- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-03-26
- Bylos Nr.
- 1A-31-531/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-30268-2018-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Jolanta Raščiuvienė, Daina Vaidachavičienė, Valdas Ciesiūnas
- Nuteistasis
- R. S.
- Nukentėjusysis
- I. S.
- Advokatai
- Arvydas Penelis, Rolandas Vaitiekūnas
- Kategorijos
Panevėžio apygardos teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Valdo Ciesiūno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Jolantos Raščiuvienės ir Dainos Vaidachavičienės,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. S. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2019 m. spalio 22 d. nuosprendžio, kuriuo R. S. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį ir jam paskirta 9 mėnesių laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant jį šiuo laikotarpiu ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei 6 mėnesius nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 100 val. sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.
Vadovaujantis BK 66 straipsniu į bausmės laiką įskaitytas R. S. laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2018 m. birželio 25 d., 15.10 val. iki 2018 m. birželio 26 d., 16.55 val. (2 paros), vieną laikino sulaikymo parą prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms ir laikyta, kad R. S. yra atlikęs keturias laisvės apribojimo dienas.
Iš R. S. nukentėjusiajam I. S. priteistas 500 Eur neturtinės žalos atlyginimas ir 5 proc. dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos, skaičiuojant jas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo ir 1 350 Eur atstovavimo išlaidų.
Iš R. S. valstybės naudai priteista 28,50 Eur proceso išlaidų.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Bylos esmė
1. R. S. nuteistas už tai, kad 2018 m. birželio 25 d., apie 15 val., namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), tyčia sugriebęs už dešinės rankos tempė bei spyrė į dešinę ranką savo artimam giminaičiui – sūnui I. S., taip smurtaudamas sukėlė nukentėjusiajam I. S. fizinį skausmą ir padarė dešinės rankos minkštųjų audinių sumušimą – nežymų sveikatos sutrikdymą.
II. Apeliacinio skundo argumentai
2. R. S. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2019 m. spalio 22 d. nuosprendį ir priimti naują – išteisinamąjį nuosprendį, nes nepadaryta veika turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, arba atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės dėl veikos mažareikšmiškumo ir bylą nutraukti. Abiem atvejais I. S. civilinį ieškinį palikti nenagrinėtu. Panaikinti kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.
2.1. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai tyrė ir vertino byloje surinktus įrodymus, pažeidė materialinės ir procesinės teisės normas, numatytas BK 14 ir 15 straipsniuose ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnyje, nukrypo nuo kasacinio teismo formuojamos praktikos ir nepagrįstai pripažino jį kaltu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį. Teigia, kad apylinkės teismas bylos nagrinėjimo metu visiškai netyrė, nesiaiškino ir skundžiamu nuosprendžiu neatskleidė jo veiksmų tikslo, motyvų ir kitų aplinkybių, sukėlusių konfliktus tarp jo ir nukentėjusiojo, bei atsiradusių pasekmių. Pažymi, jog atliktuose veiksmuose nėra tiesioginės tyčios.
2.2. Paaiškina, kad 2018 m. birželio 25 d. konfliktas prie garažo vartų kilo dėl to, kad I. S. metalinio strypo pagalba bandė atkelti garažo vartus tam, kad patekti į namą. Kadangi garažas ir namas yra ne I. S., o jo nuosavybė, todėl ją gindamas jis ištraukė iš I. S. rankų metalinį strypą, nustūmė jį nuo garažo vartų, dėl ko šis pargriuvo ant žemės. Tokiais savo veiksmais jis siekė vienintelio tikslo – apginti savo nuosavybę nuo vandališkų I. S. veiksmų, visiškai nesiekdamas smurtauti ar sužaloti sūnų. Be to, tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir bylos nagrinėjimo teisme metu I. S. nurodė, kad šio konflikto metu nepatyrė fizinio skausmo.
2.3. Neigia, kad konflikto, įvykusio gyvenamojo namo virtuvėje pirmame aukšte metu, sąmoningai spyrė I. S. į ranką, tačiau pripažįsta, kad iš I. S. rankos išmušė vaistų dėžutę, neleisdamas jos paimti. Nurodo, kad ir šiuo atveju neturėjo siekio ir tyčios smurtauti ir sužaloti I. S. sveikatą. Jis tiesiog gynė savo turtą – vaistinėlę su jo paties vaistais. Be to, įvykio gyvenamojo namo virtuvėje, pirmame ir antrame aukšte, nematė nei vienas bylos nagrinėjimo metu apklaustas liudytojas. Liudytojų nurodytų aplinkybių šaltinis yra pats I. S..
2.4. Atkreipia dėmesį, kad specialisto išvadoje nėra nustatytas konkretus nukentėjusiojo plaštakos minkštųjų audinių sužalojimo mechanizmas. Išvada nėra kategoriška. Išvadoje paminėti plaštakos nugarinio paviršiaus minkštieji audiniai nekonkretizuoti, todėl iš joje nurodomų duomenų negalima nuspręsti, kuri konkrečiai plaštakos vieta I. S. buvo sužalota. Išvadoje nesant duomenų, neginčijamai patvirtinančių sužalojimo padarymo laiką ir mechanizmą, yra pagrindas abejoti I. S. nustatytų sužalojimų aplinkybėmis, mechanizmu ir lieka nepaneigta jo nekaltumo prezumpcija. Joje nurodyta pašalinė jėga dar nereiškia jo nusikalstamų veiksmų. Be to, specialisto išvada paremta tik I. S. parodymais, todėl negali būti pakankama pripažinti jo kaltę.
2.5. Pažymi, kad jo ir I. S. konfliktų priežastis yra prasidėjęs jo ir S. S. skyrybų procesas, kuriame šis palaiko motinos pusę. S. S. inicijavo daiktų išgabenimą iš šeimos gyvenamojo namo, kuriame aktyviai dalyvavo ir I. S.. Tačiau to pirmosios instancijos teismas netyrė.
