Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jelena Šiškina, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjusi pareiškėjų Stanislovo K. V. ir O. V. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 13 d. nutarties civilinėje byloje pagal Stanislovo K. V. ir O. V. prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-796-803/2011,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šio apeliacinio objekto nulemtus nagrinėjimo tvarkos ypatumus (CPK 338 straipsnis). Absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 320 straipsnis, 338 straipsnis).

Nagrinėjamu atveju kilo ginčas dėl teismo nutarties, kuria atsisakyta atnaujinti terminą pareiškimui dėl proceso atnaujinimo paduoti, taip pat atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto, 3 punkto pagrindu, teisėtumo ir pagrįstumo.

CPK 368 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prašymas atnaujinti procesą gali būti pateikiamas per tris mėnesius nuo tos dienos, kurią jį pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą. Prašymas atnaujinti procesą negali būti teikiamas, jeigu nuo sprendimo ar nutarties įsiteisėjimo praėjo daugiau kaip penkeri metai, o šio Kodekso 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte nurodytu atveju – jeigu nuo sprendimo ar nutarties įsiteisėjimo praėjo daugiau kaip vieneri metai (CPK 368 straipsnio 2 dalis). Pagal CPK 370 straipsnio 3 dalį teismas, nagrinėdamas teismo posėdyje prašymą atnaujinti procesą, sprendžia dėl prašymo pagrįstumo, t. y. patikrina, ar prašymas atnaujinti procesą paduotas nepažeidus CPK 368 straipsnyje nustatyto termino ir ar pagrįstas CPK 366 straipsnio 1 dalyje įtvirtintais pagrindais. Šioje prašymo atnaujinti procesą nagrinėjimo stadijoje sprendžiama, ar iš tiesų yra bent vienas iš įstatymo nustatytų pagrindų procesui byloje atnaujinti, tiriami su tuo susiję įrodymai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-192/2011; 2014 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-360/2014; kt.).

Iš civilinėje byloje esančių duomenų nustatyta, jog Vilniaus miesto 1-os apylinkės teisme buvo išnagrinėta civilinė byla Nr. 2-796-803/2011 pagal ieškovo UAB „SEB lizingas“ ieškinį atsakovams UAB „Projektų grupė“, UAB „Patalpų valymo ir priežiūros centras“, UAB „Kaišiadorių komunalininkas“, O. V. ir Stanislovui K. V. dėl skolos priteisimo. Kaip nustatyta iš byloje esančių duomenų, Stanislovas K. V. ir O. V. į bylą buvo įtraukti solidariais atsakovais dėl to, jog 2006-10-12 sutartimi laidavo už UAB „Projektų grupė“ prievoles ieškovui UAB „SEB lizingas“. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2011 m. vasario 7 d. sprendimu priteisė ieškovo UAB „SEB lizingas“ naudai iš atsakovų UAB „Projektų grupė“, Stanislovo K. V., O. V., UAB „Patalpų valymo ir priežiūros centras“ ir UAB „Kaišiadorių komunalininkas“ solidariai 2007,96 Lt skolos, 12743,86 delspinigių, 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos (14751,82 Lt) nuo bylos iškėlimo teisme (2009-06-18) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 450,56 Lt bylinėjimosi išlaidų. Vykdymo procese visa skola buvo sumokėta atsakovo UAB „Patalpų valymo ir priežiūros centras“.

Pareiškėjai 2015-08-05 kreipėsi į teismą su prašymu dėl proceso atnaujinimo CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktų pagrindu.

Apeliantų argumentai yra nepagrįsti ir nenuoseklūs. Viena vertus, jie teigia, jog pirmosios instancijos teisme juos atstovavęs advokatas nepatikėjo jų teiginiais apie suklastotus parašus, t. y. pareiškėjai pripažįsta jau tuo metu žinoję ir nurodę savo advokatui apie suklastotus parašus. Kita vertus, teigia, jog būtent dėl to, jog tikėjo advokatu ir jo pasirinktu gynybos būdu, nežinojo apie savo parašų suklastojimą. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad pareiškėjai apie suklastotus parašus žinojo bylos nagrinėjimo metu, tuo labiau, kad ir ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas 2013-04-05 būtent pačių pareiškėjų iniciatyva. Nežiūrint į tai, net ir išnagrinėjus bylą bei priteisus iš pareiškėjų solidariai skolą, jie priimto sprendimo neskundė. Dėl to nepagrįstas pareiškėjų teiginys, jog terminas pareiškimui dėl proceso atnaujinimo skaičiuotinas nuo 2015-06-29, t. y. kai jie gavo atsakymą iš prokuratūros apie ikiteisminio tyrimo sustabdymą. Be to, grafologinės ekspertizės aktas buvo surašytas 2014-02-25, todėl ir tuo metu pareiškėjams buvo žinoma apie parašus.

Pareiškėjai, vadovaudamiesi kasacinio teismo praktika teigia, jog byloje susiklostė išskirtinė teisinė situacija, lemianti pagrindą atnaujinti pareiškėjams praleistą terminą kreiptis į teismą prašant atnaujinti procesą byloje. Pirma, pareiškėjai visiškai nenurodė jokių argumentų ar požymių, dėl kurių galima būtų konstatuoti išskirtinės teisinės situacijos buvimą nagrinėjamoje byloje. Antra, teismams sprendžiant bylas precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, t. y. precedentas kaip teisės aiškinimo taisyklė taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė, kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas. Atskirajame skunde nurodytos kasacinio teismo bylos (Nr. 3K-3-514/2013, Nr. 3K-3-307/2009, Nr. 3K-3-392/2014) savo faktinėmis aplinkybėmis nėra identiškos nagrinėjamai bylai, todėl neturi res judicata bei prejudicinių galių šioje byloje. Be to, nurodytose Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus nutartyse nepateikta išaiškinimų, į kuriuos nurodo apeliantai, būtent – kad pareiškėjams tiesiogiai nedalyvaujant išspręstoje byloje terminas pareiškimui dėl proceso atnaujinimo paduoti atnaujintinas. Lygiai taip pat, vien tai, kad pirmosios instancijos teisme bylą pareiškėjai vedė per advokatą negali būti prilyginama jų tiesioginiam nedalyvavimui procese (CPK 51 straipsnio 1-2 dalys).

Iš to matyti, jog deklaratyvūs bei prieštaringi apeliantų teiginiai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų dėl CPK 368 straipsnio 1 dalyje numatyto termino praleidimo priežasčių ir todėl pagrįstai netenkino jų prašymo šį terminą atnaujinti. Iš atskirajame skunde pačių pareiškėjų išdėstytų aplinkybių bei teiginių matyti, jog jie, nepaisant to, kad buvo atstovaujami profesionalaus advokato, nebuvo aktyvūs ir laiku nesiėmę ginti savo teisių, o dėl proceso atnaujinimo iš esmės kreipėsi tik po to, kai ieškovas UAB „SEB lizingas“ inicijavo kitą civilinę bylą. Vertinant proceso atnaujinimo galimybę, svarbu nustatyti, ar proceso atnaujinimo siekiantys asmenys neturi galimybių ginti savo pažeistų teisių ir teisėtų interesų kitais teismų procesinių sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės būdais naudotis instancine teismų sistema, todėl proceso atnaujinimas yra vienintelė šių asmenų galimybė ginti savo teises ir teisėtus interesus. Tačiau neįtraukti į bylą asmenys turėtų nepiktnaudžiauti šiuo institutu, jų veiksmai turėtų atitikti civiliniame procese įtvirtintus koncentracijos ir ekonomiškumo principus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. vasario 22 d. Teismų praktikos taikant įstatymus dėl proceso atnaujinimo užbaigtose civilinėse bylose aktualūs klausimai Nr. 1-2007. Teismų praktika. 2007, 26). Nagrinėjamuoju atveju pareiškėjai, kaip minėta, savo teisių bylą nagrinėjant pirmosios instancijos instancijos teisme aktyviai neginė ir savo parašų laidavimo sutartyje nekvestionavo, priimto sprendimo neskundė, o dabartiniu metu ieškovo iškeltoje kitoje byloje savo teises bei interesus gali ginti pasinaudodami CPK suteiktomis priemonėmis ir būdais.

Aukščiausiasis Teismas ne vieną kartą kasacine tvarka išnagrinėtose bylose yra pažymėjęs, kad proceso atnaujinimas negali būti naudojamas kaip priemonė dar kartą pasibylinėti ar vilkinti įsiteisėjusių teismų sprendimų vykdymą. Dėl šios priežasties, užtikrinant teismų pareigą neleisti, kad įrodinėjimo procesas būtų begalinis, ir siekiant pagrindinių civilinio proceso tikslų (CPK 2 straipsnis) – kaip galima greitesnio bylos užbaigimo, atkuriant teisinę taiką tarp šalių, proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo (CPK 7 straipsnis), teismui yra svarbu atsižvelgiant į proceso atnaujinimo paskirtį tiksliai ir neabejotinai nustatyti pagrindų procesui atnaujinti buvimą, nagrinėti prašymus atnaujinti procesą taip, kad tai nepavirstų pakartotiniu bylos nagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-647/2005; 2008 m. sausio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-57/2008; kt.). Proceso atnaujinimo instituto tikslai reikalauja, kad teismas proceso atnaujinimą reglamentuojančias teisės normas taikytų ne formaliai, o atsižvelgdamas į šio instituto paskirtį ir įstatymų leidėjo ketinimus. Dėl to bet kuris pareiškėjo nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas privalo būti analizuojamas visų bylos aplinkybių kontekste, siekiant atsakyti į klausimą, ar pareiškėjo nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas leidžia protingai abejoti byloje priimtų teismo sprendimų teisėtumu ir pagrįstumu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-183/2001; 2009 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-572/2009).

Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog pareiškėjai neturi teisės kreiptis į teismą su prašymu dėl proceso atnaujinimo CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu. CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad procesas gali būti atnaujinamas jeigu paaiškėja aplinkybių, kurios nebuvo žinomos ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu. CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu inicijuoti bylos proceso atnaujinimą gali dalyvavęs bylos nagrinėjime asmuo, t. y. proceso dalyvis, kuris dėl objektyvių, nuo jo nepriklausančių priežasčių neturėjo esminės informacijos apie atitinkamas bylos aplinkybes ir todėl negalėjo jomis remtis, tai nulėmė galbūt neteisingo sprendimo priėmimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2009 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-108/2009). Atsižvelgiant į nustatytas faktines aplinkybes, jog pareiškėjai civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „SEB lizingas“ buvo įtraukti į bylos nagrinėjimą atsakovais, teikė procesinius dokumentus ir buvo atstovaujami advokato, kuriam, pačių pareiškėjų teigimu, buvo pareiškę apie savo suklastotus parašus, tačiau šis jais nepatikėjo, patys dar 2013 m. pradžioje kreipėsi dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog pareiškėjai neturi teisės remtis CPK 336 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu, kadangi jiems bylos nagrinėjimo metu buvo žinomos aplinkybės apie parašus laidavimo sutartyje.

Pareiškėjai buvo nurodę ir kitą proceso atnaujinimo pagrindą, numatytą CPK 366 straipsnio 1 dalies 3 punkte, t. y., kad tik 2014-02-25 ekspertizės aktu patvirtintas jų parašų laidavimo sutartyje netikrumas. Procesas šiuo pagrindu gali būti atnaujinamas tuomet, kai „įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustatyti žinomai melagingi šalies ar trečiojo asmens paaiškinimai, liudytojo parodymai, žinomai melaginga eksperto išvada, žinomai neteisingas vertimas, dokumentų arba daiktinių įrodymų suklastojimas, dėl kurių priimtas neteisėtas arba nepagrįstas sprendimas“. Dėl to pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisingai konstatavo, kad ikiteisminio tyrimo metu atlikta ekspertizė nesudaro pagrindo proceso atnaujinimui. Tokia išvada yra visiškai pagrįsta ir teisinga, kadangi veiksmai, atliekami ikiteisminio tyrimo metu, nelaikytini baudžiamosios bylos išnagrinėjimu teisme, ir juos atlieka ne teismas, o BPK nustatytų ikiteisminio tyrimo įstaigų pareigūnai ir prokuroras. Be to, ikiteisminio tyrimo metu surinkta medžiaga bei nustatytos aplinkybės negali būti laikomi prejudiciniais faktais, kol nėra patvirtinti įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu. Papildomai, kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog civilinei bylai prejudicinę reikšmę turi ne visi, o tik tam tikri faktai, nurodyti įsiteisėjusiame teismo nuosprendyje, priimtame baudžiamojoje byloje. Civilinę bylą dėl nusikalstamų nuteisto asmens veiksmų civilinių teisinių padarinių nagrinėjančiam teismui nereikia iš naujo nustatyti, ar buvo atlikti veiksmai, konstatuoti nuosprendyje, ir ar juos atliko nuteistasis. Tuo tarpu kiti nuosprendyje nurodyti faktai neturi civilinei bylai prejudicinės galios (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-261/2007). Galiausiai, kaip matyti iš pareiškėjų pateiktos medžiagos, grafologinė ekspertizė ikiteisminio tyrimo byloje buvo atlikta ne ikiteisminio tyrimo institucijų sprendimu, bet pačių pareiškėjų iniciatyva ir nėra jokių duomenų, kad ji būtų pripažinta ikiteisminio tyrimo metu surinktos medžiagos dalimi. Tuo tarpu minėtame nutarime sustabdyti ikiteisminį tyrimą konstatuota, jog „tyrimo metu nepavyko nustatyti 2006-10-12 [laidavimo] sutarties originalo buvimo vietos, todėl šiuo atveju nėra objektyvių galimybių atlikti rašysenos tyrimą, siekiant nustatyti S. K. V. ir O. V. parašų autentiškumą“. Atsižvelgdamas į tai, kas aukščiau išdėstytą, apeliacinės instancijos teismas taip pat konstatuoja, kad teismas neturi pagrindo remtis pareiškėjų pateiktu ekspertizės aktu bei pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, jog pareiškėjai klaidingai interpretuoja CPK 366 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytą pagrindą atnaujinti procesą.

Pareiškėjai nepagrįstai ginčija teismo išvadą, kad proceso atnaujinimas nesukurs pareiškėjams jokių realių teisinių pasekmių. Skundžiamoje nutartyje pirmosios instancijos teismas pagrįstai, jog patys apeliantai pripažino, kad proceso atnaujinimas nesukurs jiems jokių realių teisinių pasekmių. Tokią išvadą darytina iš apeliantų prašyme išdėstytų teiginių jog turtiniu atžvilgiu sprendimo vykdymas jiems įtakos neturėjo, visą priteistą sumą apmokėjo jų sūnaus valdoma įmonė, jiems taikytos laikinosios priemonės buvo panaikintos, įrodymų paneigti priimto sprendimo pagrįstumą jie neva neturėjo, todėl ir paties sprendimo neskundė.

Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos skundžiamos nutarties pagrįstumui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo visiems motyvams ar esminei jų daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).

Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino bei taikė civilinio proceso teisės normas, reglamentuojančias procesinių terminų atstatymą bei proceso atnaujinimą, ir priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį, kurią naikinti ar keisti atskirojo skundo argumentais nėra teisinio pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas), todėl atskirasis skundas netenkintinas.

Kadangi pirmosios instancijos teismas prašymo dėl proceso atnaujinimo nepriėmė, todėl pareiškėjams nekilo prievolės sumokėti žyminį mokestį.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336?339 straipsniais, teismas

nutaria:

palikti nepakeistą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 13 d. nutartį.