Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

2. Ieškinyje nurodyta, kad bendro gyvenimo metu atsakovas pradėjo kalbėti apie bendrą vaiką, abu jo norėjo. Pastojus, tarp jų atsirado nesutarimų. Vėliau atsakovas išėjo, ir jie visiškai nustojo bendrauti. 2013 m. gegės 31 d. jai gimė sūnus N. U.. Atsakovas žinojo, kad pagimdė sūnų. Po vaiko gimimo ji visą mėnesį jo neregistravo Civilinės metrikacijos skyriuje, vis tikėjosi, kad atsakovas gera valia pripažins sūnų, bet iš biologinio vaiko tėvo jokios reakcijos nesulaukė, taigi sūnaus N. U. gimimo įraše tėvas nenurodytas. Nors atsakovo bendravimo su vaiku ir nebuvo, bet, kai sūnui buvo 6 mėnesiai, atsakovas padarė DNR testą, rezultatas parodė, kad atsakovas yra biologinis N. U. tėvas. Bet ir po to atsakovas nepanoro tėvystę įteisinti. Kai sūnui N. sukako 4 metai, supažindino su vaiku atsakovo motiną. Po 2 mėnesių ji pakvietė anūką į svečius. Tuo metu pas ją buvo ir atsakovas, tada tėvas ir susipažino su savo vaiku. Ir nuo to susitikimo biologinis tėvas-atsakovas byloje nereiškė jokio noro bendrauti su savo vaiku ir dalyvauti jo kasdieniniame gyvenime, jeigu sūnų jis ir pamatydavo, tai visiškai atsitiktinai, t.y. tada, kai vaikas būdavo pas močiutę, atsakovo motiną. Atsakovas turėjo pakankamai laiko sūnaus tėvystę pripažinti gera valia, prie jo išlaikymo prisideda nepakankamai. Sūnus nuo pat gimimo gyvena su ja, todėl prašo jo gyvenamąją vietą nustatyti su ja. Po to, kai atsakovas atliko sūnui tėvystės testą, nors oficialiai sūnaus tėvystės neapiformino, pradėjo jam mokėti išlaikymą mokamomis periodinėmis išmokomis. Nors atsakovo sūnui mokamos sumos ir nepakako, bet iki šiol dėl išlaikymo vaikui priteisimo iš atsakovo į teismą nesikreipė. A. K. savo biologiniam sūnui N. U. sumokėjo išlaikymą: nuo 2018-06-01 iki 2018-12-31 - 800,00 eurų; nuo 2019-01 -01 iki 2019-12-31 -1424,00 eurų; nuo 2020-01-02 iki 2020-12-31 -1606,00 eurų; nuo 2021-01-01 iki 2021-06-01 - 615,00 eurų. Tėvo sūnui mokamos sumos neužtenka ir maistui. Galimai atsakovas laiko, kad jo sūnui mokamo išlaikymo pakanka. Jam kasdieninių poreikių tenkinimui reikia ženkliai daugiau pinigų, negu moka atsakovas. Sūnui kas mėnesį reikia skirti po 600,00 eurų. Ieškinyje apytiksliai nurodė vaiko poreikius vienam mėnesiui, tiksliai apskaičiuoti sūnaus išlaidas tiesiog neįmanoma. Pvz., sūnus turi regos problemų: nešioja akinukus. Kasmet su vaiku važinėja pas specialistus dėl konsultacijų, perka jam akinukus, kartais akinukus reikia keisti net po 2-3 kartus į metus, nes dėl vaiko neatsargumo jie dūžta arba lūžta. Per mėnesį išlaidų suma sudaro nuo 25,00 eurų iki 50,00 eurų. Sūnus lanko futbolo treniruotes. Treniruotės kaina kartu su varžybomis bei maistu įdėtu su savim - apie 15 eurų į mėnesį; apranga treniruotėms (bucai, kojinės, šortai, marškiniai, džemperis)- metams 150,00 eurų (į mėnesį po 12,50 eurų); maistui jam reikia į mėnesį apie 170,00 eurų, nes norisi, kad jis, kaip aktyviai sportuojantis berniukas gautu kuo daugiau vaisių, daržovių, mėsos. Avalynę dažnai keičia, nes jis labai aktyvus, kas mėnesį kartu su sezonine reikia apie 30,00-40,00 eurų; drabužiams - vidutiniškai į mėnesį apie 35,00 eurų; uniforma mokykloje - 2,50 eurų (metams 30,00 eurų); vaistams, vitaminams - apie 20,00 eurų, sanitarijos, higienos priemonėms - apie 10,00 eurų, vaiko dalis komunalinių mokesčiu sudaro apie 50,00 eurų, internetas, telefonas - apie 15,00-20,00 eurų, kirpykla - apie 7,00-10,00 eurų; vaiko lavinimui (žaidimams, knygoms ) reikia apie 25,00-30,00 eurų; kaupimui vaiko atostogoms- apie 30,00 eurų; transportui- apie 40,00-50,00 eurų, nenumatytos išlaidos - nuo 70,00 iki 100,00 eurų. Jos pajamos į mėnesį į rankas yra apie 700,00 eurų, plius nuo š.m. vasario mėn. gauna socialinę išmoką sūnui iš Šiaulių miesto savivaldybės administracijos socialinių išmokų ir kompensacijos skyriaus. Pagal jos pajamas negali sūnaus lavinimui, išlaikymui skirti tiek lėšų, kiek norėtų. Prašo teismo priteisti iš atsakovo sūnui N. U. išlaikymą mokamomis kas mėnesį, periodinėmis išmokomis, po 300,00 eurų kas mėnesį. Iš viso jis sūnui sumokėjo už paskutinius 3 metus 3445,00 eurų, o privalėjo sumokėti 10800,00 eurų. Taigi, už paskutinius 3 metus jam atsirado išlaikymo įsiskolinimas 7355,00 eurų. Minėtą sumą prašo iš atsakovo priteisti sūnui, nes atsakovas per paskutinius 3 metus nevykdė pareigos jam, t.y. nemokėjo reikalingo išlaikymo dydžio: (300,00 eurų x 36 mėn.= 10800,00 eurų, iš šios sumos atėmus sumokėtą sumą 3445,00 eurų, išlaikymo įsiskolinimo suma sudaro 7355,00 eurų). Atsakovas savo abejingumu įrodė, kad sūnus jam nereikalingas, mano, kad ir po tėvystės nustatymo, jo bendravimas su sūnumi nepasikeis, sūnus tėvo faktiškai nepažįsta. Tolimesnis jo ir tėvo tarpusavio bendravimas priklausys tik nuo atsakovo. Jeigu kada nors jis norės su sūnumi pasimatyti ir pabendrauti, ji tam neprieštaraus.

