- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-07-10
- Bylos Nr.
- e2S-2148-1012/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-52-3-01408-2024-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Asta Jakutytė-Sungailienė
- Pareiškėjas
- V. M.
- Suinteresuotas asmuo
- A. R., notarė S
- Kategorijos
- 3.3.2.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.3.2.5pavadinimo nepavyko patikrinti
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės (pareiškėjos) V. M. atskirąjį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2025 m. balandžio 28 d. ir 2025 m. gegužės 7 d. teisėjo rezoliucijų civilinėje byloje pagal pareiškėjos V. M. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys A. R., notarė S. V. ir Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja 2024 m. balandžio 22 d. kreipėsi į Vilniaus regiono apylinkės teismą su pareiškimu, kuriuo prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjos sutuoktinis A. M. (A. M.) po M. L. (M. L.) mirties paveldėjo jo turtą faktiškai pradėjęs jį valdyti bei įgijo turtinę teisę į turėtą žemę, kuri atkurta Vilniaus apskrities viršininko 2006 m. vasario 14 d. sprendimu Nr. 2.5-4.1-21882. Vėliau pareiškėja patikslino pareiškimą papildomai nurodydama, kad M. L. 1996 m. gegužės 10 d. ranka surašytas asmeninis testamentas buvo teisinis pagrindas A. M. priimti palikimą.
Atsiliepimas
2. Suinteresuotas asmuo A. R. atsiliepime nurodė, kad pareiškėja turi pateikti 1996 m. gegužės 10 d. testamento originalą, nes iš esančio byloje testamento nuorašo neįmanoma nustatyti testatoriaus valios bei patenkinti pareiškimo.
3. Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos (toliau – NŽT) atsiliepime siūlė bylą spręsti teismo nuožiūra. NŽT nurodė, kad dėl paveldėjimo valstybės vardu nei po A. M., nei po M. L. mirties nesikreipė.
4. Suinteresuotas asmuo notarė S. V. nurodė, kad neturi suinteresuotumo bylos baigtimi.
Šalies argumentai
5. Pareiškėja 2025 m. balandžio 24 d. pirmosios instancijos teismui pateikė prašymą, kuriuo prašė pašalinti iš nagrinėjamos bylos suinteresuotą asmenį A. R., nes šios bylos išsprendimas neturės įtakos jos teisėms ir pareigoms.
Žemesnės instancijos teismas
6. Pirmosios instancijos teisme 2025 m. gegužės 6 d. gautas pakartotinis pareiškėjos prašymas dėl suinteresuoto asmens A. R. pašalinimo iš nagrinėjamos bylos, nes ji neturi jokio teisinio ryšio su suinteresuoto asmens materialiosiomis teisėmis ir pareigomis.
II. Pirmosios instancijos teismo rezoliucijų esmė
7. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmai 2025 m. balandžio 28 d. ir 2025 m. gegužės 7 d. teisėjo rezoliucijomis atsisakė tenkinti prašymą pašalinti suinteresuotą asmenį iš bylos.
8. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad įvertinus bylos medžiagą, be kita ko, tai, kad suinteresuotas asmuo buvo įtrauktas į bylą pareiškėjos iniciatyva, tai, kad byla apeliacinės instancijos teisme buvo išnagrinėta pagal suinteresuoto asmens apeliacinį skundą, atsisakoma tenkinti prašymą pašalinti suinteresuotą asmenį iš bylos.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
9. Pareiškėja atskiruoju skundu prašo panaikinti 2025 m. balandžio 28 d. ir dėl 2025 m. gegužės 7 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėjo rezoliucijas atsisakyti tenkinti prašymus pašalinti suinteresuotą asmenį iš nagrinėjamos bylos ir priimti nutartį pašalinti suinteresuotą asmenį A. R.. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
9.1. Teismas nepriėmė motyvuotos nutarties ir šį klausimą išsprendė rezoliuciją.
9.2. A. R. nėra pareiškusi savarankiškų reikalavimų.
9.3. Šioje byloje pagal nagrinėjamą klausimą dėl paveldėjimo teisės pagal testamentą, nėra pakankamai glaudaus nagrinėjamos bylos teisinio ryšio su suinteresuoto asmens materialiosiomis teisėmis ir pareigomis.
9.4. Suinteresuotas asmuo piktnaudžiavo jai priklausančiomis procesinėmis teisėmis, nesirūpino greitu bylos išnagrinėjimu, pateikinėjo nereikalingus prašymus, teikė nepagrįstus institucijų atstovams kaltinimus ir grasinimus, nepateikė jokių įrodymų, kuriais būtų grindžiami jų reikalavimai ar atsikirtimai.
Atsiliepimas
10. Suinteresuotas asmuo A. R. pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriuo prašė išaiškinti pareiškėjai, kad teismo rezoliucijos yra neskundžiamos, o pareiškimą grąžinti pareiškėjai, bylą nutraukti. Atsiliepime nurodoma:
10.1. Teismo rezoliucijos neskundžiamos.
10.2. Pareiškėja nepateikė įrodymų, kad negali ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).
12. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė.
13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka dalykas – pirmosios instancijos teismo rezoliucijos, kuriomis atsisakyta tenkinti pareiškėjos prašymus dėl suinteresuoto asmens pašalinimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl naujų įrodymų (ne)priėmimo
14. Pareiškėja kartu su atskiruoju skundu pateikė naujus rašytinius įrodymus – teismo procesinius pranešimus bei pareiškėjos 2025 m. gegužės 6 d. prašymą dėl suinteresuoto asmens pašalinimo iš nagrinėjamos bylos.
15. Bendroji taisyklė ta, kad apeliacinės instancijos teisme papildomų įrodymų pateikimas ribojamas (CPK 314 straipsnis, 338 straipsnis). CPK 314 straipsnyje suformuluotos taisyklės, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, išimtys yra: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujo pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar galėjo šis konkretus įrodymas būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą bei atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką sprendžiant šalių ginčą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-230-611/2018, nutarties 37–38 punktai).
16. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su byloje jau esančiais rašytiniais įrodymais, pareiškėjos atskirajame skunde dėstomais argumentais, pažymi, jog pareiškėjos teikiami rašytiniai įrodymai jau yra byloje. Be to, byloje užtenka duomenų pareiškėjos atskirajam skundui išnagrinėti ir teismo procesiniam sprendimui priimti, todėl pareiškėjos teikiami nauji įrodymai nepriimami į bylą.
Apeliacinis procesas nutrauktinas.
17. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo teisėjo rezoliucijų, kuriomis atsisakyta tenkini pareiškėjos prašymus – pašalinti suinteresuotą asmenį iš nagrinėjamos bylos.
18. Pagal CPK 334 straipsnio 1 dalį pirmosios instancijos teismo nutartis galima apskųsti atskiruoju skundu apeliacinės instancijos teismui atskirai nuo teismo sprendimo tik CPK tiesiogiai numatytais atvejais arba tada, kai teismo nutartis užkerta galimybę tolesnei bylos eigai. Dėl kitų pirmosios instancijos teismo nutarčių atskirieji skundai negali būti paduodami, o motyvai dėl šių nutarčių teisėtumo ir pagrįstumo gali būti įtraukiami į apeliacinį skundą (CPK 334 straipsnio 3 dalis).
19. CPK 47 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų dėl ginčo dalyko, gali įstoti į bylą ieškovo arba atsakovo pusėje iki baigiamųjų kalbų pradžios, jeigu bylos išsprendimas gali turėti įtakos jų teisėms arba pareigoms. Jie gali būti įtraukiami dalyvauti byloje taip pat motyvuotu šalių prašymu arba teismo iniciatyva. Minėto straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva nustatęs, kad bylos išsprendimas neturės įtakos įtraukto trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, teisėms ir pareigoms, teismas motyvuota nutartimi pašalina trečiąjį asmenį, nepareiškiantį savarankiškų reikalavimų, iš bylos. Ši nutartis gali būti skundžiama atskiruoju skundu.
20. Pažymėtina, kad CPK neįtvirtina nuostatų, pagal kurias atskiruoju skundu gali būti skundžiama teismo nutartis, kuria atsisakoma iš bylos pašalinti trečiąjį asmenį, nepareiškiantį savarankiškų reikalavimų. Įstatyme nustatyta apskundimo galimybė yra tik CPK 47 straipsnio 5 dalyje nustatytu atveju, kuomet teismas dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva pašalina trečiąjį asmenį iš bylos, ir apskundimo teisę turi tik pašalintasis asmuo (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-476-910/2022, 2023 m. sausio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-151-910/2023 ir kt.).
21. Nutartis, kuria atsisakoma iš bylos pašalinti trečiąjį asmenį, neužkerta kelio tolesnei bylos eigai, neatima ir nesuvaržo byloje dalyvaujančių asmenų procesinių teisių, todėl įstatyme nėra įtvirtinta galimybė tokią teismo nutartį skųsti atskiruoju skundu (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1566/2012; 2013 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-988/2013, 2019 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-749-516/2019, 2024 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-102-467/2024).
22. Vadovaujantis CPK 290 straipsnio 5 dalimi, CPK nustatytais atvejais procesinius klausimus teisėjas gali išspręsti rezoliucija. Išspręsdamas klausimą rezoliucija, teisėjas ant sprendžiamo dokumento užrašo, kaip jis išsprendžia nagrinėjamą klausimą. Kartu teisėjas nurodo savo vardą ir pavardę, rezoliucijos priėmimo datą ir pasirašo. Teisėjo rezoliucija neskundžiama.
23. Byloje nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas 2025 m. balandžio 28 d. ir 2025 m. gegužės 7 d. teisėjo rezoliucijomis netenkino pareiškėjos prašymo pašalinti iš bylos suinteresuotą asmenį – A. R.. Vadovaujantis anksčiau nurodyta teismų praktika, toks teismo procesinis veiksmas nėra skundžiamas atskiruoju skundu, nes neužkerta kelio tolesnei bylos eigai, o argumentai dėl šio teismo procesinio sprendimo gali būti teikiami apeliaciniame skunde dėl byloje priimto galutinio teismo procesinio sprendimo (CPK 334 straipsnio 3 dalis).
24. CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatyta, kad apeliacinis skundas nepriimamas ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui, jeigu skundžiamas sprendimas (nutartis), kuris pagal įstatymus negali būti apeliacinio apskundimo objektas. Atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šiame skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis). Kadangi pirmosios instancijos teismo 2025 m. balandžio 28 d. ir 2025 m. gegužės 7 d. teisėjo rezoliucijos negali būti skundžiamos atskiruoju skundu, todėl pirmosios instancijos teismas atskirąjį skundą dėl jų turėjo atsisakyti priimti (CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punktas).
25. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad skundžiamos teisėjo rezoliucijos negali būti apeliacijos objektu, ši aplinkybė yra nustatyta apeliacinės instancijos teisme, todėl atskirojo skundo argumentai nevertintini, o apeliacinis procesas, pradėtas pagal pareiškėjos atskirąjį skundą, nutrauktinas (CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punktas, 5 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 315 straipsnio 2 dalies 3 punktu, 5 dalimi, 338 straipsniu, teismas
nutaria:
Apeliacinį procesą pagal pareiškėjos V. M. atskirąjį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2025 m. balandžio 28 d. ir 2025 m. gegužės 7 d. teisėjo rezoliucijų nutraukti.
Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.