Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Donata Kravčenkienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės suinteresuoto asmens A. R. atskirąjį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2025 m. liepos 8 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos V. M. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys A. R., notarė S. V. ir Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

14.1 Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad civilinėje byloje yra priimti ir perduoti nagrinėjimui apeliacinės instancijos teismui proceso dalyvių atskirieji skundai. Remiantis Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis, pagal pareiškėjos 2025 m. gegužės 9 d. atskirąjį skundą Vilniaus apygardos teisme yra užvesta civilinė byla Nr. e2S-2148-1012/2025, nagrinėjimas numatytas 2025 m. liepos 10 d. 08.30 val. Pagal suinteresuoto asmens 2025 m. birželio 5 d. atskirąjį skundą Kauno apygardos teisme yra užvesta civilinė byla Nr. e2S-1787-390/2025, nagrinėjimas numatytas 2025 m. spalio 14 d. 14.00 val.

14.2 Sprendė, jog atskirųjų skundų išnagrinėjimas turės reikšmės šios bylos tinkamam išnagrinėjimui, todėl yra būtina sustabdyti bylą iki kol bus išnagrinėti proceso šalių atskirieji skundai.

III. Atskirojo skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

17. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 329 straipsnis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

18. Apeliacijos objektą sudaro Vilniaus regiono apylinkės teismo nutarties, kuria sustabdyta civilinė byla Nr. e2YT-6092-1224/2025 iki kol bus išnagrinėta Vilniaus apygardos teisme civilinė byla Nr. e2S-2148-1012/2025 ir Kauno apygardos teisme civilinė byla Nr. e2S-1787-390/2025 ir šiose bylose priimti galutiniai procesiniai sprendimai pagal proceso šalių V. M. ir A. R. atskiruosius skundus, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.

19. Civilinės bylos sustabdymas – procesinių veiksmų, kuriais siekiama bylą išspręsti iš esmės, atlikimo laikinas sustabdymas neapibrėžtam terminui. Byla gali būti sustabdyta dėl įstatymuose numatytų objektyvių aplinkybių, kliudančių išnagrinėti civilinę bylą ir nepriklausančių nuo dalyvaujančių byloje asmenų ar teismo valios, taip pat kitais atvejais, nors įstatymuose ir nenumatytais, tačiau kliudančiais teismui išnagrinėti bylą iš esmės (CPK 162³ straipsnis).

20. Kasacinio teismo išaiškinta, kad civilinės bylos sustabdymo instituto paskirtis – pašalinti tam tikras objektyviai esančias įstatymo nurodytas kliūtis, nepriklausančias nei nuo dalyvaujančių byloje asmenų, nei nuo teismo valios, dėl kurių buvimo teismas negali tinkamai išnagrinėti civilinės bylos. Byla gali būti sustabdyta dėl įstatyme nurodytų objektyvių aplinkybių, trukdančių išspręsti konkrečią bylą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-242/2012; 2020 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-88-611/2020; 2021 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-57- 421/2021).

21. CPK išskiria privalomus pagrindus civilinei bylai sustabdyti (CPK 163 straipsnis) ir fakultatyvius, suteikiančius teismui teisę civilinę bylą sustabdyti (CPK 164 straipsnis), pagrindus.

22. CPK 164 straipsnio 4 punkte įtvirtinta teismo teisė sustabdyti bylą kitais atvejais, kai teismas pripažįsta, kad bylą sustabdyti yra būtina. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad teisė į teismą turi būti įgyvendinama koncentruotai, proceso nevilkinant ar be pagrindo neužtęsiant. CPK nustatyti civilinio proceso tikslai reikalauja, kad teismas siektų kuo greičiau išnagrinėti bylą ir atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių, nesudarytų sąlygų vilkinti bylą (CPK 2, 7, 72 straipsniai). Dėl to teismas neturi taikyti bylos sustabdymo pagrindų formaliai, o kiekvienu atveju privalo įsitikinti, kad iš tiesų yra aplinkybės, kurios sudaro įstatymo nurodytą pagrindą sustabdyti konkrečią bylą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-88-611/2020).

23. Pirmosios instancijos teismas nutartyje nurodė, kad civilinę bylą sustabdė, kadangi civilinėje byloje yra priimti ir perduoti nagrinėjimui apeliacinės instancijos teismui proceso dalyvių atskirieji skundai. Teismo vertinimu, atskirųjų skundų išnagrinėjimas turės reikšmės šios bylos tinkamam išnagrinėjimui, todėl yra būtina sustabdyti bylą iki kol bus išnagrinėti proceso šalių atskirieji skundai.

24. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad sprendimas dėl veiksmų byloje sustabdymo turi būti priimamas esant pagrindui, o teismo motyvai turi būti aiškūs ir pagrįsti. Teismas, spręsdamas, ar yra pagrindas sustabdyti bylą pagal CPK 164 straipsnio 4 punktą, turi vadovautis nuostatomis, ar tai pateisinama proceso trukmės ir intensyvumo aspektais, kad nebūtų pažeista asmens teisė į teismą pagal Konvencijos 6 straipsnio 1 dalį, ir sprendimą dėl civilinės bylos sustabdymo turi aiškiai ir pagrįstai motyvuoti, kad šis atitiktų teisinio apibrėžtumo reikalavimus. Teismas turi įvertinti ir, tik įsitikinęs, kad jis, šalys ar kiti byloje dalyvaujantys asmenys šių veiksmų negali atlikti ar neekonomiška tai daryti, ar dėl kitų priežasčių neįmanoma ar netikslinga tai daryti civilinėje byloje, gali konstatuoti būtinumą sustabdyti bylą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2008; 2019 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-74-469/2019, 46 punktas). Teismas, spręsdamas dėl bylos sustabdymo pagal CPK 164 straipsnio 4 punktą, kiekvienu atveju turi įsitikinti, kad, nesustabdžius bylos, nėra galimybės tinkamai ją išnagrinėti ir, kad sustabdymas nevilkins bylos nagrinėjimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-455-611/2017).

25. Lietuvos teismų informacinės sistemos (toliau – LITEKO) duomenimis nustatyta, kad pagal pareiškėjos 2025 m. gegužės 9 d. atskirąjį skundą Vilniaus apygardos teisme užvesta civilinė byla Nr. e2S-2148-1012/2025. Pareiškėja skundu prašė panaikinti 2025 m. balandžio 28 d. ir 2025 m. gegužės 7 d. teismo rezoliucijas atsisakyti tenkinti prašymą pašalinti suinteresuotą asmenį iš bylos ir priimti nutartį pašalinti suinteresuotą asmenį A. R., kuriai šios bylos išsprendimas neturi jokio teisinio ryšio su jos materialiosiomis teisėmis ir pareigomis. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliantės (pareiškėjos) V. M. atskirąjį skundą, 2025 m. liepos 10 d. nutartimi nutarė apeliacinį procesą pagal pareiškėjos V. M. atskirąjį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2025 m. balandžio 28 d. ir 2025 m. gegužės 7 d. teisėjo rezoliucijų nutraukti.

26. Nustatyta, kad pirmosios instancijos teisme 2025 m. birželio 5 d. gautas suinteresuoto asmens A. R. atskirasis skundas dėl 2025 m. birželio 2 d. teismo rezoliucija išspręsto klausimo, kuriuo prašoma panaikinti 2025 m. birželio 2 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo rezoliuciją atsisakyti tenkinti prašymą bei nutraukti civilinę bylą Nr. e2YT-6092-1224/2025, tam priimti nutartį, kadangi pareiškėjai šios bylos išsprendimas neturės įtakos jos teisėms ir pareigoms. Teismas 2025 m. birželio 9 d. nutartimi atsisakė atskirąjį skundą priimti, kadangi skundžiama nutartis (nagrinėjamu atveju - rezoliucija) pagal įstatymą negali būti apeliacinio proceso objektu.

27. Teisme 2025 m. birželio 10 d. gautas atskirasis skundas dėl 2025 m. birželio 9 d. nutarties ir jos panaikinimo. Teismas birželio 10 d. rezoliucija atskirąjį skundą priėmė bei išsiuntė atskirąjį skundą į apeliacinę instanciją. Pagal suinteresuoto asmens atskirąjį skundą Kauno apygardos teisme yra užvesta civilinė byla Nr. e2S-1787-390/2025, nagrinėjimas numatytas 2025 m. spalio 14 d. 14.00 val.

28. Įvertinus pareiškimo bei abiejų skundų turinį, taip pat aplinkybes, kuriomis jie grindžiami, sprendžiama, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, jog atskirųjų skundų išnagrinėjimas turės reikšmės nagrinėjamos bylos tinkamam išnagrinėjimui.

29. Apeliantė deklaratyviai nurodo, kad 2025 m. liepos 8 d. įvyko žodinis teismo posėdis. Suinteresuoto asmens A. R. atstovas į teismo posėdį prisijungė per ZOOM nuorodą. Pažymi, kad į bylos nagrinėjimą neatvyko nei pareiškėja nei jos atstovas, todėl pagal CPK 246 straipsnio 4 dalį pirmosios instancijos teismas privalėjo pareiškimą palikti nenagrinėtą.

30. Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad 2025 m. liepos 8 d. įvyko žodinis teismo posėdis, kuris buvo organizuotas nuotoliniu būdu. Priešingai nei teigia apeliantė, teismo posėdyje dalyvavo pareiškėjos atstovas. Taip pat priešingai nei teigia apeliantė, teismo posėdyje nedalyvavo apeliantės atstovas.

31. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė šias bylai reikšmingas faktines aplinkybes, skundžiama nutartis yra teisėta ir pagrįsta, atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo skundžiamą teismo nutartį naikinti ar pakeisti, todėl atskirasis skundas atmestinas, skundžiama nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

32. Pareiškėja V. M. atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo įvertinti situaciją ir nuspręsti ar suinteresuoto asmens atstovo veiksmuose nėra piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis požymių. Taip pat prašo įvertinti galimybę, dėl suinteresuoto asmens atstovo galimo piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis, įpareigojimo sumokėti užstatą galimų bylinėjimosi išlaidų atlyginimui užtikrinti (CPK 95 straipsnio 3 dalis).

33. CPK 95 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog kai yra pagrindas manyti, kad ieškinį (pradinį ar priešieškinį), apeliacinį, atskirąjį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pareiškimą ar prašymą ypatingosios teisenos tvarka pateikęs asmuo gali piktnaudžiauti procesinėmis teisėmis ir neatlyginti bylinėjimosi išlaidų, teismas turi teisę įpareigoti šį asmenį sumokėti užstatą galimų bylinėjimosi išlaidų atlyginimui užtikrinti. Taigi, šios procesinės normos taikymui numatytos dvi sąlygos: (1) galimas procesinį dokumentą pateikusio asmens piktnaudžiavimas jam suteiktomis procesinėmis teisėmis ir (2) jis, išnagrinėjus bylą iš esmės, gali neatlyginti kitai šaliai priteistų bylinėjimosi išlaidų.

34. Kasacinis teismas, aiškindamas piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis turinį, yra nurodęs, jog įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais ir reiškia ne tik byloje dalyvaujančio asmens veiksmus nesąžiningai pareiškiant nepagrįstą ieškinį (apeliacinį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą ar kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikiant prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą (CPK 95 straipsnio 1 dalis), tačiau ir naudojimąsi procesine teise ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52-313/2015). Piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis atvejais laikytini šalies veiksmai, naudojantis tokiomis teisėmis ne pagal jų paskirtį, ne pagal civilinio proceso tikslus arba kai tokiais veiksmais kitai proceso šaliai sąmoningai sukeliama esminė žala (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. liepos 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-346/2012). Piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis taip pat apibūdinamas kaip objektyvus elgesys, kuris nustatomas remiantis objektyviais išoriniais jo pasireiškimo požymiais; piktnaudžiavimas yra ne tik tada, kai veiksmas sukelia materialinę žalą, bet ir tada, kai kenkia teisinei sistemai, objektyviai neatitinka sąžiningo elgesio standartų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-256-915/2016). Piktnaudžiavimas procesine teise pasireiškia konkrečios subjektinės teisės įgyvendinimo sąlygų pažeidimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2013).

35. CPK 95 straipsnio 3 dalyje įtvirtintos nuostatos paskirtis – apsaugoti byloje dalyvaujančių asmenų teises į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, esant tikimybei, kad asmuo gali piktybiškai vengti jas atlyginti arba yra duomenų, jog asmuo piktnaudžiauja teise į teisminę gynybą, dėl ko byloje dalyvaujantys asmenys gali patirti bylinėjimosi išlaidų (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. birželio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-502-381/2018). Proceso įstatymo nuostatos, reglamentuojančios piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis pasekmes, neapibrėžia objektyvių kriterijų, pagal kuriuos būtų galima nustatyti ir spręsti, ar atitinkamas šalies ar kito dalyvaujančio byloje asmens procesinis elgesys gali būti kvalifikuotas kaip piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis. Vadinasi, kiekvienu konkrečiu atveju, pasitelkus individualių aplinkybių vertinimą, turi būti sprendžiama dėl asmens elgesio atitikties piktnaudžiavimo požymiams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-67-969/2019).

36. Atsiliepime į atskirąjį skundą pareiškėja nurodo, kad suinteresuoto asmens atstovas piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis, nes atstovas nedalyvauja teismo posėdžiuose (2025 m. gegužės 22 d. ir 2025 m. liepos 8 d.), jau pareiškė tris (2025 m. birželio 5 d.; 2025 m. birželio 9 d.; 2025 m. liepos 8 d.) atskiruosius skundus, kurie pareiškėjos atsakovo nuomone yra nepagrįsti.

37. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pareiškėjos nurodytos aplinkybės, šiuo atveju nėra itin reikšmingos atskirojo skundo nagrinėjimo ribose. Nagrinėjamu atveju nėra pateikta įrodymų, kad egzistuoja tikimybė, jog išnagrinėjus bylą iš esmės, suinteresuotas asmuo gali ir neatlyginti kitai šaliai priteistų bylinėjimosi išlaidų.

38. Kiti atskirojo skundo argumentai teisiškai nereikšmingi teisingam šios bylos išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako. Pažymėtina, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338–339 straipsniais,

nutaria:

atskirojo skundo netenkinti.

Vilniaus regiono apylinkės teismo 2025 m. liepos 8 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.