Kauno apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovės Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovei Loretaai Milkevičienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos patikslintą ieškinį atsakovams G. A. ir J. U. bei tretiesiems asmenims - (duomenys neskelbtini) dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo bei nepilnamečių vaikų turto administratoriaus paskyrimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ieškovės reikalavimai ir argumentai.

II. Atsakovų pozicija.

III. Trečiojo asmens pozicija.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Ieškovo ieškinys tenkintinas.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad mažametis T. U., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) yra G. A., a. k. (duomenys neskelbtini), ir J. U., a. k. (duomenys neskelbtini) sūnus. G. A. turi dar keturis nepilnamečius vaikus, iš kurių du auga su tėvu, o į du vaikus yra apribota abiejų tėvų valdžia ir nustatyta nuolatinė globa.

Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2020 m. lapkričio 30 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) G. A. šeima perrašyta į kito atvejo vadybininko ir socialinio darbuotojo, dirbančio su šeimomis, šeimų sąrašus, kuriuo darbuotojams toliau pavesta teikti socialinių įgūdžių ugdymo ir palaikymo paslaugas. 2020 m. sausio 11 d. parengtas bendras pagalbos planas G. A. šeimai, kuriame nustatyta, kad tėvams trūksta tėvystės ir socialinių įgūdžių. Tėvams nustatyti įpareigojimai: patenkinti kūdikio poreikius (laiku kreiptis dėl kūdikio sveikatos patikrinimo; registruoti vaiką Civilinės metrikacijos skyriuje; pasirūpinti, kad gyvenamoji aplinka būtų pritaikyta kūdikio poreikiams, įsigyti trūkstamų kūdikio drabužių ir higienos priemonių, užtikrinti tinkamą mitybą); užtikrinti kūdikiui saugią aplinką ir priežiūrą (nevartoti alkoholio, palaikyti namuose švarą ir tvarką, vengti pašalinių asmenų šeimos namuose); rūpintis psichine sveikata (G. A. bei J. U. kreiptis į psichiatrą dėl tolimesnio gydymo ir neįgalumo šalpos pensijos pratęsimo bei lankyti psichologo konsultacijas); siekti šeimos finansinės gerovės (kreiptis dėl paramos, mokėti nuomą ir komunalinius mokesčius, mokėti skolas).

