Kauno apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro ieškinį atsakovams D. Č. ir A. P. dėl nuostolių atlyginimo regreso tvarka.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ieškovas Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras prašo priteisti solidariai iš atsakovų D. Č. ir A. P. 6 018,91 Eur nuostolių atlyginimą regreso teise, 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2022 m. balandžio 14 d. Kėdainių m., dėl atsakovo D. Č., vairavusio atsakovui A. P. priklausančią transporto priemonę BMW 530D, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kaltės įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo apgadinta transporto priemonė BMW SERIE 3, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir namo tvora. Kadangi minėto eismo įvykio metu transporto priemonė BMW 530D, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nebuvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, AB „Lietuvos draudimas", veikdama ieškovo vardu, atsižvelgdama į nukentėjusiojo asmens prašymą bei vadovaudamasi Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo nuostatomis, nustatė eismo įvykio metu padarytos žalos dydį dėl sugadintos transporto priemonės BMW SERIE 3, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir atlygino ją, išmokėdama 3 980,01 EUR dydžio draudimo išmoką, o ieškovas kompensavo AB „Lietuvos draudimas" išmokėtą 3 980,01 Eur draudimo išmoką. Taip pat ADB „Gjensidige", veikdama ieškovo vardu, atsižvelgdama į nukentėjusiojo asmens prašymą bei vadovaudamasi Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo nuostatomis, nustatė eismo įvykio metu padarytos žalos dydį dėl apgadintos tvoros ir atlygino ją, išmokėdama 2 038,90 Eur dydžio draudimo išmoką, o ieškovas kompensavo ADB „Gjensidige" išmokėtą 2 038,90 Eur draudimo išmoką. Dėl eismo įvykio metu padarytos žalos jo išmokėtas sumas turi grąžinti atsakingas už žalos padarymą asmuo arba asmuo, neįvykdęs pareigos sudaryti transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį. Kadangi ji nėra atlyginta, ją prašo priteisti solidariai iš atsakovų.

Ieškovas palaikė savo procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus ir reikalavimus, bylą prašė nagrinėti jo atstovui teismo posėdžiuose nedalyvaujant.

Atsakovas A. P. pateikė atsiliepimą į ieškinį, su juo dėl jam keliamų reikalavimų nesutiko ir prašė ieškinį šioje dalyje atmesti. Nurodė, kad jis automobilį BMW 530D, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), įsigijo 2021 m. vasario mėnesį. Jis tuo metu, kol naudojosi automobiliu, vykdė nustatytą teisinę pareigą apdrausti transporto priemonės valdytojo civilinę atsakomybę. 2022 m. sausio mėnesį jis perleido automobilį savo pažįstamam asmeniui M. Ž., kuris 2022 m. kovo 8 d. pardavė jį atsakovui D. Č. Nuosavybės pasikeitimą VĮ „Regitra“ turėjo deklaruoti ir pirkėjas, ir pardavėjas, konkrečiai pirkėjas per 5 darbo dienas nuo sandorio sudarymo, o pardavėjas per 5 darbo dienas nuo pirkėjo duomenų pateikimo. Tačiau atsakovas D. Č. nevykdė pareigos deklaruoti nuosavybės pasikeitimo, todėl jis negalėjo patvirtinti pasikeitusių duomenų, nepaisant to, jog du kartus buvo atvykęs į VĮ „Regitra“. Po to, kai jis gavo pranešimus sumokėti baudas už kelių eismo taisyklių pažeidimus (kuriuos tikėtina padarė atsakovas D. Č.), jis kreipėsi į policiją informuodamas, kad nebėra šios transporto priemonės savininkas. Jis niekaip nėra susijęs su atsakovu D. Č., šio asmens nepažįsta. Tikrasis automobilio savininkas yra D. Č., jis tokiu buvo eismo įvykio metu ir privalėjo drausti automobilį privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu.

