Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teisėja Ingrida Kirsnytė, sekretoriaujant E. Š., Z. P., dalyvaujant ieškovei V. G. ir jos atstovui advokato padėjėjui D. M., atsakovei V. M. ir jos atstovei advokatei K. R., trečiajam asmeniui O. V. ir jos atstovui advokatui Ž. R., trečiajam asmeniui A. J., nedalyvaujant Panevėžio miesto 4-ojo notarų biuro notarei R. V., teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą dėl turto pripažinimo bendrąja daline nuosavybe, bendraturčių dalių nustatymo, piniginės kompensacijos priteisimo pagal ieškovės V. G. ieškinį atsakovei V. M., tretiesiems asmenims, nepareiškiantiems savarankiškų reikalavimų, O. V., A. J., Panevėžio miesto 4-ajam notarų biurui ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

25.Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nuosekliai formuojamoje (CPK 4 straipsnis) teismų praktikoje įtvirtinta, jog nesusituokusių asmenų gyvenimas drauge, ūkio tvarkymas kartu, bendro turto kūrimas asmeninėmis lėšomis ir bendru jų pačių darbu teismui gali būti pakankamas pagrindas pripažinti buvus asmenų susitarimą dėl jungtinės veiklos sukuriant bendrąją dalinę nuosavybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-181-969/2016). Kasacinio teismo praktikoje taip pat yra išaiškinta, kad nuosavybės teisės sukūrimas jungtinės veiklos santykiuose yra specifinis, palyginti su nuosavybės teisės į santuokos metu įgytą turtą atsiradimu, todėl sprendžiant dėl kiekvieno nuosavybės teisių objekto sukūrimo turi būti pasisakoma atskirai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/2015). Tai reiškia, kad, skirtingai nei sutuoktiniams, kartu gyvenantiems nesusituokusiems asmenims netaikoma kartu gyvenant įgyto turto bendrumo prezumpcija (CK 3.87 straipsnis). Todėl tokių asmenų gyvenimo kartu negalima tapatinti su jungtinės veiklos sudarymu, o bendro gyvenimo nutraukimo su tokios sutarties pasibaigimu. Dėl nuosavybės teisės į objektą ar jo dalį turi būti sprendžiama ne pagal gyvenimo ar negyvenimo kartu faktą ar trukmę, o pagal susitarimo sukurti kiekvieną nuosavybės teisių objektą, kaip bendrą nuosavybę, egzistavimą ar neegzistavimą.

Dėl nekilnojamojo turto įsigijimo

26.Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo (b.l. 9-10, 1 t.) matyti, kad butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), priklauso asmeninės nuosavybės teise D. V. 2015 m. gruodžio 11 d. pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu. Iš šios sutarties 5.1. punkto matyti, kad pirkėjas D. V. pardavėjui sumokėjo grynais 3000 Eur, o 25000 Eur pavedimu į pardavėjo sąskaitą prieš pasirašant sutartį ir šalys yra pilnai atsiskaičiusios (b.l. 13, 1 t.), tokiu būdu, daiktą įgijo už 28000 Eur (sutarties 3.1. punktas). Buto pirkėjas D. V. sutarties sudarymo metu pareiškė, kad šį turtą įgyja asmeninės nuosavybės teise iš asmeninių lėšų, nesudarius santuokos (sutarties 8.2. punktas). Sutarties ,,IX Baigiamosios nuostatos nurodo, jog ši sutartis gali būti pakeista ar papildyta tik abiejų šalių notariškai patvirtintu sutarimu (sutarties 9.1. punktas). Po D. V. mirties (duomenys neskelbtini) jo palikimą 2019 m. kovo 7 d. priėmė jo sesuo V. M., o O. V. (jo motina) palikimo atsisakė (b.l. 116-17, 1 t.).

