- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-06-19
- Bylos Nr.
- e2S-2017-432/2025
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Visvaldas Kazakiūnas
- Ieškovas
- Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro
- Atsakovas
- D. Č., A. P.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Visvaldas Kazakiūnas, veikdamas Kauno apygardos teismo vardu, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto (pareiškėjo) A. P. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2025-04-15 nutarties dėl proceso atnaujinimo Kauno apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-3508-986/2023 pagal ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro ieškinį dėl nuostolių atlyginimo priteisimo regreso tvarka, pareikštą atsakovams D. Č. ir A. P..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjas prašė: 1) vadovaujantis Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 366 straipsnio 1 dalies 2, 7 ir 9 punktuose įtvirtintais pagrindais, atnaujinti procesą Kauno apylinkės teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-3508-986/2023; 2) atnaujinus procesą, išnagrinėjus bylą, priimti naują sprendimą, kuriuo ieškinys būtų atmestas; 3) priteisti atsakovui bylinėjimosi išlaidas.
Šalies argumentai
2. Pareiškėjas nurodė, kad teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą Nr. e2-3508-986/2023 pagal ieškovo ieškinį dėl nuostolių atlyginimo priteisimo regreso tvarka, pareikštą atsakovams D. Č. ir A. P., 2023-07-12 sprendimu nusprendė: priteisti solidariai iš atsakovų D. Č. ir A. P. 6 018,91 Eur nuostolių atlyginimą regreso teise ir 5 (penkių) procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2023-01-10) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; priteisti iš atsakovų D. Č. ir A. P. iš kiekvieno atskirai po 67,50 Eur žyminio mokesčio ieškovui bei po 16,60 Eur bylinėjimosi išlaidų valstybei. Šis teismo sprendimas nebuvo apskųstas apeliacine tvarka, todėl yra įsiteisėjęs ir vykdomas.
3. Teismas 2023-07-12 sprendime nurodė, jog atsakovas A. P. leistinais įrodymais nepaneigė viešajame registre (VĮ „Regitra“) nurodytos informacijos apie transporto priemonės savininką, t. y., kad automobilio savininkas eismo įvykio metu buvo ne jis, o atsakovas D. Č. (CPK 178, 185 straipsniai).
Šalies argumentai
4. Pareiškėjas nurodė, jog aplinkybę, jog D. Č. disponuoja 2022-03-08 sutartimi, kurią pateikė policijai, sužinojo gavęs 2024-10-21 policijos raštą. Ši aplinkybė negalėjo būti žinoma anksčiau. Pareiškėjas buvo išvykęs į užsienį, manė, kad jo advokatas ir/ar teismas surinks duomenis, kad jo dalyvavimas nėra reikalingas ir klausimas bus išspręstas be jo dalyvavimo, tačiau nesitikėjo tokio teismo sprendimo. Supranta, kad yra ir jo paties kaltės, bet teisingumas yra daugiau nei tik formalus įstatymo taikymas, todėl šiuo atveju ši neteisinga situacija turėtų būti ištaisyta, atnaujinus procesą.
5. Procesas gali būti atnaujinamas, jeigu sprendimu teismas nusprendė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų materialiųjų teisių ar pareigų. Pareiškėjo nuomone 2023-07-12 sprendime iš esmės buvo nuspręsta dėl aplinkybių, kurios netiesiogiai susijusios su M. K., dėl to šis asmuo turėjo būti įtrauktas į procesą, bet nebuvo, o tai yra pagrindas atnaujinti bylą.
6. Pareiškėjo įsitikinimu, teismas, išnagrinėjęs minėtą bylą, nesiėmė visų priemonių, kad būtų tinkamai ištirtos ir įvertintos ginčui reikšmingos aplinkybės (pvz., imtis priemonių liudytoją pakviesti, atvesdinti ir pan.; gauti duomenis iš registrų – kuo teismas gali naudotis pagal CPK 179 straipsnio 3 dalies nuostatas ir kt.), kai buvo nurodyta, kad pareiškėjas nėra automobilio savininkas. Teismas išvadas padarė, neatlikęs išsamaus įrodymų tyrimo ir vertinimo, nesiėmęs veiksmų, kad surinktų duomenis ir jog nebūtų priimtas neteisingas ir nepagrįstas sprendimas. Teismas galėjo patikrinti registrus, kreiptis į policiją, t. y. imtis minimalių priemonių, kad nebūtų priimtas neteisingas sprendimas. Taigi, yra pagrindas procesui atnaujinti ir dėl padarytos aiškios teisės taikymo klaidos, kuri pasireiškė įrodymų vertinimo taisyklių esminiu pažeidimu.
7. Kadangi prieš priimant pirmosios instancijos teismo sprendimą nebuvo ištirtos visos tuo metu egzistavusios reikšmingos aplinkybės, tai sudaro pagrindą teigti, kad žalos atlyginimas iš pareiškėjo A. P. buvo priteistas nepagrįstai. Yra pagrindas nukrypti nuo res judicata principo ir atnaujinti procesą. Byloje galėtų būti priimtas naujas teisingas ir aplinkybes atitinkantis teismo sprendimas, kuris apgintų pareiškėją nuo nesąžiningo atsakovo D. Č. elgesio, dėl kurio iš pareiškėjo išieškoma priteista pinigų suma. Pareiškėjui A. P. padaryta žala, jis nukentėjo, tokia situacija yra nesąžininga. Prašomos bylos proceso atnaujinimas būtų proporcingas, nes taikytina priemonė atitiktų siekiamą tikslą – išvengti neteisingo (plačiąja prasme) teismo sprendimo galiojimo ir vykdymo bei asmens teisių pažeidimo.
Atsiliepimas
8. Ieškovas 2025-02-06 teismui pateikė atsiliepimą, kuriuo prašė pareiškėjo A. P. prašymą dėl proceso atnaujinimo atmesti, nes jis neįrodė nė vieno iš proceso atnaujinimo pagrindų. Pareiškėjas prašyme nenurodė naujai paaiškėjusių aplinkybių, galinčių būti pagrindu procesui atnaujinti.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
9. Kauno apylinkės teismas 2025-04-15 nutartimi pareiškėjo A. P. prašymą dėl proceso atnaujinimo atmetė ir atsisakė atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2-3508-986/2023.
Žemesnės instancijos teismas
10. Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog pareiškėjas savo poziciją dėl naujai paaiškėjusių esminių bylos aplinkybių, kurios, pasak jo, jam nebuvo ir negalėjo būti žinomos bylos nagrinėjimo metu, grindžia Kauno AVPK Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2024-10-21 raštu, kuris, pareiškėjo teigimu, patvirtina, jog atsakovas D. Č. automobiliu naudojosi, darė nusižengimus, pateikė policijai 2022-03-08 pirkimo–pardavimo sutartį, siekdamas atsiimti automobilį iš policijos, nurodydamas save kaip automobilio savininką.
11. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog iš 2024-10-21 rašto naujai nepaaiškėjo jokia esminė bylos aplinkybė, kuri nebuvo ir negalėjo būti žinoma pareiškėjui bylos nagrinėjimo teisme metu. Be to, tiek pareiškėjas, tiek jo atstovas turėjo visas galimybes bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu kreiptis su paklausimu į Kauno AVPK Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyrių, kuris jau tuomet būtų patvirtinęs tą pačią informaciją, kadangi tiek protokolai D. Č. vardu perrašyti, tiek D. Č. atsiėmęs automobilį iš PK 2022 m. antroje pusėje. Be to, pareiškėjas kaip atsakovas turėjo visas galimybes įrodymus pateikti bylą nagrinėjusiam pirmosios instancijos teismui, kuris, juos įvertinęs, būtų nusprendęs, ar atsakovas paneigė išviešintą automobilio nuosavybės teisės prezumpciją. Atsakovas, susipažinęs su pirmosios instancijos teismo sprendimu, turėjo galimybę pasinaudoti apeliacijos teise ir turimus įrodymus pateikti teismui.
12. Pareiškėjo vertinimu, procesas gali būti atnaujinamas ir jeigu sprendimu teismas nusprendė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų materialiųjų teisių ar pareigų. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad bylą nagrinėjęs teismas nenusprendė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą M. Ž. ar M. K. materialiųjų teisių ar pareigų. Pirmosios instancijos teismas konstatavo tik tai, kad A. P. „...leistinais įrodymais nepaneigė viešajame registre (VĮ Regitra) nurodytos informacijos apie transporto priemonės savininką, t. y. kad automobilio savininkas eismo įvykio metu buvo ne jis, o atsakovas D. Č..“
Šalies argumentai
13. Pareiškėjo teigimu, padaryta aiški teisės taikymo klaida pasireiškė įrodymų vertinimo taisyklių esminiu pažeidimu (CPK 179, 183, 185 straipsniai). Pareiškėjo įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas nesiėmė visų būtinų priemonių, kad būtų tinkamai ištirtos ir įvertintos visos ginčui reikšmingos faktinės aplinkybės, kai buvo nurodyta, kad pareiškėjas nėra savininkas. Pirmosios instancijos teismas neįžvelgė aiškių teisės normos taikymo klaidų, susijusių su įrodymų vertinimo taisyklių esminiu pažeidimu. Nėra pagrindo konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, padarė aiškią teisės taikymo klaidą, kuri būtų buvusi esminė ir būtų iš esmės pakeitusi šalių teisinę padėtį, iškreipusi šalių interesų pusiausvyrą. Pažymėjo, jog ši byla nėra šeimos, darbo ar kokia kita byla, kuomet bylą nagrinėjantis teismas turi teisę savo iniciatyva rinkti įrodymus, kuriais šalys nesiremia, jeigu, jo nuomone, tai yra būtina siekiant teisingai išspręsti bylą.
14. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog pareiškėjas be kita ko yra praleidęs terminą prašymui dėl proceso atnaujinimo pateikti ir neprašė jo atnaujinti.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
15. Apeliantas (pareiškėjas) pateikė atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2025-04-15 nutarties. Apeliantas prašo: 1) panaikinti skundžiamą nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – atnaujinti procesą Kauno apylinkės teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-3508-986/2023; 2) atnaujinti terminą prašymui dėl proceso atnaujinimo paduoti, jeigu būtų laikoma, kad jis buvo praleistas; 3) priteisti bylinėjimosi išlaidas.
16. Pirmosios instancijos teismas nutartyje pasisakė, jog pareiškėjas turėjo įrodymus ir juos galėjo pateikti pirmą kartą nagrinėjant civilinę bylą Nr. e2-3508-986/2023. Apeliantas su tokiu pirmosios instancijos teismo argumentu nesutinka. Nurodo, jog pareiškėjas buvo išvykęs į užsienį, manė, kad advokatas A. S. ir/ar teismas surinks visus duomenis, kad jo dalyvavimas, nagrinėjant bylą teisme, nėra būtinas ir situacija bus teisingai išspręsta be jo. Jeigu teismas būtų žinojęs šiuos faktus, teismo sprendimas būtų kitoks. Suprantama, kad yra paties pareiškėjo kaltės, kad jis laiku nesirūpino, kad į bylą būtų pateiktos žinutės, kiti įrodymai, nesinaudojo teise pateikti apeliacinį skundą, tačiau šiuo atveju susiklostė neteisinga situacija, jog A. P. turi patirti didelę žalą dėl vykstančio išieškojimo iš jo turto dėl D. Č. neteisėto elgesio ir padarytų nusižengimų.
17. Apelianto įsitikinimu, teismo sprendimas tikrai galėtų keistis ir iš naujo nagrinėjant bylą turėtų būti nustatyta, jog A. P. 2022-03-08 perleido automobilį D. Č., todėl jis negali būti laikomas solidariai atsakingu už D. Č. 2022-04-14 sukeltą eismo įvykį ir tuo automobiliu padarytą žalą. Pirmosios instancijos teismas tinkamai neįvertino, kad pareiškėjo nurodytos aplinkybės leidžia protingai abejoti teismo 2023-07-12 sprendimo teisėtumu ir pagrįstumu.
18. Apeliantas nepritaria ir pirmosios instancijos teismo išvadai, kad pareiškėjas yra praleidęs terminą prašymui dėl proceso atnaujinimo pateikti. Jei apeliacinės instancijos teismas pritartų pirmosios instancijos teismo išvadai apie tai, kad A. P. dėl proceso atnaujinimo turėjo kreiptis nuo teismo 2023-07-12 sprendimo įsiteisėjimo momento, jis prašo terminą atnaujinti.
Atsiliepimas
19. Ieškovas Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriuo prašo A. P. atskirąjį skundą atmesti ir Kauno apylinkės teismo 2025-04-15 nutartį palikti nepakeistą.
Šalies argumentai
20. Ieškovo nuomone, nėra pagrindo patenkinti A. P. prašymo atnaujinti procesą, tuo labiau – atnaujinus procesą Biuro ieškinį A. P. atmesti. Nurodo, kad atskirajame skunde nurodomi analogiški argumentai kaip ir prašyme dėl proceso atnaujinimo. Ieškovo vertinimu, A. P. nesugebėjo laiku pateikti tinkamų įrodymų apie transporto priemonės BMW 530D, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), tariamą pardavimą ir turi prisiimti dėl to kylančias pasekmes.
IV Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir motyvai
21. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl atskirojo skundo faktinių bei teisinių pagrindų.
22. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atmestas pareiškėjo (apelianto) prašymas dėl proceso atnaujinimo, yra teisėta.
23. CPK 370 straipsnis numato, jog prašymas atnaujinti procesą turi būti nagrinėjamas trimis etapais. Pirma, sprendžiamas prašymo priėmimo klausimas (CPK 370 straipsnio 1 dalis); antra, priėmus prašymą atnaujinti procesą, skiriamas teismo posėdis, kuriame sprendžiamas klausimas dėl proceso atnaujinimo byloje. Spręsdamas šį klausimą, teismas patikrina, ar prašymas atnaujinti procesą paduotas, nepraleidus CPK 368 straipsnyje nustatyto termino ir ar egzistuoja CPK 366 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti proceso atnaujinimo pagrindai (CPK 370 straipsnio 2 dalis); trečia, teismo posėdyje vyksta atnaujintos bylos nagrinėjimas iš esmės, kurio metu teismas bylą nagrinėja pakartotinai pagal bendrąsias CPK taisykles, tačiau neperžengdamas ribų, kurias apibrėžia proceso atnaujinimo pagrindai (CPK 370 straipsnio 4 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022-04-28 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-106-823/2022).
24. Įsiteisėjęs teismo sprendimas įgyja res judicata galią, jis tampa neginčytinas ir privalomas visiems fiziniams ir juridiniams asmenims bei vykdytinas visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje (CPK 18 straipsnis). Kasacinis teismas yra nurodęs, kad siekiant užtikrinti civilinių santykių raidą, kuriai būtinas stabilumas, turi būti reikalingas teisinis tikrumas, pasitikėjimas įsiteisėjusiais teismo sprendimais. Atnaujinus procesą tokiu sprendimu užbaigtoje byloje, atsiranda teisinis neapibrėžtumas, nes joje išspręsto šalių teisinės padėties klausimo sprendimas vėl tampa nežinomas, o dalyvavimas su ginčo dalyku susijusiuose santykiuose – rizikingas. Dėl to proceso atnaujinimas civilinio proceso teisės doktrinoje pripažįstamas išimtiniu būdu įsiteisėjusiems teismų sprendimams peržiūrėti, prašymai dėl proceso atnaujinimo turi būti ribojami laiku, ir res judicata galią įgijęs bei įvykdytas teismo sprendimas gali būti peržiūrėtas tik esant proceso atnaujinimo pagrindui bei tuos pagrindus taikant neformaliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007-06-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2007).
25. Procesas turi būti atnaujintas, jeigu yra pagrindas manyti, kad dėl pareiškėjo nurodytų aplinkybių, kurias jis įvardija kaip proceso atnaujinimo pagrindą, byloje priimti sprendimai gali būti neteisėti ir nepagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos teisėjų kolegijos 2004-09-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-458/2004). Teismas, spręsdamas dėl proceso atnaujinimo byloje, tik patikrina, ar yra procesinės prielaidos procesui atnaujinti, tačiau nėra įstatymo įpareigotas išsamiai išanalizuoti pateiktus įrodymus.
26. Nagrinėjamu atveju apeliantas (pareiškėjas) teisę į proceso atnaujinimą grindžia CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto ir 9 punkto nuostatomis.
27. CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta, kad procesas gali būti atnaujinamas, jei naujai paaiškėja esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu.
28. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nepaaiškėjo naujos aplinkybės, kurios negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu. Iš pirmosios instancijos teismo išreikalautos (2025-03-10 teismo posėdžio metu priimta nutartimi) medžiagos iš Kauno apskrities VPK Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2025-03-17 informacijos (2025-03-17 DOK-32354) matyti, kad pats pareiškėjas 2022 metais administracinių nusižengimų bylas nagrinėjusiems pareigūnams buvo pateikęs automobilio „BMW 530D“, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini) pirkimo – pardavimo sutartis, kuriose nurodyta, kad jis automobilį pardavė D. Č.. Tai reiškia, kad pareiškėjas dar 2022 m. žinojo, kad įrodymai apie automobilio pardavimą D. Č. yra administracinių nusižengimų bylas nagrinėjusių pareigūnų žinioje kartu su kitais atitinkamų bylų dokumentais ir nebuvo kliūčių pareiškėjui šiuos dokumentus ar informaciją apie juos gauti ir pateikti iki bylos išnagrinėjimo pirmosios instancijos teisme 2023-07-12.
29. CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto nuostatose numatyta, kad procesas gali būti atnaujinamas, jeigu pirmosios instancijos teismo sprendime (nutartyje, įsakyme ar nutarime) yra padaryta aiški teisės normos taikymo klaida, kuri galėjo turėti įtakos priimant neteisėtą sprendimą (nutartį, įsakymą ar nutarimą), ir sprendimas (nutartis, įsakymas ar nutarimas) nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka.
30. Kasacinis teismas yra pasisakęs, kas galėtų būti laikoma pirmosios instancijos teismo padaryta aiškia teisės normos taikymo klaida: konkrečioje teisės normoje esančios aiškios nuostatos, kurią reikia taikyti, netaikymas ar jai taikyti svarbių bylos aplinkybių nenustatymas; imperatyviosios teisės normos netaikymas; vienareikšmiškos teisės normos nuostatos prasmės išaiškinimas netinkamai; neginčijamai neprotingas vertinamojo pobūdžio aplinkybių įvertinimas ir panašūs atvejai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011-03-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-121/2011).
31. Be to, įrodinėti turinčias reikšmės civilinėje byloje aplinkybes (įrodinėjimo dalyką) yra šalių ir kitų dalyvaujančių byloje asmenų teisė ir pareiga. Šias teises ir pareigas minėti asmenys įgyvendina, nurodydami teisiškai reikšmingas aplinkybes, rinkdami ir pateikdami teismui įrodymus bei dalyvaudami juos tiriant ir vertinant. Civiliniame procese vyraujantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis), be kita ko, suteikia teisę (kartu – procesinę pareigą) šalims ne tik įrodinėti aplinkybes, kuriomis jos remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, bet ir laiku teikti įrodymus, paneigiančius kitos šalies įrodinėjamas aplinkybes.
32. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas tvirtina, kad bylą, kurios procesą prašoma atnaujinti, nagrinėjęs teismas turėjo būti aktyvus, ginti asmenų, kurių materialinės subjektinės teisės ar įstatymų saugomi interesai pažeisti ar ginčijami, interesus. Šioje byloje nėra viešojo intereso, ši byla nesusijusi su šeimos, darbo, ar vartojimo teisiniais santykiais. Todėl nėra pagrindo teismui būti aktyviam. Atsakovas turėjo advokatą, tad jo teisės, pareigos ir galimybės bylos nagrinėjimo metu jam buvo gerai žinomos. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai išnagrinėjo bylą, įvertindamas iki bylos iš esmės išnagrinėjimo šalių pateiktą medžiagą.
33. Kiti neaptarti atskirojo skundo argumentai yra nesusiję su apeliacijos dalyku, teisiškai nereikšmingi ir nesudarantys pagrindo naikinti teisėtą ir pagrįstą nutartį. Termino prašymui dėl proceso atnaujinimo praleidimas nėra esminė šios bylos aplinkybė, nes procesą atnaujinti atisakyta ne dėl termino praleidimo, o todėl, kad nebuvo pagrindo jam atnaujinti. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas atskirąjį skundą apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-14 nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010-06-01 nutartis byloje Nr. 3K- 3- 252/2010; 2010-03-16 nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).
34. Byla išspręsta ne apelianto naudai, todėl jo turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Ieškovas neprašė priteisti bylinėjimosi išlaidų.
35. Apskųstoji pirmosios instancijos teismo nutartis yra priimta, nepažeidžiant proceso ir materialiosios teisės normų, reglamentuojančių proceso atnaujinimą, neprieštarauja šalių interesų pusiausvyrai, teisingumo, protingumo, sąžiningumo principams, todėl nėra pagrindo panaikinti skundžiamąją nutartį dėl atskirajame skunde išdėstytų argumentų ir motyvų (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, teismas
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2025-04-15 nutartį palikti nepakeistą.
Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.