Kauno apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų Jonavoje teisėja Jolita Cirulienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovo A. P. (toliau – ir Pareiškėjas arba Atsakovas) 2025 m. sausio 30 d. patikslintą prašymą dėl proceso atnaujinimo Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų civilinėje byloje Nr. e2-3508-986/2023 pagal ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro (toliau – ir Ieškovas) ieškinį atsakovams D. Č. ir A. P. dėl nuostolių atlyginimo regreso tvarka,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsakovas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 93, 98, 111, 365–369 straipsniais, 2025 m. sausio 15 d. prašymu, teisme registruotu 2025 m. sausio 17 d. ir patikslintu 2025 m. sausio 30 d., prašo: 1) vadovaujantis CPK 366 straipsnio 1 dalies 2, 7 ir 9 punktuose įtvirtintais pagrindais, atnaujinti procesą Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmuose (toliau – ir Teismas) išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-3508-986/2023; 2) atnaujinus procesą, išnagrinėjus bylą, priimti naują sprendimą, kuriuo ieškinį Atsakovo (Pareiškėjo) atžvilgiu atmesti; 2) priteisti Pareiškėjui visų turėtų bylinėjimo išlaidų atlyginimą pagal pateiktus dokumentus.

Teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą Nr. e2-3508-986/2023 pagal Ieškovo ieškinį atsakovams D. Č. ir A. P. dėl nuostolių atlyginimo regreso tvarka, 2023 m. liepos 12 d. sprendimu nusprendė: priteisti solidariai iš atsakovų D. Č. ir A. P. 6 018,91 Eur nuostolių atlyginimą regreso teise ir 5 (penkių) procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2023 m. sausio 10 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo Ieškovui; priteisti iš atsakovų D. Č. ir A. P. iš kiekvieno atskirai po 67,50 Eur žyminio mokesčio ieškovui bei po 16,60 Eur bylinėjimosi išlaidų valstybei. Šis teismo sprendimas nebuvo apskųstas apeliacine tvarka, todėl yra įsiteisėjęs ir vykdomas.

Dėl teismo nustatytų aplinkybių bei naujai paaiškėjusių aplinkybių

Teismas 2023 m. liepos 12 d. sprendime (toliau – ir Teismo sprendimas arba Sprendimas) pasisakė: „į bylą, atsakovui vykdant įrodinėjimo pareigą, be atsakovo atstovo advokato A. S. paaiškinimų nebuvo pateikta visiškai jokių leistinų, tiek tiesioginių, tiek ir netiesioginių įrodymų, kurie leistų paneigti išviešintą Automobilio nuosavybės teisės prezumpciją. Teismas pažymi, kad atsakovo atstovo paaiškinimų negalima vertinti kaip pakankamų Automobilio pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo faktui konstatuoti jau vien dėl to, kad motorinės transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartys turi būti sudaromos paprasta rašytine forma (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 1.73 straipsnio 11 dalis)), o tokios formos nesilaikymas riboja šalių teisę, kai kyla ginčas dėl sandorio sudarymo, remtis liudytojų parodymais ir šį faktą įrodyti (CK 1.93 straipsnio 2 dalis). Taigi atsakovas jokiais leistinais įrodymais nepaneigė viešajame registre (VĮ „Regitra“) nurodytos informacijos apie transporto priemonės savininką, t. y., kad Automobilio savininkas eismo įvykio metu buvo ne jis, o atsakovas D. Č. (CPK 178, 185 straipsniai).“

Kaip nustatyta byloje ir Teismo sprendime, Atsakovas savo atsiliepime į ieškinį paaiškino, jog jis ,,automobilį BMW 530D v/n (duomenys neskelbtini) įsigijo iš E. M. 2021 m. vasario mėnesį. A. P. tuo metu, kol pats naudojosi automobiliu, vykdė TPVCAPDĮ 4 straipsnio 1 dalyje nustatytą teisinę pareigą apdrausti transporto priemonės valdytojo civilinę atsakomybę. 2022 m. sausio mėnesį A. P. perleido automobilį savo pažįstamam asmeniui M. Ž., kuris (duomenys neskelbtini) pardavė jį D. Č..“ Šioje vietoje reikėtų patikslinti, kad Atsakovas (duomenys neskelbtini) transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartimi per savo pažįstamą M. K. (ne Ž.) perleido Automobilį D. Č. Atsakovas buvo palikęs Automobilį M. K. ir ant dviejų pirkimo–pardavimo sutarčių buvo pasirašęs iš anksto, nes buvo išvykęs ir to negalėjo padaryti pats. Šias aplinkybes patvirtina ir pridedamas susirašinėjimas tarp M. K. ir D. Č. Susirašinėjimas vyko tarp M. K. ir D. Č. (duomenys neskelbtini) Atsakovas neprisimena, kada gavo šį susirašinėjimą iš M. K.. Iš susirašinėjimo galima matyti, kad šalys kalba apie susitikimą dėl Automobilio pardavimo, kalba apie pirkimo–pardavimo sutartį. Po sutarties sudarymo ir Automobilio perdavimo M. K. rašo, kad „tu tikiuos neisvarei dar parlekiu pamirsau doka tau duoti“, įkelia automobilio registracijos liudijimo nuotrauką. (duomenys neskelbtini) 21:15 M. K.rašo, kad „kaune neleistinoj vietoj masina pasistatei“. Po to M. K. rašo ir aiškina kaip perregistruoti automobilį. Rašo: „issiusk i regitra lapuka ta, tai tu busi savininkas“, „tada draugui reiks tik patvirtint ir fsio“. M. K. žinutėje siuntė ir nuorodą į vaizdo įrašą, kur rodoma kaip deklaruoti automobilio įsigijimą (https://youtu.be/9NiH4VnsaAQ). (duomenys neskelbtini) M. K. rašo D. Č.: „Prisesk prie regitros tevai, ikelsi nuotraukele ir uzsirasys ant taves, nes db del visko A. skambintu del auto.“ D. Č. atsakė: „Nepergyvenk juk pats žinau kaip ka daryt. Beto niekas nieko bloga su ja ir nedaris.“ Tai parodo, kad D. Č. neneigė turintis Automobilį, važinėjantis, o M. K. ragino tuoj pat D. Č. deklaruoti Automobilio įsigijimą. Atsakovas šio susirašinėjimo nepateikė į bylą Nr. e2-3508-986/2023, nes buvo išvykęs į užsienį, nežinojo, kad tokie duomenys gali būti įrodymais, manė, kad visi faktai bus nustatyti iš to, ką surinks teismas iš registrų ar pan.

D. Č. turėjo kreiptis į VĮ „Regitra“ (dabar AB „Regitra“) ir pateikti įgijimo deklaraciją, tuomet ją patvirtintų pardavėjas (Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 20 straipsnis), bet D. Č. to nepadarė ir viešame registre Automobilio savininku liko Atsakovas.

2024 m. spalio mėn. Pareiškėjas gavo duomenų, jog Automobiliu padarė administracinių nusižengimų jau nuo pat pirmosios Automobilio įsigijimo dienos. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir VPK) administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2024 m. spalio 21 d. rašte nurodyta: 2024 m. balandžio 14 d. D. Č. buvo surašytas protokolas ROIK: (duomenys neskelbtini) dėl Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 426 straipsnio 2 dalyje, 415 straipsnio 1 dalyje, 423 straipsnio 2 dalyje padarytų pažeidimų. Transporto priemonė D. Č. buvo grąžinta remiantis pateikta Transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartimi. Taigi iš minėto dokumento matyti, jog D. Č. Automobiliu naudojasi, daro nusižengimus, pateikia policijai pirkimo–pardavimo sutartį Automobilio atsiėmimui iš policijos nurodydamas save savininku. Taip pat pridedama ir pirkimo–pardavimo sutartis.

Pareiškėjas pateikia 2024 m. spalio 15 d. prašymą (paklausimą), į kurį gavo policijos atsakymą, ir paaiškina, kad byloje Nr. e2-3508-986/2023 jį atstovavo kitas advokatas, nežino, kodėl toks analogiškas paklausimas nebuvo teiktas ir kodėl jis nebuvo pateiktas į bylą, bet tai svarbi aplinkybė teisingam sprendimui priimti, todėl jį pateikia dabar, nes manė, kad jo advokatas ir/ar teismas surinks duomenis iš registrų, kad jo dalyvavimas nereikalingas ir bus situacija išspręsta be jo.

Pareiškėjas paaiškina, jog (duomenys neskelbtini) sutarties kopiją (t. y. nuotrauką) jis gavo iš M. K., ją padariusio. Pareiškėjas buvo iš anksto pasirašęs ant sutarties lapų, kurie buvo perduoti M. K.. Sutartis buvo pasirašyta dviem egzemplioriais, Elektrėnuose prie „Viada“ degalinės (t. y. pasirašė ir D. Č.). Pareiškėjo žiniomis, kita informacija sutartyje supildyta M. K. arba D. Č. ranka, bet tiksliai nežino. Jis nežino, kodėl buvo padaryta tik pirmojo lapo nuotrauka, jis neturi antro lapo nuotraukos. Antrame lape yra parašai, todėl jų nesimato. Jis neturi šios (duomenys neskelbtini) sutarties originalo – antrojo egzemplioriaus, nes jis pasimetė. Jis šią sutarties nuotrauką gavo iš M. K. kelios dienos po šios sutarties sudarymo. Kitą sutarties egzempliorių originalą turi D. Č. (tą rodo ir pateiktame policijos rašte užfiksuota aplinkybė, kad D. Č. pateikė sutartį). Jis šio dokumento nepateikė į bylą Nr. e2-3508-986/2023, nes buvo išvykęs į užsienį, manė, kad jo advokatas ir/ar teismas surinks visus duomenis, kad jo dalyvavimas nėra reikalingas ir bus situacija išspręsta be jo, bet nesitikėjo tokio teismo sprendimo.

