Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

atsakovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos atstovei Loretai Bankovskei (nuotoliu būdu),

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo J. R. ieškinį atsakovei Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos dėl savavališkos statybos akto, privalomojo nurodymo nevykdyti jokių statinio ar jo dalies statybos darbų bei privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Savavališkos statybos akto pagrindu Departamentas 2020-12-07 priėmė privalomąjį nurodymą nevykdyti jokių statinio ar jo dalies statybos darbų Nr.PNSD-30-201207-00061, kuriame nurodė: nevykdyti jokių savavališkai pastatyto neypatingojo kitos paskirties inžinerinio statinio – buitinių nuotekų valyklos, esančio žemės sklype kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), statybos darbų iki kol nebus pašalinti savavališkos statybos padariniai fiksuoti Savavališkos statybos akte. Be to, Departamentas 2020-12-09 priėmė privalomąjį nurodymą pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr.PNSSP-30-201209-00064, kuriame nurodė nugriauti statinį ir sutvarkyti statybvietę.

Nurodė, jog jis nesutinka su šiais aktais, kadangi Departamentas juos surašant nesilaikė LR Viešojo administravimo įstatymo (toliau – LR VAĮ) nuostatų, aktai yra nemotyvuoti.

Be to, Departamentas 2020 metų pradžioje jau buvo atlikęs tų pačių statybų teisėtumo patikrinimą ir 2020-04-07 raštu Nr.2D-4519 informavo jį, kad atlikus patikrinimą pagal statybos projektą ir jo A laidą, pateiktas vandentiekio, buitinių ir lietaus nuotekų tinklų, buitinių valymo įrenginių geodezines nuotraukas, įrašus statybos darbų žurnale pažeidimų nenustatyta. Tačiau nustatyta, kad jis teisės aktų nustatyta tvarka nepranešė apie lietaus nuotekų tinklų statybos pradžią, statinio statybos vadovą ir statinio statybos techninį prižiūrėtoją, todėl jis manė, kad jo vykdomi statybos darbai yra teisėti, nepažeidžiantys statybą leidžiančio dokumento ir teisės aktų reikalavimų. Nurodė, jog iš pateikto pažeidimų aprašymo jam nėra suprantama, ką Departamentas turi omenyje teigdamas, kad jis sumažino buitinių nuotekų valyklos atstumą iki pietinės sklypo ribos 4,14 m., padidino bendrą nuotekų valyklos plotį 4,78 m. Jau vien dėl šio neišsamaus ir neaiškaus pažeidimo esmės aprašymo skundžiami aktai laikytini nemotyvuotais, neaiškiais, todėl neteisėtais. Jam taip pat visiškai nėra aišku kuo remiantis buvo sprendžiama apie statybos projekte numatytą statinio vietą ir jo išorės matmenis, todėl neaišku, su kuo lyginant Departamentas nustatė Savavališkos statybos akte numatomus pokyčius. Jis mano, kad statybos projekte, nukrypimu nuo kurio Departamentas kaltina jį, nėra visiškai jokių sprendinių, kurie nurodytų tikslius buitinių nuotekų valyklos išorinius matmenis, todėl iš skundžiamų aktų nėra suprantama, su kokiais duomenimis projekte Departamentas lygino faktiškai statomus statinius ir kokiais duomenimis remiantis jis nustatė tariamą buitinių nuotekų valyklos išorės matmenų pakeitimą. Nurodė, jog vieninteliame 2010 m. projekto brėžinyje „Kvartalo planas su LVN tinklais“ yra vizualiai pavaizduota galima buitinių nuotekų valyklos principinė schema. Tačiau nepateikiami jokie šios valyklos išorės matmenys, todėl šie brėžinio sprendiniai negali būti laikomi numatančiais tikslius valyklos išorės matmenis, kadangi konkretūs buiti­nių nuotekų valymo įrenginiai (jo modelis, forma) projektu nėra numatomi ir pateikiami tik principinė, tipinė jų schema. Be to, buitinių nuotekų valykla gali būti laikoma ne tik vienas inžinerinis statinys ar inžinerinis įrenginys, tačiau ir tokių statinių ar inžinerinių įrenginių kompleksas. Mano, kad jis turėjo teisę pasirinkti racionaliausią, ekonomiškai labiausiai pagrįstą, teisės aktus atitinkantį, statinio projekto įgyvendinimo būdą – t. y., savo nuožiūra buitinių nuotekų valyklą formuoti iš vieno inžinerinio įrenginio ar iš kelių tarpusavyje susietų inžinerinių įrenginių. Nurodė, kad kvartalas, kuriam skirti buitinių nuotekų valymo įrenginiai, dar nėra pilnai apgyvendintas, todėl vieno etapu pastatyta projektu numatyta buitinių nuotekų valykla neveiktų optimaliu režimu, jis nutarė buitinių nuotekų valyklos įrengimą atlikti etapais. Jis kreipėsi į UAB "Traidenis", kuri 2016-02-10 pateikė jam rekomendaciją vietoje projekte numatyto HNV-P tipo bui­tinių nuotekų valyklą sudarančių įrenginių buvo pasiūlyta įrengti vieną NV-4 ir du NV-3 valymo įrenginius, įrengiant juos etapais, pagal poreikį, priklausomai nuo kvartalo apgyvendinimo tempo. Todėl 2019 metais buvo parengta minėto statybos projekto A laida Nr.10.026-TP-LVN-1 A, kurioje buvo pakeista pradiniame projekte numatyta buitinių nuotekų valyklą sudarančių įrenginių specifikacija, išlaikant projekte numatytą įrenginių našumą ir išvalymo laipsnį, tačiau vietoje projekte numatytos buitinių nuotekų valyklos, sudarytos iš vieno įrenginio, numatant buitinių nuotekų valyklą iš trijų susietų įrenginių. 2010 m. projekto brėžinio „Kvartalo planas su LVN tinklais“ matyti, kad jame buvo pavaizduota tik buitinių nuotekų valyklos centras, nuo kurio buvo atidėta 10 metrų sanitarinės apsaugos zona. Tačiau projekte, kaip minėta, nebuvo numatyti tikslūs buitinių nuotekų valyklos išorės matmenys, todėl nėra pagrindo teigti, kad projekte buitinių nuotekų valyklos vieta buvo nurodyta tokiu būdu, kuris leistų identifikuoti visos buitinių nuotekų valyklos vietą sklype. Departamentas nenustatė, kad projekte numatytas buitinių nuotekų valyklos centras pagal projekto A laidą yra pakeistas daugiau nei 1 metru. Kaip matyti iš projekto A laidos, buitinių nuotekų valyklą sudarantys trys įrenginiai išdėstyti taip, kad centre esantis įrenginys iš esmė atitinka statybos projekte numatytą įrenginio centro vietą, o kiti du įrenginiai išdėstyti tolygiai į pietų ir šiaurės pusę panašiu atstumu. Kadangi visi šie trys projekto A laidoje numatyti įrenginiai, kaip visuma, sudaro statybos projekte numatytą buitinių nuotekų valyklą, nėra pagrindo teigti, kad projekto A laida buitinių nuotekų valyklos vieta buvo pakeista ar kad šis pakeitimas viršija 1 metrą. Bendra buitinių nuotekų valykla yra platesnė, nei projekte pateikiama principinė jos schema, todėl jis mano, kad tai negali būti laikoma statinio vietos ar išorės matmenų pakeitimu, nes šie duomenys, kaip minėta, projekte nėra numatyti, todėl jie nelaikytini esminiais statinio projektais. Todėl šiuo atveju nėra pagrindo teigti, kad statybos projekte buvo numatyti buitinių nuotekų valyklos išorės matmenys ir jos tiksli vieta sklype (buvo numatyta tik statinio centro vieta), todėl nėra pagrindo teigti, kad šie sprendiniai buvo pakeisti daugiau, nei numatyta Reglamento 48.3 ir 48.4 p. Nurodė, jog Departamentas skundžiamuose aktuose nekonstatavo, kad jis nebūtų galėjęs remtis Reglamento 48.2 p. projekto A laidos rengimui. Iš Skundžiamų aktų galima spręsti, kad tuo atveju, jeigu Departamentas nebūtų nepagrįstai nustatęs statinio vietos ir išorės matmenų tariamo pakeitimo daugiau, nei 1 metru, projekto A laidoje numatytiems sprendiniams įgyvendinti nebūtų buvęs reikalingas naujas statybą leidžiantis dokumentas. Be to, Departamentas nenustatė, jog projekto A laidoje numatyta buitinių nuotekų valykla, sudaryta iš trijų įrenginių, negalima pati savaime. Atsakovė nenurodė, kad tokiam statiniui negalėtų būti išduotas statybą leidžiantis dokumentas, nenustatė, kad būtų pažeisti reikalavimai dėl atstumų iki gretimų žemės sklypų ar statinių ir pan. Nurodė, kad tokie projekto A laidos pakeitimai neturi jokio neigiamo poveikio gretimiems žemės sklypams. Taip pat šiems sprendiniams netaikomas ir Statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ 7 priedo 3 p. numatytas reikalavimas gauti rašytinius besiribojančių žemės sklypų (teritorijų) savininkų ar valdytojų sutikimus, kadangi buitinių nuotekų valykla suprojektuota toliau, nei 1 m atstumu nuo sklypo ribos.

Pasirengimas bylą nagrinėti teismo posėdyje vyko paruošiamųjų dokumentų būdu.

Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas advokatas Karolis Gerbauskas ieškinį palaikė ieškinio pagrindu nurodytomis aplinkybėmis ir prašė ieškinį tenkinti. Ieškovo atstovas papildomai paaiškino, kad esminis šioje byloje keliamas klausimas yra – ar tikrai ieškovo statyba nukrypsta vieną metrą nuo projekte numatytos statybos vietos ir daugiau kaip metru yra padidinti jos matmenys. Ieškovo supratimu, projekte 0 laidoje nėra nurodyta statinio vieta. Esminiai sprendiniai negali būti netikslūs, abstraktūs arba skaičiuojami dedukciniais metodais, o ne aiškiai ir konkrečiai nurodyta. Šiuo atveju nei vietos, nei matmenų projekte nėra. Iš inspekcijos pateiktos schemos prie akto matyti, kad inspekcija šiuos duomenis apskaičiuoja apytiksliai. Toks skaičiavimas gal kažką ir rodo, tačiau nerodo koks tas statinys buvo suprojektuotas. Mano, kad liudytojas V. Č., kuris rengė projektą tikrai patvirtins, kad jis nenurodė projekte statybos vietos ir išorės matmenų. Mano, kad jo parodymai yra tikslesni, nei liudytojo A. D., nes V. Č. ir darė tą projektą. Paaiškino, kad buitinių nuotekų valykla, kaip statinys yra komplektas įvairių elementų, kurie sujungti vamzdžiais ir pan. Jie neturi tų elementų atstumų, to numatyta projekte nėra. Tai yra principinė nuotekų valyklos schema, o inspekcija ant jos daro kažkokius paskaičiavimus. Principinė schema yra daroma tam, kad parodyti patį principą tą nuotekų valyklos išdėstymą, kas kaip turi būti, bet tai nėra nurodytą, ką jie turi padaryti. 2010 metais nebuvo nurodoma kaip tiksliai tai turi būti padaryta, tai buvo paliekama pačiam asmeniui spręsti. Tuo metu tokia praktika buvo. Ieškovas gavęs tokį projektą jį ir įgyvendino. Jie mano, kad institucijos savavališkos statybos aktas ir nurodymai iš esmės yra visiškai nemotyvuoti. Institucija priėmusi teisės aktą turi jį motyvuoti ir pagrįsti teisės aktais, o šiuo atveju priimti aktai yra visiškai nemotyvuoti, jie neturi tokių duomenų. Paaiškino, kad projekte yra nurodyta vienintelė vieta, nuo kurios galima būti paskaičiuoti kažką, tai statinio centras. 0 laidoje projekto, 6 puslapyje yra nurodyta, kad nuotekų įrengimas yra daromas 2 etapais, ir ten nurodyta, kad statybos etapų susidarymas galimas statybos eigoje, susiderinant su tesės aktais nustatyta šalimi be atskiro statybos leidimo. Projekte konkreti įrenginio vieta ir matmenys nebuvo numatyti. Jis mano, kad jeigu yra leidžiama pagal teisės aktus statyti statinį arčiau negu 1 metras iki svetimo sklypo, tai statyti galima be leidimo. Projekto sprendiniais reikia vadovautis, tik neaišku kokiais. Jeigu akte būtų įvardintas pažeidimas, kad vietoje vienos bačkos yra pastatytos - trys, tada ir būtų nagrinėjamas skundas dėl to, o šis skundas yra ne dėl to. Paaiškino, kad jie neteikė savo skaičiavimų, nes nelabai yra ką skaičiuoti. Skaičiavimai realiai parodo tik vieną dalyką – tai yra nuo sanitarinės apsaugos taško, 10 m į vieną puse koks turėjo būti įrenginio krašto ta vieta.

Liudytojas A. D. teismo posėdžio metu paaiškino, kad jis yra Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos vyriausiasis specialistas. Paaiškino, kad pagal projektą buvo numatyta, kad valymo įrenginiai bus statomi 10 metrų atstumu nuo gretimo sklypo. Patikrinus pastatytą statinį, kuriame buvo pakeistas projektas, išleista A laida, valymo įrenginių atstumas nuo gretimo sklypo sumažėjo mažiau negu 4 metrai. Tai yra valymo įrenginiai buvo pastatyti žymiai didesni, negu buvo numatyta 0 laidoje. Pakeitus statinio esminius sprendinius, priartinus valymo įrenginius prie gretimo sklypo yra privalomas gauti naujas statybos leidimas ir gauti gretimų sklypų rašytinius pritarimus, kad statinys priartėja prie jų sklypo. Pagrindinis pažeidimas tas, kad buvo pakeisti statinio sprendiniai ir negautas statybą leidžiantis leidimas. Paaiškino, kad projekto 0 laidoje buvo pažymėta, kad apsauginės zonos atstumas yra 10 metrų nuo gretimo sklypo ribos, nuo valymo įrenginių. Patikrinus vietoje, tai yra pamatavus atstumą nuo išorinės valymo įrenginių ribos, tai yra stovinčio valymo įrenginio, atstumas iki gretimo sklypo yra sumažėjęs, tai yra mažesnis nei buvo numatyta 0 laidos projekte. Nustatyta buvo pamatavus vietoje atstumus ir pasinaudojus atliktų statinių geodezine išgaunamąja nuotrauka, iš kur pagal koordinates matosi, kad statinio matmenys yra visai kiti nei buvo projekte. Paaiškino, kad J. R. patikrinime nedalyvavo, nors buvo siųstas šaukimas, dalyvavo tos gatvės gyventojų atstovas. Teikiant paaiškinimus ieškovas nurodė, kad padidėjus nuotekų srautams, atsiradus papildomiems namams tas vienas buvęs valymo įrenginys nebespėjo aptarnauti tų naujų namų, dėl to buvo daryta A laida ir keisti valymo įrengimo našumai, nes pirminiai irgi neatitiko projektui. Jų našumas buvo 2,8 m3 per valandą galingumo, o padarius A laidą, atsirado 8,5 m3 galingumo įrenginiai, bet jie vis tiek nesiekė pradinio projekte nurodyto galingumo, 0 laidoje buvo numatytas 12,5 m3 galingumas. 0 laidoje įrenginio vieta buvo numatyta, kadangi jų centras buvo numatytas atstumas iki gretimo sklypo, ir projekte nuo pažymėta apsaugos zona, taip pat ir savivaldybė išdavė leidimą, nes buvo išlaikyti tie atstumai pagal specialiosios žemės reikalavimus, kad yra reikalingas 10 m atstumas nuo gretimo sklypo ir nereikalavo kitų žemės savininkų sutikimo. Pasikeitus šiam atstumui yra reikalingas kaimyninių žemės sklypų savininkų sutikimai ir naujas leidimas. Pasikeitusi apsaugos riba neleidžia atlikti tam tikrų statybos darbų toje zonoje. Šiuo atveju pastačius įrenginius apsaugos zona patenka į kito sklypo teritoriją ir jiems jau yra apribojama įvairi veikla pagal žemės įstatymą. Apsaugos zona yra skaičiuojama nuo valymo įrenginio krašto, tai numatyta įstatyme. Šiuo atveju įrenginys priartėjo prie gretimo sklypo, tai apsaugos zona pateko į svetimą sklypą. Atstumai tarp sudedamųjų komponentų taip pat yra padidėję nei buvo nurodyta pradiniame projekte. Įgyvendinant projektą jeigu yra numatytas atstumas nuo įrenginio iki sklypo krašto ir paskui jis yra sumažinamas, automatiškai gaunasi projekto sprendinių pakeitimas. Tai yra neatitinka tiems sprendiniams kuriems buvo išduotas leidimas, kai atstumas iki gretimo sklypo yra nurodytas projekte pagal išduotą leidimą, o padarius jau kitą schemą atstumai iki gretimo sklypo pasikeičia yra pažeidžiami gretimų sklypų savininkų interesai, ir tai yra pakeičiami pradinio projekto sprendiniai. Paaiškino, kad jų schemoje yra parodyta, kokiu atstumu buvo suprojektuotas tas įrenginys iki gretimo sklypo. Pagal tą projektą savivaldybės statybos skyrius tikrino tą projektą ir išdavė leidimą, o tai reiškia, kad atstumas buvo galimas, jei įrenginio vieta nepakeista. Tai yra įrenginys, kurio skersmuo yra 2,5 metro, nuo skaičiuojamas atstumas iki gretimo sklypo, apsaugos zona 10 m. Žemės įstatymo specialių sąlygų įstatymo 42 str. 1-5 dalyse yra numatytos vandens nuotekų apsaugos zonų dydžiai. Tie patys reikalavimai galiojo ir senesniems reikalavimas, kurie galiojo iki 2010 metų, kai ieškovui buvo išduotas leidimas, tos įstatymo nuostatos yra perkeltos į dabar galiojantį įstatymą, jos nesikeitė. Apsaugos zona turėtų būti įlindusi į gretimą sklypą. Leidimą statyboms išduoda savivaldybė, todėl ji patikrinusi visas apsaugos zonas ir nustačiusi, kad 0 laida nepažeidžia trečiųjų asmenų interesų, apsaugos zona yra 10 metrų, ir projektas atitinka visus kitus teisės aktus, išdavė tokį leidimą. Savivaldybė išduodama leidimą patikrina visus reikalavimus. Jis nežino ar savivaldybė gali sumažinti apsaugos zonos atstumus. Pagal projektą numatytas spindulys, tai yra nuo valymo įrenginio centro, yra numatytas 10 metrų spindulys, tai šis 10 m spindulys esantis iki gretimo sklypo, nuo valymo įrenginio vidurio yra pažeistas. Jie nustatinėjo tik nuo įrenginio krašto iki gretimo sklypo ribos, kaip reikalauja specialiųjų sąlygų įstatymas. 0 laidoje nuo įrenginio krašto buvo suprojektuota apie 8 metrus, o faktiškai yra pastatytas įrenginys ir atstumas nuo gretimo sklypo yra apie 5 metrus. Į priešingą pusę kiek yra pasikeitęs nėra matuota. Jeigu atlikti kadastrinius matavimus kitų sklypų, būtų galima atlikti paskaičiavimus. Atstumus tarp įrenginių galima apskaičiuoti pagal vamzdžių ilgius. Projekte yra duota techninė specifikacija valymo įrenginių, tai yra kur turėjo stovėti įrenginiai, nurodyti jo matmenys, visi išmatavimai, skersmuo, ilgis. Yra gamintojo specifikacijos, gaminio charakteristika, nurodyta kokio dydžio bus įrenginys ir nurodytas koks galimas atstumas tarp šių įrenginių. Taip pat techninėje specifikacijoje yra nurodytas ir vamzdyno ilgis, kuris yra naudojamas šulinių pajungimui prie valymo įrenginių. Jie skaičiavo tik į vieną pusę. 0 laidoje įrenginiai buvo suprojektuoti išilgai, o A laidoje jie jau pasidarė skersai, todėl jis priartėja prie gretimo sklypo ribos ir pažeidžia gretimo sklypo savininkų interesus.

Liudytojas V. Č. teismo posėdžio metu paaiškino, kad jis pažįsta ieškovą, jų santykiai darbiniai, veiklos sritis - projektų rengimas. 2010 metais jis vadovavo UAB „(duomenys neskelbtini)“, buvo ginčo projekto vadovas, buvo numatyti vietinio valymo įrengimai uždaro tipo, kiekvienam sklypui pagal normas jų galingumas buvo numatytas 13 m3 per parą. Laikinai, kol visas kvartalas bus pastatytas, jie įrengė vienus valymo įrengimus, nedideliu pajėgumu, paskui plečiantis nebeužteko pajėgumo, todėl su Traidenio firmos rekomendacija jie numatė dar pora įrenginių laikinai, kol bus užstatytas visas kvartalas. Eigos metu, pagal projektą, kurie buvo numatyti 2010 metais, tie įrenginiai buvo nebepajėgūs aptarnauti gyv. namų. Todėl jie parengė naują projektą, ir buvo numatyti trys valymo įrengimai, kurių bendras našumas 8,5 m3 . Pakeitimai A laidoje buvo tik tie, kad padidino valymo įrengimų pajėgumus. Padidėjo keli valymo įrenginiai, sklypo vieta atsirado 2015-2016 metais, kai įrenginius jau pavadino statiniais, todėl technologiškai įrenginiai gali keistis. Ieškovas tik pristatė du valymo įrenginius, statiniai buvo padaryti pagal A laidos sprendinius. Laidoje A buvo nurodyta, kad tai laikinai, pajėgumai padidėja, tada bus statomas vienas galingas įrenginys, o šie bus demontuojami, nes jie pastatyti laikinai. Kvartalas dar nebuvo priduotas, tai ne savavališka statyba. Rengiant projektą nebuvo nurodyta įrenginių vieta, o tik žemės sklypas. Iki 2015 metų valymo įrenginiai buvo traktuojami kaip įrenginys, o dabar statinys, todėl yra pasikeitę reikalavimai, prašo nurodyti vietą. Rengiant 2010 metais projektą nereikėjo nurodyti vietos, svarbiausia kad įrengimai neišeitų už žemės sklypo ribų. Pagal 2010 metų projektą atstumų tarp įrenginių nebuvo numatyta, buvo numatytas tik didelis žemės sklypas. Buvo žiūrima, kad išlaikyti apsaugos zoną, įrenginio vieta nebuvo numatyta, tik apytiksliai. Atsakovės pateiktoje geodezinėje nuotraukoje atvaizduoti daugiau A laidos įrenginiai. Paaiškino, kad A laidai nereikėjo naujo leidimo, jis tą žinojo. Pirminiame projekte bendrojoje dalyje yra nurodyta, kad bus keliai rengiami etapais, o apie įrenginius nebuvo numatyta, tas klausimas nebuvo aktualus, tačiau buvo numatyta projektą įgyvendinti etapais, o tai liečia ir valymo įrenginius. Paaiškino, kad ypatingos paskirties jo atestatas, leidžia projektuoti ir neypatingos paskirties statinius.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys netenkintinas.

Ginčo esmė.

Byloje tarp šalių kilo ginčas dėl atsakovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos ieškovo atžvilgiu priimtų savavališkos statybos akto bei privalomųjų nurodymų teisėtumo ir pagrįstumo.

Faktinės bylos aplinkybės.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų, ieškovo ir atsakovės atstovų paaiškinimų, liudytojų parodymų byloje nustatyta, kad Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie LR Aplinkos ministerijos Vakarų Lietuvos statybos priežiūros departamentas ieškovui J. R. surašė 2020-12-07 savavališkos statybos aktą Nr.SSA-30-201207-00063, kuriame konstatavo, jog statytojas, turėdamas Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos 2010-11-26 išduotą statybą leidžiantį dokumentą Nr. LNS-34-101126-00663, žemės sklype, kad. Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), statydamas neypatingąjį kitos paskirties inžinerinį statinį – buitinių nuotekų valyklą, pažeidė esminius 2010 m. parengto projekto „Vandentiekio, buitinių ir lietaus nuotekų tinklai, vienas artezinis gręžinys, buitiniai valymo įrenginiai, vienas vidaus kelias gyvenamųjų namų kvartalui (duomenys neskelbtini)., kad. Nr. (duomenys neskelbtini)“ sprendinius: pakeitė buitinių nuotekų valyklos padėtį sklype, t. y. sumažino buitinių nuotekų valyklos atstumą iki pietinės sklypo ribos 4,14 m, padidino bendrą nuotekų valyklos plotį 4,78 m.

Taip pat nustatyta, kad savavališkos statybos akto pagrindu Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie LR Aplinkos ministerijos Vakarų Lietuvos statybos priežiūros departamentas 2020-12-07 ieškovui surašė privalomąjį nurodymą Nr.PNSD-30-201207-00061, kuriame nurodė nevykdyti jokių savavališkai pastatyto neypatingojo kitos paskirties inžinerinio statinio – buitinių nuotekų valyklos, esančio žemės sklype kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), statybos darbų iki kol nebus pašalinti savavališkos statybos padariniai fiksuoti Savavališkos statybos akte. kad Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie LR Aplinkos ministerijos Vakarų Lietuvos statybos priežiūros departamentas 2020-12-09 priėmė privalomąjį nurodymą Nr.PNSSP-30-201209-00064 pašalinti savavališkos statybos padarinius, kuriame nurodė nugriauti savavališkai pastatytą, pažeidžiant esminius projekto "Vandentiekio, buitinių ir lietaus nuotekų tinklai, vienas artezinis gręžinys, buitiniai valymo įrenginiai, vienas vidaus kelias gyvenamųjų namų kvartalui (duomenys neskelbtini)., kad. Nr. (duomenys neskelbtini)" Nr.09.026- TP.BD sprendinius, pagal kurį buvo išduotas statybos leidimas LNS-34-101 126-00663, žemės sklype kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini). neypatingąjį kitos paskirties inžinerinį statinį - buitinių nuotekų valyklą, dėl kurio statybos 2020-12-07 surašytas savavališkos statybos aktas Nr.SSA-30-201207-00063 ir sutvarkyti statybvietę.

Nustatyta, kad Klaipėdos rajono savivaldybės administracija 2010-11-26 ieškovui J. R. išdavė statybos leidimą Nr. LNS-34-101126-00663, žemės sklypuose unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pagal parengtą UAB „(duomenys neskelbtini)“ projektą statyti neypatingąjį kitos paskirties inžinerinį statinį - buitinių ir lietaus tinklus, buitinius valymo įrenginius.

Nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2010 metais ieškovui J. R. parengė techninį projektą objektui - vandentiekio, buitinių ir lietaus nuotekų, artezinio gręžinio, buitinių valymo įrenginių, vidaus kelio gyvenamųjų namų kvartalui, (duomenys neskelbtini)., kad. Nr. (duomenys neskelbtini) (projekto vadovas V. Č.). 2010 metais „Aremiko“ inžineriniai projektai parengė techninį projektą lauko vandentiekio ir nuotekų tinklams įrengti gyvenamųjų namų kvartalui (duomenys neskelbtini).

Nustatyta, kad 2019 metais ieškovo J. R. prašymu buvo parengta aukščiau paminėto statybos projekto A laida (pakeitimas) objektas – vandentiekio, buitinių ir lietaus nuotekų tinklai, vienas artežnis gręžinys, buitiniai valymo įrenginiai, vienas vidaus kelias gyvenamųjų namų kvartalui, (duomenys neskelbtini), kad. Nr. (duomenys neskelbtini) ‘ (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini) (projekto vadovas V. Č.), kuriame buvo pakeista pradiniame projekte numatyta buitinių nuotekų valyklą sudarančių įrenginių specifikacija, išlaikant projekte numatytą įrenginių našumą ir išvalymo laipsnį.

Aiškinamajame rašte A laidai nurodyta, kad pagal gautą 2016 m. vasario 10 d UAB „Traidenis“ rekomendaciją, ir statytojo J. R. prašymą, ir papildomą statinio projektavimo techninę užduotį (laida A), koreguojami buitinių nuotekų valymo įrenginiai. Vietoje projekte numatytų valymo įrenginių HNV-P tipo, keičiami į NV-4 1 vnt. ir du NV-3 tipo valymo įrenginius.

Nustatyta, kad Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie LR Aplinkos ministerijos Vakarų Lietuvos statybos priežiūros departamentas 2020-03-06 atliko tyrimą pagal skundus dėl gyvenamųjų namų kvartalo (duomenys neskelbtini) galimai netinkamai funkcionuojančių inžinerinių tinklų, kurių vystytojas yra ieškovas. Nustatyta, kad J. R. netinkamai vykdė statytojo pareigas (2010-11-26 Klaipėdos rajono savivaldybės administracija išdavė statybą leidžiantį dokumentą Nr. LNS-34-101126-00663, kuriuo suteikta teisė statyti naujus neypatingosios kategorijos lietaus nuotekų tinklus adresu (duomenys neskelbtini) laikotarpyje nuo 2011-07-04 (pagal įrašus statybos darbų žurnale) iki 2020-03-13, t. y. pagal Lietuvos Respublikos Statybos įstatymo 14 str. 1 d. 12 p. nepateikė per informacinę sistemą „Infostatyba“ arba raštu Inspekcijai informacijos apie neypatingos kategorijos lietaus nuotekų tinklų adresu (duomenys neskelbtini) statybos pradžią ir pasamdytą ar paskirtą statinio statybos vadovą ir statinio statybos techninį prižiūrėtoją ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo jų pasamdymo ar paskyrimo dienos. Šiuo veiksmu statytojas J. R. pažeidė LR Statybos įstatymo 14 str. 1 d. 12 p.

Atsakovės pateiktos vandentiekio kanalizacijos schemos: „(duomenys neskelbtini)gatvėje suprojektuotos nuotekų valyklos pagal projektą Nr. 10.026-TP-LVN-1“ ir „(duomenys neskelbtini) gatvėje pastatytos nuotekų valyklos pagal projekto Nr. 10.026-TP-LVN-1A laidą“ iš kurių matyti, kad faktiškai nustatytas pastatytos valyklos ilgis 12,70 m (projekte numatytas 12,61 m), valyklos ilgis padidintas 0,09 m; pastatytos valyklos plotis 10,73 m (projekte numatytas 5,95 m), valyklos plotis padidintas 4,78 m; nuo pastatytos valyklos krašto iki gretimo sklypo ribos yra 4,64 m (projekte numatyta 8,78 m), sumažintas atstumas iki gretimo sklypo ribos 4,14 m.

2019 m. lapkričio mėn. vandentiekio, lietaus ir buitinių nuotekų tinklų geodezinėje nuotraukoje M1:500 matyti vandentiekio, lietaus ir buitinių nuotekų tinklai (duomenys neskelbtini).; pažymėtas nuotekų valymo įrenginių NV-3, NV-3, NV-4 išdėstymas, nurodytos jų koordinatės.

Nustatyta, kad Klaipėdos apylinkės teismas Klaipėdos rajono rūmai 2021-07-16 priėmė nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. A14-469-729/2021, kuriuo nutraukė J. R. pradėtą administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 351 straipsnio 5 dalyje, teiseną. Teismas konstatavo, kad nėra pagrindo konstatuoti, jog J. R. veiksmuose buvo ANK 351 straipsnio 5 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėtis.

Klaipėdos apygardos teismas išnagrinėjęs Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie LR Aplinkos ministerijos Vakarų Lietuvos statybos priežiūros departamento apeliacinį skundą 2021-09-22 priimtu nutarimu panaikino Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2021 m. liepos 16 d. nutarimą ir priėmė naują nutarimą administracinio nusižengimo byloje. J. R. pripažino kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 351 straipsnio 5 dalyje, ir nubaudė jį 1000 Eur dydžio bauda.

Dėl ginčijamų administracinių aktų atitikties Viešojo administravimo įstatymo reikalavimams.

Ieškovas nesutikdamas su atsakovės surašytais administraciniai aktais, teigia, kad skundžiami aktai neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimų, ne jie turi būti pagrįsti objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės (licencijos ar leidimo galiojimo panaikinimas, laikinas uždraudimas verstis tam tikra veikla ar teikti paslaugas, bauda ir kt.) turi būti motyvuotos.

Atsakovė atsiliepime nurodė, jog ieškovas remiasi jau nebegaliojančia VAĮ redakcija. Pažymėjo, kad savavališkos statybos akto forma yra patvirtinta Inspekcijos viršininko 2016 m. gegužės 4 d. įsakymu Nr. 1V-48 (Inspekcijos viršininko 2016 m. lapkričio 18 d. įsakymo Nr. 1V-138 redakcija), privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius forma patvirtinta Inspekcijos viršininko 2016 m. lapkričio 16 d. įsakymu Nr. 1V-136 (Inspekcijos viršininko 2019 m. gegužės 7 d. įsakymo Nr. 1V-53 redakcija), privalomojo nurodymo nevykdyti jokių statinio ar jo dalies statybos darbų forma patvirtinta Inspekcijos viršininko 2016 m. gruodžio 13 d. įsakymu Nr. 1V-157 (Inspekcijos viršininko 2019 m. gegužės 7 d. įsakymo Nr. 1V-52 redakcija), o juose nurodytas teisinis ir faktinis pagrindai, t. y. Statybos ir Priežiūros įstatymų nuostatos ir faktinės, Inspekcijos nustatytos aplinkybės, taip pat skundžiamuose sprendimuose nurodyta jų apskundimo tvarka.

Bendruosius reikalavimus bet kokiam individualiam administraciniam aktui nustato VAI (redakcija, galiojusi iki 2020 m. lapkričio 1 d.), kurio 8 straipsnio 1 dalyje buvo nustatyta, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos. Individualiame administraciniame akte turi būti aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos ir nurodyta akto apskundimo tvarka (2 d.). Individualus administracinis aktas turi būti pasirašytas jį priėmusio pareigūno ar valstybės tarnautojo arba viešojo administravimo subjekto vadovo, jo pavaduotojo ar įgalioto asmens ir patvirtintas antspaudu.

Nors ieškovas ieškiniu bei teismo posėdžio metu įrodinėjo, kad atsakovės surašytas savavališkos statybos aktas bei privalomieji nurodymai neatitinka jiems keliamų reikalavimų, tačiau teismas su tokiais ieškovo argumentais nesutinka. Tokius argumentus ieškovas iš esmės grindžia tuo, jog savavališkos statybos akte ir privalomuose nurodymuose nėra nurodyta motyvų. Akcentuotina, jog skundžiamame akte yra aiškiai nurodyta statinio, dėl kurio konstatuota savavališka statyba, statybos rūšis (naujo statinio statyba), paskirtis (nuotekų šalinimo tinklų), pavadinimas (Buitinių ir lietaus nuotekų tinklai, buitiniai valymo įrenginiai), kategorija (neypatingas), tiksli savavališkos statybos vieta, savavališkai pastatyto naujo statinio matmenys, kurie užfiksuoti patikrinimo akte bei prie jo pridėtoje situacijos plane, atlikta nuotrauka, detaliai aprašyta pažeidimo esmė, pateiktos nuorodos į teisės aktų pažeidimus. Šios aplinkybės leidžia suprasti, dėl kokio statinio ir kokių pažeidimų buvo priimtas ginčijamas aktas. Be to, pažymėtina, jog administracinio akto turinys gali būti išdėstytas nebūtinai viename dokumente. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad, nagrinėjant gautą skundą dėl savavališkos statybos Inspekcija 2020 -03-06 atliko patikrinimą adresu (duomenys neskelbtini), o 2020-03-13 surašė statybos patikrinimo aktą (kontrolinį klausimyną) Nr. BIPA-30-200313-00021. 2020-12-07 surašytas savavališkos statybos aktas, 2020-12-07 privalomasis nurodymas nevykdyti jokių statinio ar jo dalies statybos darbų ir 2020-12-09 privalomasis nurodymas pašalinti savavališkos statybos padarinius. Šios aplinkybės patvirtina, kad ieškovui buvo visiškai suprantama ir aišku už ką jam surašytas savavališkos statybos aktas ir duoti privalomieji nurodymai. Pagal Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 2 straipsnio 2 dalį privalomasis nurodymas yra nustatytos patvirtintos formos dokumentas. Be to, esant neaiškumų dokumentuose, ieškovas galėjo kreiptis į juos surašiusią instituciją sukonkretindamas, kas jam yra neaišku.

Aukščiau nurodytų aplinkybių kontekste darytina išvada, jog ginčijami aktai atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio individualiam teisės aktui keliamus reikalavimus (redakcija, galiojusi iki 2020 m. lapkričio 1 d.), todėl ieškovo teiginiai, kad ginčijami aktai nėra motyvuoti laikytini nepagrįstais.

Dėl skundžiamų administracinių aktų (ne) pagrįstumo.

Byloje keliamas klausimas dėl statybą leidžiančio dokumento būtinumo ieškovui statant neypatingąjį kitos paskirties inžinerinį statinį – buitinių nuotekų valyklą.

Ieškovo ginčijami savavališkos statybos aktas ir privalomieji nurodymai priimti 2020-12-07 ir 2020-12-09, todėl šiame sprendime nurodomos teisės normų redakcijos, galiojusios nurodytų ginčijamų administracinių aktų priėmimo metu.

Nagrinėjamu atveju, bylos medžiaga nustatyta, jog atsakovė, atlikusi patikrinimą pagal gautą skundą, nustatė savavališkos statybos faktą. Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (toliau – Statybos įstatymas) 2 straipsnio 46 dalyje nurodyta, kad savavališka statyba – tai statinio ar jo dalies statyba be galiojančio statybą leidžiančio dokumento arba turint galiojantį statybą leidžiantį dokumentą, tačiau pažeidžiant esminius statinio projekto sprendinius. Statybos įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog teisę būti statytoju Lietuvos Respublikoje turi Lietuvos bei užsienio valstybių fiziniai ir juridiniai asmenys. Statybos įstatymo 2 straipsnio 11 punkte nurodyta, kad esminiai statinio projekto sprendiniai yra tokie statinio projekto sprendiniai, kuriais nustatoma statinio vieta sklype, statinio ar jo dalių paskirtis, statinio laikančiosios konstrukcijos ir jų išdėstymas, statinio išorės matmenys (aukštis, ilgis, plotis ir pan.) ir įgyvendinami specialieji saugomos teritorijos tvarkymo ir apsaugos reikalavimai ir (ar) specialieji paveldosaugos reikalavimai.

Kai pagal teisės aktų nuostatas yra privalomas statybą leidžiantis dokumentas, teisė būti statytoju gali būti įgyvendinama tik turint tokį dokumentą (Statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 2 punktas), todėl tokiais atvejais statytojas (užsakovas) privalo jį gauti įstatymo nustatyta tvarka (Statybos įstatymo 14 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Priešingu atveju – be galiojančio statybą leidžiančio dokumento, kai jis privalomas, – statyba yra savavališka ir įstatymo draudžiama (Statybos įstatymo 2 straipsnio 46 dalis, 22 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Statybą leidžiantis dokumentas – dokumentas, kuriuo kompetentinga institucija suteikia statytojui (užsakovui) teisę įgyvendinti statinio projektą (Statybos įstatymo 2 straipsnio 87 dalis).

Sprendžiant, ar atsakovės savavališkos statybos akte konstatuota faktinė aplinkybė (savavališka statyba) yra pagrįsta, būtina nustatyti, ar atliktiems ieškovo veiksmams buvo būtina turėti statybą leidžiantį dokumentą ir, jeigu taip, ar jis buvo išduotas.

Ieškovo nuomone, atliktiems darbams vykdyti statybą leidžiantis dokumentas nebuvo reikalingas, nes jis buitinių nuotekų valyklos statybai turi Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos 2010-11-26 išduotą statybą leidžiantį dokumentą Nr.LNS-34-101126-00663 pagal 2010 m. parengtą „Vandentiekio, buitinių ir lietaus nuotekų tinklai, vienas artezinis gręžinys, buitiniai valymo įrenginiai, vienas vidaus kelias gyvenamųjų namų kvartalui (duomenys neskelbtini) kad. Nr. (duomenys neskelbtini)“ Nr. 09.026-TR.BD projektą, todėl atsakovė nepagrįstai konstatavo savavališką statybą ir privalomuoju nurodymu nepagrįstai reikalauja nugriauti savavališkai pastatytą, neypatingąjį kitos paskirties inžinerinį statinį – buitinių nuotekų valyklą.

Ieškovas neginčijo, kad statybų eigoje buvo priimtas sprendimas buitinių nuotekų valyklos įrengimą atlikti etapais, tuo tikslu 2019 metais buvo parengta minėto statybos projekto A laida Nr. 10.026-TP-LVN-1 A, kurioje buvo pakeista pradiniame projekte numatyta buitinių nuotekų valyklą sudarančių įrenginių specifikacija, išlaikant projekte numatytą įrenginių našumą ir išvalymo laipsnį, tačiau vietoje projekte numatytos buitinių nuotekų valyk­los, sudarytos iš vieno įrenginio, numatant buitinių nuotekų valyklą iš trijų susietų įrenginių. Ieškovas neginčijo, kad nuotekų įrenginiai yra pastatyti vadovaujantis ne 0 statybos projekto laida, o statybos projekto A laida. Teigė, kad 0 laidos projekte nebuvo numatyti tikslūs buitinių nuotekų valyklos išorės matmenys, kad projekte buvo pavaizduota tik buitinių nuotekų valyklos centras, nuo kurio buvo atidėta 10 metrų sanitarinės apsaugos zona. Jo manymu, kad nesant projekte jokių buitinių nuotekų valyklos išorės matmenis numatančių duomenų, bei projekte nurodant tik buitinių nuotekų valyklos centro padėtį, apie buitinių nuotekų valyklos vietos sklype pakeitimą galima spręsti tik lyginant projekte numatyto buitinių nuotekų valyklos centro padėtį su projekto A laidoje numatytu (ir faktiškai statomos) buitinių nuotekų valyklos centru. Ieškovo teigimu, atsakovė nenustatė, kad projekte numatytas buitinių nuotekų valyklos centras pagal projekto A laidą yra pakeistas daugiau nei 1 metru, nesutiko su atsakovės paskaičiavimais. Mano, kad tai, jog buitinių nuotekų valykla yra platesnė, nei projekte pateikiama principinė jos schema, negali būti laikoma statinio vietos ar išorės matmenų pakeitimu, nes šie duomenys projekte nėra numatyti, todėl jie nelaikytini esminiais statinio projektais. Ieškovo nuomone, jo padaryti projekto sprendinių pakeitimai nėra esminių projekto sprendinių pakeitimas, todėl jų statybai naujas leidimas nebuvo reikalingas.

Teismas neturi pagrindo sutikti su ieškovo išsakytais teiginiais, kadangi byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad pirminiame projekte 0 laidoje yra pateiktas aiškus nuotekų valymo įrengimų komplekso aprašymas, valymo įrenginių komplekso komponentai, projekte numatyti biologiniai valymo įrenginiai, įrenginių išdėstymas yra ne tik aprašytas, tačiau ir pavaizduotas suvestiniame inžinerinių tinklų plane, todėl teismas atmeta ieškovo argumentus, kad pirminiame projekte 0 laidoje nebuvo nurodyta nuotekų valymo įrenginio vieta.

Pažymėtina, kad Projekte 0 laida yra pateiktas nuotekų valymo įrengimų komplekso aprašymas (projekto 09.026-TP-ŠV.TS bendrųjų techninių reikalavimų laida 0): Valymo įrengimų komplekso komponentai: a) Srauto paskirstymo šulinys; b) Aerotankas (sudaro: pirminis sėsdintuvas, aerobinis reaktorius, antrinis sėsdintuvas); c) Dumblo tankintuvas (dumblo tankintuvai skirti kaupti pertekliniam dumblui, kuris periodiškai pašalinamas iš aerotanko); d) kontrolinis šulinys (šuliniai kuriuose gali būti įmontuojamos įvairios apskaitos priemonės bei naudojami kaip prieiga išvalytų nuotekų mėginių paėmimui). Projekte numatyti biologiniai valymo įrengimai (projekto 10.026-TP-LVN.SŽ Įrenginių, gaminių ir medžiagų sąnaudų žiniaraštis lauko vandentiekiui ir nuotekoms laida 0): 1) HNV-P-1 3 tipo aerotankas, našumas-l3m3/parą stikloplasčio korpusas, d2450mm, L:7,2 m; 2) Horizontalus dumblo tankintuvas, talpa 7 m3, korpusas stikloplastis, dl500mm, L:4,0 m; 3) Kontrolinis stikloplasčio šulinys, d 1200mm, H: 1.62 m; 4) Plastikinis apšiltintas aptarnavimo liukas d1200mm; 5) Antžeminė valdymo spinta; 6) Srauto paskirstymo šulinys.

O pagal projekto A laidą pastatyti valymo įrengimai: 2 vnt. NV-3 tipo valymo įrenginys, našumas – 2,52 m3/parą, stikloplasčio korpusas d2730 mm; 1 vnt. NV-4 tipo valymo įrenginys, našumas – 3,42 m3/parą, stikloplasčio korpusas d3000 mm; Kontrolinis stikloplasčio šulinys, d 1200mm, H: 1.62m; Plastikinis apšiltintas aptarnavimo liukas d1200mm; Antžeminė valdymo spinta; Srauto paskirstymo šulinys.

Iš teismui pateiktų schemų – „(duomenys neskelbtini)gatvėje suprojektuotos nuotekų valyklos pagal projektą Nr. 10.026-TP-LVN-1“ ir „(duomenys neskelbtini) gatvėje pastatytos nuotekų valyklos pagal projekto Nr. 10.026-TP-LVN-1A laidą“ matyti, kad faktiškai nustatytas pastatytos valyklos ilgis 12,70 m (projekte numatytas 12,61 m) valyklos ilgis padidintas 0,09 m; pastatytos valyklos plotis 10,73 m (projekte numatytas 5,95 m) valyklos plotis padidintas 4,78 m; nuo pastatytos valyklos krašto iki gretimo sklypo ribos yra 4,64 m (projekte numatyta 8,78 m) sumažintas atstumas iki gretimo sklypo ribos 4,14 m.

Iš šių schemų matyti, kad jose pažymėta patikrinimo metu nustatyta ir vėliau apskaičiuota suprojektuotos nuotekų valyklos vieta, jos plotis, atstumas nuo valyklos krašto iki gretimo sklypo ribos ir faktinė pagal projekto A laidą pastatytos nuotekų valyklos vieta, pastatytos valyklos plotis, atstumas nuo pastatytos valyklos krašto iki gretimo sklypo ribos. Inspekcija projekte apibrėžtą statinio vietą gretimo sklypo atžvilgiu nustatė vadovaudamasi pačiame statinio projekte nustatytos apsaugos zonos parametrais (pagal pradinį projektą 0 laidą buvo išduotas statybą leidžiantis dokumentas, kuriame buvo pažymėta, kad atstumas iki gretimo sklypo ribos nuo valymo įrenginio vidurio yra 10 metrų) ir jų nustatymo būdu, palyginus minėtus matmenis su 2010 metų projekto sprendiniais, pagal kurį išduotas statybos leidimas. Kaip minėta aukščiau, Projekte buvo aprašyti nuotekų valymo įrenginiai ir jų išdėstymas pavaizduotas suvestiniame inžinerinių tinklų plane. Buitinių nuotekų valyklos išorės matmenų pakitimas nustatytas lyginant esamus faktinius matmenis su projekte pateiktais matmenimis. Tą faktą, kad sumažėjo projekte 0 laidoje numatytas ir suderintas atstumas nuo ieškovo žemės sklypo ribos iki valymo įrenginių byloje patvirtino ir liudytojas A. D.. Jis patvirtino, kad pagal projektą 0 laidos nuo valymo įrenginio centro buvo numatytas 10 metrų spindulys. Jis atlikdamas skaičiavimus atstumą nustatinėjo tik nuo įrenginio krašto iki gretimo sklypo ribos, kaip reikalauja specialiųjų sąlygų įstatymas. Patvirtino, kad 0 laidoje nuo įrenginio krašto buvo suprojektuota apie 8 metrus, o faktiškai yra pastatytas įrenginys ir atstumas nuo gretimo sklypo yra apie 5 metrus. Tai, kad padidėjo statomi keli nuotekų valymo įrenginiai patvirtino ir liudytojas V. Č..

Ieškovas, įrodinėdamas skundžiamų teisės aktų neteisėtumą, jokių papildomų įrodymų (nuotraukų, savo matavimų, kitų specialistų išvadų ar pan.) į bylą neteikė, nors teismas ne kartą tai siūlė ieškovui.

Aukščiau nustatytų aplinkybių kontekste, darytina išvada, kad ieškovas J. R. parengdamas naują projekto A laidą, pakeitė pirminio UAB „(duomenys neskelbtini)“ projekto 0 laidos (pagal kurį buvo išduotas statybą leidžiantis dokumentas) projekto sprendinius, tai yra pakeitė buitinių nuotekų valyklos padėtį sklype, sumažino buitinių nuotekų valyklos atstumą iki pietinės sklypo ribos 4,14 m, padidino bendrą nuotekų valyklos plotį 4,78 m, pažeidžiant Statybos įstatymo 2 straipsnio 11 dalyje nurodytus esminius statinio projekto sprendinius, kuriais nustatoma statinio vieta sklype, statinio ar jo dalių paskirtis, statinio laikančiosios konstrukcijos ir jų išdėstymas, statinio išorės matmenys (aukštis, ilgis, plotis ir pan.).

Statybos techninio reglamento STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. D1-713, 43 punktas numato, kai po statybą leidžiančio dokumento išdavimo keičiami Statybos įstatymo 2 straipsnio 11 dalyje nurodyti esminiai projekto sprendiniai ir parengtas naujas projektas, pakeistam projektui turi būti gautas naujas statybą leidžiantis dokumentas.

Reglamento 48 punkte numatyta: „Pakeitus esminius statinio (statinio projekte suprojektuotų statinių, kuriuos norint statyti, rekonstruoti, remontuosi ar griauti privalomas statybą leidžiantis dokumentas) projekto sprendinius ir norint tęsti statybą, privaloma gauti naują statybą leidžiantį dokumentą šio Reglamento nustatyta tvarka, išskyrus atvejus, kai nepažeidžiant teritorijų planavimo dokumentų, statybą leidžiančių dokumentų, kitų teisės aktų, specialiųjų architektūros reikalavimų, specialiųjų saugomos teritorijos tvarkymo ir apsaugos reikalavimų, specialiųjų paveldosaugos reikalavimų ir esminių statinio reikalavimų:

48.1. laikančios konstrukcijos keičiamos į ne blogesnes savybes turinčias konstrukcijas;

48.2. dėl objektyvių priežasčių (nenumatytų aplinkybių, kliūčių) keičiama inžinerinio tinklo ar susiekimo komunikacijos trasa ar jos dalis ir dėl to keičiasi inžinerinio tinklo ar susisiekimo komunikacijos ilgis;

48.3. iki 1 m keičiama statinio vieta žemės sklype (teritorijoje);

48.4. iki 1 m didinami statinio išorės matmenys;

Nagrinėjamu atveju teismui nustačius, kad ieškovas J. R. 2019 metais pakeitė 2010 metais parengtą UAB „(duomenys neskelbtini)“ projektą (kurio pagrindu buvo išduotas statybą leidžiantis dokumentas) naujais projekto sprendiniais – projekto A laida, ir kad ieškovo pastatyta buitinių nuotekų valykla atitinka schemą „(duomenys neskelbtini) gatvėje pastatytos nuotekų valyklos pagal projekto Nr. 10.026-TP-LVN-1 A laidą, ko nepaneigė nei pats ieškovas, darytina išvada, kad ieškovas J. R., vadovaujantis anksčiau nurodytu teisiniu reglamentavimu, turėjo gauti naują statybą leidžiantį dokumentą.

Be to, tiek ieškovas procesiniame dokumente bei jo atstovas teisminio nagrinėjimo metu ieškinio reikalavimus grindė ir tuo, kad prie 2010 m. projekto brėžinyje „Kvartalo planas su LVN tinklais“ yra pateikta tik principinė, tipinė jų schema ir šie brėžinio sprendiniai negali būti laikomi numatančiais tikslius valyklos išorės matmenis, kadangi konkretūs buitinių nuotekų valymo įrenginiai (jo modelis, forma) projektu nėra numatomi.

Teismas šiuos ieškovo argumentus taip pat laiko nepagrįstais, kadangi Statybos techninio reglamento STR 1.05.06:2005 „Statinio projektavimas“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. D1-708 (redakcija galiojusi nuo 2010-01-01 iki 2010-12-31, kuomet buvo rengiamas statinio projektas) 27 punkte buvo nurodyta, kad, priklausomai nuo statinio paskirties, statybos rūšies, turi būti parengtos visos būtinos tam statiniui pastatyti ir naudoti Projekto dalys, kurių sprendiniai įgyvendintų esminius statinio, statinio architektūros, aplinkos, kraštovaizdžio, nekilnojamųjų kultūros paveldo vertybių ir kitos apsaugos (saugos), trečiųjų asmenų interesų apsaugos, neįgaliųjų socialinės integracijos ir paskirties reikalavimus. Projekto dalių sprendinių dokumentai yra: bendrieji sprendinių duomenys ir aiškinamieji raštai; sprendinius pagrindžiantys skaičiavimai; sprendinių techninės specifikacijos; sprendinių brėžiniai, schemos. 25 punkte buvo nurodyta, jog „Bendruoju atveju tipiniam statinio projektui rengiamos šios Techninio darbo projekto dalys, 25.1 papunktyje bendroji: bendrieji duomenys (žr. Reglamento 8 priedą) ir brėžiniai (žr. Reglamento 8 priedo 5.7.7, 5.7.8, 5.7.10 p.)“. Statybos techninio reglamento STR 1.05.06:2005 8 priedo „Techninio projekto sudedamosios dalys“ 5.7.10 papunktyje nurodyta, jog privalomai prie buitinių atliekų šalinimo projekto turi būti pridėti brėžiniai – funkcinės ir kitos schemos.

Be to, projektuotojas, rengdamas nuotekų valymo įrenginių projektą, privalėjo: projektinėje dokumentacijoje be kitos teisės aktuose numatomos informacijos pateikti informaciją apie tipinį nuotekų valymo įrenginį pagal 3 priede nustatytą formą (21.3 p.); projekte pateikti valymo įrenginio (visos nuotekų valymo sistemos) technologinę schemą ir jos aprašymą, brėžinius, įrenginių išdėstymo planą statybos vietoje su pažymėtomis naudojimo ir kontrolės vietomis (21.4 p.) buvo numatyta ir Nuotekų valymo įrenginių taikymo reglamente, patvirtintame Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006-09-11 įsakymu Nr. D1-412, 21, redakcija galiojusi nuo 2010-08-01 iki 2018-06-30, kuomet buvo rengiamas statinio projektas.

Įvertinus aukščiau nurodytą teisinį reglamentavimą darytina išvada, kad kuomet buvo rengiamas statinio projektas, projektuotojas (ieškovas) privalėjo numatyti ir pateikti tipinio nuotekų valymo įrenginio charakteristikas ir įrenginių išdėstymo planą statybos vietoje, o vykdant statybą būtent šia schema ir vadovautis, todėl ieškovo argumentas, kad jis vykdant statybą neturėjo vadovautis prie projekto pateikta principine, tipine schema – atmestinas kaip nepagrįstas.

Apibendrinant tai, kas buvo išdėstyta, teismas daro išvadą, kad atsakovės priimti Savavališkos statybos aktas ir privalomieji nurodymai yra teisėti ir pagrįsti, todėl juos panaikinti ieškinyje nurodytais argumentais nėra pagrindo. Atsižvelgiant į tai, ieškovo ieškinys atmetamas kaip nepagrįstas.

Dėl kitų šalių argumentų.

Pagal kasacinio teismo praktiką įstatyminė teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą (nutartį) neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-219/2009; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010). Tokia teismo sprendimo (nutarties) motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61). Atsižvelgiant į prieš tai minėtą teisinį reguliavimą, dėl kitų šalių argumentų, kaip teisiškai nereikšmingų ginčo nagrinėjimui, išsamiau nepasisakytina.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.

Šaliai, kurios naudai priimtas teismo sprendimas, priteisiamos bylinėjimosi išlaidos iš kitos šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atsakovė įrodymų apie jos patirtas bylinėjimosi išlaidas teisme nepateikė, todėl tokių išlaidų atlyginimo klausimas nespręstinas.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 265, 268-269, 270 ir 307 straipsniais, teismas

nusprendė:

ieškinį atmesti.

Sprendimas gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.