6. Teismo posėdžio metu ieškovė nurodė, kad atsakovas vaikui vesdavo po 90 Eur į sąskaitą, per metus pakeldavo po 10 Eur. Į metus du kartus tėvas pasveikina vaiką, duoda 50 Eur, buvo nupirkęs telefoną. Dabar veda po 150 Eur, padavus į teismą, pakėlė nuo 123 Eur. Neprisideda prie vaiko ugdymo. Ji prekiauja breketais, granulėmis, vadovauja, jos pajamos virš 700 Eur per mėnesį, plius būna bonusai. Turi dar palikto palikimo, kitų pajamų. Kitą jos vaiką pilnai išlaiko vaiko tėvas. Yra kitas jos vaikas 12 metų. Pirko butą, 20000 Eur paskola, per mėnesį moka 87 Eur. Sveikatos problemų nėra. Dirba dar antrą darbą, klube, bare. Iš atsakovo per paskutinius tris metus gavo 3445 Eur išlaikymui, juos išminusavus susidaro 7355 Eur išlaikymo įsiskolinimas. Turėjo kitų problemų, todėl nesikreipė anksčiau dėl išlaikymo. Jam eiti registruoti tėvystę nesiūlė, nes jis nenorėjo, netikėjo, kad vaikas jo. Pritaria bendravimo tvarkai, jei vaikas pats norės bendrauti. Vaikas per mėnesį serga 1-2 kartus. Atsakovo tėvai vaikui duoda pinigų per Kalėdas ir gimtadienį.

7. Teismo posėdžio metu atsakovas nurodė, kad pripažįsta, jog yra vaiko tėvas, sutinka dėl gyvenamos vietos. Turi dukrą, moka jai išlaikymą. Ieškovei mokėjo alimentų tiek, kiek ir savo dukrai. Turi sveikatos problemų. Gauna 800-900 Eur. Kiek galėjo, tiek padėjo dėl išlaikymo. Dirba darbų vadovu. Su širdimi blogai, žarnynu. Yra davęs grynais pinigais, jei pats negalėjo, prašė savo mamos. Dabar moka po 150 Eur dviems vaikams. Dukrai 16 m. Padės jai ir kai studijuos. Dirba prie baldų, darbų vadovu. Automobilis su paskola. Butas nuosavas, be paskolos. Turi 38000 Eur paskolą. Reikėjo tvarkyti butą. Moka kas mėnesį 280 Eur, paskola 25 metams. Turėjo žarnyno operaciją, yra hipertenzija, sukyla spaudimas. Kas mėnesį reikalingi vaistai. 50 Eur išeina vaistams. Sunkesnio fizinio darbo dirbti nebegali. Neturi galimybės mokėti įsiskolinimą. Ieškovė visada norėdavo daugiau, o jis jai sakė, kad negali skirti. Jo tėvai savaitgaliais prisidėdavo ir priežiūra, ir pinigais, ir daiktais. 100 Eur moka už dukros telefoną, 278 Eur paskola, 300 Eur alimentai, apie 50 Eur vaistai. Duodavo švenčių progomis 20-70 Eur vaikui.

Ieškovė pateikė duomenis apie savo turtą ir pajamas (t. 1, b. l. 15-23, 35-36), atsakovo mokamą išlaikymą (t. 1, b. l. 24-31), vaiko sveikatą (t. 1, b. l. 33-34), išlaidas (t. 1, b. l. 37-62; t. 2., b. l. 9-10), susirašinėjimą (t. 1, b. l. 147-153; t.2, b. l. 11-24).

Atsakovas pateikė DNR ekspertizės išvadą (t. 1, b. l. 82-84), duomenis apie savo kitą vaiką (t. 1, b. l. 85), pajamas (t. 1, b. l. 86-88), savo sveikatos būklę (t. 1, b. l. 89-96), kredito sutartį (t. 1, b. l. 97-104), teismo sprendimą (t. 1, b. l. 105-106), ieškovei mokamą išlaikymą (t. 1, b. l. 107-112), susirašinėjimą (t. 1, b. l. 117), išlaidas (t. 1, b. l. 118-132), nuotraukas (t. 1, b. l. 133-138).

VTAS pateikė išvadą vaiko nuomonės išklausymo aktą (t. 1, b. l. 166-168), išvadą (t. 1, b. l. 187-191), duomenis apie šeimą (t. 1, b. l. 47-55).

10. Ieškovė ieškiniu reikalauja pripažinti, kad atsakovas yra N. U., gim. (duomenys neskelbtini), tėvas. Jei vaikas gimė nesusituokusiai motinai ir tėvystė nepripažinta, tėvystę gali nustatyti teismas (LR civilinio kodekso (toliau – CK) 3.146 str. 1 d.). Pagrindas tėvystei nustatyti yra moksliniai įrodymai (ekspertizių įrodyti giminystės ryšį išvados) ir kitos Civilinio proceso kodekse numatytos įrodymų priemonės. Jei šalys atsisako ekspertizės, pagrindu tėvystei nustatyti gali būti įrodomieji faktai, patikimai patvirtinantys tėvystę: bendras vaiko motinos ir spėjamo vaiko tėvo gyvenimas, bendras vaiko auklėjimas, išlaikymas, taip pat ir kiti įrodymai (CK 3.148 str. 1 d.).