31. Ieškinyje ieškovė nurodė ir teisme paaiškino, jog D. V. vardu iš banko paimtą 6000 Eur paskolą mokėjo D. V., o ji mokėjo komunalinius mokesčius, pirko maistą, paskolą norėjo kuo greičiau grąžinti, todėl kuomet turėjo laisvesnių pinigų, juos skirdavo paskolai grąžinti, paskolą grąžino anksčiau laiko. Kad paskolą bankui mokėjo D. V., rodo ir byloje surinkti rašytiniai įrodymai (išrašas iš banko sąskaitos, b.l. 192-221, 2 t.), iš kurių matyti, jog periodiniai mokėjimai iki pat D. V. mirties buvo daromi iš jo asmeninės banko sąskaitos, t.y. jo asmeninėmis lėšomis, banko paskola nebuvo visiškai grąžinta ir po D. V. mirties. Byloje nėra jokių objektyvių duomenų, jog prie paskolos grąžinimo savo asmeninėmis lėšomis prisidėjo ieškovė, taip pat jog banko paskola buvo grąžinama iš bendrų ieškovės ir D. V. lėšų. Matyti ir tai, jog D. V. mokėdavo už turto draudimą UAB ,,PZU Lietuva“. Nors teisme išklausius ieškovę, trečiąjį asmenį A. J., liudytojus ieškovės pusėje, yra visiškai tikėtina, jog tarp ieškovės ir D. V. galėjo būti susitarimas, jog vienas jų (D. V.) mokės paskolą bankui, o kitas jų - ieškovė atliks kitus mokėjimus/šeimai pirks maistą, mokės ginčo buto privalomus mokėjimus, už komunalinius patarnavimus, tačiau, kad toks susitarimas ir praktiškai buvo įgyvendintas ir buvo vykdomas ilgą laiką, periodiškai (kiekvieną mėnesį) ieškovės nurodytos apimties, iš byloje surinktų įrodymų (rašytinės medžiagos, trečiojo asmens A. J. paaiškinimo, liudytojų J. Ž., L. G. parodymų) negalima nustatyti, todėl teismas konstatuoja, jog yra neįrodyta, jog ieškovė V. G. periodiškai darė mokėjimus už ginčo butą bei išlaikė šeimą, pirko maistą šeimai, atliko kitus mokėjimus šeimos poreikiams. Nagrinėjamu atveju, teismas atkreipia dėmesį į D. V. pinigų judėjimą banko sąskaitoje nuo 2015 m. iki jo mirties (b.l. 185-221, 2 t.), kuris patvirtina, jog D. V. taip pat periodiškai lankydavosi prekybos centruose (,,Rimi“, ,,IKI Šermutas“, ,,Maxima“, ,,Lidl“, ,,Norfa“, ,,Aibė“, ,,Kubas“, ,,Pas Katiną“, ,,Fresh market“, ,,Čia market“, ,,IKi Vaivadai“, ,,Vasaris“), viešo maitinimo įstaigose, picerijose (,,picerijoje Panevėžys“), kavinėje ,,Gandralizdis“, kitose parduotuvėse (,,Batų kalnas“, UAB ,,Lemona“, ,,Neste Oil“, ,,Moki veži“, ,,Lytagra“, ,,Forum cinema“, ,,Senukų prekybos centras“, ,,Kesko senukai“, ,,Depo“, ,,Topo grupė“, ,,Išparduotuvė“, ,,Eoltas“, ,,Ektonas“, UAB ,,Elekta“, UAB ,,Fileksa“, UAB ,,Bikuvos prekyba“, UAB ,,Stapora“) ir visiškai tikėtina, jog jis šeimai pirkdavo maistą, prekes, atsiskaitydavo už paslaugas šeimai. Iš D. V. pinigų judėjimo banko sąskaitoje matyti ir tai, jog grynaisiais jis nusiiminėjo nemažas lėšas, todėl neatmetama galimybė, jog tomis lėšomis jis apmokėdavo kokias tai kitas paslaugas, pirkinius. Minėta, jog paskola bankui būdavo tiesiogiai atskaitoma iš jo banko sąskaitos. Reikėtų atkreipti dėmesį ir į tai, jog ginčo buto komunalinių paslaugų teikimo sutartys taip pat buvo sudarytos buto savininko D. V. vardu, ką teisme nurodė ieškovė. Tai, kad už komunalinius patarnavimus periodiškai mokėjimus atlikdavo ir D. V., patvirtina išrašas iš D. V. banko sąskaitos, b.l. 192-221, 2 t., kur matyti iš jo sąskaitos lėšų padaryti periodiniai mokėjimai AB ,,Energijos skirstymo operatorius“, UAB ,,Lietuvos dujų tiekimas“, AB ,,Panevėžio butų ūkis“, UAB ,,Aukštaitijos vandenys“, AB ,,Panevėžio specialus autotransportas“. Tuo tarpu, ieškovės pateikti ginčo buto mokėjimus patvirtinantys rašytiniai įrodymai (b.l. 20-54, 1 t.) rodo, jog ji tik iš dalies prisidėjo prie mokėjimų atlikimo, kadangi mokėjimai nebuvo atliekami kiekvieną mėnesį bei visiems komunalinių paslaugų teikėjams. Šiuo atveju, teismas neturi pagrindo nesutikti su atsakovės, trečiojo asmens O. V. teiginiais, jog ieškovė kartu gyvendama ginčo bute su D. V., turėjo pareigą prisidėti prie buto išlaikymo išlaidų ir tai negali būti laikoma ieškovės prisidėjimu piniginėmis lėšomis įgyjant ginčo būsto dalį.

