- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2019-10-22
- Bylos Nr.
- 1-490-620/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-30268-2018-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Loreta Kukelkienė
- Kaltinamasis
- R. S.
- Nukentėjusysis
- I. S.
dalyvaujant prokurorams Irenai Pšalgauskienei, Renaldui Žaliui, Dianai Suvaizdytei-Makšimienei,
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Telšiuose, Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, aukštesniojo išsilavinimo , nedirbantis, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
R. S., 2018 m. birželio 25 d. , apie 15.00 val., namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), tyčia sugriebęs už dešinės rankos tampė bei spyrė į dešinę ranką savo artimui giminaičiui- sūnui I. S., taip smurtaudamas sukėlė nukentėjusiajam I. S. fizinį skausmą ir padarė dešinės rankos minkštųjų audinių sumušimą- nežymų sveikatos sutrikdymą .
Kaltinamasis R. S. kaltu neprisipažino ir parodė, kad nesutinka su pareikštu kaltinimu. Visas konfliktas prasidėjo dėl to, kad su sutuoktine nusprendė skirtis. Pastebėjo, kad iš namų pradėjo dingti daiktai, dviračiai, dokumentai, nuotraukos. Norėdamas tai sustabdyti, jis specialiai užrakino namo duris. Sutuoktinė pradėjo negrįžti vakarais arba grįžta naktį, neskambina. Jam nežinant sutuoktinė susirado butą ir išsikraustė, kartu pasiėmė mažametį sūnų. Kai prasidėjo įvykio diena, sutuoktinė specialiai susikvietė savo draugus, sūnų, t.y. daug liudininkų, bandė iškrapštyti jį , kad galėtų išsinešti likusius daiktus . Pirmas paskambino policijai, kurios pareigūnams sakė, kad neduos išsinešti paskutinių daiktų, kol nebus teismo sprendimo skyrybų byloje. Rašė pareiškimą dėl psichologinio spaudimo. Viskas vyko apie dvi su puse valandos. Sūnus I. lakstė aplink namą bandydamas patekti į vidų. Viskas prasidėjo nuo garažo vartų. Sūnus I.bandė juos pakelti su metaliniu strypu ,o policijos pareigūnai nieko nedarė, nes niekam neduota teisė laužyti turtą. Kai jis pabandė iš sūnaus atimti „montiruotę“, prie jo prišoko policininkas , kuris netoliese stovėjo ir atitraukė. Policininkas klausė tuo metu jo sūnaus, ar šitas veiksmas sukėlė jam fizinį skausmą. Sūnus pasakė, kad ne, neskauda. Aplinkiniams pasakė, kad dar ne laikas jį sulaikyti. Jis buvo blaivus, nesmurtavo, nepamena , kad sakytų keiksmažodžius, ar vaikytų žmoną, elgtųsi agresyviai. Jis sutiko įleisti sūnų į namą, kad pabaigtų tą konfliktą, jis pasiimtų savo daiktus ir būtų ramybė, visi išvažiuotų. Įėjus su sūnumi į namus, jis užrakino duris, kad nepatektų kiti. Sūnus iš karto nubėgo į antrą aukštą, o jis nuėjo iš paskos. Jis pradėjo filmuoti, kad jei antrą kartą vėl važiuos daiktų pasiimti, matytų ką kas ėmė. Pradėjo filmuoti nuo sūnaus kambario, nes jis pirmas įėjo į savo kambarį. Sūnus susikrovė daiktus viename kambaryje, atėjo į kitą. Pabaigė krauti „Lego“, apsisukęs užsimetė tašes . Sūnaus nieko neklausinėjo, o jis klausė kur jo apdovanojimai. Čia ne jo reikalas, kur apdovanojimai yra .Nutraukė filmavimą kai sūnus jau susirinko daiktus ir leidosi žemyn. Jam taip pasirodė, kad jis eis į namo apačią, tačiau pakeliui dar įlindo į brolio kambarį. Jis bandė paimti sūnų už rankos kito vaiko kambaryje, bet tai , jo nuomone, nėra smurtas. I. išsitraukė savo ranką, kambaryje apsižvalgė, o tada pro jį , pro šoną praėjo per duris. Tai buvo kai jis vienoje rankoje laikė telefoną, o su kita ranka bandė jį sustabdyti. Mano, kad tas paėmimas už rankos fizinio skausmo negalėjo sukelti. Tada jis sustabdė, pasakė, kad čia ne jo kambarys ir jis neturi ten eiti. Jokios prievartos tenai nebuvo. Kambaryje I. apsisuko, apsidairė ir išėjo. Nulipo žemyn, per stalą pasiėmė vaistų dėžutę. Jis buvo atsistojęs šalia, ištraukė tą dėžutę, nes ir jam reikalingi vaistai. Sūnus stengėsi jos neduoti, o jis stengėsi juos ištraukti, nes ten buvo bendri šeimos vaistai ir tie vaistai iškrito po kambarį. Jis neminėjo, kad paima tik brolio vaistus. Jie dar susižvalgė, o sūnus apsisukęs dar į garažą nubėgo , o paskui pro duris į lauką. Sūnus nesilenkė imti tų vaistų nuo grindų, jam į ranką nespyrė. Kai sūnus išėjo pro duris, galvojo, kad tuo viskas ir pasibaigė , bet atėjo du policijos pareigūnai ir paaiškino, kad jį sulaiko, nes smurtavo, tik spėjo namo duris užrakinti. Mano, kad sūnus pamelavo, kad būtų pagrindas jį sulaikyti, išvežti, kad galėtų pasiimti daiktus. Anksčiau santykiai su sūnumi buvo normalūs. Su nukentėjusiojo pareikštu civiliniu ieškiniu nesutinka. (3t., b.l.183-185).
Nors R. S. savo kaltės padarius nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, nepripažino, tačiau ji visiškai įrodyta:
Šalies argumentai
Nukentėjusiojo I. S. 2018-06-25 protokolu-pareiškimu, kuriame I. S. nurodė, kad 2018-06-25 apie 15.00 val. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini) jo atžvilgiu smurtavo tėvas R. S.. Jis stipriai griebė ranka už dešinės rankos, stumdė, spyrė į dešinę ranką, dėl to jautė stiprų fizinį skausmą. (1 t., b.l. 16 ).
Nukentėjusiojo I. S. parodymais duotais ikiteisminio tyrimo teisėjui (1 t., b.l. 77-79), taip pat teisiamojo posėdžio metu duotais paaiškinimais, kad 2018 m. birželio 19 ar 20 d. išvažiavo į stovyklą, į kurią pasiėmė tik būtinus daiktus, kurių reikėjo stovykloje, nes galvojo, kad grįšiu namo. Birželio 24 d. vakare grįžęs iš stovyklos, susitarė su draugu I. P. ir mama S. S., kad važiuos pasiimti daiktų į namus. Tuo metu jau mama iš šeimos namų buvo išsikrausčiusi. Birželio 25 d. jie visi trys, apie 11 val., nuvažiavo į namus. Mamos advokato ir tėčio advokato buvo sutarta, kad jie galės nuvažiuoti į namus, pasiimti daiktų. Apie 11 val. atvykus ten dar buvo jo senelis V., kuris greitai ,po kokių 20 min., pasišalino . Tėčio namuose tuo metu nebuvo. Mama dar paskambino advokatui, paklausti, kodėl jo čia dar nėra. Kiek suprato, tėtis buvo tuo metu pas advokatą. Apie 11:30 val. bandė atsirakinti namo paradines duris, bet neišėjo rakto įkišti, nes kitas raktas buvo iš vidaus. Garažas taip pat buvo užrakintas iš vidaus, o namo galinių durų rakto neturėjo, kuris buvo tik vienas ir jį turėjo tėtis. Jie į namus negalėjo patekti. Apie 12:30 val., atvažiavo tėtis R. S.. Jie bandė susitarti, kad atvažiavo ir nori pasiimti daiktų, bet tėtis buvo nusiteikęs negeranoriškai. Jis vijo I. P. iš kiemo, nurodydamas, kad jis čia nelaukiamas, jog dingtų iš jo. Su mama teigė, kad jis yra jų svečias, gali įeiti, jį pakvietė į savo namus, kurie priklausė tiek mamai, tiek tėčiui. Mama daugiau kalbėjo su tėčiu. Paskui tėtis pradėjo vaikyti mamą, bandė apipilti ją su kibiru vandens. Vėliau pasiėmė pagalį, su juo terasoje sudaužė vazoną. Kaip suprato iš jo elgesio, jis nebuvo nusiteikęs geranoriškai. Prieš 13 val. ir tėtis , ir mama skambino policijai. Po 20 min. atvažiavo pirmas policijos ekipažas. Jie nelabai ką galėjo padaryti, kad juos įsileistų į vidų, nes nelabai išėjo susikalbėti su tėčiu. Kol tėtis rašė policijai pareiškimą, kad jie naudoja psichologinį smurtą, jis bandė atidaryti garažo vartus .Pasiėmė metalinį strypą, kuris buvo šalia garažo. Žinojo, kad garažas iš vidaus yra mechaniškai užrakinamas iš vienos pusės, tai bandė strypą įkišti į visiškai priešingą pusę, kad kuo daugiau pakelti kitą garažo pusę, jog galėtų patekti į namus. Jų tėtis neįsileido, o reikėjo jiems pasiimti savus daiktus. Kol jis bandė su strypu pakelti garažo vartus, pamatė tėtis ir jį griebė už nugaros , stipriai nutempė. Stipraus fizinio skausmo kaip ir nepatyrė, bet tėtį nutraukti nuo jo padėjo pareigūnai. Mano, kad gal tuo metu nieko ypatingo nejautė, nes buvo didelis stresas , nesitikėjo, kad tokie veiksmai iš tėčio gali būti . Dar prieš bandant patekti pro garažą į namus, buvo atvykęs ir kitas policijos ekipažas. Mano, kad policininkai išsikvietė kitą ekipažą, kriminalistą. Prieš atvykstant kriminalistui, prieš antrą valandą dienos atvyko ir šeimos draugai D., I. S.. D. S. su pareigūnu, ar vienas, tarėsi su tėčiu, kad įleistų pasiimti daiktų jį vieną. Mama ir brolis buvo jau ir išsikraustę, jie šiek tiek tų daiktų jau buvo pasiėmę, kad galėtų gyventi. Jam būtinai reikėjo pasiimti savo rūbus, higienos priemones. D. S. sutarė su tėčiu, kad jį įsileistų, bet su tėčio iškelta sąlyga, kad visi pasitrauks kuo toliau nuo namo, ar už namo ribų, jog tik jis vienas turės eiti į vidų. Jis tada su draugu I. P. susitarė, kad jis paskambins jam, jei kažkas įvyktų viduje, o jis vienu žodžiu šauksis pagalbos, jei bus gyvybei problemos. Jis nežinojo kas gali įvykti. Draugą pasikvietė tikslu, kad padėtų išsinešti jo daiktus bei dėl saugumo, kad būtų nešališkas žmogus. Draugas jam paskambino ir jis įsijungė garsiakalbį, telefonas buvo kišenėje, nežino kiek draugas girdėjo per tą kišenę. Į namo vidų įėjo apie 13:30 val. ar 13:40 val. Jis turėjo tašę ir porą maišų susidėti savo daiktams. Įėjus į vidų, jis pirmiausia nuėjo iki pakabos, kuri yra prie durų rūbams kabinti. Ten buvo mamos vaistai, kuriuos paėmė. Tada užlipo į antrą aukštą, į savo kambarį, ten susidėjo savo daiktus. Tuo metu kai jis rinko ir dėjo savo daiktus, tėtis pastoviai stovėjo jam už nugaros ir pradėjo filmuoti, šiek tiek komentavo ką jis daro. Prašė to nedaryti, kad pasitrauktų į šalį, nes ir taip didžiulė įtampa, kai esi varomas iš namų ir dar tave filmuoja. Susidėjo savo kambaryje rūbus, šiek tiek mokyklos dokumentų, dar ieškojo savo apdovanojimų, kuriuos yra gavęs iš plaukimo, bet niekur nerado. Išėjo į rūbinę, ten susidėjo dar savo daiktus, ten tuo pačiu taip pat ieškojo savo apdovanojimų ir tada grįžo į neužbaigtą įrenginėti tėvų miegamąjį. Tėvų miegamajame susirinko savo kolekcinius „ Lego“ ir šiek tiek dokumentų. Tuo metu pradėjo agresyvėti tėčio elgesys, kad jis pasiėmė savo dokumentus, iš jo tėtis pradėjo juos griebti. Filmuota buvo iki tol, kol suagresyvėjo tėčio veiksmai ir tuo pačiu žodžiai. Jis tada pasiėmė tuos popierius ir išėjo į brolio kambarį. Įėjus į brolio kambarį, tėtis griebė jį už dešinės rankos, pradėjo tampyti, bandė ištempti iš kambario, pajuto fizinį skausmą. Jis šaukė: „kad čia ne tavo kambarys, neturi teisės čia eiti“. Jis ieškojo savo apdovanojimų, turėjo tikslą juos pasiimti, be to ten buvo pridėta ir daugiau jo kolekcinių „Lego“, kuriuos norėjo pasiimti. Buvo bandyta ištempti jį iš to kambario, tiek už dešinės rankos ir alkūnės, jam buvo griebta ir tampyta ties ta vieta, kur tik vėliau pastebėjo , jog suplyšo marškiniai. Jis išsivadavo, pasiėmė savo daiktus. Nusileidęs į namo apačią dar turėjo