Klaipėdos apygardos teismo nutartis, e2A-283-613/2022

Teismas: Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2022-04-12
Bylos Nr.: e2A-283-613/2022
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Giedrė Seselskytė, Aurimas Brazdeikis, Milda Skersienė
Ieškovas: J. R.
Atsakovas: Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos
Advokatai: Henrikas Mackevičius

Kategorijos

Civilinė byla Nr. e2A-283-613/2022 Teisminio proceso Nr. 2-24-3-00027-2021-5 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.6.2; 2.4.2.2; 2.4.2.13; 3.1.7.6; 3.3.1.14; 3.3.1.18.1; 3.3.1.20 (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. balandžio 12 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aurimo Brazdeikio, Giedrės Seselskytės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos) ir Mildos Skersienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo J. R. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 29 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo J. R. ieškinį atsakovei Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos dėl savavališkos statybos akto, privalomojo nurodymo nevykdyti jokių statinio ar jo dalies statybos darbų ir privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas J. R. pateikė teismui ieškinį, juo prašė: 1) panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vakarų Lietuvos statybos priežiūros departamento (toliau – Inspekcijos) 2020 m. gruodžio 7 d. savavališkos statybos aktą Nr. SSA-30-201207-00063; 2) panaikinti Inspekcijos 2020 m. gruodžio 7 d. privalomąjį nurodymą nevykdyti jokių statinio ar jo dalies statybos darbų Nr. PNSD-30-201207-00061; 3) panaikinti Inspekcijos 2020 m. gruodžio 9 d. privalomąjį nurodymą pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PNSSP-30-201209-00064; 4) priteisti iš atsakovės visas jo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškinio pagrindu nurodė šias aplinkybes:

1.1. Inspekcija 2020 gruodžio 7 d. surašė savavališkos statybos aktą Nr. SSA-30-201207-00063 (toliau – Aktas), jame konstatavo savavališką statybą žemės sklype, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini). Pažeidimo esmė: statytojas, turėdamas Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos 2010 m. lapkričio 26 d. išduotą statybą leidžiantį dokumentą Nr. LNS-34-101126-00663, žemės sklype, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), statydamas neypatingąjį kitos paskirties inžinerinį statinį – buitinių nuotekų valyklą, pažeidė esminius 2010 m. parengto projekto „Vandentiekio, buitinių ir lietaus nuotekų tinklai, vienas artezinis gręžinys, buitiniai valymo įrenginiai, vienas vidaus kelias gyvenamųjų namų kvartalui (duomenys neskelbtini), kadastriniai Nr. (duomenys neskelbtini)“ Nr. 09.026-TR BD sprendinius, pakeitė buitinių nuotekų valyklos padėtį sklype, sumažino buitinių nuotekų valyklos atstumą iki pietinės sklypo ribos 4,14 m, padidino bendrą nuotekų valyklos plotį 4,78 m. Statytojas pažeidė statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ 48.3 ir 48.4 papunkčių reikalavimus, pakeitęs esminius statinio projekto sprendinius, daugiau kaip 1 m pakeitė statinio vietą sklype ir daugiau kaip 1 m padidino statinio išorės matmenis projekto A laida Nr. 10.026-TP-LVN-1 A, tęsė nuotekų valyklos statybos darbus, negavęs privalomo naujo statybą leidžiančio dokumento.

1.2. Remiantis Aktu Inspekcija 2020 m. gruodžio 7 d. priėmė privalomąjį nurodymą nevykdyti jokių statinio ar jo dalies statybos darbų Nr. PNSD-30-201207-00061, jame nurodė nevykdyti jokių savavališkai pastatyto neypatingojo kitos paskirties inžinerinio statinio – buitinių nuotekų valyklos, esančio žemės sklype, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), statybos darbų, iki kol nebus pašalinti savavališkos statybos padariniai, fiksuoti Akte. Be to, Inspekcija 2020 m. gruodžio 9 d. priėmė privalomąjį nurodymą pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PNSSP-30-201209-00064, jame nurodė nugriauti statinį ir sutvarkyti statybvietę.

1.3. Teigia, kad Inspekcija, surašydama ginčijamą Aktą ir privalomuosius nurodymus, nesilaikė Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – VAĮ) nuostatų, aktai yra nemotyvuoti.

1.4. Inspekcija 2020 metų pradžioje jau buvo atlikusi tų pačių statybų teisėtumo patikrinimą ir 2020 m. balandžio 7 d. raštu Nr. 2D-4519 informavo, kad, atlikus patikrinimą pagal statybos projektą ir jo A laidą, įvertinusi pateiktas vandentiekio, buitinių ir lietaus nuotekų tinklų, buitinių valymo įrenginių geodezines nuotraukas, įrašus statybos darbų žurnale, pažeidimų nenustatyta. Buvo tik nustatyta, kad nėra pranešta teisės aktų nustatyta tvarka apie lietaus nuotekų tinklų statybos pradžią, statinio statybos vadovą ir statinio statybos techninį prižiūrėtoją. Todėl manė, kad vykdomi statybos darbai yra teisėti, nepažeidžiantys statybą leidžiančio dokumento ir teisės aktų reikalavimų.

1.5. Teigia, kad iš pažeidimų aprašymo nėra suprantama, ką Inspekcija turi omenyje teigdama, kad ieškovas sumažino buitinių nuotekų valyklos atstumą iki pietinės sklypo ribos 4,14 m, padidino bendrą nuotekų valyklos plotį 4,78 m. Jau vien dėl šio neišsamaus ir neaiškaus pažeidimo esmės aprašymo skundžiami aktai laikytini nemotyvuotais, neaiškiais, todėl neteisėtais. Taip pat nėra aišku, kuo remiantis buvo nuspręsta apie statybos projekte numatytą statinio vietą ir jo išorės matmenis, nėra aišku, su kuo lygindama Inspekcija nustatė Akte nurodytus pokyčius. Teigia, kad statybos projekte nėra jokių sprendinių, kurie nurodytų tikslius buitinių nuotekų valyklos išorinius matmenis. Vieninteliame 2010 m. projekto brėžinyje „Kvartalo planas su LVN tinklais“ yra vizualiai pavaizduota galima buitinių nuotekų valyklos principinė schema, tačiau jame nepateikiami jokie šios valyklos išorės matmenys, todėl šie brėžinio sprendiniai negali būti laikomi numatančiais tikslius valyklos išorės matmenis, kadangi konkretūs buitinių nuotekų valymo įrenginiai (jo modelis, forma) projektu nėra numatomi ir pateikiama tik principinė, tipinė jų schema. Be to, buitinių nuotekų valykla gali būti laikoma ne tik vienas inžinerinis statinys ar inžinerinis įrenginys, tačiau ir tokių statinių ar inžinerinių įrenginių kompleksas. Mano, kad turėjo teisę pasirinkti racionaliausią, ekonomiškai labiausiai pagrįstą, teisės aktus atitinkantį statinio projekto įgyvendinimo būdą, t. y., savo nuožiūra buitinių nuotekų valyklą formuoti iš vieno inžinerinio įrenginio ar iš kelių tarpusavyje susietų inžinerinių įrenginių.