2.6. Teigia, kad I. S. duoti parodymai yra prieštaringi, nenuoseklūs, tačiau apylinkės teismas prieštaravimų nepašalino ir dėl jų atskirai nepasisakė. 2018 m. rugpjūčio 2 d. apklausoje I. S. nurodė, kad tėvo nebijojo, tačiau vėlesnėje - 2019 m. rugsėjo 27 d. apklausoje, nurodė, kad neva jautė grėsmę ir bijojo, todėl į pagalbą pasikvietė I. P.. 2018 m. birželio 25 d. apklausoje I. S. apie suplėšytus marškinius visiškai nenurodė, tačiau po 2 mėnesių - 2018 m. rugpjūčio 2 d. apklausoje nurodė, kad buvo suplėšyti jo marškiniai ir jis patyrė fizinį skausmą dėl tampymo už rankovės. Nors visų apklausų metu I. S. nurodė suplėšytą tik dešinę rankovę, tačiau marškinių apžiūros metu buvo nustatyta, kad suplėšytos abi alkūnės. Jo telefonu atliktas vaizdo įrašas paneigia I. S. 2018 m. rugpjūčio 2 d. ir 2018 m. gruodžio 10 d. apklausose nurodytas aplinkybes apie tai, jog jis buvo agresyvus ir naudojo keiksmažodžius, kol I. S. rinko savo daiktus. Nors 2019 m. sausio 14 d. apklausoje I. S. nurodė, kad vaizdo medžiagoje nėra užfiksuoti keiksmažodžiai, nes neva pradėta filmuoti kai didžioji dalis daiktų buvo sudėta, tačiau 2018 m. birželio 25 d., 2018 m. rugpjūčio 2 d. ir 2018 m. gruodžio 10 d. apklausų metu I. S. nuosekliai tvirtino, kad jis keikėsi tol kol jis dėjosi daiktus. Nors buvo prašoma, nebuvo skiriama ekspertizė vaizdo įrašo autentiškumui nustatyti. Taigi jo autentiškumas, nuoseklumas ir įrodomoji galia nebuvo nuginčyta. Vaizdo medžiaga paneigia I. S. apklausose nurodytas aplinkybes apie tai, kad jis keikėsi, tampė marškinių rankovę, sukėlė fizinį skausmą ir suplėšė marškinius brolio K. kambaryje, nes vaizdo medžiaga patvirtina, kad rankovė jau buvo suplėšyta I. S. užlipus į antrą aukštą. Bylos nagrinėjimo metu, po vaizdo medžiagos peržiūrėjimo teismo posėdyje, I. S. pakeitė savo nuomonę ir padarė prielaidą, kad galimai jo marškiniai buvo suplėšyti dar prieš įeinant į namą susirinkti savo daiktų.
2.7. Pirmosios instancijos teismas negalėjo remtis liudytojo I. P. parodymais, kadangi duodamas parodymus jis nurodė, kad yra susipažinęs su bylos medžiaga, kad informaciją apie bylą gavo iš I. S.. S. S. parodymai negali būti pripažinti objektyviais ir nešališkais, nes ji suinteresuota baudžiamosios bylos baigtimi ir siekia pranašumo skyrybų byloje. Ji konflikto nematė, todėl jos parodymai neturi tiesioginės įrodomosios galios, sprendžiant dėl jo kaltės. S. S. bylos nagrinėjimo teismo posėdyje metu patvirtino, kad ji policininkų klausė patarimo kaip galėtų pateikti į namą. Policijos pareigūnų elgesys 2018 m. birželio 25 d. įvykių metu, leidžia daryti prielaidą, kad jo areštas, dėl tariamo smurto prieš I. S., buvo sąmoninga pagalba D. S. ir I. S. patekti į namą ir išsigabenti iš ten savo nuožiūra reikalingą, dar nepadalintą turtą. I. S. skyrybų procese palaikė S. S., todėl jo parodymai turėjo pagrindą būti šališkais ir tendencingais.
2.8. Remiantis I. S. parodymais ir bylos medžiagoje esančiais įrodymais, negalima spręsti, kad I. S. po konflikto turėjo išreikštą pojūtį, jog aplinkiniai suprato jo skausmą. Be to, I. S. po 2018 m. birželio 25 d. įvykių gydymosi tikslais į medikus nesikreipė, nesigydė, nevartojo medikamentų ir nepatyrė jokių neigiamų pasekmių savo tiesioginėje veikloje. Šios aplinkybės rodo pasekmių I. S. mažareikšmiškumą. Todėl nepagrįstai buvo priteistas 500 Eur neturtinės žalos atlyginimas ir 5 proc. dydžio metinės palūkanos.
2.9. Pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl galimybės jam taikyti BK 37 straipsnio nuostatas. Bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės leidžia pripažinti, kad jo veiksmai pagal objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių turinį, jų pasireiškimą, nebuvo pasiekę tokio pavojingumo laipsnio, kad vertinant juos pagal protingumo, proporcingumo, teisingumo ir kitų bendrųjų teisės principų nuostatas, būtų pagrįstas baudžiamosios teisės priemonių taikymas.
Šalies argumentai
3. Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, o prokuroras ir nukentėjusiojo atstovas – atmesti.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
4. Apeliacinis skundas atmetamas.
Žemesnės instancijos teismas
5. Apeliacinės instancijos teismas, sutinkamai su BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostata, patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti.
6. R. S. apeliaciniame skunde, be kita ko ginčija 2018 m. birželio 25 d. prie garažo vartų įvykusį konfliktą, tačiau, būtina atkreipti dėmesį, jog ši veika nebuvo įtraukta į R. S. pareikštą kaltinimą ir dėl jo šių jo veiksmų ir kaltės skundžiamame nuosprendyje pasisakyta nebuvo. Konfliktas prie garažo vartų nuosprendyje buvo paminėtas ir vertinamas tik kaip papildoma aplinkybė, apibūdinanti R. S. elgesį įvykio dieną. Gi šioje byloje R. S. buvo teisiamas tik už namo viduje atliktus veiksmus, kuomet I. S. buvo užėjęs pasiimti daiktų. Esant šiai aplinkybei, apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas R. S. pareikšto kaltinimo ribų, pasisako tik dėl 2018 m. birželio 25 d. namo, esančio (duomenys neskelbtini), viduje vykusių įvykių.
7. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apeliacinio skundo argumentus, skundžiamą pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir pateiktą bylos medžiagą, konstatuoja, kad pagrindo R. S. atžvilgiu priimti išteisinamąjį nuosprendį nėra. R. S. apeliacinio skundo argumentai iš esmės grindžiami tik subjektyviai bei vienpusiškai pateikiamomis ir vertinamomis buvusių įvykių aplinkybėmis, o vien tik tai, kad jis kitaip vertina susiklosčiusią situaciją ir nesutinka su apylinkės teismo priimtu apkaltinamuoju nuosprendžiu, nesuteikia pagrindo jo pripažinti neteisėtu ir panaikinti. Teisėjų kolegijos manymu, apylinkės teismas tinkamai įvertino visus byloje surinktus duomenis, baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų nepadarė ir R. S. pagrįstai pripažino kaltu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su skundžiamame nuosprendyje pateiktais pirmosios instancijos teismo motyvais, todėl jų nekartoja, o tik papildo.
Žemesnės instancijos teismas
8. R. S. viso proceso metu savo kaltę dėl BK 140 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos padarymo neigė. Bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu nurodė, kad visas įvykis buvo suorganizuotas jo sutuoktinės, su kuria jis šiuo metu skiriasi. Teigė, kad būtent ji nuteikė jų sūnų I. S. prieš jį. Teisėjų kolegija atmeta šiuos apelianto argumentus, vertindama juos kaip paties nuteistojo pasirinktą gynybos būdą siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės, ar ją sušvelninti, nes juos paneigia byloje surinktų įrodymų visetas.
9. Aplinkybę, kad R. S. smurtavo savo sūnaus atžvilgiu ir jam buvo sukeltas fizinis skausmas bei nežymiai sutrikdyta sveikata, neabejotinai patvirtina viso proceso metu duoti išsamūs ir nuoseklūs nukentėjusiojo I. S. parodymai, jog 2018 m. birželio 25 d. jis, jo draugas I. P. ir mama S. S. nuvažiavo į namus. Tėčio namuose tuo metu nebuvo. Bandė atrakinti namo paradines duris, bet nepavyko, nes kitas raktas buvo iš vidaus. Garažas taip pat buvo užrakintas iš vidaus, o namo galinių durų rakto neturėjo. Atvažiavus R. S., jie bandė susitarti, kad atvažiavo ir nori susirinkti daiktus, bet tėvas nebuvo geranoriškai nusiteikęs. Tėvas vijo I. P. iš kiemo. Paskui pradėjo vaikyti mamą, bandė apipilti vandeniu. Vėliau pasiėmė pagalį, su juo terasoje sudaužė vazoną. Mama ir tėvas paskambino policijai. Atvažiavo pirmas policijos ekipažas. Jis (nukentėjusysis) bandė atidaryti garažo vartus. Pasiėmė metalinį strypą, kuris buvo šalia garažo. Kol jis bandė su strypu pakelti garažo vartus, pamatė tėvas ir griebė jį už nugaros, stipriai nutempė. Stipraus fizinio skausmo kaip ir nepatyrė, tėvą nuo jo nutraukti padėjo policijos pareigūnai. Buvo atvykęs ir kitas policijos ekipažas. Buvo atvykę ir šeimos draugai D. S. ir I. S.. Buvo susitarta su tėvu, kad jį įsileistų, bet tik su tėvo iškelta sąlyga, kad visi pasitrauks kuo toliau nuo namo, ar už namo ribų, jog jis tik vienas turės eiti į vidų. Jis tada su draugu I. P. susitarė, kad jis jam paskambins, jei kažkas įvyktų, o jis vienu žodžiu šauksis pagalbos. Draugas jam paskambino, ir jis įsijungė garsiakalbį. Įėjus į namo vidų jis pirmiausia nuėjo iki pakabos, kuri yra prie durų rūbams kabinti. Ten buvo mamos vaistai, kuriuos paėmė. Tada užlipo į antrą aukštą, į savo kambarį ir ten susidėjo daiktus. Tuo metu, kai jis rinko ir dėjo savo daiktus, tėvas pastoviai stovėjo jam už nugaros ir pradėjo filmuoti, šiek tiek komentavo ką jis daro. Susidėjo savo kambaryje rūbus, šiek tiek mokyklos dokumentų, dar ieškojo savo apdovanojimų, bet nerado. Išėjo į rūbinę, ten susidėjo dar savo daiktų, tuo pačiu ieškojo apdovanojimų, ir tada grįžo į neužbaigtą įrenginėti tėvų kambarį. Ten susirinko „(duomenys neskelbtini)“ ir šiek tiek dokumentų. Pradėjo agresyvėti tėvo elgesys, kad jis pasiėmė savo dokumentus, iš jo tėvas pradėjo juos griebti. Filmuota buvo iki tol, kol suagresyvėjo tėvo veiksmai ir žodžiai. Jis