tikslą susirasti jo apdovanojimus, paimti broliui vaistus, nes brolis sirgo. Žinojo, kad ant šaldytuvo yra tie vaistai. Virtuvėje paėmė vaistų dėžutę, kuri yra medinė, „bliūdelio“ formos ir ją paėmęs ieškojo vaistų, bet tėtis iš už nugaros jam tą vaistų indelį išmušė, kad vaistų nepaimtų. Vaistai pariedėjo po stalu į kitą jo pusę. Jis apėjo stalą ir dešine ranka bandė siekti paimti reikiamus vaistus, nes matė kur jie nukrito. Jis pritūpdamas ir lenkdamasis, bandė imti vaistus su dešine ranka, ji buvo priešais ištiesta su nykščiu nuleistu žemyn , kad paimti. Pirštai nukreipti į priekį ir žemyn. Ranka spyrio metu nuo grindų buvo 10-15 cm. Stalas buvo jam iš dešinės pusės, tėtis greitai apibėgo iš kitos stalo pusės. Tėtis stovėjo jam iš kairės pusės ir spyrė su koja jam į ranką, kad neimtų tų vaistų. Tėtis buvo su batais ir jam pataikė į išorinę plaštakos dalį ,kuri paskui ištino. Paskui dar ir vaistus nuspyrė, kad jis jų tikrai nepaimtų, sakė, kad „čia negyvename, turite pinigų ir nusipirksite sau vaistus“. Pradėjo išeidinėti iš namų, dar nuėjo į garažą pasižiūrėti ,ar ten nėra apdovanojimų, bet suprato, kad nebeverta ieškoti, kad gali įvykti kažkas daugiau, todėl kuo greičiau iš namų išėjo. Išėjus iš namų , priėjo prie policijos pareigūnų ir jiems pasakė, kad tėtis jam spyrė ,tempė už rankos, skaudėjo. Apie tai papasakojo ir mamai S. S., draugui I. P., šiek tiek vėliau D. ir I. S., nes jie buvo jau už pusės kilometro nuo namų. Visi klausė tėčio nurodymo išeiti už namų ribų. Dvi mašinos stovėjo grynai už namo ribų, o kitos dvi prie vartų, dar namo ribose, už kokių 50 m .Išėjęs taip pat pastebėjo dešinėje rankoje, jog virš alkūnės buvo suplyšę marškiniai. Įplėšta buvo gana daug. Jis išėjęs iš namų, iš karto pasižiūrėjau į tą vietą, nes jam buvo griebta, skaudėjo. Iš stovyklos grįžus marškiniai suplyšę nebuvo. Plaštakos išorinė dalis buvo patinusi, o po to buvo šiek tiek pamėlynavusi. Tą patinimą matė mama, kitą dieną ekspertas. Vakare buvo susitikę su D. ir I. S., kurie taip pat matė , kad jo ranka patinusi, o po to buvo šiek tiek pamėlynavusi. Nukentėjusysis nurodė, kad anksčiau, gal kokį pusę metų iki to įvykio, santykiai su tėčiu buvo pakankamai padorūs, ypatingai sukonfliktavę nebuvo, nors jie nebuvo labai artimi. Kiek atsimena, maždaug prieš metus iki įvykio buvo jo pusbrolio vestuvės, tėtis buvo gerokai išgėręs, jį tėtis vaikėsi gana agresyviai, buvo daugiau žmonių. Jis pasakė ramiai, nes buvo gerokai išgėręs ir buvo gėda. Šio įvykio metu buvo tėtis blaivus, nes atvažiavo su mašina. Taip nusiteikusį tėtį matė ir 2018 m. gegužės 30-31 naktį . Jam buvo repeticija, kuri ilgai užsitęsė. Mama su broliu atvažiavo jo pasiimti, jie dar laukė kol viskas pasibaigs. Pabaigė repetuoti apie pusė pirmos nakties. Parvažiavo namo, o vartai buvo užrakinti. Bandė atrakinti duris, nepavyko. Paskui galiausiai išstūmė adatą, kuri buvo užkišta iš vidaus. Įėjus į namus buvo išmėtyti popieriai, netvarkinga. Tėčio buvo antrame aukšte. Jis buvo virtuvėje apačioje. Po kokių penkių minučių nusileido tėtis, gerokai išgėrę ir į jo galvą paleido stiklinę. Ji praskriejo per kokius 5-10 cm. pro šalį. Baisiai išsigando, bandė tai pasakyti policijos pareigūnams, kuriuos prieš tai išsikvietė negalėdami patekti į namus. Pareigūnai tada realiai nieko nepadarė, nes jis nebuvo sužalotas, smurto nepatyrė. Policijos pareigūnai bandė pasikalbėti, nuraminti. Mama išsikraustė iš namų, nes tėtis elgėsi neadekvačiai, popierius mėtė, psichologiškai buvo nesaugu. Asmeninių priežasčių apkalbėti tėtį neturi. Tėvai skiriasi, jis su mama negyvena, stengiasi į tėvų santykius nesikišti. Jis gyvena Kaune. Po to su tėčiu nebendravo, tarpusavio santykių nesiaiškino. Tik Kūčių naktį telefonu gavo žinutę iš tėčio. Žinutės tekstas maždaug : „ tu esi šunsnukis, negalvojau, kad užauginau tokios žemos moralės sūnų, būk prakeiktas“. Mano, kad jo marškinių rankovė, kuriuos jis gavo iš dėdės ir jie buvo jau dėvėti, galėjo plyšti tuomet, kai tėtis griebė jį už nugaros atidarant vartus kieme , bet jis tuomet į tai visiškai nekreipė dėmesio, nes buvo streso, šoko būsenoje, apie tokius dalykus negalvojo. Kai bandė atidaryti vartus ir tėtis ištraukė strypą, nepajautė fizinio skausmo, o kai iš brolio kambario tėčio buvo nutemptas už rankos, pajautė fizinį skausmą. Patirto fizinio skausmo pasekmes jautė tą dieną, kitą dieną, patinusi ranka, skaudėjo, negalėjo ramiai grįžti į savo namus, kur 18 metų gyveno, mano ilgam atsilieps psichologinis sunkumas.(3t., b.l.169-175).
2018-06-26 specialisto išvada Nr. G 798/2018 (05) , kurioje užfiksuoti duomenys, kad dešinės plaštakos minkštųjų audinių sumušimas I. S. padarytas kieto buko daikto poveikyje, galimai aplinkybėse nurodytu laiku, t.y. 2018-06-25. Sužalojimas I. S. padarytas vieno smūgio pasekoje. Sužalojimas I. S. padarytas pašalinės jėgos poveikyje. R. S. veiksmai sukėlė I. S. fizinį skausmą. I. S. nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymas. (1 t., b.l. 87).
Eksperto G. S. parodymais, kuris apklaustas teisiamojo posėdžio metu pateiktą išvadą byloje palaikė. Paaiškino, jog nukentėjęs buvo atvykęs pas jį, gavo užduotį atlikti tyrimą. Jam parodė ranką, apžiūrėjo, paskaitė tyrėjo pateiktas įvykio aplinkybes. Išvadą darė kitą dieną po įvykio, o ją grindė tuo, kad plaštakos nugariniame paviršiuje buvo lokalus ribotas patinimas (centro nėra), kurį palietus skauda, žmogus reaguoja. Mėlynės, nubrozdinimo, žaizdos, tuo momentu kada matė ekspertas, nebuvo. Taip atrodo, kai yra suduodamas smūgis daiktu, kuris yra bukas, smailas, kietas daiktas. Pagal situaciją , tai galėjo batu apmautos kojos smūgis. Buvo vienas smūgis, lokalizacija viena, daugiau kitose vietose sužalojimų nebuvo. Paaiškino, kad plaštaka turi delninį ir nugarinį paviršių. Plaštakos nugariniame paviršiuje buvo sužalota, o ne delne, negalima pasakyti smūgis buvo iš kairės, ar iš dešinės, ar tiesiai. Buvo spirta į plaštakos nugarinę dalį. Sužalojimas nukentėjusiajam padarytas vieno smūgio pasekoje, pašalinės jėgos poveikyje .Pašalinė jėga reiškia ne paties žmogaus kokios tai vidinės būsenos sukėlė patinimą, tai yra poveikis iš išorės .Kitokių sužalojimų , kurie leistų pasakyti kryptį, ar iš kurio šono, nebuvo (3 t., b.l.175-176).
Liudytojos D. P. parodymais, kuri nurodė, jog yra Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato patrulių kuopos patrulė. Paaiškino, jo buvo gautas moters pranešimas, nes nori pasiimti savo daiktus. Su kolega K. nuvykus į vietą buvo savininkas ir policiją kvietusi moteris. Aiškino, kad tarp jų vyksta skyrybos, nori , kad jie padėtų paimti reikalingus daiktus. Prieš tai, kai jie atvažiavo, buvo dar vyras ir moteris. Jie dar iškvietė kitą ekipažą, nes buvo neaiški situacija .Tačiau tas vyras kategoriškai neįsileido į namus nei moters ,nei jų . Sūnaus neįleido įeiti į namus, jis bandė patekti pro garažo vartus. Sūnus bandė pakelti garažo vartus su kažkokiu daiktu, o tėtis neleido .Tik vėliau sutiko įsileisti į namo vidų sūnų. Sūnus įėjo kartu su tėvu. Namo viduje buvo apie 20 minučių. Jie buvo lauke, netoli namo, o visi kiti tėčio iniciatyva buvo už tvoros prie kelio. Kiek atsimena buvo jo draugas, įsijungė jis telefoną, kad jei ką tėvas darytų sūnui, ar kiltų pavojus, kad būtų tiesiog girdima kai jis įėjo į namą. Po to sūnus grįžo, jis paaiškino, kad tėtis su juo apsistumdė ,ar pasitampė. Matėsi, kad sūnaus marškiniai buvo suplėšyti. .Sūnus parašė pareiškimą. Jis jiems teigė, kad namo viduje jis pajuto fizinį skausmą, todėl vyrą sulaikė ir išvežė į policijos komisariatą. Patvirtino savo parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu, kad 2018-06-25 pagal numatytą darbo grafiką dirbo ekipaže "1708" kartu su kolega M. K.. Apie 12.47 val. gavo iš operatyvaus valdymo užduotį nuvykti adresu (duomenys neskelbtini), pagal smurtą artimoje aplinkoje. Nuvykus minėtu adresu, juos pasitiko privataus namo kieme moteris, kuri prisistatė, tačiau dabar ji jos jau nei pavardės, nei vardo neatsimena. Kieme buvo dar jos sūnus ( gal apie 18 metų amžiaus, vardo ir pavardės irgi jau neatsimena), sūnaus draugas ( gal apie 18 metų amžiaus, vardo ir pavardės irgi jau neatsimena) ir dar viena pora vyras ir moteris vyresnio amžiaus ( gal apie 40 metų amžiaus, jų vardų ir pavardžių irgi jau neatsimena). Taip pat dar buvo vienas vyriškis, kaip suprato, tai tos pasitikusios moters sutuoktinis. Kai jie nuvyko, tai ten tuo metu dar buvo tik žodinis konfliktas, jokio smurto prieš nieką nebuvo panaudota. Atsimena, kad abu jaunuoliai su savo mobiliais telefonais ar filmavo, ar tik darė garso įrašą, toje konfliktinėje situacijoje. Kai jie su kolega nuvyko, tai tarp visų susirinkusių vyko konfliktas, kurio pagrindiniai dalyviai, galima sakyti buvo: ta juos pasitikusi moteris ir jos sutuoktinis, kadangi tarp jų vyksta skyrybų procesas. Moteris aiškino, kad su savo sūnumi ir jo draugu atvyko pasiimti savo asmeninių ir būtinų daiktų ( jie aiškino, kad gyvena kitur, Panevėžio mieste). Tačiau tos moters sutuoktinis nenorėjo įsileisti sūnaus ir savo sutuoktinės į namus. Dar ta moteris, kaip jie išsiaiškino pasikvietė dar ir savo draugus, tai tą vyresnio amžiaus porą. Kai jie su kolega atvyko, tada sutarė su namų šeimininku, kad jis įleis į namą savo sūnų ir jie abu užėjo į namo vidų. Jie su kolega liko kieme, kiti to įvykio dalyviai išėjo iš kiemo ribų. Jaunuolis pasakė, kad jis savo tėvo nebijo, tai yra ir jo namai, jie su kolega namo viduje nereikalingi bei gali likti kieme. Vyriškis su sūnumi užėjo į namo vidų, po gal 20 minučių abu vyrai išėjo iš namo. Namo viduje nesigirdėjo jokio triukšmo. Kai abu vyrai, tėvas ir sūnus išėjo iš namo, tada ji pastebėjo, kad jaunuolio marškiniai yra suplėšyti, o tiksliau buvo suplėšyta marškinių rankovė (kuri tiksliai rankovė buvo suplėšyta, ji jau dabar neatsimena). Tiksliai neatsimena, kuris iš jų ( ji ar kolega), paklausė „kas nutiko“. Jaunuolis paaiškino, kad tėvas jį patampė už rankos ir taip suplėšė jo marškinius bei jis dėl to tampymo patyrė fizinį skausmą. Dar jaunuolis sakė, kad jam tėvas spyrė į ranką su koja ( į kurią ranką jau neatsimena). Akivaizdžiai ant jaunuolio nesimatė jokių smurto žymių, tik matėsi, kad suplėšyti jo marškiniai. Apie situaciją pranešė budėtojams, o tada budėtojai į įvykio vietą – pas juos atsiuntė operatyvinę grupę. Smurtautojui jie su kolega nustatė blaivumą – jis buvo blaivus ( 00:00 promilės). Smurtautoją jie su kolega sulaikė ir pristatė į policijos komisariatą. (2 t., b.l. 29-30).