Teismo posėdžio metu atsakovo A. P. atstovas advokatas Audrius Saulėnas su ieškiniu dėl jo atstovaujamajam keliamų reikalavimų nesutiko, ieškinį šioje dalyje prašė atmesti. Nurodė, kad neginčija faktinių aplinkybių, susijusių su D. Č. padarytu eismo įvykiu, juo padarytos žalos, jos dydžio paskaičiavimo pagrįstumo ir atlyginimo. Vieša registracija nesukuria nepaneigiamos nuosavybės teisės prezumpcijos. Faktiškai atsakovas A. P. eismo įvykio metu nebebuvo automobilio savininkas ir neturėjo pareigos jo drausti civilinės atsakomybės draudimu. Pirmiausia atsakovas automobilį perleido savo pažystam asmeniui M. Ž., kuris vėliau jį pardavė atsakovui D. Č. Žala buvo padaryta išimtinai atsakovo D. Č. veiksmais. A. P. tikėjosi, kad automobilio perleidimo faktą įregistruos pirkėjas. Pradėjus ateiti baudoms už padarytus kelių eismo taisyklių pažeidimus, jis kreipėsi į policiją, aiškino, kad jis nebėra savininkas. Duomenų, kad A. P. dėl to kreipėsi į policiją, nors dėl to su atstovaujamuoju ir buvo sutarta, atsakovas A. P. jam nėra pateikęs. Žala nėra padaryta kelių asmenų bendrais veiksmais, eismo įvykis padarytas D. Č., kuris ir yra atsakingas. Įstatyminės nuostatos formuluotė „arba“ nereiškia, kad žalą turi atlyginti ir A. P. Jokių rašytinių įrodymų, susijusių su automobilio perleidimu kitiems asmenims, civilinės atsakomybės draudimu, po automobilio perleidimo už su šios transporto priemonės vairavimą skirtomis baudomis ir kreipimąsi dėl to į policiją neturi, jo atstovaujamasis su juo visiškai nebendradarbiauja (yra „pradingęs“, su juo susisiekti jis negali). Jo turimomis žiniomis buvo sudaryta rašytinė pirkimo-pardavimo sutartis 2022 m. kovo 8 d. M. Ž. perleidžiant automobilį D. Č., ar tokia buvo sudaryta tarp D. Č. ir M. Ž. ir sausio mėnesį, jis nežino. A. P. eksploatuojant automobilį jis buvo draustas. M. Ž. yra atsakovo A. P. pažystamas, automobilio perleidimą jam galimai nepasirašant sutarties galima paaiškinti jo nerūpestingumu, žinių neturėjimu. Atsakovas A. P. su D. Č. nėra pažystamas.