pasiėmė popierius ir išėjo į brolio kambarį. Įėjus į brolio kambarį, tėvas griebė jam už dešinės rankos, pradėjo tampyti, bandė ištempti iš kambario, pajuto fizinį skausmą. Buvo bandyta ištempti jį iš to kambario, už dešinės rankos ir alkūnės, buvo griebta ir tempta ties ta vieta, kur tik vėliau pastebėjo, kad suplyšo marškiniai. Kambaryje jis ieškojo savo apdovanojimų, turėjo tikslą juos pasiimti, be to, ten dar buvo ir daugiau „Lego“, kuriuos norėjo pasiimti. Jis išsivadavo, pasiėmė savo daiktus. Nusileidęs į namo apačią dar turėjo tikslą susirasti apdovanojimus, paimti broliui vaistus, nes brolis sirgo. Žino, kad ant šaldytuvo yra tie vaistai. Virtuvėje paėmė vaistų dėžutę, bet tėvas iš už nugaros jam tą vaistų indelį išmušė, kad vaistų nepaimtų. Vaistai pariedėjo po stalu į kitą jo pusę. Jis apėjo stalą ir dešine ranka bandė siekti paimti reikiamus vaistus, nes matė kur jie nukrito. Jis pritūpdamas ir lenkdamasis bandė imti vaistus su dešine ranka, ji buvo priešais ištiesta su nykščiu nuleistu žemyn, kad paimti. Pirštai nukreipti į priekį ir žemyn. Stalas buvo jam iš dešinės pusės, tėvas greitai apibėgo iš kitos stalo pusės. Tėvas stovėjo jam iš kairės pusės ir spyrė su koja jam į ranką, kad neimtų vaistų. Tėvas buvo su batais ir jam pataikė į išorinę plaštakos dalį, kuri paskui ištino. Ranka spyrio metu nuo grindų buvo 10-15 cm. Išėjus iš namų priėjo prie policijos pareigūnų ir jiems pasakė, kad tėvas jam spyrė, tempė už rankos, skaudėjo. Apie tai dar papasakojo mamai, draugui I. P., vėliau ir D. ir I. S.. Ten kur buvo griebta jam skaudėjo. Plaštakos išorinė dalis buvo patinusi, o po to šiek tiek pamėlynavusi. Aplinkybes, jog R. S. 2018 m. birželio 25 d. stipriai sugriebė jam už dešinės rankos, stumdė bei koja spyrė į dešinę ranką, I. S. nurodė ir savo protokole – pareiškime, kuris buvo surašytas praėjus labai trumpam laiko tarpui po įvykio.
10. R. S. apeliaciniame skunde ginčija I. S. duotus parodymus, teigia, jog jie yra nenuoseklūs ir prieštaringi. Tokie apelianto skundo argumentai atmetami, kaip visiškai nepagrįsti. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs I. S. viso proceso metu duotus parodymus, neturi pagrindo jų laikyti nepatikimais, nenuosekliais ir jais nesivadovauti. I. S. viso proceso metu savo duotų parodymų nekeitė, kiekvieną kartą apklausiamas pateikė analogišką įvykusio įvykio versiją. Pažymėtina, kad vien tik tai, kad duodamas parodymus jis vis juos papildydavo tam tikromis aplinkybėmis, susijusiomis su savo savijauta tos dienos metu, bei kodėl kartu pasikvietė važiuoti I. P., negali būti vertinama kaip jo duotų parodymų nenuoseklumas. Be to, šios aplinkybės šiuo atveju nelaikytinos esminėmis.
11. Nukentėjusiojo duotus parodymus taip pat patvirtina liudytojų - jo mamos S. S., I. S., D. S., D. P., I. P. ir M. K. parodymai.
11.1. Liudytoja D. P. apklausta ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2018 m. birželio 25 d. gavo užduotį nuvykti adresu (duomenys neskelbtini), dėl smurto artimoje aplinkoje. Nuvykus juos su M. K. pasitiko moteris. Kieme buvo jos sūnus, sūnaus draugas, pora – vyras ir moteris, ir vyriškis. Kai atvyko, buvo dar tik žodinis konfliktas. Moteris aiškino, kad su savo sūnumi ir draugu atvyko pasiimti savo asmeninių ir būtinų daiktų. Asmuo nenorėjo įsileisti sūnaus ir savo sutuoktinės į namus. Susitarė su namo šeimininku, kad jis įleis į namą savo sūnų ir jie abu užėjo į namo vidų. Gal po 20 min. abu vyrai išėjo iš namo. Kai jie išėjo, ji pastebėjo, kad jaunuolio marškinių rankovė suplėšyta. Jaunuolis paaiškino, kad tėvas jį patampė už rankos ir taip suplėšė jo marškinius bei jis dėl to tampymo patyrė fizinį skausmą. Dar jaunuolis sakė, kad jam tėvas spyrė į ranką. Analogiškas aplinkybes D. P. nurodė ir 2018 m. birželio 25 d. savo surašytame tarnybiniame pranešime dėl smurto artimoje aplinkoje atvejo.
11.2. Liudytojas M. K. apklausoje ikiteisminio tyrimo metu parodė, jog 2018 m. birželio 25 d. gavo užduotį nuvykti į (duomenys neskelbtini). Atvykus vyriškis atidarė vartus į kiemą. Kieme buvo to vyriškio sutuoktinė, kuri paaiškino, kad jos sutuoktinis nenori atiduoti jai daiktų. Ji sakė, kad vyksta skyrybų procesas ir ji su vaiku gyvena (duomenys neskelbtini), kitoje vietoje, nei sutuoktinis. Taip pat buvo sutuoktinių sūnus ir sūnaus draugas. Vėliau atvyko dar viena sutuoktinių pora. Su kolege bandė padėti išspręsti konfliktą ir sutarė, kad namo šeimininkas įleis į namą savo sūnų, ir jie abu užėjo į namo vidų. Gal po 20-30 min abu vyrai išėjo iš namo. Tada kolegė pastebėjo, kad suplėšyti jaunuolio marškiniai. Jaunuolis paaiškino, kad tėvas jį patampė už rankos ir jis patyrė fizinį skausmą. Dar sakė, kad tėvas spyrė jam į ranką.
11.3. Liudytoja S. S., apklausta bylos nagrinėjimo apylinkės teisme metu parodė, kad ji kartu su sūnumi ir jo draugu važiavo į savo namus pasiimti daiktų. Nuvažiavus R. S. nebuvo. Kai grįžo R. S., jis pradėjo vyti I. S. draugą iš kiemo. R. S. pačiupo pagalį ir sudaužė gėlių vazoną, vaikė ją iš gėlyno, pradėjo plūstis, išvadino visokiais dalykais. Ji iškvietė policiją. Sužinojo, kad ir R. S. ją iškvietė. Atvažiavo D. ir I. S.. I. S. pabandė į namus patekti pro garažo vartus. R. S. prie jo pripuolė ir žiauriai nustūmė. Vėliau su R. S. vyko derybos. Buvo sutarta, kad jis įleis I. S.. I. S. įėjo į namą kartu su jos sutuoktiniu. I. S. bijojo leisti, bet jai pasakė, kad telefonas bus kišenėje įjungtas jeigu kas, nes jis susiskambino su draugu I. P.. Girdėjosi ėjimas, traškėjimas, R. S. necenzūriniai žodžiai, skubino I. S.. Vieną kartą girdėjosi kažkokie garsai, kaip susistumdymas, ar dar kažkas, traškesys. Po maždaug pusvalandžio pamatė kaip I. S. išeina. Pamatė, kad I. S. suplėšyti marškiniai. I. S. pasakė, kad tėvas panaudojo smurtą, spyrė jam į ranką, neleido paimti brolio žaislų, einant į kambarį, ar įėjus, jį sustabdė ir griebė už rankos, nutempė. I. S. pajuto fizinį skausmą. Spirdamas į dešinę ranką pataikė į plaštaką, kiek atsimena, į dešinę, buvo paraudimas.
11.4. Liudytoja I. S. parodė, kad 2018 m. birželio 25 d. jos su vyru atvykti paprašė S. S.. R. S. grubiai rėkavo, lakstydamas po kiemą, juos vaikydamas. I. S. į namą pabandė patekti pro garažo vartus. R. S. pripuolęs jį grubiai nustūmė. Po ilgų kalbų buvo priimtas sprendimas, kad R. S. įleis vieną I. S.. Policininkai liko kieme, jie su vyru išvažiavo atokiau. Nematė kas vyko toliau. S. S. jiems paskambino ir pasakė, kad įvyko incidentas. R. S. apstumdė I. S., spyrė į ranką. Ji I. S. matė vakare, jis viską papasakojo. Sakė, kad tėvas įžeidinėjo, kad visą laiką ėjo iš paskos.
11.5. Liudytojas D. S. parodė, kad S. S., jo su žmona paprašė atvažiuoti. Nuvykus viskas vyko neadekvačiai. R. S. sakė, kad neįleis į namus. Neleidimas buvo agresyvus. I. S. paėmė metalinį strypą, pakišo po vartais ir juos pradėjo kelti į viršų. R. S. labai susinervino, pribėgo, išplėšė iš sūnaus rankų strypą. R. S. metė strypą tolyn, vienas policininkas pribėgo ir tiesiog juos atskyrė. R. S. sutiko įsileisti I. S.. Pasidžiaugė, kad I. S. bus įleistas, sėdo į automobilį ir išvažiavo, sustojo gal už pusės kilometro. Susisiekus su S. S., ji pasakė, kad važiuoja į policiją, kad R. S. smurtavo, jog spyrė I. S.. Vakare buvo susitikęs su I. S.. I. S. papasakojo, kad įvyko susistumdymas, kad tėvas spyrė į ranką, kad jam skauda.
11.6. Liudytojas I. P. parodė, kad 2018 m. birželio 25 d. jis, I. S. ir I. S. mama vyko į jų buvusius namus (duomenys neskelbtini). Namie nieko nerado, namai buvo užrakinti. Nebuvo galimybių įeiti. Vėliau grįžo R. S.. R. S. nenorėjo įleisti į namus pasiimti daiktų. Elgėsi agresyviai, vartojo necenzūrinius žodžius. I. S. tėvas sukonfliktavo su jo mama, vaikė ją po kiemą su indu vandens. I. S. tėtis su pagaliu sudaužė vazoną. Atvažiavo du policijos ekipažai. I. S. pabandė atidaryti garažo duris, iš pradžių rankomis, vėliau metaliniu strypu. Tuo metu R. S. prišoko prie I. S., jį nustūmė ir grubiai atėmė tą įrankį. Po visų diskusijų buvo priimtas sprendimas, kad R. S. leis I. S. įeiti į namus ir pasiimti daiktus, bet su sąlyga, kad kieme nebus nei vieno žmogaus, nei vieno automobilio ir visi pasitrauks iš tos teritorijos. Su I. S. sugalvojo, kad jis jam paskambins į telefoną, I. S. atsilieps ir nepadės ragelio, o jis girdės kas vyksta viduje. Su I. S. mama išvažiavo ant gatvės ir per garsiakalbį klausėsi, kas vyksta namo viduje. I. S. viduje buvo apie 20 min. Jam pavyko išgirsti, kad tikrai buvo konfliktas tarp I. S. ir jo tėvo, nes girdėjo rėkiantį R. S., pakėlusį balsą. Suprato, kad įvyko konfliktas antrame aukšte, nes girdėjo kaip užlipo laiptais, buvo durų trankymas. Po to I. S. išėjo į kiemą, buvo labai susijaudinęs, sutrikęs, truputį drebėjo, buvo suplėšyti jo marškiniai, buvo įplyšusi rankovė. Sakė, kad virtuvėje tėvas užgavo ranką.