Liudytojo M. K. parodymais, kuris apklaustas teismo posėdžio metu prašė vadovautis ir patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kad 2018-06-25, jis pagal numatytą darbo grafiką dirbo ekipaže "1708" kartu su kolege D. P.. Panašiai apie 12.47 val., gavo iš operatyvaus valdymo skyriaus užduotį, nuvykti į (duomenys neskelbtini). Kai su D. P. nuvyko minėtu adresu, tai yra (duomenys neskelbtini). - tai buvo privatus namas. Bevažiuojant minėtu adresu, gavo iš operatyvaus valdymo skyriaus antrą pranešimą tuo pačiu adresu. Vienas pranešimas buvo, kad „ vyksta skyrybų procesas, sutuoktinis neatiduoda daiktų“ ir antrasis pranešimas buvo „ sutuoktinė naudoja psichologinį smurtą, provokuoja“. Kuris pranešimas buvo pirmas, jau tikrai nepasakys, nes neatsimena. Kai nuvyko minėtu adresu, tai matė, kad namo teritorija buvo aptverta tvora. Kai privažiavo prie minėto namo, vyriškis (vėliau, kaip suprato, tai buvo pranešėjas, kuris teigė, kad sutuoktinė naudoja prieš jį psichologinį smurtą) atidarė vartus į kiemą, todėl įvažiavo su specialiu tarnybiniu automobiliu. Kieme buvo taip pat to vyriškio sutuoktinė, kuri jam ir kolegei paaiškino, kad jos sutuoktinis nenori atiduoti jai daiktų. Ji sakė, kad vyksta skyrybų procesas ir ji su vaiku gyvena Panevėžio mieste, kitoje vietoje, nei sutuoktinis. Taip pat kieme buvo ir du jaunuoliai, kaip vėliau suprato, tai minėtų sutuoktinių ( tarp kurių vyksta skyrybų procesas) sūnus ir to sūnaus draugas. Jaunuoliai buvo apie 18-19 metų amžiaus. Netrukus, po to, kaip jie atvyko į iškvietimą, čia atvažiavo dar viena sutuoktinių pora. Kaip vėliau suprato, tai atvyko šeimos buvę draugai - kaimynai, kurie šiai dienai palaiko moters pusę. Kaip tie žmonės atrodė jis jau nebeatsimena, jų nepažintų. Taip pat gali pasakyti, kad tie atvykę asmenys nenurodė savo vardų ir pavardžių. Kai jie su kolege atvyko į įvykio vietą, tai nuvyko, tai ten tuo metu dar tarp ten buvusių asmenų vyko tik žodinis konfliktas, nebuvo matyti akivaizdžių smurto žymių pas ten buvusius asmenis, taip pat niekas nesiskundė, kad prieš ką nors iš ten buvusių būtų buvęs panaudotas fizinis smurtas. Atsimena, kad abu jaunuoliai su savo mobiliais telefonais ar filmavo, ar tik darė garso įrašą, toje konfliktinėje situacijoje. Moteris aiškino, kad su savo sūnumi ir jo draugu atvyko pasiimti savo asmeninių ir būtinų daiktų. Moters sutuoktinis nenorėjo įsileisti sūnaus ir savo sutuoktinės į namus, pasiimti daiktų. Su kolege bandė padėti išspręsti sutuoktinių konfliktą ir sutarė, kad namo šeimininkas įleis į namą savo sūnų ir jie abu užėjo į namo vidų. Jie su kolege liko kieme, o kiti sutuoktinės ir šeimos draugai bei sūnaus draugas turėjo (taip reikalavo tas namo šeimininkas) išeiti iš kiemo, tai yra už vartų ir laukti kol pats namo šeimininkas ir jo sūnus išeis iš namo. Jaunuolis įeidamas į namo vidų, pasakė, kad jis savo tėvo nebijo, tai yra ir jo namai ir nori eiti į namo vidų kartu su tėvu, dviese. Vyriškis su sūnumi užėjo į namo vidų, po gal 20 -30 minučių abu vyrai išėjo iš namo. Kai abu vyriškiai buvo namo viduje, tai tuo metu lauke nesigirdėjo iš namo jokio triukšmo. Kai abu vyrai, tėvas ir sūnus išėjo iš namo, tada jo kolegė pastebėjo, kad jaunuolio marškiniai yra suplėšyti. Kolegė paklausė jaunuolio „kas atsitiko?’. Tada, jis atkreipė dėmesį ir pamatė, kad suplėšyta jaunuolio marškinių rankovė, tačiau kuri tiksliai rankovė buvo suplėšyta, jis jau dabar neatsimena. Jaunuolis paaiškino, kad tėvas jį patampė už rankos ir taip suplėšė jo marškinius bei jis dėl to tampymo patyrė fizinį skausmą. Dar jaunuolis sakė, kad jam tėvas spyrė į ranką su koja, tačiau į kurią ranką jaunuolis sakė, kad jam įspyrė - dabar jau neatsimena. Akivaizdžiai ant jaunuolio nesimatė jokių smurto žymių, tik matėsi, kad suplėšyti jo marškiniai. Kokios spalvos buvo marškiniai ir kaip jie atrodė, jis neatsimena. Apie situaciją pranešė budėtojams. Budėtojai į įvykio vietą – pas juos atsiuntė operatyvinę grupę. Smurtautoją jie su kolega sulaikė ir pristatė į policijos komisariatą. (2 t., b.l. 35-36).
Liudytojos S. S. parodymais, kuri apklausta teisiamojo posėdžio metu paaiškino, jog ji yra R. S. žmona ir I. S. mama ir sutiko duoti parodymus byloje. 2019 m. birželio 20 d. ryte ji buvo priversta išsikraustyti iš namų, nes gyventi namuose nebebuvo saugu, dalyvavo policija, sutuoktinio veiksmai tikrai jau buvo peržengę visas ribas .Kai ji su vienu iš savo jaunesnių sūnų išsikraustė iš namų, vyresniojo sūnaus I. nebuvo, nes jis buvo išvykęs į stovyklą. Prieš kelias dienas iki 2018-06-25 ji buvo padavusi ieškinį dėl santuokos nutraukimo. 2018-06-25 ji su savo atstovu advokatu D. T. 9 val. ryte buvome pakviesti pokalbiui dėl taikaus sprendimo skyrybų byloje pas atstovą K. kontoroje , kuris prisistatė, kaip R. S. advokatas civilinėje byloje. Pokalbyje dalyvavo atstovai ir ji , o jos sutuoktinis R. S. neatvyko. Kai buvo pas advokatą, ji pasakė, kad sūnus I. grįžo iš stovyklos ir nori pasiimti savo asmeninius daiktus. Kai vyko jos išsikraustymas, buvo pakviesti draugai S., tai R. S. neleido paimti I. daiktų, o ji pasiėmė tik kažką minimaliai Ji dalyvaujant pokalbyje dviem advokatams nurodė, jog sūnus I. planuoja važiuoti pasiimti daiktų 2018-06-25 dieną. A. K. sakė, kad jie turi tokias teises, nes jų namai , o apie asmeninių daiktų pasiėmimą negali būti ir diskusijos. Ji paskambino I. ir pasakė, jog važiuos pasiimti jo daiktų, prisijungs ir ji, nes yra suderinta su advokatais, kad jie tą dieną atvažiuoja. Ji kartu su sūnumi I. nuvažiavo į savo namus, rado žvejojantį senelį. Dar kartu važiavo I. draugas I., jie taip buvo sutarę, nes jų santykiai senokai nebuvo labai geri. R. S. turi savybę viską neigti, užprotestuoti. Nuvažiavus nebuvo jos sutuoktinio R. S.. Jam paskambino ir pasakė, kad jau atvažiavo ir negali įeiti į namus , durys buvo užrakintos iš vidaus, nuo vartų buvo atjungta elektra, negalėjo pakelti su pulteliu. Lauko durys buvo užrakintos iš vidaus ir jie niekaip negalėjo įkišti rakto. Mano, kad R. S. buvo išėjęs pro katilinės duris , bet jie katilinės raktų neturėjo. Senelis pasišalino iš karto, pasakęs, kad kažkas pas juos čia vyksta. Ji persimovė batus, palaistė šiltnamį, tik negalėjo pateikti į namą. Grįžo R. S., bet pamatė, kad yra I., I. draugas ir puolė prie jo, pradėjo vyti iš jų kiemo , sakė jam liudytojų nereikia. Ji pasakė, kad I. yra jų svečias, kad čia yra jų namai, kad jis liks. Pokalbiai vyko pakeltu tonu. Kai ji bandė nusiskinti levandų, R. pačiupo pagalį ir sudaužė gėlių vazoną, kuris stovėjo prie namo durų terasoje, jis vaikė ją iš gėlyno, pradėjo plūstis, išvadino visokiais dalykais. Tapo aišku, kad niekas gražiuoju daiktų neatiduos, todėl iškvietė policijos pareigūnus .Sužinojo, jog ji buvo anksčiau ,prieš kelias minutes, iškviesta R. S.. Tada paskambino šeimos draugams S., kad atvažiuotų. Policijos pareigūnai stengėsi nesikišti į šeimos santykius. Atvykus policijos pareigūnams R. rėkė, kad jie naudoja psichologinį smurtą. Policijos ekipaže buvo vyras ir moteris, jie išsikvietė dar vieną pareigūną operatyvininką ar kriminalistą. R. S. aiškino, kad yra provokuojamas. Kai atvažiavo S., R. S. labai piktai juos vijo iš kiemo, kad nesikištų, kad jam nereikia liudytojų. Atvykus kitam policijos ekipažui, R. S. teigė , kad ji čia nebegyvena, žino mano kitą adresą. Bandė su R. S. kalbėtis gražiuoju, kad įleistų į namus, nes santuokoje įgytas turtas nebuvo padalintas ir gyvenamasis namas taip pat priklausė ir jai. R. S. sakė, kad neįsileis, nepriklauso, daiktai yra tempiami, vagiami, kad jo kažkokie daiktai yra dingę. R. S. išsireikalavo, kad leistų jam rašyti pareiškimą. Antro ekipažo policininkas, kuris buvo vienas, leido . Jis atsisėdo terasoje rašyti pareiškimą. Jie bendravo su kitais policininkais, galvojo kaip patekti į namus. Prisiminė, kad kai dingsta elektra, galima pakelti garažo vartus ir jie tada atsifiksuoja, galima patekti į namo vidų. Sūnus I. pabandė tą padaryti. R. S. prie jo pripuolė ir žiauriai nustūmė, be to ją vijo iš kiemo. Vėliau su R. S. vyko derybos, kad jis įleistų I., nes jam grįžus iš stovyklos jam reikia pasiimti daiktus, buvo likę vadovėlių, be to ir kitas jų sūnus K.sirguliavo, reikėjo paimti vaistus . Buvo sutarta, kad įleis vieną I., kad jie visi išeis už kiemo vartų, net ir tas atras policijos ekipažas negalėjo likti jų teritorijoje, o jos iš viso net kojos nebūtų ant šitos žemės .Jie sutiko. I. įėjo į namą kartu su jos sutuoktiniu. Jos mašina stovėjo prie garažo, liepė ją patraukti. Mašinas išvarė ant plento, draugai S. pavažiavo toliau. Policijos antras ekipažas stovėjo prie jų sodybos. I. bijojo leisti, bet jai pasakė, kad telefonas bus kišenėje įjungtas jeigu kas, nes I. susiskambino vienas kitam su savo draugu I..Ji išvairavo savo automobilį už vartų, šalikelėje. Jos automobilyje sėdėjo I. P., jie girdėjo garsus, kas vyksta namuose. Pati buvo labai sunerimusi, jaudinosi, netgi bijojo. Girdėjosi ėjimas, traškėjimas, R. necenzūriniai žodžiai, skubino I., keiksmažodžiai. Buvo išlipusi iš automobilio, kalbėjosi su policininkais. Kiek sėdėjo mašinoje, tai girdėjosi kas vyksta, vieną kartą girdėjosi kažkokie garsai kaip susistumdymas, ar dar kažkas, traškesys. Girdėjosi sutuoktinio necenzūriniai žodžiai, I. balso negirdėjo. Po maždaug pusvalandžio pamatė kaip I. išeina iš sodybos, su ryšulėliais, ar taše . Jį matė policininkai ir draugas I. Tada visi išlipo ir pamate , kad I. yra suplėšyti marškiniai. I.pasakė, kad tėtis panaudojo smurtą, kad jis jam spyrė į ranką, kad neleido paimti broliuko žaislų, kad einant į K. kambarį, ar įėjus , jį sustabdė ir griebė už rankos, nutempė, kad čia ne tavo kambarys. Neleido paimti vaistų, kuriuos laikė virtuvėje, medinėje dėžutėje. I. norėjo vaistus paimti, R. griebė tą medinę dėžutę, kuri išvirto ant žemės. I. ėmė buteliuką, kur buvo K. vaistai, tuo tarpu jos sutuoktinis spyrė jam iš kojos į ranką. Sutuoktinis buvo apsiavęs batu. I. pajuto fizinį skausmą. Sūnaus buvo suplėšyti marškiniai, paraudusios rankos. Spirdamas pataikė I. į dešinę ranką su koja, pataikė į plaštaką, kiek atsimena, į dešinę, buvo paraudimas. Sūnus sakė, jog buvo vienas spyris. Buvęs policijos pareigūnas, pasakė, kad po tokių veiksmų jie privalo sulaikyti sutuoktinį ir paklausė, ar rašys pareiškimą. Jie nutarė parašyti pareiškimą. I. ir buvo susijaudinęs, jis gyvenime ramus žmogus, sunkiau pasiduodantis emocijai, bet ta vidinė įtampa aišku buvo. Ant jo kaklo pastebėjo raudoną dėmę, galėjo būti ir iš susijaudinimo . Būsena jo buvo rami, bet tas vidinis jaudulys matėsi veide. Visiems buvo skaudu. Sūnaus ranka buvo patinusi, I.kitą dieną darė ekspertizę, specialiai rankos negydė. R. S. telefonu filmavo dar net neatvykus policijai, nes jis lauke visą laiką turėjo telefoną rankoje. Ji suprato, kad sutuoktinis filmavo, kai sūnus įėjo į namą. Kaltinamasis taip buvo pavartojęs savo sūnaus I. atžvilgiu prieš tai smurtą, metęs į jį daiktą. I. baigė gerais pažymiais B.gimnaziją, dar ir lankė saviraiškos teatro studiją. 2018 m. gegužės 29 d. buvo generalinė repeticija, ji užsitęsė. I. paskambino, kad reikia atvažiuoti jo parsivežti, nes sodyba jų 9 km. nuo miesto. Su ja kartu panoro vykti ir jaunesnis sūnus, nors jau buvo po dešimtos, ar net prieš vienuoliktą valandą vakaro. Jie išvažiavo, o R. S. liko namuose. Jau grįžo vėliau į namus, nes repeticija užtruko, bet nebegalėjo atsidaryti garažo vartų. Skambino į 112, ką tokiu atveju daryti. R. S. buvo užkišęs duris su adata, tačiau jiems pavyko įeiti į namo vidų. Ji paguldė kitą sūnų K., o I. atsisėdo valgyti. Pamatė, kad R. S. lipo laiptais žemyn, akivaizdžiai matėsi, kad išgėręs, rankoje laikė stiklinę taurę. Lipdamas laiptais žemyn , jis šveitė taurę tiesiai į sėdintį virtuvėje I., norėdamas jam pataikyti .Taurė praskrido kelių centimetrų atstumu ir atsitrenkė į sieną po palange. Tada ji iškvietė policijos pareigūnus, jos sutuoktiniui buvo nustatytas 0, 81 promilės girtumo .(3t., b.l.135-141).
Liudytojos I. S. parodymais, kuri paaiškino, jog pažįsta I. S. ir R. S., yra labai artimi šeimos draugai, su jais pažįstami jau virš dvidešimt metų. Visas įvykis su I. S. įvyko 2018 m. birželio 25 d. Iš vakaro žinojo, kad I. grįžta iš stovyklos, jog S. S. išvaryta iš namų su mažuoju sūnumi K.. Šeimoje vyko skyrybos. Žinojo, kad jie norės vykti į savo namus, nes nei I.neturėjo jokių daiktų ir jo mama S. R. S. geruoju nesutiko įsileisti į namus savo šeimos ir prieš tai neadekvačiai elgėsi. S. pakvietė ją su vyru atvažiuoti dėl to, kad ji jaustųsi saugiau. Birželio 25 d. ji paskambino prieš 11 val., pasakė, kad jie jau važiuoja ir paprašė, jei gali, kad atvyktų. Ji paskambino sutuoktiniui ir kartu nuvažiavo. Nebuvo malonu važiuoti, nes žinojo, kad važiuoja į savo gerų ir artimų draugų namus, tokiomis nemaloniomis aplinkybėmis. Kai atvažiavo, buvo jau atvykęs policijos ekipažas. R. S. pasitiko išskėstomis rankomis, sakė: “ką čia darote, važiuokite iš kiemo. Čia ne jūsų reikalas ir nesikiškite“, tačiau jie pasiliko. Jie atėjo prie jų namų, kur buvo du policininkai, I., I., S. R. S. vaikščiojo ir skėsčiojo rankomis, rėkavo, kad jam naudojamas spaudimas, nors niekas jo nespaudė. Jie ir atvykę neturėjo tikslo jo spausti, tik įkalbinėjo, kad jis įleistų į namus, tegu šeima pasiima daiktus, jei nebenori kartu gyventi. R. S. grubiai rėkavo, lakstydamas po kiemą, juos vaikydamas kaip vištas. Jie visi taikiai stovėjo ir bandė susitarti. R. rėkavo, kad jam yra daromas psichologinis spaudimas Jie nesibrovė į tuos namus, o tik stovėjo šalia policijos, I. ir I.. Po ilgų įkalbinėjimų, buvo R. S. kviečiamas dar policijos vienas ekipažas dėl to, kad R. sakė, kad atvažiavo policija ir nesitvarko. Namai buvo užrakinti. I. sakė, kad yra darę taip, kad kai užsitrenkia durys, galima patekti į namus pro garažo vartus, atkėlus truputėlį galima įlįsti. Kadangi tai jo namai, tai I. tą ir pabandė daryti. R. pripuolęs tada jį labai grubiai nustūmė. Policininkai paklausė, ar I. nesužeidė, ar nesukėlė fizinio skausmo. I. atsakė, jog ne, nors jos manymu, I. turėjo skaudėti. Atslūgus šiek tiek įkarščiui, atvažiavo dar vienas policininkas. Po ilgų kalbų, įkalbėtas ir jos sutuoktinio , buvo priimtas sprendimas, kad R. įleis vieną I., o visiems kitiems liepė iš kiemo pasišalinti. Jie sutiko, nes jie atvažiavo tik palaikyti S., I.ir apeliuoti į R. S. sveiką protą. Policininkai liko kieme, o ji vyru išvažiavo atokiau, už 200-300 m., kur yra keliukas. Nematė kas vyko toliau , tik laukė kuo viskas baigsis. Vėliau matė, kaip išvažiavo policininkų mašina su R. S., paskui pravažiavo S. su I. ir I. S. jiems paskambino ir pasakė, kad įvyko incidentas, kad R.įsileido I. į namus. I. rinkosi daiktus ir R. apstumdė, spyrė į ranką, suplėšė marškinius, kad jie dabar neturi kitos išeities, kad parašys pareiškimą. I. matė vakare po šio įvykio, kuris vakare papasakojo. Ji I. puikiai pažįsta ir jis nėra tas žmogus, kuris skųstųsi, jis gerbdamas savo tėvą ir nesitikėjęs iš jo tokio elgesio. I. kukliai ir santūriai sakė, kad tėtis įžeidinėjo, kad visą laiką ėjo iš paskos jam , kalbėjo žodžius, kurių ji nenori kartoti. I. yra pakankamai uždaras, jis per daug kilnus, kad kalbėtų apie tai, jis labai skausmingai išgyveno, jis negali patikėti iki šiol , kad taip vyksta (3t., b.l.141-143).
Liudytojo D. S. parodymais, kuris paaiškino, jog visą S.šeimą pažįsta, nes yra draugai apie dvidešimt metų. Žino, kad šeimoje kilo nesutarimų, nes vieną sykį buvo pakviesti S. S. atvažiuoti, padėti pasikalbėti su R. S.. Atvyko 2018 m. birželio pradžioje, bandė kalbėtis su R. Jie jau žinojo, kad jis turi kitą moterį. Kalbėjo su R., kad jei nenori gyventi kartu su savo sutuoktine, susitvarkytų viską, susitartų, nereiks nei advokatų, viskas greitai pasibaigs. R. jam pats pasakė, kad turi kitą moterį, sutaria. Matėsi, kad jo nervai buvo smarkiai įtempti, jis išvažiuodavo, vėl grįždavo tą dieną, kai kalbėjosi. Praėjus kažkiek laiko, S. jį su žmona informavo, kad R. labai neadekvačiai elgiasi, nes degina daiktus, ji bijos naktį miegoti, jeigu praneš, kad kviestų greitąją ar policiją. Naktis praėjo, o kitą dieną ryte vėl buvo nuvažiavę, buvo atvykusi greitoji, policija. Su R. jau susikalbėti nebeišėjo, jis nebendravo su juo. Tai buvo maždaug prieš savaitę prieš įvykį. Iš pasakojimų žino, kad buvo peiliu stalas badytas, I. mesta stiklinė pro šalį į sieną. I. S. pas juos mažiausiai vieną kartą nakvojo, nes namuose jautėsi psichologiškai nesaugiai, buvo egzaminai, norėjo, kad būtų ramiau. Žinojo, kad I. iš namų išvažiavo anksčiau į stovyklą. Jis norėjo patekti į namus, nes rūbai purvini po stovyklos. Žino, kad buvo sutarta su R. S. advokatu, kad atvažiuos pasiimti asmeninių daiktų ,turi atvažiuoti R. ir įleis į vidų. S. , I. mama, paskambino jam su žmona ir paprašė, kad atvažiuotų. Ji bijojo būti viena, kad nebūtų apkaltinta, jog jie pabūtų kaip liudininkai. Ten nuvykus, viskas vyko neadekvačiai. R. S. sakė, kad neįleis į namus. Be policijos ekipažo, dar buvo jo sutuoktinė, S., R., I. draugas, kurio vardo neatsimena. Bandė kalbėti su R.F, tačiau jis sakė, kad nieko neleis. Neįleidimas buvo toks agresyvus. Tada pakišo jam popierius, sakė pasižiūrėti, kiek žmona nori pinigų iš jo išlupti. Sakė, kad tai nesusiję dalykai, derėkitės, geriausiai, kad patys nuspręstų. R. S. agresyvumas buvo žodžiais, veiksmais, jie buvo labai susinervavusio žmogaus. Vaiko daiktai yra viduje, vaikas daiktus turi teisę pasiimti. Namas buvo pastatytas gyvenant S. ir R. šeimoje, apie dvidešimt metų . Nors S. S. turėjo raktą, jai įeiti į namą nepavyko, nes ar ten durys buvo užkištos, ar sugedus spyna. Policininkais, pasakė, kad jie gali bet kada ateiti ir išeiti, naudotis tais daiktais , kurie yra jų. I. pasakė, kad galima pakelti garažo vartus į viršų, įlįsti į vidų ir atkabinti, matyt taip yra jau ne kartą daręs. Jis paėmė metalinį strypą, pakišo po vartais ir juos pradėjo kelti į viršų. R. S. labai susinervavo, pribėgo, išplėšė iš sūnaus rankų tą metalinį strypą. Jis buvo labai išsigandęs, kad su tuo strypu jis kažko nepadarytų. Bet jis metė tą strypą tolyn, kiek prisimena vienas policininkas pribėgo ir tiesiog atskyrė. Policininkas paklausė I., ar jam sukėlė fizinį skausmą, o I. atsakė, kad ne. Buvo dar vienas policijos ekipažas atvažiavęs, o R. dar kvietė trečią policijos ekipažą, sakė, kad čia atvykę nieko nedaro. Policija sakė, kad jie nesikiša, kad turi teisę įeiti į vidų. Tada vėl R. įkalbinėjo, kad įsileistų, leistų pasiimti batus, vaistus, elementarius daiktus. Jis sutiko įleisti vieną I. į namą, su sąlyga, kad visi išsinešdins iš kiemo. Pasidžiaugė, kad bus I. įleistas, sėdo į mašiną ir išvažiavo, sustojo gal už puskilometrio. Sodybą matė, bet kas vyksta viduje ne. Matė tik, kad viena mašina stovėjo gatvėje , mano, kad ir kiti žmonės buvo išėję iš kiemo. Stovint jie pamatė, kad pravažiuoja vienas policijos ekipažas ir viduje sėdi R.. Susisiekus su S. S., ji pasakė, kad važiuoja į policiją, kad R. smurtavo, jog jis spyrė I., marškinius sudraskė. Vakare buvo susitikę su I.. I. pasakojo, kad įvyko susistumdymas, kad tėtis spyrė su koja jam į ranką, kad ją skaudą. Paklausus dėl ko, I. pasakė, kad jis norėjo paimti asmeninius daiktus, vienus, kitus, ieškojo savo sportinių apdovanojimų ,gal brolio K. kai kuriuos rūbus, vaistus, nes brolis tuo metu sirgo. Ir jam reikėjo vaistų, kurie buvo namuose. R. net tų vaistų nedavė. Vakare I. buvo sukrėstas, ant veido buvo žymių pas jį buvo ,kakle raudonų dėmių, paklausė, ar tave smaugė. Pasakė, kad ne. I. sakė, kad ranką skauda, baltinius suplėšė. I. pasitiki , aukšto intelekto žmogus, daug metų pažįstami, nėra patyręs, kad jis būtų melavęs, ar ką nors nuslėpęs. Nesimatė, kad I. iš stovyklos būtų grįžęs sužalotas, nesakė, kad susižalojo stovykloje (3t., b.l.143-145).
Liudytojo I. P. parodymais, kuris apklaustas paaiškino, jog yra I. S. artimas draugas. Jo kaip draugo I. S. 2018 m. birželio 24 d. paprašė padėti susikrauti jo daiktus iš buvusių namų ir parsivežti į naujus namus. 2018 m. birželio 25 d. apie 9-10 val., prieš pietus su I. vyko į jo buvusius namus pasiimti daiktų, nes buvo tik grįžęs iš kelionės. Jiems bevykstant ten, I. susiskambino su mama, kuri norėjo vykti kartu. Jie grįžo į I. dabartinius namus (duomenys neskelbtini), kur pas I. mamą pabuvo pusvalandį. Tada jis, I. ir I. mama važiavo į jų buvusius namus (duomenys neskelbtini) kaime. Bevažiuojant mama sakė, kad susitikimą yra sutarusi, ar su I. tėčiu, ar jo advokatu. Namie nieko nerado, iš visų pusių namai buvo užrakinti. Po akimirkos pamatė , kad yra I. senelis, R. S. tėvas. Žino, kad I. mama kalbėjo su juo, bet jis netrukus išvažiavo. I. su mama neturėjo jokių galimybių įeiti į namus, ieškojo vietų kaip įeiti, bet nerado, todėl tiesiog laukė prie durų, kieme stoviniavo. Po maždaug pusvalandžio grįžo I. Tėtis R. Jis nenorėjo įleisti į namus pasiimti daiktų nei I., nei jo mamos. R. S. elgėsi agresyviai, vartojo necenzūrinius žodžius , dėl ko ji labai sutriko. Jo prašė pasišalinti iš jo namų teritorijos, sakė, kad turės problemų, jei liks tenai, gali viskas vykti su pareigūnais. Jis buvo labai pasimetęs dėl tokio agresyvaus elgesio, nes seniau taip nebūdavo . Santykiai su I. tėčiu buvo labai gražūs. Tada I. mama pasakė, kad jis yra jos ir I. svečias. Matė, kad ir I. labai sutrikęs, tai palaikė draugą ir tiesiog liko. R. S. pareikalavo išeiti iš kiemo teritorijos, už tvoros. Jis atsakė , kad atvažiavo su I.mašina, pasiliks ir viską stebės. I. tėtis sakė, kad jam nereikia liudininkų. Toliau vyko labai aršios žodinės diskusijos ir visa tai išaugo iki tol, kad I. tėtis labai sukonfliktavo su I. mama, vaikė ją po kiemą su indu vandens. I. tėtis stovėjo prie namo durų pasiėmęs pagalį, su juo sudaužė vazoną. Tuo metu tiek I. tėtis , tiek ir mama iškvietė policijos pareigūnus. Atvažiavo du policijos ekipažai. Pareigūnai aiškinosi tas aplinkybes, o konfliktas tęsėsi tarp I. mamos, jo tėčio ir I., iki tol, kol I. pabandė atidaryti garažo duris. Iš pradžių bandė rankomis, o po to pasiėmė tokį metalinį strypą – štangelę, bandė su ja atidaryti. Tuo momentu I. tėtis prišoko prie I., jį nustūmė ir grubiai atėmė tą įrankį. Buvo labai negražus elgesys. Jis nesikišo į jų tą konfliktą , nes šalia stovėjo pareigūnai. Tuo metu I. tėtis strypu rankos neužgavo. Vienas pareigūnas priėjo ir išskyrė juos, atitraukdamas vienas nuo kito. Tuo metu buvo jau atvykę I. mamos bei tėčio draugai. Bandė tartis gražiuoju , kad įleistų I. ir jo mamą į namus, pasiimti daiktų. Po visų diskusijų buvo priimtas sprendimas, kai I. tėtis pasakė, kad leidžia įeiti I. į namus pasiimti daiktų, bet su tokia sąlyga, kad kieme nebus nei vieno žmogaus, nei vieno automobilio ir visi pasitrauks iš tos teritorijos. Jie išvažiavo su automobiliais ant gatvės. Jis, matydamas tokį I. tėčio agresyvų elgesį, susirūpino dėl draugo, buvo neramu ir sugalvojo, kad jis jam paskambins į telefoną, I. atsilieptų ir nepadėtų ragelio, o jis girdės, kas vyksta viduje. Su I. buvo susitarę, kad jei reikės pagalbos, tai jis tuoj sakys pareigūnams, kad eitų į vidų, nepaisant to susitarimo. I. pasiėmė tašes ir išėjo į namą, o jie išvažiavo ant gatvės ir su I. mama per garsiakalbį klausėsi ,kas vyksta namo viduje. I. viduje buvo apie 20 min. Labai sunkiai girdėjo garsus, buvo įvairūs šnabždesiai, šlamėjimai. Jam pavyko išgirsti, kad tikrai buvo konfliktas tarp I. ir tėčio, nes girdėjo rėkiantį I.tėtį, pakėlus balsą. Suprato, kad įvyko konfliktas antrame aukšte, nes girdėjo kaip užlipo laiptais, buvo durų trankymas. Jis laukė garsinio signalo, kad I. pagalbos šauksis. Kol nesišaukė, mano kad I. buvo svarbu pasiimti tuos daiktus. Žino, kad jis tuo metu neturėjo vaistų, nes tiek jam, tiek broliui reikia vaistų. I. po to išėjo į kiemą, buvo labai susijaudinęs, sutrikęs , truputį drebėjo, buvo suplėšyti jo marškiniai, buvo įplyšusi rankovė vienoje vietoje . Sakė, kad virtuvėje tėvas užgavo ranką. I. ranką rodė, ji drebėjo, tuo metu ryškių sužalojimų nesimatė, kraujo nesimatė. Jis sutiko I. jau prie mašinos su daiktais, buvo pasiėmęs rūbų ir „Lego“ žaislų. Sakė, kad norėjo pasiimti savo apdovanojimus, bet nepasiėmė, nes tėvas neleido, be to antrame aukšte neleido imti brolio žaislų ir kitų daiktų. I. išėjęs paminėjo, kad su tėčiu tiek namo apačioje ,virtuvėje, tiek ir viršuje buvo susistumdymas . Tada jau vyko į policijos komisariatą (3t., b.l.178-181).
Operatoriaus ,,Omnitel" pateiktais duomenimis, kad 2018-06-25 14:22:37 val. iš I. S. naudojamo telefono Nr. (duomenys neskelbtini) buvo skambinta I. P. į telefono Nr. (duomenys neskelbtini), trukmė 2282 s. ( 1 t., b.l. 108 ).
2018-10-24 įvykio vietos apžiūros protokolu ir fotonuotraukomis, iš kurių matyti, kad įvykio vieta randasi (duomenys neskelbtini) Per vartus patenkama į sodybos teritoriją, kur tiesiai matyti mūrinis dviejų aukštų rudos spalvos gyvenamasis namas, kurio kairėje pusėje yra pakeliamos durys į garažą, viduryje rudos durys. Apžiūrėjus namo vidų, garažo duris, įėjimo duris, pažeidimų nematyti, langai be pažeidimų. Per duris patenkama į koridorių, po to per duris esančias tiesiai patenkama į holą. Holo dešinėje yra lova, toliau palei siena - sekcija. Tiesiai yra laiptai į antrą aukštą. Toliau kairėje yra virtuvės patalpa, kurios dešinėje yra durys į garažą. Iš dešinės palei sieną yra virtuvinės spintelės, kairiau langas. Po juo virtuvinė spintelė, kampe šaldytuvas, viduryje medinis stalas. Virtuvė yra tvarkinga. Laiptais patenkama į antrą namo aukštą, kur dešinėje yra dvi durys, į kambarius. Vienas langas, rašomas stalas, kairėje pusėje yra dvi durys, vedančios į kambarius. Per praviras kairėje pusėje esančias duris patenkama į kambarį, kuriame kairėje yra medinės lentynos, kampe lova, dešiniau langas, ant žemės patiestas kilimas. ( 1 t., b.l. 169-172).
2018-06-25 tarnybiniu pranešimu dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo, kuriame nurodyta, kad I. S. paaiškino, jog smurtas pasireiškė griebimu už rankos, spyriu į ranką, taip sukeliant fizinį skausmą ( 2 t., b.l. 25-26 ).
2018-06-25 15.27 val. R. S. alkotesteriu nustatytas 0.00 prom. ( 2 t., b.l. 86 ).
Motyvuojamoji dalis
Įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimas
Kaltinamasis R. S. nei ikiteisminiame tyrime, nei bylą nagrinėjant teisme neprisipažino dėl jam pareikšto kaltinimo. Mano, kad taip jam norima pakenkti, nes jis su sutuoktine skiriasi ir visi įvykiai suorganizuoti jos. Iš esmės jis neneigia to fakto, kad 2018 m. birželio 25 d. į jo namus atvyko jo sutuoktinė, sūnus, dar pasikvietė draugų ir norėjo patekti į bendrą jų namą, kurį jis buvo užrakinęs. Nurodė, jog namą užrakino, nes sutuoktine santykiai pablogėjo, ji nutarė skirtis ir iš namų pradėjo išsivežti daiktus, nes dingo dviračiai, dokumentai, nuotraukos. Jis neleido sutuoktinei patekti į namą, išsikvietė policijos pareigūnus. Jo sūnus I. bandė patekti į namą pro garažą, bandydamas metaliniu strypu pakelti garažo vartus, tačiau jis jį atitraukė. Nurodė, kad buvo blaivus, nesmurtavo, nepamena , kad sakytų keiksmažodžius, ar vaikytų žmoną, elgtųsi agresyviai. Jis sutiko įleisti sūnų į namą, kad pabaigti tą konfliktą, jog sūnus pasiimtų savo daiktus ir visi išvažiuotų. Teigė, jog įėjus su sūnumi į namus, jis užrakino duris, kad nepatektų kiti. Sūnus iš karto nubėgo į antrą aukštą, o jis nuėjo iš paskos, pradėjo filmuoti. Nutraukė filmavimą kai sūnus jau susirinko daiktus ir leidosi žemyn. Sūnui pakeliui užsukus į brolio kambarį, jis sustabdė, pasakė, kad čia ne jo kambarys ir jis neturi ten eiti. Kaltinamasis neneigė, jog jis bandė paimti sūnų už rankos kito sūnaus kambaryje, sūnus ranką ištraukė, bet tai , jo nuomone, nėra smurtas ir toks jo elgesys negalėjo sukelti fizinio skausmo. Kaltinamasis patvirtino, kad kai sūnus nusileido į pirmą namo aukštą ir virtuvėje bandė paimti vaistų dėžutę, tai padaryti jam neleido. Jis traukė dėžutę, sūnus stengėsi jų neduoti ir vaistai iškrito po visą kambarį. Teigė, jog sūnus nesilenkė paimti vaistų ir tuo metu jam į ranką nespyrė, o sūnus išėjo į lauką, tačiau tokius kaltinamojo parodymus paneigia byloje ištirti įrodymai.
Nukentėjusysis I. S. išsamiai paaiškino, jog 2018 m. birželio 19 ar 20 d. išvažiavo į stovyklą, į kurią pasiėmė tik būtinus daiktus, kurių reikėjo stovykloje, o birželio 24 d. vakare grįžęs iš stovyklos, susitarė su draugu I. P. ir mama S. S., kad važiuos pasiimti daiktų į namus. Tuo metu jau mama su broliu iš šeimos namų (duomenys neskelbtini) buvo iš dalies išsikrausčiusi, gyveno kitur . Mamos advokato ir tėčio advokato buvo sutarta, kad jie galės nuvažiuoti į namus, pasiimti daiktų. Atvykus tėčio nebuvo, į savo namus negalėjo patekti nei pro vienas iš durų ,o garažas taip pat buvo užrakintas iš vidaus. Apie pietus atvykus tėčiui R. S. jie bandė susitarti, kad atvažiavo ir nori pasiimti daiktų, bet tėtis buvo nusiteikęs negeranoriškai. Jis vijo jo draugą I. P. iš kiemo, po to tėtis pradėjo vaikyti mamą, bandė apipilti ją su kibiru vandens, paskui pasiėmė pagalį, su juo terasoje sudaužė vazoną. Tiek tėtis, tiek mama skambino policijos pareigūnams. Atvažiavus policijos pareigūnams, jo tėtis rašė pareiškimą, kad jie naudoja psichologinį smurtą, o jis tuo metu pabandė patekti į namą bandydamas atidaryti garažo vartus .Jis pasiėmė metalinį strypą ir bandė pakelti garažo vartus, tačiau tai pamatė tėtis ir jį griebė už nugaros , stipriai nutempė. Tėtį nutraukti nuo jo padėjo pareigūnai, nesitikėjo tokių tėčio veiksmų. Dar prieš bandant patekti pro garažą į namus, policininkai buvo iškvietę kitą policijos ekipažą, kriminalistą. Prieš jiems atvykstant, prieš antrą valandą dienos atvyko ir šeimos draugai D. , I. S.. D. S. tarėsi su tėčiu, kad įleistų pasiimti daiktų jį vieną. Mama ir brolis buvo jau ir išsikraustę, jie šiek tiek tų daiktų jau buvo pasiėmę, kad galėtų gyventi, o jam būtinai reikėjo pasiimti savo rūbus, savo higienos priemones. D. S. sutarė su tėčiu, kad jį įsileistų, bet su tėčio iškelta sąlyga, kad visi pasitrauks kuo toliau nuo namo, jog tik jis vienas turės eiti į vidų. Kadangi nežinojo, kas gali įvykti namuose, su draugu I. P. susitarė, kad jis paskambins jam telefonu ir jei kažkas įvyktų viduje, jis šauksis pagalbos. Įėjus į vidų, jis pirmiausia paėmė mamos vaistus, o tada užlipo į antrą aukštą, į savo kambarį, ten susidėjo savo daiktus. Tuo metu tėtis stovėjo už nugaros ir viską filmavo, šiek tiek komentavo ką jis daro, nors prašė to nedaryti. Susidėjo savo kambaryje rūbus, šiek tiek mokyklos dokumentų, dar ieškojo savo apdovanojimų, kuriuos yra gavęs iš plaukimo ir tada grįžo į neužbaigtą įrenginėti tėvų miegamąjį. Tėvų miegamajame susirinko savo kolekcinius „ Lego“ ir šiek tiek dokumentų ir prasidėjo agresyvūs tėčio veiksmai dėl paimtų dokumentų. Pasiėmęs popierius nuėjo į brolio kambarį ieškoti savo apdovanojimų, daugiau „Lego“ kolekcijos, tačiau tėtis griebė jį už dešinės rankos, pradėjo tampyti, bandė ištempti iš kambario, jog tai ne jo kambarys, dėl ko pajuto fizinį skausmą. Jis išsivadavo, pasiėmė savo daiktus. Nusileidęs į namo apačią dar turėjo tikslą susirasti jo apdovanojimus, paimti broliui vaistus, nes brolis sirgo. Žinojo, kad vaistai yra ant šaldytuvo. Virtuvėje paėmė vaistų medinę dėžutę ir ją paėmęs ieškojo vaistų, bet tėtis iš už nugaros jam tą vaistų indelį išmušė, kad vaistų nepaimtų. Vaistai pariedėjo po stalu į kitą jo pusę. Jis apėjo stalą ir dešine ranka bandė dešine ranka paimti reikiamus vaistus, nes matė kur jie nukrito. Tėtis greitai apibėgo iš kitos stalo pusės ir spyrė jam su koja į ranką, kad vaistų neimtų. Išėjus iš namų , priėjo prie policijos pareigūnų ir jiems pasakė, kad tėtis jam spyrė , skaudėjo. Apie tai papasakojo ir mamai S. S., draugui I. P., šiek tiek vėliau D. ir I. S., nes jie buvo jau už pusės kilometro nuo namų.
Nukentėjusiojo parodymus patvirtina kiti byloje apklausti liudytojai, t.y. S. S., kuri išsamiai paaiškino įvykio aplinkybes ir patvirtino nukentėjusiojo parodymus apie jo norą pasiimti savo asmeninius daiktus iš namų, kuriuose ji su kitu mažamečiu sūnumi jau keletą dienų nebegyveno dėl prasidėjusio skyrybų proceso, asmeninių daiktų taip pat buvo pasiėmusi minimaliai, o vyresnysis sūnus I. tuo metu buvo stovykloje. Įvykio dieną jie negalėjo patekti į savo namus, vyko ilgos derybos dėl patekimo į namą su jos sutuoktiniu R. S., kuris net neleido įeiti sūnui į namą pasiimti daiktų kartu su policijos pareigūnais. Vėliau vis dėl leido sūnui įeiti į namą pasiimti daiktus kartu su jos vyru. Jai, atvykusiems draugams I. S. ir D. S. bei sūnaus draugui I. P. buvo liepta pasišalinti iš sodybos teritorijos. Kai sūnus I. išėjo iš namo pastebėjo, jog I. marškiniai buvo suplėšyti, paraudusios rankos. Sūnus papasakojo jai, kad tėtis panaudojo smurtą, spyrė jam į ranką, neleido paimti vaistų, kurie buvo medinėje dėžutėje. Jos paimti R. S. neleido, ji iškrito ant žemės ir kai I.ėmė buteliuką, kur buvo brolio K. (tuo metu sirgusio) vaistai, jos sutuoktinis su koja spyrė I. į dešinės rankos plaštaką . Be to jai I. pasakojo, kad sutuoktinis neleido paimti iš broliuko kambario žaislų, nes einant į brolio K.kambarį , ar įėjus, jį sustabdė ir griebė už rankos, nutempė iš jo .Ji pati apžiūrėjo I. ranką, kuri buvo patinusi, o kitą dieną darė ekspertizę. Be to sūnus su draugu buvos sutarę, kad I. P. jam paskambins, o jis įjungs telefono garsą, kad girdėtųsi ar jam nereikalinga pagalba. Ji ne viską girdėjo, bet kai klausėsi automobilyje girdėjosi ėjimas, traškėjimas, R. S. necenzūriniai žodžiais, sūnaus varymas iš namų, nes jį skubino .Liudytojai I. ir D. S. patvirtino, jog yra R. S. ir S. S. šeimos draugai jau virš dvidešimt metų, buvo atvykę įvykio dieną į draugų namus iškviesti S. S. dėl neadekvataus sutuoktinio R. S. elgesio. Juos R. S. vijo iš kiemo, nors iki tol santykiai buvo geri. Jie įkalbinėjo, kad įleistų sūnų I. į namus ir leistų pasiimti daiktus. R. S. elgėsi neadekvačiai, šaukė be jokio pagrindo necenzūriniais žodžiais, nors jie atvyko nenorėdami daryti spaudimo, nesibrovė į namus ir nors jau vėliau kai I. buvo įleistas į namus, jie buvo pavažiavę automobiliu toliau nuo sodybos, tačiau jiems paskambino S. S. ir pasakė, kad įvyko incidentas, jog sutuoktinis įsileido I. į namus ir kai jis rinkosi daiktus, R. S. jį apstumdė, spyrė į ranką, suplėšė marškinius, neturi kitos išeities kaip tik rašyti pareiškimą policijai .Jie atvyko kaip draugai, manydami, kad pavyks susitarti, taikiai viską išspręsti. I. viską skausmingai išgyveno, negalėjo patikėti , kad taip vyksta. D. S. patvirtino, jog ne tik S. S. sakė, kad buvo pavartotas smurtas prieš I., spyrė, marškinius sudraskė, bet jis įvykio vakare buvo susitikęs su I. ir jis taip pat papasakojo, kad kai su tėčiu kartu įėjo į namą pasiimti daiktų įvyko susistumdymas, tėtis spyrė jam į ranką su koja, kad ją skauda, suplėšė marškinius, nedavė paimti brolio K. vaistų. Vakare I. buvo sukrėstas, ant veido buvo žymių, kakle raudonų dėmių , tačiau pasakė, kad jo nesmaugė. Kai I. grįžo iš stovyklos ,nematė, kad jis būtų sužalotas, nei sakė apie tokius sužalojimus .Liudytojas I. P., kuris taip pat buvo įvykio metu, paaiškino, kad su draugo I. S. tėčiu R. jo santykiai nebuvo konfliktiški, tačiau įvykio dieną jis buvo agresyviai nusiteikęs, sukonfliktavo su I. mama, vaikė ją po kiemą su indu vandens, prie namo stovėjo pasiėmęs pagalį, su kuriuo dar sudaužė vazoną, vėliau grubiai atėmė iš sūnaus I. įrankį, kuriuo jis norėjo pakelti garažo vartus, kad patektų į namą. Vėliau patvirtino aplinkybes, kad po ilgų diskusijų R. S. leido sūnui įeiti į namą ir pasiimti daiktus. Abu kartu jie įėjo į namą, telefonu labai sunkiai girdėjo garsus, buvo įvairūs šnabždesiai, šlamėjimai. Jam pavyko išgirsti, kad tikrai buvo konfliktas tarp I. ir tėčio, nes girdėjo rėkiantį I.tėtį, pakėlus balsą. Suprato, kad įvyko konfliktas antrame aukšte, nes girdėjo kaip užlipo laiptais, buvo durų trankymas. I.po to išėjo į kiemą, buvo labai susijaudinęs, sutrikęs , truputį drebėjo, buvo suplėšyti jo marškiniai, buvo įplyšusi rankovė vienoje vietoje .Sakė, kad virtuvėje tėvas užgavo ranką. I. ranką rodė, ji drebėjo, tuo metu ryškių sužalojimų nesimatė, kraujo nesimatė. Į įvykio vietą iškviesti policijos pareigūnai M. K. ir D. P. taip pat patvirtino aplinkybes, jog išėjęs iš namo su daiktais I. S. nurodė, kad tėvas jį tampė už rankos, dėl ko jis patyrė fizinį smurtą, be to ,jog tėvas spyrė į ranką su koja, buvo suplėšyti jo marškiniai, kitų smurto žymių nesimatė .
Sužalojimą ant nukentėjusiojo rankos patvirtino ir ekspertas G. S., pateikęs išvadą bei apklaustas teismo posėdžio metu, nurodydamas, jog sužalojimas nukentėjusiajam padarytas vieno smūgio pasekoje, plaštakos nugariniame paviršiuje, pašalinės jėgos poveikyje ,kai yra suduodamas smūgis daiktu, kuris yra bukas, smailas, kietas daiktas. Pagal situaciją , tai galėjo batu apmautos kojos smūgis.
Nukentėjusysis nurodė, kad anksčiau, gal kokį pusę metų iki to įvykio, santykiai su tėčiu buvo pakankamai padorūs, ypatingai sukonfliktavę nebuvo, nors jie nebuvo labai artimi. Įrodymų, jog nukentėjusysis I. S. siektų apkalbėti tėvą, ar norėtų padėti mamai skyrybų procese, tyčia ar sąmoningai apkalbėti savo tėtį prieš jį smurtavus, byloje nebuvo nustatyta. Priešingai byloje apklausti liudytojai, kurie buvo visos šeimos draugai jau daugiau nei dvidešimt metų D.ir I. S. itin gerai atsiliepė apie nukentėjusįjį. I. S. I. apibūdino, jog jis nėra tas žmogus , kuris skųstųsi, gerbdamas tėvą nesitikėjo tokio jo elgesio, jis užaugo kilniu žmogumi, jam buvo skaudu ,kad tėvas taip elgėsi, skausmingai išgyveno, kad viskas taip vyksta, konfliktų tarp jo ir tėvo nebuvo, nes I. yra ne toks vaikas .Liudytojas D. S. I. apibūdino kaip aukštos moralės žmogų, aktyviai dalyvavusį visuomeninėje veikloje, sporte, buvusį perspektyvų plaukiką, bet dėl ligos sportą teko mesti. Psichologiškai I. labai sunkiai jautėsi ir nėra patyręs, kad I. būtų melavęs, ar ką nors nuslėpęs. Jo nuomone I. negalėtų apkalbėti tėčio, yra sakęs, kad jei atsiprašytų, tai viskas užsibaigtų. I. P. patvirtino, jog draugas I. S. nedavė nurodymų ką sakyti, ar kalbėti teismo posėdyje, ar apkalbėti jo tėtį. Iki tol žino, kad santykiai jo draugo I. su tėčiu buvo gražūs. Liudytojas V. A. S., kaltinamojo tėtis, negalėjo nurodyti aplinkybių susijusių su įvykiu, ne jis tą dieną nors ir buvo sūnaus namuose, tačiau išvyko ir įvykių nematė. Be to jis nurodė, kad nebuvo tarp jų jokių konfliktų atvejų nei su anūku, nei su marčia. Nors darė prielaidą, kad sūnaus sutuoktinė sukurstė vaiką prieš tėvą, tačiau I. apibūdino kaip sumanų, kuriam sekėsi mokslai.
2019-01-14 apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėtas DVD-R diskas, kurį pateikė R. S. (1t., b.l.70-72). Nors ir kaltinamasis pateikė vaizdo įrašą, kuriame nurodo, jog jis sūnaus daiktų išsinešimą filmavo telefonu, tačiau iš vaizdo įrašo matyti, kad jame užfiksuota kaip nukentėjusysis renka daiktus savame kambaryje, tėvų miegamajame, rūbų džiovykloje, nurodo, kad jaučiasi nesaugiai . Vaizdo įrašas neištisinis, t.y. jame nėra užfiksuoti duomenys apie jo daiktų rinkimą kitose patalpose, pirmame aukšte, išėjimas su daiktais iš namo .Vaizdo įraše neužfiksuota kaip nukentėjusysis norėjo surinkti daiktus iš brolio kambario, kuriame kaip teigė dar buvo jo likę „Lego“ kolekcijos, nes nuo ten ,pasak nukentėjusiojo tėčio elgesys ir pradėjo agresyvėti. Taip pat nėra užfiksuota kaip nukentėjusysis nulipa į pirmą aukštą ir nori paimti vaistų dėžutę. Kaltinamasis nurodė, jog jis manė, kad jo sūnus viską pasiėmė ir daugiau nieko nebeims, todėl įrašą nutraukė, tačiau jo parodymai vertintini kritiškai, nes ir pats teigė, kad sūnus bandė įeiti į brolio kambarį, jis neleido, patampė už rankos, po to pirmame aukšte bandė paimti vaistų dėžutę, niekas jam netrukdė viską užfiksuoti telefono įraše. Svarbi byloje nustatyta aplinkybė taip pat yra ta, jog kai 2018-09-07 buvo priimta ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartis dėl mobiliojo ryšio telefono , kuriuo R. S. 2018-06-25 apie 15.00 val. filmavo savo sūnaus I. S. veiksmus (1t., b.l.178-179), buvo nustatyta, kad ikiteisminiam tyrimui naudingos informacijos nėra (1t., b.l.185-187), nors kaltinamasis teigė, kad su tuo telefonu filmavo. Tik vėliau kaltinamasis pateikė įrašą (1t., b.l.74), teigdamas, jog jis buvo kitame telefone. Kaltinamasis apklaustas teigė, kad filmuotame įraše nėra užfiksuota jokių smurtinių veiksmų, jis prieš sūnų nevartojo keiksmažodžių, nesielgė agresyviai, tačiau kai toks įrašas nepateikiamas iš karto ir nenurodoma kokiam telefone jis užfiksuotas, be to iš karto policijos pareigūnams darant poėmį galėjo informuoti kokiame telefone buvo įrašas ir jį pateikti. Tai vertintina kaip nesąžiningas kaltinamojo elgesys ir sudaro prielaidą vertinti, kad neturėdamas atsirinkęs jam naudingų įvykio fragmentų, klaidino ikiteisminio tyrimo pareigūnus ir pateikė ne tą telefoną, su kuriuo buvo filmuotas vaizdas kai nukentėjusysis įeina į namą ir renka daiktus.
Iš 2018-08-02 savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, jog , I. S. pateikė tyrėjai vyriškus marškinėlius, kuriais vilkėjo įvykio dieną ( 1 t., b.l. 88 ).2018-08-27 daiktų apžiūros protokole yra užfiksuoti duomenys, kad apžiūrėti I. S. pateikti marškinėliai. Marškinėliai yra dryžuoti, šviesių pastelinių spalvų, ilgomis rankovėmis, susagstomi. Dešinėje rankovėje, ties alkūne yra 12 cm plyšimas, kairėje rankovėje ties alkūne yra 4 cm ilgio plyšimas ( 1 t., b.l. 92-93 ).Vertinant pateiktą byloje daiktinį įrodymą, t.y. nukentėjusiojo marškinius, kuriais jis įvykio dieną buvo apsivilkęs, negalima kategoriškai teigti, jog jie suplyšo būtent I. tempimo už rankos metu, kai jis buvo įėjęs į brolio kambarį ir bandė iš ten pasiimti daiktus, o jo tėtis, kaltinamasis, jam neleido ir bandė už rankos jį ištempti. Teismo posėdžio metu peržiūrėjus vaizdo medžiagą , kurią pateikė kaltinamasis ,matyti, jog nukentėjusiajam renkant daiktus iš namo, dešinės rankos marškinių rankovėje matyti įplėšimo (praskydimo) žymės (vaizdo įrašo 03:47,03:35,06:22,06:26 min.). Nukentėjusysis apklaustas nurodė, kad kai jį buvo bandyta ištempti iš kambario, tiek už dešinės rankos ir alkūnės, jam buvo griebta ties ta vieta, kur suplyšo marškiniai. Bet jis kategoriškai teigti ar tuo metu , ar ne ,suplyšo marškiniai, negali, tuo labiau jie buvo jau dėvėti. Jis išsivadavo, pasiėmė savo daiktus ir išėjo iš namo. Nurodė, kad iš karto pasižiūrėjo į tą rankos vietą kur buvo jam griebta, jam skaudėjo. Pasižiūrėjęs pamatė, kad marškinių rankovė įplėšta gana daug ir parodė kitiems. Apžiūrėjus marškinius teismo posėdžio metu buvo matyti įplyšimas didesnis, maždaug 12 cm, kurio nėra užfiksuota vaizdo įraše, ar vaizdo medžiagos stop kadrų nuotraukose (3t., b.l.74-80), be to jie pateikti 2018 m. rugpjūčio 02 d.(1t., b.l.88-90), praėjus daugiau nei mėnesiui po įvykio. Nors ir šio daiktinio įrodymo teismas nevertina kaip patvirtinančio kaltinamojo kaltę, nes tiksliai nenustatyta kuriuo metu jie suplyšo ir po kito asmens veiksmų, tačiau tai nereiškia, kad nukentėjusysis sąmoningai melavo, ar taip siekė apkalbėti, nes jis marškinių įplyšimą pastebėjo tik išėjęs iš namo ir manė, kad jie galėjo suplyšti tuo metu kai jį už rankos tėvas sugriebęs stumdė, norėdamas išstumti iš kambario, nes grįžus iš stovyklos, marškinių rankovės suplėšytos nebuvo, be to ir nei vienas iš liudytojų akivaizdžių marškinių suplėšymo požymių prieš įeinant I. į namą pasiimti daiktų, neužfiksavo.
Įvertintina ir tai, jog vien tik dėl to, kad tarp kaltinamojo ir jo sutuoktinės įvykio metu buvo prasidėjęs skyrybų procesas, nukentėjusiojo I. S. parodymai negali būti pripažįstami neteisingais ar šališkais tėvo atžvilgiu. Tai, kad įvykio metu kaltinamojo elgesys buvo agresyvesnis rodo tai, jog , jis ne tik nukentėjusiojo motiną vaikė su indu vandens, su pagaliu sudaužė gėlių vazoną, bet ir bandant susitarti dėl asmeninių daiktų pasiėmimo ne tik sutuoktinės, bet ir jo sūnų, kaltinamasis visus vijo iš kiemo, kvietė policijos pareigūnus. Jam buvo siūloma, jog sūnus I. daiktus iš namų, kuriuose ne tik jis, bet ir jo brolis su mama teisėtai turėjo teisę gyventi, naudotis, įeitų kartu su policijos pareigūnais, tačiau kaltinamasis nesutiko. Sūnui įeiti į namą buvo leista su sąlyga, kad visi pasitrauks iš kiemo ir nieko nebus. Kaltinamasis nurodė, kad jau anksčiau sutuoktinė iš namų pasiėmė daiktus, jis nusprendė, kad ji juos galės pasiimti tik kai teismas padalins jų turtą. Tačiau iš jo paaiškinimų matyti, kad sutuoktinė nepasiėmė didelės vertės, kito dalintino turto, ar jo asmeninių daiktų, ji pasiėmė tik savo asmeninius daiktus, nuotraukas, dokumentus. Jo sūnus, nukentėjusysis I. taip pat rinko tik savo daiktus, kurie jam buvo reikalingi kasdieniniam gyvenimui, tuo labiau, kad jis iš namų nebuvo iškeldintas, ar ten gyveno neteisėtai. Kaltinamasis teigė, kad tai, jog sūnus pasakė, kad prieš jį smurtavo, policijos pareigūnams buvo pretekstas jį sulaikyti, o jo sutuoktinei netrukdoma galimybė išvežti iš namų jų šeimos turtą vertintini kritiškai. Iš bylos medžiagos matyti, kad jis kreipėsi į ikiteisminio tyrimo pareigūnus pradėti ikiteisminį tyrimą ir įstatymų nustatyta tvarka patraukti atsakomybėn jo sutuoktinę S. S. ir jos bendrininkus, susijusios su jo įmonės dokumentų, namų apyvokos daiktų dingimo, jo laisvės apribojimu (kai buvo sulaikytas) ir patraukti tiek sutuoktinę, tiek ir sūnų I. S. dėl melagingo įskundimo , pranešimo policijos pareigūnams apie jo nuomone tariamą nusikaltimą 2018 m. birželio 26 d.15 val., tačiau 2018 m. rugsėjo 06 d. komisariato Veiklos skyriaus vyriausiojo tyrėjo nutarimu buvo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą (2 t., b.l.166-198,3 t., b.l.1-8).
Nors ir kaltinamasis teigė, kad jis nėra agresyvus ir jo elgesys įvykio metu jau vien dėl to, kad jis neleido niekam įeiti į namus, visus vijo iš kiemo jau ir taip vertintinas kaip keliantis didesnį susijaudinimą ir ne itin adekvatų elgesį, tačiau jo nusiteikimą sūnaus atžvilgiu, pyktį patvirtina ir žinutė siųsta jau praėjus pusei metų po įvykio, t.y.2018 m. gruodžio 24 d. nakties metu (02:29 val.), kurioje jis sūnui teigia, kad „tu esi šunsnukis negalvojau kad užauginsiu tokį žemos moralės sūnų. Ateis diena kai visa tai atsisuks prieš tave. Būk tu prakeiktas.“ (3t.,b.l.127-128). Kaltinamasis neneigė, kad tokią žinutę sūnui išsiuntė, tačiau jos ir teisiamojo posėdžio metu neįvertino kritiškai.
Teismas neturi pagrindo abejoti nukentėjusiojo I. S. parodymais, kadangi jis įvykio aplinkybes nuosekliai aiškino viso proceso metu. Jo parodymus laikyti prieštaringais, kaip kad tai siūlo daryti kaltinamasis, nėra pagrindo. Dažniausia iš karto po įvykio asmenų emocijos paprastai būna pačios nuoširdžiausios, nes per trumpą laiką dažniausiai nespėjama sukurti dirbtinių įvykio modelių, gerai apgalvoti įvykio versijas, ir pagal jas suderinti savo parodymus. Nukentėjusysis iš karto išėjęs nurodė aplinkybės dėl jo dešinės rankos tampymo, iš karto nurodė, kuriame kambaryje tai įvyko, be to išsamiai paaiškino aplinkybes dėl tėčio spyrio koja į jo dešinę ranką, net pagal įvykio vietos schemą (3t.,b.l.162) parodė, kur konkrečiai nukrito iš jo rankų virtuvėje ištraukta vaistų dėžutė, kur nuriedėjo vaistai, kaip jis ranka siekė vaistų indelio . Jis išsamiai paaiškino, kad jis pritūpdamas ir lenkdamasis, bandė imti vaistus su dešine ranka. Ranka spyrio metu nuo grindų buvo 10-15 cm ,pirštai nukreipti į priekį ir žemyn. Jis buvo apėjęs stalą , kuris buvo jam iš dešinės pusės. Jo tėvas stovėjo iš kairės pusės, jam pataikė kampu iš kojos spirdamas į dešinės rankos išorinę sritį artimesnę nykščiui. Kadangi ekspertas dalyvavo teisiamajame posėdyje apklausiant nukentėjusįjį, jis patvirtino , kad nukentėjusiojo parodytas mechanizmas ir schemoje atvaizduota situacija , pilnai atitinka nustatytam sužalojimui. Byloje apklausti liudytojai taip pat patvirtino ,kad nukentėjusysis buvo susijaudinęs, jo ranka drebėjo ,tas pačias aplinkybes nurodė ir jiems.
Teismas pripažįsta, jog visi liudytojų S. S., I. S., D. S., I. P., policijos pareigūnų D. P., M. K. parodymai kartu su nukentėjusiojo I. S. parodymais sudaro logišką ir įtikinamą įrodymų visumą bei leidžia spręsti, kad nukentėjusiojo parodymai apie nagrinėjamą įvykį yra, visų pirma, teisingi, pakankamai išsamūs, nuoseklūs ir patikimi. Be to ir 2018-06-25 policijos pareigūnės D. P. tarnybiniame pranešime yra aiškiai nurodyta kuo pasireiškė fizinis smurtas prieš I. S., t.y. griebimu už rankos ir spyriu iš kojos į ranką (2 t., b.l.25-26).Vien tai, kad liudytojas I. P. yra nukentėjusiojo draugas , ar S. S., nukentėjusiojo motina ir sprendžia santuokos nutraukimo su kaltinamuoju klausimą, savaime dar nereiškia, kad jie buvo šališki, suinteresuoti bylos baigtimi ir davė teismui melagingus parodymus. Liudytojai D. ir I. S. buvo ilgamečiai šeimos draugai ir nėra jokių duomenų, kad jų santykiai su kaltinamuoju būtų buvę konfliktiški, priešingai jie norėjo, kad net ir nepavykus santuokai, jų draugai gražiuoju bandytų išspręsti tarpusavio santykius, susitartų.
Tokiu būdu, visų šių aptartų įrodymų visuma ir jais nustatytos aplinkybės patvirtina, jog R. S. 2018 m. birželio 25 d. , apie 15 val., namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini) rajone tyčia sugriebęs už dešinės rankos tampė bei spyrė į dešinę ranką savo sūnui I. S.. Kaltinamojo sugriebimas sūnaus už dešinės rankos ir noras jį iš kambario išvesti bei spyris į dešinę ranką koja sukėlė nukentėjusiajam I. S. ne tik fizinį skausmą, tačiau ir nežymų sveikatos sutrikdymą, todėl tokia R. S. veika kvalifikuotina pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.
Dėl bausmės skyrimo.
R. S. baudžiamąją atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nėra nustatyta.
Parenkant bausmės rūšį R. S. už jo padarytą nusikaltimą, atsižvelgtina į tai, kad jis anksčiau neteistas, kaltinamas tyčinio nesunkaus nusikaltimo padarymu, todėl jam parinktina bausmės rūšis nesusijusi su laisvės atėmimu (BK 55 str.).
Parenkant bausmės dydį atsižvelgtina į tai, kad R. S. padarė baigtą tyčinį nesunkų smurtinį nusikaltimą, jo atsakomybę lengvinančių ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra. R. S. kaip asmenybė charakterizuojamas iš dalies gana gerai, nors šiuo metu teigė jog nedirba, tačiau anksčiau dirbęs individualioje įmonėje, neteistas (2t., b.l.75), 2017 metais kelis kartus buvo baustas už kelių eismo taisyklių pažeidimus, susijusius su greičio viršijimu, o 2018-06-13 buvo baustas pagal ANK 488 str.1d., kad 2018-05-29 apie 23.50 val. namuose (duomenys neskelbtini), nakties metu triukšmavo ir trikdė asmenų ramybę ir poilsį (2 t., b.l.76-78).R. S. nėra psichikos sveikatos centre apskaitoje, VšĮ Panevėžio rajono savivaldybės poliklinikos priklausomybės ligų kabinetas duomenų apie asmenį neturi (2t., b.l.80). Atsižvelgiama ir į padaryto nusikaltimo aplinkybes – nusikaltimas padarytas kilusio konflikto pasekoje, sūnui grįžusiam iš stovyklos siekiant iš namų pasiimti asmeninius daiktus, nusprendus gyventi atskirai, kai motina ir mažametis brolis, kurie per tą laiką jau dėl tarp tėvų susiklosčiusių tarpusavio santykių gyveno kitoje vietoje, nukentėjusiajam padarytas nežymus sužalojimas, kuris sugijo savaime ir nebuvo reikalingas operacinis ar medikamentinis gydymas, kas rodo mažesnį padarytos veikos pavojingumą. Atsižvelgiant į šias aplinkybes R. S. parinktinas bausmės dydis mažesnis nei parinktos bausmės vidurkis.
R. S. ikiteisminio tyrimo metu, vadovaujantis BPK 140 straipsniu, nuo 2018-06-25, 15.10 val. iki 2018-06-26, 16.55 val. (2t.,b. l. 83-85,87-8) buvo laikinai sulaikytas (dvi laikino sulaikymo paras), todėl šis jo laikinajame sulaikyme išbūtas laikas įskaitytinas į jam paskirtą bausmę, vieną laikino sulaikymo parą prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms (BK 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto c papunktis) ir laikyti, kad R. S. yra atlikęs keturias laisvės apribojimo dienas.
Dėl civilinio ieškinio
Byloje nukentėjusysis I. S. pareiškė reikalavimą dėl 2000 Eur neturtinės žalos atlyginimo bei 5 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo žalos padarymo momento (2018-06-25) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos priteisimo (3 t., b.l.119-122).
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau- CK) 6.250 straipsnio 1 dalyje neturtinė žala yra apibrėžta kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti tokie kriterijai, kuriais remiantis teismas nustato neturtinės žalos dydį: nusikalstamos veikos pasekmės, žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis, kitos turinčios reikšmės bylai aplinkybės, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai. Neturtinės žalos apskaičiavimo kriterijų sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas, nustatydamas konkretų neturtinės žalos dydį, privalo atsižvelgti ir į kitas reikšmingas bylos faktines aplinkybes, kurios mažina ar didina žalos atlyginimą, bei argumentuotai pagrįsti šių kriterijų taikymą nagrinėjamos bylos aplinkybėmis, vertinti jų visumą. Pažymėtina, kad neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti įgyvendinamas, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Priteisiant neturtinės žalos atlyginimą turi būti nustatyta tokia piniginė kompensacija, kuri kiek įmanoma teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo patirtą dvasinį ir fizinį skausmą.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne sykį yra nurodęs, kad neturtinės žalos atlyginimo atveju, kitaip nei turtinės (CK 6.249 str., 6.263 str. 2 d.), visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigine išraiška. Teismo pareiga kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-604/2005, kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-227/2011, 2K-410/2013, 2K-244/2015).
I. S. ieškinyje nurodė, kad dėl civilinio atsakovo nusikalstamos veikos buvo padaryta žala jo psichinei sveikatai. Jis patyrė dvasinį sukrėtimą, dvasinius išgyvenimus, emocinę įtampą, nepatogumus ir pažeminimą. Jam buvo padaryta emocinės, psichinės žalos, o emocinis smurtas paliko itin didelį neigiamą poveikį. Dėl civilinio atsakovo nusikalstamų veiksmų jam buvo sukelti baimės ir nesaugumo jausmai, kurie išliko iki šiol, kaip ir sukeltos psichologinės pasekmės, kurių liekamieji nusikalstamos veikos reiškiniai ateityje visiškai neišnyks.
Vertinant nukentėjusiojo patirtą neturtinę žalą, teismas atsižvelgia į tai, kad nukentėjusiojo atžvilgiu buvo panaudoti smurto veiksmai , kurių metu jam buvo padarytas dešinės rankos minkštųjų audinių sumušimas, tampymas už rankos, dėl ko jis patyrė fizinį skausmą, emocinį stresą, išgyvenimus bei nepatogumus . Jam reikėjo vykti į teisėsaugos institucijas, teismą, ne vieną kartą aiškinti, prisiminti įvykio aplinkybes, jo dvasinius išgyvenimus, sukrėtimą, kurį sukėlė vienas iš artimiausių šeimos narių. Tuo labiau tiek iš paties nukentėjusiojo, tiek ir iš liudytojų parodymų žinoma, kad nukentėjusysis patyrė sunkią ligą, jos varginantį gydymą ,kuri buvo atsinaujinusi ir patys artimiausi jo šeimos nariai turėtų kuo labiau stengtis, kad jų artimasis kuo mažiau pajustų sukrėtimų, skausmo, baimės ir nesaugumo jausmo, nusivylimo, tuo labiau neprarastų pasitikėjimo pačiais artimiausiais žmonėmis. Iš bylos aplinkybių žinoma, kad nukentėjusiajam būtų pakakę tik tėčio atsiprašymo. Teismo nuomone neabejotina, kad nukentėjusysis I. S. patyrė neturtinę žalą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 str. 1 d.)
Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.
Iš byloje nustatytų aplinkybių akivaizdu, kad nukentėjusiajam nusikalstamais kaltininko veiksmais buvo sukeltas fizinis skausmas, padarytas sužalojimas, kaltinamasis jo neatsiprašė, nesigaili ir neprisipažino padaręs nusikalstamą veiką. Nukentėjusysis patyrė nežymų sužalojimą, kuris nereikalavo atskiro gydymo, ar reabilitacijos, patirtas sužalojimas išnyko savaime, liko tik psichologinės pasekmės. Apibendrinant išdėstytas aplinkybes, teismo nuomone, I. S. prašomos priteisti neturtinės žalos dydis yra per didelis, todėl mažintinas nuo 2000 Eur iki 500 Eur.
Civilinis ieškovas taip pat prašo priteisti 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo žalos padarymo momento (2018-06-25) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos . CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ši norma nustato vadinamąsias procesines palūkanas, kurios yra skirtos nuo teisminio proceso pradžios iki teismo sprendimo įvykdymo susidariusiems minimaliems kreditoriaus nuostoliams kompensuoti, operatyviam teismo procesui ir teismo sprendimo įvykdymui skatinti. Pripažįstama, kad pagrindas priteisti šias palūkanas yra skolininko atsakomybė už tai, kad jis prievolės nevykdė geruoju, o jo kreditorius dėl to kreipėsi į teismą. Kai prasideda teismo procesas, skolininkas turi būti suinteresuotas jo nevilkinti, o teismui priteisus pinigus – kuo greičiau sumokėti kreditoriui. Pagal suformuotą teismų praktiką civilinėse bylose (kasacinės nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-41/2012, 3K-7-144/2014, 3K-3-156-687/2015, 3K-3-452-415/2016, 3K-3-235-1075/2018, 3K-3-217-690/2018 ir kt.) procesinės palūkanos priteisiamos tiek tais atvejais, kai piniginė prievolė atsiranda iš sutarties, tiek ir tais atvejais, kai žala kyla iš delikto. Šios palūkanos priteisiamos visais atvejais, jei byloje yra pareikštas reikalavimas tokias palūkanas skaičiuoti ir ieškinys tenkinamas. Civilinės bylos iškėlimo momentu pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 137 straipsnio 1 dalį laikomas teisėjo rezoliucijos priėmimo momentas. CK 6.210 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. CK 6.210 straipsnyje nustatyti kompensuojamųjų palūkanų dydžiai civilinėse bylose taikomi ir procesinėms palūkanoms.
Lietuvos Aukščiausiojo teismo plenarinė sesija, įgyvendindama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo funkciją formuoti vienodą bendrosios kompetencijos teismų praktiką aiškinant ir taikant įstatymus ir kitus teisės aktus (Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 23 straipsnio 2 dalis), 2019 m. birželio 6 d. nutartyje (Nr. 2K-P-75-788/2019) išaiškino, kad teismai, priimdami nuosprendį ir tenkindami baudžiamojoje byloje pareikštą civilinį ieškinį bei priteisdami turtinės ir (ar) neturtinės žalos atlyginimą, esant atitinkamam civilinio ieškovo reikalavimui, privalo priteisti ir procesines palūkanas, nustatytas CK 6.37 straipsnio 2 dalyje. Nors procesinės palūkanos nepriskiriamos atlygintinos žalos kategorijai, tačiau šio klausimo išsprendimas baudžiamojoje byloje atitinka civilinio ieškinio baudžiamajame procese instituto paskirtį kuo efektyviau įgyvendinti nukentėjusio asmens teisę gauti padarytos žalos atlyginimą. Kartu plenarinė sesija atkreipė dėmesį į tai, kad, remiantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 113 straipsnio 2 dalimi, kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo BPK nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Ši nuostata reiškia ir tai, kad civilinėje ir civilinio proceso teisėje įprastų standartų taikymas sprendžiant baudžiamojoje byloje pareikštą civilinį ieškinį turi būti suderintas su esminiais baudžiamojo proceso principais ir taisyklėmis. Atsižvelgdama į tai, plenarinė sesija konstatavo, kad teismai, priimdami apkaltinamąjį nuosprendį ir tenkindami baudžiamojoje byloje pareikštą civilinį ieškinį bei priteisdami turtinės ir (ar) neturtinės žalos atlyginimą, esant atitinkamam civilinio ieškovo reikalavimui, gali priteisti CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatytas procesines palūkanas nuo momento, kuris negali būti ankstesnis nei teismo nuosprendžio įsiteisėjimo momentas.
Taigi nagrinėjamoje byloje teismas daro išvadą, kad būtina iš nuteistojo priteisti nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui penkių procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos neturtinės žalos sumos, tačiau skaičiuojant jas ne nuo žalos padarymo momento, kaip prašo civilinis ieškovas, bet nuo nuosprendžio įsiteisėjimo iki visiško žalos atlyginimo.
Dėl atstovavimo ir proceso išlaidų atlyginimo
Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau-BPK) 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, dalyvavusio byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Nukentėjusysis (taip pat prašė pripažinti jo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo kaip nukentėjusiojo, civilinio ieškovo atstovas, pagalbai apmokėti proceso išlaidomis ir šias išlaidas išieškoti iš kaltinamojo.. Iš bylos medžiagos žinoma, kad nukentėjusįjį bylos tyrimo procese atstovavo advokatas R. V. (3 t., b.l.107 ir už atstovavimo paslaugas I. S. sumokėjo advokatui 1350 Eur (3t., b.l.123-126;2019-10-07 sumokėta 150 Eur). Byloje konstatavus, kad R. S. padarė nusikalstamą veiką ir dėl to nukentėjusysis patyrė išlaidų atstovo paslaugoms apmokėti, todėl iš kaltinamojo priteistinos nukentėjusiojo turėtos atstovavimo išlaidos.
Proceso išlaidas šioje byloje sudarė proceso dalyvių iškvietimas į teisiamąjį posėdį (28,50 Eur), todėl šios išlaidos laikytinos proceso išlaidomis ir priteistinos iš kaltinamojo valstybės naudai (BPK 103 str., 105 str., 106 str. 2 d.).
Dėl daiktinių įrodymų
Daiktiniai įrodymai-nukentėjusiojo I. S. marškinėliai (vyriški MARLBORO CLASSICS) išsireikalauti teismo apžiūrai iš Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato daiktų saugojimo patalpos (pagal 2018-08-28 kvitą BBB Nr.0004073), sunaikintini kaip menkaverčiai daiktai (BPK 94 str. 1 d. 4 p.).
Rezoliucinė dalis
Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi, teismas
nusprendė:
R. S. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje ir jį nuteisti laisvės apribojimo bausme 9 (devyniems) mėnesiams, įpareigojant jį šiuo laikotarpiu: ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei per šešis mėnesius nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 100 (vieną šimtą) valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.
Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaityti R. S. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2018-06-25, 15.10 val. iki 2018-06-26, 16.55 val. (dvi laikino sulaikymo paros), vieną laikino sulaikymo parą prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms ir laikyti, kad R. S. yra atlikęs keturias laisvės apribojimo dienas .
R. S. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o ją pradėjus vykdyti – panaikinti.
R. S. išaiškinti, kad laisvės apribojimo bausmės laikotarpiu jis privalo: be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos; vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų; nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.
Priteisti iš R. S. nukentėjusiajam I. S. 500 Eur (penkis šimtus eurų) neturtinės žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos neturtinės žalos sumos, skaičiuojant jas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo ir 1350 Eur (vieną tūkstantį tris šimtus penkiasdešimt eurų) atstovavimo išlaidų. Likusioje dalyje civilinio ieškovo ieškinį atmesti.
Priteisti iš R. S. 28,50 Eur (dvidešimt aštuonis eurus 50 euro ct) proceso išlaidų susijusių su proceso dalyvių iškvietimu į teisiamąjį posėdį valstybės naudai. Valstybei priteistos proceso išlaidos turi būti sumokėtos jas pervedant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos surenkamąją sąskaitą (pasirinktinai esančias įvairiuose bankuose, pavedime nurodant juridinio asmens kodą 188659752, įmokos kodą– 5660).
Daiktinį įrodymą- nukentėjusiojo I. S. marškinėlius (vyriški MARLBORO CLASSICS) sunaikinti kaip menkavertį daiktą .
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui per Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmus.