atsakovas pasisavino 1967,08 Eur sumą. Dėl šios aplinkybės, ieškovės kompensacijos suma atsakovui mažintina 983,54 Eur suma.

Be to, atsakovas nutraukė sūnaus I. S. gyvybės draudimo sutartį bendrovėje „Aviva“ ir vienas pats pasisavino lėšas, nors draudimo įmokos taip pat buvo mokamos šeimos lėšomis. Atsakovas pasisavino 2000 Eur sumą, taigi pasisavino ir ieškovei priklausančią šios sumos dalį, tai yra 1000 Eur. Dėl šios aplinkybės, ieškovės kompensacijos suma atsakovui mažintina ir šia 1000 Eur suma. Iš viso, ieškovės paskaičiavimu, ieškovės kompensacijos suma atsakovui mažintina 9895,75 Eur suma.

Šalies argumentai

Ieškovė nesutinka su atsakovo nurodytomis turto vertėmis, neatitinkančiomis rinkos kainų, būklės, kadangi atsakovas dirbtinai užaukštino kainas tiems daiktams, kuriuos nurodo priteisti ieškovei, o savo pasiimtus daiktus įkainavo per mažai.

Abu su atsakovu kartu žemės sklype, (duomenys neskelbtini), statė šeimos gyvenamąjį namą, pirtį bei kitus pastatus ir kartu šiame name gyveno iki 2018 m. birželio 20 d. Ginčo žemės sklypas buvo įgytas kaip bendras šeimos turtas siekiant sukurti tinkamas šeimos gyvenimo sąlygas, o ne kaip asmeninė atsakovo nuosavybė.

R. S. įmonė įsteigta santuokos metu, o jos veikloje aktyviai dalyvavo abu sutuoktiniai. Ieškovė pažymi ir nurodo, kad R. S. įmonę vertina tik turto požiūriu.

Įmonės prievolės „Swedbank lizingas“ UAB baigtos vykdyti. Ieškovės kitų kreditorių nėra. Apie kitus atsakovo kreditorius ieškovei nėra žinoma. Ieškovė pažymi, jog yra darbinga, išlaikymo nereikalinga ir išlaikymo iš ieškovo neprašo priteisti. Taip pat nurodo, kad atsakovas yra darbingas, išlaikymo nereikalingas ir ieškovė atsakovui išlaikymo teikti nesutinka.

Šalies argumentai

Atsakovas su ieškovės pateiktu 2020 m. vasario 10 d. ieškiniu nesutinka. Galutinai suformulavęs savo reikalavimus atsakovas R. S. 2019 m. birželio 26 d. pateiktame priešieškinyje prašo:

1. S. M. (S.) ir R. S. (duomenys neskelbtini) Kauno miesto Civilinės metrikacijos biure sudarytą santuoką, įrašo Nr. 546. reg. AF Nr. 031147, nutraukti, pripažįstant santuoką nutrūkusia dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

2. Po santuokos nutraukimo ieškovei palikti jos iki santuokos turėtą pavardę – M., atsakovui – S.

3. Ieškovei S. M. (S.) ir atsakovui R. S. vienam iš kito išlaikymo nepriteisti.

4. Nustatyti nepilnamečio sūnaus K. S. nuolatinę gyvenamąją vietą su motina S. M. (S.).

5. Priteisti iš atsakovo R. S. išlaikymą nepilnamečiam K. S. po vieną šimtą eurų (100 Eur) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki jo pilnametystės. K. S. lėšų tvarkytoja, uzufrukto teise, paskirti S. M. (S.).

6. Nustatyti tėvo R. S. bendravimo su sūnumi K. S. tvarką:

6.1. sūnus būna su tėvu kas antrą savaitgalį nuo penktadienio 18 valandos iki sekmadienio 20 valandos, tėvui paimant sūnų ir jį sugrąžinant sūnaus gyvenamosios vietos adresu; 6.2. kiekvieną Tėvo dieną, kiekvieną tėvo gimtadienio šventės dieną, per oficialių valstybinių švenčių dienas, Kūčių, Šv. Kalėdų dienomis poriniais metais, Šv. Velykų dienomis neporiniais metais, sutinkant Naujuosius metus neporiniais metais, sūnus būna su tėvu nuo prieššventinės dienos 18 val. iki šventinės dienos 20 val., tėvui paimant sūnų ir jį sugrąžinant sūnaus gyvenamosios vietos adresu; 6.3. sūnaus gimtadienio šventės dieną, sūnus būna su tėvu nuo prieššventinės dienos 18 val. iki šventinės dienos 15 val., tėvui paimant sūnų ir jį sugrąžinant sūnaus gyvenamosios vietos adresu; 6.4. kai tėvo ar sūnaus gimtadienio šventės diena yra tėvo darbo diena, sūnus būna su tėvu nuo šventinės dienos 17 val. iki 20 val., tėvui paimant sūnų ir jį sugrąžinant sūnaus gyvenamosios vietos adresu; 6.5. sūnus būna su tėvu trisdešimt kalendorinių, paeiliui einančių dienų, kiekvienų metų sūnaus vasaros atostogų metu. Visų kitų, einamųjų metų sūnaus atostogų laikotarpis tarp tėvų dalinamas lygiomis dalimis, kalendorinėmis dienomis. Pirmą visų kitų, einamųjų metų sūnaus atostogų laikotarpio dalį, nuo atostogų pirmos dienos 9 valandos iki pirmos atostogų dalies paskutinės dienos 20 valandos, sūnus būna su tėvu, tėvui paimant sūnų ir jį sugrąžinant sūnaus gyvenamosios vietos adresu; 6.6. tėvo atostogų metu, kurios apima ne daugiau kaip dvidešimt aštuonių kalendorinių dienų laikotarpį kalendoriniuose metuose, sūnus būna su tėvu nuo tėvo atostogų laikotarpio pirmos dienos 9 valandos iki paskutinės tėvo atostogų laikotarpio dienos 20 valandos, tėvui paimant sūnų ir jį sugrąžinant sūnaus gyvenamosios vietos adresu; 6.7. sūnui pageidaujant, tėvas turi teisę paimti sūnų iš jo ugdymo įstaigos bet kurią dieną ir jį sugrąžinti sūnaus gyvenamosios vietos adresu; 6.8. sūnaus motina S. M. (S.) privalo: 6.8.1. derinti savo interesus taip, kad nebūtų ribojamas sūnaus dalyvavimas tėvo šeimos šventėse, įskaitant dalyvavimą ir tėvo artimųjų giminaičių šventėse ar kitokio pobūdžio giminės susibūrimuose; 6.8.2. netrukdyti sūnui bendrauti su tėvu šiuolaikinių technologijų priemonėmis; 6.8.3. sutrikus sūnaus sveikatai, apie tai nedelsiant informuoti tėvą ir netrukdyti tėvui dalyvauti sūnaus gydymo procese; 6.8.4. prieš keičiant sūnaus gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje, apie tai informuoti tėvą raštu iš anksto, nurodant sūnaus naujos gyvenamosios vietos adresą; 6.8.5. planuojant išvykti nuolat gyventi į užsienio valstybę, gauti tėvo išankstinį rašytinį sutikimą dėl sūnaus išvežimo nuolat gyventi į užsienio valstybę ir sudaryti rašytinį susitarimą su tėvu dėl papildomos bendravimo su sūnumi tvarkos, sūnui nuolatos gyvenant užsienio valstybėje. 6.9. Tėvas ir motina kartu privalo: 6.9.1. atsižvelgiant į šios sutarties nuostatas, nedaryti kliūčių laikinoms sūnaus kelionėms po Lietuvos Respubliką ar į užsienio valstybę su kiekvienu iš tėvų; 6.9.2. iš anksto telefonu ir registruotu pranešimu kito iš tėvų gyvenamosios vietos adresu, informuoti apie planuojamą praleisti kartu su sūnumi kitų metų savo kasmetinių atostogų laikotarpį. Jeigu planuojamų praleisti kartu su sūnumi abiejų tėvų kitų metų kasmetinių atostogų laikotarpiai sutampa ir dėl to tėvai nesusitaria, tai sutampantį kasmetinių atostogų laikotarpį praleisti kartu su sūnumi gali tas iš tėvų, kuris anksčiau, šiame punkte nurodytu būdu, pranešė apie savo kitų metų kasmetinių atostogų laikotarpį; 6.9.3. informuoti vienas kitą telefonu ir registruotu pranešimu kito iš tėvų gyvenamosios vietos adresu apie planuojamą sūnaus laikiną išvykimą iš Lietuvos Respublikos teritorijos bei kelionės trukmę; 6.9.4. būti vienodai atsakingi už sūnaus tinkamą auklėjimą ir priežiūrą; 6.9.5. būdami su sūnumi ir dalyvaudami jo auklėjime, ugdyme ir visais kitais atvejais nenuteikinėti sūnaus prieš kitą iš tėvų ir jo artimuosius, nepiktnaudžiauti savo teisėmis, jomis naudotis sąžiningai, nenaudoti tėvų valdžios priešingai vaiko interesams, taip pat tinkamai vykdyti savo pareigas dorai auklėti ir prižiūrėti savo sūnų, rūpintis jo sveikata, sudaryti sūnui palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis ir tobulėti; 6.9.6. būnant su sūnumi nepiktnaudžiauti alkoholiu ar kitomis, psichiką veikiančiomis medžiagomis. 6.10. Nei vienas iš tėvų nelaikomi pažeidę šios bendravimo su sūnumi tvarkos nuostatų, jei bendravimo su sūnumi laikotarpis su vienu iš tėvų prasitęsė dėl sūnaus ligos ar kitokios objektyvios ir teisėtos priežasties, nepriklausančios nuo tėvų valios.

7. Pripažinti R. S. asmeninės nuosavybės teisę ir santuokos nutraukimo metu nedalintinu turtu:

7.1. namų valdos 0,7789 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 2190 Eur;

7.2. komercinės paskirties 0,1267 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 470 Eur;

7.3. žemės sklypuose (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) esančius statinius ir inžinerinius įrenginius, kurių unikalūs Nr.: (duomenys neskelbtini) (1280 Eur vertės), (duomenys neskelbtini) (76 Eur vertės), (duomenys neskelbtini) (74 Eur vertės), (duomenys neskelbtini) (119 Eur vertės), (duomenys neskelbtini) (38 Eur vertės), (duomenys neskelbtini) (93 Eur vertės), (duomenys neskelbtini) (47 Eur vertės), (duomenys neskelbtini) (2020 Eur vertės), (duomenys neskelbtini) (248 Eur vertės), (duomenys neskelbtini) (98 Eur vertės).

8. R. S. asmeninės nuosavybės teise priteisti natūra:

8.1. namų valdos 0,7789 ha žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu: (duomenys neskelbtini), esančio nebaigto statyti, nekilnojamo turto registre neregistruoto, neinventorizuoto ir nepriduoto eksploatacijai, todėl šiuo metu laikytino kilnojamuoju daiktu, gyvenamojo namo ½ idealiąją dalį, kurios rinkos vertė yra 35 000 Eur;

8.2. komercinės paskirties 0,1267 ha žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu: (duomenys neskelbtini), esančio neinventorizuoto, nepriduoto eksploatacijai, todėl šiuo metu laikytino kilnojamuoju daiktu, laikiną statinį - medinę pastogę, kurios vertė 4550 Eur;

8.3. transporto priemonę YAMAHA YZF-R125, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vertė 0 Eur;

8.4. namų apyvokos daiktus: virtuvės baldus su integruota buitine technika, 500 Eur vertės; šaldiklį „Whirpool“, 200 Eur vertės; šaldytuvą „Beko“, 200 Eur vertės;

8.5. R. S. įmonės, kodas (duomenys neskelbtini) turtą: medienos keturpusės stakles, likutinė vertė 5,79 Eur, rinkos vertė 900 Eur; šlifavimo mašiną „Makita“, likutinė vertė 0,29 Eur, rinkos vertė 10 Eur; priekabą „Brenderup“, likutinė vertė 0,29 Eur, rinkos vertė 100 Eur; stakles „Dewalt”, likutinė vertė 0,29 Eur, rinkos vertė 100 Eur; autokrautuvą „Hyster“, likutinė vertė 0,29 Eur, rinkos vertė 1500 Eur; daugiapjūkles stakles, likutinė vertė 0,29 Eur, rinkos vertė 500 Eur; medienos smulkintuvą, likutinė vertė 0,29 Eur, rinkos vertė 400 Eur; juostinį gaterį „(duomenys neskelbtini) likutinė vertė 0,29 Eur, rinkos vertė 3000 Eur; papildomą įrangą gateriui, likutinė vertė 0 Eur, rinkos vertė 200 Eur; stūmoklinį kompresorių „Walter“, likutinė vertė 1 Eur; rinkos vertė 200 Eur.

Iš viso R. S. priteistino turto vertė 47360,00 Eur.

9. Priteisti R. S. asmenine nuosavybe R. S. įmonę, kodas (duomenys neskelbtini), ir pripažinti R. S. asmenine prievole pilnai įvykdyti R. S. įmonės įsipareigojimus UAB „Swedbank lizingas“ prisiimtus pagal 2016 m. rugpjūčio 18 d. automobilio Toyota RAV4, identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Lizingo sutartį Nr. LT114121.

10. S. M. (S.) asmeninės nuosavybės teise natūra priteisti:

10.1. namų valdos žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu: (duomenys neskelbtini), esančio nebaigto statyti, nekilnojamo turto registre neregistruoto, neinventorizuoto ir nepriduoto eksploatacijai, todėl laikytino kilnojamuoju daiktu, gyvenamojo namo ½ idealiąją dalį, kurios rinkos vertė 35 000 Eur;

10.2. transporto priemonę TOYOTA AURIS, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vertė 8000 Eur;

10.3. transporto priemonę SEAT IBIZA, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vertė 0 Eur;

10.4. namų apyvokos daiktus: dvi vaikiškas sofas, 300 Eur vertės; senovinę kampinę spintą, 100 Eur vertės; baltą lininį vyrišką megztinį 60 Eur vertės; vyriškus rudeninius batus 50 Eur vertės; vyrišką paltą 150 Eurų vertės; du miegmaišius 100 Eur vertės; kelioninį lagaminą 90 Eur vertės; kailinius 700 Eur vertės; dvi kėdes 100 Eur vertės; mašinos bagažinę 150 Eur vertės; guminę valtį 400 Eur vertės; televizorių Philips 150 Eur vertės; moterišką dviratį 300 Eur vertės; sportinį dviratį 350 Eur vertės.

10.5. R. S. įmonės, kodas (duomenys neskelbtini), turtą: cikloną SPA 1100, likutinė vertė 0,29 Eur, rinkos vertė 10 Eur; stakles „Proofy“, likutinė vertė 0,33 Eur, rinkos vertė 10 Eur; skersavimo pjūklą „Kapex“, likutinė vertė 0,29 Eur, rinkos vertė 200 Eur; traktorių „Crasfaman“, likutinė vertė 0,29 Eur; rinkos vertė 150 Eur; kompiuterio operacines sistemas ir buhalterinės apskaitos programas 1263,30 Eur vertės.

Iš viso S. M. (S.) priteistino turto vertė 47633,30 Eur.

11. Priteisti iš ieškovės visas bylinėjimosi išlaidas.

Procesiniuose dokumentuose, atsakovas, jo atstovai teismo posėdžio metu nurodė, jog jo vieno pastangų santuokiniams santykiams pagerinti neužteko, o S. S. net nesiekė išsaugoti santuokos, todėl santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Dėl sunkios turtinės padėties savo sūnui K. S. iki jo pilnametystės atsakovas pajėgus skirti ne daugiau kaip 150 Eur per mėnesį išlaikymo sumą.

Nors santuoka buvo sudaryta (duomenys neskelbtini), tačiau namų valdos 0,9056 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), įsigijimo procesą atsakovas pradėjo dar iki santuokos sudarymo: 1994 m. lapkričio 25 d., asmeninėn nuosavybėn įsigydamas šioje namų valdoje buvusius statinius ir inžinerinius įrenginius, o vėliau už asmenines lėšas asmeninėn nuosavybėn 1998 m. kovo 2 d. įsigydamas žemės sklypo nuosavybės teisę iš valstybės, todėl 2002 m. rugsėjo 9 d. Valstybės įmonėje Registrų centras duomenų bazėje registruojant 0,9056 ha žemės sklypo padalinimo metu suformuotus du sklypus: 0,7789 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 0,1267 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vienasmeniu savininku buvo įrašytas tik jis (atsakovas). Dėl šių priežasčių, 0,7789 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 0,1267 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nutraukiant santuoką negali būti dalinami tarp sutuoktinių, nes yra atsakovo asmeninė nuosavybė.

Gyvenamasis namas, kuriame su ieškove gyveno iki skyrybų bylos iškėlimo, nėra registruotas nekilnojamo turto registre. Gyvenamojo namo statybų 2007-2011 metų laikotarpiu sunaudotų statybinių medžiagų vertė yra 34577,44 Eur (119 388,99 Lt).

Santuokos metu komercinės paskirties 0,1267 ha žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), pastatė medinę pastogę, kuri neturi pamatų, sienos iš medinių lentų, stogas iš šiferio lakštų, šis statinys skirtas apsaugoti turtą nuo lietaus ir pagal statybos reglamentą negali būti laikomas pastatu. Leidimo statyti šiai pastogei nereikia, nes tai laikinas statinys, kuris nėra inventorizuotas, nėra priduotas eksploatacijai ir nėra registruotas nekilnojamo turto registre kaip nekilnojamasis daiktas, todėl šio turto padalijimas tarp sutuoktinių turi būti sprendžiamas tik kaip kilnojamojo daikto, kurio sukūrimui buvo panaudotos statybinės medžiagos. Šios pastogės statybai sunaudota medžiagų už 4550 Eur. Visi kiti statiniai, esantys namų vados 0,7789 ha žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), ir komercinės paskirties 0,1267 ha žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), yra atsakovo įgyti iki santuokos, todėl jie yra R. S. asmeninė nuosavybė ir nutraukiant santuoką su S. S. nedalinami.

Transporto priemonė YAMAHA YZF-R125, valstybinis numeris Nr. (duomenys neskelbtini), sunkvežimis MB 1820 ir reismusas „Lurem R63“ yra parduoti iki skyrybų bylos iškėlimo, todėl nutraukiant santuoką netraukiami į sutuoktinių turto balansą.

Motyvuojamoji dalis

Atsižvelgiant į tai, kad jis turi su fiziniu darbu susijusių progresuojančių ligų ir šiuo metu jis yra praktiškai nedarbingas, todėl santuokos nutraukimo metu R. S. įmonės vertė kaip verslo objekto vertė yra niekinė (nulinė). Dėl šios priežasties, R. S. įmonės vertę santuokos nutraukimo bylos nagrinėjimo metu sudaro įmonėje esančio turto (įrenginių) likutinė vertė, įvertinus nusidėvėjimą, o jos turto (įrenginių) rinkos vertė paremta juodo metalo rinkos verte.

Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, UAB „Swedbank lizingas“ pateikė duomenis, kad tarp „Swedbank lizingas“, UAB ir R. S. įmonės 2016 m. rugpjūčio 18 d. sudaryta lizingo sutartis Nr. LT114121, kurios pagrindu įmonei buvo perduota valdytis ir naudotis automobilis Toyota RAV4, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) yra tinkamai įvykdyta. Paskutinė įmoka buvo sumokėta 2019 m. rugsėjo 6 d. „Swedbank lizingas“, UAB surašė sutarties pabaigos aktą, kuriuo patvirtinamas tinkamas sutartinių įsipareigojimų vykdymas ir turto nuosavybės perleidimas. Šis dokumentas buvo išsiųstas R. S. įmonei. „Swedbank lizingas“, UAB duomenų apie tai ar buvo įvykdyta pareiga įregistruoti savo vardu automobilį neturi.

Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, R. S. įmonė pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad santuokos nutraukimo bylos nagrinėjimo metu įmonės vertę sudaro tik įmonės vardu registruoto turto (įrenginių vertė), įvertinus jų nusidėvėjimą. Prašo ieškinį tenkinti tik tose dalyse, kurios sutampa su atsakovo R. S. priešieškinyje suformuluotais reikalavimais.

Išvadą teikianti institucija pateikė išvadą, atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad palaiko ieškovės ieškinyje suformuluotus reikalavimus, susijusius su nepilnamečiu vaiku. Neturi duomenų apie tai, kad S. S. negalėtų tinkamai rūpintis vaiku, todėl neprieštarauja, jog nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta būtų nustatyta su jo motina S. S.. Tarnybos vertinimu, išlaikymo dydis vaikui po 200 Eur mokamomis periodinėmis išmokomis iki jo pilnametystės, yra pakankamas poreikiams užtikrinti. Ieškovės prašoma nustatyti nepilnamečio vaiko su tėvu bendravimo tvarka vaiko teisių nepažeidžia.

Pažymėjo, kad šuo metu dėl konfliktiškų šalių santykių, tėvo ir sūnaus santykiai yra nutolę, ryšys susilpnėjęs. Iš anksto nėra žinoma ir neįmanoma įvertinti vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu aplinkybių, bendravimo sėkmingumo, todėl neprieštarauja, jog teismas patvirtintų ieškovės ieškinyje nurodytą bendravimo tvarką, o kylant sunkumams atsakovui bendraujant su sūnumi, šalys galės kreiptis dėl pagalbos suteikimo.

Teismas konstatuoja:

Faktinės aplinkybės

Šalių santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini) Kauno miesto civilinės metrikacijos biure, įrašo Nr. 546, reg. AF Nr. 031147. Šalims santuokoje gimė trys vaikai: P. S., gim. (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini), I. S., gim. (duomenys neskelbtini), ir K. S., gim. (duomenys neskelbtini). Šiuo metu šalys turi vieną nepilnametį vaiką K. S., gim. (duomenys neskelbtini).

Nagrinėjamoje byloje sprendžiami santuokos nutraukimo ir su tuo susiję klausimai. Šalių reikalavimai galutinai suformuluoti teismui 2020 m. vasario 10 d. pateiktame ieškinyje ir 2019 m. birželio 26 d. teismui pateiktame priešieškinyje.

Ieškovės reikalavimą dėl atsakovo R. S. iškeldinimo iš namų valdoje, 0,7789 ha ploto žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio nebaigto statyti, neregistruoto gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini), atsisakyta priimti 2020 m. vasario 17 d. nutartimi.

Bylos duomenimis R. S. įmonės prievolė pagal 2016 m. rugpjūčio 18 d. lizingo sutartį Nr. LT114121, sudarytą su „Swedbank lizingas“ UAB, yra pilnai įvykdyta, daugiau duomenų apie kreditorius nėra, todėl prievolių padalinimo klausimas byloje nesprendžiamas.

Dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės

Abi ginčo šalys pripažįsta, kad jų santuoka yra iširusi galutinai, santuokinių ryšių atkurti nesutinka ir nemato jokių realių galimybių. Šalių santykiuose nėra tarpusavio supratimo, neliko pagarbos vienas kitam, šalys gyvena atskirus gyvenimus, t. y. šalių santuoka faktiškai yra iširusi ir jos išsaugoti neįmanoma ir netikslinga. Santuokos nutraukimas šiuo atveju nutrauktų likusius emocinius bei teisinius santykius tarp šalių ir galėtų sąlygoti tai, kad šalys tarpusavyje nebendrautų ir nekonfliktuotų. Konstatuotina, kad šalių santuoka yra iširusi galutinai, todėl nutrauktina.

Byloje kilo ginčas dėl kurio iš sutuoktinių kaltės iširo santuoka. Ieškovė teigia, kad pagrindinė santuokos iširimo priežastis yra ta, kad atsakovas visiškai nesirūpina šeima, jos išlaikymu, prieš ieškovę ir vaikus naudojo psichologinį ir fizinį smurtą. Ieškovė savo kaip sutuoktinės pareigas visada vykdė tinkamai, tačiau to paties nesulaukė iš sutuoktinio.

Atsakovas byloje įrodinėja, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, tarpusavio lojalumo, supratingumo trūkumo. Atsakovo teigimu iš dalies santykiai pašlijo dėl sūnaus netekties, o visos pastangos išsaugoti šeimą ir atkurti santuokinius ryšius nebuvo veiksmingos.

Teismas pažymi, kad sprendžiant dėl sutuoktinių kaltės, teisiškai reikšmingos yra tik tos aplinkybės, kurios egzistavo iki santuokos faktinio iširimo, o tos aplinkybės, kurios atsirado jau santuokai faktiškai iširus, teisinės reikšmės neturi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 1 d. nutartis 3K-3-24/2010).

Bylos faktinės aplinkybės, šalių paaiškinimai patvirtina, kad šalių santuokiniai santykiai faktiškai nutrūko 2018 m. vasario mėn./kovo mėn. (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir CPK) 187 straipsnis).

Teismui nėra pateikta duomenų, kad iki faktinio šeimos iširimo (2018 m. vasario/kovo mėn.), buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas ir (ar) buvo priimtas procesinis sprendimas atsakovo atžvilgiu dėl netinkamo elgesio šeimoje sutuoktinės ar jų nepilnamečio sūnaus atžvilgiu. Byloje nėra jokių objektyvių įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovas šalims gyvenant santuokoje naudojo fizinį ir/ar psichologinį smurtą prieš ieškovę ir vaikus. Taip pat nėra duomenų, kad iki ieškovės kreipimosi į teismą dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės atsakovas netinkamai elgėsi ir savo pilnamečio sūnaus I. S. atžvilgiu.

Žemesnės instancijos teismas

Atsakovas R. S. 2019 m. spalio 22 d. Panevėžio apylinkės teismo nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir BK) 140 straipsnio 2 dalį. Byloje nustatyta, kad R. S. 2018 m. birželio 25 d., apie 15 val., namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), tyčia sugriebęs už dešinės rankos tampė bei spyrė į dešinę ranką savo sūnui I. S.. Tačiau, smurtinis atsakovo elgesys konstatuotas jau civilinės bylos nagrinėjimo teisme metu (S. S. ieškinys teismui pateiktas 2018 m. birželio 22 d.), todėl negali būti pripažįstamas santuokos iširimo priežastimi.

Aplinkybės, kad atsakovas neteikia išlaikymo nepilnamečiui vaikui ir tinkamai nevykdo teismo nutarties dėl laikino išlaikymo priteisimo, atsirado taip pat jau po civilinės bylos dėl santuokos nutraukimo iškėlimo, kai šalių santuokiniai santykiai buvo faktiškai nutrūkę.

Ieškovės teiginiai, kad atsakovas nedėjo pastangų, kad pagerintų finansinę šeimos padėtį taip pat nėra pagrįsti. Ieškovė nurodo, kad atsakovas šeima nebesirūpino nuo 2013 m., teigia, kad šeimos išlaidų 2/3 padengdavo ji, o atsakovas tik 1/3, nors ieškovės teigimu išlaidas turėjo padengti abu lygiomis dalimis. Teismo nuomone byloje nėra pakankamai įrodymų konstatuoti, kad atsakovas šalims gyvenant santuokoje buvo nusišalinęs nuo šeimos išlaikymo. Ieškovė ir pati pripažino, kad vyko namo statybos, o didžiąją dalį darbų atliko atsakovas. Draudimo išlaidas, mokesčius taip pat mokėdavo atsakovas. Vien ta aplinkybė, kad ieškovė uždirbdavo daugiau pajamų nei atsakovas, nagrinėjamos bylos kontekste, negali būti pripažįstama aplinkybe nulemiančia sutuoktinio kaltę dėl santuokos iširimo. Aplinkybės dėl atsakovo neištikimybės byloje neįrodytos (CPK 185 straipsnis).

Santuokos iširimui dėl abiejų sutuoktinių kaltės konstatuoti pakanka nustatyti faktinius tiek vieno, tiek ir kito sutuoktinio kaltus veiksmus ir nėra būtina nustatyti kiekvieno iš sutuoktinių kaltės laipsnį. Byloje nėra objektyvių įrodymų, patvirtinančių tik vieno iš sutuoktinių esminį ir nuolatinį santuokinių pareigų nevykdymą. Tai, kad atsakovui buvo taikyta administracinė atsakomybė, numatyta Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 488 straipsnio 1 dalyje (viešosios rimties sutrikdymas) pagal ieškovės 2018 m. gegužės 30 d. pareiškimą, o 2019 m. spalio 22 d. atsakovo atžvilgiu priimtas apkaltinamasis nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1-490-620/2019, kuriuo atsakovas pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, už tai, kad sukėlė pilnamečiui sūnui nežymų sveikatos sutrikdymą, nesudaro pagrindo, remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir CK) 3.60 straipsnio 3 dalimi, konstatuoti tik atsakovo kaltės dėl santuokos nutraukimo, nes iš bylos medžiagos akivaizdu, kad šalių konfliktiškai santykiai nulemti ilgalaikio nesugebėjimo darniai gyventi šeimoje, prieš tai buvusio ne vieno konflikto ir įvyko jau tuomet, kai šalių santuoka buvo faktiškai iširusi, vadinasi nebuvo lemiamas faktorius šalių sprendimui nutraukti santuoką.

Įvertinus šalių paaiškinimus, byloje esančius rašytinius įrodymus, kad šalys nepateikė pakankamai įrodymų, neginčijamai patvirtinančių, kad šeima iširo tik dėl kito sutuoktinio kaltės, todėl nėra pagrindo išvadai, kad santuoka nutrūko išimtinai dėl ieškovės ar dėl atsakovo kaltės. Teismo vertinimu, faktine šalių santuokos iširimo priežastimi buvo skirtingas abiejų sutuoktinių požiūris į šeimą, į šeimos narių teises ir tarpusavio pareigas. Šalys nedėjo pakankamai pastangų suprasti vienas kito poreikius, ieškoti kompromisų šeimoje, derintis vienas prie kito. Taigi, viena esminių šalių santuokos iširimo priežasčių yra ne vienos kurios nors iš jų kaltė, o skirtingi šalių požiūriai į atskirų problemų sprendimą, santuokines pareigas ir nebegalėjimas bei nebenorėjimas šių požiūrių suderinti tarpusavyje (CK 3.26-3.30, 3.35-3.36, 3.85, 3.92, 3.109 straipsniai).

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, ieškinio reikalavimas dėl santuokos nutraukimo tenkintinas iš dalies, o priešieškinio reikalavimas tenkintinas, šalių (duomenys neskelbtini) Kauno miesto civilinės metrikacijos biure (akto įrašo Nr. 546) sudaryta santuoka nutrauktina dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 straipsnio 2 dalis).

Sutuoktinis po santuokos nutraukimo gali pasilikti savo santuokinę arba iki santuokos turėtą pavardę (CK 3.69 straipsnio 1 dalis). Jeigu santuoka buvo nutraukta dėl vieno sutuoktinio kaltės, tai kito sutuoktinio reikalavimu teismas gali uždrausti kaltam dėl santuokos iširimo sutuoktiniui pasilikti santuokinę pavardę, išskyrus atvejus, kai sutuoktiniai turi bendrų vaikų.

Ieškovė prašo atsakovei palikti santuokinę pavardę, santuoka nutrauktina dėl abiejų sutuoktinių kaltės, šalys turi nepilnametį sūnų, todėl vadovaujantis CK 3.69 straipsnio 2 dalimi ieškovei paliktina santuokinė pavardė ? „S.“, o atsakovui paliktina jo turėta pavardė – „S.“.

Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo

Bylos duomenimis šalių nepilnametis sūnus K. S. faktiškai gyvena su ieškove. Nėra duomenų apie tai, kad ieškovė netinkamai vykdytų savo kaip motinos pareigas. Atsakovas neprieštarauja, kad nepilnamečio sūnaus gyvenamoji vieta būtų nustatyta su vaiko motina. Byloje nesant ginčo dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, nepilnamečio K. S. gyvenamoji vieta nustatytina su jo motina – ieškove (CK 3.169 straipsnis, CPK 185 straipsnis).

Tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Materialinį išlaikymą privalo teikti abu tėvai proporcingai nepilnamečių vaikų poreikiams bei tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 1 ir 3 dalys).

Šalys gyvena atskirai, nesusitarė gera valia dėl išlaikymo vaikui teikimo, todėl išlaikymo priteisimo klausimas išspręstinas teismo sprendimu (CPK 385 straipsnio 1 dalis).

Ieškovė nurodė, kad nepilnamečio sūnaus išlaikymui per mėnesį reikalinga 400 Eur, kurios pusę ? 200 Eur prašo priteisti iš atsakovo.

Teismui sprendžiant dėl iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-687/2020, 57 punktas).

Byloje nustatyta, kad šalių nepilnametis sūnus yra (duomenys neskelbtini) gimnazijos mokinys, dalyvauja VšĮ „Robotikos akademija“ vykdomoje neformaliojo vaikų švietimo programoje „Ankstyvoji robotika ? (duomenys neskelbtini)“, lanko sportinio/sveikatingumo plaukimo programą (duomenys neskelbtini) progimnazijoje.

Ieškovė nurodo, kad minimalius vaiko poreikius sudaro: vaiko maistui ? 150 Eur per mėnesį; aprangai, avalynei – 40 Eur per mėnesį; higienos reikmenims – 15 Eur per mėnesį; vitaminams, papildams, vaistams – 30 Eur per mėnesį; mokymosi išlaidoms (menų gimnazijai) – 25 Eur per mėnesį; kultūrinei, edukacinei ir kitai veiklai – 80 Eur per mėnesį; mokesčiams (elektrai, dujoms, šildymui) – 40 Eur per mėnesį; internetui, televizijai, telefonui – 20 Eur per mėnesį. Ieškovė suskaičiavo, kad iš viso nepilnamečiui sūnui K. S. jo būtiniems poreikiams reikia 400 Eur/mėn. Byloje nustatyta, kad gera valia atsakovas prie vaiko išlaikymo neprisideda.

Pripažintina, kad įprastines nepilnamečio vaiko išlaikymo išlaidas sprendimo priėmimo metu sudaro išlaidos maistui, aprangai, gyvenamojo būsto išlaikymo išlaidos, išlaidos sveikatos priežiūrai, buities, higienos priemonių įgijimui, išlaidos vaiko laisvalaikiui. Atsakovo teigimu nepagrįstai didelė išlaidų suma priskiriama edukacinei, kultūrinei veiklai. Ieškovė teismo posėdžio metu paaiškino, kad prie šių išlaidų taip pat priskiriamos ir kitos išlaidos, t. y. nepilnamečio sūnaus draudimas už kurį kas mėnesį ieškovė moka 50 Eur. Šių aplinkybių atsakovas nepaneigė. Ieškovės nurodytas aplinkybes dėl gyvybės draudimo patvirtina teismui pateikta gyvybės draudimo sutartis Nr. 3218056636. Todėl teismo vertinimu ieškovės nurodyta suma kultūrinei, edukacinei ir kitai veiklai – 80 Eur, yra pagrįsta ir protinga, būtina augančio nepilnamečio vaiko pilnaverčiam vystymuisi.

Vertinant vaikui reikalingų išlaidų dydį teismas vadovaujasi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais ir sprendžia, kad išlaidų dydis neturėtų būti susietas išimtinai tik su dokumentais pagrįstų išlaidų buvimu, kurių tam tikrais atvejais nėra galimybės turėti (nors faktiškai išlaidos patiriamos) (CK 1.5 straipsnis). Be to, visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (CK 3.3 straipsnis).

Teismas neturi pagrindo vertinti, kad ieškovės nurodyta 400 Eur suma reikalinga vaiko išlaikymui per mėnesį, įvertinant ir jo amžių ((duomenys neskelbtini) m.), lankomas ugdymo ir neformaliojo ugdymo įstaigas, yra užaukštinta, neprotingo dydžio ar aiškiai nepagrįsta (CPK 185, 187 straipsniai). Konstatuotina, kad ieškovės nurodytų vaiko poreikiams reikalingų išlaidų dydžio ir pagrįstumo atsakovas nepaneigė (CPK 185 straipsnis).

Ieškovės pajamas sudaro: apie 850 Eur darbo užmokestis (atskaičius mokesčius), 60,06 Eur valstybės mokama išmoka vaikui, 68,30 Eur išmoka mokama iš vaikų išlaikymo fondo, kadangi atsakovas gera valia reguliariai nemoka priteisto laikino išlaikymo.

Atsakovas yra jauno, darbingo amžiaus. Nors atsakovas teigė, kad turi sveikatos problemų, ir byloje teikė duomenis apie jam nustatytus tam tikrus sveikatos sutrikimus, tačiau įrodymų, kurie pavirtintų, kad atsakovui yra nustatytas ribotas darbingumas, nėra. Darytina išvada, kad atsakovas turi galimybę užtikrinti tinkamą išlaikymą nepilnamečiui vaikui. Atsakovas 2020 m. birželio 15 d. teismo posėdžio metu nurodė, kad negali teikti didesnio nei 150 Eur išlaikymo nepilnamečiui sūnui, tačiau teismo nuomone šių aplinkybių bei sunkios materialinės padėties atsakovas neįrodė. Byloje nėra pateikta duomenų, kurie suponuotų spręsti, kad atsakovas sąžiningai vykdo tėvo pareigą išlaikyti nepilnametį sūnų, taip pat nėra duomenų apie atsakovo gaunamas pajamas ir tikrąją turtinę padėtį. Teismas neturi pagrindo spręsti, kad yra itin sunki atsakovo turtinė padėtis ir atsakovas deda maksimalias pastangas, kad pagerintų savo turtinę padėtį. Tokios išvados nesuponuoja ir Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio klientų aptarnavimo departamento Panevėžio miesto 1-ojo skyriaus 2020 m. gegužės 25 d. teismui pateikti duomenys, kad užimtumo tarnyboje atsakovas įsiregistravo 2019 m. lapkričio 15 d. ir jam suteiktas bedarbio statutas, kadangi bylos duomenimis nuo registracijos užimtumo tarnyboje R. S. nedalyvauja aktyvios darbo rinkos politikos priemonėse. Abejotini ir atsakovo paaiškinamai, kad šiuo metu vykdo veiklą pagal verslo liudijimą, tačiau pajamų neturi, nors viešoje internetinėje erdvėje yra talpinami atsakovo skelbimai apie parduodamus lauko baldus ir kitus medienos gaminius (CPK 12 straipsnis, 185 straipsnis).

Vertindamas tėvų turtinę padėtį, teismas atsižvelgia į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), lemiantį, kad visos abejonės dėl išlaikymo priteisimo, jo dydžio, formos nustatymo ir pan. turi būti vertinamos vaiko interesų naudai.

Ieškovė suteikia vaikui gyvenamąjį būstą, jį išlaiko, jai tenka kasdienė vaiko priežiūra ir rūpinimasis, vaiko išlaikymui reikalingas lėšas ieškovė privalo skirti tokias ir tokio dydžio, kokių tuo metu reikia. Byloje nenustatyta aplinkybių, sudarančių pagrindą nukrypti nuo vaikų išlaikymo prievolės lygių dalių principo. Pripažintina, kad abu tėvai turi prisidėti lygiomis dalimis prie nepilnamečių vaikų išlaikymo.

Konstatuotina, kad siekiant patenkinti būtinuosius ginčo šalių vaiko poreikius, jam reikia skirti 400 Eur sumą per mėnesį, kurią ginčo šalys turi dengti lygiomis dalimis. Iš šios sumos atėmus valstybės mokamą 60,06 Eur dydžio išmoką vaikui, iš atsakovo priteistinas išlaikymas K. S. po 170 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2018 m. birželio 22 d.) iki pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.200 straipsnis). Į priteistą išlaikymą įskaitant atsakovo sumokėtą (iš jo išieškotą) laikiną išlaikymą, vykdant 2018 m. liepos 12 d. Panevėžio apylinkės teismo nutartį dėl laikino išlaikymo priteisimo.

Žemesnės instancijos teismas

Šalims išaiškintina, kad iš esmės pasikeitus šalių turtinei padėčiai, jos turi teisę kreiptis dėl priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo CK 3.201 straipsnio nustatytomis sąlygomis ir tvarka.

Nepilnamečio K. S. gyvenamoji vieta nustatoma su motina, todėl ji paskirtina išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise (CK 3.185 straipsnio 1 dalis).

Žemesnės instancijos teismas

Sprendimo dalis dėl išlaikymo priteisimo vykdytina skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Nuo sprendimo priėmimo dienos nutrauktinas laikino išlaikymo iš atsakovo R. S. išieškojimas nepilnamečiui sūnui K. S. pagal 2018 m. liepos 12 d. Panevėžio apylinkės teismo nutartį.

Dėl bendravimo su nepilnamečiu sūnumi tvarkos

CK 3.175 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams. CK 3.156 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios, nesvarbu, ar vaikas gimė susituokusiems, ar nesusituokusiems tėvams, jiems santuoką nutraukus, teismui pripažinus ją negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium.

Vaiko ryšys su abiem tėvais yra svarbus, todėl valstybės institucijos, inter alia, teismas, turi pareigą užtikrinti jo palaikymą ir vystymąsi. Tėvų teisių ir pareigų lygybės bei maksimalaus abiejų tėvų dalyvavimo auklėjant vaiką principai teismui nustatant skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarką reiškia, jog apribojimai bendrauti su vaiku daromi tik jeigu jie reikalingi vaiko interesams užtikrinti.

Bylos duomenys patvirtina, kad ginčo šalys šiuo metu nesutaria ir dėl klausimų susijusių su nepilnamečiu sūnumi, tačiau jų pozicijos dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiu sūnumi suformuluotos procesiniuose dokumentuose iš esmės išsiskiria tik dėl kelių pozicijų.

Atsakovas nesutinka, kad būtų nustatyta tokia bendravimo tvarka, pagal kurią sūnus būna su juo kiekvienų metų sūnaus vasaros atostogų metu 30 kalendorinių (du kartus po 15 paeiliui einančių) dienų ir mano, kad daug patogiau ir sūnui, ir atsakovui būtų, jei sūnus praleistų su atsakovu paeiliui einančių 30 kalendorinių dienų.

Nepilnametis šalių sūnus gyvena su motina. Šiuo metu sūnaus ir tėvo ryšys yra susilpnėjęs, bendravimas praktiškai nutrūkęs. Atžvelgiant į tai, taip pat įvertinant nedidelį vaiko amžių ((duomenys neskelbtini) m.), tai, kad berniukui labai svarbi nusistovėjusi tvarka, siekiant užtikrinti vaikui saugią aplinką, teismas sprendžia, kad šiuo metu nėra tikslinga nustatyti atsakovo siūlomą bendravimo iki 30 dienų iš eilės tvarką atostogų metu, o ieškovės prašoma nustatyti sūnaus ir tėvo bendravimo tvarka vasaros atostogų metu labiau atitinka nepilnamečio vaiko interesus (CPK 185 straipsnis, CK 3.3 straipsnis, 3.175 straipsnis).

Ieškovė prašo visais atvejai tėvui paimti sūnų ir jį sugrąžinti sūnaus gyvenamosios vietos adresu iš anksto su motina suderinus laiką SMS pranešimu ar telefoniniu pokalbiu. Atsakovo nuomone nustačius konkrečią bendravimo tvarką nėra būtina prieš kiekvieną jau bendravimo tvarkoje numatytą susitikimą su vaiku dar apie tai papildomai telefonu ar SMS žinute informuoti ieškovę.

Teismo nuomone ieškovės ir atsakovo prašomoje nustatyti bendravimo tvarkoje ir taip nurodytas konkretus, apibrėžtas dienomis ir valandomis vaiko paėmimo ir sugrąžinimo jo gyvenamosios vietos adresu laikas, todėl ieškovės prašymas su ja dar kartą iš anksto suderinti laiką SMS pranešimu ar telefoniniu pokalbiu teismo laikytinas pertekliniu ir šalintinas iš bendravimo tvarkos. Tačiau paliktina sąlyga iš anksto su motina suderinti laiką SMS pranešimu ar telefoniniu pokalbiu, kai tėvas, sūnui pageidaujant, paima jį iš jo ugdymo įstaigos (CPK 185 straipsnis).

Bendravimo tvarkoje taip pat nustatyti įpareigojimai ieškovei ir atsakovui iš anksto telefonu ir SMS pranešimu informuoti vienas kitą apie planuojamą praleisti kartu su sūnumi savo kasmetinių atostogų laikotarpį, informuoti vienas kitą SMS pranešimu ar telefoniniu pokalbiu apie sūnaus laikiną išvykimą iš Lietuvos Respublikos teritorijos bei išvykimo trukmę, ir įpareigojimas ieškovei, keičiant sūnaus gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje, apie tai informuoti tėvą SMS pranešimu ar telefoniniu pokalbiu, nurodant sūnaus naujos gyvenamosios vietos adresą. Atsakovas nesutinka su šiomis sąlygomis, nurodo, jog apie planuojamą kartu su vaiku praleisti savo kasmetinių atostogų laikotarpį, laikiną išvykimą su vaiku iš Lietuvos Respublikos teritorijos informuotų vienas kitą telefonu ir registruotu pranešimu kito iš tėvų gyvenamosios vietos adresu, o keičiant vaiko gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje ieškovė iš anksto atsakovą informuotų raštu, o ne SMS žinute, kurios atsakovas gali nepastebėti, ir ne telefoniniu pokalbiu.

Teismo vertinimu, siekiant efektyvesnio ir operatyvesnio tėvų tarpusavio bendravimo, informavimo vienas kitą apie planuojamą praleisti kartu su sūnumi savo kasmetinių atostogų laikotarpį, sūnaus laikiną išvykimą iš Lietuvos Respublikos teritorijos ar keičiant sūnaus gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje, efektyviau ir greičiau būtų informuoti vienas kitą telefonu ar kitomis nuotolinio ryšio perdavimo priemonėmis. Informavimas registruotu pranešimu, išankstiniu raštu yra ilgesnis ir sudėtingesnis, reikalaujantis daugiau laiko sąnaudų, neefektyvus ir neracionalus informavimo būdas. Todėl, atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, atsakovo prašymas informuoti registruotu pranešimu apie planuojamą praleisti kartu su sūnumi savo kasmetinių atostogų laikotarpį, sūnaus laikiną išvykimą iš Lietuvos Respublikos teritorijos ar išankstiniu raštu keičiant sūnaus gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje, atmestinas.

Dėl kitos bendravimo tvarkos dalies, kurią prašo nustatyti ieškovė 2020 m. vasario 10 d. ieškiniu, ginčo nėra, iš esmės ji sutampa su atsakovo 2019 m. birželio 25 d. priešieškinyje nurodyta bendravimo tvarka, todėl tvirtintina (CPK 185 straipsnis, CK 3.175 straipsnis).

Šalims išaiškintina, kad santykiai dėl bendravimo su vaiku ir auklėjimo tvarkos yra tęstinio pobūdžio, todėl pasikeitus faktinėms aplinkybėms, tėvo ar motinos bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jų auklėjime būdui ar sąlygoms, kurie neatitiktų vaiko interesų ir pan., kiekvienas iš tėvų turi teisę kreiptis į teismą dėl nustatytos bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimo, o teismas, nustatęs, kad tai atitiktų vaiko interesus, gali pakeisti nustatytą skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką.

Dėl sutuoktinių tarpusavio išlaikymo

Šalys išlaikymo iš kito sutuoktinio neprašo, todėl sprendžiant klausimą dėl santuokos nutraukimo, klausimas dėl šalių tarpusavio išlaikymo neaptariamas (CK 3.72 straipsnis).

Dėl šalių procesinės pareigos teikti įrodymus ir dalintino turto vertės

Nagrinėjamu atveju šalių santuokos nutraukimo byloje, kurioje abi šalys procese dalyvauja lygiomis teisėmis remdamosis rungimosi ir dispozityvumo principais, yra iškilęs ginčas dėl turto padalijimo būdo ir vertės (CPK 12 straipsnis, 13 straipsnis).

Dalijant sutuoktinių turtą turto rinkos kaina gali būti nustatoma viešų registrų duomenimis, ekspertų išvadomis bei bet kuriais įrodymais, kuriais remdamasis teismas suformuoja savo įsitikinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-566/2012).

Teismas bylos nagrinėjimo metu ne kartą aiškino bei tikslino (2018 m. spalio 11 d. nutartis, 2019 m. liepos 3 d. nutartis) šalių pareigą įrodinėti santuokos metu įgyto ir nutraukiant santuoką dalintino turto vertę bei pareigą pateikti įrodymus.

Byloje buvo skirta turto vertinimo ekspertizė. Tačiau dėl įrodymų būtinų ekspertizei atlikti trūkumo, kurių šalys nepateikė, bei šalims nesutarus dėl ekspertizės apmokėjimo (atsakovas atsisakė apmokėti dalį ekspertizės išlaidų) ir nurodžius, kad neturi finansinės galimybės apmokėti ekspertizės išlaidų, turto vertinimo ekspertizė nebuvo atlikta.

Atsižvelgiant į šias aplinkybes, vadovaujantis civiliniame procese įtvirtintais rungimosi ir dispozityvumo principais (CPK 12 straipsnis, 13 straipsnis), nagrinėjamu atveju teismas nustato dalijamo turto sudėtį, vertę ir jos nustatymo momentą tokiomis įrodinėjimo priemonėmis, kurias vykdydamos savo procesines pareigas yra pateikusios ginčo šalys.

Dėl santuokoje įgyto turto apimties, sudėties (turto balanso) ir padalijimo

Dėl R. S. asmenine nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto (pastatų ir statinių)

Atsakovas R. S. iki santuokos sudarymo 1994 m. lapkričio 25 d. pirkimo – pardavimo sutarties Nr. 24695 pagrindu (sutarties 1 punktas) įgijo pastatus ir statinius, kurių unikalūs Nr.: (duomenys neskelbtini) (1280 Eur vertės), (duomenys neskelbtini) (76 Eur vertės), (duomenys neskelbtini) (74 Eur vertės), (duomenys neskelbtini) (119 Eur vertės), (duomenys neskelbtini) (38 Eur vertės), (duomenys neskelbtini) (93 Eur vertės), (duomenys neskelbtini) (47 Eur vertės), (duomenys neskelbtini) (2140 Eur vertės), (duomenys neskelbtini) (267 Eur vertės), (duomenys neskelbtini) (98 Eur vertės), esančius 0,7789 ha namų valdos žemės sklype (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini).

1994 m. lapkričio 25 d. pirkimo – pardavimo sutartyje taip pat nurodyta, kad atsakovui yra perleidžiamas mokestis už žemę, tai yra 83,94 investiciniai čekiai. Už nekilnojamąjį turtą R. S. sumokėjo 14 600 Lt (4228,45 Eur) (sutarties 2 punktas).

Šalių paaiškinimais nustatyta, kad didžioji dalis pastatų buvo nugriauti ir jie nėra išlikę, išskyrus pastatus – mūrinį ūkinį pastatą, kurio unikalus N. (duomenys neskelbtini), mūrinį garažą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir pastatą – ūkinį pastatą (pirtį), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (dėl šio pastato pripažinimo asmenine atsakovo nuosavybe byloje tarp sutuoktinių kilo ginčas).

Atsakovas R. S. prašo pripažinti, kad jam asmeninės nuosavybės teise priklauso nekilnojamasis turtas – 0,7789 ha namų valdos žemės sklype (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini), esantys statiniai ir inžineriniai įrenginiai, kurių unikalūs Nr.: (duomenys neskelbtini) (1280 Eur vertės), (duomenys neskelbtini) (76 Eur vertės), (duomenys neskelbtini) (74 Eur vertės), (duomenys neskelbtini) (119 Eur vertės), (duomenys neskelbtini) (93 Eur vertės), (duomenys neskelbtini) (47 Eur vertės), (duomenys neskelbtini) (2140 Eur vertės), (duomenys neskelbtini) (267 Eur vertės), (duomenys neskelbtini) (98 Eur vertės). Ginčo tarp šalių dėl nurodyto nekilnojamojo turto (statinių) nėra, nes abi šalys pripažįsta, kad nekilnojamas turtas (pastatai ir statiniai) buvo įgytas iki santuokos sudarymo ir santuokos metu nebuvo pagerintas. Dėl šio nekilnojamojo turto vertės, nustatytos masinio vertinimo metu ir nurodytos Valstybės įmonės Regitrų centras duomenų bazėje (2020 m. birželio 11 d. datai), ginčo tarp šalių taip pat nėra. Šioje pastraipoje nurodytas nekilnojamas turtas (statiniai ir inžineriniai įrenginiai) pripažintinas asmenine atsakovo nuosavybe (CK 3.89 straipsnis, 3.118 straipsnis, CPK 185 straipsnis).

Dėl žemės sklypų

Atsakovas R. S., jau būdamas santuokoje su ieškove S. S., 1998 m. kovo 2 d. sudarė valstybinės žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartį Nr. P66/98-0036, kurios pagrindu už 3358 Lt (972,54 Eur) įgijo žemės sklypą Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (toliau ir žemės sklypas).

Šalims gyvenant santuokoje 2002 m. liepos 26 d. žemės sklypas buvo padalintas į du žemės sklypus – 0,7789 ha ploto namų valdos žemė sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 0,1267 ha komercinės paskirties žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Nurodyti žemės sklypai nekilnojamojo turto registre registruoti atsakovo R. S. vardu.

Namų valdos 0,7789 ha žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), šiuo metu stovi nebaigtas statyti, nekilnojamo turto registre neregistruotas, neinventorizuotas ir nepriduotas eksploatacijai dviejų aukštų gyvenamasis namas, ūkinis pastatas (pirtis), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (pastato rekonstrukcija neįregistruota), mūrinis ūkinis pastatas, kurio unikalus N. (duomenys neskelbtini), ir mūrinis garažas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

Komercinės paskirties 0,1267 ha žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), yra pastatytas neinventorizuotas, nepriduotas eksploatacijai, neregistruotas nekilnojamo turto registre, statinys, kurį šalys įvardija stogine (pastoge).

Ieškovė šiuos žemės sklypus prašo pripažinti bendrąją jungtine sutuoktinių nuosavybe, o atsakovas jo asmenine nuosavybe.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo (2000 m. liepos 18 d. Nr.VIII-1864) 25 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Civilinio kodekso trečiosios knygos VI skyriaus antrojo skirsnio normos, susijusios su sutuoktinių turto pagal įstatymus nustatytu teisiniu režimu, taikomos nepaisant to, ar tas turtas įgytas iki šio kodekso įsigaliojimo, ar jam įsigaliojus (2001 m. liepos 1 d.). Pažymėtina, kad esminė įstatymu nustatyto sutuoktinių turto teisinio režimo nuostata tiek pagal Santuokos ir šeimos kodeksą (toliau – SŠK), tiek pagal CK trečiosios knygos antrojo skyriaus normas išliko ta pati: preziumuojama, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra bendroji jungtinė nuosavybė (SŠK 21 straipsnis, CK 3.87 straipsnio 1 dalis). Įstatymuose (SŠK 22 straipsnis, CK 3.89 straipsnis) yra (buvo) nustatyta ir asmeninė sutuoktinių nuosavybė, tačiau kiekvienu atveju turto priklausymo asmeninės nuosavybės teise vienam iš sutuoktinių faktas turi būti įrodinėjamas paneigiant bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpciją. Be to, jeigu byla teisme nagrinėjama įsigaliojus naujajam Civiliniam kodeksui, tai turi būti daroma ne pagal SŠK, o pagal CK trečiosios knygos antrojo skirsnio normas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-343/2006).

Nagrinėjamu atveju sprendžiant dėl 0,7789 ha ploto namų valdos žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 0,1267 ha komercinės paskirties žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (įgyto santuokos metu iki 2000 m. CK įsigaliojimo) teisinio režimo turi būti taikomos 2000 m. CK trečiosios knygos antrojo skirsnio normos.

CK 3.87 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas principas, kad turtas, įgytas po santuokos sudarymo (kai jam taikomas pagal įstatymus nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas), yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė. CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtina, kad bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu. Preziumuojama, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.88 straipsnio 2 dalis).

Teismo nuomone, atsakovas prezumpcijos, įtvirtintos CK 3.88 straipsnio 2 dalyje, nepaneigė. Atsakovas nepateikė duomenų, kurie patvirtintų, kad žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), kuris vėliau buvo padalintas į du sklypus, buvo įsigytas už jo asmenines lėšas. Atsakovas byloje pateikė jam asmeninės nuosavybės teise priklausiusio 1994 m. rugpjūčio 29 d. buto, adresu (duomenys neskelbtini), pardavimo sutartį, tačiau teismui nėra pateikta įrodymų, kad šios lėšos (14 000 Lt), gautos pardavus šį nekilnojamąjį turtą, buvo panaudotas būtent ginčo žemės sklypui, o ne sklype esantiems pastatams pirkti (CPK 185 straipsnis).

Taip pat byloje nėra duomenų patvirtinančių atsakovo teiginius, kad žemės sklypo įgijimo metu buvo aiškiai išreikšta jo valia įgyti turtą asmeninės nuosavybės teise (CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punktas). Tai, kad pastatai ir kiti inžineriniai statiniai buvę ginčo žemės sklype, buvo atsakovo įgyti iki santuokos sudarymo ir yra asmeninė jo nuosavybė bei aplinkybės, kad žemės pirkimo sutartį sudarė tik atsakovas ir tik jo vardu nekilnojamojo turto registre yra registruoti žemės sklypai, bei, kad nedidelė dalis kainos už žemės sklypą buvo sumokėti atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklausančiais 83,94 investiciniais čekiais (2,5 proc. kainos), nesuponuoja spręsti priešingai.

Bylos duomenys, turto prigimtis ir pobūdis bei pirkimo aplinkybės ir įsigijimo tikslas rodo, kad žemės sklypas, kuris vėliau buvo padalintas į du sklypus, įsigytas šeimos poreikiams tenkinti (CPK 185 straipsnis). Šiame žemės sklype sutuoktiniai bendromis jėgomis ir iš šeimos pajamų statėsi gyvenamąjį namą, rekonstravo ūkinį pastatą, statė stoginę.

Nurodytais motyvais 0,7789 ha ploto namų valdos žemė sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 0,1267 ha komercinės paskirties žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pripažintini bendrąją jungtine sutuoktinių nuosavybe (CK 3.88 straipsnis).

Dėl gyvenamojo namo ir rekonstruoto pastato (pirties) pripažinimo bendrąją jungtine nuosavybe

Byloje nustatyta, kad šalys gyvendami santuokoje namų valdos žemės sklype (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini), pasistatė gyvenamąjį namą, kuris turto registre neregistruotas, neinventorizuotas ir nepriduotas eksploatacijai. Šis namas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, dėl to ginčo tarp šalių nėra (CPK 185 straipsnis, CK 3.88 straipsnis).

Ieškovė taip pat teigia ir byloje įrodinėjo, kad pastatas – ūkinis pastatas, kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini), pastatytas namų valdos 0,7789 ha žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, kadangi buvo rekonstruotas santuokos metu, tik po rekonstrukcijos neperregistruotas Nekilnojamojo turto registre. Atsakovas pripažįsta, kad jo 1994 m. lapkričio 25 d. pirkimo – pardavimo sutarties Nr. 24695 pagrindu asmeninės nuosavybės teise įsigytas pastatas (pirtis) gyvenant su ieškove santuokoje buvo rekonstruotas, tačiau teigia, kad ne tokia apimtimi, kad būtų galima jį pripažinti nauju statiniu ir bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe.

Aplinkybes dėl pirties rekonstrukcijos ieškovė grindė savo paaiškinimais. Taip pat pateikė byloje pirties fotonuotraukas darytas 2018 m. birželio 4 d. ir Panevėžio rajono UAB „Erdvinė linija“ 2001 m. paruošto pirties rekonstrukcijos projekto dalį, kurio aiškinamajame rašte nurodoma, kad pirtis rekonstruojama atsakovo R. S. užsakymu. Teismui nebuvo pateikti visi dokumentai susiję su pirties rekonstrukcija. Ieškovė nurodė, kad visi dokumentai likę pas atsakovą, todėl ji pateikti negali. Atsakovas neigė juos turintis. Pažymėtina, kad atsakovas teismo posėdžio metu iš esmės neteikė jokių paaiškinimų dėl pirties rekonstrukcijos.

Atsižvelgiant į atsakovo paaiškinimų nenuoseklumą, teismas neturi pagrindo nesivadovauti ieškovės nurodytomis aplinkybėmis, kad po pastato (pirties) rekonstrukcijos buvo padidintas pastato pirties plotas, uždengta nauja stogo danga, pakeistos sienos, grindys, lubos, nepaneigė. Tokią išvadą teismas daro remdamasis pirties rekonstrukcijos aiškinamajame rašte nurodyta numatoma rekonstrukcijos darbų apimtimi, UAB „Erdvinė linija“ paruoštame žemės sklype nurodytomis aplinkybėmis, kad yra griaunama dalis pirties (plane pažymėta Nr. 4) ir projektuojama pirtis, pirties užstatymo plotas 33,75 kv. m, bendras plotas 20,93 kv. m, tūris – 130 kub. m. Kai tuo tarpu Valstybės įmonės Registrų centras duomenimis ūkinio pastato, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tūris ? 31 kub. m, užstatytas plotas 18 kv. m, kadastriniai duomenys nustatyti 1994 m. rugsėjo 6 d. (iki pastato rekonstrukcijos). Taigi akivaizdu, kad po rekonstrukcijos iš esmės padidėjo ir pirties plotas (beveik du kartus), ir tūris (daugiu nei keturis kartus). Pagrindo išvadai, kad ūkinio pastato (pirties) rekonstrukcija nebuvo atlikta ir užbaigta pagal UAB „Erdvinė linija“ projektą, nėra (CPK 185 straipsnis). Pažymėtina ir tai, kad teismui atsakovas R. S. nėra pateikęs jokių duomenų apie tikrosios ūkinio pastato, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), asmeninio turto vertės prieš pagerinant ir pagerinus santykį.

Nurodytais motyvais konstatuotina, kad turtas – ūkinis pastatas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), buvo rekonstruotas ir pagerintas iš esmės, todėl pripažintinas bendrąja jungtine šalių nuosavybe (CK 3.90 straipsnio 1 dalis).

Gyvenamasis namas, ūkinis pastatas (pirtis) po rekonstrukcijos nėra įregistruoti. Gyvenamajame name ginčo šalių šeima faktiškai kartu gyveno iki 2018 m. birželio 20 d. Dėl konfliktiškų santykių ir prasidėjus skyrybų procesui ieškovė su nepilnamečiu sūnumi iš gyvenamojo namo išsikėlė. Name liko gyventi atsakovas. Aplinkybės, jog gyvenamasis namas, nors ir faktiškai esantis, tačiau neįregistruotas nekilnojamojo turto registre bei neįregistruota pirties rekonstrukcija, nesudaro pagrindo spręsti dėl šio turto nepripažinimo bendrąja jungtine nuosavybe (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 9 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-177-687/2019 42 punktas). Toks neįregistruotas Nekilnojamojo turto registre turtas gali būti pripažįstamas bendrąja jungtine nuosavybe ir padalytas (CK 4.47 straipsnio 4 punktas). Nagrinėjamu atveju teismui nėra pateikta įrodymų, kurie sudarytų pagrindą spręsti, kad tai yra savavališka statyba, kuri negali būti įteisinta, todėl nurodytas turtas nutraukiant santuoką yra dalintinas (CK 3.88 straipsnis).

Dėl namų valdos žemės sklypo, gyvenamojo namo ir pirties vertės

Ieškovė nurodė, kad gyvenamojo namo vertė yra 85 000 Eur, o atsakovas galutinai suformulavęs savo reikalavimus, teigė, kad gyvenamojo namo rinkos vertė yra 70 000 Eur.

Nei vienai iš ginčo šalių nepateiktus patikimų objektyvių leistinų įrodymų, atitinkančių Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo reikalavimus, pagrindžiančių jų nurodomas gyvenamojo namo vertes, teismas šios bylos kontekste sprendžia, kad teisinga ir protinga nebaigto statyti, neįregistruoto gyvenamojo namo vertė yra 77 500 Eur ((85 000 Eur +70 000 Eur)/2) (CK 1.5 straipsnis, CK 3.119 straipsnis, CPK 185 straipsnis).

Namų valdos žemės sklypo vertė nustatytina remiantis Valstybės įmonės Registrų centras 2020 m. gegužės 26 d. nurodyta vidutine 3870 Eur rinkos verte (2020 m. birželio 11 d. išrašas iš Nekilnojamojo turto registrų duomenų bazės). Ieškovės pateikta Ober – Haus konsultacija ir joje nurodyta 20 000 Eur namų valdos žemė sklypo verte teismas nesivadovauja, kadangi ši konsultacija neatitinka turto vertinimo dokumento turinio (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis).

Ieškovė teigė, kad pastato (pirties) rinkos vertė 5000 Eur. Prašydamas pripažinti asmenine nuosavybę šį pastą, ieškovas nurodė vertę - 38 Eur, tai yra Nekilnojamojo turto registre nurodytą vertę, kuria teismas nesivadovauja, kadangi byloje nustatyta, kad pastatas buvo rekonstruotas ir iš esmės pagerintas, o atlikta rekonstrukcija viešajame registre neįregistruota.

Atsakovas savo 2020 m. vasario 25 d. atsiliepime į 2020 m. vasario 10 d. ieškinį pripažino, kad pastatas santuokos metu buvo pagerintas ir nurodė, kad sutiktų ieškovei sumokėti ¼ dalį priteistos vertės, tai yra ne daugiau 1250 Eur. Pripažintina, kad atsakovas iš esmės sutiko su ieškovės nurodyta verte, todėl atsakovui neteikiant daugiau jokių objektyvių įrodymų dėl turto vertės, nustatytina, kad ūkinio pastato, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), po rekonstrukcijos vertė yra 5000 Eur (CK 3.119 straipsnis).

Dėl namų valdos žemės sklypo, gyvenamojo namo ir rekonstruoto pastato (pirties) padalijimo

Sutuoktinių turto padalijimo natūra principas yra prioritetinis. CK 3.127 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad turtas padalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti. Pažymėtina, kad spręsdamas dėl santuokinio turto padalijimo būdo teismas visų pirma turi atsižvelgti į sutuoktinių pageidavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-27-686/2015).

Teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju nėra galimybės dalinti santuokoje įgyto nekilnojamojo turto pagal vienos ar kitos ginčo šalies pageidavimus ir yra pagrindas padalinti šį turtą kitu būdu nei nurodyta ieškinyje ir priešieškinyje (CK 1.5, 3.3, 3.123, 3.127 straipsniai).

Ieškovės prašomas taikyti turto padalijimo būdas, pagal kurį jai būtų priteistas gyvenamasis namas, pirtis ir visas namų valdos žemės sklypas, negali būti tenkinamas. Kaip jau minėta, ginčo namų valdos žemės sklype yra atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklausantys pastatai (mūrinis ūkinis pastatas, unikalus N. (duomenys neskelbtini), ir mūrinis garažas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kurie Valstybės įmonės Registrų centras duomenimis užima apie 123 kv. m ploto. Todėl priteisus namų valdos žemės sklypą tik ieškovei būtų pažeistos atsakovo (pastatų savininko) teisės, kadangi liktų neišspręstas klausimas dėl atsakovo teisės naudotis atitinkama žemės sklypo dalimi. Nors ieškovė nurodė, kad naudojimosi pastatais klausimas gali būti sprendžiamas nustatant servitutą ar uzufruktą, tačiau jokių konkrečių įrodymų, pasiūlymų, kaip realiai tai turėtų būti įgyvendinama teismui neteikė (CPK 12 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis).

Byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių gyvenamojo namo negalimumą pertvarkyti taip, kad juo būtų galima naudotis dviem savininkams arba atidalinti į du savarankiškus nuosavybės teisės objektus. Teismo vertinimu, pastarąsias aplinkybes galėtų paneigti atitinkamos srities specialistų tyrimu pagrįstos išvados, aktai, pažymos ar kitokie dokumentai, o ieškovė nepateikė nei tokių, nei kitokių įrodymų, patvirtinančių namo natūrinį nedalumą (CPK 177 straipsnio 1, 3 dalys). Taip pat nėra duomenų, kurie suponuotų spręsti, kad gyvenamojo namo padalijimas natūra, pertvarkymas ar atidalijimas į du savarankiškus nuosavybės teisės objektus pareikalautų neprotingai didelių išlaidų ir objektyviai tai būtų neįmanoma.

Pagal pateikus projektinius sprendinius namas yra dviejų aukštų, 269 kv. m. bendro ploto ir 140,53 kv. m gyvenamojo ploto, su 92,15 kv. m lauko terasa su židiniu. Iš terasos per paradinį įėjimą patenkama į gyvenamąjį namą. Pirmame aukšte tambūras su sieninėmis spintomis, holas, virtuvė, svetainė su židiniu ir valgomuoju, tualetas, darbo kambarys. Visos patalpos, išskyrus tambūrą ir tualetą, tarpusavyje sienomis ir pertvaromis neatskirtos. Jos skaidomos baldų ar kitokios įrangos pagalba. Ūkinėje pastato dalyje suprojektuota katilinė, skalbykla ir garažas dviem lengviesiems automobiliams. Iš katilinės numatytas išėjimas į lauką, iš pirmojo aukšto koridoriumi – tambūru patenkama į ūkinę dalį. Antrame aukšte du miegamieji su sieninėmis spintomis, miegamasis su erdvia patalpa drabužinei, vonios kambarys bei holas.

Tai, kad realiam namo padalijimui ar naudojimuisi juo gali būti reikalingi tam tikri pertvarkymai ar kad dalis patalpų ateityje gali būti bendro naudojimo, nepaneigia natūrinio padalijimo galimybės (byloje nėra įrodymų, kad tokių pertvarkymų apskritai reikės, nei kad jie yra negalimi).

Namui tapus bendrosios dalinės nuosavybės objektu, bendrosios dalinės nuosavybės teisė bus įgyvendinama bendraturčių sutarimu, nesutarimus sprendžiant CK 4.75 straipsnyje nustatyta teismo tvarka, o teises ir pareigas naudojantis bendrąja daline nuosavybe ir ją išlaikant įgyvendinant pagal CK 4.76 straipsnio nuostatas. Vien tik buvusių sutuoktinių konfliktiški tarpusavio santykiai, teismui nenustačius kitų veiksnių, nagrinėjamu atveju negali nulemti turto padalijimo natūra būdo netaikymo.

Teismo nuomone ieškovės nurodytos aplinkybės nagrinėjamos bylos kontekste dėl jos ir atsakovo santykių konfliktiškumo, kad tai gali traumuoti nepilnametį šalių sūnų, ir dėl to yra pagrindas visą ginčo namą paskirti natūra ieškovei, nėra pagrįstos ir nesudaro pagrindo nukrypti nuo turto padalijimo natūra principo.

Šeimos santykių esmė ir kuriamo turto šeimos poreikiams tenkinti paskirtis lemia tokio turto individualių savybių specifiką, kartu ir objektyviai suvokiamus kaip neišvengiamus tokio turto valdymo bei naudojimo įgyvendinimo ypatumus šeimos teisinių santykių nutraukimo atvejais. Dėl to santuokos nutraukimo atveju, nesant teisinių pagrindų netaikyti turto padalijimo natūra būdo, buvę sutuoktiniai turi lygiomis dalimis prisiimti ir turto specifiškumų nulemtą valdymo ir ypač naudojimosi juo nepatogumų naštą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-225-686/2015).

Byloje yra pateikti duomenys, kad atsakovas teistas dėl smurtinio elgesio savo pilnamečio sūnaus atžvilgiu, tačiau nėra duomenų, kad būtų priimtas procesinis sprendimas dėl smurtinio elgesio ieškovės ar nepilnamečio sūnaus atžvilgiu, ar savo veiksmais būtų kėlęs realią grėsmę nepilnamečiui sūnui. Tai, kad šiuo metu atsakovo ir sūnaus santykiai yra nutolę ar aplinkybės, kad šalys vykstant skyrybų procesui tarpusavyje konfliktuoja, nesudaro pagrindo spręsti priešingai.

Santuoka nutraukiama dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad turto padalijimas natūra šiuo atveju pažeis šalių nepilnamečio sūnaus interesus, o turto padalijimas natūra labiausiai atitinka ir apsaugo savininko teises, kadangi šalių teisės į nuosavybę yra vienodos ir dėl to nė vienas iš jų neturi svaresnių objektyvių poreikių gauti visą turtą natūra.

Atsakovas 2020 m. birželio 15 d. teismo posėdžio metu nurodė, kad jis sutinka sumokėti ieškovei 40 000 Eur kompensaciją, jei gyvenamasis namas būtų priteistas jam natūra. Tačiau atsakovas neįrodė savo galimybės sumokėti piniginę kompensaciją. Atsakovas tik deklaratyviai teigia, kad šią sumą jis galėtų išmokėti per du metus, o reikalingas lėšas pasiskolintų iš kredito įstaigų, artimųjų, kadangi tai patvirtančių įrodymų bei realaus finansavimo šaltinio byloje nepateikta (CPK 185 straipsnis).

Ieškovei neįrodžius gyvenamojo namo natūrinio padalijimo negalimumo ir nepriimtinumo bei atsakovui nesutinkant gauti piniginę kompensaciją už jam priklausančią šio bendrojo turto dalį, turtas ? 0,7789 ha ploto namų valdos žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (3870 Eur vertės), (duomenys neskelbtini), ir jame esantis neįregistruotas gyvenamasis namas (77 500 Eur vertės), pastatas – ūkinis pastatas (pirtis, rekonstrukcija neįregistruota), kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini) (5000 Eur vertės), dalintinas natūra lygiomis dalimis kiekvienai iš ginčo šalių po ½ (CK 3.117 straipsnis).

Pažymėtina, kad sutuoktiniams dėl priimto teismo sprendimo tapus bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomo turto bendraturčiais, neužkertamas kelias toliau spręsti šio turto naudojimosi ir disponavimo klausimus, kooperuojantis ir derinant bendraturčių interesus. Kilus ginčui dėl naudojimosi tvarkos konkrečiomis gyvenamojo namo patalpomis, žemės sklypu ir pastatu (pirtimi), ši naudojimosi tvarka gali būti pagal bendraturčio reikalavimą nustatyta teismine tvarka (CK 4.81 straipsnis).

Dėl komercinės paskirties žemės sklypo ir statinio jame

Bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe taip pat pripažintas ir 0,1267 ha komercinės paskirties žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

Ginčo tarp šalių dėl aplinkybių, kad santuokos metu šiame žemės sklype buvo pastatytas statinys (stoginė) nėra, todėl stoginė taip pat pripažintina bendrąja jungtine šalių nuosavybe (CK 3.88 straipsnis, 3.118 straipsnis).

Tačiau išsiskyrė šalių pozicijos dėl žemės sklypo ir stoginės vertės. Ieškovė stoginę vertina kaip 450 kv. m ploto gamybinį pastatą.

Atsakovas teigia, kad tai laikinas statinys, kurio statybai nėra reikalingas leidimas. Jis nėra inventorizuotas, nėra priduotas eksploatacijai ir nėra registruotas nekilnojamo turto registre kaip nekilnojamasis daiktas, todėl šio turto padalijimas tarp sutuoktinių turi būti sprendžiamas tik kaip kilnojamojo daikto, kurio sukūrimui buvo panaudotos statybinės medžiagos, vertė. Pastogė neturi pamatų, sienos iš medinių lentų, stogas iš šiferio lakštų, todėl vertė jos yra 4550 Eur (tai yra sunaudotų statybinių medžiagų vertė).

Ieškovės pateiktoje Ober - Haus konsultacijoje dėl turto vertės nurodoma kad gamybinio pastato rinkos vertė galėtų būti apie 17000 Eur, o žemės sklypo apie 3000 Eur. Teismas sprendžia, kad ši konsultacija neatspindi realios rinkos vertės, kadangi konsultacija, kaip jau minėta, neatitinka turto vertinimo dokumento turinio (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis).

Statinys – nekilnojamasis daiktas (pastatas arba inžinerinis statinys), turintis laikančiąsias konstrukcijas, kurios visos (ar jų dalis) sumontuotos statybos vietoje atliekant statybos darbus. Laikinasis statinys – statinys, kurį leidžiama statyti numatant naudoti ribotą terminą (Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 2 straipsnio 24 dalis, 84 dalis). Teismui nėra pateikta objektyvių leistinų įrodymų, kurie pagrįstų vienos ar kitos šalies argumentus dėl stoginės. Tai yra, ieškovės argumentus, kad tai yra gamybinis pastatas, kurio vertė 17000 Eur, ir atsakovo teiginius, kad tai yra laikinas statinys, kuris gali būti vertinamas tik sunaudotų statybinių medžiagų verte.

Teismas sprendžia, kad stoginės vertė yra šalių verčių nurodytas aritmetinis vidurkis, tai yra stoginės vertė 10775 Eur, o žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vertė nustatytina remiantis Valstybės įmonės Registrų centras nurodyta 899 Eur verte, nustatyta 2020 m. gegužės 26 d. masinio vertinimo metu (2020 m. birželio 11 d. išrašai iš nekilnojamojo turto registro) (CPK 185 straipsnis, CK 3.119 straipsnis).

Žemės sklypas yra komercinės paskirties, o jame stovintis statinys yra naudojamas R. S. individualios įmonės gamybinei veiklai, todėl šis turtas natūra priteistinas atsakovui, o ieškovei priteistina ½ vertės kompensacija, tai yra 5837 Eur (CK 3.117 straipsnis).

Dėl atsakovo panaudotų asmeninių lėšų įsigyjant žemės sklypą

Asmeninės atsakovo lėšos, panaudotos įsigyjant žemė sklypą (duomenys neskelbtini), kuris yra pripažintas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe ir dalijamas santuokos pabaigoje, turi būti kompensuojamos (CK 3.98 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgiant į nedidelę atsakovo panaudotų asmeninių lėšų dalį žemės klypo įsigijimui (83,94 investiciniai čekiai), kas sudaro 2,5 proc. žemės sklypo vertės, atsakovui priteistina 119,23 Eur ((3870 Eur +899 Eur) x 2,5 proc.) piniginė kompensacija (CK 3.98 straipsnis).

Dėl R. S. įmonės vertės ir padalijimo

R. S. individuali įmonė įregistruota santuokos metu ? 1996 m. birželio 4 d. R. S. įmonės veikla laikinai nuo 2018 m. spalio 1 d. iki 2023 m. gruodžio 31 d. sustabdyta (įmonės savininko R. S. 2018 m. spalio 1 d. sprendimas).

CK 3.88 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta, kad įmonė ir iš jos veiklos gaunamos pajamos, jeigu verslu abu sutuoktiniai pradėjo verstis po santuokos sudarymo, pripažįstamos bendrąja jungtine nuosavybe. CK 3.91 straipsnyje nustatyta, kad turtas, skirtas funkcionuoti įmonei (ūkiui, verslui), kurią įsteigė vienas sutuoktinis po santuokos sudarymo, o įsteigtos iki santuokos sudarymo – pajamos, išskyrus lėšas, būtinas asmeninei sutuoktinio įmonei funkcionuoti, yra bendroji jungtinė nuosavybė. CK 3.88 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtinta prezumpcija, pagal kurią visas sutuoktinių turtas, taip pat ir individuali įmonė, įgytas santuokos metu, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė, nepriklausomai nuo to, įgytas jis vieno ar abiejų sutuoktinių vardu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-50/2011).

Pagal Lietuvos Respublikos individualių įmonių įstatymo 8 straipsnio 1 dalį turtas individualiai įmonei priklauso nuosavybės teise, o jo sudėtį sudaro perduotas įmonės savininko asmeninis turtas, turtas, įgytas individualios įmonės vardu (Lietuvos Respublikos individualių įmonių įstatymo 8 straipsnio 2 dalis) ir individualiai įmonei patikėjimo ar kitokia teise perduotas individualios įmonės savininko ir jo sutuoktinio bendrosios jungtinės nuosavybės teise valdomas turtas (Lietuvos Respublikos individualių įmonių įstatymo 8 straipsnio 4 dalis), todėl individualios įmonės valdomas turtas, kuris sukurtas santuokos metu, kol neįrodyta priešingai – kad yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė, laikomas bendrąja jungtine nuosavybe (CK 3.88 straipsnio 2 dalis).

Bylos faktinės aplinkybės, pateikti įrodymai patvirtina, kad daugiau nei dvidešimt metų R. S. įmonės veikoje aktyviai dalyvavo abu sutuoktiniai. Ieškovė tiek tiesiogiai fiziniu bei intelektiniu darbu (nors oficialiai ir nebuvo įdarbinta tvarkė įmonės buhalterinę apskaitą, dalyvavo įmonės veikloje), tiek netiesiogiai, prisidėjo prie įmonės veiklos. Atsižvelgiant į tai, į visą įmonės veiklos laikotarpį, pripažįstama, kad R. S. individualios įmonės valdomas turtas, kuris sukurtas santuokos metu, yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė (CK 3.88 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 3.90 - 3.91 straipsniai). Pripažinus, kad R. S. įmonės valdomas turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, turi būti sprendžiama dėl šio turto padalinimo.

Abu sutuoktiniai įmonės vertę grindžia vadovaudamiesi įmonės kilnojamojo turto ir ilgalaikio turto pagal sąrašą verčių suma, kai tokiame vertinime neatsižvelgiama į įmonės finansinę būklę, veiklos rezultatus, pinigų srautus ir pan. Taigi, nei viena iš ginčo šalių nagrinėjamu atveju neįrodinėjo įmonės, kaip verslo objekto vertės ir jos pokyčio (CPK 12 straipsnis, 13 straipsnis).

Ieškovė teigia, kad įmonės turto vertę nurodė remiantis turto įsigijimo dokumentais (PVM sąskaitomis faktūromis), aplinkybėmis, kad 2013 m. buvo atnaujinta įmonės gamybinė bazė – įsigytos naujos staklės, įrengimai, atsižvelgiant į jo realų nusidėvėjimą bei viešai internete skelbimuose nurodyta analogiško turto verte.

Atsakovas įmonės turto vertę grindžia ilgalaikio turto apskaitos kortelėmis ir jose nurodoma likvidacine verte, juodojo metalo rinkos verte bei savo paaiškinimais.

Kitokių įrodymų, suteikiančių galimybę nustatyti įmonės, kaip verslo, vertę ir jos pokyčius, byloje teismui nepateikta (CPK 12 straipsnis, 13 straipsnis, 185 straipsnis).

Atsakovas nurodė sekančias įmonei priklausančio turto vertes: 1) medienos keturpusės staklės, likutinė vertė 5,79 Eur, rinkos vertė 900 Eur (ieškovė nurodė 5500 Eur); 2) šlifavimo mašina „Makita“, likutinė vertė 0,29 Eur, rinkos vertė 10 Eur (ieškovė nurodė 220 Eur); 3) priekaba „Brenderup“, likutinė vertė 0,29 Eur, rinkos vertė 100 Eur (ieškovė nurodė 454,47 Eur); 4) staklės „Dewalt”, likutinė vertė 0,29 Eur, rinkos vertė 100 Eur (ieškovė nurodė 405,47 Eur); 5) autokrautuvas „Hyster“, likutinė vertė 0,29 Eur, rinkos vertė 1500 Eur (ieškovė nurodė 5000 Eur); 6) daugiapjūklės staklės, likutinė vertė 0,29 Eur, rinkos vertė 500 Eur (ieškovė nurodė 2000 Eur); 7) medienos smulkintuvas, likutinė vertė 0,29 Eur, rinkos vertė 400 Eur (ieškovė nurodė 3500 Eur); 8) juostinis gateris „(duomenys neskelbtini) likutinė vertė 0,29 Eur, rinkos vertė 3000 Eur (ieškovė nurodė 16000 Eur); 9) papildoma įranga gateriui, likutinė vertė 0 Eur, rinkos vertė 200 Eur (ieškovė nurodė 950,68 Eur); 10) stūmoklinis kompresorius „Walter“, likutinė vertė 1 Eur; rinkos vertė 200 Eur (ieškovė nurodė 454,55 Eur); 11) ciklonas SPA 1100, likutinė vertė 0,29 Eur, rinkos vertė 10 Eur (ieškovė nurodė 50 Eur); 12) stakles „Proofy“, likutinė vertė 0,33 Eur, rinkos vertė 10 Eur (ieškovė nurodė 433,20 Eur); 13) skersavimo pjūklas „Kapex“, likutinė vertė 0,29 Eur, rinkos vertė 200 Eur (ieškovė 467,29 Eur); 14) traktorius „Crasfaman“, likutinė vertė 0,29 Eur; rinkos vertė 150 Eur (ieškovė nurodė 1000 Eur).

Dėl šiose 14 pozicijų nurodyto turto priklausymo R. S. įmonei šalių pozicija, išskyrus vertes, sutapo (CPK 187 straipsnis).

Ieškovė į įmonės turto sąrašą įtraukė automobilį Toyota RAV – 4, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) 12 000 Eur vertės, sunkvežimį MB 1820, 3000 Eur vertės, ir reismusą „Lurem R 63“, kurio vertė 950 Eur.

Atsakovas taip pat nurodė, kad įmonei priklauso kompiuterio operacinės sistemos ir buhalterinės apskaitos programos, kurių vertė - 1263,30 Eur. Pažymėtina, kad byloje nėra įrodymų, kurie patvirtintų atsakovo teiginius ir suponuotų spręsti, kad dalis nurodyto įmonės turto, kurį jis savo priešieškiniu prašo priteisti ieškovei, operacinės ir apskaitos programos yra ieškovės pasisavintos ir yra jos žinioje (CPK 185 straipsnis).

„Swedbank lizingas“, UAB teismui pateikti duomenys patvirtina, kad R. S. įmonės prievolė pagal 2016 m. rugpjūčio 18 d. automobilio Toyota RAV4 Lizingo sutartį Nr. LT114121 yra pilnai įvykdyta ir kreditorius perleido nuosavybės teises į automobilį R. S. įmonei (2019 m. spalio 30 d. pabaigos aktas prie lizingo sutarties Nr. LT114121). Tačiau sumokėjus visas įmokas ir tinkamai dar 2019 m. rugsėjo 6 d. įvykdžius įsipareigojimus „Swedbank lizingas“ UAB, atsakovas iki šiol neįregistravo automobilio įmonės vardu ir savo procesiniuose dokumentuose nenurodė šio automobilio kaip įmonės turto. Teismas su tokia atsakovo pozicija nesutinka ir sprendžia, kad automobilis yra trauktinas į įmonės turto sąrašą. Abejotini ir kritiškai vertintini atsakovo teiginiai, kad automobilio įregistruoti jis negali dėl sunkios finansinės padėties, kadangi byloje nėra jokių įrodymų, kurie pagrįstų šiuos jo teiginius. Teismui atsakovas neteikė įrodymų kiek kainuotų automobilio įregistravimas bei duomenų, kad šiuo metu jis dėl objektyvių priežasčių to padaryti negali (CPK 12 straipsnis, 185 straipsnis).

2016 m. rugpjūčio 18 d. sudarant lizingo sutartį automobilis Toyta RAV - 4 buvo įkainotas 14700 Eur suma, todėl teismas neturi pagrindo nesivadovauti ieškovės nurodyta automobilio 12 000 Eur verte, atsakovui neteikiant tai paneigiančių įrodymų.

Iš teismui pateiktų duomenų labiau tikėtina, kad R. S. individualiai įmonei priklausęs turtas sunkvežimis MB 1820 ir reismusas „Lurem R63“ buvo parduoti. Atsakovas teigia, kad turtas buvo parduotas iki civilinės bylos dėl santuokos nutraukimo iškėlimo, o lėšos panaudos įmonės reikmėms. Rašytinių įrodymų, kurie pagristų atsakovo teiginius dėl lėšų panaudojimo, nėra (CPK 185 straipsnis).

Ieškovė nurodė, kad įmonės vertė yra 48435,66 Eur (neįskaitant sunkvežimio MB 1820 vertės - 3000 Eur, ir reismuso „Lurem R63“), o atsakovas teigė, kad R. S. įmonės vertė yra 8543,30 Eur.

Teismas, vertinant visų byloje esančių įrodymų kontekste, pažymi ir tai, kad šalių paaiškinimai dėl įmonės turto vertės taip pat yra įrodymai (CPK 186 straipsnis), tačiau teismas neturi jokių kitų galimybių patikrinti šių įrodymų pagrįstumą, nes šalys nepateikė kitų objektyvių leistinų įrodymų, taip pat įrodymų patvirtinančių pačių šalių nurodytas vertes, o kartu ir įrodymų, paneigiančių priešingos šalies nurodytas vertes.

Atsižvelgiant į tai, taip pat į tai, kad šalys daugiau įrodymų dėl įmonės vertės neteikė, ir nesant byloje objektyvių įrodymų, patvirtinančių vienos ar kitos šalies nurodytą turto vertę ar jo egzistavimą, teismas sprendžia, kad teisinga remtis abiejų šalių nurodytų įmonės turto verčių aritmetiniu vidurkiu ir konstatuoja, kad įmonės turto vertė yra 28 489,48 Eur ((48 435,66 Eur + 8543,30 Eur)/2) (CK 1.5 straipsnis, 3.119 straipsnis).

Įvertinant šio turto pobūdį (turtinis kompleksas, visuma turtinių ir neturtinių teisių ir pareigų, pagal įstatymą pripažįstamas nekilnojamuoju daiktu (CK 1.110 straipsnio 1 dalis), siekiant užtikrinti netrukdomą įmonės veiklą, jos neišskaidymą bei turto sudėties, teisinės padėties nepakeitimą bei garantuojant civilinių teisinių santykių stabilumą, šis kompleksas turėtų būti priteisiamas vienam iš sutuoktinių, kitam priteisiant piniginę kompensaciją. Kadangi įmonę įsteigė, pagrindinis jos dalyvis yra atsakovas, tik jis nuo 2018 m. birželio mėn. dalyvauja įmonės veikloje, R. S. įmonė, kaip turtinis kompleksas, tame tarpe ir įmonės apskaitoje esantis ir jos vardu viešuosiuose registruose registruotas turtas bei įmonės turtinės teisės, priklausančios kompiuterinės operacinės sistemos ir buhalterinės apskaitos programos, 28 489,48 Eur vertės, priteistina atsakovui, o ieškovei priteistina ½ dydžio vertės kompensacija, tai yra 14 244,74 Eur.

Ieškovė teigė, kad pardavusi jai asmeninės nuosavybės teise priklausiusį nekilojamąjį turtą, ji gautas lėšas investavo į įmonę, todėl nutraukiant santuoką jai turi būti kompensuota jos investuota 5937,21 Eur suma.

Byloje pateikti rašytiniai įrodymai (2013 m. rugsėjo 6 d. pirkimo – pardavimo sutartis) patvirtina ieškovės nurodytas aplinkybes dėl parduoto buto. Teismui pateikti AB „Swedbank“ mokėjimo nurodymai taip pat patvirtina, kad 2013 - 2017 metais ieškovė pervedinėdavo lėšas į įmonės sąskaitą. Ieškovės pateikti mokėjimo nurodymai patvirtina, kad ir iš įmonės sąskaitos lėšos buvo pervedamos į ieškovės banko sąskaitą. Pažymėtina ir tai, kad pervestų lėšų suma viršija ieškovės gautų lėšų už butą sumą, kadangi 2013-2017 m. ieškovė į įmonės sąskaitą pervedė 10 742,40 Eur, o 2018 m. gegužės 28 d. iš įmonės sąskaitos ieškovei buvo pervesta 1000 Eur.

CK 3.98 straipsnio 1–3 dalyse nurodytas aplinkybes dėl sutuoktinio teisės į kompensaciją privalo įrodyti tas sutuoktinis, kuris reikalauja kompensacijos.

Bylos nagrinėjimo teisme metu abi šalys teigė, kad į įmonę buvo investuojamos asmeninės ir bendros abiejų sutuoktinių lėšos. Teismui nėra pateikta duomenų, kiek buvo investuota bendrų lėšų, o kiek asmeninių kiekvienos šalies lėšų. Ieškovė nurodė, kad lėšos gautos pardavus jai asmeninės nuosavybės teise priklausiusį butą buvo investuotos į įmonę ir panaudotos įmonės reikmėms, įrangos atnaujinimui (CPK 185 straipsnis). Konkrečių įrodymų, kam buvo panaudotos šios lėšos byloje nepateikta. Atsakovas aplinkybių dėl ieškovės investuotų 5937,21 Eur asmeninių lėšų neneigė (CPK 187 straipsnis).

Nagrinėjamu atveju susiklostė tokia faktinė situacija, kad nei viena iš šalių neįrodinėjo įmonės kaip verslo objekto ir jos vertės pokyčio, o abi šalys įmonę vertina tik kaip įmonės turto, įskaitant ir įrenginius, esančius įmonės apskaitoje santuokos nutraukimo bylos nagrinėjimo metu, verčių suma, todėl teismas negali objektyviai nustatyti kiek įmonės vertės (dalinamo įmonės turto vertės) sudaro investuotos ieškovės nurodomos asmeninės lėšos ir kiek dėl to, ir ar padidėjo įmonės vertė. Todėl šios bylos kontekste, teismas, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo bei sutuoktinių turtinių interesų pusiausvyros ir lygiateisiškumo principais, konstatuoja, kad teisinga ir protinga ieškovei priteistina 2968,61 Eur dydžio kompensacija (5937,21 Eur/2) (CK 1.5 straipsnis, 3.98 straipsnis, 3.117 straipsnis).

Ieškovė prašo pripažinti, kad atsakovas 3950 Eur suma sumažino įmonės dalintino turto masę, parduodamas sunkvežimį MB 1820 ir reismusą „Lurem R63“, todėl jis privalo ieškovei kompensuoti nurodyto turto vertės ½ dalį, tai yra ½ sunkvežimio MB 1820 vertės - 3000 Eur, ir reismuso „Lurem R63“ vertės - 950 Eur. Kaip jau minėta teismui nėra pateikta neginčijamų įrodymų, kurie patvirtintų, kad pardavus sunkvežimį MB 1820 ir reismusą „Lurem R63“ gautos lėšos buvo panaudotos įmonės reikmėms, todėl įvertinant tai, kad abi ginčo šalys įmonės vertę nurodė ne kaip verslo objekto, o remiantis atskirų turto objektų verte – įmonės kilnojamojo turto ir ilgalaikio turto pagal sąrašą verte, ieškovės reikalavimas pripažinti, kad atsakovas 3950 Eur suma sumažino dalintino turto masę, tenkintinas. Ieškovei priteistina ½ šios sumos piniginė kompensacija, tai yra 1975 Eur (CK 3.98 straipsnio 3 dalis).

Dėl kilnojamųjų daiktų sudėties, transporto priemonių, jų vertės ir padalijimo

Šalių reikalavimai dėl dalintino kilnojamojo turto apimties ir vertės nesutampa. Pažymėtina, kad į dalijamo sutuoktinių bendro turto balansą gali būti įtraukiamas tik realiai egzistuojantis abiem sutuoktiniams ar vienam iš jų priklausantis nuosavybės teise turtas.

Laikytina, kad turtas realiai egzistuoja, jeigu prašantis padalyti bendrą turtą sutuoktinis nurodo konkretų bendrosios nuosavybės teise sutuoktiniams priklausantį turtą ir pateikia įrodymus apie tokio turto buvimo vietą ir jo valdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 6 d. nutartis, priimta civilinėje Nr. 3K-3-269/2012; kt.). Atsižvelgiant į tai, kad dėl santuokoje įgyto ir dalintino turto šalių pozicijos, kurią iš esmės šalys grindė tik savo paaiškinimais, prieštaringos ir teismui nėra pateikta leistinų patikimų įrodymų apie viso procesiniuose dokumentuose nurodyto kilnojamo turto realų egzistavimą, teismas į dalijamo bendro sutuoktinių turto balansą įtraukia tik tas šalių nurodytas kilnojamojo turto pozicijas, kurios yra nurodytos abiejų šalių procesiniuose dokumentuose. Tai yra: 1) virtuvės baldai su integruota buitine technika (orkaite, indaplove, kaitlente); 2) šaldiklis „Whirpool“; 3) šaldytuvas „Beko“; 4) automobilio bagažinė; 5) guminė valtis; 6) televizorius Philips; 7) senovinė kampinė spinta su užraktais.

Dėl dalies kilnojamojo turto vertės ginčo tarp šalių nėra, todėl teismas remiasi šalių nurodyta verte ir konstatuoja, kad šaldiklio „Whirpool“ vertė - 200 Eur; šaldytuvo „Beko“ vertė - 200 Eur; dviejų vaikiškų sofų - 300 Eur, televizoriaus Philips - 150 Eur, senovinės kampinės spintos su užraktais vertė 100 Eur.

Teismas, įvertinęs nustatytas aplinkybes, jog šalys pateikė dalintino kilnojamojo turto (virtuvės baldų su integruota buitine technika (orkaite, indaplove, kaitlente), mašinos bagažinės, guminės valties) skirtingas rinkos vertes, sprendžia, kad teisinga ir protinga šiuo atveju vadovautis abiejų šalių nurodytų daiktų verčių aritmetiniu vidurkiu. Konstatuotina, kad virtuvės baldų su integruota buitine technika (orkaite, indaplove, kaitlente) vertė - 1000 Eur, automobilio bagažinės - 175 Eur, guminės valties - 450 Eur (CPK 185 straipsnis, CK 1.5 straipsni, CK 3.119 straipsnis).

Atsakovas į dalintiną bendrą turtą taip pat įtraukė šiuos daiktus: baltas lininis vyriškas megztinis 60 Eur vertės; vyriški rudeniniai batai 50 Eur vertės; vyriškas paltas 150 Eurų vertės; du miegmaišiai 100 Eur vertės; kelioninis lagaminas 90 Eur vertės; kailiniai 700 Eur vertės; dvi kėdės 100 Eur vertės; moteriškas dviratis 300 Eur vertės; sportinis dviratis 350 Eur vertės. Nors byloje atsakovas teikė duomenis apie kreipimąsi į ikiteisminio tyrimo įstaigą su pareiškimu nurodydamas, kad ieškovė šiuos daiktus pasisavino be jo žinios, tačiau ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas nesant nusikalstamos veikos sudėties. Įrodymų, patvirtinančių, kad šie daiktai yra ieškovės žinioje, byloje nėra. Nesant duomenų, kad tai yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė ir duomenų, patvirtinančių, kad šie daiktai realiai egzistuoja šis turtas į dalintino turto balansą netrauktinas (CPK 185 straipsnis, CK 3.118 straipsnis).

Į dalintiną turtą trauktina S. S. vardu registruota transporto priemonė Toyota Auris, valstybinis numeris Nr. (duomenys neskelbtini) registracijos liudijimas (duomenys neskelbtini), pirmos registracijos data 2011 m. birželio 23 d. Ieškovė pateikė duomenis, kad 2017 m. įsigydama automobilį sumokėjo 3400 Eur. Tokią automobilio rinkos vertę savo procesiniuose dokumentuose ir nurodo. Atsakovas teiginių, kad devynių metų automobilio, įvertinant ir jo technines specifikacijas, rinkos vertė yra 8000 Eur nepagrindė jokiais konkrečiais įrodymais, todėl teismas vadovaujasi ieškovės pateikta automobilio 3400 Eur rinkos verte (CPK 185 straipsnis).

Į dalintino turto balansą netrauktinos šalių nurodytos transporto priemonės Seat Ibiza, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Yamaha YZF-R125, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), VW Passat, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kadangi šalys nurodė 0 vertes bei pripažino aplinkybes, kad šis turtas šalims gyvenant santuokoje buvo parduotas ir bylos nagrinėjimo teisme metu realiai neegzistuoja.

Vadovaujantis CK 3.127 straipsnio 3 dalimi, turtas padalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis.

Atsižvelgiant į tai, kad šalių nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta nustatyta su ieškove, o vaikui yra būtina pilnavertė ir tinkama mityba, ir tai yra susiję su vaiko interesais, tuo tikslu naudojant visą virtuvės įrangą, gyvenamajame name esantys virtuvės baldai su juose įmontuota buitine technika - orkaite, indaplove, kaitlente - bendros 1000 Eur vertės, priskirtini ieškovei. Ieškovei taip pat priskirtina transporto priemonė TOYOTA AURIS, valstybinis numeris Nr. (duomenys neskelbtini) 3400 Eur vertės. Viso kilnojamojo turto vertė 4400 Eur.

Atsakovui priteistina: šaldiklis „Whirpool“, kurio vertė 200 Eur; šaldytuvas „Beko“, kurio vertė 200 Eur; automobilio bagažinė, kurios vertė 175 Eur; guminė valtis, kurios vertė 450 Eur; televizorius „Philips“ - 150 Eur; senovinė kampinė spinta su užraktais, kurios vertė 100 Eur. Viso kilnojamojo turto vertė 1275 Eur.

Iš ieškovės atsakovui priteistina 1562,50 Eur kompensacija už tenkančią didesnę kilnojamojo turto dalį.

Vaikų baldai (dvi sofas), kurių vertė 300 Eur, po santuokos nutraukimo nedalijami ir perduotini ieškovei nepriteisiant kompensacijos, su kuria lieka gyventi nepilnametis šalių sūnus (CK 3.120 straipsnis).

Kiti turtiniai reikalavimai

Bylos nagrinėjimo teisme metu nustatyta, kad atsakovas nuo 2018 m. rugsėjo 12 d. nutraukė sūnaus K. S. 2012 m. liepos 15 d. gyvybės draudimo sutartį ir 1967,08 Eur draudimo suma buvo išmokėta į jo banko sąskaitą. Gyvybės draudimo ir pensijų bendrovė „Aviva Lietuva“ pateikė teismui duomenis, kad 2018 m. liepos 3 d. atsakovas nutraukė gyvybės draudimo sutartį Nr. 57618EG ir R. S. buvo išmokėta 2178,10 Eur dydžio išmoka.

Atsakovas aplinkybių, kad draudimo įmokos buvo mokamos šeimos lėšomis neneigė, todėl nesant neginčijamų duomenų, kad dalis įmokų buvo sumokėta asmeninėmis atsakovo lėšomis, 1967,08 Eur ir 2178,10 Eur išmokėtos sumos laikytinos bendrąja jungtine nuosavybe ir padalintinos šalims lygiomis dalimis, tai yra po ½, kas sudaro 2072,59 Eur (CK 3.88 straipsnis). Kadangi išmokos buvo išmokėtos į atsakovo asmeninę banko sąskaitą, iš jo ieškovei priteistina 2072,59 Eur dydžio kompensacija (CK 3.98 straipsnio 3 dalis).

Apibendrinimai dėl turto padalijimo

Apibendrinant argumentus dėl turto padalijimo matyti, jog dalintiną bendrąją jungtinę nuosavybę sudaro: 1) 0,7789 ha ploto namų valdos žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (3870 Eur vertės), (duomenys neskelbtini), ir jame esantis neįregistruotas gyvenamasis namas (77 500 Eur vertės), pastatas – ūkinis pastatas (pirtis, rekonstrukcija neįregistruota), kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini) (5000 Eur vertės); 2) 0,1267 ha komercinės paskirties žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (899 Eur vertės), (duomenys neskelbtini), su stogine (10 775 Eur vertės); 3) R. S. individuali įmonė ir įmonės apskaitoje esantis ir jos vardu viešuosiuose registruose registruotas turtas bei įmonės turtinės teisės (28 489,48 Eur vertės); 4) transporto priemonė TOYOTA AURIS (3400 Eur vertės); 5) kilnojamieji daiktai ? virtuvės baldai su juose įmontuota buitine technika, šaldiklis „Whirpool“, šaldytuvas „Beko“, automobilio bagažinė, guminė valtis, televizorius „Philips“, senovinė spinta su užraktais (bendros 2275 Eur vertės). Bendra viso turto vertė 132 208,48 Eur. Pusė šios sumos yra 66 104,24 Eur.

Ieškovei natūra tenka turto už 47 585 Eur, atsakovui - 84 623,48 Eur.

Ieškovei iš atsakovo priteista 14 244,74 Eur įmonės turto vertės kompensacija, 2968,61 Eur dydžio kompensacija už į įmonę investuotas asmenines lėšas ir 5837 Eur kompensacija už žemės sklypą su stogine, iš viso 23 050,35 Eur.

Atsakovas ieškovei taip pat turi sumokėti 4047,59 Eur piniginę kompensaciją už bendro turto sumažinimą (1975 Eur + 2072,59 Eur). Bendrai ieškovei iš atsakovo priteistina 27 097,94 Eur piniginė kompensacija.

Ieškovė turi sumokėti 119,23 Eur piniginę kompensaciją už atsakovo asmenines lėšas panaudotas žemės sklypo įsigijimui ir 1562,50 Eur už tekusią didesnę kilnojamojo turto dalį. Bendrai ieškovė atsakovui turi sumokėti 1681,73 Eur kompensaciją.

Įskaičius tarpusavio reikalavimus, ieškovei atsakovo mokėtina piniginė 27 097,94 Eur kompensacija mažintina 1681,73 Eur suma, ir sudaro 25 416,21 Eur, kuri yra priteistina ieškovei (CPK 12 straipsnis, 185 straipsnis, CK 3.98 straipsnis, CK 3.119 straipsnis).

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių

Laikinosios apsaugos priemonės (turto areštas) taikytos 2018 m. liepos 12 d. ir 2018 m. liepos 16 d. nutartimis, bei 2019 m. rugpjūčio 27 d. nutartimi nustatyti draudimai atlikti veiksmus paliktini galioti iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CPK 150 straipsnio 3 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Byloje šalių reikalavimai buvo priešpriešiniai, o tokiose šeimos bylose, kai sprendžiami ne tik turtiniai, bet ir neturtiniai reikalavimai, nustatyti tikslias tenkintų/atmestų reikalavimų proporcijas sudėtinga, todėl ši proporcija vertinama apytiksliai.

Atsižvelgdamas į šalių patenkintų ir atmestų reikalavimų kiekį, apimtį bei pobūdį teismas daro išvadą, ieškinys ir priešieškinis tenkintini atitinkamai apie 50 proc. Proporcingai atmestiems ir patenkintiems reikalavimams paskirstomos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnis).

Už ieškinį dėl santuokos nutraukimo mokėtinas žyminis mokestis sudarė 1 818,00 Eur. Už ieškinį ieškovė sumokėjo 100,00 Eur žyminį mokestį, 1 295,00 Eur žyminio mokesčio dalies sumokėjimas buvo atidėtas iki teismo sprendimo priėmimo, o nuo 423,00 Eur žyminio mokesčio dalies ieškovė buvo atleista.

Už priešieškinį mokėtinas žyminis mokestis sudarė 576,00 Eur. Atsakovas už priešieškinį sumokėjo 100,00 Eur žyminį mokestį, o 476,00 Eur žyminio mokesčio dalies sumokėjimas buvo atidėtas iki teismo sprendimo priėmimo.

Ieškovės atstovas byloje pateikė duomenis apie patirtas 3 525,00 Eur dydžio atstovavimo išlaidas, kurios įvertinus bylos pobūdį, apimtį, teiktų procesinių dokumentų ir vykusių teismo posėdžių skaičių, laikytinos pagrįstomis (CPK 88 straipsnis, 98 straipsnis). Ieškinį tenkinus 50 proc. ieškovei priteistina 1 762,50 Eur atstovavimo išlaidų (CPK 93 straipsnis).

Ieškovės atstovas 2020 m. birželio 15 d. teismo posėdžio metu taip pat prašė priteisti iš atsakovo ieškovės patirtas 400,92 Eur kitas bylinėjimosi išlaidas patirtas už VĮ Registrų centro, VĮ Regitra pažymas, pašto išlaidas, antstolio atlyginimą, konsultaciją dėl nekilnojamojo turto kainos, tačiau teismui nėra pateikta dokumentų, įrodančių, kad šios išlaidos buvo realiai patirtos. Nesant išlaidas patvirtinančių įrodymų, prašymas priteisti 400,92 Eur bylinėjimosi išlaidas atmestinas (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnis, 178 straipsnis).

Atsakovas 2020 m. birželio 15 d. teismo posėdžio metu pateikė teismui dokumentus, pagrindžiančius patirtas 23,89 Eur išlaidas už duomenų iš Valstybės įmonės Registrų centro gavimą. Atsižvelgiant į tai, kad teismas atsisakė pridėti prie bylos 2020 m. birželio 15 d. teismo posėdžio metu pateiktus Nekilnojamojo turto registro išrašus, kadangi minėtus duomenis teismas išreikalavo 2020 m. birželio 11 d. savo inciatyva ir jie jau buvo byloje pateikti, šios atsakovo patirtos išlaidos nepriteisiamos (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 10 punktas). Duomenų apie atsakovo patirtas atstovavimo išlaidas byloje nėra, todėl jų atlyginimo klausimas nespręstinas.

Kadangi už ieškinį mokėtinas žyminis mokestis yra 1 818,00 Eur, ieškovė už ieškinį sumokėjo 100,00 Eur žyminio mokesčio, nuo 423,00 Eur dalies žyminio mokesčio sumokėjimo ieškovė buvo atleista, atsižvelgiant į patenkintų ieškinio reikalavimų dalį, iš ieškovės valstybei priteistinas 386,00 Eur (1 818 Eur x 50 proc. – 100 Eur – 423 Eur) žyminis mokestis, o iš atsakovo valstybei priteistinas 909,00 Eur (1 818 Eur x 50 proc.) žyminis mokestis už patenkintus ieškinio reikalavimus (CPK 93 straipsnis, 96 straipsnis). Iš atsakovo taip pat priteistinas žyminis mokestis už ieškinio reikalavimą dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo (priteistinas žyminis mokestis sudaro 54,00 Eur (200 Eur x 12 x 3 proc. x 75 proc.) (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Iš atsakovo valstybei priteistinas 188,00 Eur (576 Eur x 50 proc. – 100 Eur) žyminis mokestis už atmestus priešieškinio reikalavimus, o iš ieškovės valstybei priteistinas 288,00 Eur (576 Eur x 50 proc.) žyminis mokestis už patenkintus priešieškinio reikalavimus (CPK 96 straipsnis).

Taigi, iš viso valstybei iš ieškovės priteistinas 674 Eur (386 Eur + 288 Eur) žyminis mokestis, o iš atsakovo priteistinas žyminis mokestis valstybei sudaro 1151,00 Eur (909 Eur + 54 Eur + 188 Eur) (CPK 96 straipsnis).

Iš šalių proporcingai patenkintiems ir atmestiems (50 proc./50 proc.) reikalavimams (susumavus ieškinio ir priešieškinio patenkintus ir atmestus reikalavimus) priteistinos 55,70 Eur pašto išlaido valstybei (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnis).

Ieškovei S. S. grąžintinas 2019 m. rugsėjo 9 d. „Swedbank“, AB banko mokėjimo nurodymu Nr. 332 sumokėto avanso už ekspertizę negrąžinta dalis, tai yra 500 Eur (CPK 90 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 269 - 270, 376 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies. Priešieškinį tenkinti iš dalies.

Nutraukti (duomenys neskelbtini) tarp ieškovės S. S., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir atsakovo R. S., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) sudarytą santuoką Kauno miesto civilinės metrikacijos biure, akto įrašo Nr. 546, dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Po santuokos nutraukimo ieškovei S. S. palikti pavardę – „S.“, atsakovui R. S. – „S.“.

Nustatyti nepilnamečio sūnaus K. S., gim. (duomenys neskelbtini), nuolatinę gyvenamąją vietą su jo motina S. S..

Priteisti nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2018 m. birželio 22 d.) iš atsakovo R. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiui vaikui K. S., gim. (duomenys neskelbtini), po 170 Eur (vieną šimtą septyniasdešimt eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės, šią išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, išlaikymui mokamų sumų tvarkytoją uzufrukto teise paskiriant vaiko motiną S. S..

Sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Nutraukti 2018 m. liepos 12 d. Panevėžio apylinkės teismo nutartimi priteistą laikiną išlaikymą ir įskaityti į priteistą išlaikymą atsakovo R. S. sumokėtą (iš jo išieškotą) išlaikymą, vykdant 2018 m. liepos 12 d. Panevėžio apylinkės teismo nutartį dėl laikino išlaikymo priteisimo.

Nustatyti R. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bendravimo tvarką su nepilnamečiu vaiku K. S.:

1. Sūnus būna su tėvu kas antrą savaitgalį nuo penktadienio 18 valandos iki sekmadienio 20 valandos, tėvui paimant sūnų ir jį sugrąžinant sūnaus gyvenamosios vietos adresu.

2. Kiekvieną Tėvo dieną, kiekvieną tėvo gimtadienio šventės dieną, per oficialių valstybinių švenčių dienas, Kūčių, Šv. Kalėdų dienomis poriniais metais, Šv. Velykų dienomis neporiniais metais, sutinkant Naujuosius metus neporiniais metais, sūnus būna su tėvu nuo prieššventinės dienos 18 val. iki paskutinės šventinės dienos 20 val., tėvui paimant sūnų ir jį sugrąžinant sūnaus gyvenamosios vietos adresu.

3. Sūnaus gimtadienio šventės dieną sūnus būna su tėvu nuo prieššventinės dienos 18 val. iki šventinės dienos 15 val., tėvui paimant sūnų ir jį sugrąžinant sūnaus gyvenamosios vietos adresu.

4. Kai tėvo ar sūnaus gimtadienio šventės diena yra tėvo darbo diena, sūnus būna su tėvu nuo šventinės dienos 17 val. iki 20 val., tėvui paimant sūnų ir jį sugrąžinant sūnaus gyvenamosios vietos adresu.

5. Sūnus būna su tėvu kiekvienų metų sūnaus vasaros atostogų metu 30 kalendorinių (du kartus po 15 paeiliui einančių) dienų. Visų kitų, einamųjų metų sūnaus atostogų laikotarpis tarp tėvų dalinamas lygiomis dalimis, kalendorinėmis dienomis. Pirmą visų kitų, einamųjų metų sūnaus atostogų laikotarpio dalį, nuo atostogų pirmos dienos 9 valandos iki pirmos atostogų dalies paskutinės dienos 20 valandos, sūnus būna su tėvu, tėvui paimant sūnų ir jį sugrąžinant sūnaus gyvenamosios vietos adresu.

6. Tėvo atostogų metu, kurios apima ne daugiau kaip dvidešimt aštuonių kalendorinių dienų laikotarpį kalendoriniuose metuose, sūnus būna su tėvu nuo tėvo atostogų laikotarpio pirmos dienos 9 valandos iki paskutinės tėvo atostogų laikotarpio dienos 20 valandos, tėvui paimant sūnų ir jį sugrąžinant sūnaus gyvenamosios vietos adresu.

7. Sūnui pageidaujant, tėvas turi teisę paimti sūnų iš jo ugdymo įstaigos bet kurią dieną ir jį sugrąžinti sūnaus gyvenamosios vietos adresu iš anksto su motina suderintu laiku SMS pranešimu ar telefoniniu pokalbiu.

8. Sūnaus motina S. S. privalo:

8.1. Derinti savo interesus taip, kad nebūtų ribojamas sūnaus dalyvavimas tėvo šeimos šventėse, įskaitant dalyvavimą ir tėvo artimųjų giminaičių šventėse ar kitokio pobūdžio giminės susibūrimuose;

8.2. Netrukdyti sūnui bendrauti su tėvu šiuolaikinių technologijų priemonėmis;

8.3. Sutrikus sūnaus sveikatai ir jam patekus į stacionarią gydymo įstaigą, apie tai tėvą informuoti SMS pranešimu ar telefoniniu pokalbiu ir netrukdyti tėvui dalyvauti sūnaus gydymo procese;

8.4. Keičiant sūnaus gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje, apie tai informuoti tėvą telefonu ar kitomis nuotolinio ryšio perdavimo priemonėmis, nurodant sūnaus naujos gyvenamosios vietos adresą;

8.5. Planuojant išvykti nuolat gyventi į užsienio valstybę, gauti tėvo išankstinį rašytinį sutikimą dėl sūnaus išvežimo nuolat gyventi į užsienio valstybę ir sudaryti rašytinį susitarimą su tėvu dėl papildomos bendravimo su sūnumi tvarkos, sūnui nuolatos gyvenant užsienio valstybėje.

9. Tėvas ir motina kartu privalo:

9.1. Nedaryti kliūčių laikinoms sūnaus kelionėms po Lietuvos Respubliką ar į užsienio valstybę su kiekvienu iš tėvų;

9.2. Iš anksto telefonu ar kitomis nuotolinio ryšio perdavimo priemonėmis informuoti vienas kitą apie planuojamą praleisti kartu su sūnumi savo kasmetinių atostogų laikotarpį. Jeigu planuojamų praleisti kartu su sūnumi abiejų tėvų kasmetinių atostogų laikotarpiai sutampa ir dėl to tėvai nesusitaria, tai sutampantį kasmetinių atostogų laikotarpį praleisti kartu su sūnumi gali tas iš tėvų. kuris anksčiau, šiame punkte nurodytu būdu, pranešė apie savo kitų metų kasmetinių atostogų laikotarpį;

9.3. Informuoti vienas kitą telefonu ar kitomis nuotolinio ryšio perdavimo priemonėmis apie sūnaus laikiną išvykimą iš Lietuvos Respublikos teritorijos bei išvykimo trukmę;

9.4. Bendraujant su sūnumi rodyti abipusę pagarbą ir būti vienodai atsakingais už sūnaus tinkamą auklėjimą ir priežiūrą;

9.5. Būdami su sūnumi ir dalyvaudami jo auklėjime, ugdyme ir visais kitais atvejais nenuteikinėti sūnaus prieš kitą iš tėvų ir jo artimuosius, nepiktnaudžiauti savo teisėmis, jomis naudotis sąžiningai, nenaudoti tėvų valdžios priešingai vaiko interesams, taip pat tinkamai vykdyti savo pareigas dorai auklėti ir prižiūrėti savo sūnų, rūpintis jo sveikata, sudaryti sūnui palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis ir tobulėti;

9.6. Būnant su sūnumi nepiktnaudžiauti alkoholiu ar kitomis, psichiką veikiančiomis medžiagomis.

10. Nei vienas iš tėvų nelaikomi pažeidę šios bendravimo su sūnumi tvarkos nuostatų, jei bendravimo su sūnumi laikotarpis su vienu iš tėvų prasitęsė dėl sūnaus ligos ar kitokios objektyvios ir teisėtos priežasties, nepriklausančios nuo tėvų valios.

Pripažinti S. S. ir R. S. bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe 0,7789 ha ploto namų valdos žemė sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), ir 0,1267 ha komercinės paskirties žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini).

Pripažinti S. S. ir R. S. bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe ūkinį pastatą (pirtį, rekonstrukcija neįregistruota), unikalus numeris (duomenys neskelbtini), pastatytą namų valdos 0,7789 ha žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini).

Ieškovei S. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise priteisti:

1) ½ dalį 0,7789 ha ploto namų valdos žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), ½ dalį jame esančio neįregistruoto, neinventorizuoto ir nepriduoto eksploatacijai gyvenamojo namo, ir ½ dalį pastato – ūkinio pastato (pirties, rekonstrukcija neįregistruota), unikalus numeris (duomenys neskelbtini);

2) virtuvės baldus su integruota buitine technika - orkaite, indaplove, kaitlente;

3) transporto priemonę TOYOTA AURIS, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini)

Pripažinti, kad atsakovui R. S. asmeninės nuosavybės teise priklauso 0,7789 ha namų valdos žemės sklype (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini), esantis nekilnojamasis turtas – statiniai ir inžineriniai įrenginiai, kurių unikalūs Nr.: (duomenys neskelbtini) (gyvenamasis namas), (duomenys neskelbtini) (pastatas - garažas), (duomenys neskelbtini) (pastatas - viralinė), (duomenys neskelbtini) (pastatas – ūkinis pastatas), (duomenys neskelbtini) (pastatas – ūkinis pastatas), (duomenys neskelbtini) (pastatas - šiltnamis), (duomenys neskelbtini) (pastatas – ūkinis pastatas), (duomenys neskelbtini) (pastatas - garažas), (duomenys neskelbtini) (kiti inžineriniai statiniai – kiemo statiniai).

Atsakovui R. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise priteisti:

2) komercinės paskirties, 0,1267 ha ploto žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir šiame žemės sklype esantį neinventorizuotą, nepriduotą eksploatacijai, neregistruotą nekilnojamo turto registre, 450 kv. m. ploto statinį - stoginę;

3) R. S. įmonę, kodas (duomenys neskelbtini), buveinės adresas: (duomenys neskelbtini), kaip turtinį kompleksą, tame tarpe įmonės turtines teises, kompiuterines operacines sistemas ir buhalterinės apskaitos programas ir įmonės apskaitoje esantį ir jos vardu viešuosiuose registruose registruotą turtą: 1) medienos keturpuses stakles, 2) šlifavimo mašiną „Makita“, 3) priekabą „Brenderup“, 4) stakles „Dewalt”, 5) autokrautuvą „Hyster“, 6) daugiapjūkles stakles, 7) medienos smulkintuvą, 8) juostinį gaterį „(duomenys neskelbtini) 9) papildomą įrangą gateriui, 10) stūmoklinį kompresorių „Walter“ 11) cikloną SPA 1100, 12) stakles „Proofy“, 13) skersavimo pjūklą „Kapex“ 14) traktorių „Crasfaman“; 15) automobilį Toyota RAV – 4, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini)

4) kilnojamuosius daiktus - šaldiklį „Whirpool“, šaldytuvą „Beko“, automobilio bagažinę, guminę valtį, televizorių „Philips“, senovinę kampinę spintą su užraktais.

Priteisti ieškovei S. S. vaikų baldus (dvi sofas).

Priteisti ieškovei S. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 25 416,21 Eur (dvidešimt penkių tūkstančių keturių šimtų šešiolikos eurų ir 21 ct) piniginę kompensaciją iš atsakovo R. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) už atsakovui R. S. priteistą didesnės vertės turtą natūra ir bendro turto sumažinimą.

Priteisti iš atsakovo R. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1 762,50 Eur (vieną tūkstantį septynis šimtus šešiasdešimt du eurus ir 50 ct) bylinėjimosi išlaidų ieškovės S. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai.

Priteisti iš ieškovės S. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 674,00 Eur (šešių šimtų septyniasdešimt keturių eurų ir 00 ct) žyminio mokesčio ir 27,85 Eur (dvidešimt septynių eurų ir 85 ct) procesinių dokumentų siuntimo išlaidų, įmokos kodas 5660.

Priteisti iš atsakovo R. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 1151,00 Eur (vieno tūkstančio vieno šimto penkiasdešimt vieno euro ir 00 ct) žyminio mokesčio ir 27,85 Eur (dvidešimt septynių eurų ir 85 ct) procesinių dokumentų siuntimo išlaidų, įmokos kodas 5660.

Grąžinti ieškovei S. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 500,00 Eur (penkių šimtų eurų ir 00 ct) avanso dalį už ekspertizę, sumokėtą į teismo depozitinę sąskaitą 2019 m. rugsėjo 9 d. „Swedbank“, AB banko mokėjimo nurodymu Nr. 332.

Laikinąsias apsaugos priemones (turto areštą) taikytas Panevėžio apylinkės teismo 2018 m. liepos 12 d. ir 2018 m. liepos 16 d. nutartimis, bei 2019 m. rugpjūčio 27 d. nutartimi nustatytus draudimus atlikti veiksmus palikti galioti iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Sprendimas per 30 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose.

Teisėja Alvida Jasaitytė - Pralgauskienė