32.Nėra ginčo, jog buto įsigijimui buvo panaudota už žemės sklypo (duomenys neskelbtini) pardavimą gauta 18500 Eur suma. Ieškovė laiko, jog šios piniginės lėšos buvo bendros jos ir D. V. lėšos, o ne asmeninės D. V. lėšos, nes įsigyjant žemės sklypą jos mama buvo paskolinusi 2000 Lt, kitą lėšų dalį - 4700 Lt pridėjo D., iš viso žemės sklypą abu su D. jie įsigijo už 6700 Lt. Atsakovė, trečiasis asmuo O. V. su tokiu teiginiu nesutiko ir paaiškino, jog atsakovės pusseserė E. G. siūlė O. V. pirkti jos žemės ūkio paskirties žemę, tačiau O. V. tos žemės nereikėjo, ji pasitarė su sūnumi dėl žemės įsigijimo, ir D. V. sutiko savo vardu iš tetos įsigyti žemę. D. V. motina pervedė 7000 Lt (šie pinigai buvo D. V. tėvo V. V., kurie buvo gauti už paveldėto po jo brolio A. V. turto dalį), vėliau motina 2008 m. spalio 17 d. per du kartus išgrynino iš sąskaitos 3000 Lt ir 1000 Lt. O. V. kartu su savo sutuoktiniu V. bei pardavėja E. G. ir D. V. vyko į notarinę kontorą sudaryti pirkimo-pardavimo sandorį bei atsiskaityti su E. G.. Ieškovė nebuvo atvykusi pas notarą sudarant sandorį dėl žemės įsigijimo, ji taip pat neprisidėjo prie žemės sklypo įsigijimo. Teismas sutinka su atsakovės, taip pat trečiojo asmens pozicija, jog ginčo žemė (duomenys neskelbtini) D. V. asmeninėn nuosavybėn (sutarties 1 punktas) 2008-10-17 buvo įsigyta D. V., padedant tik jo tėvams, lėšas pardavėjai taipogi perdavė D. V. (sutarties 2 punktas). Kad D. V. mama 2006-11-28 pervedė 7000 Lt, rodo byloje esantis O. V. sąskaitos išrašas (b.l. 167, 1 t.), 2007-06-07 buvo išgryninta dar 2000 Lt (b.l. 168, 1 t.), 2008-10-17 buvo išgryninta 4000 Lt/3000Lt+1000Lt (b.l. 169, 1 t.), o 2008-10-25 - papildomai (bl. 169, 1 t.), o vėliau, 2011-09-02 3000 Lt (b.l. 170, 1 t.). Todėl iš tiesų D. V. nebuvo reikalingi jokių kitų asmenų pinigai atsiskaitymui už įsigyjamą žemę, nes jį nuolat didelėmis piniginėmis lėšomis remdavo jo motina O. V.. Pažymėtina ir tai, jog D. V. taip pat dirbo ir pakankamai užsidirbdavo savo pragyvenimui ir turėjo santaupų. Iš jo išrašo iš banko sąskaitos (b.l. 140, 2 t.) matyti, jog 2008-10-16 D. V. gavo 1154,73 Lt atlyginimą už darbą ir 2008-10-17 jis išsigrynino 390 Lt sumą, be to, iš savo sąskaitos jis ne kartą nusiėmė pinigus ir prieš ginčo sandorio /žemės pirkimą sudarymą, pavyzdžiui, 2008-10-13/240 Lt, 2008-10-20/200 Lt, 2008-09-26/450 Lt, 2008-09-29/150 Lt, 2008-10-03/100 Lt, 2008-10-07/100 Lt, 2008-10-09/200 Lt, todėl neatmetama galimybė, jog netgi esant tokiai situacijai, jog tuo atveju, jeigu jam būtų trūkę lėšų įsigyjant žemę už 6700 Lt, jis galėjo dalį lėšų skirti ir iš savo prieš sandorį išgrynintų lėšų iš savo banko sąskaitos. Pažymėtina ir tai, jog ginčo žemę D. V. įgijo savo vardu, t.y. savo asmeninėn nuosavybėn, ieškovė nedalyvavo sandorio sudaryme ir lėšas už žemę perduodant pardavėjai E. G.. Visa tai rodo, jog D. V. ginčo žemę siekė įsigyti savo asmeninėn nuosavybėn. Šiuo atveju, ieškovė teiginys, jog jos mama žemės įsigijimui skolino 2000 Lt, lieka neįrodytas, vertinant ieškovės teismui pateiktus įrodymus. Kaip teisme liudytoja apklausta ieškovės mama D.J. G. parodė, jog 2000 Lt davė žemės įsigijimui, pinigus perdavė V. (būnant ir D.), bet ji nežino, kam vėliau pinigai buvo perduoti, liudytoja mano, jog tie pinigai buvo panaudoti įsigyjant žemę (duomenys neskelbtini), liudytojas A. G. parodė, jog V. tėvai prisidėjo prie žemės pirkimo, nes D. po žemės įsigijimo atvežė arbatos atsidėkodamas (tai jam sakė brolis), tačiau kokia suma jie prisidėjo, liudytojas nežinojo. Tokiu būdu, teismas daro išvadą, jog ieškovė neįrodė, jog jos mamos pinigai buvo panaudoti įsigyjant ginčo žemę, kadangi neįrodytas lėšų perdavimo žemės pardavėjai G. faktas, taip pat jog buvo perduota visa 2000 Lt suma. D. padėka po žemės įsigijimo taip pat neparodo, jog ieškovės mama prisidėjo savo lėšomis prie žemės įsigijimo, nes padėka paprasčiausiai galėjo reikšti elementarų patarimą nusipirkti žemę (duomenys neskelbtini). Dėl aukščiau išsakytų argumentų, teismas konstatuoja, jog 2015-11-13 pardavus žemę (duomenys neskelbtini), 18500 Eur gautos piniginės lėšos laikytinos asmeninėmis D. V. lėšomis, o ne bendros, jo ir ieškovės. O šias asmenines lėšas, taip pat banko paskolintas 5000 Eur pinigines lėšas ir 5000 Eur padovanotas D. mamos lėšas D. V. panaudojus buto (duomenys neskelbtini) įsigijimui, nėra jokio teisinio pagrindo laikyti, jog ieškovė taipogi prisidėjo prie šio buto įsigijimo piniginėmis lėšomis. Konstatuotina, jog šį butą D. V. įsigijo savo asmeninėn nuosavybėn iš savo asmeninių lėšų. Tai, kad D. V. nesiekė buto įsigyti kartu su ieškove, patvirtina 2015 m. gruodžio 11 d. pirkimo-pardavimo sutartis, kur D. V. nurodė (sutarties 8.2. punktas), kad nekilnojamąjį turtą įgyja savo asmeninėn nuosavybėn iš asmeninių lėšų. Sudaryta pirkimo-pardavimo sutartis nėra pakeista, panaikinta, nenuginčyta teismine tvarka, todėl yra galiojanti.

33. Teisme ištyrus byloje surinktą medžiagą, taip pat nenustatyta, jog ieškovė savo darbu ar savo piniginėmis lėšomis iš esmės pagerinusi ginčo butą, (duomenys neskelbtini). Teisme ji pripažino, jog bute nebuvo atliktas kapitalinis remontas. Ieškovė teigė, kad būstą jie gerino kartu su D., dirbo abu, taipogi su D. pusbroliu A., iš abiejų lėšų pirko medžiagas būsto remontui, po buto įsigijimo tokiu būdu, buvo apšildytas balkonas, D. įvedė elektros instaliaciją, buvo iškaltos lentelės, sutvarkytos lubos, grindys. Tačiau ieškovė nenurodė nei kokiomis sumomis pirko medžiagas, kiek savo lėšų konkrečiam medžiagų įsigijimui ji paskyrė, nei pateikė rašytinių įrodymų šioms aplinkybėms patvirtinti. Ieškovės prisidėjimas prie buto remonto darbų - kartu su D. dalyvavimas įsigyjant medžiagas, jas padedant parsivežti, medžiagų palaikymas atliekant remonto darbus yra menkavertis, nėra esminis atliekant darbus, pridėtinės vertės nesukūrė ir negali būti įkainojamas, nes pačius remonto darbus atliko D. V., kuris turėjo patirties atliekant statybos, įskaitant remonto darbus, ieškovė tokių darbų atlikti nemokėjo ir viena pati tokių darbų be D. nebūtų atlikusi. Ieškovės kartu su ieškiniu pateiktos fotonuotraukos (b.l. 94, 97, 98, 99, 100, kitos) šiuo atveju, patvirtina tik atliktų remonto darbų eigą ir rezultatą, bet ne ieškovės tiesioginį prisidėjimą atliekant darbus. Todėl dėl aukščiau pasakyto, teismas konstatuoja, jog ieškovė neįgijo ginčo buto dalies, kadangi ji to neįrodė.