Atsakovas D. Č. atsiliepimo į ieškinį nepateikė, į teismo posėdį neatvyko. Teismui atsakovo A. P. atstovo prašymu jo dalyvavimą pripažinus būtinu ir jam neatvykus į teismo posėdį, 2023 m. gegužės 24 d. nutartimi buvo paskelbta jo paieška. Paieškai nedavus rezultatų (teismas paiešką vykdančios institucijos buvo informuotas, kad D. Č. nerastas, jo dabartinė buvimo vieta nežinoma), teismas sprendė bylą nagrinėti toliau jam nedalyvaujant. Teismas pažymi, kad civiliniame procese paprastai netaikomos priverstinio persekiojimo priemonės, o bylos nagrinėjamos laikantis rungimosi ir dispozytivumo principų. Taigi atsakovas D. Č. yra laisvas disponuoti jam priklausančiomis procesinėmis priemonėmis ir teismo procese nedalyvavo savo nuožiūra.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Byloje nustatyta, kad 2022 m. balandžio 14 d. Kėdainiuose, Eglių ir A. Kanapinsko gatvių sankryžoje, dėl atsakovo D. Č. vairavusio transporto priemonę BMW 530D, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), (toliau ir Automobilis) kaltės (reikalavimo duoti kelią nevykdymas važiuojant per sankryžą) įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo apgadinta pagrindiniu keliu važiavusi transporto priemonė BMW SERIE 3, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), taip pat gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), tvora. Kadangi eismo įvykio metu transporto priemonė BMW 530D, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nebuvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, dėl eismo įvykio metu padarytos žalos atlyginimo į ieškovą kreipėsi transporto priemonę BMW SERIE 3, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairavęs asmuo – automobilio savininkas O. P., taip pat apgadinto turto – tvoros, esančios (duomenys neskelbtini), savininkė L. G. AB „Lietuvos draudimas", veikdama ieškovo vardu, atsižvelgdama į nukentėjusiosios O. P. prašymą, nustatė eismo įvykio metu padarytos žalos dydį dėl sugadintos transporto priemonės BMW SERIE 3, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir ją atlygino, išmokėdama šiai nukentėjusiajai 3 980,01 Eur dydžio draudimo išmoką. Taip pat ADB "Gjensidige", veikdama ieškovo vardu, atsižvelgdama į nukentėjusiojo asmens L. G. prašymą, nustatė eismo įvykio metu padarytos žalos dydį dėl apgadintos tvoros ir ją atlygino, išmokėdama 2 038,90 Eur dydžio draudimo išmoką. Ieškovas vykdydamas Paslaugų teikimo sutarčių su AB „Lietuvos draudimas“ ir ADB „Gjensidige" nuostatas, kompensavo draudimo bendrovių išmokėtas 3 980,01 Eur ir 2 038,90 Eur draudimo išmokas. Ieškovas 2022 m. kreipėsi į atsakovus su pretenzijomis dėl nuostolių atlyginimo regreso tvarka, tačiau byloje duomenų, kad atsakovai iki ieškovo kreipimosi į teismą dienos būtų atlyginę žalą (sumokėję išmokėtas sumas), nėra.

A. A. P. (per atstovą) neginčijo faktinių aplinkybių, susijusių su atsakovo D. Č. padarytu eismo įvykiu, juo padarytos žalos, jos dydžio paskaičiavimo pagrįstumo ir atlyginimo. Tačiau atsakovo A. P. atstovo nuomone vieša registracija nepatvirtina jo atstovaujamo nuosavybės teisės į Automobilį, nes jis Automobilį eismo įvykio metu jau buvo perleidęs, todėl neturėjo pareigos jo drausti civilinės atsakomybės draudimu ir jo atsakomybė dėl to prieš ieškovą nekyla. Taigi byloje ginčas kilo dėl tik dėl to, ar atsakovui A. P. kyla atsakomybė dėl to, kad atsakovo D. Č. vairuotas Automobilis nebuvo apdraustas transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Taip pat nėra ginčo dėl aplinkybių, kad eismo įvykio metu Automobilis nebuvo apdraustas transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, o Automobilio savininkas nuo 2021 m. gegužės 7 d. VĮ „Regitra“ duomenų bazėje buvo nurodytas (išviešintas) atsakovas A. P. (1 t., b. l. 7, 99-100).

Visų pirma teismas pažymi, kad pagal kasacinio teismo praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. birželio 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-325/2008) automobilio savininko atsakomybė ieškovui atsiranda ne dėl žalos padarymo, bet dėl to, kad jis neįvykdė Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau TPSVCAPD) 4 straipsnio 1 dalies, numatančios kad transporto priemonė, kurios įprastinė buvimo vieta yra Lietuvos Respublikos teritorijoje, privalo būti apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu tol, kol ji yra įregistruota. Pareiga sudaryti draudimo sutartį yra nustatyta savininkui (TPSVCAPD 4 straipsnio 2 dalis, 43 straipsnio 2 dalis). Transporto priemonės nedraudimas tuo atveju, kai ją privaloma apdrausti, tokios transporto priemonės perdavimas naudoti ir jos naudojimas yra tyčiniai draudžiamųjų ir imperatyviųjų teisės normų reikalavimų pažeidimai.

Daikto įregistravimas atitinkamame registre savaime nereiškia, jog tik jį įregistravęs asmuo yra to daikto savininkas; kai asmuo, kurio vardu registre yra įregistruotas automobilis, įrodo, jog jį yra pardavęs, tai tokio automobilio savininkas yra jį pirkęs asmuo, nepriklausomai nuo to, ar šis asmuo jį įregistravo ar jo neįregistravo Kelių transporto priemonių registre. Vertinant viešo registro informaciją trečiųjų asmenų požiūriu svarbus aspektas – trečiųjų asmenų teisių ir teisėtų lūkesčių apsauga. Būtent tokia yra esminė viešo registro funkcija, nes tretieji asmenys, esant teisiniams santykiams su transporto priemonių savininkais, be registro duomenų, dažniausiai neturi daugiau informacijos apie tai, kam nuosavybės teise priklauso neapdrausta transporto priemonė, kurią valdant eismo įvykio kaltininkui, Draudikų biurui kyla pareiga nukentėjusiajam atlyginti patirtus nuostolius. Registro duomenys Draudikų biurui leidžia tik identifikuoti galimą atsakovą TPVCAPDĮ 23 straipsnio 1 dalies prasme, bet nesukuria nepaneigiamos nuosavybės teisės prezumpcijos ir neužkerta kelio atsakovui ginčyti savo materialinio ir procesinio subjektiškumo dėl nuosavybės teisių į transporto priemonę (2018 m. balandžio 18 d. Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutarties civilinėje byloje 3K-3-157-421/2018, 30 punktas). Įstatymas nenustato privalomos motorinių transporto priemonių pirkimo-pardavimo sutarties teisinės registracijos; transporto priemonės savininkai pasikeičia jų tarpusavio sudarytos sutarties, bet ne registracijos pagrindu; automobilio pirkimo–pardavimo sutartis yra nuosavybės teisės įgijimo pagrindas, o automobilio perdavimas šios sutarties pagrindu yra jo įgijimo nuosavybėn momentas; viešo registro duomenys Draudikų biurui leidžia tik identifikuoti galimą atsakovą TPVCAPDĮ 23 straipsnio 1 dalies prasme, bet nesukuria nepaneigiamos nuosavybės teisės prezumpcijos; viešo registro informacija apie transporto priemonės savininką paneigiama teismo sprendimu (31 punktas). Kai asmuo, kurio vardu registre yra įregistruotas automobilis, įrodo, jog jį yra pardavęs, tai tokio automobilio savininkas yra jį pirkęs asmuo, nepriklausomai nuo to, ar šis asmuo jį įregistravo ar neįregistravo Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registre (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje 3K-7-309/2010).

Įrodinėti turinčias reikšmės civilinėje byloje aplinkybes (įrodinėjimo dalyką) yra šalių ir kitų dalyvaujančių byloje asmenų ir teisė, ir pareiga. Šias teises ir pareigas minėti asmenys įgyvendina nurodydami teisiškai reikšmingas aplinkybes, rinkdami ir pateikdami teismui įrodymus bei dalyvaudami juos tiriant ir vertinant. Civiliniame procese vyraujantis rungimosi principas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau CPK) 12 straipsnis)), be kita ko, suteikia teisę (kartu – procesinę pareigą) šalims ne tik įrodinėti aplinkybes, kuriomis jos remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, bet ir teikti įrodymus, paneigiančius kitos šalies įrodinėjamas aplinkybes. Įstatymų leidėjas nustatė ne tik įrodinėjimo pareigas, bet ir jų paskirstymo taisykles, kurių bendriausios yra suformuluotos CPK 12, 178 ir 179 straipsniuose. Įrodinėjimo pareiga pagal šias taisykles tenka tam, kas teigia – ieškovui reikia įrodyti ieškinio, atsakovui atsikirtimų faktinį pagrindą.

Teismas atsižvelgdamas į atsiliepimo į ieškinio turinį, skirdamas bylą nagrinėti parengiamajame teismo posėdyje nutartimi pasiūlė atsakovui A. P. pateikti visus įrodymus, susijusius transporto priemonės BMW 530D, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisių perleidimu ir šios aplinkybės išviešinimu, taip pat jo pranešimus Kelių policijai (CPK 179 straipsnio 1 dalis; 2 t., b. l. 112). Atitinkamai atsakovui (per atstovą) tiek parengiamojo, tiek ir teismo posėdžio metu, buvo siūloma teikti rašytinius įrodymus, susijusius su Automobilio perleidimu, jo civilinės atsakomybės draudimu, po Automobilio perleidimo už su šios transporto priemonės vairavimą skirtomis baudomis ir kreipimąsi dėl to į atsakingas institucijas. Tačiau jokie rašytiniai įrodymai, reikšmingi šiai bylai, A. P. ar jo atstovo nebuvo pateikti. Be to teismas tenkino atsakovo A. P. atstovo prašymą liudytoju apklausti galimai Automobilį prieš atsakovą D. Č. įsigijusį asmenį M. Ž. (kurio tikslūs duomenys byloje nebuvo nurodyti), ir kurio atvykimą apklausai įsipareigojo užtikrinti atsakovas A. P.; taip pat buvo išnaudotos visos priemonės D. Č. atvykimui į teismo posėdį užtikrinti, siekiant patvirtinti arba paneigti atsakovo atstovo nurodomas aplinkybes dėl rašytinės formos pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo (nurodė, kad ją atsakovas D. Č. galimai turi). Taigi į bylą, atsakovui vykdant įrodinėjimo pareigą, be atsakovo atstovo advokato Audriaus Saulėno paaiškinimų nebuvo pateikta visiškai jokių leistinų, tiek tiesioginių, tiek ir netiesioginių įrodymų, kurie leistų paneigti išviešintą Automobilio nuosavybės teisės prezumpciją. Teismas pažymi, kad atsakovo atstovo paaiškinimų negalima vertinti kaip pakankamų Automobilio pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo faktui konstatuoti jau vien dėl to, kad motorinės transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartys turi būti sudaromos paprasta rašytine forma (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau CK) 1.73 straipsnio 11 dalis)), o tokios formos nesilaikymas riboja šalių teisę, kai kyla ginčas dėl sandorio sudarymo, remtis liudytojų parodymais ir šį faktą įrodyti (CK 1.93 straipsnio 2 dalis). Taigi atsakovas jokiais leistinais įrodymais D. Č. nepaneigė viešajame registre (VĮ „Regitra“) nurodytos informacijos apie transporto priemonės savininką, t. y. kad Automobilio savininkas eismo įvykio metu buvo ne jis, o atsakovas D. Č. (CPK 178, 185 straipsniai).

Transporto priemonių draudimą reglamentuoja TPVCAPDĮ. Šio įstatymo tikslas – nustatyti transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sistemos funkcionavimo teisinius pagrindus ir principus. Vienas transporto priemonių draudimo bruožų yra jo privalomumas. Tokiu draudimu siekiama užtikrinti nukentėjusiųjų nuo transporto priemonių ir asmenų, naudojančių jas, turtines teises ir interesus. Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo santykių teisiniu reglamentavimu sukurta tokia dėl transporto priemonės poveikio per eismo įvykį nukentėjusių trečiųjų asmenų teisių į nuostolių atlyginimą apsaugos sistema, pagal kurią, atsiradus transporto priemonės valdytojo civilinei atsakomybei dėl žalos nukentėjusiam trečiajam asmeniui, žalos atlyginimo išmokos mokamos nepriklausomai nuo to ar transporto priemonės valdytojo civilinė atsakomybė dėl žalos padarymo atsirado naudojant apdraustą ar pažeidžiant transporto priemonės savininkui įstatymo nustatytą pareigą privalomai drausti – neapdraustą transporto priemonę. Pagal TPVCAPDĮ įtvirtintą teisinį reglamentavimą tuo atveju, kai žala padaroma neapdrausta transporto priemone, draudimo išmoką dėl per eismo įvykį padarytos žalos nukentėjusiems tretiesiems asmenims išmoka Draudikų biuras (17 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais nepadarytų kitam asmeniui žalos. Žalą, padarytą asmeniui, turtui privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo (CK 6.263, 6.270 straipsniai). Atlyginęs kito asmens padarytą žalą asmuo turi į padariusį žalą asmenį regreso teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo (CK 6.280 straipsnis). Kadangi ieškovas vadovaudamasis į bylą pateiktų Paslaugų teikimo sutarčių pagrindu kompensavo draudimo bendrovių nukentėjusiesiems išmokėtas sumas, todėl vadovaujantis TPVCAPDĮ 23 straipsnio nuostatomis įgijo atgręžtinio reikalavimo teisę į atsakingą už eismo įvykio metu padarytą žalą transporto priemonės vairuotoją bei asmenį, neįvykdžiusio įstatyme numatytos pareigos apdrausti savo ir kitų asmenų civilinę atsakomybę valdant atitinkamą transporto priemonę, t. y. į abu atsakovus, kurie prieš ieškovą atsako solidariai (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių 2008 m. birželio 16 d. nutartis Nr. 3K-3-325/2008). Atsižvelgus į išdėstytą, byloje nesant duomenų, kad ieškovui nuostoliai būtų atlyginti, ieškovo reikalavimas, kaip pagrįstas, tenkintinas – iš atsakovų ieškovui solidariai priteistina 6 018,91 Eur nuostolių atlyginimas regreso tvarka (TPVCAPDĮ 23 straipsnis, CK 6.6 straipsnis, 6.251, 6.270, 6.280, 6.1015 straipsniai, CPK 182 straipsnio 5 punktas, 187 straipsnis).

Vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 1 dalies, 6.210 straipsnio 1 dalies nuostatomis, ieškovui iš atsakovų solidariai taip pat priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Šaliai, kurios naudai priimamas sprendimas, iš kitos šalies priteisiamos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškovas šioje byloje pareikšdamas ieškinį sumokėjo 135 Eur žyminį mokestį. Ieškovo reikalavimus patenkinus visiškai, civilinio proceso normoms nenumatant solidariosios bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tarp šalių galimybės, iš atsakovų lygiomis dalimis priteistinos ieškovo turėtos bylinėjimosi išlaidos, po 67,50 Eur iš kiekvieno.

Valstybei atitinkamai iš atsakovų lygiomis dalimis priteistinos bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, po 16,60 Eur iš kiekvieno – CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 1 dalis.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti solidariai iš atsakovų D. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 6 018,91 Eur (šešių tūkstančių aštuoniolikos eurų 91 ct) nuostolių atlyginimą regreso teise ir 5 (penkių) procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2023 m. sausio 10 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ieškovui Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurui, juridinio asmens kodas 125709291, Algirdo g. 38, 03606 Vilnius, atsiskaitomosios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), AB SEB bankas.

Priteisti iš atsakovų D. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), iš kiekvieno atskirai, po 67,50 Eur (šešiasdešimt septynis eurus 50 ct) žyminio mokesčio ieškovui Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurui, juridinio asmens kodas 125709291, Algirdo g. 38, 03606 Vilnius, atsiskaitomosios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), AB SEB bankas.

Priteisti iš atsakovo D. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), iš kiekvieno atskirai, po 16,60 Eur (šešiolika eurų 60 ct) bylinėjimosi išlaidų valstybei (sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662).

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmus.