Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Simona Dementavičienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. P. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2026 m. kovo 9 d. nutarties civilinėje byloje Nr. eA2-5089-722/2026 pagal ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro ieškinį atsakovams D. Č. ir A. P. dėl nuostolių atlyginimo regreso tvarka.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

III. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta atnaujinti procesą byloje CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 ir 9 punktų pagrindu, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas toliau analizuoja skundžiamos nutarties teisėtumą ir pagrįstumą atskirojo skundo argumentų pagrindu (CPK 320 straipsnis).

Dėl faktinių aplinkybių, reikšmingų apeliacinės instancijos teisme

9. Kauno apylinkės teisme išnagrinėta civilinė byla Nr. e2-3508-986/2023 pagal ieškovo ieškinį atsakovams dėl nuostolių atlyginimo regreso tvarka. Teismas 2023 m. liepos 12 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai ir priteisė ieškovui solidariai iš atsakovų 6 018,91 Eur nuostolių atlyginimą regreso teise ir 5 proc. metines palūkanas, valstybei – iš kiekvieno 67,50 Eur žyminio mokesčio ieškovui ir po 16,60 Eur pašto išlaidų. Teismo sprendimas įsiteisėjo 2023 m. rugpjūčio 12 d. Sprendime konstatuota, kad apeliantas (pareiškėjas) leistinais įrodymais nepaneigė viešajame registre nurodytos informacijos apie transporto priemonės savininką, t. y. kad automobilio savininkas eismo įvykio metu buvo ne jis, o atsakovas D. Č., nors teismas jam suteikė visas galimybes šias aplinkybes įrodyti (CPK 178, 185 straipsniai) (CPK 179 straipsnis).

10. Apeliantas (pareiškėjas) teikė prašymą dėl proceso atnaujinimo. Kauno apylinkės teismas 2025 m. balandžio 15 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eA2-4630-527/2025 apelianto (pareiškėjo) prašymą dėl proceso atnaujinimo atmetė. Vilniaus apygardos teismas 2025 m. birželio 19 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-2017-432/2025 paliko nepakeistą Kauno apylinkės teismo 2025 m. balandžio 15 d. nutartį. Vilniaus apygardos teismo 2025 m. birželio 19 d. nutartyje konstatuota, kad pats apeliantas (pareiškėjas) 2022 m. administracinių nusižengimų bylas nagrinėjusiems pareigūnams buvo pateikęs automobilio pirkimo–pardavimo sutartis, kuriose nurodyta, kad jis automobilį pardavė D. Č.. Tai reiškia, kad pareiškėjas dar 2022 m. žinojo, kad įrodymai apie automobilio pardavimą D. Č. yra administracinių nusižengimų bylas nagrinėjusių pareigūnų žinioje kartu su kitais atitinkamų bylų dokumentais ir nebuvo kliūčių pareiškėjui šiuos dokumentus ar informaciją apie juos gauti ir pateikti iki bylos išnagrinėjimo pirmosios instancijos teisme 2023 m. liepos 12 d. (žr. Vilniaus apygardos teismo 2025 m. birželio 19 d. nutarties 31 punktą) (CPK 179 straipsnis).

11. Kauno apylinkės teismas 2025 m. spalio 20 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-4623-527/2025 išsprendė ginčo automobilio savininko klausimą ir pripažino, kad transporto priemonės BMW 530D savininku nuo 2022 m. kovo 8 d. pagal teismo patvirtinamą 2022 m. kovo 8 d. transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartį tapo atsakovas D. Č. (CPK 179 straipsnis).

Dėl ginčo esmės

12. Apeliantas (pareiškėjas) proceso atnaujinimo siekia CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 ir 9 punktuose įtvirtintais pagrindais.

13. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje suformuluota taisyklė, kad CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis pripažintinos tik tokios aplinkybės, kurios atitinka šiuos požymius: 1) egzistavo nagrinėjant bylą iš esmės ir priimant sprendimą; 2) pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos; 3) pareiškėjui tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui; 4) turi esminę reikšmę bylai, t. y. jeigu jos būtų buvusios žinomos nagrinėjant bylą, būtų priimtas visai kitas sprendimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-468/2014, 2016 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-437-686/2016). Jeigu prašyme atnaujinti procesą nurodytos aplinkybės neatitinka nors vieno iš naujai paaiškėjusių aplinkybių požymio, jos negali būti pripažintos naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme. Taigi apeliantas (pareiškėjas), prašydamas atnaujinti procesą civilinėje byloje šiuo pagrindu, turėjo įrodyti, kad jo nurodomos aplinkybės atitinka visus pirmiau nurodytus kriterijus (CPK 369 straipsnio 2 dalis).

15. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apelianto (pareiškėjo) įvardinta aplinkybė (2025 m. spalio 20 d. teismo sprendimas) neatitinka CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte keliamų reikalavimų vertinant jos paaiškėjimo naujumo aspektu. Kaip nustatyta Vilniaus apygardos teismo 2025 m. birželio 19 d. nutartyje, pats apeliantas (pareiškėjas) dar 2022 m. administracinių nusižengimų bylas nagrinėjusiems pareigūnams buvo pateikęs automobilio pirkimo–pardavimo sutartis, patvirtinančias automobilio perleidimą D. Č. (žr. nutarties 10 punktą). Ši aplinkybė patvirtina, kad apeliantas (pareiškėjas) jau 2023 m. liepos 12 d. sprendimo priėmimo metu disponavo informacija apie sandorį ir jo įrodymus. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, vien tai, kad automobilio savininkas buvo konstatuotas 2025 m. spalio 20 d. teismo sprendimu, savaime nereiškia, kad ši aplinkybė tapo naujai paaiškėjusia. Teismų praktikoje nuosekliai pabrėžiama, kad naujai paaiškėjusia laikoma tik tokia aplinkybė, kuri objektyviai nebuvo ir negalėjo būti žinoma bylos nagrinėjimo metu (žr. nutarties 13 punktą). Nagrinėjamu atveju apeliantui (pareiškėjui) ši aplinkybė buvo žinoma jau 2022 m., be to, jam buvo suteikta galimybė šias aplinkybes įrodinėti iki 2023 m. liepos 12 d. sprendimo priėmimo. Tačiau apeliantas (pareiškėjas) šia teise nepasinaudojo, taip neįvykdydamas savo įrodinėjimo pareigos, nustatytos CPK 178 straipsnyje, veikiančios rungimosi principo, įtvirtinto CPK 12 straipsnyje, kontekste.

16. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad teismo 2025 m. spalio 20 d. sprendimas, kuriuo buvo pripažintas nuosavybės perleidimas, negali būti laikomas naujai paaiškėjusia aplinkybe. Minėtas sprendimas nesukūrė naujų faktinių aplinkybių, o tik patvirtino tas aplinkybes, kurios apeliantui (pareiškėjui) buvo žinomos dar iki civilinės bylos Nr. e2-3508-986/2023 išnagrinėjimo iš esmės. Dėl šių priežasčių 2025 m. spalio 20 d. teismo sprendimas nelaikytinas pagrindu atnaujinti procesą, nes juo buvo tik nustatytos ir teisiškai įvertintos apeliantui (pareiškėjui) jau žinomos faktinės aplinkybės.

17. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apelianto (pareiškėjo) argumentu, kad nagrinėjamoje byloje egzistuoja aiški ir esminė teisės taikymo klaida, sudaranti pagrindą atnaujinti procesą pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punktą.

18. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tuo atveju, kai procesą prašoma atnaujinti dėl esminės teisės taikymo klaidos, teismas turi įvertinti pareiškėjo nurodytas aplinkybes, kuriomis jis grindžia CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte įvardytą proceso atnaujinimo pagrindą. Šis pareiškėjo nurodytas pagrindas ir jį pagrindžiančios aplinkybės turi būti analizuojami visų bylos aplinkybių kontekste ir tokios analizės pagrindu daroma išvada, ar pareiškėjo nurodomas proceso atnaujinimo pagrindas iš tikrųjų leidžia abejoti įsiteisėjusių teismų procesinių sprendimų teisėtumu ir pagrįstumu. Tai, kokia teisės normos taikymo klaida kvalifikuotina kaip aiški pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punktą, įstatyme neatskleista, ši sąvoka vertinamoji. Klaida turi būti ne tik aiški, bet ir esminė, t. y. tokia, kuri daro sprendimą (nutartį) neteisėtą. Teismo padaryta aiški teisės normos taikymo klaida gali būti suprantama kaip konkrečioje teisės normoje esančios aiškios nuostatos, kurią reikia taikyti, netaikymas ar jai taikyti svarbių bylos aplinkybių nenustatymas, imperatyviosios teisės normos netaikymas, vienareikšmiškos teisės normos nuostatos prasmės išaiškinimas netinkamai; neginčijamai neprotingas vertinamojo pobūdžio aplinkybių įvertinimas ir panašūs atvejai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 26 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-392-969/2018 19 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).

19. Nagrinėjamu atveju apelianto (pareiškėjo) argumentai iš esmės grindžiami tuo, kad 2023 m. liepos 12 d. sprendime nebuvo nustatytos visos reikšmingos faktinės aplinkybės, o jų vertinimas, apelianto (pareiškėjo) nuomone, prieštarauja 2025 m. spalio 20 d. sprendimui. Tačiau toks argumentavimas nesudaro pagrindo konstatuoti aiškios teisės taikymo klaidos. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad skirtingas faktinių aplinkybių vertinimas ar vėlesnis jų kitoks nustatymas kitame teismo sprendime savaime nereiškia, jog ankstesnis sprendimas yra neteisėtas ar priimtas padarius aiškią teisės taikymo klaidą. Apeliantas (pareiškėjas) civilinėje byloje Nr. e2-3508-986/2023 buvo atstovaujamas advokato ir bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme turėjo teisę ne tik kelti teismui pateiktų įrodymų leistinumo klausimus, bet ir teikti teismui įrodymus, kurie patvirtintų jo teiginius. Teismo vertinimu, apelianto (pareiškėjo) nurodomos aplinkybės nesudarė objektyvių kliūčių jam tinkamai įgyvendinti savo procesines teises prieš priimant 2023 m. liepos 12 d. sprendimą, įskaitant teisę reikšti atsikirtimus, teikti prašymus ir įrodymus.

20. Apeliantas (pareiškėjas), be kita ko, savo argumentus sieja su tuo, kad tik 2025 m. spalio 20 d. sprendimu buvo galutinai patvirtintas automobilio nuosavybės perleidimas. Tačiau, kaip minėta, šis sprendimas nesukūrė naujų teisinių santykių, o juo buvo tik teisiškai įvertintos jau egzistavusios faktinės aplinkybės. Pažymėtina, kad apeliantas (pareiškėjas), nesutikdamas su teismo pateiktu įrodymų ir aplinkybių vertinimu, pakartotinai pateikia savo nuomonę dėl tų pačių įrodymų turinio ir jais patvirtinamų aplinkybių ir siekia, kad jais remiantis būtų padarytos kitokios išvados ginčo klausimu, nei padarė pirmosios instancijos teismas. Tuo tarpu kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad vien ta aplinkybė, jog teismai, įvertinę byloje surinktus įrodymus, padarė kitokias išvadas, nei nurodo skundą (prašymą) pateikęs asmuo, savaime nereiškia, kad buvo pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės (žr. pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-110/2013; 2017 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-382-421/2017, 44 punktas).

21. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad apeliantas (pareiškėjas) nenurodė ir nepagrindė tokių aplinkybių, kurios leistų konstatuoti akivaizdžią ir esminę teisės normos taikymo klaidą, todėl nėra pagrindo atnaujinti procesą pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punktą.

22. Pažymėtina, kad proceso atnaujinimo institutas yra išimtinė procesinė priemonė, kurios taikymas siejamas su griežtai įstatyme nustatytų pagrindų buvimu. Todėl vien bendro pobūdžio argumentai apie teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų užtikrinimą negali savaime sudaryti pagrindo atnaujinti procesą, jei nėra nustatytų konkrečių įstatyme įtvirtintų proceso atnaujinimo sąlygų. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas teisės normas taikė ne formaliai, o vertino apelianto (pareiškėjo) nurodytas aplinkybes proceso atnaujinimo pagrindų kontekste. Tai, kad teismas nepadarė apeliantui (pareiškėjui) palankios išvados, savaime nereiškia, jog buvo nukrypta nuo teisingumo, protingumo ar sąžiningumo principų.

23. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos apeliacijos rezultatui, todėl plačiau dėl jų nėra pasisakoma.

Dėl bylos procesinės baigties

24. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą 2026 m. kovo 9 d. nutartį, tinkamai aiškino ir taikė procesinės teisės normas, todėl apeliacine tvarka patikrinta nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

25. Apeliantas (pareiškėjas) prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas, tačiau, atsižvelgiant į bylos baigtį – atskirojo skundo atmetimą, jo naudai bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2026 m. kovo 9 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.