Pareiškėjas paaiškino, jog anksčiau aptartos faktinės aplinkybės egzistavimo ((duomenys neskelbtini) sutarties sudarymas, D. Č. padaryti nusižengimai, M. K. žinutės jam ir kt.), taip pat, jog D. Č. disponuoja (duomenys neskelbtini) sutartimi, ką teikia policijai, pastaroji aplinkybė sužinota gavus (duomenys neskelbtini) policijos raštą. Ši aplinkybė negalėjo būti žinoma. Atsakovas buvo išvykęs į užsienį, manė, kad jo advokatas ir/ar Teismas surinks visus duomenis, kad jo dalyvavimas nėra reikalingas ir bus situacija išspręsta be jo, bet nesitikėjo tokio Teismo sprendimo. Jei Teismas būtų žinojęs šiuos visus faktus, tai Teismo sprendimas būtų visai kitoks. Galbūt yra ir paties Pareiškėjo kaltės, bet teisingumas yra daugiau nei tik formalus įstatymo taikymas, todėl šiuo atveju ši neteisinga situacija turėtų būti ištaisyta atnaujinus procesą.

Kadangi įsiteisėjusiu Teismo sprendimu nebuvo ištirtos visos tuo metu egzistavusios reikšmingos aplinkybės, o tai sudaro pagrindą teigti, kad žala iš Pareiškėjo buvo priteista nepagrįstai, manytina, jog yra realus ir pagrįstas būtinumas nukrypti nuo res judicata principo bei atnaujinti procesą, nes tai šiuo atveju būtų pateisinama. Byloje galėtų būti priimtas naujas visiškai teisingas ir faktines aplinkybes atitinkantis teismo sprendimas, kuris apgintų Pareiškėją nuo nesąžiningo atsakovo D. Č. elgesio, dėl kurio iš Pareiškėjo išieškoma Teismo sprendimu priteista pinigų suma, nors faktiškai tai neturėjo įvykti, todėl jam padaryta žala, jis nukentėjo, tokia situacija yra nesąžininga Pareiškėjo atžvilgiu. Prašomos bylos proceso atnaujinimas būtų proporcingas, nes taikytina priemonė visiškai atitiktų siekiamą tikslą – išvengti neteisingo (plačiąja prasme) teismo sprendimo galiojimo ir vykdymo bei asmens teisių pažeidimo.

Dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų materialiųjų teisių ar pareigų. CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkte įtvirtina, jog procesas gali būti atnaujinamas jeigu sprendimu teismas nusprendė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų materialiųjų teisių ar pareigų. Teismo sprendime konstatuota faktinė aplinkybė: „galimai Automobilį prieš atsakovą D. Č. įsigijusį asmenį M. Ž. (kurio tikslūs duomenys byloje nebuvo nurodyti).“ CPK 47 straipsnio 1 dalis numato, jog tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų dėl ginčo dalyko, gali įstoti į bylą ieškovo arba atsakovo pusėje iki baigiamųjų kalbų pradžios, jeigu bylos išsprendimas gali turėti įtakos jų teisėms arba pareigoms. Jie gali būti įtraukiami dalyvauti byloje taip pat motyvuotu šalių prašymu arba teismo iniciatyva. Teismo sprendime konstatuojant „galimai Automobilį prieš atsakovą D. Č. įsigijusį asmenį M. Ž. (kurio tikslūs duomenys byloje nebuvo nurodyti)“ iš esmės buvo nuspręsta dėl faktinių aplinkybių, kurios netiesiogiai susijusios su M. K., dėl to šis asmuo turėjo būti įtrauktas į procesą, bet nebuvo, o tai yra pagrindas atnaujinti bylą. M. Ž. buvo nurodytas per klaidą, nes tai M. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamosios vietos adresas (duomenys neskelbtini). Toks asmuo kaip M. Ž. nesusijęs su šia situacija. Atsakovas (t. y. jo advokatas) byloje Nr. e2-3508-986/2023 prašė apklausti liudytoju M. K., Teismas šį prašymą tenkino, šio asmens dalyvavimą įsipareigojo užtikrinti, bet M. K. nebuvo suteikta informacija apie posėdį, kur jis vyksta, todėl jis neatvyko. O Atsakovas tuo metu buvo išvykęs, kaip jau minėta.

Dėl teisės normų taikymo klaidos. CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte nustatyta, kad procesas gali būti atnaujinamas, jeigu pirmosios instancijos teismo sprendime (nutartyje, įsakyme ar nutarime) yra padaryta aiški teisės normos taikymo klaida, kuri galėjo turėti įtakos priimant neteisėtą sprendimą (nutartį, įsakymą ar nutarimą), ir sprendimas (nutartis, įsakymas ar nutarimas) nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka. Pareiškėjo įsitikinimu, Teismas, išnagrinėjęs bylą, nesiėmė visų būtinų priemonių, kad būtų tinkamai ištirtos ir įvertintos visos ginčui reikšmingos faktinės aplinkybės (pvz., imtis priemonių liudytoją pakviesti, atvesdinti ir pan.; gauti duomenis iš registrų – kuo teismas gali naudotis pagal CPK 179 straipsnio 3 dalį ir kt.), kai buvo nurodyta, kad Pareiškėjas tikrai nėra savininkas. Teismas išvadas iš esmės padarė neatlikęs išsamaus įrodymų tyrimo ir vertinimo, nesiėmęs veiksmų, kiek jis gali būti aktyvus, kad surinktų tam tikrus duomenis ir jog nebūtų priimtas tiesiog formalus ir savo esme neteisingas, faktine prasme nepagrįstas, sprendimas. Teismas galėjo patikrinti registrus, kreiptis į policiją, t. y. imtis minimalių priemonių, kad nebūtų priimtas neteisingas sprendimas. Teismas, iš esmės apsiribojęs tik formaliais dokumentais, paaiškinimais, negalėjo padaryti teisingų išvadų, nes byloje nebuvo pakankamai įrodymų išvadoms padaryti. Šiuo atveju buvo pagrindas teismui būti aktyviam įrodinėjimo procese, kad nebūtų pažeistos asmens teisės (t. y. Pareiškėjo ar kitų asmenų), valstybės, kuri turi interesą, jog teismų sprendimai nebūtų neteisingi, teisėti interesai. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad įrodymai neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą. Įvertinant keletą įrodymų, lemia ne tik kiekvieno iš įrodymų patikimumas, bet ir įrodomųjų duomenų tarpusavio santykis - ar nėra prieštaravimų tarp jų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami yra tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs yra šalutiniai įrodomieji faktai. Kai iš skirtingų byloje pateiktų įrodinėjimo priemonių gaunama prieštaringa informacija, teismas turi šį prieštaravimą pašalinti, t. y. nustatyti, kuria informacija (duomenimis) vadovautis, o kurią atmesti, turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (žr., pvz., LAT 2020 m. spalio 22 d. nutarties c. b. Nr. e3K-3-266-469/2020 36 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką). Taigi, nagrinėjamu atveju yra pagrindas procesą atnaujinti ir dėl padarytos aiškios teisės taikymo klaidos, kuri pasireiškė įrodymų vertinimo taisyklių esminiu pažeidimu (CPK 179, 183, 185 str.).

Dėl prašymo padavimo termino. Proceso atnaujinimas yra ypatinga įsiteisėjusio teismo sprendimo peržiūrėjimo procesinė priemonė, kuri taikoma tik įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka. Proceso atnaujinimas yra išimtinė peržiūros procedūra, prašymams atnaujinti procesą taikomi formalieji reikalavimai – jie turi būti paduodami, laikantis CPK XVIII skyriuje nustatytų taisyklių. CPK 368 straipsnyje nustatyti prašymo atnaujinti procesą padavimo terminai. Pagal šio straipsnio 1 dalį prašymas atnaujinti procesą gali būti pateikiamas per tris mėnesius nuo tos dienos, kurią jį pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą; pagal 2 dalį prašymas atnaujinti procesą negali būti teikiamas, jeigu nuo sprendimo ar nutarties įsiteisėjimo praėjo daugiau kaip penkeri metai, o šio CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte nurodytu atveju – jeigu nuo sprendimo ar nutarties įsiteisėjimo praėjo daugiau kaip vieneri metai.

Šiame prašyme išdėstytos naujai paaiškėjusios aplinkybės (apie tai, kad D. Č. teikia sutartį policijai atsiimant Automobilį, tuo patvirtindamas, kad yra tikrasis savininkas) sužinotos šių metų spalio mėn. (žr. policijos raštą). Jos sudaro pagrindą kitaip vertinti įsiteisėjusį Teismo sprendimą, jo turinį, leidžia manyti, kad padaryta esminių įrodymų tyrimo ir vertinimo klaidų. Todėl laikytina, kad dėl to terminas pateikti šį prašymą dėl proceso atnaujinimo nėra praleistas (CPK 368 straipsnio 1 dalis).

Teismas 2025 m. sausio 31 d. nutartimi nutarė: prašymą dėl proceso atnaujinimo priimti, jo kopijas išsiųsti dalyvaujantiems byloje asmenims, išaiškinant teisę per 14 d. pateikti atsiliepimus; iš prašymą padavusio asmens pareikalauti per 10 dienų pateikti visus turimus papildomus įrodymus, kad nepraleistas CPK 368 straipsnyje nustatytas terminas ir kad yra CPK 366 straipsnio 1 dalyje numatyti pagrindai; paskirti prašymo atnaujinti procesą nagrinėjimo teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka datą 2025 m. kovo 3 d. 14.00 val., apie kurią dalyvaujančius byloje asmenis informuoti viešo paskelbimo būdu.

