Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danutė Žvinklytė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo (ieškovo) J. R. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. rugpjūčio 10 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo (ieškovo) J. R. prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. e2-1621-1071/2021, išnagrinėtoje pagal ieškovo J. R. ieškinį atsakovei Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos dėl savavališkos statybos akto, privalomojo nurodymo nevykdyti jokių statinio ar jo dalies statybos darbų ir privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

11. CPK 336 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad atskirasis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Skundžiamos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.

12. Apeliacijos objektas – teismo nutarties, kuria atsisakyta atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytu pagrindu, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl proceso atnaujinimo pagrindo

13. Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad Inspekcijos Vakarų Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamentas 2020 m. lapkričio 20 d. atliko patikrinimą, adresu (duomenys neskelbtini) ir 2020 m. gruodžio 7 d. surašė savavališkos statybos aktą Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Savavališkos statybos aktas), kuriuo konstatavo, jog apeliantas, turėdamas Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos 2010 m. lapkričio 26 d. išduotą statybą leidžiantį dokumentą Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklype, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), statydamas neypatingąjį kitos paskirties inžinerinį statinį – buitinių nuotekų valyklą, pažeidė esminius 2010 m. parengto projekto „Vandentiekio, buitinių ir lietaus nuotekų tinklai, vienas artezinis gręžinys, buitiniai valymo įrenginiai, vienas vidaus kelias gyvenamųjų namų kvartalui (duomenys neskelbtini)“ Nr. (duomenys neskelbtini) sprendinius, pakeitė buitinių nuotekų valyklos padėtį sklype, sumažino buitinių nuotekų valyklos atstumą iki pietinės sklypo ribos 4,14 m, padidino bendrą nuotekų valyklos plotį 4,78 m. Apeliantas pažeidė Statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 12 d. įsakymu Nr. D1-878 48.3 ir 48.4 punktų reikalavimus, pakeitęs esminius statinio projekto sprendinius, daugiau kaip 1 m pakeitė statinio vietą sklype ir daugiau kaip 1 m padidino statinio išorės matmenis projekto A laida Nr. (duomenys neskelbtini), tęsė nuotekų valyklos statybos darbus, negavęs privalomo naujo statybą leidžiančio dokumento. Faktinės aplinkybės užfiksuotos 2020 m. gruodžio 3 d. statybos patikrinimo akte (kontroliniame klausimyne) Nr. (duomenys neskelbtini). Remiantis Savavališkos statybos aktu, 2020 m. gruodžio 7 d. buvo surašytas privalomasis nurodymas nevykdyti jokių statinio ar jo dalies statybos darbų Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2020 m. gruodžio 9 d. privalomasis nurodymas pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Privalomasis nurodymas).

14. Privalomajame nurodyme nustatytas terminas pašalinti savavališkos statybos padarinius iki 2021 m. birželio 9 d. – nugriauti statinį ir sutvarkyti statybvietę: nugriauti savavališkai pastatytą, pažeidžiant esminius projekto „Vandentiekio, buitinių ir lietaus nuotekų tinklai, vienas artezinis gręžinys, buitiniai valymo įrenginiai, vienas vidaus kelias gyvenamųjų namų kvartalui (duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) sprendinius, pagal kurį buvo išduotas statybos leidimas (duomenys neskelbtini), leidžiantis statyti žemės sklype, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), neypatingąjį kitos paskirties inžinerinį statinį – buitinių nuotekų valyklą, dėl kurio statybos surašytas Savavališkos statybos aktas, ir sutvarkyti statybvietę.

15. J. R., nesutikdamas su Inspekcijos surašytais administraciniais aktais pateikė ieškinį dėl savavališkos statybos akto, privalomojo nurodymo nevykdyti jokių statinio ar jo dalies statybos darbų ir privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius panaikinimo.

16. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai 2021 lapkričio 29 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1621-1071/2021 (toliau – Sprendimas) nusprendė ieškovo J. R. ieškinį atmesti. Klaipėdos apygardos teismas 2022 m. balandžio 12 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-283-613/2022 nutarė Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 29 d. sprendimą palikti nepakeistą. Pareiškėjas (ieškovas) pateikė teismui prašymą atnaujinti bylos procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytu pagrindu.

17. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartą pabrėžta proceso atnaujinimo instituto paskirtis ir reikšmė asmens teisių apsaugai, pažymint, kad šis institutas dažniausiai taikomas tada, kai suinteresuotas asmuo neturi galimybės apginti pažeistų teisių ir teisėtų interesų kitais teismų sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės, t. y. instancinės sistemos, būdais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-499/2008; 2009 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-108/2009). Kaip ne kartą buvo pažymėta, šios civilinio proceso stadijos tikslas toks pats, kaip ir teismo sprendimų instancinės kontrolės mechanizmo, – užtikrinti teisingumo vykdymą ir tinkamą teisės į teisminę gynybą įgyvendinimą, siekiant patikrinti, ar įsiteisėjęs teismo sprendimas (nutartis) nepažeidžia įstatymų saugomų asmens teisių ar teisėtų interesų. Kartu teismų praktika suformuota aiškinant proceso atnaujinimo institutą taip, kad jis neturi būti priemonė dar kartą pasibylinėti ar vilkinti priimtų teismų sprendimų vykdymą, todėl proceso atnaujinimo institutas turi būti derinamas su tokiais proceso teisės principais kaip ekonomiškumas, koncentruotumas, protingumas ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-499/2008; 2011 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-121/2011).

18. Vienas iš pagrindų procesui atnaujinti yra naujas paaiškėjimas esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu (CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad pagrindas procesui civilinėje byloje dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių atnaujinti (CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktas) yra tik tada, kai pareiškėjas įrodo, kad tokios aplinkybės: 1) buvo nagrinėjant bylą ir priimant sprendimą; 2) pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos; 3) pareiškėjui tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui; 4) turi esminę reikšmę bylai, t. y. jeigu jos būtų buvusios žinomos nagrinėjant bylą, būtų priimtas visai kitas sprendimas. CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktas taikytinas ir tais atvejais, kai pareiškėjas suranda naujų įrodymų, patvirtinančių, kad paaiškėjo naujų esminių bylos aplinkybių. Šiuose įrodymuose esanti informacija turi turėti esminę reikšmę bylai, t. y. ji turi turėti neabejotiną teisinę svarbą jau išnagrinėtos bylos baigčiai, teismo sprendime padarytų išvadų dėl teisės normų aiškinimo ir taikymo pagrįstumui, be to, turi patvirtinti aplinkybes, kurios nebuvo ir neturėjo būti žinomos nagrinėjant bylą nei teismui, nei pareiškėjui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-57/2008; 2012 m. rugsėjo mėn. 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-323/2012). Jeigu prašyme atnaujinti procesą nurodytos aplinkybės neatitinka nors vieno iš naujai paaiškėjusių aplinkybių požymio, jos negali būti pripažintos naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme. Taigi pareiškėjas, prašydamas atnaujinti procesą civilinėje byloje šiuo pagrindu, turi įrodyti, kad jo nurodomos aplinkybės atitinka visus nurodytus kriterijus (CPK 369 straipsnio 2 dalis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-373/2011).

19. Pareiškėjas procesą išnagrinėtoje civilinėje byloje būtent ir prašo atnaujinti procesą, remdamasis CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytu proceso atnaujinimo pagrindu – dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos bylos nagrinėjimo metu. Ieškovas nurodė, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. gegužės 6 d. nutartimi administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-50-511/2022 buvo konstatuota esminė civilinei bylai Nr. e2-1621-1071/2021 aplinkybė – kad Projekte nenumatyta tiksli buitinių nuotekų valyklos vieta žemės sklype, nenurodant atstumų nuo valyklos kraštų iki sklypo ribų, jų koordinačių, taip pat Projekte nenurodyti ir valyklos išoriniai matmenys, o pateikta tik bendro pobūdžio principinė schema, todėl negalima nustatyti suprojektuotos valyklos padėties sklype, pločio ir atstumų iki sklypo ribos.

20. Pareiškėjo vertinimu, minėtos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. gegužės 6 d. nutartyje administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-50-511/2022 konstatuotos aplinkybės dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2010 m. parengto techninio projekto turinio neabejotinai laikytinos tokiomis aplinkybėmis, kurios iš esmės keičia įsiteisėjusiu teismo sprendimu jau konstatuotų faktų vertinimą. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog, vadovaujantis CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatomis, naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis pripažįstamos tik tokios aplinkybės, kurios buvo įrodinėjimo dalykas arba jo dalis išnagrinėtoje civilinėje byloje egzistavo bylos, kurios procesą prašoma atnaujinti, nagrinėjimo metu ir nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui. Nuspręsdamas, ar naujai paaiškėjusi aplinkybė buvo žinoma arba galėjo būti žinoma pareiškėjui, teismas vertina ne tik subjektyviuosius, bet ir objektyviuosius sužinojimo kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-250/2010). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra išaiškinęs, kad naujai paaiškėjusių aplinkybių esminės reikšmės bylai pobūdis suprantamas kaip žymus konkrečių faktinių duomenų skirtumas nuo anksčiau byloje turėtųjų, kurį nustačius, turėtų keistis įsiteisėjusio teismo sprendimo išvada dėl ginčo išsprendimo, ją pagrindžiantys faktiniai ir teisiniai argumentai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-183/2010; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-250/2010; 2011 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-192/2011).

21. Pirmosios instancijos teismas atsisakė atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2-1621-1071/2021, nurodydamas, kad faktinės aplinkybės, nustatytos nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą, nepatenka į CPK 182 straipsnyje įtvirtintų pagrindų sąrašą, todėl, teismo vertinimu, administracinio nusižengimo byloje nustatytos aplinkybės neturi lemiamos reikšmės dėl civilinės bylos atnaujinimo CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu. Be to, teismas padarė išvadą, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. gegužės 6 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-50-511/2022 negali būti pripažinta kaip nauji įrodymai civilinėje byloje.

22. Apeliacinės instancijos teismas, pažymi, kad pagal CPK 182 straipsnį ir jo taikymo kasacinę praktiką, administracinio nusižengimo byloje atliktas statybos kvalifikavimas nelaikytinas prejudicinių faktu civilinėje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-7-1075/2022). Tačiau civilinės bylos atnaujinimo CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindas taikomas ne tik tada, kai atnaujinimas grindžiamas CPK 182 straipsnyje numatytais atvejais, kuriais asmuo atleidžiamas nuo įrodinėjimo. Priešingai, kaip pažymi Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktas taikytinas ir tais atvejais, kai pareiškėjas suranda naujų įrodymų, patvirtinančių, kad paaiškėjo naujų esminių bylos aplinkybių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-57/2008; kt.). Sutiktina su apelianto argumentais, kad naujų įrodymų suradimas ir pateikimas teismui su prašymu atnaujinti procesą, savaime nereiškia, kad pateiktas įrodymas turi būti tokios rūšies, dėl kurios šalys atleidžiamos nuo pareigos įrodinėti. Jeigu šalies pateiktas įrodymas nepatenka į CPK 182 straipsnyje numatytus atvejus, teismui kyla pareiga atlikti naujai pateiktų įrodymų vertinimą CPK 185 straipsnyje nustatyta tvarka.

23. Pagal CPK 177 straipsnį, įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra. Pagal CPK 197 straipsnio 2 dalį, dokumentai, išduoti valstybės ir savivaldybių institucijų, patvirtinti kitų valstybės įgaliotų asmenų neviršijant jiems nustatytos kompetencijos bei laikantis atitinkamiems dokumentams keliamų formos reikalavimų, laikomi oficialiaisiais rašytiniais įrodymais ir turi didesnę įrodomąją galią. Aplinkybės, nurodytos oficialiuose rašytiniuose įrodymuose, laikomos visiškai įrodytomis, iki jos bus paneigtos kitais byloje esančiais, išskyrus liudytojų parodymus, įrodymais. Draudimas panaudoti liudytojų parodymus netaikomas, jeigu tai prieštarautų sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principams. Oficialiųjų rašytinių įrodymų įrodomoji galia įstatymais gali būti suteikta ir kitiems dokumentams.

24. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. gegužės 6 d. nutartyje administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-50-511/2022 nustatyti faktai nors ir neturi prejudicinės galios civilinėje byloje, tačiau minėta nutartis yra laikytina nauju oficialiu rašytiniu įrodymu CPK 177 straipsnio, 179 straipsnio ir 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto aspektu.

25. Nagrinėjamu atveju aktualus Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. gegužės 6 d. nutarties Nr. 2AT-50-511/2022 15 punktas, kuriame nurodyta, kad Klaipėdos rajono savivaldybės administracija 2010 m. lapkričio 26 d. išdavė leidimą, kuriuo statytojui J. R. leista statyti naujus neypatingajai statinio kategorijai priskirtus statinius – buitinių nuotekų tinklus, buitinius valymo įrenginius pagal 2010 m. UAB „(duomenys neskelbtini)“ parengtą statinio projektą „Vandentiekio, buitinių ir lietaus nuotekų tinklai, vienas artezinis gręžinys, buitiniai valymo įrenginiai, vienas vidaus kelias gyvenamųjų namų kvartalui <...>“. Tačiau UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2010 m. parengtame techniniame projekte nenumatyta tiksli buitinių nuotekų valyklos vieta žemės sklype, nenurodant atstumų nuo valyklos kraštų iki sklypo ribų, jų koordinačių, taip pat projekte nenurodyti ir valyklos išoriniai matmenys, o pateikta tik bendro pobūdžio principinė schema.

26. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. gegužės 6 d. nutarties Nr. 2AT-50-511/2022 16 punkte nurodyta, kad iš apeliacinės instancijos teismo nutarties matyti, kad šis teismas, spręsdamas dėl projekto sprendinių pažeidimo, vadovavosi Institucijos pateiktais duomenimis – schemomis ir skaičiavimais, pagrindžiančiais išvadas, jog buitinių nuotekų valykla įrengta pagal vėlesnės projekto A laidos, dėl kurios nustatyta tvarka nebuvo išduotas statybos leidimas, sprendinių duomenis, tačiau teismas nesirėmė duomenimis, tiesiogiai nurodytais pirminiame (2010 m.) projekte. Iš bylos duomenų matyti, kad apeliacinės instancijos teismo liko nepaneigta pirmosios instancijos teismo argumentuota išvada, jog iš pirminio (2010 m.) projekto, kurio statybai nustatyta tvarka išduotas leidimas, negalima vienprasmiškai nustatyti sprendinių, kurių pažeidimu buvo kaltinamas J. R., – suprojektuotos valyklos padėties sklype, pločio ir atstumų iki sklypo ribos.

27. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas turi pagrindą daryti išvadą, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. gegužės 6 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-50-511/2022 yra oficialus rašytinis įrodymas, kuriame Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, neviršydamas jam nustatytos kompetencijos bei laikydamasis atitinkamiems dokumentams keliamų formos reikalavimų, konstatavo šiai civilinei bylai reikšmingą aplinkybę – kad Projekte nenumatyta tiksli buitinių nuotekų valyklos vieta žemės sklype, nenurodant atstumų nuo valyklos kraštų iki sklypo ribų, jų koordinačių, taip pat projekte nenurodyti ir valyklos išoriniai matmenys, o pateikta tik bendro pobūdžio principinė schema. Todėl negalima nustatyti suprojektuotos valyklos padėties sklype, pločio ir atstumų iki sklypo ribos.

28. Pažymėtina, kad šioje byloje nagrinėtų administracinių aktų priėmimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymas, kurio 14 straipsnio 1 dalis numato, kad Inspekcijos pareigūnas, nustatęs, kad statyba yra savavališka, surašo savavališkos statybos aktą, o 2 dalyje nurodoma, kad Inspekcijos pareigūnas per 10 darbo dienų nuo savavališkos statybos akto surašymo dienos pateikia šio straipsnio 1 dalyje nurodytam asmeniui privalomąjį nurodymą dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo. Atitinkamai įstatymo 13 straipsnio 4 dalyje nurodoma, kad savavališkos statybos atveju surašomas privalomasis nurodymas nevykdyti jokių statinio ar jo dalies statybos darbų, iki bus pašalinti savavališkos statybos padariniai. Taigi, visų šių administracinių aktų priėmimui įstatymu numatyta vienintelė ir esminė sąlyga – turi būti konstatuotas savavališkos statybos faktas.

29. Sistemiškai vertinant Lietuvos Respublikos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo ir Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 351 straipsnio 5 dalies nuostatas, matyti, kad Lietuvos Respublikos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatyme reglamentuotas savavališkos statybos padarinių šalinimo procesas, tuo tarpu Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 351 straipsnio 5 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už savavališką statybą. Abiem atvejais esminė faktinė aplinkybė, kurią nustačius teisėtai gali būti pradedamas tiek vienas, tiek kitas procesas, yra tai, kad turi būti konstatuotas savavališkos statybos faktas. Taigi, šios aplinkybės suponuoja išvadą, kad tarp civilinės bylos Nr. e2-1621-1071/2021 ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. gegužės 6 d. nutartimi išnagrinėtos administracinio nusižengimo bylos Nr. 2AT-50-511/2022 egzistuoja nepaneigiamas ryšys – jos abi grindžiamos tuo pačiu savavališkos statybos faktu, o be šio fakto konstatavimo nebūtų įmanomas nei procesas civilinėje, nei administracinėje byloje.

30. Apeliacinės instancijos teismas pažymi tai, kad Inspekcija savavališkos statybos faktą grindė būtent aplinkybe, jog ieškovas pakeitė Projekte, pasak Inspekcijos, numatytą tikslią buitinių nuotekų valyklos vietą žemės sklype ir išorės matmenis. Tačiau, kaip minėta, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. gegužės 6 d. nutartyje administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-50-511/2022 konstatuota, kad „iš pirminio (2010 m.) projekto, kurio statybai nustatyta tvarka išduotas leidimas, negalima vienprasmiškai nustatyti sprendinių, kurių pažeidimu buvo kaltinamas J. R., – suprojektuotos valyklos padėties sklype, pločio ir atstumų iki sklypo ribos“. Taip pat Lietuvos Aukščiausiojo teismo teisėjų kolegija nurodė, jog tam, „kad pritaikyti atsakomybę pagal ANK 351 straipsnį už esminių statybos projekto sprendinių nesilaikymą, jie projekte turi būti pažymėti konkrečiai ir aiškiai, kad nekiltų abejonių dėl jų traktavimo. Nagrinėjamu atveju buitinių nuotekų valyklos statybai nustatyta tvarka kompetentingos institucijos buvo išduotas leidimas, tačiau dėl jame pateikiamų duomenų nekonkretumo pirmiau minėti projekto sprendiniai gali būti suprantami nevienprasmiškai“. Taigi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. gegužės 6 d. nutartyje administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-50-511/2022 nurodyti argumentai suteikia pagrindą abejoti, ar civilinėje byloje gali būti konstatuotas savavališkos statybos faktas, nes Projekte nėra nurodyta valyklos vieta ir išorės matmenys, o tai leidžia teigti, kad Inspekcijos išvados apie nukrypimą nuo šių matmenų nėra pagrįstos pačiu Projektu.

31. Taigi, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. gegužės 6 d. nutartyje administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-50-511/2022 teismo pateiktas 2010 m. projekto turinio vertinimas akivaizdžiai prieštarauja civilinėje byloje teismo atliktam to paties projekto turinio vertinimui tuo pačiu aspektu. O tai, priešingai nei teigia pirmosios instancijos teismas, suponuoja išvadą, jog pareiškėjo prašyme dėl proceso atnaujinimo nurodytos aplinkybės laikytinos esminėmis ir sudarančiomis pagrindą kvestionuoti įsiteisėjusio teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1621-1071/2021 teisėtumą bei pagrįstumą. Nes būtent reikalavimo dėl proceso atnaujinimo pagrindu ir laikoma tokia naujai paaiškėjusi aplinkybė, kuri turi esminę reikšmę bylai, t. y., didelis konkrečių faktinių duomenų nuo anksčiau turėtų skirtumas, kurį nustačius turėtų keistis priimtu ir įsiteisėjusiu teismo sprendimu jau konstatuotų faktų ir proceso šalių ginčijamo materialinio teisinio santykio teisinė kvalifikacija, kartu ir įsiteisėjusio teismo sprendimo išvada, ją pagrindžiantys faktiniai ir teisiniai argumentai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-57/2008, 2009 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-598/2009).

32. Apeliacinės instancijos teismas, pritardamas atskirajame skunde išdėstytiems apelianto argumentams, daro išvadą, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. gegužės 6 d. nutartyje administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-50-511/2022 nurodytas Projekto turinio vertinimas akivaizdžiai verčia abejoti civilinėje byloje Nr. e2-1621-1071/2021 priimtų teismo procesinių sprendimų teisėtumu ir pagrįstumu. Esant pagrindui abejoti priimtų teismo sprendimų teisėtumu ir pagrįstumu, atsisakymas atnaujinti procesą vien formaliais argumentais reikštų atsisakymą vykdyti teisingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-162-219/2016; 2016 m. spalio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. K-3-437-686/2016). Proceso atnaujinimo tikslas – išvengti teisinių galimo neteisėto teismo sprendimo (nutarties) padarinių ir taip įvykdyti teisingumą, apginant ne tik privačių šalių, bet ir viešąjį interesą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-431/2007).

33. Pažymėtina ir tai, kad konstitucinė teisingumo samprata suponuoja ne tik formalų, nominalų teismo vykdomą teisingumą, bet ir – svarbiausia – tokius teismo sprendimus (kitus baigiamuosius teismo aktus), kurie savo turiniu nėra neteisingi, taip pat kad vien formaliai teismo vykdomas teisingumas nėra tas teisingumas, kurį įtvirtina, saugo ir gina Konstitucija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-24/2012).

Dėl bylos procesinės baigties

34. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai padarė išvadą, kad procesas civilinėje byloje pareiškėjo prašyme nurodytu CPK 366 straipsnio 1 dalyje 2 punkto pagrindu negali būti atnaujinamas, todėl priėmė nepagrįstą ir neteisėtą nutartį, todėl nutartis naikintina ir klausimas išsprendžiamas iš esmės – atnaujintinas procesas civilinėje byloje Nr. e2-1621-1071/2021, išnagrinėtoje pagal ieškovo J. R. ieškinį atsakovei Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos dėl savavališkos statybos akto, privalomojo nurodymo nevykdyti jokių statinio ar jo dalies statybos darbų ir privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius panaikinimo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 339 straipsniu, teismas

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. rugpjūčio 10 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2-1621-1071/2021, išnagrinėtoje pagal ieškovo J. R. ieškinį atsakovei Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos dėl savavališkos statybos akto, privalomojo nurodymo nevykdyti jokių statinio ar jo dalies statybos darbų ir privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius panaikinimo.