11. Kai tėvas ir motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu (CK 3.169 str. 1 d.). Jei kyla ginčas tarp tėvų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatoma su vienu iš tėvų (CK 3.169 str. 2 d.).

Nagrinėjamu atveju ginčo dėl vaiko gyvenamosios vietos nėra, šalys sutaria, kad vaikas gyventų su mama, todėl N. U. gyvenamoji vieta nustatytina su motina G. U. jos gyvenamojoje vietoje.

12. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo po 300 Eur per mėnesį išlaikymą vaikui.

Tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus (CK 3.192 str. 1 d.). Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 str. 2 d.). Tėvai turi teisę ir pareigą išlaikyti vaikus, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis (CK 3.155 str. 2 d.). Materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai (CK 3.192 str. 3 d.).

13. Nagrinėjamu atveju ieškovė nurodo, kad 150 Eur išlaikymas vaikui yra nepakankamas. Nurodo, kad vaiko poreikių tenkinimui per mėnesį reikalinga 600 Eur. Atsakovas su tokia pozicija nesutinka, nurodo, kad vaiko poreikiai yra mažesni, jo mokamas 150 Eur išlaikymas yra pakankamas, skirti daugiau išlaikymo jis neturi galimybės.

14. Išlaikymo dydžio pakeitimo klausimu kasacinis teismas yra išsamiai pasisakęs naujausioje 2021-09-30 nutartyje byloje Nr. e3K-3-379-916/2021, kurioje apžvelgta ir kasacinio teismo praktika nurodytu klausimu.

15. Įsiteisėjusiu teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydis gali būti peržiūrėtas (pakeistas) dviem pagrindais: 1) įvykus esminiam tėvų turtinės padėties pasikeitimui (CK 3.192 straipsnio 2 dalis, 3.201 straipsnio 1 dalis); 2) pasikeitus nepilnamečio vaiko poreikiams (CK 3.192 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. rugsėjo 30 d. nutartis byloje Nr. e3K-3-379-916/2021).

16. Tiek tėvų galimybės teikti išlaikymą, tiek vaikų poreikiai per tam tikrą laikotarpį gali pakisti, todėl įstatyme nustatyta galimybė pakeisti teismo sprendimu priteisto išlaikymo dydį (formą) nepriklausomai nuo to, ar teismas pats nustatė iš vieno iš tėvų priteistiną išlaikymo dydį, ar patvirtino vaiko tėvų susitarimą dėl išlaikymo dydžio, nes teismo sprendimas dėl išlaikymo priteisimo neįgyja res judicata (galutinis teismo sprendimas) galios (CPK 279 straipsnio 5 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-311-1075/2019, 18 punktas).

17. Pagal kasacinio teismo praktiką teismas turi teisę pakeisti išlaikymo dydį ir formą ne visais atvejais, kai pasikeičia faktinės aplinkybės, sudarančios pagrindą peržiūrėti išlaikymo dydžio ir formos klausimą, o tik tais, kai tos aplinkybės pasikeitė iš esmės ir yra tikslinga peržiūrėti išlaikymo dydį; nuostatą, kad išlaikymas gali būti peržiūrimas tik tada, kai iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis, aiškinant sistemiškai su CK 3.192 straipsnio 2 dalimi, darytina išvada, kad išlaikymo dydžio ir formos peržiūrėjimas galimas ir iš esmės pasikeitus nepilnamečių vaikų poreikiams. Išlaikymą teikiančio tėvo turtinės padėties nežymus pasikeitimas nėra pagrindas keisti išlaikymo dydį (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-24/2013; 2018 m. vasario 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr.e3K-3-37-687/2018 22, 23 punktus).

18. Įstatyme nėra reglamentuota, kokio dydžio išlaikymą turi teikti kiekvienas iš tėvų. Sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas.

22. Be to, išlaikymo dydžio pakeitimo klausimu kasacinis teismas yra išsamiai pasisakęs ir 2016-04-08 nutartyje byloje Nr. 3K-3-209-916/2016.

24. Vertindamas turinčio prievolę teikti išlaikymą nepilnamečiam vaikui asmens turtinę padėtį, teismas turėtų atsižvelgti į tai, kokio dydžio pajamomis disponuoja toks asmuo, ar tos pajamos reguliarios, taip pat į tai, kokio dydžio turtas valdomas, ar turima reikalavimo teisių arba skolų kitiems asmenims (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 15 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje L. P. v. Š. P. ir kt., bylos Nr. 3K-3-513/2011).

38. Nagrinėjamu atveju teismo sprendimu išlaikymo dydis tarp šalių iki šiol nebuvo patvirtintas, tačiau atsakovas išlaikymą mokėjo savo noru. Vaikui yra aštuoni metai, netrukus bus devyni. Ieškovė nurodė, kad vaiko poreikių tenkinimui kas mėnesį yra reikalinga 600 Eur suma: išlaidos vaiko akiniams, sporto treniruotėms, būstui, maistas, kirpyklos išlaidos, rūbai ir avalynė, higienos priemonės, lavinimo priemonės, išlaidos atostogoms, telefonas ir internetas. Vaikų išlaikymas iš esmės neturi apsiriboti tik jų maitinimo, aprangos, mokymo priemonių įsigijimo poreikių tenkinimu, bet ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas, į kurias pagal galimybes įtrauktinos vaikų pramogos, protinis ir fizinis ugdymas. Iš esmės nurodytas išlaidas galima būtų laikyti pagrįstomis, nors kai kurios jų galbūt ir gali būti skaičiuojamos skirtingai. Vadovaujantis nurodyta kasacinio teismo praktika, ieškovė nėra įpareigota teikti detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui. Kiekvienas asmuo ar šeima turi panašias kasdienes būtinąsias išlaidas, todėl iš esmės galima laikyti visuotinai žinoma informacija apie tai, kiek ir ko reikia asmens ir šeimos pragyvenimui, kiek tai atsieina per mėnesį. Tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad prie išlaidų nurodytos nenumatytos išlaidos, kurios sudaro 70-100 Eur, ir kurios nėra konkretizuotos, taip pat nurodytos gana nemažos transporto išlaidos, kaip tokio amžiaus vaikui galbūt nurodytos šiek tiek per didelės išlaidos maistui, rūbams. Taigi, nurodyta 600 Eur suma tikrai gali būti mažinama bent 100 Eur. Be to, vertinant ir bendrą vaizdą, 600 Eur išlaidos vaiko poreikių tenkinimui, atsižvelgiant į bendrą pragyvenimo lygį šalyje, duomenis apie vidutinį darbo užmokestį, atrodo kaip nurodytos šiek tiek per didelės. Taip pat reikia nepamiršti, kad iš šių išlaidų sumos turi būti atimta valstybės mokamų išmokų vaikui („vaiko pinigų“) suma. Iš ieškovės pateiktų duomenų matyti, kad paskutiniu metu jai buvo mokama 70 Eur išmoka (t. 1, b. l. 19). Taigi, dalintinų tarp tėvų vaiko poreikių suma susidarytų apie 400-430 Eur per mėnesį. Iš tokią poreikių sumą šiuo metu būtų galima laikyti iš esmės protinga, dažnai konstatuojama teismų praktikoje nagrinėjant tokio pobūdžio bylas. Taip pat tėvai turi išlaikyti ne tik vaikus, bet ir save, o pagal ieškovės nurodytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus, esant jos nurodytiems vaiko poreikiams, ieškovei pačiai liktų labai nedaug lėšų. Iš to galima spręsti, kad realiai galima skaičiuoti mažesnius vaiko poreikius.

39. Atitinkamai atsakovo mokamą 150 Eur išlaikymą, atsižvelgiant į atsakovo amžių, darbo pobūdį, šalies pragyvenimo lygį, labiau būtų galima vadinti minimaliu nei visiškai užtikrinančiu vaiko poreikius, kadangi turi būti tenkinami ne tik vaikų poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, higienai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui, bet ir skiriamas dėmesys vaikų bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai. Vaikams, atsižvelgiant į jų gebėjimus ir norus, taip pat turi būti sudarytos materialinės sąlygos dalyvauti įvairiuose papildomuose užsiėmimuose, sporto, kultūros renginiuose, lankyti teatrus, koncertus, vaikų atostogų stovyklas, įgyti vaikui reikiamų priemonių jo gabumams lavinti, taip pat žaidimams (pagal jau nurodytą kasacinio teismo praktiką).

40. Vadovaujantis kasacinio teismo praktika, tai, kad vaikams, gyvenantiems Lietuvoje, išlaikymo dydis nustatomas pagal minimalų darbo užmokestį, nėra suformuota ir sektina praktika, nes išlaikymo dydis nustatomas kiekvienu atveju individualiai. Pažymėtina, kad išlaikymo dydis, vadovaujantis nurodyta kasacinio teismo praktika, gali būti tiek didesnis, tiek mažesnis už minimalų darbo užmokestį. Taip pat pažymėtina, kad nuo 2022 m. nustatyta 730 Eur minimalioji mėnesinė alga. Pagal kasacinio teismo praktiką vertinant išlaikymo klausimus turėtų būti vertinamas šios algos dydis atskaičius mokesčius. Atskaičius mokesčius minimali alga, vadovaujantis viešje erdvėje prieinama informacija, sudarytų apie 533,65 Eur ar panašią sumą. Taigi, ieškovės nurodytas 600 Eur vieno vaiko poreikių dydis viršija MMA. Šis dydis parodo, kaip auga pragyvenimo, o kartu ir infliacijos lygis šalyje, todėl šios aplinkybės papildomai pagrindžia, kad 150 Eur išlaikymo dydis, su kokiu sutinka atsakovas, yra nedidelis.

41. Įvertintina ir šalių turtinė padėtis. Iš surinktų įrodymų matyti, kad atsakovas dirba, jo pateiktais paaiškinimais gauna 800-900 Eur darbo užmokestį. Atsakovas turi įkeistą butą, 2012 m. automobilį Mercedes-Benz E350. Atsakovas turi dar vieną išlaikytinį, 16 metų amžiaus dukrą, kuriai irgi moka išlaikymą. Atsakovas turi sveikatos problemų, dėl kurių nurodo negalintis dirbti bet kokio darbo. Atsakovas taip pat turi paskolą, jo nurodymu - 38000 Eur (paimta 49000 Eur), moka apie 280 Eur per mėnesį.

42. Iš surinktų įrodymų matyti, kad ieškovė turi įkeistą butą, 2007 m. automobilį Seat Leon, gauna daugiau nei 700 Eur per mėnesį darbo užmokestį su priedais, turi kitų pajamų iš antro darbo. Turi 20000 Eur buto paskolą, per mėnesį moka 87 Eur. Ieškovė taip turi dar vieną išlaikytinį vaiką.

43. Iš esmės šalių turtinė padėtis atrodo panašiai. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad atsakovas turi gana naują ir gerokai vertingesnį automobilį, nei ieškovė, atsakovo įgytas butas yra keturių kambarių (ieškovės – dviejų) ir vos ne dvigubai vertingesnis. Pažymėtina, kad pagal naujausią kasacinio teismo praktiką didelių finansinių įsipareigojimų prisiėmimas ir vertingo turto įsigijimas vertinamas ne kaip asmens finansinę padėtį sunkinanti, bet kaip nurodanti jo gerą finansinę padėtį ir pajamų galimybes aplinkybė. Tai savaime suprantama – turintis nepakankamai pajamų asmuo neprisiima didelių finansinių įsipareigojimų, neįgyja vertingo turto, nekilnojamojo turto, nes tam neužtenka lėšų ir asmuo tikėtinai gali vertinti, kad jų neužtektų įsipareigojimams vykdyti.

44. Kaip minėta, turi būti vertinamas tėvų elgesys siekiant uždirbti, gauti pajamų vaikams išlaikyti. Tėvų pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis ar išlaikymo teikėjo nerūpestingu, nesąžiningu elgesiu. Vertintinas ne tik tėvų turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jie ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams. Vertindamas tėvų turtinę padėtį, teismas turi atsižvelgti į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), lemiantį, kad visos abejonės dėl išlaikymo priteisimo, jo dydžio, formos nustatymo ir pan. turi būti vertinamos vaiko interesų naudai. Jei yra pagrįstų abejonių dėl tikrosios tėvų turtinės padėties, jų gaunamų pajamų ir pan., teismas ją turi vertinti vaiko interesų naudai, t. y. laikyti, kad padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį. Sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikui išlaikyti. Tėvai privalo iš anksto įvertinti esamą turtinę padėtį, savo pasirengimą reikiamai rūpintis vaiku. Priešingu atveju tėvams neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaiką, ugdyti jo asmenybę, sudaryti būtinas sąlygas vaikui vystytis, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams. Tėvams į sunkią turtinę padėtį patekus dėl savo nerūpestingo elgesio, jie negali remtis susidariusia sunkia turtine padėtimi prašydami mažesnio išlaikymo dydžio nustatymo (jau minėta kasacinio teismo praktika, pvz. 29 p.).

46. Įvertinus visas aplinkybes darytina išvada, kad atsakovas iš principo yra pajėgus teikti didesnį išlaikymą vaikui, nei dabar teikia ir sutinka teikti. Pažymėtina, kad atsakovo dukra gana greit taps pilnamete. Kaip minėta, pagal nustatytus vaiko poreikius, neskaitant vaiko pinigų, yra pagrindas laikyti, kad tarp šalių būtų dalintina 400 Eur suma, po 200 Eur kiekvienam iš tėvų. Kartu su maždaug 70 Eur vaiko pinigų suma vaikui iš viso tektų 470 Eur suma, kuri, manytina yra visiškai pakankama tokio amžiaus vaikui išlaikyti. Pažymėtina, kad išlaikymo bylose dažniausiai neįmanoma objektyviai matematiškai apskaičiuoti faktiškai galimą pagrįsti vaiko išlaikymo dydį. Apibendrinus nustatytas aplinkybes, įvertinus šalių pajamas, turimą turtą, galimybes uždirbti didesnes pajamas, išlaikytinių skaičių, įsipareigojimus, darytina išvada, kad yra pagrindas priteisti iš atsakovo 200 Eur išlaikymą vaikui. Jeigu išlaikymas buvo priteistas periodinėmis išmokomis, išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 str.).

47. Išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos (CK 3.200 str.). Vadovaujantis nurodyta kasacinio teismo praktika pažeista vaiko teisė turi būti ginama nuo jos atsiradimo dienos. Turtinės vaiko teisės į didesnį išlaikymą prielaida egzistuoja jau kreipimosi į teismą metu, o teismo sprendimu tokia teisė tik patvirtinama. Vadovaujantis prieš tai nurodyta kasacinio teismo praktika pasikeitus vaiko poreikiams ar atsiradus kitam pagrindui pakeisti vaikui priteisto išlaikymo dydį, vaiko išlaikymo lėšas tvarkantis asmuo turi apie tai informuoti kitą išlaikymą teikiantį asmenį. Tuo atveju, kai išlaikymą privalantis mokėti asmuo nevykdo pareigos mokėti didesnio išlaikymo dėl pasikeitusių aplinkybių, padidintas išlaikymas (išlaikymo įsiskolinimas padidinto išlaikymo apimtyje) iš atsakovo gali būti priteisiamas būtent nuo šios datos, o ne nuo kreipimosi į teismą dienos.

52. Atsakovas priešieškiniu prašė nustatyti jo bendravimo su vaiku tvarką. Ieškovė tam neprieštaravo, nors nurodė, kad nustatant tvarką turėtų būti nurodyta, kad būtų atsižvelgta į vaiko norą.

56. Nagrinėjamu atveju matyti, kad vaikas jau beveik devynerius metus turi motinos pavardę. Nesutiktina su atsakovo argumentais, kad vaikas neturi nei tėvo, nei motinos pavardės. Ieškovė, sudarydama santuoką, pasirinko buvusio sutuoktinio pavardę ir jos neatsisakė, todėl ieškovės pavardė nėra negaliojanti, nėra trumpalaikė, negali būti be jos pačios valios pakeista. Ieškovė neišreiškė ketinimo savo pavardę keisti. Atsižvelgiant į tai šalių vaikas pagrįstai gali turėti vienos iš šalių pavardę. Vaiko pavardė nesietina su buvusiu ieškovės vyru, šiuo metu ji sietina su pačia ieškove. Vaikas dėl pavardės yra išreiškęs savo nuomonę byloje (t. 1, b. l. 168), nurodė, kad nori turėti tokią pačią pavardę kaip jo mama ir brolis, kad pavardė jam yra graži. Vaiko dabartinė pavardė neturi negatyvių asociacijų, dėl kurių iš vaiko galėtų būti šaipomasi. Atsakovas per tokį ilgą laiko tarpą klausimo dėl pavardės keitimo nekėlė. Manytina, kad vaiko pavardė panašioje situacijoje galėtų būti keičiama tik pirmaisiais vaiko gyvenimo metais, kol vaiko pavardė nėra plačiai naudojama vaiko gyvenime, kol vaikas nesupranta jos reikšmės. Atsakovas vaiko kartu neaugino, todėl moralinės teisės primygtinai suteikti vaikui savo pavardę praėjus šitiek laiko jau nebeturi. Tai, kad atsakovo ir vaiko pavardės skirtingos, neturi jokios reikšmės jo tėvystei, kadangi nustačius tėvystę, atsakovas kaip vaiko tėvas bus nurodytas vaiko gimimo liudijime ir tai reikš, kad vaikas žinos savo tėvą, o tėvas – vaiką. Atsakovo ryšiams su vaiku vaiko pavardė įtakos neturi, tai netrukdo vaiko bendravimui su tėvu ir tėvo bendravimui su vaiku, niekaip neriboja atsakovo, kaip vaiko tėvo, teisių. Atsakovo argumentai reikšmingai nepagrindžia, kad atsakovo pavardės suteikimas vaikui geriau atitiks vaiko interesus, nei turėti motinos pavardę, kuri jau suteikta nuo pat gimimo. Tuo tarpu ieškovė su atsakovu bendro ūkio neveda, kartu negyvena, vaikas šiuo metu auga su ieškove, su kuria gyvens ir toliau. Atstovaujant vaiką įvairiose institucijose tiek vaikui, tiek juo besirūpinančiam asmeniui yra patogiau, nes vien iš pavardės matyti giminystės ryšys, dėl ko gali būti išvengiama prašymų pateikti papildomus dokumentus. Šiuo metu taip pat dar neaišku, ar bus tvirtas ir šiltas ryšys tarp vaiko ir atsakovo, ar atsakovas visą laiką išlaikys pasiryžimą dažnai bendrauti su vaiku ir naudosis šia teise. Tuo tarpu vaikas ateityje pats turės teisę spręsti dėl savo pavardės, jei to norės. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes vaiko pavardė nekeistina.

Ieškovė taip pat patyrė 40,54 Eur išlaidų už banko sąskaitų išrašus, 3,33 Eur – už registrų pažymas. Ieškovės išlaidos iš viso pagal pateiktus dokumentus – 93,87 Eur.