Dėl kilnojamojo turto / automobilio Audi A6 įgijimo

35.Atsakovė ir trečiasis asmuo O. V. nesutiko, kad ieškovė yra 1/2 dalies ginčo automobilio savininkė. Atsakovės teigimu, visas mašinas D. nupirko jo tėvai, Audi 80, kuri buvo užregistruota mamos vardu, buvo nupirkta už tėvų pinigines lėšas. 2011 m. rugpjūčio mėn. už 2000 buvo parduota mašina, o rugsėjo mėn. mama D. nupirko kitą mašiną, ja taipogi naudojosi D., Audi A6 kainavo 16000 Lt. 14000 Lt buvo nuimti iš D. mamos sąskaitos banke, o likę 2000 Lt buvo panaudoti pardavus seną mašiną. 2017 m. D. mama automobilį perrašė D. vardu, automobiliu naudojosi D., juo D. veždavo ir savo tėvus. Ieškovė važinėdavo savo automobiliu. Ieškovė D. automobiliu naudojosi tik tuomet, kai sugesdavo ieškovės mašina. Šias aplinkybes patvirtino ir trečiasis asmuo O. V., kuri taip pat teisme nurodė, jog ieškovė savo lėšomis įsigyjant automobilį neprisidėjo, jo neremontavo, sūnus mokėjo remontuoti automobilį, pats jį pasiremontuodavo, o ieškovė naudojosi savo automobiliu. Teismas neturi jokio teisinio pagrindo nesutikti su atsakovės ir trečiojo asmens paaiškinimais ir išsakytais argumentais, juo labiau, kai trečiasis asmuo pateikė išrašą iš banko sąskaitos (b.l. 170, 1 t.), kuris patvirtina jos nurodytas aplinkybes, jog ginčo automobiliui įsigyti būtent trečiasis asmuo O. V. 2011-09-02 bankiniu pavedimu D. V. pervedė 3000 Lt, tą pačią dieną nuėmė dar 9000 Lt, ir dar nuėmė 2000 Lt automobilio registracijos dieną. Tokiu būdu, teismas laiko įrodytu, jog ginčo automobilis Audi A6 buvo įsigytas iš O. V. lėšų jos asmeninėn nuosavybėn (automobilis buvo užregistruotas jos vardu), o vėliau, buvo perregistruotas ir perduotas D. V. asmeninėn nuosavybėn. Šiuo atveju, yra svarbūs liudytojos (ieškovės motinos) D. J. G. parodymai, kur ji nurodė, jog 2000 Lt ji davė (kada tai buvo, nepamena), nes automobiliui trūko pinigų, galimai reikėjo diržų, padangų, pinigus ji perdavė V., bet tada buvo ir D., bei ieškovės teisme duotas paaiškinimas, kur ji nurodė, jog jos mama neprašė grąžinti 2000 Lt, kuriuos ji davė automobilio įsigijimui, nes D. labai padėjo ieškovės tėvams, jiems D. nudirbo daug darbų. Iš to teismas daro išvadą, jog 2000 Lt D.J. G. piniginių lėšų perdavimas įvyko ne dėl to, kad trūko pinigų ginčo automobiliui įsigyti, o dėl kitos priežasties, kaip atsidėkojimas D. V. už jų (ieškovės tėvų) naudai atliktus darbus, todėl netgi tuo atveju, jeigu 2000 Lt suma būtų buvusi panaudota automobilio įsigijimui (įskaičiuota į įsigijimo kainą), negalėtų būti vertinama kaip kokia tai ieškovės turtinė pretenzija į ginčo automobilį, nes tai buvo ieškovės mamos perduota suma už D. V. atliktas paslaugas. Be to, kaip teisme ieškovė paaiškino ir liudytoja D.J. G. parodė, įsigyjant ginčo automobilį, trūko pinigų diržams ar padangoms. Teismo vertinimu, lėšų panaudojimas įsigyti automobilio diržams, padangoms, savaime nesukuria nuosavybės (dalies) į automobilį, nes tai yra šio daikto priklausiniai, kurie paprastai būna įsigyjant automobilį, o jų keitimas naujais, yra tik automobilio pagerinimai, kurie nepakeičia automobilio naudojimo paskirties. Taip pat tepalų keitimas savo esme negali tapti turtine pretenzija į ginčo automobilį. Atkreiptinas dėmesys, jog ištyrus bylos medžiagą, neįrodyta, kokia suma buvo panaudota automobilio diržams ar padangoms, tepalams įsigyti ir (ar) G. perduota suma (2000 Lt) iš viso buvo panaudota automobiliui Audi A6, į bylą nėra pateikta jokių rašytinių įrodymų aukščiau nurodytai aplinkybei patvirtinti. Teismas šioje situacijoje pažymi ir tai, jog nei ieškovė, nei D.J. G. teisme negalėjo nurodyti, už kokią kainą buvo įsigytas automobilis Audi A6, kai atsakovė ir trečiasis asmuo O. V. tiksliai nurodė automobilio įsigijimo kainą - 16000 Lt, todėl teismas laiko, jog joms ir geriau žinomos automobilio įsigijimo aplinkybės. Taip pat atkreipiamas dėmesys, jog nei ieškovė, nei liudytoja G. CPK nustatyta tvarka neginčijo automobilio Audi A6 įsigijimo O. V. vardu bei atitinkamai jos nuosavybėn aplinkybių, taip pat to, jog šis automobilis 2017-02-10 buvo perregistruotas D. V. vardu, t.y. perleistas jo nuosavybėn (b.l. 115, 3 t.), jokių turtinių pretenzijų tuo metu ieškovė ir D. J. G. neturėjo. Esant tokioms aplinkybėms, teismas konstatuoja, jog ieškovės neįrodė, jog ji įgijo nuosavybę kartu su D. V. į automobilį Audi A6, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) atitinkamai į 1/2 šio turto dalį, kadangi neįrodė, jog ginčo automobilį įgijo iš bendrų jos (ieškovės) ir D. V. lėšų ar, kad ieškovė savo piniginėmis lėšomis prisidėjo prie automobilio įsigijimo. Todėl ieškinys šioje dalyje taip pat yra atmestinas.

Dėl kilnojamojo turto / garažo rakandų sukūrimo

36.Ieškovė laiko, jog jai priklauso 1/2 dalis daiktų: 100 Eur vertės gręžimo staklių ,,Žalgiris“, 100 Eur vertės metalo vamzdžių lankstymo staklių, 50 Eur vertės garažo apšildymo krosnies, 80 Eur raktų, įrankių komplektų, 20 Eur vertės automobilio dviračių laikiklio, 25 Eur vertės spaustuvo, 150 Eur vertės aukšto slėgio plovimo įrenginio ,,Karcher“, 45 Eur vertės automobilio atramų komplektų, bendrojoje jos ir D. V. nuosavybėje, prašo šio turto 1/2 dalį kompensuoti jai pinigais. Ieškovė nurodė, kad ji padėjo D. įsigyti garažo rakandus, šie daiktai buvo jam reikalingi, (nuomojamame) garaže jis mėgo pats (arba kartu su pusbroliu, byloje trečiuoju asmeniu A.) ką nors pasiremontuoti, pasigaminti, o ieškovė D. padėjo pasišviesti, palaikyti, ieškovės manymu, ji tokiu būdu, taip pat naudojosi ginčo objektu tapusiu aukščiau nurodytu garaže laikomu turtu.

37.Teismas nesutinka su tokia ieškovės pozicija dėl šio turto įgijimo bendrąja su D. V. nuosavybe ir laiko, jog ieškovė neįrodė, jog ji savo lėšomis ir savo darbu prisidėjo prie šio turto sukūrimo ir įgijimo bendrojoje nuosavybėje, to nepatvirtino ir ieškovės pusėje buvęs trečiasis asmuo, nepareiškęs savarankiškų reikalavimų, A. J.. Ieškovė teisme pripažino ir paaiškino, jog stakles metalui lankstyti pasigamino D. su pusbroliu, kurias jie naudojo darant stogelius prie namo, gaminant šašlykines, gręžimo staklėmis, kurios buvo nurašytos D. V. darbe, taip pat naudojosi D. (ieškovė staklėmis nesinaudojo), garažo apšiltinimo krosnį garažui šildyti atliekant automobilio remonto darbus D. pasigamino kartu su pusbroliu, šia krosnimi naudojosi ir ieškovė, tačiau ši aplinkybė, teismo vertinimu, nėra pakankama, kad būtų pripažinta ieškovės dalis šio daikto nuosavybėje. Pasak ieškovės, automobilio dviračių laikiklį naudojo dviračiams, kai ieškovė su D. važiuodavo prie jūros, laikiklį pasigamino D. kartu su pusbroliu (tai patvirtino ir trečiasis asmuo), tokiu būdu, aplinkybė, jog ieškovė tik naudojosi kartu su D. šiuo daiktu, nėra pakankama jos nuosavybės daliai su D. patvirtinti. Ieškovė taipogi teisme paaiškino, jog spaustuvu metalui spausti naudojosi D. su pusbroliu tvarkant mašinas, teisme trečiasis asmuo A. J. nurodė, jog šį spaustuvą įsigijo D., iš to teismas daro išvadą, jog ieškovė savo asmeninėmis lėšomis neprisidėjo prie spaustuvo įsigijimo, ji šiuo daiktu nesinaudojo ir naudotis negalėjo dėl jo tikslinės paskirties - detalėms spausti, nes ieškovė neremontuodavo automobilių. Ieškovė taip pat paaiškino, jog aukšto slėgio plovimo įrenginį ,,Karcher“ įsigijo D. prieš 7 metus automobilių turguje (tai nurodė teisme ir trečiasis asmuo A. J.) ir jis naudojo prie garažo plauti automobilius, tokiu būdu, teismas daro išvadą, jog šis turtas yra asmeninė vien tik D. V. nuosavybė. Kaip teisme paaiškino trečiasis asmuo A. J., automobilio atramų komplektai taip pat buvo įsigyti D. V., nes buvo reikalingi, kai D. remontuodavo savo automobilį. Teisme atsakovė nurodė, jog garažo rakandai priklausė D. V., nes ieškovės garaže ji nėra mačiusi, D. mokėdavo nuomą už garažą. Dėl aukščiau pasakyto, teismas laiko, jog labiau tikėtina, jog šis turtas buvo asmeninė D. V. nuosavybė, nes jis remontuodavo automobilį ir daiktas jam buvo labiau reikalingas. Pažymėtina, jog ieškovė nepateikė rašytinių įrodymų, kurie patvirtintų, jog aukščiau nurodytus automobilio atramų komplektus ji buvo įgijusi iš savo asmeninių lėšų ir savo asmeninėn arba bendroje su D. V. nuosavybėje. Teisme ieškovė paaiškino, jog įrankių, raktų komplektai automobiliams tvarkyti (replės, atsuktuvai, gręžimo, kiti įrankiai), kuriuos įsigijo automobilių turguje, ieškovė padovanojo D., t.y. pati ieškovė perdavė D. V. asmeninėn nuosavybėn, todėl negalima laikyti, jog šis turtas yra bendras jos ir D. V..

Dėl jungtinės veiklos

38.Kaip jau aukščiau teismas nurodė, jungtinės veiklos požymiai yra tokie: dviejų ar daugiau asmenų įsipareigojimas užsiimti bendra veikla ar bendrai veikti tam tikram tikslui; visi bendri reikalai tvarkomi bendru dalyvių susitarimu (CK 6.972 straipsnio 5 dalis); kad pasiektų tikslą, jungtinės veiklos sutarties dalyviai įneša įnašus pinigais ar kitu turtu arba dalyvaudami savo darbu. Taigi šiuo atveju, ištyrus byloje surinktus įrodymus, matyti, jog ieškovė ir D. V. nebuvo sudarę susitarimo jungtinės veiklos pagrindu sukurti bendrą dalinę nuosavybę, ji bendromis su D. lėšomis ir jėgomis bendros nuosavybės nesukūrė ir nesiekė jos sukurti. Sutiktina su atsakovės ir jos atstovės pozicija, jog D. ir V. santykiai nebuvo nuolatinio pobūdžio, jie epizodiškai gyveno kartu, bendravo nuo 2008 m., bet bendro ūkio netvarkė iki 2013 m., iki tol D. gyveno kartu su savo tėvais. Atkreiptinas dėmesys, jog būtent 2013 m. D. ieškovei pasipiršo, kaip ji teisme nurodė, nuo tada jie pradėjo planuoti vestuves, kurias numatė, kai turės nuosavą būstą. Kaip paaiškino ieškovė, jie susitikdavo, bendraudavo, kartais D. nakvodavo pas ją, nuosavą kambarį pas tėvus namo antrame aukšte pasiremontavo ir įsirengė, ieškovės tėvai, gyvendami ūkiškai, juos rėmė, ieškovė su D. jos tėvams padėjo ūkyje, ieškovė nudažė anytos sodo namą (gerino kito asmens turtą), kasė lysves, sėjo gėles, augino arbūzus, sode prižiūrėjo daržoves, gėles, balkone augino daigus, pirko vazonus, žemę, kartu dalyvavo šventėse, kartu vyko poilsiauti, bet tai teismo nuomone, savaime neduoda pagrindo teigti, jog šalys vedė bendrą ūkį ir kad siekė bendromis lėšomis ar bendru darbu, turėdami bendrą susitarimą, įsigyti bendrą turtą. Iš bylos medžiagos matyti ir ginčo dėl to nėra, jog jie 2013 m. (duomenys neskelbtini) nuomojo butą, ten gyveno iki (duomenys neskelbtini), kai mirė D. tėtis V., vėliau D. persikėlė gyventi pas savo mamą, kur gyveno 2015 m., kol įsigijo ginčo butą.

39.Teismas vertina liudytojais apklaustų asmenų parodymus. Liudytojas A. P. (D. kaimynas ir draugas) teisme parodė, jog D. su V. apie 12 metų kartu gyveno ir vedė bendrą ūkį, remontavosi būstą, kartu atostogavo, vyko į renginius, į sodą, kartu atostogavo, sode dažė namelį, šio liudytojo parodymai nėra išsamūs, nuoseklūs, patikimi, liudytojas negalėjo nurodyti, kiek lėšų bendram ūkiui skirdavusi V., kiek ji savo asmeninėmis lėšomis prisidėjo prie buto remonto, liudytojas pripažino, jog 12 metų V. ir D. bendro ūkio nevedė. Liudytojas A. G. parodė, jog ieškovė ir D. padėjo ūkyje savaitgaliais (vežė šieną, dirbo prie malkų, padėjo bulviakasio metu), teigė, jog D. (duomenys neskelbtini) būdavo savaitgaliais, jie kartu planavo šeimą, abu su V. pirko medžiagas ir tvarkėsi butą, tačiau kiek kainavo remontas, kokias medžiagas įsigijo, kokius darbus atliko, nežino. Liudytoja J. Ž. (V. draugė) parodė, jog ieškovė ir D. pradėjo draugauti 2007 m. pabaigoje, jie kartu dalyvavo liudytojos vestuvėse, vyro laidotuvėse, žino, kad jie kartu gyveno ir vedė bendrą ūkį, (duomenys neskelbtini) II namo aukšte buvo įsirengę kambarį, juos abu ten matydavo savaitgaliais, per šventes, kai liudytoja atvykdavo, tačiau ji negalėjo patvirtinti, jog D. ir V. ten kartu gyveno. Liudytojai yra žinoma, jog jie kartu ieškojo buto, jį nuomojo, tačiau kas už ką mokėjo, kas mokėjo už nuomą, ką kiekvienas iš jų pirko, nežino. Liudytojos manymu, V. ir D. kartu įsigijo tik butą, kur jie kartu apsigyveno. Liudytoja D. J. G. (ieškovės motina) parodė, jog su D. ji susipažino prieš 11-12 metų, kai jis su V. atvažiavo, tačiau kada jie kartu pradėjo gyventi, neatsimena, paaiškino, jog ji pati (liudytoja) gyveno ūkiškai, maždaug prieš 3-5 metus D. įrengė tualetą, prie namo kartu su A. (trečiuoju asmeniu) padarė stogelį, aptvėrė tvorą, padėjo per bulviakasį, D. kartu gyveno (duomenys neskelbtini), nuomojosi butą, žino, kad V. mokėjo ir paskolą, ir patarnavimus už butą, remontavosi buto balkoną, tačiau kiek V. tam išleido lėšų, nežino. Liudytojas Ž. J. parodė, jog V. ir D. susipažino 2007 m. pabaigoje, matė juos kartu, jie vyko poilsiauti, D. savaitgaliais dažnai vyko į (duomenys neskelbtini), V. vyko į sodą, kur pasilikdavo nakvoti, paskui jie išsinuomojo butą, gyveno apie 2 metus, vėliau jie įsigijo butą (duomenys neskelbtini). D. vardu, bet iš kieno lėšų, nežino, taip pat liudytojui nėra žinoma, kiek V. savo lėšomis prisidėjo prie buto įsigijimo, prie buto remonto, kas kokius remonto darbus atliko. Parodė, jog garaže D. tvarkydavosi savo mašiną, taip pat su pusbroliu ,,užsiimdavo metalu“, o V. į garažą atveždavo, kai ko pritrūkdavo, atveždavo maisto. Liudytoja L. G. (ieškovės sesuo) parodė, jog ji su D. susipažino 2007 m. rudenį, D. atvykdavo į (duomenys neskelbtini), iš ten vykdavo į darbą, pas V. tėvus jis ir gyveno, II namo aukšte jis su V. buvo įsirengę židinį, apsišildė, pirko baldus, vyko į sodą, po kurio laiko, 2013-2014 m. D. su V. nuomojo butą (duomenys neskelbtini), po tėčio mirties D. apsigyveno pas savo mamą, o V. apsigyveno (duomenys neskelbtini), pas tėvus. Žino, kad bute buvo atliekamas remontas, šveičiamos grindys, remontuojamas balkonas, keičiamas klozetas tualete, vonioje – vonios spintelė; šiltino balkoną, mūrijo tarpą, kalė plastikinėmis lentelėmis, vedė elektros instaliaciją, teigė, jog tuos darbus atliko abu, D. su V., ir patikslino, jog V. nešė medžiagas, matavo, D. pjovė, o V. laikė. Žino, jog remonto medžiagas pirko V., tačiau kiek lėšų ji tam išleido, nežino. Liudytojas J. N. (ieškovės sesers draugas) parodė, jog 2008 m. vasario 14 d. V. jį supažindino su D., buvo nuvykę į D. motinos sodą, paskui matė D. su V. (duomenys neskelbtini), jie ten gyveno, II namo aukštą buvo įsirengę, ten juos matydavo savaitgaliais, žino, jog vėliau jie nuomojo butą, po D. tėvo mirties D. su V. būdavo atskirai, nes D. nenorėjo palikti vienos savo mamos, V. gyveno (duomenys neskelbtini), būdavo pas D. mamą sode, žino, kad vėliau įsigijo 2 kambarių butą. Matė, kaip per šventes D. pirko maistą, matė, kaip ir V. pirko maistą. Liudytojas parodė, jog D. ir V. gyveno kartu daugiau kaip 10 metų. Tuo tarpu, liudytoja V. T. parodė, jog ji su D. V. draugavo iki 2008 m. vasario mėnesio, nors jie kartu negyveno ir bendro ūkio nevedė, jai yra žinoma, jog D. su V. kartu apsigyveno, kai jis ,,su mamos pagalba“ įsigijo butą. Iš liudytojos R. L. parodymų matyti, jog ji nurodė, jog D. ilgą laiką gyveno kartu su tėvais, po tėčio mirties pamatė V., D. sakė, jog su V. pykosi. Liudytojai yra žinoma, jog prieš tėvo mirtį 1-2 metus D. su V. nuomojosi būstą, o po tėčio mirties D. grįžo gyventi pas mamą. Paskui D. mama nutarė jam nupirkti butą, davė jam pinigų. Liudytoja J. G. (sodo kaimynė) parodė, jog V. sode nieko nedirbo, ji pykdavosi su D., V. matė kelis kartus sode laistant gėles, pavakariais kepant šašlykus, O. V. neprašė V. padėti sode dirbti, O. sode viską pati susitvarkydavo, sodo namelis yra vasarnamis ir jame niekas negyveno, galimai šeštadieniais nakvodavo, tačiau sode V. negyveno ir nenakvojo, sodo namą dažė D., V. dažančios liudytoja nėra mačiusi. Liudytoja E. K. (O. kaimynė (duomenys neskelbtini), pažinojo ir D.) parodė, jog D. gyveno kartu su mama, kartu vedė bendrą ūkį, pirko maistą, paveždavo mamą, matydavo, kaip D. ryte išeidavo į darbą, V. liudytoja nematė, D. jai sakė, kad draugės jis neturi, ir D. tėčio laidotuvėse V. ji nematė, žino, jog D. pirko butą, jam mama davė pinigų, iki buto įsigijimo D. gyveno kartu su mama (duomenys neskelbtini). D. pas mamą atvažiuodavo vienas. Liudytoja A. K. (kaimynė (duomenys neskelbtini)) parodė, jog D. gyveno vienas su tėvais, tėvams ir kaimynams jis labai padėdavo, D. draugės neturėjo, V. liudytoja nematė, jeigu būtų turėjęs draugę, mano, jog D. būtų apie tai pasigyręs. Tėvams jis iškalė balkoną, motiną nuveždavo į sodą. D. tėvai nupirko butą, mašinas, tėvai pastoviai jį rėmė pinigais. Po tėčio mirties D. gyveno pastoviai su mama. Liudytojas A. M. teisme parodė, jog iki 2013 m. D. gyveno kartu su tėvais (duomenys neskelbtini) ir su V. kartu tikrai iki tol kartu negyveno, vėliau jis iš bendradarbio išsinuomojo butą, o po tėčio mirties D. vėl sugrįžo gyventi pas savo mamą. Žino, jog D. butą pirko sau, jo motina prisidėjo prie buto įsigijimo. Kad V. būtų prisidėjusi finansiškai, liudytojui nėra žinoma.

40.Aukščiau nurodytų ieškovės pusėje buvusius liudytojų parodymus tarpusavyje sulyginus bei sugretinus su atsakovės pusės buvusiais liudytojų parodymais, ieškovės bei trečiųjų asmenų teisme duotais paaiškinimais, matyti, jog šie liudijimai nėra išsamūs, nuoseklūs, todėl teismas negali padaryti išvados apie ieškovės ir D. V. bendrą gyvenimą daugiau kaip 10 metų, bendro ūkio vedimą ir siekį kartu sukurti bendrą nuosavybę. Šiuo atveju, nėra pagrindo nesutikti su atsakovės atstovės pastebėjimu, jog ieškovė į bylą nepateikė 2008 m. darytų fotonuotraukų, o 2015 m. pateikta tik viena foto, iš to darytina išvada, jog tuo laikotarpiu V. ir D. artimų ryšių nepalaikė, kartu negyveno ir bendro ūkio nevedė. Iki 2016 m. šalių santykiai buvo nepastovūs, epizodiniai, nėra pateikta įrodymų, jog per tą laiką jie iš bendrų lėšų, bendru darbu įgijo bendrą turtą. Pažymima, jog visas ginčo turtas ir buvo įgytas iki 2016 m. Dėl aukščiau pasakyto teismas daro išvadą, jog ieškovė ir D. V. bendros jungtinės veiklos tikslu sukurti, įsigyti bendrą turtą nevykdė ir bendrosios nuosavybės teise neįgijo ginčo objektu tapusio turto: buto, adresu (duomenys neskelbtini), automobilio Audi A6, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) taip pat ieškinyje nurodytų garažo rakandų. Ieškinys atmestinas visoje apimtyje.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

41.Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, iš antrosios šalies priteisiamos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 1, 2 dalys, 98 straipsnio 1 dalis). Ieškinį atmetus, iš ieškovės priteistinos atsakovės ir trečiojo asmens atsakovės pusėje patirtos bylinėjimosi išlaidos. Tuo tarpu, ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos (sumokėtas žyminis mokestis, teisinės pagalbos išlaidos) neatlyginamos.

42. Atsakovė V. M. iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos pateikė rašytinius įrodymus, patvirtinančius teisme jos patirtas 800 (500+200+100) Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas už advokato suteiktas teisines paslaugas (konsultavimą, procesinių dokumentų parengimą, įrodymų rinkimą, pasirengimą bylos nagrinėjimui, atstovavimą, susipažinimą su kitos šalies dokumentais, įrodymais, teismų praktika)/2020-02-28, 2020-04-29 prašymai. Trečiasis asmuo O. V. turėjo 1000 (300+300+100+200+100) Eur teisinės pagalbos ruošiant procesinius dokumentus ir atstovaujant teisme išlaidų/2020-02-28, 2020-04-28 prašymai.

43. Išlaidų advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti atlyginimą reglamentuoja CPK 98 straipsnis. Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis). Nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, teismas atsižvelgia į šiuos kriterijus: bylos sudėtingumą; teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą; ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje; būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta; ginčo sumos dydį; teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį; sprendžiamų teisinių klausimų naujumą; šalių elgesį proceso metu; advokato darbo laiko sąnaudas; kitas svarbias aplinkybes (Rekomendacijų 2 punktas).

44. Teismas, atsižvelgdamas į šios civilinės bylos sudėtingumą (didelė bylos apimtis, daug proceso dalyvių), bylos nagrinėjimo eigą, teismo posėdžių kiekį ir trukmę, atstovavimo kokybę: parengtų procesinių dokumentų kiekį, apimtis ir kokybę, aktyvumą proceso metu teikiant įrodymus, daro išvadą, kad atsakovės ir trečiojo asmens O. V. pateiktų išlaidų, susijusių su advokato pagalba, dydis neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose rekomendacijose rekomenduojamų dydžių, atskiriems procesiniams veiksmams atlikti, yra protingo dydžio, pagrįstas, todėl nemažintinas. Pažymėtina, jog ir ieškovė naudojosi kvalifikuota gerai apmokama teisine pagalba. Tokiu būdu, iš ieškovės atsakovės naudai priteistina 800 Eur bylinėjimosi išlaidų, o trečiojo asmens O. V. naudai iš ieškovės priteistina 1000 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).

45. Iš ieškovės priteistina 72,20 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 2 dali).

46. Ieškinį atmetus, naikintinos Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2019 m. gegužės 27 d. nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės (b.l. 113-114, 1 t.). (CPK 150 straipsnio 2 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263-270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Ieškovės V. G. ieškinį atmesti kaip nepagrįstą.

Priteisti iš ieškovės V. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovės V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai 800 Eur (aštuonis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš ieškovės V. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) trečiojo asmens O. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai 1000 Eur (vieną tūkstantį eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš ieškovės V. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 72,20 Eur (septyniasdešimt du eurus 20 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei, įmokos kodas 5660.

Teismo sprendimui įsiteisėjus, panaikinti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2019 m. gegužės 27 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones, kuriomis buvo uždrausta Panevėžio miesto 4-ojo notarų biuro notarei R. V. išduoti paveldėjimo teisės liudijimą po D. V. mirties (duomenys neskelbtini), įpareigota sustabdyti paveldėjimo bylą ir nustatytas draudimas perleisti butą, esantį (duomenys neskelbtini), bei automobilį Audi A6 Avant, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Apie tai informuoti Panevėžio miesto 4-ojo notarų biuro notarę R. V., VĮ ,,Regitra“, VĮ ,,Registrų centras“.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose.