- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-10-14
- Bylos Nr.
- e2S-1787-390/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-52-3-01408-2024-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Algimantas Kukalis
- Suinteresuotas asmuo
- A. R., notarė S
- Pareiškėjas
- V. M.
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Algimantas Kukalis, veikiantis Vilniaus apygardos teismo vardu,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens A. R. atskirąjį skunda? dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2025 m. birželio 9 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos V. M. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys A. R., notarė S. V. ir Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja V. M. kreipėsi į Vilniaus regiono apylinkės teismą su pareiškimu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjos sutuoktinis A. M. (A. M.) po M. L. (M. L.) mirties paveldėjo jo turtą faktiškai pradėjęs jį valdyti bei įgijo turtinę teisę į turėtą žemę, kuri atkurta Vilniaus apskrities viršininko 2006 m. vasario 14 d. sprendimu Nr. 2.5-4.1-21882 (toliau – ir 2006 m. vasario 14 d. sprendimas). Vėliau pareiškėja patikslino pareiškimą papildomai nurodydama, kad M. L. 1996 m. gegužės 10 d. ranka surašytas asmeninis testamentas buvo teisinis pagrindas A. M. priimti palikimą.
Žemesnės instancijos teismas
2. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmai 2024 m. gruodžio 19 d. sprendimu pareiškėjos V. M. pareiškimą tenkino. Nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjos sutuoktinis A. M. (A. M.), miręs (duomenys neskelbtini), po M. L. (M. L.) mirties ((duomenys neskelbtini) faktiniu valdymu paveldėjo turtinę teisę į po mirties M. L. atkurtą nuosavybės teisę į mirusiajam M. L. tenkančią nekilnojamojo turto dalį – 7,65 ha žemės natūra pagal Vilniaus apskrities viršininko 2006 m. vasario 14 d. sprendimą Nr. 2.5-4.1-21882. Juridinę reikšmę turintį faktą nustatė pareiškėjos paveldėjimo teisės pagal įstatymą įgyvendinimo tikslu.
3. Klaipėdos apygardos teismas 2025 m. kovo 27 d. nutartimi panaikino Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 19 d. sprendimo dalį, kuria nuspręsta nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjos sutuoktinis A. M. (A. M.), miręs (duomenys neskelbtini) po M. L. (M. L.) mirties (1996 m. gruodžio 22 d.) faktiniu valdymu paveldėjo turtinę teisę į po mirties M. L. atkurtą nuosavybės teisę į mirusiajam M. L. tenkančią nekilnojamojo turto dalį – 7,65 ha žemės natūra pagal Vilniaus apskrities viršininko 2006 m. vasario 14 d. sprendimą Nr. 2.5-4.1-21882 ir šioje dalyje pareiškimą atmetė. Bylos dalį pagal pareiškėjos prašymo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad M. L. 1996 m. gegužės 10 d. ranka surašytas asmeninis testamentas, kuriame nurodyta, kad jis palieka savo turtinę teisę į 7,65 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), A. M., buvo teisinis pagrindas A. M. priimti palikimą, perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
4. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2025 m. balandžio 2 d. nutartimi pasiūlė pareiškėjai, atstovaujamai advokato, kreiptis į kompetentingas institucijas ir iki 2025 m. gegužės 16 d. pateikti teismui gautus duomenis apie į bylą pateikto 1996 m. gegužės 10 d. pareiškimo - testamento (nuorašo) atitikimą 1964 m. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 581, 582 straipsniuose įtvirtintiems reikalavimams.
Atsiliepimas
5. Suinteresuoto asmens A. R. atstovas pateikė teismui prašymą paaiškinti prašyme nurodytas aplinkybes. Teismas 2025 m. birželio 2 d. rezoliucija nurodė, jog dėl prašyme nurodytų aplinkybių pagrįstumo spręsti bylą nagrinėjant iš esmės bei priimant galutinį procesinį sprendimą.
Šalies argumentai
6. Suinteresuotas asmuo A. R. pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašoma panaikinti 2025 m. birželio 2 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo rezoliuciją atsisakyti tenkinti prašymą bei nutraukti civilinę bylą Nr. e2YT-6092-1224/2025, tam priimti nutartį, kadangi šios bylos išsprendimas neturės įtakos pareiškėjos teisėms ir pareigoms.
Žemesnės instancijos teismas
7. Atskirajame skunde nurodoma, jog byla turi būti nutraukta, kadangi Klaipėdos apygardos teismas 2025 m. kovo 27 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-355-460/2025 nusprendė, kad pareiškimą padavė asmuo, neatitinkantis CK 5.11 straipsnyje nustatytų reikalavimų (testamento nėra), todėl teismas turi atsisakyti priimti pareiškimą Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 137 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu kaip nenagrinėtiną teisme, nes toks asmuo neturi teisės pareikšti pareiškimo dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, todėl nėra pagrindo tęsti bylą. Teismas rezoliucija išspręsdamas klausimą nutraukti bylą, neteisingai įvertino faktinės aplinkybės, nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, apsunkino bylos nagrinėjimą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
8. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmai 2025 m. birželio 9 d. nutartimi atsisakė priimti suinteresuoto asmens A. R. atskirąjį skundą dėl 2025 m. birželio 2 d. teismo rezoliucijos ir grąžino jį padavusiam asmeniui.
9. Teismas nurodė, kad suinteresuoto asmens prašymas paaiškinti prašyme nurodytas aplinkybes buvo išspręstas teisėjos rezoliucija, kuri yra neskundžiama (CPK 290 straipsnio 5 dalis).
10. Teismas pažymėjo, kad priimta rezoliucija neužkerta galimybės tolesnei bylos eigai, o priešingai – ją suteikia, kadangi dėl prašyme nurodytų aplinkybių bus sprendžiama bylą nagrinėjant iš esmės bei priimant galutinį procesinį sprendimą. Be to, tuo atveju, jei suinteresuoto asmens prašymas būtų išspręstas nutartimi, ši nutartis, kaip neužkertanti galimybės tolesnei bylos eigai, atskiruoju skundu negalėtų būti skundžiama.
11. Teismas suinteresuoto asmens atskirąjį skundą dėl 2025 m. birželio 2 d. teismo rezoliucija išspręsto klausimo atsisakė priimti CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punkto pagrindu.
III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai
12. Atskirajame skunde suinteresuotas asmuo A. R. prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2025 m. birželio 9 d. nutartį ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė lygiateisiškumo principą, nes pareiškėjos 2025 m. gegužės 9 d. atskirasis skundas dėl teisėjos rezoliucijos buvo priimtas ir išsiųstas apeliacinės instancijos teismui, o apeliantės A. R. atskirojo skundo net nepriimtas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
13. CPK 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl apeliacinės instancijos teismas bylą toliau nagrinėja tik atskiruoju skundu apibrėžtose ribose.
14. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi atsisakė priimti apeliantės atskirąjį skundą, kuriuo ji ginčijo teisėjo 2025 m. birželio 2 d. priimtą rezoliuciją. Teismas nurodė, teisėjo rezoliucija nėra apeliacinio apskundimo objektu. Apeliantė, nesutikdama su šia teismo nutartimi, atskirajame skunde nurodo, kad teismas pažeidė lygiateisiškumo principą, nes yra priėmęs ieškovės atskirąjį skundą dėl teisėjo priimtų rezoliucijų.
15. Dalis civiliniame procese kylančių tarpinių procesinių klausimų gali būti išsprendžiami teismui nepriimant dėl jų nutarties. Vadovaujantis CPK 290 straipsnio 5 dalimi, CPK nustatytais atvejais procesinius klausimus teisėjas gali išspręsti rezoliucija. Išspręsdamas klausimą rezoliucija, teisėjas ant sprendžiamo dokumento užrašo, kaip jis išsprendžia nagrinėjamą klausimą, nurodo savo vardą ir pavardę, rezoliucijos priėmimo datą ir pasirašo. CPK 290 straipsnio 5 dalyje yra nustatyta bendra taisyklė, kad teisėjo rezoliucija, priešingai nei teismo nutartis, nėra skundžiama. Tačiau ši taisyklė nėra absoliuti.
16. Kasacinio teismo praktikoje yra pripažįstama, kad išimtiniais atvejais, kai teisėjo rezoliucija išspręstas procesinis klausimas užkerta kelią tolesnei bylos eigai, toks procesinis veiksmas gali būti skundžiamas pateikiant dėl jo atskirąjį skundą. Kasacinis teismas išaiškino, kad vien tik procesinio veiksmo įforminimas teisėjo rezoliucija neturėtų būti kliūtis pasinaudoti teise į apeliaciją, nes pagal CPK 290 straipsnio 6 dalį klausimai, kurie CPK nustatytais atvejais sprendžiami teisėjo rezoliucija, taip pat gali būti išspręsti nutartimi (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-76-421/2016). Teismų praktikoje taip pat yra pripažįstama (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. balandžio 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-574-464/2020), kad galimybė pateikti atskirąjį skundą dėl teisėjo priimtos rezoliucijos turėtų būti užtikrinta ir tuo atveju, jeigu procesinis klausimas, kuris privalėjo būti išspręstas rašytine nutartimi, buvo išspręstas priimant rezoliuciją. Minėtoje byloje teismas nurodė, kad siekiant įvertinti teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti atskirąjį skundą dėl teisėjo rezoliucijos, teisėtumą, visų pirma, turi būti nustatyta, ar teismo procesinis sprendimas, nepriklausomai nuo to, kokia procesine forma (rezoliucija ar nutartimi) konkretus klausimas buvo išspręstas, gali būti skundžiamas atskiruoju skundu.
17. Nagrinėjamu atveju apeliantė prašo panaikinti 2025 m. birželio 2 d. teisėjo rezoliuciją, kuria, apeliantės vertinimu, atsisakyta tenkinti prašymą bei nutraukti civilinę bylą Nr. e2YT-6092-1224/2025, tačiau pagal skundžiamos teisėjo rezoliucijos turinį matyti, kad nėra atsisakyta tenkinti prašymą dėl bylos nutraukimo, o nutarta šį klausimą spręsti bylą nagrinėjant iš esmės. Tokio teismo procesinio veiksmo apskundimo galimybė nėra tiesiogiai nurodyta atitinkamoje CPK normoje, taip pat nėra pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad teismui išsprendus šį klausimą nebuvo užkirstas kelias tolesnei bylos eigai. Išdėstyti argumentai suponuoja išvadą, kad skundžiama teismo rezoliucija nėra apeliacinio apskundimo objektas, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti apeliantės atskirąjį skundą.
18. Apeliacinės instancijos teismas laiko nepagrįstu ir skundo argumentą dėl lygiateisiškumo principo pažeidimo. Pažymėtina, kad nors pirmosios instancijos teismas ir buvo priėmęs pareiškėjos atskirąjį skundą dėl 2025 m. balandžio 28 d. ir 2025 m. gegužės 7 d. teisėjo rezoliucijų, tačiau Vilniaus apygardos teismas 2025 m. liepos 10 d. nutartimi nutraukė apeliacinį procesą pagal pareiškėjos atskirąjį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2025 m. balandžio 28 d. ir 2025 m. gegužės 7 d. teisėjo rezoliucijų. Teismas nurodė, kad skundžiamos teisėjo rezoliucijos negali būti apeliacijos objektu, todėl pirmosios instancijos teismas atskirąjį skundą dėl jų turėjo atsisakyti priimti (CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punktas).
19. Apibendrindamas išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atsisakyta priimti apeliantės atskirąjį skundą, yra teisėta ir pagrįsta. Apeliantės atskirajame skunde išdėstyti argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų, todėl atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, veikdamas Vilniaus apygardos teismo vardu, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus regiono apylinkės teismo 2025 m. birželio 9 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.