Iš byloje esančios gautos informacijos nustatyta, kad 2022 m. rugsėjo 8 d., 00.18 val. budintys Tarnybos skyriaus specialistai gavo pranešimą iš policijos, kad namuose rasti girti G. A., kuriai nustatytas 2.00 promilių girtumas ir J. U., kuriam nustatytas- 1.79 promilių girtumas bei mažametis vaikas T. U.. Vaikas buvo paimtas iš tėvų ir laikinai apgyvendintas saugioje aplinkoje, o 2022 m. rugsėjo 12 d. gražintas tėvams. Po to, vėl 2022 m. rugsėjo 23 d. iš policijos gauta papildoma informacija, kad 2022-09-22, apie 18.31 val. namuose neblaivi motina G. A., kuriai nustatytas 2.11 prom. neblaivumas konfliktuoja su neblaiviu J. U., kuriam nustatytas 1.89 prom. girtumas. Namuose be priežiūros (duomenys neskelbtini) kūdikis T. U.. Nepilnametis T. U. Tarnybos skyriaus specialistų dėl kylančio realaus ir tiesioginio pavojaus vaiko fiziniam ir psichiniam saugumui, sveikatai ar net gyvybei buvo paimtas iš tėvų iš jam nesaugios aplinkos ir 2022 m. rugsėjo 22 d. vaiko laikino apgyvendinimo aktu Nr. (duomenys neskelbtini) laikinai apgyvendintas (duomenys neskelbtini). Tarnybos specialistai atliko mažamečio vaiko T. U. situacijos vertinimą ir bendraujant su motina G. A. nustatyta, kad G. A. ir J. U. namuose vartojo alkoholį, konfliktavo, išėjo iš namų. Atvykę policijos darbuotojai patikrino neblaivumą, o Tarnybos specialistai paėmė nepilnametį vaiką ir nuvežė į (duomenys neskelbtini). G. A. pripažįsta turinti priklausomybę nuo alkoholio, tačiau į specialistus nesikreipia. Vaiko tėvas J. U. bendrauti su specialistais nepageidavo. 2022 m. rugsėjo 15 d. vykusio atvejo vadybos posėdžio metu buvo sudarytas pagalbos šeimai planas, abu sugyventiniai, vaiko tėvai įsipareigojo gydyti priklausomybę alkoholiui, registruotis gydytojo-psichiatro konsultacijai, lankyti priklausomybių ligų specialisto konsultacijas. Tačiau dėl nestabilaus gyvenimo būdo, mažo sąmoningumo, neigiamos J. U. įtakos G. A. abu linkę į priklausomybę alkoholiui, abiem reikalinga ilgalaikė reabilitacija. Be to. Tarnybos skyriuje 2022 m. rugsėjo 26 d. gauta informacija iš laikinojo globėjo (duomenys neskelbtini), kad medicinos įstaigoje mažamečiui T. U. buvo nustatytas ir diagnozuotas šlaunikaulio lūžis, o traumos aplinkybės nėra aiškios. 2022 m. rugsėjo 30 d. iš Kauno apskrities policijos komisariato buvo gauta informacija, kad yra pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini) pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 2 d. 1 p. dėl nesunkaus mažamečio T. U. sveikatos sutrikdymo. T. U. tėvai G. A. ir J. U. ikiteisminiame tyrime apklausti specialiaisiais liudytojais. Ikiteisminis tyrimas šiuo metu dar nėra baigtas.

G. A. neaugina savo ankstesnių keturių savo vaikų. Dėl mažo sūnaus T. U. amžiaus jam kyla didelė grėsmė sveikatai ir gyvybei dėl tėvų alkoholio vartojimo. Abu tėvai nevykdo susitarimų. Pasirašytų su socialines paslaugas teikiančiais darbuotojais, neturi motyvacijos, nesiimą jokių priemonių priklausomybės alkoholiui problemai spręsti.

T. U. Tarnybos skyriuje 2022 m. rugsėjo 22 d8 d. užpildyta Vaiko situacijos vertinimo anketa, nustatyta vaiko apsaugos poreikis, nes tėvai nevykdo susitarimų su socialiniai darbuotojais, pasirašytų su socialines paslaugas teikiančiais darbuotojais, neturi motyvacijos, nesiima jokių priemonių priklausomybės alkoholiui problemai spręsti. Dėl to buvo inicijuota mobiliosios komandos specialistų intensyvios pagalbos G. A. ir J. U. šeimai teikimas.

Kauno apylinkės teismo 2022 m. spalio 17 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) teismas leido paimti nepilnametį T. U. iš jo atstovų pagal įstatymą, jo tėvų- G. A. ir J. U..

Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2022 m. spalio 21 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) mažamečiui T. U. nustatyta laikinoji globa, laikinuoju globėju paskirtas (duomenys neskelbtini). Vaikas auga budinčiosios globėjos šeimoje