Ieškovas 2025 m. vasario 6 d. atsiliepime prašo Pareiškėjo prašymą atnaujinti procesą atmesti, nes jis neįrodė nei vieno iš minėtų proceso atnaujinimo pagrindų.

CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktas numato, jog procesas gali būti atnaujinamas, jeigu „naujai paaiškėja esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu“. Remiantis kasacinio teismo formuojama praktika dėl CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo, pagrindas procesui civilinėje byloje dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių atnaujinti yra tada, kai pareiškėjas įrodo, kad: tokios aplinkybės buvo nagrinėjant bylą ir priimant sprendimą; jos pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos; aplinkybės Pareiškėjui tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui; turi esminę reikšmę bylai, t. y. jeigu jos būtų buvusios žinomos nagrinėjant bylą, būtų priimtas kitoks sprendimas (LAT 2015 m. birželio 5 d. nutartis c. b. Nr. 3K-3-347-915/2015).

Šiuo atveju A. P. dalyvavo bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme kartu su savo advokatu A. S. ir jau tada teigė, jog Automobilis iki šiai bylai aktualaus eismo įvykio buvo perleista D. Č.. Teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, konstatavo, kad: „...į bylą, atsakovui vykdant įrodinėjimo pareigą, be atsakovo atstovo advokato A. S. paaiškinimų nebuvo pateikta visiškai jokių leistinų, tiek tiesioginių, tiek ir netiesioginių įrodymų, kurie leistų paneigti išviešintą Automobilio nuosavybės teisės prezumpciją“. Taigi Pareiškėjas savo prašyme nenurodė jokių naujai paaiškėjusių aplinkybių, galinčių būti pagrindu atnaujinti procesą.

A. P. savo poziciją, išreikštą dar bylą nagrinėjant teisme, dėl Automobilio nuosavybės teisės bando pagrįsti pateikdamas Automobilio pirkimo–pardavimo sutartį (toliau – Sutartis) bei Kauno AVPK Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (duomenys neskelbtini) raštą, kurie vertintini kritiškai. Visų pirma, Sutartį A. P. pateikė tik dabar, t. y. ne tik ne bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, bet ir praėjus daugiau nei vieneriems metams po Teismo 2023 m. liepos 12 d. sprendimo priėmimo. A. P., tuo labiau atstovaujamas profesionalaus teisininko, tokio savo poelgio nepaaiškino. Antra, Sutartis vertintina kritiškai, kadangi: joje nėra jos šalių parašų; Sutarties sudarymo data yra pataisyta – neva Automobilis buvo parduotas dar iki šiai bylai aktualaus eismo įvykio. Prie atliko taisymo taip pat nėra nei jos šalių parašų, nei tokio pataisymo atlikimo datos. Trečia, teismui pateiktas Kauno AVPK Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (duomenys neskelbtini) raštas taip pat neįrodo, jog iki šiai bylai aktualaus eismo įvykio datos Automobilis buvo parduota D. Č., kadangi šiame rašte pateikiama informacija yra apie 2024, o ne 2022 (iki šiai bylai aktualaus eismo įvykio) metais padarytus administracinius nusižengimus. Akivaizdu, kad jeigu Automobilis iš tikrųjų būtų buvęs parduotas iki šiai bylai aktualaus eismo įvykio, tai patvirtinančius dokumentus A. P. galėjo ir turėjo pateikti dar bylą nagrinėjusiam pirmosios instancijos teismui.

CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punktas numato, jog procesas gali būti atnaujinamas, „jeigu sprendimu teismas nusprendė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų materialiųjų teisių ar pareigų“. Šiuo atveju bylą nagrinėjęs teismas nenusprendė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų, tuo labiau - M. Ž. materialiųjų teisių ar pareigų. Teismas konstatavo tik tai, kad A. P. „...jokiais leistinais įrodymais nepaneigė viešajame registre (VĮ Regitra) nurodytos informacijos apie transporto priemonės savininką, t. y., kad Automobilio savininkas eismo įvykio metu buvo ne jis, o atsakovas D. Č. (CPK 178, 185 straipsniai)“. Tuo tarpu dėl M. Ž. pirmosios instancijos teismas pasisakė tik tiek: „...teismas tenkino atsakovo A. P. atstovo prašymą liudytoju apklausti galimai Automobilį prieš atsakovą D. Č. įsigijusį asmenį M. Ž. (kurio tikslūs duomenys byloje nebuvo nurodyti), ir kurio atvykimą apklausai įsipareigojo užtikrinti atsakovas A. P....“. Taigi Teismo sprendime nenuspręsta dėl M. Ž. materialiųjų teisių ar pareigų.

LAT ne vieną kartą yra pažymėjęs, kad proceso atnaujinimas negali būti naudojamas kaip priemonė dar kartą pasibylinėti ar vilkinti įsiteisėjusių teismų sprendimų vykdymą. Dėl šios priežasties, užtikrinant teismų pareigą neleisti, kad įrodinėjimo procesas būtų begalinis, ir siekiant pagrindinių civilinio proceso tikslų (CPK 2 straipsnis) - kaip galima greitesnio bylos užbaigimo, atkuriant teisinę taiką tarp šalių, proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo (CPK 7 straipsnis), teismui yra svarbu atsižvelgiant į proceso atnaujinimo paskirtį tiksliai ir neabejotinai nustatyti pagrindų procesui atnaujinti buvimą, nagrinėti prašymus atnaujinti procesą taip, kad tai nepavirstų pakartotiniu bylos nagrinėjimu (LAT 2005 m. gruodžio 7 d. nutartis c. b. Nr. 3K-3-647/2005; LAT 2008 m. sausio 21 d. nutartis c. b. Nr. 3K-7-57/2008). Proceso atnaujinimo instituto tikslai reikalauja, kad teismas proceso atnaujinimą reglamentuojančias teisės normas taikytų ne formaliai, o atsižvelgdamas į šio instituto paskirtį ir įstatymų leidėjo ketinimus. Dėl to bet kuris Pareiškėjo nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas privalo būti analizuojamas visų bylos aplinkybių kontekste, siekiant atsakyti į klausimą, ar pareiškėjo nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas leidžia protingai abejoti byloje priimtų teismo sprendimų teisėtumu ir pagrįstumu (LAT 2007 m. vasario 21 d. nutartis c. b. Nr. 3K-3-183/2001; LAT 2009 m. gruodžio 17 d. nutartis c. b. Nr. 3K-3-572/2009) (Vilniaus apygardos teismo 2015 m. lapkričio 27 d. nutartis c. b. Nr. 2S-2333-653/2015).

1. N ustatyti atsakovui 7 dienų terminą pateikti teismui rašytinį paaiškinimą su įrodymais, patvirtinančiais tai:

1) kokią konkrečią dieną ir kokiu būdu Atsakovas gavo iš M. K. (duomenys neskelbtini) sutarties foto, pateikiant gauto per mesendžerį, elektroniniu paštu ar kitokius socialinius tinklus laiško kopiją su susirašinėjimo tekstu (jei toks buvo)

2) kada ir kokiu būdu atsakovas ar jo atstovas gavo išrašą apie D. Č. administracinius nusižengimus (duomenys neskelbtini) pagal 417 str. 2 d. (Sustojimas ir stovėjimas vietose, kuriose pagal Kelių eismo taisykles draudžiama sustoti ir stovėti, sustojimas ir stovėjimas nesilaikant kelio ženklų ir ženklinimo reikalavimų, važiavimo tvarkos gyvenamosiose zonose ir kiemuose pažeidimas) ir 424 str. 2 d. (vairavimas neturint teisės), (duomenys neskelbtini) pagal 426 str. 2 d., (duomenys neskelbtini) 417 str. 2 d., (duomenys neskelbtini) pagal 415 str. 1 d. (Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu neapdraustų transporto priemonių vairavimas ir (ar) pareigos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu apdrausti viešajame eisme dalyvaujančias transporto priemones nevykdymas) ir (duomenys neskelbtini) pagal 415 str. 1 d., 423 str. 2 d. . (Nežymų kitų asmenų sveikatos sutrikdymą sukėlęs Kelių eismo taisyklių pažeidimas) ir 426 str. 2 d. (Pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles, kai padaryta žala viršija penkiolika bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių)

1) patvirtintą kopiją viso išrašo apie D. Č. administracinius nusižengimus, kuriame matytųsi nufotografuoto lapo visi kraštai, o ne tik dalis teksto. Jei atsakovas gavo tik tokį apkarpytą išrašą – pateikti tai patvirtinančius įrodymus su rašytiniu paaiškinimu.

2) pateikto į bylą susirašinėjimo su D. elektroniniu paštu ryškesnę kopiją bei visą pilną buvusio susirašinėjimo dėl automobilio tekstą (be iškarpų), pateikiant šio susirašinėjimo iššifravimą ir nurodant kada (metus, mėnesį, dieną ir valandą su minutėmis), kas ir iš kokio adreso bei kokį konkretų tekstą parašė.