11.7. R. S. apeliaciniame skunde teigia, kad nagrinėjamu atveju negali būti remiamasi liudytojo I. P. parodymais, kadangi jis davė parodymus būdamas susipažinęs su bylos medžiaga bei buvo gavęs informacijos apie bylą iš I. S.. Iš 2019 m. gegužės 21 d. teisiamojo posėdžio protokolo matyti, kad apklausos metu I. P. paaiškino, jog bylos medžiagos nematė, apie bylą jam pasakojo I. S., tačiau jokių nurodymų ką sakyti teisme, ar apkalbėti jo tėtį nedavė. Taigi matyti, kad I. P., duodamas parodymus nebuvo susipažinęs su byloje esančia medžiaga, be to, byloje nėra duomenų, kad jis būtų teikęs prašymus dėl susipažinimo ir kad tai jam buvo leista, o vien tik tai, kad su I. S. jie yra kalbėję apie pačią bylą ir visą susiklosčiusią situaciją, nesudaro pagrindo manyti, kad I. P. meluoja. Priešingai, jo duoti parodymai visiškai atitinka kitus byloje surinktus įrodymus. Be kita ko, I. P. įvykio metu buvo prie namo, matė, kas darosi lauke, bei per garsiakalbį girdėjo tai, kas vyksta namo viduje, ir būtent apie tai davė savo parodymus. Abejoti šio liudytojo parodymų patikimumu nėra priežasčių.
11.8. Įvertinus pateiktus liudytojų parodymus matyti, kad jiems visiems I. S. nurodė analogiškas name įvykusio konflikto su tėvu aplinkybes. Teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti I. S. pateikiama įvykio versija. Atkreiptinas dėmesys, kad liudytojams S. S., M. K., D. P. ir I. P. apie namuose įvykusį incidentą I. S. papasakojo vos tik išėjęs iš namo į lauką, o liudytojams D. S. ir I. S. - tos pačios dienos vakarą. Pagrindo manyti, kad jis aptartus įvykius galėjo išsigalvoti, nėra. Byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų, jog I. S. siekė tėvą apkalbėti ar jam pakenti, priešingai, pats I. S. nurodė, kad asmeninių priežasčių apkalbėti tėtį neturi, stengiasi į tėvų santykius nesikišti. Be to, tai, kad namuose tikrai įvyko konfliktas, patvirtino tiek S. S., tiek I. P., kurie per telefono garsiakalbį girdėjo kas vyksta namo viduje. Tai, kad I. S. būdamas namo viduje paskambino I. P., įrodo byloje esantys operatoriaus „(duomenys neskelbtini)“ pateikti duomenys. Juose nurodoma, kad 2018 m. birželio 25 d. 14 val. 22 min. 37 s. iš I. S. naudojamo telefono Nr. (duomenys neskelbtini) buvo skambinta I. P. į telefoną Nr. (duomenys neskelbtini), skambučio trukmė 2282 s. Apeliacinės instancijos teismas taip pat neabejoja ir S. S. duotais parodymais, kadangi jie visiškai atitinka kitus byloje surinktus įrodymus. Vien tik tarp apelianto ir S. S. vykstantis skyrybų procesas negali būti priežastimi S. S. parodymus laikyti nepatikimais ir jais nesiremti. Be to, šiuo atveju akivaizdu, jog R. S. buvo linkęs pats kelti konfliktines situacijas santykiuose su sutuoktine, vienasmeniškai bandydamas spręsti naudojimosi šeimos turtu klausimus.
11.9. Aplinkybę, jog I. S. dėl R. S. veiksmų patyrė fizinį skausmą bei jam nežymiai buvo sutrikdyta sveikata, patvirtina byloje esanti 2018 m. birželio 26 d. specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini). Joje nurodoma, kad dešinės plaštakos minkštųjų audinių sumušimas I. S. padarytas kieto buko daikto poveikyje, galimai aplinkybėse nurodytu laiku, t. y. 2018 m. birželio 25 d. Sužalojimas I. S. padarytas vieno smūgio pasekoje, pašalinės jėgos poveikyje. R. S. veiksmai sukėlė I. S. fizinį skausmą, jam nustatomas nežymus sveikatos sutrikdymas. Pirmosios instancijos teisme apklaustas ekspertas G. S. palaikė šią savo išvadą. Nurodė, kad nukentėjusysis buvo pas jį atvykęs, parodė ranką, jis ją apžiūrėjo, paskaitė tyrėjo nustatytas aplinkybes. Išvadą darė kitą dieną po įvykio, o ją grindė tuo, kad plaštakos nugariniame paviršiuje buvo lokalus ribotas patinimas, kurį palietus skauda, žmogus reaguoja. Taip atrodo, kai yra suduodamas smūgis daiktu, kuris yra bukas, smailas, kietas. Pagal situaciją tai galėjo būti batu apautos kojos smūgis.
11.10. R. S., ginčydamas savo kaltę, apeliaciniame skunde nurodo, kad minėta išvada nėra kategoriška, joje nėra nustatytas konkretus nukentėjusiojo plaštakos minkštųjų audinių sužalojimo mechanizmas. Atsakant į šiuos apelianto argumentus pažymėtina, kad pateiktoje specialisto išvadoje nors ir nurodomas tik tikėtinos nukentėjusiojo patirtų sužalojimų aplinkybės, tačiau jomis netikėti ir nesiremti, sprendžiant dėl R. S. kaltės, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo, kadangi ji visiškai atitinka kitus byloje surinktus ir jau išanalizuotus įrodymus. Šiuo atveju yra akivaizdus ryšys tarp priežasties ir pasekmės.
12. Įvertinus tai, kas išdėstyta teisėjų kolegija konstatuoja, kad R. S. pagrįstai buvo pripažintas kaltu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, t. y. už tai, kad jis tyčia sugriebęs už dešinės rankos tempė bei spyrė į dešinę ranką savo sūnui I. S., taip sukeldamas jam fizinį skausmą ir padarydamas dešinės rankos minkštųjų audinių sumušimą, kvalifikuotiną nežymiu sveikatos sutrikdymu. Be kita ko, teismo vidinį įsitikinimą dėl R. S. kaltės sustiprina ir tai, kad, kaip matyti iš pateiktų liudytojų ir nukentėjusiojo parodymų, jis įvykio dieną buvo priešiškai nusiteikęs tiek prieš savo šeimos narius, tiek prieš kitus įvykio vietoje buvusius asmenis, elgėsi agresyviai.
13. Iš skundžiamo pirmosios instancijos teismo nuosprendžio matyti, kad spręsdamas dėl R. S. kaltės, teismas nevertino daiktinio įrodymo – suplyšusių I. S. marškinių, kadangi šiuo atveju, negalima daryti kategoriškos išvados, kad jie plyšo būtent I. S. tempimo už rankos metu, kai jis buvo įėjęs į brolio kambarį. Iš byloje esančio vaizdo įrašo nustatyta, kad marškiniai jau buvo suplyšę nukentėjusiajam renkantis daiktus namo viduje, be to, ir jis pats negalėjo kategoriškai patvirtinti, ar tuo metu, ar ne, marškiniai suplyšo. Tačiau, kaip teisingai sprendė ir apylinkės teismas, šios aplinkybės nesudaro pagrindo konstatuoti, kad I. S. sąmoningai melavo, ir dėl to priimti išteisinamąjį nuosprendį R. S..
14. R. S. kaltės šiuo atveju nepaneigia ir byloje esantis jo pateiktas vaizdo įrašas, kurį peržiūrėjus matyti, kad jame nėra užfiksuota kaip I. S. įeina į brolio kambarį ir vėliau į virtuvę. Be to, iš vaizdo įrašo matyti, kaip I. S. jį filmuojančiam R. S. pasako, jog jaučiasi nesaugiai. Vien tik tai, kad šiame vaizdo įraše negirdėti kaip R. S. vartoja necenzūrinius žodžius ar elgiasi agresyviai, negalima daryti išvados, jog to nebuvo. Kaip jau minėta, vaizdo įrašas nėra pilnas, t. y. jame užfiksuotas tik santykinai trumpas I. S. buvimo name fragmentas. Esant šioms aplinkybėms, pagrindo skirti ekspertizę vaizdo įrašo autentiškumui nustatyti nėra. Jį pateikė pats R. S. ir abejonių dėl jo turinio niekam nekyla.
15. Ginčydamas savo kaltę R. S. apeliaciniame skunde nurodo, kad įvykio virtuvėje metu jis tiesiog gynė savo turtą – vaistinėlę su jo paties vaistais. Šis apelianto skundo argumentas atmestinas. Pažymėtina, kad šiuo atveju nebuvo nustatyta, jog R. S. priklausančiam turtui buvo iškilusi kokia nors grėsmė, nuo kurios kilo būtinybė gintis. Iš byloje nustatytų aplinkybių matyti, kad I. S. tik rinkosi jam priklausančius daiktus bei norėjo paimti vaistus sergančiam broliui.
16. Apeliaciniame skunde taip pat teigiama, kad policijos pareigūnų elgesys 2018 m. birželio 25 d. įvykių metu, leidžia daryti prielaidą, kad jo areštas dėl tariamo smurto prieš I. S., buvo sąmoninga pagalba S. S. ir I. S. patekti į namą ir išsigabenti iš ten savo nuožiūra reikalingą, dar nepadalintą turtą. Dėl šio apelianto argumento teismas sprendžia, kad byloje nėra duomenų, kurie leistų manyti, jog įvykio metu policijos pareigūnai, sulaikydami apeliantą elgėsi netinkamai, peržengė savo kompetencijos ribas ar viršijo įgaliojimus. Be to, paties apelianto veiksmai rodo, kad didžiąja dalimi jis pats prisidėjo prie konflikto sukėlimo ir atliko smurtinius veiksmus prieš savo šeimos narį, kurie buvo vada pradėti ikiteisminį tyrimą. Todėl ir šie apelianto skundo argumentai atmetami, kaip nepagrįsti.
17. R. S. apeliaciniu skundu prašo jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės dėl veikos mažareikšmiškumo. BK 37 straipsnyje įtvirtinta, kad padaręs nusikaltimą asmuo gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu dėl padarytos žalos dydžio, nusikaltimo dalyko ar kitų nusikaltimo požymių ypatumų veika pripažįstama mažareikšme. Taikant šias nuostatas, kasacinės instancijos teismo praktikoje išaiškintina, kad tais atvejais, kai veika, turinti konkretaus nusikaltimo sudėties požymius, iš esmės nepadaro žalos baudžiamojo įstatymo saugomiems visuomeniniams santykiams arba kitiems teisiniams gėriams ar nesukelia realaus tokios žalos atsiradimo pavojaus, ji vertintina kaip nereikšminga baudžiamojo įstatymo saugomoms vertybėms, t. y. pripažįstama mažareikšme. Pagal šį BK straipsnį kaltininkas gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jei jo padarytoje veikoje yra visi konkretaus nusikaltimo sudėties požymiai, tačiau šie požymiai (ar kai kurie iš jų) egzistuoja tik formaliai. Sprendžiant klausimą dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo, atsižvelgiama tiek į veikos objektyviuosius (kokios baudžiamojo įstatymo saugomos vertybės pažeistos ir jų pažeidimo laipsnis, veikos ypatumai, nusikaltimo dalykas ir jo ypatumai, kilę padariniai, nusikaltimo padarymo būdas, laikas vieta), tiek į subjektyviuosius požymius (apibrėžta ar neapibrėžta tyčia, tyčios kryptingumas, tikslai, motyvai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. liepos 2 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-199-648/2019). Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs pateiktą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką bei R. S. padarytą nusikaltimą, t. y. tai, kad jis tyčia smurtiniais veiksmais sukėlė fizinį skausmą ir nežymiai sutrikdė savo sūnaus I. S. sveikatą, ir jo padarymo aplinkybes, konstatuoja, kad jis negali būti vertinamas kaip mažareikšmis, o R. S. atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės ir baudžiamoji byla nutraukta. Atkreiptinas dėmesys, kad vien tik tai, kad I. S. po 2018 m. birželio 25 d. įvykių gydymosi tikslais nesikreipė į medikus, nesigydė, nevartojo medikamentų ir nepatyrė jokių neigiamų pasekmių savo tiesioginėje veikloje, nėra pagrindas jo atžvilgiu taikyti aptariamą BK nuostatą. Be kita ko, galiojantys įstatymai ir teisminė praktika smurtą artimoje aplinkoje vertina kaip itin neigiamą socialinį reiškinį, kovai su kuriuo turi būti taikomos griežtos, smurtaujančius asmenis atgrasančios teisinės priemonės.
18. BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje yra numatytos alternatyvios bausmės: viešieji darbai arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki 2 metų. Pirmosios instancijos teismas R. S. už šio nusikaltimo padarymą skyrė 9 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant jį šiuo laikotarpiu ne vėliau kaip per 1 mėnesį nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje bei 6 mėnesius nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 100 val. sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs skundžiamą nuosprendį bei byloje nustatytas faktines aplinkybes, konstatuoja, kad apylinkės teismas R. S. teisingai parinko ir paskyrė bausmę už BK 140 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos padarymą ir nustatė jos dydį. Taip pat buvo tinkamai parinkti apeliantui skirti įpareigojimai. Paskirtąją bausmę pripažinti aiškiai per griežta ir dėl to neteisinga, nėra pagrindo.
19. Iš skundžiamo pirmosios instancijos teismo nuosprendžio matyti, kad iš dalies buvo tenkintas I. S. pareikštas civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo, t. y. nuspręsta priteisti 500 Eur neturtinės žalos ir 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos neturtinės žalos sumos, skaičiuojant jas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško atlyginimo. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs susiklosčiusią situaciją ir apylinkės teismo motyvus šioje nuosprendžio dalyje, kurių nebekartoja, sutinka su priteistu neturinės žalos dydžiu bei nustatytomis palūkanomis. Šiuo atveju akivaizdu, kad dėl savo tėvo R. S. veiksmų I. S. patyrė fizinį skausmą, emocinį stresą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, nesaugumo jausmą bei nusivylimą. Taigi, apelianto teiginiai dėl nepagrįsto neturtinės žalos ir palūkanų priteisimo, yra atmetami.
20. R. S. apeliaciniu skundu, be kita ko prašo panaikinti jam taikomą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti. Toks apelianto prašymas atmetamas. Iš skundžiamo nuosprendžio rezoliucinės dalies matyti, kad ši apeliantui skirta ir taikoma kardomoji priemonė palikta galioti iki bausmės vykdymo pradžios. Taigi, apeliantui išaiškintina, kad pradėjus vykdyti pirmosios instancijos teismo nuosprendį kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti jam nebebus taikoma. Pažymėtina, kad aptariamas pirmosios instancijos teismo nuosprendis bus pradėtas vykdyti jam įsiteisėjus. Nuosprendžio įsiteisėjimo diena yra šios apeliacinio teismo nutarties priėmimo diena. Aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą panaikinti kardomąją priemonę ankščiau, nei bus pradėta vykdyti R. S. paskirta bausmė, byloje nenustatyta, jų nenurodė ir pats apeliantas.
21. Nagrinėjant skundą, I. S. pateikė prašymą išieškoti iš nuteistojo R. S. patirtas išlaidas advokato pagalbai apeliaciniame procese apmokėti. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką, sprendžiant dėl proceso išlaidų priteisimo už atstovavimą apeliacinės ir kasacinės instancijos teismuose, turi būti atsižvelgiama ir į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundo nagrinėjimo rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 26 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-374/2012; 2011 m. birželio 11 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-272/2011). Nagrinėjamoje byloje apeliacinį skundą padavė nuteistasis R. S., jis nesutiko su jo nuteisimu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį dėl savo sūnaus I. S. atžvilgiu panaudotų smurtinių veiksmų. Šis apeliacinis skundas yra atmetamas. Kaip matyti, apeliaciniu skundu buvo ginčijami klausimai, tiesiogiai liečiantys nukentėjusiojo interesus, dėl kurių gynimo jis kreipėsi teisinės pagalbos į advokatą, būti atstovu bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu. Iš bylos medžiagos matyti, kad I. S. atstovavo advokatas R. V.. Už atstovavimo paslaugas Panevėžio apygardos teisme, I. S. advokatui sumokėjo 400 Eur. Tą patvirtina prie bylos pridėtos 2020 m. sausio 2 d. ir 2020 m. sausio 28 d. sąskaitos už teisines paslaugas ir mokėjimo nurodymai. Teisėjų kolegija, įvertinusi paminėtas aplinkybes, sprendžia, kad nurodoma atstovavimo išlaidų suma nėra per didelė, todėl šios išlaidos pripažintinos protingomis, pagrįstomis ir jos nukentėjusiajam turi būti atlyginamos (BPK 106 straipsni 2 d.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Nuteistojo R. S. apeliacinį skundą atmesti.
Priteisti iš R. S. nukentėjusiajam I. S. 400 (keturis šimtus) Eur jo turėtų išlaidų už advokato darbą apeliacinės instancijos teisme, apmokėti.