Nustatyta, kad šeimos funkcionavimas sutrikęs dėl tėvų alkoholio vartojimo, tarpusavio santykių. Pastebėta, kad tėvai vengia atlikti konkrečius veiksmus dėl susidariusios situacijos šeimoje, motyvacija keisti susidariusią situaciją išliko žema, tėvai nebendradarbiavo ir nerodė iniciatyvos priimti siūlomą pagalbą, tėvai deda minimalias pastangas aplankyti ir bendrauti su sūnumi T. U.. Mobiliosios komandos specialistai nurodė išvadoje, kad abiejų tėvų pokyčių suvokiant alkoholio vartojimo žalą vaiko gerovei ir saugumui nėra, situacija šeimoje yra sudėtinga. 2022 m. lapkričio 29 d. pateikta informacija iš (duomenys neskelbtini) apie situaciją G. A. ir J. U. šeimoje ir nurodomą, kad siekiant sugražinti nepilnametė T. U. į šeimą 2022 m. spalio 25 d. vykusio atvejo vadybos posėdžio metu buvo numatytos priemonės: pagalba sprendžiant tėvų priklausomybę alkoholiui (konsultacijos, užsiėmimai, ilgalaikė reabilitacija ir kt.), tėvystės įgūdžių stiprinimas, siekiant atkurti ryšį tarp sūnaus ir tėvų, psichiatro konsultacijos. G. A. ir J. U. kategoriškai atsisakė ilgalaikės reabilitacijos nuo priklausomybės alkoholiui, į psichiatro, priklausomybių ligų konsultacijas nevyko, įsipareigojimų nesilaikė. Informacijoje nurodyta, kad tėvai visiškai nesidomi sūnumi T. U., nelanko jo (duomenys neskelbtini), neteikia jokio išlaikymo, abu tėvai vengia bendrauti su specialistais, nevykdo įsipareigojimų, slapstosi. Tėvai nerodo jokio noro ir visiškai nededa jokių pastangų susigražinti mažametį sūnų į šeimą, (duomenys neskelbtini) nurodo, kad yra tikslinga abiem tėvams riboti valdžią į mažametį sūnų T. U. Akivaizdu, kad esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, kad atsakovai G. A. ir J. U. vengia atlikti tėvų pareigas savo mažamečio sūnaus T. U. atžvilgiu, vaiku nesirūpina nesant jokių pateisinamų priežasčių, dėl kurių jie negalėtų įgyvendinti tėvų valdžios (Lietuvos Respublikos CK 3.180 str. 1 d. ir 3.155 str. 2 d.) Atsakovai dėl savo kaltės tokiu neveikimu, daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi, nes yra visiškai nusišalinę nuo tėvų pareigų vykdymo, praktiškai visiškai nesirūpina sūnumi nuo pat jo gimimo, reikiamai juo nesidomi, yra abejingi mažamečio sūnaus poreikiams. Atsakovai faktiškai socialinės pagalbos priemonių nepriėmė. Byloje nėra nustatyta aplinkybių, kurios leistų pagrįstai manyti, kad tėvų požiūris į vaiką dar gali pasikeisti ir egzistuoja reali galimybė gražinti T. U. jo tėvams.

V. Dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo.

Tėvų valdžios esmė – teisė ir pareiga auklėti savo vaikus ir juos iki pilnametystės išlaikyti (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.155 straipsnis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 21 straipsnis). Tuo atveju, jeigu tėvai nesirūpina savo vaikų sveikata, jų tinkamu auklėjimu, priežiūra, ugdymu, tinkamų buitinių sąlygų sudarymu, tai reiškia, jog jie nevykdo savo konstitucinės pareigos ir tokiems tėvams tai pakankamas pagrindas taikyti tėvų valdžios ribojimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. spalio 19 d. nutartis Nr. 3K-3-492/2005 ir kitos). Tėvų pareiga rūpintis ir auklėti savo vaikus yra privaloma, nei vienas iš tėvų neturi teisės atsisakyti pareigos įgyvendinti tėvų valdžią. Kiekvienu atveju tėvų, nevykdančių savo pareigų vaikams, veiksmai ar neveikimas laikytini priešingais vaikų interesams (CK 3.159 straipsnio 3 dalis).

Vienas iš šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, numatytų CK 3.3 straipsnio 1 dalyje, yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas, reiškiantis, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma turi tai įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu. Šis principas taip pat įtvirtintas ir Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalyje bei Lietuvos Respublikos vaikų teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 1 punkte. Šiuo principu vadovaujantis turi būti aiškinamos ir CK 3.180 straipsnyje 1 dalyje nustatytos tėvų valdžios apribojimo sąlygos, numatančios, kad tėvų valdžia gali būti laikinai ar neterminuotai apribota šiais pagrindais: 1) kai tėvai (tėvas ar motina) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus; 2) piktnaudžiauja tėvų valdžia; 3) žiauriai elgiasi su vaikais; 4) daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; 5) nesirūpina vaikais. Nustačius bent vieną iš šių tėvų valdžios apribojimo pagrindų turi būti taikytinas laikinas ar neterminuotas tėvų valdžios apribojimas. Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas gali būti taikomas tuomet, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai (tėvas ar motina) daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina, ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 straipsnio 2 dalyje), o laikinas tėvų valdžios apribojimas taikomas nesant pirmiau išvardytų sąlygų ir kaip prevencinė priemonė tėvams, kad jie pakeistų savo elgesį ir gyvenimo būdą, taip pat kaip būdas apsaugoti vaiką nuo būsimos žalos, nelaukiant, kol ši jam bus padaryta. Tėvų valdžia gali būti ribojama tik esant tėvų kaltei. Atsižvelgiant į tėvų kaltės pobūdį pasirenkamas tėvų valdžios ribojimo būdas, t. y. taikomas laikinas ar neterminuotas tėvų valdžios ribojimas.

CK 3.155 straipsnyje nustatyta, kad tėvų valdžios turinį sudaro tai, kad vaikai iki pilnametystės ar emancipacijos yra tėvų prižiūrimi, bei tai, kad tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę, sudaryti sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Jeigu tėvai nesirūpina savo vaikų sveikata, jų tinkamu auklėjimu, priežiūra, ugdymu, tinkamų buitinių sąlygų sudarymu ir kitomis svarbiomis vaiko vystymuisi ir ugdymui aplinkybėmis, tai reiškia, jog jie (tėvai) nevykdo savo pareigos, ir tai yra pakankamas pagrindas taikyti tokiems tėvams tėvų valdžios ribojimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 14 d. nutartis Nr. 3K-3-310-915/2015). Pažymėtina ir tai, kad kasacinis teismas akcentavo, kad sprendžiant tėvų valdžios apribojimo klausimą, turi būti vertinamos aplinkybės, apibūdinančios tėvų pareigų vykdymą ne praeityje, bet aktualiu laikotarpiu, ne pavieniai, bet nuosekliai pasikartojantys veiksmai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 28 d. nutartis Nr. 3K-3-522/2014; 2013 m. vasario 4 d. nutartis Nr. 3K-7-114/2013 ir kt.). Nagrinėjant bylą teisme aktualiu (esamu) laikotarpiu, turėtų būti nustatomi stabilūs, visas sritis apimantys pokyčiai. Kasacinis teismas yra nurodęs, tai, kad tėvai galimai pradėjo keisti savo elgesį bylos dėl tėvų valdžios apribojimo nagrinėjimo teisme metu, nėra pagrindas spręsti, kad toks elgesys yra stabilus, pastovus ir duodantis realių rezultatų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 9 d. nutartis Nr. e3K-3-514-378/2020).

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad tėvystė (motinystė) visų pirma yra pareigos vaikui, o ne teisės į vaiką, todėl tėvai turi nuoširdžiai ir rūpestingai įgyvendinti tėvo pareigas ir rūpintis vaiku. Pažymėtina, kad domėtis kartkartėmis ir fragmentiškai vaiku neužtenka, tėvai vaikus turi auginti, tenkindami jų fiziologinius, emocinius, ugdymo ir kitus svarbius poreikius. Tinkamas vaiko poreikių identifikavimas yra viena iš tėvų pareigų, kurios nevykdymas dėl aplaidumo ar abejingumo savo tėviškoms pareigoms laikytina kaltais veiksmais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 14 d. nutartis Nr. 3K-3-92/2014).

Bylos nagrinėjimo teisme metu nustatyta, kad atsakovė G. A. bei J. U. per visą laikotarpį nuo 2022 m. spalio mėn. su mažamečiu sūnumi T. U. nesimatė ir nesiekė matytis, jo raida nesidomėjo, nors aiškiai žinojo, kad mažametis vaikas T. U. laikinai yra globojamas (duomenys neskelbtini) ir socialinių darbuotoju buvo raginami jį lankytis ir juo domėtis. Tačiau tėvai vaiku faktiškai visai nesidomi, su socialiniais darbuotojais nebendrauja.

Pažymėtina, kad 2021 m. spalio 8 d. Kaišiadorių rajono savivaldybės Kaišiadorių socialinių paslaugų centro rašte dėl informacijos apie G. A. ir J. U. šeimą, konstatuota, jog nuo 2021 m. liepos 22 d. G. A. ir J. U. apsigyvenus (duomenys neskelbtini), atvejo vadybos bei socialinių įgūdžių ugdymo ir palaikymo paslaugų teikimas nebuvo efektyvus: 1) Šeima nebendradarbiavo su specialistais jų šeimai teikiančiais paslaugas, nepriėmė siūlomos pagalbos, o apsilankymų šeimoje metu nebuvo randami gyvenamojoje vietoje; 2) G. A. ir J. U. glaudėsi avarinės būklės, apgriuvusiame name, kuriame nebuvo jokių sąlygų gyventi, paslaugų teikimą apsunkino ir šeimos nebendradarbiavimas, jų priklausomybė alkoholiui; 3) Teikiant paslaugas nuo 2021 m. liepos 22 d. buvo nuolat gaunama anoniminės informacijos apie sugyventinių girtavimus, valkatavimą po kaimą, išgertuves kitų kaimo gyventojų namuose, o dėl keliamo triukšmo ir konfliktų kelis kartus į jų gyvenamąją vietą buvo kviečiami policijos pareigūnai;

Atsakovams G. A. ir J. U. buvo nustatyti įpareigojimai patenkinti kūdikio poreikius, rūpintis psichine sveikata, siekti šeimos finansinės gerovės, siekti šeimos planavimo, ugdyti tėvystės įgūdžius, nevartoti alkoholio. Abu atsakovai tikino, kad vykdys visus įpareigojimus, tačiau per visą laikinosios globos laikotarpį šie įpareigojimai buvo vykdomi tik maža apimtimi. J. U. nuolatinį darbą susirado tik (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), įsiskolinimų iki tol nemokėjo. Tačiau šiuo metu J. U. nedirba, atlieka arešto bausmę pataisos namuose. Atsakovė iki šiol neturi darbo, turi daugybę įsiskolinimų kreditoriams, teigia, jog negali dirbti, kadangi yra nėščia. Abu atsakovai pagalbos plano metu gydytis ilgalaikės reabilitacijos bendruomenėje kategoriškai atsisakė, į Respublikinį priklausomybės ligų centro Kauno filialą nevyko, konsultuoti su psichiatru atsisakė, nelankė psichologo ir kitų specialistų konsultacijų.

Atsakovai jokių veiksmų dėl saugios aplinkos šeimai sukūrimo nesiėmė, neišsinuomojo gyvenamojo būsto, kurį laiką atsakovai gyveno Pagalbos šeimai centre, tačiau gyvenimas Paramos šeimai centre skirtas pusmečiu. Kur realiai šiuo metu gyvena atsakovė G. A. nėra žinoma. Jokie veiksmai siekiant užtikrinti vaiko gerovę ir sąlygas saugiai augti per laikotarpį kuomet vaikas buvo paimtas iš šeimos, nesukurtos. Darytina išvada, kad vaikui nėra saugu su G. A. ir J. U., kadangi nesukurtos sąlygos vaikui saugiai augti. Centro specialistams atsakovai pripažino, kad šiuo metu auginti savo vaiko galimybių neturi, o iki šios dienos duomenų patvirtinančių, jog sąlygos auginti vaiką, teikti jam pakankamą materialinį išlaikymą atitinkantį jo poreikius, bei suteikti saugią aplinką, t. y. užtikrinti gyvenamąjį būstą, nėra pateikta.

Atsakovė G. A. ir atsakovas J. U. iš viso nesidomi iš jų teismo leidimu paimto mažamečio T. U. ugdymu, raida, išlaikymu, nebendravo ir nebendrauja su mažamečiu vaiku, nesidomi vaiko vystymusi nei faktiškai nei per globėjus ir socialinius darbuotojus. Atsakovai neturi pastovios ir tinkamos gyvenamosios vietos, jos neieškojo ir neieško, nors yra raginami tai daryti. Anksčiau atsakovai gyveno paramos šeimai centre. Dėl to, įvertinus šias aplinkybes, negalima spręsti, kad esama situacija greitu laiku pasikeis, nes per daugiau nei pusmečio vaiko laikinosios globos laikotarpį, esama situacija visiškai nepasikeitė, atsakovai nedirba, vaiku nesidomi ir nesirūpina, atsakovas J. U. atlieka arešto bausmę.

Teismas, įvertinęs ieškovės Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovės Loretos Milkevičienės, trečiojo asmens atstovo R. K., atsakovų G. A. ir J. U. paaiškinimus tarnybos specialistams bei jų atstovų advokato Ričardo Lilo ir advokato Broniaus Varsackio teismo posėdžio metu duotus paaiškinimus ir bylos nagrinėjimo teisme metu ištirtus įrodymus, daro išvadą, kad yra pakankamai duomenų, patvirtinančių, jog atsakovai G. A. ir J. U. neatlieka tėvų pareigų savo nepilnamečiam sūnui T. U., juo nesirūpina, kelia pavojų jo sveikatai (T. U. buvo rastas sužalotas), neauklėja, neišlaiko, yra abejingi nepilnamečio vaiko poreikiams, daro žalingą įtaką vaikui savo neveikimu, atsakovai daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ir jo psichologinei būklei neužtikrindami vaikui saugios augti ir vystytis aplinkos. Atsakovai yra nusišalinę nuo tėvų pareigų ir keičiasi nežymiai, nėra linkę kryptingai spręsti problemų, priima gaunamą pagalbą, tik jei nereikia dėti jokių pastangų patiems. Atsakovų veiksmai yra tik deklaratyvūs, epizodiški, tačiau ne nuoseklūs, kas leistų padaryti išvadą, kad ateityje vaikas galėtų grįžti į atsakovų šeimą. Pažymėtina, kad vaiko ugdymas yra nuolatinis procesas ir jam priežiūra, rūpinimasis juo, domėjimasis poreikiais reikalingas nuolatos, o ne pagal tėvų norus.

Atsižvelgiant į tai, kad atsakovai G. A. ir J. U. nesirūpina savo nepilnamečiu vaiku, jo neaugina, neauklėja, neprižiūri, neišlaiko, neatkuria tėvų ir vaiko ryšio, neužtikrina saugios aplinkos, t. y. neatlieka tėvų pareigų, numatytų CK 3.155 straipsnyje, nekeičia esamos padėties arba tą daro nežymiai, dėl ko vaikas auga skyrium nuo tėvų ir nėra duomenų, jog esama padėtis gali greitu laiku pasikeisti, teismas daro išvadą, kad yra visi pagrindai taikyti atsakovams G. A. ir J. U. neterminuotą tėvų valdžios apribojimą (CK 3.180 straipsnio 1 ir 2 dalys), todėl ieškovės Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos reikalavimas tenkintinas – atsakovams G. A. ir J. U. neterminuotai apribotina tėvų valdžia nepilnamečio vaiko T. U., atžvilgiu.

VI. Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo.

CK 3.183 straipsnio 4 dalyje ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 403 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad priėmęs sprendimą apriboti tėvų valdžią, teismas tuo pačiu sprendimu nustato vaiko gyvenamąją vietą iki teismo sprendimo dėl vaiko globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo.

Atsižvelgus į tai, kad atsakovų G. A. ir J. U. nepilnamečiam sūnui T. U. yra nustatyta laikinoji globa ir jų laikinuoju globėju yra paskirtas (duomenys neskelbtini), todėl neterminuotai apribojus atsakovų G. A. ir J. U. tėvų valdžią nepilnamečio vaiko T. U. atžvilgiu, atsakovų vaiko gyvenamoji vieta iki teismo sprendimo dėl jų globos nustatymo įsiteisėjimo nustatytina pas laikinąjį globėją (duomenys neskelbtini).

VII. Dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiui vaikui priteisimo.

Apribojus tėvų valdžią, tėvams išlieka pareiga išlaikyti nepilnamečius vaikus (CK 3.195 straipsnis). Kadangi apribojus tėvų valdžią atsakovams G. A. ir J. U. išlieka pareiga išlaikyti nepilnametį vaiką, išlaikymas iš atsakovų privalo būti priteistas.

Įstatymas nereglamentuoja, kokio dydžio išlaikymą turi teikti kiekvienas iš tėvų, todėl, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties kriterijai įstatyme nedetalizuoti, tačiau nuosekliai išplėtoti kasacinio teismo praktikoje.

Pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis Nr. 3K-3-209/2013). Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir panašiai), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis Nr. 3K-3-491/2013).

Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis Nr. 3K-3-491/2013; 2018 m. vasario 22 d. nutartis Nr. e3K-3-70-969-2018).

Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo teismas privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį, t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 28 d. nutartis Nr. 3K-3-294/2010). Tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, bet ne lemiantis, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, dėl kurio spręstina kiekvienu atveju individualiai įvertinant reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis Nr. 3K-3-209/2013).

Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad nustatant priteistino išlaikymo dydį vaiko kasdieniams poreikiams tenkinti būtinų išlaidų dydis ir tėvų turtinė padėtis vertinami teismo sprendimo priėmimo momentu. Tuo atveju, jei ateityje, t. y. po teismo sprendimo, pasikeičia vaiko poreikiai arba iš esmės pasikeičia tėvų turtinė padėtis, teismas gali pagal vaiko, tėvo (motinos), globėjo (rūpintojo) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti išlaikymo dydį (CK 3.201 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 29 d. nutartis Nr. 3K-7-231-969/2016).

Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamos vaikui išmokos yra skirtos jo poreikiams tenkinti ir yra finansinė pagalba jį auginantiems tėvams. Dėl to, teismui sprendžiant dėl iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutartis Nr. e3K-3-164-687/2020).

Pabrėžtina, kad pagal šiuo metu formuojamą praktiką nepilnamečiams vaikams priteistino išlaikymo dydį nustatyti pagal minimalų darbo užmokestį nėra suformuota ir sektina praktika, nes išlaikymo dydis nustatomas kiekvienu atveju individualiai. Išlaikymas yra skiriamas užtikrinti vaikui reikalingas gyvenimo ir vystymosi sąlygas, o jo dydis nustatomas proporcingai pagal tėvų turimas ir galimas turėti galimybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 3K-3-16-706/2016).

Ieškovė Valstybinė vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos prašo teismo priteisti iš atsakovės G. A. materialinį išlaikymą mažamečiui vaikui T. U., mokamą kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis po 80,00 Eur nuo kreipimosi į teismą dienos iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, o iš atsakovo J. U., 150,00 Eur išlaikymą, nuo kreipimosi į teismą dienos iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.

Nors byloje dalyvaujantys asmenys neteikė įrodymų, kokie yra mažamečio vaiko T. U. poreikiai ir koks išlaikymo dydis per mėnesį yra reikalingas jo poreikiams patenkinti, tačiau bylos nagrinėjimo teisme metu nustatyta, kad atsakovų nepilnametis sūnus yra mažametis, t. y. sulaukęs vienerių metų ir trijų mėn. amžiaus , gyvena pas laikinuosius globėjus, todėl akivaizdu, kad vaikui reikia maisto, rūbų, avalynės, komunalinių paslaugų. Be to, būtina piniginių lėšų skirti vaiko sveikatai, lavinimui, tinkamam augti sąlygų sukūrimui. Akivaizdu, kad augant vaikui, jo poreikiai keičiasi, auga, išlaidos, įvertinus nuolat augančias maisto produktų, kitų prekių, paslaugų kainas, didėja. Duomenų, kad mažametis T. U. turėtų specialių poreikių, byloje nėra.

Atsakovas J. U. šiuo metu niekur nedirba, byloje nėra jokių duomenų apie jo gaunamas pajamas. Atsakovė G. A. šiuo metu nedirba. Gauna neįgalumo pašalpą, kuri siekia apie 150,00 Eur. Taip pat, atsakovė turi kitų išlaikytinių.

Atsižvelgęs į visas šias aplinkybes, į protingus atsakovų nepilnamečio sūnaus T. U. poreikius, į Lietuvos ekonominę būklę ir pragyvenimo lygį, atsakovų J. U. ir G. A. turtinę padėtį, bei vadovaudamasis išimtinai atsakovų nepilnamečio vaiko interesais bei teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, teismas daro išvadą, kad, neterminuotai apribojus atsakovų G. A. ir J. U. tėvų valdžią nepilnamečiui T. U. iš motinos G. A. priteistinas išlaikymas po 80,00 Eur, o iš atsakovo J. U. po 150,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos (2023 m. sausio 3 d.) iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.

Kadangi teismas apriboja tėvų valdžią abiem mažamečio T. U. tėvams, todėl laikinasis globėjas (duomenys neskelbtini) skirtini T. U., turto administratoriumi ir išlaikymo lėšų tvarkytoju uzufrukto teise iki teismo sprendimo dėl nepilnamečio vaiko nuolatinės globos nustatymo įsiteisėjimo.

Vadovaujantis CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktu, teismo sprendimo dalis dėl priteisto išlaikymo nepilnamečiui vaikui vykdytina skubiai.

VIII. Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Ieškovė Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos yra atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo valstybei (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 ir 14 punktai).

Nagrinėjamu atveju bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo buvo atleista ieškovė Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, turėtų būti priteistos iš atsakovų G. A. ir J. U. į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis). Tačiau atsakovai G. A. ir J. U. byloje pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2023 m. vasario 13 d. sprendimus Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) yra atleisti 100,00 procentų nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo. Kadangi abi šalys nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo atleistos, bylinėjimosi išlaidos apmokamos iš valstybės biudžeto lėšų (CPK 96 straipsnio 4 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 96, 259, 260, 282, 406–407 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Ieškovo ieškinį tenkinti.

Neterminuotai apriboti motinos valdžią G. A., a. k. (duomenys neskelbtini) ir tėvo valdžią J. U., a. k. (duomenys neskelbtini) mažamečio vaiko T. U., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) atžvilgiu.

Nustatyti mažamečio vaiko T. U., a/k/ (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą kartu su laikinuoju globėju (duomenys neskelbtini), iki teismo sprendimo dėl mažamečio vaiko T. U. nuolatinės globos nustatymo įsiteisėjimo.

Priteisti iš G. A., a.k. (duomenys neskelbtini) materialinį išlaikymą mažamečiui vaikui T. U., gim. (duomenys neskelbtini), a/k (duomenys neskelbtini) mokamą kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis po 80,00 Eur nuo kreipimosi į teismą dienos iki T. U. pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.

Priteisti iš J. U., a. k. (duomenys neskelbtini) materialinį išlaikymą nepilnamečiam vaikui T. U., gim. (duomenys neskelbtini), a/k (duomenys neskelbtini) mokamą kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis po 150,00 Eur nuo kreipimosi į teismą dienos iki T. U. pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.

Paskirti laikinąjį globėja (duomenys neskelbtini), nepilnamečio T. U., gim. (duomenys neskelbtini), a/k (duomenys neskelbtini) turto administratoriumi ir išlaikymo lėšų tvarkytoju uzufrukto teise iki teismo sprendimo dėl T. U. nuolatinės globos nustatymo įsiteisėjimo.

Sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo nukreipti vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.