2025 m. vasario 18 d. rašytiniuose paaiškinimuose Pareiškėjas nurodė, jog

1. Atsakovas (duomenys neskelbtini) sutarties nuotrauką gavo (duomenys neskelbtini) iš M. K. žinute per programėlę „Messenger“. Atsakovas pateikia žinutės su M. K. kopiją, iš kurios matyti, kad A.P. (jo žinučių tekstas yra violetinės spalvos (tokią spalvą rodo tam, kuris siunčia žinutes kitam) (duomenys neskelbtini) 10:38 rašo „Atsiusk pardavimo sutarti musu“, ir M. K. (jo žinučių tekstas yra pilkos/juodos spalvos) atsako: „sveikutis“ bei prisega sutartį.

2. Pareiškėjas D. Č. administracinių nusižengimų išrašą gavo 2024 m. spalio mėn. (tikslios datos neprisimena ir negali nustatyti) iš Valstybinės mokesčių inspekcijos interneto svetainės (savitarnos) (priedas 6). Iš pridedamos (duomenys neskelbtini) žinutės matyti, jog (duomenys neskelbtini) A. P. rašo: „Pasuk tiem kad pitaka patrauktu nes stovi kazkur kaune neleistinoj vietoj mentai iesko“ (čia kalbama, jog automobilį BMW 530, žargonu vadinamas „pitaku“, patrauktų pirkėjas), nes jam skambino dėl to, jog automobilis neleistinoje vietoje. Iš pridedamos (duomenys neskelbtini) žinutės matyti, jog Atsakovas siuntė M. K. informaciją, kad gavo policijos protokolą su bauda už stovėjimą neleistinoje vietoje Automobiliu, kurį jau vairavo D. Č.. Po to buvo vykta aiškintis į policiją, kur buvo keičiamas nusižengimą padaręs asmuo iš A. P. ir D. Č. bei po to nusižengimų išraše jau rodė D. Č.

3. Atsakovas teikia atsispausdinto iš VMI interneto svetainės išrašo nuotraukos kopiją.

4. A. P. pateikė susirašinėjimo tarp M. K. ir D. Č. per programėlę „Messenger“ išklotinės kopiją, kur matosi visos žinutės iš eilės, su metais, mėnesiu, diena, valandomis, minutėmis, kas parašė (adreso nerodo, nes tai yra ne el. laiškai, o žinutės). Skaityti reikia nuo apačios į viršų (pradžia apačioje).

Klausimo dėl proceso atnaujinimo nagrinėjimą atidėti 2025 m. balandžio 8 d. 14.00 val.;

Pareiškėją įpareigoti per 7 dienas pateikti kopiją arba fotonuotrauką su pradiniu prašymu teikto viso išrašo apie D. Č. administracinius nusižengimus, kuriame matytųsi nufotografuoto lapo visi kraštai, o ne tik dalis teksto. Jei atsakovas gavo tik tokį apkarpytą išrašą arba padarė tik tokią fotografiją– pateikti tai patvirtinančius įrodymus su rašytiniu paaiškinimu.

Pareikalauti iš Kauno apskrities VPK Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus per 10 d. pateikti rašytinį paaiškinimą su įrodymais apie:

-1. Kauno apskrities VPK administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (duomenys neskelbtini) rašte, kuriame, atsakant į advokato M. A. 2024 m. spalio 21 d. gautą prašymą (reg. Nr. (duomenys neskelbtini)), nurodytos informacijos: ,, (duomenys neskelbtini) D. Č. buvo surašytas protokolas ROIK: (duomenys neskelbtini) dėl LR ANK 426 str. 2d., 415 str. 1 d., 423 str. 2 d. padarytų pažeidimų. Transporto priemonė D. Č. buvo grąžinta remiantis pateikta Transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartimi.“ patikslinimą, kadangi iš 2025 m. kovo 3 d. Administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už 5 metus matyti, jog D. Č. (a. k. (duomenys neskelbtini) (bet ne Č., kaip nurodyta Jūsų atsakyme) (duomenys neskelbtini) (bet ne (duomenys neskelbtini), kaip kad nurodyta Jūsų atsakyme) buvo surašytas protokolas ROIK: (duomenys neskelbtini) dėl LR ANK 426 str. 2d., 415 str. 1 d., 423 str. 2 d. padarytų pažeidimų. Be to, kadangi atsakyme nurodyta, jog Transporto priemonė D. Č. buvo grąžinta remiantis pateikta Transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartimi – informaciją apie automobilio BMW 530D, v. Nr.(duomenys neskelbtini) saugojimo vietą po (duomenys neskelbtini) įvykio ir grąžinimo D. Č. datą bei jo pateiktos pirkimo–pardavimo sutarties datą, pateikiant teismui arba tos sutarties kopiją, arba jo pasirašytą prašymą dėl automobilio grąžinimo, arba aiškiai nurodant, kad tokios sutarties ir tokio prašymo VPK neturi.

-2. Kokiu būdu ir kada VPK buvo informuotas, kad Automobilį (duomenys neskelbtini) autoįvykio metu (dėl kurio protokolas (duomenys neskelbtini) ROIK: (duomenys neskelbtini) D. Č. buvo surašytas tik 2022 m. rugsėjo 7 d., o 2022 m. rugsėjo 27 d. nutarimu (duomenys neskelbtini) jis buvo nubaustas 2 200 Eur bauda su specialios teisės atėmimu vairuoti transporto priemonę 18 mėn.) vairavo D. Č., ar VPK-ui buvo pateikta Automobilio pirkimo–pardavimo sutartis ir ar D. Č. buvo atvykęs į administracinės bylos nagrinėjimą bei ar yra pasirašęs kokį nors dokumentą.

-3. Su kokiu automobiliu buvo padarytas autoįvykis (duomenys neskelbtini) autoįvykio (duomenys neskelbtini), dėl kurio protokolas Nr. (duomenys neskelbtini) ROIK (duomenys neskelbtini) D. Č. dėl vairavimo a. m. neturint teisės vairuoti ir atsitrenkus į stovėjusį a m ir pasišalinus iš įvykio vietos, t. y. pagal ANK 426 str. 2 d., buvo surašytas (duomenys neskelbtini), o (duomenys neskelbtini) nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini) jis buvo nubaustas 2 200 Eur bauda, kokiu būdu ir kada VPK buvo informuotas, kad Automobilį vairavo D. Č. ir ar D. Č. buvo atvykęs į administracinės bylos nagrinėjimą bei ar yra pasirašęs kokį nors dokumentą.

- 4. Kokiu būdu ir kada VPK buvo informuotas, kad Automobilį BMW 530D, v. Nr.(duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) stovėti pėsčiųjų perėjoje, trukdant pėstiesiems, paliko D. Č. (dėl ko jam (duomenys neskelbtini) buvo surašytas protokolas ROIK (duomenys neskelbtini) u nurodymu 15 Eur baudą sumokėti iki 2022 m. spalio 1 d., o nesumokėjus 2022 m. spalio 31 d. nutarimu (duomenys neskelbtini) jis buvo nubaustas 30 Eur bauda), ar VPK-ui buvo pateikta Automobilio pirkimo–pardavimo sutartis ir ar D. Č. buvo atvykęs į administracinės bylos nagrinėjimą bei ar yra pasirašęs kokį nors dokumentą.

-5. Kuo vadovaujantis (duomenys neskelbtini) nutarimu ROIK (duomenys neskelbtini) dėl (duomenys neskelbtini), pasistatyto po ženklu automobilio BMW 530D, v. Nr.(duomenys neskelbtini) D. Č. (perrašyta iš A. P.) pradėta byla pagal ANK 417 str. 2 d., 424 str. 2 d. buvo nutraukta/nepradėta teisena ANK 39 str.

-6. Jeigu yra išlikę A. P. (kuris Regitroje nurodomas kaip Automobilio savininkas) prašymai (gali būti ir elektroniniame formate ar elektroniniame susirašinėjime) dėl jam po (duomenys neskelbtini) pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo surašytų protokolų, susijusių su automobiliu BMW 530D, v. Nr.(duomenys neskelbtini), perrašymo D. Č. – pateikti teismui tų prašymų kopijas arba aiškiai nurodyti, kad jų VPK nebeturi (nebesaugo).

-7. Informaciją tai, ar A. P. nebuvo siūloma atsiimti VPK po įvykio saugoto Automobilio ir kaip A. P. buvo informuojamas apie protokolų perrašymą D. Č. ir apie Automobilio grąžinimą D. Č..

Kauno apskrities VPK Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyrius 2025 m. kovo 17 d. raštu informavo, jog administracinio nusižengimo byloje ROIK (duomenys neskelbtini) teikiant atsakymą advokatui M. A. buvo padarytos rašybos klaidos ir nurodė, kad administracinio nusižengimo byloje ROIK (duomenys neskelbtini) D. Č. atžvilgiu (duomenys neskelbtini) buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas Nr. (duomenys neskelbtini) dėl ANK 426 straipsnio 2 dalyje, 415 straipsnio 1 dalyje, 423 straipsnio 2 dalyje numatytų nusižengimų padarymo. Nutarimas šioje byloje minėto asmens atžvilgiu buvo priimtas (duomenys neskelbtini) Transporto priemonė BMW valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) grąžinta D. Č., leidimas atsiimti transporto priemonę asmeniui įteiktas pasirašytinai. Transporto priemonė nuo (duomenys neskelbtini) buvo saugoma adresu (duomenys neskelbtini), apie jos saugojimo vietą po transporto priemonės grąžinimo (2022 m. rugsėjo 27 d.) Institucija duomenų neturi. Transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartis buvo pateikta tyrimo metu, kurio Kauno apskr. VPK Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyrius neatliko (toliau – ANBNS). ANBNS buvo pateikta surinkta medžiaga sprendimo priėmimui. Pagal bylos medžiagą pirkimo–pardavimo sutartį pateikė A. P., šie duomenys nurodyti byloje esančiame nutarime dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo ir medžiagos perdavimo nagrinėti administracine tvarka. Remiantis administracinio nusižengimo bylos duomenimis, prašymas grąžinti transporto priemonę nebuvo gautas, transporto priemonė buvo grąžinta išnagrinėjus bylą. Byloje remiantis surinktų įrodymų visuma buvo nustatyta, kad aptariamą nusižengimą padarė D. Č.. Administracinio nusižengimo protokolas ir byloje priimtas nutarimas D. Č. įteikti asmeniškai, pasirašytinai. Asmuo į bylos nagrinėjimą neatvyko.

Dėl administracinio nusižengimo bylos ROIK (duomenys neskelbtini) informuota, kad šioje byloje sprendimą priėmė Kėdainių rajono savivaldybės administracija, todėl ANBNS negali teikti duomenų apie bylą, kuri nėra ANBNS kompetencijoje. Dėl administracinio nusižengimo bylos ROIK (duomenys neskelbtini) informuota, kad šioje byloje buvo priimtas nutarimas nutraukti bylos teiseną vadovaujantis ANK 39 straipsniu, tai yra pasibaigus ANK 39 straipsnyje nurodytam terminui paskirti nuobaudą.

Dėl A. P. prašymų dėl jam surašytų po (duomenys neskelbtini) pirkimo–pardavimo sutarties protokolų, susijusių su Automobiliu, perrašymo kitam asmeniui, nurodyta, kad byloje ROIK (duomenys neskelbtini) (PFS ROIK (duomenys neskelbtini)), kurioje atsakinga Policijos departamento prie LR VRM kelių policijos valdyba, buvo gautas A. P. elektroninis laiškas dėl jam surašyto administracinio nusižengimo protokolo, elektroninis laiškas su pirkimo–pardavimo sutartimi pridedamas prie šio atsakymo.

A. P. nebuvo informuotas apie protokolo ROIK (duomenys neskelbtini) perrašymą D. Č., kadangi šioje byloje protokolas A. P. nebuvo surašytas, todėl pareigos jį apie tai informuoti nekilo. Taip pat aptariamoje byloje nėra duomenų, kad A. P. buvo siūloma atsiimti Automobilį ar, kad A. P. buvo informuotas apie automobilio grąžinimą D. Č.

Pareiškėjas 2025 m. kovo 18 d. pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose, atsakydamas į teismo įpareigojimą (pateikti kopiją arba fotonuotrauką su pradiniu prašymu teikto viso išrašo apie D. Č. administracinius nusižengimus, kuriame matytųsi nufotografuoto lapo visi kraštai, o ne tik dalis teksto. Jei atsakovas gavo tik tokį apkarpytą išrašą arba padarė tik tokią fotografiją– pateikti tai patvirtinančius įrodymus su rašytiniu paaiškinimu), nurodė, jog taip buvo nufotografuotas kompiuterio ekranas su nusižengimų informacija (nepilnai nufotografuota, todėl kraštai nesimato). Prie šių paaiškinimų Pareiškėjas nurodė pateikiąs telefono nuotraukų galerijos momentinę ekrano nuotrauką (angl. screenshot), kuri parodo, kaip atrodo ši nuotrauka, išsaugota galerijoje.

Iš su 2025 m. kovo 18 d. rašytiniais paaiškinimais pateiktos telefono nuotraukų galerijos momentinės ekrano nuotraukos (angl. screenshot) matyti ne tik išrašas apie D. Č. administracinius nusižengimus, bet ir data – (duomenys neskelbtini).

Prašymas dėl proceso atnaujinimo netenkintinas.

Pareiškėjas, vadovaudamasis CPK 366 straipsnio 1 dalies 2, 7 ir 9 punktuose įtvirtintais pagrindais, prašo atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2-3508-986/2023.

Pažymėtina, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas įgyja res judicata galią, jis tampa neginčytinas ir privalomas visiems fiziniams ir juridiniams asmenims bei vykdytinas visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje (CPK 18 straipsnis). Tiek nacionalinėje, tiek tarptautinėje teisėje, taip pat LAT suformuotoje teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje proceso atnaujinimo institutas vertinamas kaip išimtinis būdas peržiūrėti įsiteisėjusius teismų sprendimus. Jį galima taikyti tik konstatavus bent vieną iš CPK 366 straipsnio 1 dalyje nustatytų pagrindų, kurių sąrašas yra baigtinis.

Siekiant apsaugoti bylos dalyvių ir kitų asmenų teises bei teisėtus interesus, užtikrinant teisinių santykių stabilumą, užkertant kelią formaliam šio instituto taikymui ir piktnaudžiavimui juo, įstatyme nustatytos proceso atnaujinimo sąlygos: 1) įsiteisėjęs teismo sprendimas pažeidžia besikreipiančio asmens teises ar įstatymų saugomus interesus (CPK 365 straipsnio 1 dalis); 2) asmuo su prašymu dėl proceso atnaujinimo į teismą turi kreiptis per nustatytą terminą (CPK 368 straipsnis); 3) prie prašymo turi būti pateikti įrodymai, pagrindžiantys proceso atnaujinimo pagrindo buvimą (CPK 369 straipsnio 2 dalis). Bet kuris pareiškėjo nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas privalo būti analizuojamas visų bylos aplinkybių kontekste, siekiant atsakyti į klausimą, ar pareiškėjo nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas leidžia protingai abejoti byloje priimtų teismo procesinių sprendimų teisėtumu ir pagrįstumu. Proceso atnaujinimo institutas turi būti derinamas su tokiais proceso teisės principais kaip ekonomiškumas, koncentruotumas, protingumas ir kita.

LAT ne vieną kartą kasacine tvarka išnagrinėtose bylose yra pažymėjęs, kad proceso atnaujinimas negali būti naudojamas kaip priemonė dar kartą pasibylinėti ar vilkinti įsiteisėjusių teismų sprendimų vykdymą. Dėl šios priežasties, užtikrinant teismų pareigą neleisti, kad įrodinėjimo procesas būtų begalinis, ir siekiant pagrindinių civilinio proceso tikslų (CPK 2 straipsnis) - kaip galima greitesnio bylos užbaigimo, atkuriant teisinę taiką tarp šalių, proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo (CPK 7 straipsnis), teismui yra svarbu atsižvelgiant į proceso atnaujinimo paskirtį tiksliai ir neabejotinai nustatyti pagrindų procesui atnaujinti buvimą, nagrinėti prašymus atnaujinti procesą taip, kad tai nepavirstų pakartotiniu bylos nagrinėjimu (LAT 2005 m. gruodžio 7 d. nutartis c. b. Nr. 3K-3-647/2005; LAT 2008 m. sausio 21 d. nutartis c. b. Nr. 3K-7-57/2008).

Europos Žmogaus Teisių Teismas, pasisakydamas dėl proceso atnaujinimo civilinėse bylose santykio su Konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje garantuojama teise į teisingą bylos nagrinėjimą, akcentuoja teisinio apibrėžtumo principą. Remiantis šiuo principu, jokia proceso šalis neturėtų teisės siekti atnaujinti procesą tik dėl naujo bylos nagrinėjimo ir naujo sprendimo priėmimo. Nukrypimas nuo šio principo galimas tik esminėms klaidoms taisyti, esant svarbioms ir įtikinamoms aplinkybėms (EŽTT 2002 m. liepos 25 d. sprendimas byloje S. H. prieš Ukrainą, peticijos Nr. (duomenys neskelbtini)).

Proceso atnaujinimo instituto tikslai reikalauja, kad teismas proceso atnaujinimą reglamentuojančias teisės normas taikytų ne formaliai, o atsižvelgdamas į šio instituto paskirtį ir įstatymų leidėjo ketinimus. Dėl to bet kuris Pareiškėjo nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas privalo būti analizuojamas visų bylos aplinkybių kontekste, siekiant atsakyti į klausimą, ar pareiškėjo nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas leidžia protingai abejoti byloje priimtų teismo sprendimų teisėtumu ir pagrįstumu (LAT 2007 m. vasario 21 d. nutartis c. b. Nr. 3K-3-183/2001; LAT 2009 m. gruodžio 17 d. nutartis c. b. Nr. 3K-3-572/2009) (Vilniaus apygardos teismo 2015 m. lapkričio 27 d. nutartis c. b. Nr. 2S-2333-653/2015).

Dėl proceso (ne)atnaujinimo CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu

CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktas numato, jog procesas gali būti atnaujinamas, jeigu „naujai paaiškėja esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu“. Remiantis kasacinio teismo formuojama praktika dėl CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo, pagrindas procesui civilinėje byloje dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių atnaujinti yra tada, kai pareiškėjas įrodo, kad: tokios aplinkybės buvo nagrinėjant bylą ir priimant sprendimą; jos pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos; aplinkybės Pareiškėjui tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui; turi esminę reikšmę bylai, t. y. jeigu jos būtų buvusios žinomos nagrinėjant bylą, būtų priimtas kitoks sprendimas (LAT 2015 m. birželio 5 d. nutartis c. b. Nr. 3K-3-347-915/2015).

Pareiškėjas savo poziciją dėl naujai paaiškėjusių esminių bylos aplinkybių, kurios, pasak jo, jam nebuvo ir negalėjo būti žinomos bylos nagrinėjimo metu, grindžia Kauno AVPK Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (duomenys neskelbtini) raštu, kuris, Pareiškėjo teigimu, patvirtina, jog atsakovas D. Č. Automobiliu naudojasi, daro nusižengimus, pateikia policijai (duomenys neskelbtini) pirkimo–pardavimo sutartį Automobilio atsiėmimui iš policijos, nurodydamas save savininku.

Kaip matyti iš Pareiškėjo atstovo advokato M. A. (duomenys neskelbtini) prašymo, adresuoto PK, jame nurodyta, jog ,,2022–2023 m. D. Č. minėtu automobiliu padarė aibę administracinių nusižengimų, dėl kurių A. P., kaip viešame registre rodomam tariamam savininkui, teko nuvykti į Vilniaus apskrities VPK KPV, (duomenys neskelbtini), ir Elektrėnų policijos komisariatą paaiškinti situaciją, kas vairavo automobilį. Be to, A. P. policijoje sužinojo, kad Automobilis buvo paimtas, o D. Č. jį susigrąžindamas pateikė pirkimo–pardavimo sutartis pagrįsdamas, kad yra savininkas.“

Nors, kaip matyti iš Kauno AVPK Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (duomenys neskelbtini) rašto, jame buvo nurodyta, jog (duomenys neskelbtini) D. Č. buvo surašytas protokolas ROIK (duomenys neskelbtini) dėl ANK 426 straipsnio 2 dalies, 415 straipsnio 1 dalies, 423 straipsnio 2 dalies padarytų pažeidimų bei jog transporto priemonė D. Č. buvo grąžinta remiantis pateikta Transporto priemonės pirmo–pardavimo sutartimi, pažymėtina, jog Kauno AVPK Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyrius, atsakydamas į Teismo 2025 m. kovo 10 d. paklausimą, 2025 m. kovo 17 d. raštu informavo, jog administracinio nusižengimo byloje ROIK (duomenys neskelbtini) teikiant atsakymą advokatui M. A. buvo padarytos rašybos klaidos, ir nurodė, kad administracinio nusižengimo byloje ROIK (duomenys neskelbtini) administracinio nusižengimo protokolas Nr. (duomenys neskelbtini) dėl ANK 426 straipsnio 2 dalyje, 415 straipsnio 1 dalyje, 423 straipsnio 2 dalyje numatytų nusižengimų padarymo D. Č. atžvilgiu buvo surašytas (duomenys neskelbtini); Nutarimas priimtas (duomenys neskelbtini); Automobilis (duomenys neskelbtini) grąžintas D. Č., leidimas atsiimti transporto priemonę asmeniui įteiktas pasirašytinai; Pagal bylos medžiagą pirkimo–pardavimo sutartį pateikė A. P., šie duomenys nurodyti byloje esančiame nutarime dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo ir medžiagos perdavimo nagrinėti administracine tvarka. Su (duomenys neskelbtini) raštu taip pat buvo pateiktas paties Pareiškėjo (duomenys neskelbtini) siųstas policijai dėl jam surašyto administracinio nusižengimo protokolo ROIK (duomenys neskelbtini) elektroninis laiškas, nurodžius, jog ,,Automobilis parduotas, neturiu jokių teisių į automobilį nuo: (duomenys neskelbtini). Į ,,Regitrą“ negavau deklaracijos, dėl savininko pakeisimo. Prisegu sutartį“, su (duomenys neskelbtini) Sutarties pirmo lapo fotonuotrauka.

Be to, kaip nurodė Pareiškėjas 2025 m. vasario 18 d. rašytiniuose paaiškinimuose, iš pridedamos (duomenys neskelbtini) žinutės (Priedas Nr.3) matyti, jog Pareiškėjas ,,siuntė M. K. informaciją, kad gavo policijos protokolą su bauda už stovėjimą neleistinoje vietoje ginčo automobiliu, nors tą automobilį jau vairavo D. Č.. Po to buvo vykta aiškintis į policiją, kur buvo keičiamas nusižengimą padaręs asmuo iš A. P. ir D. Č. bei po to nusižengimų išraše jau rodė D. Č.“.

Nors Pareiškėjas 2025 m. vasario 18 d. rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, jog ,,Atsakovas nusižengimų išrašą gavo 2024 m. spalio mėnesį (tikslios datos neprisimena ir negali nustatyti) iš Valstybinės mokesčių inspekcijos interneto svetainės (savitarnos) priedas 6)“, tačiau, šią nurodytą informaciją įvertinus sistemiškai kartu su 2025 m. kovo 18 d. rašytiniais paaiškinimais pateikta telefono nuotraukų galerijos momentine ekrano nuotrauka (angl. screenshot), kurioje matyti 2024 m. kovo 2 d. data, spręstina, jog Pareiškėjui informacija apie tai, jog dėl (duomenys neskelbtini) su Automobiliu. įvykdytų pažeidimų atsakomybėn buvo traukiamas nebe Pareiškėjas, o jau atsakovas D. Č., neabejotinai buvo žinoma jau (duomenys neskelbtini).

Be to, su 2025 m. kovo 17 d. policijos atsakymu teismui pateiktas paties Pareiškėjo 2022 m. balandžio 25 d. siųstas policijai dėl jam surašyto administracinio nusižengimo protokolo ROIK (duomenys neskelbtini) elektroninis laiškas, nurodžius, jog ,,Automobilis parduotas, neturiu jokių teisių į automobilį nuo: (duomenys neskelbtini). Į ,,Regitrą“ negavau deklaracijos, dėl savininko pakeisimo. Prisegu sutartį“, teismo nuomone, patvirtina, jog Pareiškėjas 2022 m. balandžio 25 d. ne tik žinojo, jog su Automobiliu D. Č. daro pažeidimus, bet ir informavo apie tai administracinio nusižengimo bylas nagrinėjančią policiją, nusiųsdamas savo turimą (duomenys neskelbtini) Sutarties pirmo lapo fotonuotrauką.

Taigi, kaip spręstina iš Kauno AVPK Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2025 m. kovo 17 d. atsakymo su pateiktais priedais, sistemiškai įvertinto su paties Pareiškėjo rašytiniais paaiškinimais procesiniuose dokumentuose ir jo pateiktu elektroniniu susirašinėjimu ir su teismo išreikalautu 2025 m. kovo 3 d. Administracinių nusižengimų registro išrašu apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už 5 metus Nr. (duomenys neskelbtini), dėl (duomenys neskelbtini) įvykdyto administracinio nusižengimo byloje ROIK (duomenys neskelbtini) administracinio nusižengimo protokolas D. Č. atžvilgiu buvo surašytas (duomenys neskelbtini), o (duomenys neskelbtini) buvo priimtas Nutarimas D. Č. nubausti 2 200 Eur bauda su teisės vairuoti atėmimu 18 mėnesių, o, be to, Automobilis (duomenys neskelbtini) buvo grąžintas D. Č., leidimas atsiimti transporto priemonę jam įteiktas pasirašytinai, tačiau pagal ,,bylos medžiagą pirkimo–pardavimo sutartį pateikė A. P., šie duomenys nurodyti byloje esančiame nutarime dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo ir medžiagos perdavimo nagrinėti administracine tvarka“.

Be to, kadangi, kaip matyti iš Pareiškėjo atstovo advokato M. A. 2024 m. spalio 15 d. prašymo, adresuoto PK, jame nurodyta, jog ,,2022–2023 m. D. Č. minėtu automobiliu padarė aibę administracinių nusižengimų, dėl kurių A. P., kaip viešame registre rodomam tariamam savininkui, teko nuvykti į Vilniaus apskrities VPK KPV, Mėnulio g. 11, Vilnius, ir Elektrėnų policijos komisariatą paaiškinti situaciją, kas vairavo automobilį. Be to, A. P. policijoje sužinojo, kad Automobilis buvo paimtas, o D. Č. jį susigrąžindamas pateikė pirkimo–pardavimo sutartis pagrįsdamas, kad yra savininkas.“ , teismo nuomone, tai patvirtina, jog Pareiškėjas dar 2022–2023 m. nuvykęs į Vilniaus apskrities VPK KPV ir Elektrėnų policijos komisariatą aiškintis situacijos dėl jam inkriminuotų pažeidimų policijoje sužinojo, kad Automobilis buvo paimtas iš D. Č. ir kad jis Automobilį susigrąžino.

Kadangi A. P. ir/ar jo atstovas advokatas A. S., dar nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme metu teigė, jog Automobilis iki šiai bylai aktualaus eismo įvykio, t. y. iki (duomenys neskelbtini), buvo perleistas atsakovui D. Č., ir, kaip nustatyta tiek iš paties Pareiškėjo ir jo dabartinio atstovo advokato M. A. rašytinių paaiškinimų procesiniuose dokumentuose, tiek iš į bylą dėl proceso atnaujinimo pateiktų rašytinių ir kt. įrodymų, Pareiškėjas dar bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu turėjo M. K. jam (duomenys neskelbtini) atsiųstą (duomenys neskelbtini) pirkimo–pardavimo sutarties pirmojo lapo fotonuotrauką (kurią pats Pareiškėjas (duomenys neskelbtini) elektroniniu paštu siuntė Lietuvos kelių policijai), elektroninį susirašinėjimą tiek tarp M. K. ir D. Č., tiek tarp Pareiškėjo ir M. K. bei Pareiškėjui iš PK jam atsiųstus protokolus, iš kurių Pareiškėjas matė, jog su Automobiliu iš karto po jo pardavimo, t. y. pradedant (duomenys neskelbtini), buvo daromi pažeidimai, kurie būtent Pareiškėjo iniciatyva dar iki civilinės bylos Nr. e2-3508-986/2023 iškėlimo teisme (byla pradėta 2023 m. sausio 9 d.) buvo perrašyti atsakovo D. Č. vardu, teismo nuomone, visos aplinkybės, Pareiškėjui paaiškėję dar iš šių aptartų įrodymų, jam buvo (turėjo būti žinomos) bylos (baigtos nagrinėti 2023 m. liepos 12 d. Sprendimu) nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu.

Teismo nuomone, iš 2024 m. spalio 21 d. rašto naujai nepaaiškėjo jokia esminė bylos aplinkybė, kuri nebuvo ir negalėjo būti žinoma Pareiškėjui bylos nagrinėjimo teisme metu. Be to, teismo nuomone, tiek Pareiškėjas, tiek jo turėtas atstovas turėjo visas galimybes dar bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu kreiptis su paklausimu į Kauno AVPK Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyrių, kuris jau tuomet būtų patvirtinęs tą pačią informaciją, kadangi, kaip minėta, tiek protokolai D. Č. vardu perrašyti, tiek Automobilis D. Č. atsiimtas iš PK buvo 2022 m. antroje pusėje.

Be to, teismo nuomone, Pareiškėjas turėjo visas galimybes tuos įrodymus, kaip bylos Atsakovas, pateikti bylą nagrinėjusiam pirmosios instancijos teismui, kuris, juos įvertinęs sistemiškai, ir būtų nusprendęs, ar Atsakovas paneigė išviešintą Automobilio nuosavybės teisės prezumpciją ar nepaneigė.

Be to, Atsakovas, susipažinęs su Teismo sprendimu ir pamatęs, kad jo atstovo advokato teismo posėdyje išsakytų argumentų nepakako įtikinti Teismą, konstatavusį, kad: „...į bylą, atsakovui vykdant įrodinėjimo pareigą, be atsakovo atstovo advokato A. S. paaiškinimų nebuvo pateikta visiškai jokių leistinų, tiek tiesioginių, tiek ir netiesioginių įrodymų, kurie leistų paneigti išviešintą Automobilio nuosavybės teisės prezumpciją“, teismo nuomone, visų pirma turėjo galimybę pasinaudoti apeliacijos teisme ir tuos turimus įrodymus pateikti teismui.

Taigi Pareiškėjas savo prašyme atnaujinti procesą nenurodė jokių naujai paaiškėjusių aplinkybių, galinčių būti pagrindu atnaujinti procesą, o su prašymu dėl proceso atnaujinimo pateikė įrodymus arba jau turėtus bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, arba galėtus gauti iš atitinkamų institucijų.

Dėl proceso (ne)atnaujinimo CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu

CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punktas numato, jog procesas gali būti atnaujinamas, „jeigu sprendimu teismas nusprendė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų materialiųjų teisių ar pareigų“.

Šiuo atveju bylą nagrinėjęs teismas nenusprendė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų, tuo labiau M. Ž. ar M. K. materialiųjų teisių ar pareigų. Teismas konstatavo tik tai, kad A. P. „...jokiais leistinais įrodymais nepaneigė viešajame registre (VĮ Regitra) nurodytos informacijos apie transporto priemonės savininką, t. y., kad Automobilio savininkas eismo įvykio metu buvo ne jis, o atsakovas D. Č. (CPK 178, 185 straipsniai)“. Tuo tarpu dėl M. Ž. pirmosios instancijos teismas pasisakė tik tiek: „...teismas tenkino atsakovo A. P. atstovo prašymą liudytoju apklausti galimai Automobilį prieš atsakovą D. Č. įsigijusį asmenį M. Ž. (kurio tikslūs duomenys byloje nebuvo nurodyti), ir kurio atvykimą apklausai įsipareigojo užtikrinti atsakovas A. P....“. Iš to, kas paminėta, akivaizdu, jog Teismas sprendimu nenusprendė nei dėl M. Ž., nei tuo labiau dėl M. K. materialiųjų teisių ar pareigų.

Pažymėtina ir tai, jog pagal CPK 365 straipsnio 1 dalį neįtraukti į bylos nagrinėjimą asmenys gali paduoti prašymus atnaujinti procesą tik (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalies 7 punkte numatytais pagrindais. Nors įstatymas nenumato draudimo dalyvavusiems byloje asmenims šiuo pagrindu prašyti atnaujinti procesą, tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, jog pagal teisminę praktiką, jeigu neįtrauktas į bylos nagrinėjimą asmuo neturi galimybių ginti savo pažeistų teisių ir teisėtų interesų kitais teismų procesinių sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės būdais – naudotis instancine teismų sistema, tuo atveju proceso atnaujinimas yra vienintelė šio asmens galimybė ginti savo teises ir teisėtus interesus. Tačiau šiuo atveju su prašymu dėl proceso atnaujinimo net nėra pateikta jokių duomenų apie tai, jog pats M. K. (Teismo sprendime įvardintas kaip Ž.) būtų įžvelgęs bent kokį savo teisių ir/ar teisėtų interesų pažeidimą, o tuo labiau manytų, kad Teismo sprendimu yra nuspręsta dėl jo materialiųjų teisių ar pareigų.

Taip pat pažymėtina, jog prašyme atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu nepakanka nurodyti vien procesinio pobūdžio aplinkybes, bet Pareiškėjas turėjo nurodyti materialiosios teisės norma pagrįstą konkrečią teisę ar įstatymo saugomą interesą, dėl kurių Teismas nusprendė, neįtraukęs jo į procesą, pateikti ir išvardinti visus įrodymus ir argumentus, kurie pagrįstų neįtraukto į bylą asmens dalyvavimo įtaką šalių susiklosčiusiems materialiesiems teisiniams santykiams ir teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui, taip pat nurodyti momentą, kada Pareiškėjas sužinojo apie Tai, kad Teismo sprendimu yra nuspręsta dėl M. K. materialiųjų teisių ir pareigų.

prašyme dėl proceso atnaujinimo išdėstytos naujai paaiškėjusios aplinkybės (apie tai, kad D. Č. teikia sutartį policijai atsiimant Automobilį, tuo patvirtindamas, kad yra tikrasis savininkas) sužinotos šių metų spalio mėn. (žr. policijos raštą). Jos sudaro pagrindą kitaip vertinti įsiteisėjusį Teismo sprendimą, jo turinį, leidžia manyti, kad padaryta esminių įrodymų tyrimo ir vertinimo klaidų, todėl laikytina, kad terminas pateikti šį prašymą dėl proceso atnaujinimo nėra praleistas (CPK 368 straipsnio 1 dalis).

Atsakovas patikslintame prašyme dėl proceso atnaujinimo nurodė, jog 2024 m. spalio mėn. jis gavo duomenų, jog Automobiliu padarė Administracinių nusižengimų jau nuo pat pirmosios Automobilio įsigijimo dienos. Kauno apskrities VPK administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (duomenys neskelbtini) rašte nurodyta: 2024 m. balandžio 14 d. D. Č. buvo surašytas protokolas ROIK: (duomenys neskelbtini) dėl ANK 426 str. 2d., 415 str. 1 d., 423 str. 2 d. padarytų pažeidimų. Transporto priemonė D. Č. buvo grąžinta remiantis pateikta Transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartimi. Taigi, iš minėto dokumento matyti, jog atsakovas D. Č. Automobiliu naudojasi, daro nusižengimus, pateikia policijai pirkimo–pardavimo sutartį Automobilio atsiėmimui iš policijos nurodydamas save savininku.

Dėl proceso (ne)atnaujinimo CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu

CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte numatyta, kad procesas gali būti atnaujintas, jei yra padaryta aiški teisės normos taikymo klaida, kuri galėjo turėti įtakos priimant neteisėtą sprendimą ir sprendimas nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka. LAT formuojamoje praktikoje pripažįstama, kad tai, kokia teisės normos taikymo klaida kvalifikuotina kaip aiški CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto prasme, įstatyme neatskleista, ši sąvoka yra vertinamoji. Klaida turi būti ne tik aiški, bet ir esminė, t. y. tokia, kuri daro sprendimą (nutartį) neteisėtą. Pirmosios instancijos teismo padaryta aiški teisės normos taikymo klaida gali būti suprantama kaip konkrečioje teisės normoje esančios aiškios nuostatos, kurią reikia taikyti, netaikymas ar jai taikyti svarbių bylos aplinkybių nenustatymas, imperatyviosios teisės normos netaikymas, vienareikšmiškos teisės normos nuostatos prasmės išaiškinimas netinkamai; neginčijamai neprotingas vertinamojo pobūdžio aplinkybių įvertinimas ir panašūs atvejai (LAT 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-403/2008; 2011 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-121/2011; kt.).

Pareiškėjo teigimu, padaryta aiški teisės taikymo klaida pasireiškė įrodymų vertinimo taisyklių esminiu pažeidimu (CPK 179, 183, 185 straipsniai). Pareiškėjo įsitikinimu, Teismas, išnagrinėjęs bylą, nesiėmė visų būtinų priemonių, kad būtų tinkamai ištirtos ir įvertintos visos ginčui reikšmingos faktinės aplinkybės (pvz., imtis priemonių liudytoją pakviesti, atvesdinti ir pan.; gauti duomenis iš registrų – kuo teismas gali naudotis pagal CPK 179 straipsnio 3 dalį ir kt.), kai buvo nurodyta, kad Pareiškėjas tikrai nėra savininkas. Teismas išvadas iš esmės padarė neatlikęs išsamaus įrodymų tyrimo ir vertinimo, nesiėmęs veiksmų, kiek jis gali būti aktyvus, kad surinktų tam tikrus duomenis ir jog nebūtų priimtas tiesiog formalus ir savo esme neteisingas, faktine prasme nepagrįstas, sprendimas. Teismas galėjo patikrinti registrus, kreiptis į policiją, t. y. imtis minimalių priemonių, kad nebūtų priimtas neteisingas sprendimas. Teismas, iš esmės apsiribojęs tik formaliais dokumentais, paaiškinimais, negalėjo padaryti teisingų išvadų, nes byloje nebuvo pakankamai įrodymų išvadoms padaryti. Šiuo atveju buvo pagrindas teismui būti aktyviam įrodinėjimo procese, kad nebūtų pažeistos asmens teisės (t. y. Pareiškėjo ar kitų asmenų), valstybės, kuri turi interesą, jog teismų sprendimai nebūtų neteisingi, teisėti interesai. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad įrodymai neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą. Įvertinant keletą įrodymų, lemia ne tik kiekvieno iš įrodymų patikimumas, bet ir įrodomųjų duomenų tarpusavio santykis - ar nėra prieštaravimų tarp jų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami yra tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs yra šalutiniai įrodomieji faktai. Kai iš skirtingų byloje pateiktų įrodinėjimo priemonių gaunama prieštaringa informacija, teismas turi šį prieštaravimą pašalinti, t. y. nustatyti, kuria informacija (duomenimis) vadovautis, o kurią atmesti, turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (žr., pvz., LAT 2020 m. spalio 22 d. nutarties c. b. Nr. e3K-3-266-469/2020 36 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).

Šiuo atveju, teismo nuomone, jokių aiškių teisės normos taikymo klaidų, susijusių su įrodymų vertinimo taisyklių esminiu pažeidimu, neįžvelgtina.

Šiuo konkrečiu atveju, teismo nuomone, nėra pagrindo konstatuoti, kad Teismas, priimdamas Sprendimą, padarė aiškią teisės taikymo klaidą, kuri būtų buvusi esminė ir būtų iš esmės pakeitusi teisinę padėtį tarp šalių, iškreipusi šalių interesų pusiausvyrą.

Pažymėtina, jog ši byla nėra šeimos, darbo ar kokia kita byla, kuomet bylą nagrinėjantis teismas turi teisę savo iniciatyva rinkti įrodymus, kuriais šalys nesiremia, jeigu, jo nuomone, tai yra būtina siekiant teisingai išspręsti bylą (pavyzdžiui, CPK 376 straipsnio 1 dalis, 414 straipsnio 1 dalis ir kt.). O dėl to, kad pats Atsakovas ir jį byloje atstovavęs advokatas bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu nepateikė į bylą visų turėtų įrodymų ir neprašė Teismo išreikalauti įrodymų, kurių patys Atsakovas ir jo atstovas gauti negalėjo, Teismas negali būti atsakingas, dėl ko nėra pagrindo vertinti, jog Teismas, bylą išnagrinėjęs pagal į bylą pateiktus įrodymus, tačiau nerinkęs įrodymų savo iniciatyva ir nevertinęs įrodymų, kurie į bylą nebuvo pateikti, padarė aiškią teisės normos taikymo klaidą.

Teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, sprendžia, jog Pareiškėjo prašyme dėl proceso atnaujinimo nurodytos aplinkybės neatitinka įstatyme įtvirtintų bei teismų praktikoje išaiškintų CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto prasme kriterijų. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, Pareiškėjo prašymas dėl proceso atnaujinimo CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu taip pat laikytinas nepagrįstu, todėl netenkintinas.

Dėl termino prašymui atnaujinti procesą paduoti

CPK 368 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog prašymas atnaujinti procesą gali būti pateikiamas per tris mėnesius nuo tos dienos, kurią jį pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą, o CPK 368 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog prašymas atnaujinti procesą negali būti teikiamas, jeigu nuo sprendimo ar nutarties įsiteisėjimo praėjo daugiau kaip penkeri metai, išskyrus CPK 366 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytus atvejus.

Šiuo atveju Pareiškėjas į teismą su prašymu dėl proceso atnaujinimo kreipėsi praėjus beveik pusantrų metų nuo Teismo sprendimo įsiteisėjimo. taigi naikinamasis penkerių metų terminas prašymui dėl proceso atnaujinimo paduoti nėra praleistas.

LAT yra išaiškinta (CPK 4 straipsnis), jog: i) skaičiuojant termino kreiptis dėl proceso atnaujinimo pradžią, atsižvelgiama ne tik į pareiškėjo nurodomą sužinojimo momentą, bet įvertinama, kada asmuo objektyviai turėjo sužinoti apie savo teisių pažeidimą, veikdamas atitinkamoje situacijoje kaip bonus pater familias (atidus, rūpestingas ir apdairus žmogus), t. y. apdairiai ir rūpestingai, rūpindamasis savo galbūt pažeistų teisių gynyba; ii) prašymo atnaujinti procesą padavimo terminas turėtų būti skaičiuojamas nuo tada, kai pareiškėjas turėjo objektyviai sužinoti esant ar atsiradus aplinkybes, kurios yra pagrindas atnaujinti procesą; iii) prašymą atnaujinti procesą teikiančiam asmeniui tenka pareiga pateikti sužinojimo apie proceso atnaujinimo pagrindą momentą įrodančius duomenis; iv) sužinojimo apie aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą, momento nustatymas yra fakto klausimas (LAT 2020 m. lapkričio 18 d. nutartis civ. b. Nr. e3K-3-310-916/2020, nutarties 31–32, 36 punktai).

Pareiškėjas laikosi pozicijos, kad jis apie savo galimai pažeistas teises sužinojo tik gavęs 2024 m. spalio 21 d. atsakymą iš policijos. Pareiškėjo teigimu, prašyme dėl proceso atnaujinimo išdėstytos naujai paaiškėjusios aplinkybės (apie tai, kad D. Č. teikia sutartį policijai atsiimant Automobilį, tuo patvirtindamas, kad yra tikrasis savininkas), sužinotos 2024 m. spalio mėn. (žr. policijos raštą), sudaro pagrindą kitaip vertinti įsiteisėjusį Teismo sprendimą, jo turinį, leidžia manyti, kad padaryta esminių įrodymų tyrimo ir vertinimo klaidų, todėl laikytina, kad terminas pateikti šį prašymą dėl proceso atnaujinimo nėra praleistas.

Vadinasi, tokiais teiginiais Pareiškėjais nori pasakyti, kad visais trimis proceso atnaujinimo pagrindais terminas prašymui dėl proceso atnaujinimo pateikti skaičiuotinas nuo 2024 m. spalio 21 d. Tačiau, teismo nuomone, tokie Pareiškėjo teiginiai vertintini kritiškai. Trijų mėnesių terminas pateikti prašymą atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu, teismo nuomone, skaičiuotinas nuo Teismo sprendimo įsiteisėjimo, kadangi Pareiškėjas, kaip minėta prieš tai, tas pačias aplinkybes, kurias Pareiškėjas teigia sužinojęs iš 2024 m. spalio 21 d. policijos atsakymo, Pareiškėjas žinojo (turėjo žinoti) bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, tuo labiau, kad 2025 m. kovo 17 d. sutikslintame policijos atsakyme nebenurodoma, kad D. Č. atsiimdamas Automobilį pateikė (duomenys neskelbtini) sutartį ir nebeminimi jokie (duomenys neskelbtini) D. Č. surašyti protokolai. Terminas pateikti prašymą atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 ir 9 punktų pagrindais, teismo nuomone, taip pat skaičiuotinas nuo Teismo sprendimo įsiteisėjimo, kadangi Pareiškėjas, susipažinęs su Teismo sprendimu, iš karto privalėjo suvokti (žinoti), jog tas Teismo sprendimas, kuriuo žalos atlyginimas priteistas ne vien tik iš atsakovo D. Č., bet ir iš Pareiškėjo solidariai su D. Č., galimai pažeidžia jo interesus, kiek tai susiję su į bylos nagrinėjimą neįtrauktu asmeniu (kuris, teismo nuomone, net neturėjo būti įtrauktas į bylą), tiek ir su teisės normų taikymo klaidomis (kurių, teismo nuomone, Teismo sprendime net nepadaryta).

Teismo vertinimu, Pareiškėjas byloje taip pat nenurodė jokių pagrįstų aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą daryti išvadą, jog jis terminą kreiptis į teismą dėl proceso atnaujinimo jis praleido dėl svarbių priežasčių ir egzistuoja pagrindas šį terminą atnaujinti, tuo labiau, kad, nepagrįstai teigdamas, jog tas terminas nepraleistas, jo net neprašė atnaujinti. Pareiškėjas, į teismą su prašymu dėl proceso atnaujinimo kreipęsis beveik po pusantrų metų, trijų mėnesių terminą pateikti prašymą dėl proceso atnaujinimo praleido ženkliai, toks ilgas termino praleidimas negali būti laikomas pagrįstu.

Nustačius, kad Pareiškėjo prašyme nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo atnaujinti procesą, be to, nustačius, kad yra praleistas trijų mėnesių terminas tokiam prašymui pateikti, teismas sprendžia, kad egzistuoja pagrindas neatnaujinti proceso civilinėje byloje Nr. e2-3508-986/2023.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies.

Pareiškėjas prašė teismo priteisti jo turėtas bylinėjimosi išlaidas už suteiktas teisines paslaugas.

Pareiškėjo prašymą atmetus, jo turėto išlaidos nepriteistinos.

Procesinių dokumentų įteikimo išlaidos nesusidarė, todėl jų atlyginimo klausimas nesprendžiamas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–291 straipsniais, 370 straipsnio 3 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atmesti pareiškėjo prašymą ir atsisakyti atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2-3508-986/2023.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmus Jonavoje.