1.6. Pažymėjo, kad kvartalas, kuriam skirti buitinių nuotekų valymo įrenginiai, dar nėra visiškai apgyvendintas, todėl vienu etapu pastatyta projektu numatyta buitinių nuotekų valykla neveiktų optimaliu režimu. Ieškovas nusprendė buitinių nuotekų valyklos įrengimą atlikti etapais. ieškovas kreipėsi į uždarąją akcinę bendrovę (toliau – UAB) „Traidenis“, ji 2016 m. vasario 10 d. pateikė rekomendaciją vietoje projekte numatyto HNV-P tipo buitinių nuotekų valyklą sudarančių įrenginių įrengti vieną NV-4 ir du NV-3 valymo įrenginius, įrengiant juos etapais, pagal poreikį, priklausomai nuo kvartalo apgyvendinimo tempo. Todėl 2019 metais buvo parengta minėto statybos projekto A laida Nr.10.026-TP-LVN-1 A, joje buvo pakeista pradiniame projekte numatyta buitinių nuotekų valyklą sudarančių įrenginių specifikacija, išlaikant projekte numatytą įrenginių našumą ir išvalymo laipsnį, tačiau vietoje projekte numatytos buitinių nuotekų valyklos, sudarytos iš vieno įrenginio, numatant buitinių nuotekų valyklą iš trijų susietų įrenginių. 2010 m. projekto brėžinyje „Kvartalo planas su LVN tinklais“ buvo pavaizduotas tik buitinių nuotekų valyklos centras, nuo kurio buvo atidėta 10 metrų sanitarinės apsaugos zona. Tačiau projekte nebuvo numatyti tikslūs buitinių nuotekų valyklos išorės matmenys, todėl nėra pagrindo teigti, kad projekte buitinių nuotekų valyklos vieta buvo nurodyta tokiu būdu, kuris leistų identifikuoti visos buitinių nuotekų valyklos vietą sklype.

1.7. Inspekcija nenustatė, kad projekte numatytas buitinių nuotekų valyklos centras pagal projekto A laidą yra pakeistas daugiau nei 1 metru. Kaip matyti iš projekto A laidos, buitinių nuotekų valyklą sudarantys trys įrenginiai išdėstyti taip, kad centre esantis įrenginys iš esmės atitinka statybos projekte numatytą įrenginio centro vietą, o kiti du įrenginiai išdėstyti tolygiai į pietų ir šiaurės pusę panašiu atstumu. Kadangi visi šie trys projekto A laidoje numatyti įrenginiai kaip visuma sudaro statybos projekte numatytą buitinių nuotekų valyklą, nėra pagrindo teigti, kad projekto A laida buitinių nuotekų valyklos vieta buvo pakeista ar kad šis pakeitimas viršija 1 metrą. Bendra buitinių nuotekų valykla yra platesnė nei projekte pateikiama principinė jos schema, tačiau tai negali būti laikoma statinio vietos ar išorės matmenų pakeitimu, nes šie duomenys, kaip minėta, projekte nėra numatyti, todėl jie nelaikytini esminiais statinio projektais.

1.8. Atkreipė dėmesį į tai, kad Inspekcija skundžiamuose aktuose nekonstatavo, kad negalima remtis Reglamento 48.2 papunkčiu projekto A laidos rengimui. Iš skundžiamų aktų galima spręsti, kad tuo atveju, jeigu Inspekcija nebūtų nepagrįstai nustačiusi statinio vietos ir išorės matmenų tariamo pakeitimo daugiau nei 1 metru projekto A laidoje numatytiems sprendiniams įgyvendinti, nebūtų buvęs reikalingas naujas statybą leidžiantis dokumentas. Be to, Inspekcija nenustatė, kad projekto A laidoje numatyta buitinių nuotekų valykla, sudaryta iš trijų įrenginių, negalima. Atsakovė nenurodė, kad tokiam statiniui negalėtų būti išduotas statybą leidžiantis dokumentas, nenustatė, kad būtų pažeisti reikalavimai dėl atstumų iki gretimų žemės sklypų ar statinių ir pan. Nurodė, kad tokie projekto A laidos pakeitimai neturi jokio neigiamo poveikio gretimiems žemės sklypams. Taip pat šiems sprendiniams netaikomas ir Statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ 7 priedo 3 punkte numatytas reikalavimas gauti rašytinius besiribojančių žemės sklypų (teritorijų) savininkų ar valdytojų sutikimus, kadangi buitinių nuotekų valykla suprojektuota toliau nei 1 m atstumu nuo sklypo ribos.

Atsiliepimas

2. Atsakovė Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos pateikė atsiliepimą į ieškinį, juo prašo ieškinio netenkinti. Nurodė, kad nagrinėjamu atveju buvo tinkamai užpildytos savavališkos statybos akto, privalomojo nurodymo nevykdyti jokių statinio ar jo dalies statybos darbų ir privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius formos, ir Inspekcija, kaip statybos valstybinę priežiūrą vykdanti institucija, turėjo teisę priimti skundžiamus sprendimus, o patikrinimo procedūra buvo atlikta laikantis tiek vidinių taisyklių, tiek Lietuvos Respublikos teisės aktų. Atsikirtimų pagrindu nurodė šias aplinkybes:

2.1. Inspekcijos atliekamų statybos patikrinimų tvarka nustatyta Lietuvos Respublikos priežiūros įstatymo (toliau – PĮ) 11 straipsnyje ir, kaip nurodyta šio straipsnio 14 dalyje, Statybos ir ūkio subjektų veiklos patikrinimo tvarkos apraše, patvirtintame Inspekcijos viršininko 2012 m. kovo 29 d. įsakymu Nr. 1V-53 (toliau – Aprašas).

2.2. Vadovaudamasis nurodytu teisiniu reglamentavimu, Inspekcijos pareigūnas, prieš atlikdamas patikrinimą 2020 m. lapkričio 20 d., adresu (duomenys neskelbtini), surinko visus būtinus duomenis apie statomą statinį, atliko statybos patikrinimą vietoje, jo metu atliko fotofiksaciją, gavo patikrinimo dalyvių paaiškinimus ir kitus dokumentus.

2.3. Nesutinka su ieškovo pozicija, jog savavališkai statybai konstatuoti nebuvo surinkta pakankamai įrodymų. Nurodė, kad Inspekcijos pareigūnas, vadovaudamasis PĮ 11 straipsnio nuostatomis ir Aprašo 35 punktu, 2020 m. lapkričio 20 d. atliko patikrinimą, adresu (duomenys neskelbtini), o 2020 m. gruodžio 3 d. surašė statybos patikrinimo aktą (kontrolinį klausimyną) Nr. SPA-30-201203-00023. Nurodė, kad, atlikus patikrinimą pagal gautus objektyvius duomenis ir palyginus nustatytus matmenis su projekto „Vandentiekio, buitinių ir lietaus nuotekų tinklai, buitiniai valymo įrenginiai gyvenamųjų namų kvartalui (duomenys neskelbtini) Nr. 09.026-TP.LVN“ sprendiniais, pagal kurį buvo išduotas statybos leidimas LNS-34-101126-00663, nustatyti esminiai statinio projekto sprendinių pažeidimai, dėl kurių buvo konstatuotina savavališka statyba.

2.4. Inspekcija ieškovui 2020 m. gruodžio 10 d. raštu Nr. 2D-18205 „Dėl dokumentų siuntimo (duomenys neskelbtini)“ pateikė Savavališkos statybos aktą ir Privalomuosius nurodymus, ieškovas su jais yra susipažinęs.

2.5. Nesutinka su ieškovo teiginiu, kad prie statybos leidimo buvo pateikiama tik principinė, tipinė jų schema. Pažymėjo, kad, keičiant esminius projekto sprendinius, pagal Reglamento 48 punkte ir Statybos įstatymo 2 straipsnio 11 dalyje nustatytus reikalavimus, turi būti gautas naujas statybą leidžiantis dokumentas, kadangi ne tik senasis statybą leidžiantis dokumentas nebeatitinka teisės aktų reikalavimų, tačiau skiriasi ir esminiai statinio sprendiniai. Be to, buitinių nuotekų valyklos išorės matmenų pakitimas nustatytas, lyginant esamus faktinius matmenis su projekte pateiktais matmenimis. Kadangi nuotekų valykla pastatyta ne projekte nurodytoje vietoje, pažeidžiant Statybos įstatymo 2 straipsnio 11 dalyje nurodytus esminius statinio projekto sprendinius, kuriais nustatoma statinio vieta sklype, statinio ar jo dalių paskirtis, statinio laikančiosios konstrukcijos ir jų išdėstymas, statinio išorės matmenys (aukštis, ilgis, plotis ir pan.), todėl pagal Statybos techninio reglamento STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. D1-713 (toliau – STR 1.01.03:2017), 43 punktą, kai po statybą leidžiančio dokumento išdavimo keičiami Statybos įstatymo 2 straipsnio 11 dalyje nurodyti esminiai projekto sprendiniai ir parengta nauja projekto A laida, pakeistam projektui turi būti gautas naujas statybą leidžiantis dokumentas. Pažymėjo, kad savavališkai statybai konstatuoti užtenka fakto, kad statyba pažeidžia esminius statinio projekto sprendinius. Inspekcijos tyrimas, nustatant savavališką statybą, buvo atliekamas vertinant statybos darbų atitiktį pagal suderintą statinio projektą, kuriam buvo išduotas statybą leidžiantis dokumentas, o ne vertinant faktiškai nustatytus statinio matmenis su nauja projekto laida.

2.6. Atkreipė dėmesį į tai, kad byloje nėra ginčo dėl to, ar buitinių nuotekų valymo įrenginiai turi būti sudaryti iš vieno, ar iš kelių statinių / inžinerinių įrenginių. Nurodė, kad Inspekcija neginčija statytojo teisių projekto rengimo metu laisvai pasirinkti projekto sprendinius. Byloje kyla ginčas dėl statinio neatitikties esminiams projekto sprendiniams, kadangi, nesivadovaujant galutiniais ir suderintais projekto sprendiniais, buvo atlikti statybos darbai ir pastatyta buitinių nuotekų valykla, neatitinkanti esminių projekto sprendinių.

2.7. Taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad ieškovas remiasi jau nebegaliojančia VAĮ redakcija. Šiuo metu galiojančios VAĮ redakcijos 8 straipsnis numato viešojo administravimo subjektų administracijos struktūrai keliamus reikalavimus. Šiuo atveju buvo tinkamai užpildytos savavališkos statybos akto, privalomojo nurodymo nevykdyti jokių statinio ar jo dalies statybos darbų ir privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius formos, todėl nėra pagrindo naikinti Savavališkos statybos aktą ir Privalomuosius nurodymus.

3. Ieškovas J. R. pateikė dubliką, jame nurodė, kad atsakovė motyvuotai nepagrindė skundžiamų aktų, tai daryti bando tik atsiliepime nagrinėjamoje byloje, o tai yra nepateisinama ir negalima. Ieškovo teigimu, atsakovė skundžiamus aktus grindžia tik prielaidomis, apytiksliais, jokiais teisės aktais ir projekto sprendiniais nepagrįstais skaičiavimais. Mano, kad tokie skundžiami aktai negali būti laikomi teisėtais, pagrįstais ir motyvuotais, dėl to prašo ieškinį tenkinti visiškai. Papildomai nurodė, kad aktai yra nemotyvuoti ir nepagrįsti, patvirtina ir Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2021 m. vasario 11 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. A14-187-586/2021, joje buvo sprendžiamas klausimas dėl administracinės atsakomybės taikymo ieškovui pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 351 straipsnio 5 dalį, už nagrinėjamoje byloje skundžiamame Akte nurodytus ieškovo neva padarytus pažeidimus, tačiau administracinio nusižengimo teisena buvo nutraukta. Pažymėjo, kad pati atsakovė negali iš Projekto sprendinių tiksliai nustatyti statinio išorės matmenų, o tai patvirtina ieškovo teiginius, kad Projekte tokie duomenys nėra nustatyti. Be to, atsakovės Situacijos plane atliktas faktiškai statomo (Projekto A laidoje numatyto) statinio dydžio matavimas taip pat nemotyvuotas. Atsakovė nepagrįstai teigia, kad yra pakeista statinio vieta sklype. Tokią išvadą atsakovė padarė, apskaičiavusi atstumą nuo statinio išorinės kraštinės iki sklypo ribos. Tačiau brėžinyje „Kvartalo planas su LVN tinklais“ nėra jokių duomenų apie statinio išorės matmenis ir atstumą iki žemės sklypo ribos. Sprendžiant klausimą dėl statinio vietos pakeitimo, turi būti atsižvelgiama į tai, kad Projekte buvo fiksuotas tik statinio centras, kurį galima apytiksliai apskaičiuoti, atidedant 10 metrų sanitarinės apsaugos zoną. Mano, kad atstumą iki žemės sklypo ribos atsakovė skaičiavo ne nuo statinio centro, o nuo krašto, t. y. priešingai nei buvo numatyta Projekte. Šiuo metu suprojektuota ir statoma valykla susideda iš trijų talpyklų, kurių centrinė yra pažymėta NV-4, o kitos dvi talpos pažymėtos NV-3, jos yra nutolusios į abi puses maždaug vienodu atstumu. Todėl atsakovė apie statinio vietos pakeitimą galėjo spręsti tik lygindama šio buitinių nuotekų valyklos centro taško pokytį su Projekte numatytu statinio centro tašku. Mano, kad centrinis statinio taškas nepasikeitė daugiau nei leidžiamas 1 metras.

4. Atsakovė Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos pateikė tripliką, jame nurodė, kad atsakovė laikosi atsiliepime į ieškinį pateiktos pozicijos, nesutinka su ieškovo dubliku. Papildomai nurodė, kad ieškovas, turėdamas Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos 2010 m. lapkričio 26 d. išduotą statybą leidžiantį dokumentą Nr. LNS-34-101126-00663, žemės sklype, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), statydamas neypatingąjį kitos paskirties inžinerinį statinį – buitinių nuotekų valyklą, pažeidė esminius 2010 m. parengto projekto „Vandentiekio, buitinių ir lietaus nuotekų tinklai, vienas artezinis gręžinys, buitiniai valymo įrenginiai, vienas vidaus kelias gyvenamųjų namų kvartalui (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)“ Nr. 09.026-TP.BD sprendinius, pakeitė buitinių nuotekų valyklos padėtį sklype, sumažino buitinių nuotekų valyklos atstumą iki pietinės sklypo ribos 4,14 m, padidino bendrą nuotekų valyklos plotį 4,78 m. Ieškovas pažeidė Statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 12 d. įsakymu Nr. D1-878 (toliau – Reglamentas), 48.3 ir 48.4 papunkčių reikalavimus, pakeitęs esminius statinio projekto sprendinius, daugiau kaip 1 m pakeitė statinio vietą sklype ir daugiau kaip 1 m padidino statinio išorės matmenis, projekto A laida Nr. 10.026TP-LVN-1A, tęsė nuotekų valyklos statybos darbus, negavęs privalomo naujo statybą leidžiančio dokumento. Prašo atmesti ieškovo nurodytus argumentus dėl netinkamai atsakovės pasirinktos metodikos, kuri naudota skaičiuojant įrenginių buvimo vietą. Inspekcijos rengtose schemose naudota punktyrinė stačiakampio forma yra sąlyginė ir skirta pavaizduoti valyklos, susidedančios iš atskirų įrenginių, padėtį gretimų sklypų atžvilgiu. Ji skirta ne statinio užimamam plotui apskaičiuoti, o atstumui iki gretimo sklypo ribos apskaičiuoti, neskaičiuojant tuščias nubrėžto stačiakampio erdves, o nuo tų jo kraštinių, kurios sutampa su įrenginių išorinėmis ribomis, esančiomis arčiausiai gretimų sklypų atžvilgiu, ir atstumui pamatuoti tarp labiausiai viena nuo kitos nutolusių valymo įrenginio išorinių dalių. Dėl to prašo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5. Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 29 d. sprendimu ieškovo ieškinį atmetė.

6. Teismas, spręsdamas klausimą dėl ginčijamų administracinių aktų atitikties VAĮ reikalavimams, padarė išvadą, kad ginčijami aktai atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio individualiam teisės aktui keliamus reikalavimus (redakcija, galiojusi iki 2020 m. lapkričio 1 d.). Teismo vertinimu, ieškovo teiginiai, kad ginčijami aktai nėra motyvuoti, laikytini nepagrįstais. Skundžiamame akte yra aiškiai nurodyta statinio, dėl kurio konstatuota savavališka statyba, statybos rūšis (naujo statinio statyba), paskirtis (nuotekų šalinimo tinklų), pavadinimas (Buitinių ir lietaus nuotekų tinklai, buitiniai valymo įrenginiai), kategorija (neypatingas), tiksli savavališkos statybos vieta, savavališkai pastatyto naujo statinio matmenys, kurie užfiksuoti patikrinimo akte bei prie jo pridėtoje situacijos plane, atlikta nuotrauka, detaliai aprašyta pažeidimo esmė, pateiktos nuorodos į teisės aktų pažeidimus. Šios aplinkybės leidžia suprasti, dėl kokio statinio ir kokių pažeidimų buvo priimtas ginčijamas aktas. Nagrinėdama gautą skundą dėl savavališkos statybos, Inspekcija 2020 m. kovo 6 d. atliko patikrinimą, adresu (duomenys neskelbtini), 2020 m. kovo 13 d. surašė statybos patikrinimo aktą (kontrolinį klausimyną) Nr. BIPA-30-200313-00021. 2020 m. gruodžio 7 d. surašytas savavališkos statybos aktas, 2020 m. gruodžio 7 d. privalomasis nurodymas nevykdyti jokių statinio ar jo dalies statybos darbų ir 2020 m. gruodžio 9 d. privalomasis nurodymas pašalinti savavališkos statybos padarinius. Šios aplinkybės patvirtina, kad ieškovui buvo visiškai suprantama ir aišku, už ką jam surašytas savavališkos statybos aktas ir duoti privalomieji nurodymai. Pagal Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 2 straipsnio 2 dalį privalomasis nurodymas yra nustatytos patvirtintos formos dokumentas. Be to, esant neaiškumų dokumentuose, ieškovas galėjo kreiptis į juos surašiusią instituciją sukonkretindamas, kas jam yra neaišku.

7. Teismas nustatė, kad pirminiame projekte 0 laidoje yra pateiktas aiškus nuotekų valymo įrengimų komplekso aprašymas, valymo įrenginių komplekso komponentai, projekte numatyti biologiniai valymo įrenginiai, įrenginių išdėstymas yra ne tik aprašytas, tačiau ir pavaizduotas suvestiniame inžinerinių tinklų plane. Remiantis schemų duomenimis nustatyta, kad faktiškai pastatytos valyklos ilgis 12,70 m (projekte numatytas – 12,61 m) padidintas 0,09 m; pastatytos valyklos plotis 10,73 m (projekte numatytas – 5,95 m) padidintas 4,78 m; nuo pastatytos valyklos krašto iki gretimo sklypo ribos atstumas yra 4,64 m (projekte numatytas 8,78 m), t. y. sumažintas 4,14 m.

8. Teismas padarė išvadą, kad ieškovas J. R., parengdamas naują projekto A laidą, pakeitė pirminio UAB „Minvida“ projekto 0 laidos (pagal kurį buvo išduotas statybą leidžiantis dokumentas) projekto sprendinius, tai yra pakeitė buitinių nuotekų valyklos padėtį sklype, sumažino buitinių nuotekų valyklos atstumą iki pietinės sklypo ribos 4,14 m, padidino bendrą nuotekų valyklos plotį 4,78 m, pažeisdamas Statybos įstatymo 2 straipsnio 11 dalyje nurodytus esminius statinio projekto sprendinius, kuriais nustatoma statinio vieta sklype, statinio ar jo dalių paskirtis, statinio laikančiosios konstrukcijos ir jų išdėstymas, statinio išorės matmenys (aukštis, ilgis, plotis ir pan.).

9. Teismas, įvertinęs teisinį reglamentavimą, faktines bylos aplinkybes, nusprendė, kad ieškovas, turėjo gauti naują statybą leidžiantį dokumentą.

10. Teismas, nuspręsdamas dėl skundžiamų administracinių aktų pagrįstumo, konstatavo, kad atsakovės priimtas Savavališkos statybos aktas ir privalomieji nurodymai yra teisėti ir pagrįsti, todėl juos panaikinti ieškinyje nurodytais argumentais nėra pagrindo.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

11. Ieškovas J. R. (toliau – apeliantas), atstovaujamas advokatų Henriko Mackevičiaus ir Karolio Gerbausko, apeliaciniame skunde prašo Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 29 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį tenkinti. Taip pat priteisti ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

11.1. Pirmosios instancijos teismo sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas, todėl naikintinas.

11.2. Pirmosios instancijos teismas pažeidė procesines teisės normas, reglamentuojančias įrodymų vertinimą ir teismo procesinio sprendimo motyvavimą, nes teismo išvados nėra grindžiamos 2010 m. projektu, nuo kurio nukrypimu yra kaltinamas ieškovas, Inspekcijos aktų pagrįstumas yra grindžiamas pačios Inspekcijos parengtomis schemomis, teismo išvados dėl valyklos išorės matmenų prieštarauja pačios Inspekcijos parengtoms schemoms, kuriose pati Inspekcija duomenis nurodė kaip apytikslius. Teismas visiškai nepasisakė, kodėl atmetė priešingas išvadas leidžiančius daryti 2010 m. projektą rengusio projektuotojo V. Č. parodymus apie tai, kad jis 2010 m. projekte valyklos vietos ir išorės matmenų nenumatė.

11.3. Pirmosios instancijos teismas padarė ir materialinės teisės pažeidimą, nes klaidingai taikė Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 2 straipsnio 11 dalyje numatytą esminių statinio projekto sprendinių institutą. Esminiais statinio projekto sprendiniais negali būti laikomi duomenys, kurie nėra tikslūs ir kurių iš paties statinio projekto nėra galimybės nustatyti. Tik esant tiksliems esminiams statinio projekto sprendiniams asmuo gali būti kaltinamas šių sprendinių pažeidimu. Priešingu atveju objektyviai nėra galimybės patikrinti, ar faktiškai atlikta statyba skiriasi nuo projekte numatytų esminių statinio projekto sprendinių.

11.4. Teismas padarė nepagrįstas išvadas, kad skundžiami Inspekcijos aktai yra motyvuoti ir atitinka VAĮ reikalavimus, kad ieškovas padarė Inspekcijos nurodomus pažeidimus, t. y. daugiau nei 1 metru pakeitė Projekte numatytą buitinių nuotekų valyklos vietą ir išorės matmenis.

Atsiliepimas

12. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos su apeliaciniu skundu nesutinka, prašo skundžiamą teismo sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

Žemesnės instancijos teismas

12.1. Pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, visapusiškai ir išsamiai įvertino byloje surinktus įrodymus, tinkamai taikė ir aiškino materialinės teisės normas, nepažeidė procesinės teisės normų, nenukrypo nuo suformuotos teismų praktikos, todėl nėra teisinio pagrindo naikinti skundžiamą sprendimą.

12.2. Pažymėjo, kad pagal ABTĮ 91 straipsnio 1 dalį skundžiamas aktas (ar jo dalis) gali (turi) būti panaikintas, jeigu jis yra: 1) neteisėtas iš esmės, t. y. savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams; 2) neteisėtas dėl to, kad jį priėmė nekompetentingas administravimo subjektas; 3) neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą.

12.3. Teigia, kad nagrinėjamu atveju savavališkos statybos akto, privalomojo nurodymo nevykdyti jokių statinio ar jo dalies statybos darbų ir privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius formos yra tinkamai užpildytos, Inspekcija, kaip statybos valstybinę priežiūrą vykdanti institucija, turėjo teisę priimti skundžiamus sprendimus, o patikrinimo procedūra buvo atlikta laikantis tiek vidinių taisyklių, tiek Lietuvos Respublikos teisės aktų. Šios aplinkybės patvirtina, kad pagrindo naikinti savavališkos statybos aktą ir privalomuosius nurodymus nėra.

12.4. Pažymėjo, kad pagal teisinį reglamentavimą prie buitinių atliekų šalinimo projekto privalomai turi būti pridėti brėžiniai – funkcinės ir kitos schemos. Nors prie projekto buvo pateikta principinė schema, savaime nereiškia, kad, įgyvendinant projekto sprendinius, nebuvo privaloma ja vadovautis.

12.5. Taip pat pažymėjo, kad faktiškai pastatyta buitinių nuotekų valykla atitinka schemą „(duomenys neskelbtini) pastatytos nuotekų valyklos pagal projekto Nr. 10.026-TP-LVN-1 A laidą“. Dėl šios priežasties, vertinant faktiškai pastatyto statinio atitiktį galiojančiam ir suderintam statybą leidžiančiam dokumentui, buvo pasitelkta minėta schema, tačiau tai nereiškia, jog projekto A laida suteikia teisę vykdyti statybos darbus pagal projekto A laidą (ir projekto A laida nustatytus sprendinius), kadangi projekto A laidai privalomai turi būti išduotas naujas statybą leidžiantis dokumentas.

12.6. Atkreipė dėmesį į tai, kad atlikus patikrinimą pagal gautus objektyvius duomenis ir palyginus nustatytus matmenis su projekto „Vandentiekio, buitinių ir lietaus nuotekų tinklai, buitiniai valymo įrenginiai gyvenamųjų namų kvartalui (duomenys neskelbtini) Nr. 09.026-TP.LVN“ sprendiniais, pagal kurį buvo išduotas statybos leidimas LNS-34-101126-00663, nustatyti esminiai statinio projekto sprendinių pažeidimai, dėl kurių buvo konstatuotina savavališka statyba.

12.7. Ieškovas, siekdamas įrodyti skundžiamų teisės aktų neteisėtumą, jokių papildomų įrodymų (pvz., nuotraukų, savo matavimų, kitų specialistų išvadų ar pan.) į bylą neteikė. Inspekcija pati ieškovo minimų schemų nesukūrė, tačiau pasinaudojo prie projekto ir geodezinėje nuotraukoje pateiktais brėžiniais, siekiant atvaizduoti pastatyto statinio struktūrą, matmenis, kad būtų galima lengviau suprasti, kokie pažeidimai buvo padaryti, kaip jie nustatyti. Buitinių nuotekų valyklos išorės matmenų pakitimas nustatytas, lyginant esamus faktinius matmenis su projekte pateiktais matmenimis.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados

Dėl bylos nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės

13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 1, 2 dalys). Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė.

14. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinį skundą, atsiliepimą į apeliacinį skundą, sprendžia, jog nenustatyta būtinybė skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą.

15. Pažymėtina ir tai, kad, pagal kasacinio teismo praktiką, apeliacinis procesas nėra proceso pirmojoje instancijoje pakartojimas iš naujo, nes tai – skundžiamo teismo sprendimo kontrolės forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-426/2005; 2007 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-607/2007). Todėl teisėjų kolegija, neperžengdama apeliacinio skundo ribų, patikrina, ar ginčo šalys įrodė tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 straipsniai).

16. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo netenkintas ieškovo reikalavimas panaikinti savavališkos statybos aktą, privalomuosius nurodymus nevykdyti jokių statinio ar jo dalies statybos darbų ir pašalinti savavališkos statybos padarinius, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

17. Byloje nustatyta, kad ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas panaikinti savavališkos statybos aktą, privalomuosius nurodymus nevykdyti jokių statinio ar jo dalies statybos darbų ir pašalinti savavališkos statybos padarinius, motyvuodamas tuo, kad ieškovui surašyti skundžiami administraciniai aktai neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimų, kad vykdomai buitinių nuotekų valyklos statybai nebuvo reikalinga gauti naują statybą leidžiantį dokumentą, nes statyba buvo vykdoma nenukrypstant nuo esminių projekto sprendinių, kuriam statybą leidžiantis dokumentas buvo gautas. Teigia, kad projekte buvo pateikta tik principinė, tipinė buitinių nuotekų valyklos schema ir šie brėžinio sprendiniai negali būti laikomi numatančiais tikslius valyklos išorės matmenis, kadangi konkretūs buitinių nuotekų valymo įrenginiai (jo modelis, forma) projektu nėra numatomi.

18. Atsakovė su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad ginčijami aktai atitinka teisės aktų reikalavimus, todėl jų naikinti nėra teisinio pagrindo. Ieškovas, vykdydamas nuotekų valymo įrengimo statybos darbus pagal naujai parengtą projektą statyti A laidos valymo įrengimus, turėjo gauti naują statybą leidžiantį dokumentą, kadangi naujai parengtu projektu buvo pakeisti esminiai statinio projekto sprendiniai. Kadangi toks leidimas nebuvo gautas, buvo nustatyti esminiai statinio projekto sprendinių pažeidimai, dėl to buvo konstatuota savavališka statyba ir surašyti ginčijami aktai.

19. Pirmosios instancijos teismas ieškovo ieškinį atmetė, konstatuodamas, kad ginčijami aktai atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio individualiam teisės aktui keliamus reikalavimus, yra teisėti ir pagrįsti, kadangi ieškovas nauju projektu statyti A laidos valymo įrengimus pakeitė esminius pradinio statinio projekto sprendinius, o tokiam projektui įgyvendinti buvo reikalingas naujas statybą leidžiantis dokumentas, kurio ieškovas neturėjo. Todėl, nustačius esminius statinio projekto, kurio statybai buvo išduotas statybą leidžiantis dokumentas, sprendinių pažeidimus, pagrįstai konstatuota savavališka statyba ir pagrįstai ieškovui surašyti savavališkos statybos aktas ir privalomieji nurodymai, jų naikinti ieškovo nurodytais motyvais pagrindo nėra.

20. Ieškovas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliacinį skundą grindžia tuo, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė procesinės teisės normas, reglamentuojančias įrodymų vertinimą, padarė nepagrįstas išvadas, o tai lėmė materialinės teisės normų taikymo pažeidimą, nepagrįsto ir neteisėto sprendimo priėmimą. Dėl to pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas.

21. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su tokiais apeliacinio skundo argumentais. Teismų praktikoje pripažįstama, kad, atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011). Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija, išnagrinėjusi ieškovo apeliacinį skundą, pažymi, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė ir įvertino reikšmingas ginčo teisingam išnagrinėjimui bylos aplinkybes ir priėmė iš esmės teisėtą ir pagrįstą sprendimą, teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvams, todėl jų nekartoja ir pasisako tik dėl atskirų apeliaciniame skunde ieškovo nurodytų argumentų.

Dėl įrodymų vertinimą reglamentuojančių teisės normų pažeidimo

22. Ieškovas apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė procesinės teisės normas, reglamentuojančias įrodymų vertinimą, t. y. nesivadovavo logikos dėsniais, teismo išvados nėra grindžiamos 2010 m. projektu, nuo kurio nukrypimu yra kaltinamas ieškovas, Inspekcijos aktų pagrįstumas yra grindžiamas pačios Inspekcijos parengtomis schemomis, teismo išvados dėl valyklos išorės matmenų prieštarauja pačios Inspekcijos parengtoms schemoms, kuriose pati Inspekcija duomenis nurodė kaip apytikslius. Teismas visiškai nepasisakė, kodėl atmetė priešingas išvadas leidžiančius daryti 2010 m. projektą rengusio projektuotojo V. Č. parodymus apie tai, kad jis 2010 m. projekte valyklos vietos ir išorės matmenų nenumatė.

23. Kasacinio teismo praktika įrodymų tyrimo ir vertinimo klausimais yra išplėtota ir nuosekli: įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais; pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo; reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą; išvados dėl įrodinėjimo dalyko įrodytinumo turi būti logiškai pagrįstos byloje surinktais duomenimis; teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų; įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą; įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės pagal įstatymą nereikalauja, kad visi prieštaravimai būtų pašalinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-42-684/2019).

24. Teisėjų kolegija, vertindama apelianto teiginius, nurodytus šios nutarties 22 punkte, pažymi, kad, priešingai nei teigia apeliantas, pirmosios instancijos teismas skundžiamo sprendimo motyvuojamoje dalyje įvertino net tik Inspekcijos, surašiusios skundžiamus aktus, prie savavališkos statybos akto pridėtas schemas ir skundžiamų aktų pagrįstumą grindė pačios Inspekcijos parengtomis schemomis, bet ir projekto 09.026-TP-ŠV.TS 0 laidos techninius reikalavimus, faktiškai pastatyto projekto A laidos valymo įrengimų parametrus. Taip pat įvertino Inspekcijos pateiktas schemas ir aiškiai nurodė, kad Inspekcijos pateiktose schemose parodyti duomenys, kurie buvo gauti atlikus apskaičiavimus pagal geodezinėje nuotraukoje pateiktas koordinates, jas lyginant su projekto duomenimis. Todėl teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstą apelianto teiginį, kad pirmosios instancijos teismas savo išvadas grindė pačios Inspekcijos parengtomis schemomis. Teisėjų kolegija pažymi, kad buitinių nuotekų valyklos išorės matmenų pakitimas nustatytas lyginant esamus faktinius matmenis su projekte pateiktais matmenimis. Ieškovas, ginčydamas skundžiamų teisės aktų teisėtumą, jokių papildomų įrodymų – nuotraukų, matavimų skaičiavimų, specialistų išvadų, išskyrus projektą rengusio projektuotojo V. Č. parodymus, duotus teismo posėdžio metu, – nepateikė.

25. Vertindama apelianto teiginius, kad pirmosios instancijos teismas visiškai nepasisakė dėl projektą rengusio projektuotojo V. Č. parodymų, kad projekte nebuvo nustatyti tikslūs valyklos vietos ir išorės matmenys, teisėjų kolegija visų pirma pažymi, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010).

26. Antra, nors pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl liudytojo V. Č. parodymų patikimumo, jų įrodomosios reikšmės teisingam nagrinėjamam ginčui išspręsti, tačiau šis apelianto akcentuojamas kaip neva procesinės teisės normų, reglamentuojančių įrodymų vertinimą, pažeidimas, lėmęs nepagrįsto teismo sprendimo priėmimą, teisėjų kolegijos vertinimu, nevertintinas kaip esminis, lėmęs neteisingą bylos išsprendimą. Vien ta aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamo sprendimo motyvuojamojoje dalyje nepasisakė dėl minėto liudytojo konkrečių, ieškovui palankių parodymų dėl buitinių atliekų tikslių matmenų nebuvimo, savaime nereiškia, kad jų neįvertino visų įrodymų kontekste, o tiesiog nesivadovavo jais priimdamas sprendimą. Pažymėtina ir tai, kad pirmosios instancijos teismas, priešingai nei teigia apeliantas, skundžiamo sprendimo motyvuojamoje dalyje vadovavosi minėto liudytojo parodymais ir nurodė, kad liudytojas V. Č. patvirtino, kad padidėjo statomi keli nuotekų valymo įrenginiai.

27. Be to, pagal CPK 329 straipsnio 1 dalį, procesinės teisės normų pažeidimas arba netinkamas jų pritaikymas yra pagrindas sprendimui panaikinti tik tada, jeigu dėl šio pažeidimo galėjo būti neteisingai išspręsta byla.

28. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog bylos medžiaga patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas nustatė visus teisiškai reikšmingus faktus ir tinkamai juos įvertino, rėmėsi byloje pateiktų įrodymų visetu, šalių teiktais paaiškinimais, todėl proceso teisės normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, nepažeidė (CPK 176, 178, 179, 185 straipsniai). Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, buvo įvertintos ir ieškovo akcentuojamos aplinkybės (projekto 09.026-TP-ŠV.TS 0 laidos techniniai reikalavimai, liudytojo V. Č. parodymai, šalių paaiškinimai), tačiau, jas įvertinus, nėra pagrindo padaryti kitokių išvadų, nei padarė ginčą išsprendęs pirmosios instancijos teismas.

Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų

29. Ieškovas apeliaciniame skunde teigia, kad įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimas lėmė netinkamą materialinės teisės normų taikymą, t. y. Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 2 straipsnio 11 dalyje numatytą esminių statinio projekto sprendinių institutą, dėl to skundžiamas sprendimas neteisėtas.

30. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apelianto argumentus dėl procesinės teisės normų pažeidimo šio nutarties 24, 25 ir 26 punktuose, konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas nepažeidė procesinės teisės normų, reglamentuojančių įrodymų vertinimą.

31. Vertinant apelianto argumentus dėl materialinės teisės normų pažeidimo ir ar nagrinėjamu atveju buvo pagrįstai konstatuotas savavališkos statybos aktas ir priimti ginčijami aktai, svarbu pažymėti, kad:

31.1. Pagal Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (toliau – SĮ) 2 straipsnio 46 dalį, savavališka statyba – statinio ar jo dalies statyba, neturint galiojančio statybą leidžiančio dokumento, arba jį turint, bet pažeidžiant esminius statinio projekto sprendinius.

31.2. SĮ 2 straipsnio 11 dalyje įtvirtinta, kad esminiai statinio projekto sprendiniai – statinio projekto sprendiniai, kuriais nustatoma statinio vieta sklype, statinio ar jo dalių paskirtis, statinio laikančiosios konstrukcijos ir jų išdėstymas, statinio išorės matmenys (aukštis, ilgis, plotis ir pan.) ir įgyvendinami specialieji saugomos teritorijos tvarkymo ir apsaugos reikalavimai ir (ar) specialieji paveldosaugos reikalavimai.

31.3. SĮ 14 straipsnio 1 dalies 3 ir 4 punktuose numatyta, jog statytojas privalo turėti nustatyta tvarka parengtą ir patvirtintą (kai tai privaloma) statinio projektą; organizuoti statinio projekto ekspertizę, kai ji privaloma arba savo iniciatyva (draudžiama statinio projekto ekspertizę pavesti organizuoti statinio projektuotojui), ir šio įstatymo nustatyta tvarka gauti statybą leidžiantį dokumentą.

31.4. SĮ 24 straipsnio 3 dalis numato, kad statinio projektas turi būti parengtas tais atvejais, kai privaloma gauti šio įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 1–7 punktuose nurodytus statybą leidžiančius dokumentus, taip pat tais atvejais, kai šio įstatymo 27 straipsnio 1 dalyje nurodytiems krašto apsaugos tikslams skirtose teritorijose statomiems statiniams statybą leidžiantis dokumentas nereikalingas, išskyrus daugiabučių namų ar viešųjų pastatų kapitalinio remonto projektus, kurie turi būti parengti visais atvejais. To paties įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyta, jog statybą leidžiantys dokumentai yra: leidimas statyti naują statinį – naujo ypatingojo ir neypatingojo statinio statybai (išskyrus krašto apsaugos tikslams skirtose teritorijose statomą naują neypatingąjį statinį); naujo nesudėtingojo statinio statybai mieste (išskyrus krašto apsaugos tikslams skirtose teritorijose statomą naują nesudėtingąjį statinį), konservacinės apsaugos prioriteto ar kompleksinėje saugomoje teritorijoje, kitoje teritorijoje aplinkos ministro nustatytais atvejais; naujo nesudėtingojo statinio statybai kultūros paveldo objekto teritorijoje, kultūros paveldo objekto apsaugos zonoje, kultūros paveldo vietovėje ir jos apsaugos zonoje kultūros ministro ir aplinkos ministro nustatytais atvejais; 27 straipsnio 22 dalyje numatyta, jog statyba be galiojančio statybą leidžiančio dokumento, kai jis privalomas, draudžiama.

31.5. Nagrinėjamu atveju statybą leidžiantis dokumentas statant neypatingąjį kitos paskirties inžinerinį statinį – buitinių nuotekų valyklą – yra privalomas. Siekiant gauti statybą leidžiantį dokumentą, pagal SĮ 14 straipsnio 1 dalies 3 punktą prie prašymo išduoti statybą leidžiantį dokumentą turi būti pateiktas projektas.

31.6. Statybos techninio reglamento STR 1.05.06:2005 „Statinio projektavimas“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. D1-708 (redakcija galiojusi nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2010 m. gruodžio 31 d., kuomet buvo rengiamas statinio projektas) (toliau – ir STR 1.05.06:2005, ir Reglamentas), 27 punkte buvo nurodyta, kad, priklausomai nuo statinio paskirties, statybos rūšies, turi būti parengtos visos būtinos (žr. Reglamento 8 priedą) tam statiniui pastatyti ir naudoti Projekto dalys, kurių sprendiniai įgyvendintų esminius statinio, statinio architektūros, aplinkos, kraštovaizdžio, nekilnojamųjų kultūros paveldo vertybių ir kitos apsaugos (saugos), trečiųjų asmenų interesų apsaugos, neįgaliųjų socialinės integracijos ir paskirties reikalavimus. Projekto dalių sprendinių dokumentai yra: bendrieji sprendinių duomenys ir aiškinamieji raštai; sprendinius pagrindžiantys skaičiavimai; sprendinių techninės specifikacijos; sprendinių brėžiniai, schemos. STR 1.05.06:2005 25.1 papunktyje buvo nurodyta, jog „Bendruoju atveju tipiniam statinio projektui rengiamos šios Techninio darbo projekto dalys: <...> bendroji: bendrieji duomenys (žr. Reglamento 8 priedą) ir brėžiniai (žr. Reglamento 8 priedo 5.7.7, 5.7.8, 5.7.10 papunkčiai)“. STR 1.05.06:2005 8 priedo „Techninio projekto sudedamosios dalys“ 5.7.10 papunktyje nurodyta, jog privalomai prie buitinių atliekų šalinimo projekto turi būti pridėti brėžiniai – funkcinės ir kitos schemos.

32. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į anksčiau nurodytą teisinį reglamentavimą, įvertinusi tai, kad nagrinėjamu atveju konstatuota, kad pirmosios instancijos teismas nepažeidė procesinės teisės normų, reglamentuojančių įrodymų vertinimą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai padarė išvadą, kad Inspekcija teisingai konstatavo savavališkos statybos faktą, kadangi ieškovas, vykdydamas A laidos valymo įrengimų statybos darbus, pažeidė esminius projekto 09.026-TP-ŠV.TS 0 laidos sprendinius, kuriam buvo išduotas statybą leidžiantis dokumentas. Byloje teisingai nustatyta, kad ieškovas, prieš pradėdamas vykdyti buitinių atliekų valyklos A laidos statybos darbus, turėjo gauti naują statybą leidžiantį dokumentą.

33. Rengiant statinio projektą, projektuotojas privalo numatyti ir pateikti tipinio nuotekų valymo įrenginio charakteristikas ir įrenginių išdėstymo planą statybos vietoje. Nuotekų valymo įrenginių taikymo reglamento, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006 m. rugsėjo 11 d. įsakymu Nr. D1-412, 21 punkte nurodyta, kad projektuotojas, rengdamas nuotekų valymo įrenginių projektą, privalo: projektinėje dokumentacijoje, be kitos teisės aktuose numatomos informacijos, pateikti informaciją apie tipinį nuotekų valymo įrenginį pagal 3 priede nustatytą formą (21.3 papunktis); projekte pateikti valymo įrenginio (visos nuotekų valymo sistemos) technologinę schemą ir jos aprašymą, brėžinius, įrenginių išdėstymo planą statybos vietoje su pažymėtomis naudojimo ir kontrolės vietomis (21.4 papunktis).

34. Nagrinėjamu atveju prie 2010 metų projekto buvo pateikta „principinė schema“. Išduodama statybą leidžiantį dokumentą, savivaldybės administracija suderino būtent tokią statinio schemą, kuri yra statybos projekto sudedamoji dalis, grafiškai atvaizduojanti statinio projekto sprendinius. Todėl, įgyvendinant projekto sprendinius, buvo būtina vadovautis šia schema. Šiuo atveju pagal pradinio projekto 0 laidos ir projekto A laidos valymo įrengimų požymius, techninius parametrus, apsaugos zonos diametro ir geodezinėje nuotraukoje užkoordinuotus valymo įrengimų taškus buvo nustatyti suprojektuoti ir faktiškai pastatyto statinio skirtumai, taip pat apskaičiuoti ir nustatyti buitinių nuotekų valyklos atstumai iki gretimų sklypų ir parametrai, jie leido padaryti išvadą dėl esminių statinio projekto pažeidimų.

35. Teismo sprendimas pripažįstamas teisėtu, jeigu jis yra priimtas nepažeidus ir tinkamai pritaikius materialinės bei procesinės teisės normas, o pagrįstu – kai teismo išvados atitinka įstatymo nustatytomis priemonėmis ir įstatymo nustatyta tvarka konstatuotas turinčias reikšmės bylai aplinkybes.

36. Teisėjų kolegija pažymi, kad civilinėje byloje kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi savo reikalavimams ir atsikirtimams pagrįsti, išskyrus aplinkybes, kurių nereikia įrodinėti (CPK 12, 178 straipsniai). Įrodinėjimo pareiga įvykdoma nurodant teisiškai reikšmingus faktus ir juos patvirtinančius įrodymus, renkant ir pateikiant įrodymus. Šaliai neįvykdžius įrodinėjimo pareigos, teismas gali pripažinti neįrodytomis aplinkybes, kuriomis ji remiasi.

37. Rungimosi civiliniame procese principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims.

38. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacinio skundo motyvus ir argumentus, byloje pateiktus rašytinius įrodymus, šalių paaiškinimus, šalių procesiniuose dokumentuose išdėstytus motyvus ir argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai padarė išvadą, kad savavališkos statybos aktas ir privalomieji nurodymai yra teisėti ir pagrįsti, juos naikinti ieškinyje nurodytais argumentais nėra pagrindo, todėl pagrįstai ir teisėtai atmetė ieškinio reikalavimus.

39. Teisėjų kolegija vertina, kad apeliantas, teikdamas apeliacinį skundą ir dėstydamas savo nesutikimą su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu, materialinės teisės normų taikymu, siekia, kad bylą nagrinėjant apeliacine tvarka iš naujo būtų vertinamos skunde išvardytos faktinės bylos aplinkybės, byloje surinkti įrodymai, jų turinys ir, remiantis apeliaciniame skunde išdėstytais teiginiais, padarytos kitokios išvados nei skundžiamame sprendime. Aplinkybė, kad apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, jų vertinimu ir (ar) teisingam ginčo išsprendimui taikytinos materialinės teisės, nesudaro pagrindo manyti, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai ištyrė ir įvertino byloje pateiktus įrodymus, netinkamai išsprendė šalių ginčą, dėl to priėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą.

40. Teisėjų kolegija, neperžengdama apeliacinio skundo ribų, atsižvelgdama į tai, kad ieškovas apeliaciniame skunde nenurodė jokių motyvų ir argumentų dėl ginčijamų administracinių aktų atitikties Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo reikalavimams, dėl šios dalies nepasisako ir šiuo aspektu pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies teisėtumo ir pagrįstumo nevertina.

Dėl bylos procesinės baigties

41. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė visas svarbias bylai faktines aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, dėl to tarp šalių kilęs ginčas buvo išspręstas teisingai, nenukrypo nuo ginčui aktualios kasacinio teismo praktikos, nepažeidė procesinės teisės normų, reglamentuojančių įrodymų vertinimo principus (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis), todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo. Teisėjų kolegija nusprendžia, kad ieškovo apeliacinis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

42. Kiti apeliaciniame skunde ir atsiliepimuose į jį nurodyti argumentai neturi esminės reikšmės, vertinant pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą.

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme paskirstymo

43. CPK 93 straipsnio 1 dalies nuostata numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas priteisiamas iš antrosios šalies.

44. Kadangi ieškovo apeliacinis skundas atmetamas, apeliacinės instancijos teisme jo patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

45. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė neprašo priteisti ir nepateikia apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančių įrodymų, bylinėjimosi išlaidų priteisimo atsakovei klausimas nesprendžiamas.

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, remdamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 29 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Aurimas BrazdeikisGiedrė SeselskytėMilda Skersienė