- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-03-09
- Bylos Nr.
- e2A-167-236/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-01348-2020-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Danutė Gasiūnienė, Kazys Kailiūnas, Gintaras Pečiulis
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės ,,Fegda“
- Atsakovas
- Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos
- Kategorijos
- 2.6.2.1Netesybos
Civilinė byla Nr. e2A-167-236/2021 Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01348-2020-5 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.2.1.; 2.6.6.2 (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS SPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. kovo 9 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Gasiūnienės, Kazio Kailiūno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Gintaro Pečiulio, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Fegda“ ir atsakovės Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. birželio 22 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Fegda“ ieškinį atsakovei Lietuvos automobilių kelių direkcijai prie Susisiekimo ministerijos dėl įskaitymo pripažinimo neteisėtu, delspinigių sumažinimo ir skolos priteisimo. Teisėjų kolegija nustatė : I. Ginčo esmė 1. Ieškovė UAB „Fegda“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei Lietuvos automobilių kelių direkcijai prie Susisiekimo ministerijos, prašydama: 1) pripažinti atsakovės Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos atliktą įskaitymą negaliojančiu; 2) sumažinti atsakovės paskaičiuotus delspinigius iki 409,70 Eur; 3) priteisti iš atsakovės 23 139,80 Eur; 4) priteisti iš atsakovės ieškovės naudai 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 5) priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas. 2. Ieškovė UAB „Fegda“ procesiniuose dokumentuose nurodė, kad ieškovė ir atsakovė 2018 m. liepos 9 d. pasirašė sutartį Nr. S-444 „Dėl žvyrkelių, esančių Vilniaus ir Kauno apskrityse, kapitalinio remonto techninių darbo projektų parengimo, projektų vykdymo priežiūros ir darbų atlikimo“ (toliau – ir Sutartis). Sutartimi ieškovė įsipareigojo pagal užsakovo pateiktas technines specifikacijas parengti valstybinės reikšmės kelių Nr. 4306 Musninkai – Liukonėliai ruožo nuo 4,827 iki 14,366 kilometro ir Nr. 4315 Seiniūnai – Vindeikiai – Uliškiai ruožo nuo 8,059 iki 9,471 kilometro, įskaitant tiltą per Širvintą, kapitalinio remonto darbo projektus (toliau – ir projektai), suderinti juos su visomis suinteresuotomis institucijomis ir užsakovu. 3. Ieškovė pažymėjo, kad Sutarties 8 punkte numatyta, kad ieškovė darbus pradeda įsigaliojus Sutarčiai, t. y. nuo 2018 m. liepos 20 d., ir baigia per 13 mėnesių nuo Sutarties įsigaliojimo, t. y. iki 2019 m. lapkričio 20 d., į šį laikotarpį neįskaitomas statybos darbų atlikimo sustabdymo laikotarpis (technologinė pertrauka), kuris prasideda gruodžio 15 dieną ir baigiasi kitų metų kovo 15 dieną. Šios technologinės pertraukos metu sustabdomas darbų vykdymas, o pertraukai pasibaigus darbų vykdymas atnaujinamas. Sutarties 8.1. punkte nurodyta, kad projektavimo darbai turėjo būti pradėti ir baigti per 5 mėnesius, t. y. iki 2018 m. gruodžio 20 d., t. y. technologinės pertraukos metu. Atsižvelgiant į tai, ieškovė nurodė, kad nepriklausomai nuo to, ar projektavimo darbai būtų baigti iki Sutarties 8.1. papunktyje nurodyto termino pabaigos ar vėliau, statybos darbai negalėjo prasidėti anksčiau nei baigsis technologinė pertrauka, t. y. 2019 m. kovo 15 d. 4. Ieškovės teigimu, atsakovė neteisingai paskaičiavo delspinigių sumą. Nurodė, kad 2019 m. rugpjūčio 6 d. rašte Nr. (7.2E)2E-5571 atsakovė skaičiavo delspinigius nuo visų darbų kainos, nors ieškovė vėlavo atlikti tik projektavimo darbus. Pažymėjo, kad Sutarties 60 punkte numatyta, kad rangovas, neužbaigęs darbų Sutartyje numatytu laiku, nesilaikęs pagal paslaugų grafiką darbų atlikimo terminų, pagal Sutarties 27 punktą įsipareigoja sumokėti užsakovui 0,03 procentų dydžio delspinigius už kiekvieną pavėluotą dieną nuo kiekvieno neužbaigto objekto kainos ir atlygina užsakovui dėl to patirtus nuostolius, kurių nepadengia minėtos netesybos. 5. Ieškovė nurodė, kad visi darbai pagal Sutartį (tiek projektavimo, tiek rangos) buvo atlikti per Sutartyje numatytą terminą ir bendras Sutarties terminas nebuvo pažeistas. Atsakovės Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos paskaičiuoti delspinigiai (23 549,54 Eur) sudaro beveik pusę (41,07 procentų) abiejų kelių projektavimo darbų vertės (57 402 Eur). Ieškovės teigimu, atsakovė piktnaudžiauja savo teisėmis ir elgiasi nesąžiningai skaičiuodama delspinigius nuo visos darbų kainos, nors statybos darbai nevėlavo, o delspinigių skaičiavimo priežastis yra tik pradelstas projektavimo darbų terminas. Atsakovė Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos delspinigius turėjo skaičiuoti tik nuo vėluojančių ar neatliktų darbų vertės. 6. Ieškovė UAB „Fegda“ pažymėjo, kad Sutarties 5.1.1. papunktyje nurodyta, kad kelio Nr. 4306 projektavimo darbų kaina be PVM yra 43 552 Eur, o pagal Sutarties 5.2.1. papunktį kelio Nr. 4315 projektavimo darbų kaina be PVM yra 13 850 Eur. Dėl to nuo šių sumų turėjo būti skaičiuojami delspinigiai, kurių dydis turėtų būti tik 409,74 Eur. 7. Ieškovė pažymėjo, kad Sutartis tarp šalių buvo sudaryta viešojo pirkimo būdu, todėl ieškovė laikoma silpnesniąja sutartinių santykių šalimi, neturinti galimybių derėtis dėl Sutarties sąlygų. Nurodė, kad Sutarties 60 punkte įtvirtinta, jog netesybų skaičiavimas ieškovei yra susietas su bendra kiekvieno objekto darbų kaina. Tuo tarpu, Sutarties 65 punktas numato, kad atsakovei vėluojant atsiskaityti už darbus, palūkanos yra skaičiuojamos ne nuo visos Sutarties ar atskirai objekto kainos, bet tik nuo neapmokėtos sumos. Toks neproporcingas atsakomybės paskirstymas leidžia spręsti apie neprotingą ir neteisingą atsakovės paskaičiuotų netesybų dydį. Tuo tarpu, ieškovė yra silpnesnioji Sutarties šalimi, neturėjusi galimybės keisti Sutarties sudarymo sąlygų, todėl galioja contra proferentem taisyklė, t. y. Sutarties sąlygos turi būti aiškintinos Sutartį prisijungimo būdu sudariusios šalies naudai. 8. Ieškovė UAB „Fegda“ nurodė, kad 2019 m. lapkričio 12 d. ieškovė kreipėsi į atsakovės Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos samdomą techninį prižiūrėtoją ir informavo, kad užbaigė darbus objektuose kelyje Nr. 4306 ir kelyje Nr. 4315. 2019 m. lapkričio 26 d. techninis prižiūrėtojas AB „Problematika“ raštu Nr. TP(10)S-36 patvirtino atsakovei, kad ieškovė visus darbus pagal Sutartį įvykdė 2019 m. lapkričio 12 d. 2019 m. gruodžio 18 d. atsakovė Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos pasirašė atliktų statybos darbų perdavimo statytojui aktus, kurie patvirtina, kad darbai priimti ir kad visi atlikti statybos darbai atitinka esminius statinio reikalavimus, projekto sprendinius ir Sutarties sąlygas. Dėl to darytina išvada, kad ieškovė visus darbus užbaigė laiku ir pagrindinis Sutarties tikslas – rekonstruoti (išasfaltuoti) žvyrkeliai – buvo įgyvendintas tinkamai ir laiku. Todėl netesybos turi būti sumažintos ir dėl to, kad prievolės yra tinkamai įvykdytos. 9. Ieškovės UAB „Fegda“ teigimu, kaltę dėl termino ir užsitęsusių projektavimo darbų turėtų prisiimti ir pati atsakovė Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos. Pirma, dėl užsakovo pateiktų senų remontuojamo tilto apžiūros išvadų užsitęsė ekspertizės atlikimas. Perdavus kelio Nr. 4315 projektą ekspertizės rangovui, 2018 m. gruodžio 20 d. buvo gauta pastaba iš eksperto, kad išvados yra 9 metų senumo, o vėlesni tilto pažaidų vertinimai nepateikti. Ieškovė pažymėjo, kad paminėtas tilto apžiūros išvadas rengė atsakovė, kuri ir buvo atsakinga už tinkamų išvadų pateikimą. Po pastabos gavimo atsakovės atstovai tiesiogiai šį klausimą derino su ekspertizės rangovu, o ieškovė ekspertizės rangovo teigiamą išvadą gavo tik 2019 m. sausio 10 d., t. y. praėjus 22 kalendorinėms dienoms. Antra, atsakovė uždelsė patvirtinti ieškovės parengtą ir su ekspertais suderintą projektą. Ieškovė visą teigiamą ekspertizės aktą su priedais atsakovei pateikė 2019 m. vasario 1 d., tačiau atsakovė dėl nežinomų priežasčių uždelsė patvirtinti projektą, kuris jau buvo praėjęs trijų lygių tikrinimą ir derinimą. Nors Sutarties 22 punkto nuostatos atsakovę įpareigoja pateikti patvirtinimą per 5 darbo dienas, tačiau atsakovė projektą patvirtino tik po 7 darbo dienų, t. y. 2019 m. vasario 12 d. Tokiu būdu dėl atsakovės kaltės ieškovei nepagrįstai buvo priskaičiuoti delspinigiai už 4 kalendorines dienas. Trečia, atsakovė nesilaikė jai nustatytų terminų ir laiku nepateikė kelio Nr. 4306 projekto patvirtinimo Rengiamų kelių ir kelio statinių projektų koordinavimo komisijoje. Pagal techninės specifikacijos 13 punktą pritarimas projektui įforminamas komisijos protokolu ne ilgiau kaip per 3 darbo dienas. Pažymėjo, kad kelio Nr. 4306 projektas buvo svarstytas komisijos posėdyje, kuris įvyko 2018 m. gruodžio 11 d., tačiau protokolas su pritarimu buvo gautas tik 2018 m. gruodžio 31 d., t. y. praėjus 14 darbo dienų. Ketvirta, kelio Nr. 4306 projekto rengimo metu atsakovė reikalavo, kad būtų parengtas ir pateiktas pasirašytas atsakovės ir AB „Elektros skirstymo operatorius“ (toliau – ir ESO) sutarties priedas. Minėtas sutarties priedas negali būti projekto dalimi, kadangi tai yra vidinis atsakovės ir ESO dokumentas, jų tarpusavio sutarties priedas. Šį sutarties priedą atsakovė turėtų derinti savarankiškai, tačiau šią naštą perkėlė ieškovei. Dėl tokio reikalavimo užsitęsė projektavimo darbų vykdymas, kadangi nepateikus pasirašyto aptariamo sutarties priedo, atsakovė atsisakė pritarti projektui ir ieškovė UAB „Fegda“ negalėjo jo teikti ekspertizės rangovui. Nagrinėjamu atveju ieškovė UAB „Fegda“ 2018 m. gruodžio 31 d. gavo Rengiamų kelių ir kelio statinių projektų koordinavimo komisijos pritarimą kelio Nr. 4306 projektui protokolu Nr. PKK-320 ir nuo šios dienos galėjo teikti projektą ekspertizės rangovui, tačiau dėl atsakovės reikalavimo pateikti aptariamą sutarties priedą atsakovė ekspertizės rangovą nurodė tik 2019 m. vasario 7 d., t. y. tik po 38 kalendorinių dienų. 10. Ieškovė UAB „Fegda“ nurodė, kad atsakovė nepagrįstai teigia, jog užsitęsę projektavimo darbai lėmė netinkamą lėšų panaudojimą, kad atsakovė Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos turėjo panaudoti lėšas iš kitų projektų. Tačiau nėra aišku, kaip šios konkrečios Sutarties atveju konkretus projektavimo darbų pažeidimas galėjo lemti tariamą netinkamą lėšų panaudojimą, nėra žinoma kokie projektai gavo mažesnį finansavimą ar kokių projektų vykdymo išlaidos padidėjo. Be to, nepagrįsti atsakovės teiginiai, kad dėl projektavimo darbų vėlavimo jai teko panaudoti papildomus žmogiškuosius bei finansinius resursus ir dėl to turėjo papildomų išlaidų. Atsakovė neįrodė, kad atsakovės darbuotojams teko didesnis nei įprastai darbo krūvis dėl užsitęsusių projektavimo darbų. Aplinkybė, jog projektavimo darbai užsitęsė, atsakovės darbo apimčių nepadidino. Taip pat, atsakovė nepateikė duomenų, patvirtinančių papildomų resursų ar lėšų panaudojimą, kurių vertė būtų artima paskaičiuotų delspinigių dydžiui. 11. Ieškovė pažymėjo, kad nepagrįsti atsakovės teiginiai, kad dėl ieškovės veiksmų buvo padaryta neigiama įtaka tiek atsakovei Lietuvos automobilių kelių direkcijai prie Susisiekimo ministerijos, tiek viešajam interesui. Ieškovės teigimu, dėl projektavimo darbų vėlavimo nebuvo pažeistas viešasis interesas. Nurodė, kad iš atsakovės formuluojamų teiginių nėra aišku, kokią neigiamą įtaką atsakovės ekonominiam interesui ir viešajam interesui galėjo padaryti tinkamas Sutarties įvykdymas laiku. Sutarties vykdymo atžvilgiu visuomenei nėra aktualu tarpiniai darbų atlikimo terminai – visuomenei yra svarbu turėti galimybę laiku naudotis galutiniais Sutarties rezultatais. Dėl to viešasis interesas buvo užtikrintas tinkamai ir visuomenė ieškovės darbo rezultatais – išasfaltuotais keliais – turėjo galimybę naudotis dar anksčiau, nei buvo numatyta Sutartyje. 12. Ieškovė UAB „Fegda“ nurodė, kad netesybos sutartyje gali ir turi būti apibrėžtos ne kaip baudinės netesybos, tačiau praktikoje netesybos, atsižvelgiant į jų dydį, proporcingumą ir taikymo tikslus, gali prarasti kompensuojamąją funkciją ir virsti baudinėmis netesybomis. Taip atsitiko ir nagrinėjamu atveju. Bylos aplinkybės patvirtina, kad atsakovės paskaičiuotos netesybos yra neproporcingai didelės, nors Sutartis buvo įvykdyta laiku ir tinkamai. Dėl šios priežasties, pritaikytomis netesybomis yra siekiama nubausti ieškovę už vėlavimą atlikti projektavimo darbus. 13. Ieškovė UAB „Fegda“ pažymėjo, kad nepagrįsti atsakovės teiginiai, kad ESO sutarties priedas yra privaloma techninio projekto dalis pagal STR:1.04.04:2017 (toliau – ir Reglamentas) 25.7. papunktį. Nepagrįsti atsakovės teiginiai, kad ESO sutarties priedas yra priskirtinas elektrotechnikos projekto daliai. Reglamento 25 punkte yra išvardintos projekto dalys. Atsakovė Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos neteisingai interpretuoja šią Reglamento nuostatą. Elektrotechnikos dalis yra atskira projekto dalis, atskiras dokumentas, kurį ieškovė parengė. Kaip matyti iš pridedamos kelio Nr. 4306 projekto elektrotechnikos dalies turinio, tai yra išplėstinis, didelės apimties projekto priedas ir jis jokiomis aplinkybėmis negali būti sugretinamas su vieno lapo apimties ESO sutarties priedu. Pažymėjo, kad ir pačioje kelio Nr. 4306 techninio projekto elektrotechnikos dalyje nėra įtrauktas ESO sutarties priedas kaip projekto dalis. 14. Ieškovės teigimu, atsakovė taip pat nepagrįstai siekia perkelti savo atsakomybę ieškovei dėl netinkamų tilto esminės apžiūros išvadų pateikimo. Atsakovė buvo atsakinga už tinkamų tilto esminės apžiūros išvadų pateikimą. Parengti tilto esminės apžiūros išvadas tenka statinio savininkui. Statinio savininko pareiga yra užtikrinti esminių statinio reikalavimų – mechaninio atsparumo ir pastovumo – atitikimą statybą reglamentuojančių aktų reikalavimams. Atsakovė, būdama atsakinga valstybės institucija, kuriai yra pavesta prižiūrėti valstybinės reikšmės kelius, tiltus ir viadukus, turi geriausiai žinoti savo žinioje esančių statinių techninę padėtį, jų atitikimą esminiams statinio reikalavimams. Atsakovei Lietuvos automobilių kelių direkcijai prie Susisiekimo ministerijos kaip savininkei tenka pareiga pateikti tinkamas statinių ekspertines išvadas. 15. Atsakovė Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos procesiniuose dokumentuose prašė ieškinį atmesti. 16. Atsakovė pažymėjo, kad ieškovė UAB „Fegda“ nepagrįstai teigia, kad netesybos turi būti skaičiuotinos nuo kiekvienos atskiros Sutarties darbų etapo sumos, tačiau ne nuo visos Sutarties objekto sumos, tokiu būdu ieškovės atsakovei mokėtinoms netesyboms yra 409,74 Eur. Atsakovės teigimu, nors šie etapai Sutartyje ir yra išskiriami, ši aplinkybė nepaneigia šių etapų sąsajumo bei etapus siejančio priežastinio ryšio, tokiu būdu vertinant visus Sutarties etapus kaip vieną Sutarties objektą. 17. Atsakovė Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos nurodė, kad neužtikrinus kurio nors vieno iš etapų tinkamo įvykdymo, visa Sutartis būtų įvykdyta netinkamai, taip sukuriant faktinį pagrindą taikyti sutartinę civilinę atsakomybę rangovo atžvilgiu. Sutarties šalių atsakomybė už tinkamą Sutarties sąlygų nevykdymą yra numatyta būtent už visų Sutarties objekto etapų nevykdymą, tačiau ne tik už kurios nors vienos Sutarties dalies, t. y. objekto etapo, neįvykdymą. Be to, Sutartyje kiekvienu Sutarties objektu esančiu etapu nėra atskirai diferencijuojamos netesybos ar jų dydis už kiekvieno iš jų netinkamą vykdymą terminų atžvilgiu. Sutartinė atsakomybė už tinkamą Sutarties darbų nevykdymą yra numatyta tik Sutarties VII dalyje „Šalių atsakomybė“, kuri Sutartyje yra išdėstyta tik jau prieš tai Sutartyje aptarus visus Sutarties objektu esančius darbų etapus. 18. Atsakovė pažymėjo, kad ieškovė UAB „Fegda“ nepagrįstai remiasi technologinės pertraukos faktu projektavimo darbų termino praleidimui pagrįsti. Atsakovė nurodė, kad technologinė pertrauka nėra savitikslė. Ji skirta užtikrinti darbų saugumui ir kokybei, kai tai yra būtina pagal oro sąlygas. Ji nėra taikoma projektavimo darbams vykdyti, o leidžiant oro sąlygoms darbai gali būti vykdomi gavus statybos prižiūrėtojo patvirtinimą. Dėl to technologinė pertrauka taikoma tik tada ir kiek tai būtina pagal faktines oro sąlygas, atitinkamai pratęsiant terminą statybos darbams. 19. Atsakovės Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos teigimu, ieškovė UAB „Fegda“, teigdama, kad galutinis Sutarties įvykdymas laikantis Sutartyje numatytų terminų panaikina prievolę mokėti netesybas, tendencingai interpretuoja Sutarties 60 punkto nuostatas bei tokiu aiškinimu siekia paneigti įstatyme numatytą netesybų tikslą, t. y. užtikrinti esamų ir būsimų prievolių įvykdymą. Ieškovė, vėluodama laiku pateikti projektą, pažeidė Sutarties terminus Projektavimo darbus atlikus laiku, galimai nebūtų reikėję naudotis technologine pertrauka ir darbai būtų buvę baigti per 13 mėnesių. Šiuo atveju projektavimo darbai buvo baigti tik jau prieš pat technologinės pertraukos pabaigą, nors pagal Sutartį ji teisės uždelsti projektavimo darbus ieškovei nesuteikė. Ta aplinkybė, jog kelių remonto darbai buvo įvykdyti prie Sutartyje numatyto termino pridėjus technologinės pertraukos laikotarpį savaime nepaneigia ieškovės pareigos mokėti netesybas už vėlavimą pateikti projektą per tam Sutartyje numatytus terminus. 20. Atsakovė Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos pažymėjo, kad vertinant netesybų dydžio pagrįstumą itin svarbia aplinkybe laikytina tai, kad tiesioginiu naudos gavėju dėl laiku bei tinkamai atliktų kelio rekonstrukcijos darbų yra ne atsakovė, o visuomenė. Atsakovė administruoja ne vieno, dažnai ir itin svarbaus valstybinės reikšmės kelio, rekonstrukcijos projektus, įskaitant ir jų metu gautų lėšų perskirstymą. Atsakovė Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos, remdamasi sudarytomis su rangovais kelių rekonstrukcijų sutartimis ir jose numatytais sutarčių įvykdymo terminais, skaičiuoja lėšų perskirstymo terminus atsiskaityti su kitais rangovais kitose kelių rekonstrukcijos sutartyse. Tokiu būdu, rangovui nevykdant kurios nors iš rangos sutarčių, atsakovė negali tinkamai panaudoti disponuojamų lėšų atsiskaityti su kitais rangovais. Rangovui atlikus darbus kitais, nei Sutartyje numatyti terminais, atsiskaitymus atitinkamai tenka daryti iš lėšų, kurios suplanuotos atsiskaitymui jau su kitais rangovais pagal kitas sutartis. Tai ne tik sukelia nepatogumų, bet gali sąlygoti ir tai, kad duotuoju metu atsakovei nepakaks lėšų atsiskaityti su kitais rangovais. Be to, ieškovei tinkamai neįvykdant Sutarties nuostatų, atsakovė yra priversta skirti savo laiko, žmogiškuosius bei finansinius resursus bendravimui su ieškove, siekiant užtikrinti tinkamą Sutarties įvykdymą, o to nepavykus padaryti atsakovė turi skirti minėtus resursus užtikrinti sutartinės atsakomybės taikymą, taigi, atsakovė priverstinai patiria išlaidas. Be to, atsakovė yra biudžetinė įstaiga ir jos turimos lėšos yra skiriamos išimtinai iš Lietuvos Respublikos biudžete numatytų asignavimų, todėl atsakovė yra priversta eikvoti jai skirtas lėšas, kurios kitu atveju galėtų būti skirtos tiesioginės atsakovės veiklos tinkamam vykdymui užtikrinti. 21. Atsakovė Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos nurodė, kad ieškovė UAB „Fegda“ turėjo išankstinę galimybę susipažinti su visomis Sutarties sąlygomis, įskaitant ir nuostatas dėl netesybų bei įvertinti, ar ieškovės turimi žmogiškieji, finansiniai bei laiko resursai leidžia užtikrinti šių sąlygų laikymąsi. Tai, jog ieškovė dalyvavo viešajame pirkime, jį laimėjo ir pasirašė Sutartį bei įsipareigojo ją vykdyti, suponuoja, jog ieškovė, kaip atidus ir rūpestingas verslo subjektas, įvertino visas galimas Sutarties vykdymo rizikas, įskaitant ir galimą netinkamą Sutarties vykdymą bei dėl to galinčias kilti teisines pasekmes ir sutiko šias rizikas prisiimti. Pažymėjo, jog ieškovė yra viena ilgiausiai veiklą vykdančių privačių kelių statybos bendrovių Lietuvoje, todėl ieškovė yra ne kartą dalyvavusi statybos rangos viešųjų pirkimų konkursuose. Dėl šių aplinkybių ieškovė yra vertintina kaip itin didelę patirtį šioje srityje turinti viešųjų pirkimų teisinių santykių dalyvė, kuri kaip rūpestingas bei atidus verslo subjektas, prieš ketindama dalyvauti šio ginčo atveju paskelbtame viešajame pirkime, galėjo ir turėjo suvokti, kad už tinkamą sutarties sąlygų nesilaikymą viešojo pirkimo sutartyje bus numatytos tam tikro dydžio netesybos, kurių dydžio ieškovė negalės derinti su atsakove dėl imperatyvaus įstatyminio reguliavimo atviruoju būdu vykdomam viešajam pirkimui. 22. Atsakovės teigimu, nepagrįsti ieškovės teiginiai, kad atsakovė netesybomis siekia nubausti ieškovę bei piktnaudžiauja savo teisėmis siekdama pasipelnyti. Nei viename iš Sutarties punktų, nei juos aiškinant atskirai, nei kartu, nėra nurodyta, jog Sutarties terminų nesilaikiusi ieškovė privalo mokėti atsakovei kitokias netesybas, įskaitant ir baudą, nei Sutarties 60 punkte numatyti delspinigiai. Atsakovė yra viešasis juridinis asmuo, kurios funkcijos skirtos viešiesiems interesams užtikrinti. Atsakovės Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos turtas priklauso valstybei, atsakovė savo veikloje jį naudoja jai priskirtoms funkcijos atlikti, t. y. organizuoti ir koordinuoti valstybinės reikšmės kelių atkūrimą, priežiūrą ir plėtrą. 23. Atsakovė Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos pažymėjo, kad ieškovė nepagrįstai perkelia pareigą laiku pateikti tilto techninės būklės išvadas atsakovei. Remiantis viešojo pirkimo techninės specifikacijos 7 punkto nuostatomis, rangovas konkurso metu išnagrinėjęs pirkimo dokumentus bei statybviečių aplinkos sąlygas pasiūlyme privalo įvertinti visas pagrįstai numatomas išlaidas, priemones ar išlaidas priemonėms kelio konstrukcijai ar kitiems kelio elementams įrengti. Statybviečių sąlygos priskiriamos rangovo rizikai. Rangovas iki pasiūlymo pateikimo dienos privalo apsilankyti statybvietėje, įvertinti jos aplinką ir būklę, įvertinti kelių ir kitų susijusių kelių statinių būklę, susipažinti su vietove, kad pasiūlyme būtų tinkamai ir pilnai įvertintos remonto darbų apimtys bei darbų įvykdymo sąlygos. Atsakovės Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos vertinimu, ieškovė šios pareigos tinkamai nesilaikė ir ieškiniu nepagrįstai siekia minėtą pareigą perkelti atsakovei. Iš minėtos nuostatos turinio matyti, kad būtent pirkime dalyvaujančiam rangovui, kaip rūpestingam ir atidžiam statybos rangos teisinių santykių dalyviui, kyla pareiga apsilankyti viešojo pirkimo objektu esančioje statybvietėje bei įvertinti statybvietės bei susijusių kelių statinių būklę. Tai, jog ieškovė šių veiksmų neatliko, suponuoja pačios ieškovės pažeistą pareigą laiku atlikti visus techninėje specifikacijoje numatytus veiksmus, būtinus tinkamam kelio rekonstrukcijos projektui parengti, tačiau ne atsakovės pažeistą bendradarbiavimo pareigą. 24. Atsakovės teigimu, ieškovė UAB „Fegda“ nepagrindė, kodėl rengiant kelio Nr. 4315 remonto projektą nebuvo galima remtis 2009 metų tilto apžiūros išvadomis, tokiu būdu nepagrįstai kaltindama atsakovę dėl per ilgai nepateiktų tilto apžiūros išvadų. Ekspertizės rangovui pareikalavus atlikti naują apžiūrą, ji buvo atlikta. Ieškovės teiginiai, kad atsakovė per ilgai delsė pateikti aktualias tilto apžiūros išvadas pagal eksperto prašymą, yra nepagrįsti. 25. Atsakovė Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos nurodė, kad Reglamentas numato pareigą susitarimą su ESO pateikti būtent ieškovei. Reglamento 25.7. papunktis numato, kad tipiniam statinio projektui rengiamoms techninio darbo projekto dalims priklauso ir elektrotechnikos dalis. To paties teisės akto 26 punktas numato, kad elektrotechnikos dalį sudaro elektros energijos tiekimo, transformavimo, paskirstymo, galios įrenginių, elektros pavarų virš 1 kV valdymo, teritorijos ir patalpų dirbtinio apšvietimo, įžeminimo, žaibosaugos, projektuojamų antžeminių ir požeminių elektros tinklų, pastatų elektros energijos sistemų projektiniai sprendiniai. 26. Atsakovė pažymėjo, kad laikotarpiu nuo 2018 m. lapkričio 27 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d. įvyko trys Rengiamų kelių ir kelio statinių projektų koordinavimo komisijos posėdžiai. Kiekvieno posėdžio metu buvo nustatyti rengiamo projekto trūkumai. Tik trečiojo komisijos posėdžio metu buvo gautas pritarimas projektui, su išlyga, kad projekto rengėjas pataisys netikslumus projekto elektroninėje dalyje. 2018 m. gruodžio 31 d. buvo gautas pataisytas projektas, kuriam trūko kai kurių priedų. Tik po šių trūkumų sutvarkymo apie parengtą projektą buvo pranešta ekspertizės rangovui. Atsakovė nurodytus terminus praleido dėl objektyvių ir nuo ieškovės priklausančių priežasčių, todėl ieškovė nepagrįstai teigia, kad atsakovė pažeidė Sutarties šalių bendradarbiavimo pareigą. 27. Atsakovė Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos pažymėjo, kad projektavimo darbai turi būti vertinami ne kaip savarankiškas Sutarties etapas, o kaip neatskiriama Sutarties dalis, už kurią delspinigiai turėtų būti skaičiuojami nuo visos Sutarties darbų sumos, kaip ir įtvirtinta Sutartyje. Atsakovės teigimu, vien tai, kad Sutartis konkrečiai detalizuoja, kas įeina į Sutarties objektą, savaime nesudaro pagrindo projektavimo darbų laikyti savarankišku Sutarties etapu kitų Sutarties etapų atžvilgiu. Sutarties objekto detalizavimas konkrečiais darbais ir jų verte yra aktualus Sutarties kainos koregavimo pagal bendrą kainų lygio kitimą prasme, tačiau neįtvirtina ieškovės nurodomos delspinigių skaičiavimo tvarkos. 28. Atsakovė Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos nurodė, kad atsakovės prievolės siejamos su finansinių prievolių vykdymu, todėl atitinkamai jos siejamos su mokėti uždelstos sumos dydžiu. Tuo tarpu, ieškovės atžvilgiu jos vykdytinos prievolės yra nefinansinio pobūdžio. Be to, ieškovė, siekdama tendencingai ir tik jai naudingai interpretuoti Sutarties nuostatas, visiškai nepagrindė, ar egzistuoja priežastinis ryšis tarp skirtingų Sutartyje numatytų netesybų dydžio ir neva nesąžiningų dydžio netesybų, kurias atsakovė paskaičiavo ieškovei už tinkamą Sutarties nuostatų nesilaikymą. 29. Atsakovė Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos nurodė, kad kaip matyti iš Reglamento 25.7. papunkčio nuostatų, ši norma išsamiai nedetalizuoja, kokie būtent ir kokios apimties dokumentai sudaro elektrotechnikos projekto dalį, tokiu būdu suteikiant teisinį pagrindą elektrotechnikos projekto dalį kiekvienų statybos darbų atveju vertinti individualiai pagal faktines šių darbų aplinkybes. Atliekant kelio remonto darbus, su elektros tiekimu susiję projektiniai sprendiniai, kurie būtent ir yra detalizuojami sutarties su ESO priede, nors ir laikinai, tačiau visgi turės būti keistini, todėl ieškovei, kaip rangovui, laikantis šio Reglamento nuostatų, kyla pareiga tinkamai užtikrinti sklandų šių įrenginių sprendinių keitimą pagal atliekamus rekonstrukcijos darbus, įskaitant tiek teisinio pagrindo, tiek sklandaus darbų vykdymo įgyvendinimo užtikrinimą tokius darbus atlikti. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 30. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. birželio 22 d. sprendimu nusprendė ieškinį tenkinti iš dalies, pripažinti atsakovės Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos 2019 m. rugpjūčio 6 d. raštu Nr. (7.2E)2E-5571 atliktą įskaitymą iš dalies negaliojančiu ir sumažinti atsakovės Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos paskaičiuotus delspinigius pagal 2019 m. rugpjūčio 6 d. raštą Nr. (7.2E)2E-5571 iki 11 936,05 Eur dydžio, sumažinus netesybas ir atsakovės Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos 2019 m. rugpjūčio 6 d. raštu Nr. (7.2E)2E-5571 atliktą įskaitymą iš dalies pripažinus negaliojančiu, priteisti ieškovei UAB „Fegda“ iš atsakovės Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos 11 613,49 Eur skolą, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą 11 613,49 Eur nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 2 344,37 Eur bylinėjimosi išlaidų priteisti atsakovei Lietuvos automobilių kelių direkcijai prie Susisiekimo ministerijos iš ieškovės UAB „Fegda“ 1 187,32 Eur bylinėjimosi išlaidas. 31. Teismas nustatė, kad ginčas tarp šalių kilo dėl delspinigių skaičiavimo ir įskaitymo teisėtumo ir pagrįstumo bei skolos priteisimo. Ieškovė iš esmės įrodinėjo, jog atsakovė nepagrįstai paskaičiavimo delspinigius nuo visos Sutarties vertės, nors statybos darbai buvo atlikti laiku, o vėlavimas atlikti projektavimo darbus neturėjo įtakos statybos darbų atlikimo terminui. Atsakovė, nesutikdama su ieškiniu, iš esmės įrodinėjo, kad delspinigių skaičiavimas nuo visos objekto kainos buvo numatytas Sutartyje. Nurodė, kad nors Sutartyje yra išskiriami atskiri etapai, ši aplinkybė nepaneigia šių etapų sąsajumo bei etapus siejančio priežastinio ryšio, visi Sutarties etapai turi būti vertinami kaip vienas Sutarties objektas. Pažymėjo, kad neužtikrinus kurio nors vieno iš etapų tinkamo įvykdymo, visa Sutartis būtų įvykdyta netinkamai, taip sukuriant faktinį pagrindą taikyti sutartinę civilinę atsakomybę rangovo atžvilgiu. 32. Teismas dėl įskaitymo pagrįstumo nurodė, kad byloje nustatyta, jog ieškovė ir atsakovė 2018 m. liepos 9 d. pasirašė pirkimo sutartį Nr. S-444 „Dėl žvyrkelių, esančių Vilniaus ir Kauno apskrityse, kapitalinio remonto techninių darbo projektų parengimo, projektų vykdymo priežiūros ir darbų atlikimo“. Sutartimi ieškovė įsipareigojo pagal užsakovo pateiktas technines specifikacijas parengti valstybinės reikšmės kelių Nr. 4306 Musninkai – Liukonėliai ruožo nuo 4,827 iki 14,366 kilometro ir Nr. 4315 Seiniūnai – Vindeikiai – Uliškiai ruožo nuo 8,059 iki 9,471 kilometro, įskaitant tiltą per Širvintą, kapitalinio remonto darbo projektus, suderinti juos su visomis suinteresuotomis institucijomis ir užsakovu. Pagal Sutarties 8 punktą ieškovė įsipareigojo visus darbus atlikti per 13 mėnesių nuo Sutarties įsigaliojimo, t. y. iki 2019 m. lapkričio 20 d. Sutarties 8.1. papunktyje numatyta, kad projektavimo darbus ieškovė turėjo pabaigti per 5 mėnesius nuo Sutarties įsigaliojimo, t. y. iki 2018 m. gruodžio 20 d. 33. Teismas nurodė, kad pagal Sutarties 5 punktą Sutarties suma, nustatyta pirkimo metu, sudarė 3 991 709,93 Eur. Sutarties 5.1.1. – 5.1.3. papunkčiuose yra nurodyta kelio Nr. 4306 kapitalinio remonto darbų kainos išklotinė: projektavimo darbų kaina be pridėtinės vertės mokesčio – 43 552 Eur; statybos darbų kaina be pridėtinės vertės mokesčio – 2 459 406,62 Eur; projekto vykdymo priežiūros kaina be pridėtinės vertės mokesčio – 1 000 Eur. Sutarties 5.2.1 – 5.2.3 papunkčiuose nurodyta kelio Nr. 4315 kapitalinio remonto darbų kainos išklotinė: projektavimo darbų kaina be pridėtinės vertės mokesčio – 13 850,00 Eur; statybos darbų kaina be pridėtinės vertės mokesčio – 780 125,21 Eur; projekto vykdymo priežiūros kaina be pridėtinės vertės mokesčio – 1 000 Eur. Sutartis įsigaliojo 2018 m. liepos 20 d., todėl pagal Sutarties 8.1. papunktį projektavimo darbai turėjo būti pabaigti ir suderinti iki 2018 m. gruodžio 20 d.. Nagrinėjamu atveju, ieškovė neįvykdė šio įsipareigojimo per Sutartyje nustatytą terminą. Ieškovė kelio Nr. 4306 ruožo projektą faktiškai baigė 2019 m. vasario 20 d. (62 dienomis vėliau, nei buvo numatyta Sutartyje), o kelio Nr. 4315 ruožo, įskaitant tiltą per Širvintą, projektavimo darbus baigė 2019 m. vasario 12 d. (54 dienomis vėliau, nei buvo nurodyta Sutartyje). 34. Teismas pažymėjo, kad Sutarties 60 punkte numatyta, kad rangovas, neužbaigęs darbų Sutartyje numatytu laiku, nesilaikęs pagal paslaugų grafiką darbų atlikimo terminų, įsipareigoja sumokėti užsakovui 0,03 procentų dydžio delspinigius už kiekvieną pavėluotą dieną nuo kiekvieno neužbaigto objekto kainos ir atlygina užsakovui dėl to patirtus nuostolius, kurių nepadengia minėtos netesybos. 35. Teismas nurodė, kad byloje kilo ginčas dėl Sutarties 60 punkto, reglamentuojančio ieškovės atsakomybę už Sutartyje nustatytų terminų praleidimą, aiškinimo ir taikymo. Ieškovė nesutiko su atsakovės 2019 m. rugpjūčio 6 d. rašte Nr. (7.2E)2E-5571 paskaičiuotais delspinigiais nuo visų darbų kainos. Ieškovė nurodė, kad ji vėlavo atlikti tik projektavimo darbus, visi kiti Sutartyje numatyti darbai buvo atlikti per Sutartyje numatytus terminus, todėl bendras Sutarties terminas nebuvo pažeistas. Atsižvelgiant į tai, atsakovė privalėjo skaičiuoti delspinigius nuo pavėluotų projektavimo darbų kainos. Tuo tarpu, atsakovė nesutiko su tokiais ieškovės argumentais ir nurodė, kad nors Sutartyje yra išskiriami atskiri etapai, ši aplinkybė nepaneigia šių etapų sąsajumo bei etapus siejančio priežastinio ryšio, visi Sutarties etapai turi būti vertinami kaip vienas Sutarties objektas. Neužtikrinus kurio nors vieno iš etapų tinkamo įvykdymo, visa Sutartis būtų įvykdyta netinkamai, taip sukuriant faktinį pagrindą taikyti sutartinę civilinę atsakomybę rangovo atžvilgiu. 36. Teismas pažymėjo, kad aiškinant sutartį būtina remtis visais sutarčių aiškinimo principais, kurie padėtų kiek įmanoma tiksliau kvalifikuoti aiškinamą sutartį ir jos pagrindu susiklosčiusius teisinius santykius. Sutarties sąlygos turi būti aiškinamos, atsižvelgiant į sutarties esmę ir tikslą (CK 6.193 straipsnio 2 dalis), nes sutarties tikslas padeda atskleisti tikruosius šalių ketinimus, šalių tarpusavio teisių ir pareigų apimtį. Jeigu sutarties šalių tikrųjų ketinimų negalima nustatyti, sutartis aiškinama, atsižvelgiant į tai, kokią prasmę jai tokiomis pat aplinkybėmis būtų suteikę analogiški šalims protingi asmenys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-149/2009). Viešojo pirkimo sutartys, lyginant jas su kitomis civilinėmis sutartimis, pasižymi tam tikrais ypatumais, tačiau tokios sutarties nuostatos, nepriklausomai nuo šių santykių išskirtinumo, kaip ir įprastiniai sandoriai, pavyzdžiui, pirkimo – pardavimo, kilus ginčui teisme turėtų būti aiškinamos remiantis sutarčių aiškinimo taisyklėmis ir jas aiškinančia teismų praktika. Kartu tokiu atveju turėtų būti atsižvelgiama į viešųjų pirkimų specifiką, šiame kontekste reiškiančią teismo pareigą viešojo pirkimo sutarties turinį aiškinti, be kita ko, pagal viešojo pirkimo sąlygas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-705/2013). Sprendžiant dėl sutarties, sudarytos pagal Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymą sąlygų aiškinimo, visų pirma, svarbu analizuoti ir vertinti ne tik ginčo sutartį, bet ir paties viešojo pirkimo sąlygas, kuriose gali būti įtvirtintos esminės būsimos sutarties nuostatos ar net šios sutarties projektas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-51-701/2018). 37. Teismas nustatė, kad Sutarties 60 punkte nurodyta, kad ieškovės mokėtini delspinigiai yra skaičiuojami nuo „kiekvieno neužbaigto objekto kainos“. Tačiau Sutartyje nėra konkrečiai apibrėžta, kas šios nuostatos prasme turėtų būti laikoma objektu, todėl ieškovė ir atsakovė šią sąvoką interpretuoja skirtingai, todėl turi būti įvertintos Sutarties ir pirkimo dokumentų sąlygos, taip pat, tiek kiek tai yra būtina, turi būti įvertintos kitos sutarčių sąlygų aiškinimui aktualios aplinkybės, be kita ko, tai, kaip ginčijamą sąlygą suprato Sutarties šalys, kokią prasmę jos suteikė šiai nuostatai prieš sudarydamos Sutartį. 38. Teismas pažymėjo, kad iš Sutarties 1 punkto matyti, kad turėjo būti atlikti dviejų valstybinės reikšmės kelių Nr. 4306 Musninkai – Liukonėliai ruožo nuo 4,827 iki 14,366 kilometro ir Nr. 4315 Seiniūnai –Vindeikiai – Uliškiai ruožo nuo 8,059 iki 9,471 kilometro, įskaitant tiltą per Širvintą, kapitalinio remonto darbai. Taip pat nurodyta, kad vykdydama Sutartį ieškovė turėjo atlikti kelis atskirus darbus ir paslaugas, t. y. parengti ir nustatyta tvarka suderinti techninį darbo projektą, įvykdyti suplanuotus statybos darbus, atlikti projekto vykdymo priežiūrą darbų vykdymo metu, parengti atitinkamą dokumentaciją, atlikti kadastrinius matavimus, įregistruoti pasikeitusius duomenis viešajame registre. 39. Teismas nustatė, kad Sutarties 17 punkte nurodyta, jog turi būti išskirti darbų ir su darbais susijusių paslaugų etapai pagal objektus: projektavimo, statybos darbų, projekto vykdymo priežiūros, deklaracijos apie statybos užbaigimą gavimo. Tai reiškia, kad Sutarties 1 punkte išvardinti darbai ir paslaugos yra apibrėžiami ne kaip atskiri sutarties objektai, o kaip darbų ir su darbais susijusių paslaugų atlikimo etapai. Iš Sutarties 17 punkto formuluotės matyti, kad darbų grafike šie darbų etapai turi būti atskirai nurodyti kiekvienam objektui. Nagrinėjamu atveju ieškovė įsipareigojo atlikti dviejų kelio ruožų (kelio Nr. 4306 ir Nr. 4315) statybos darbus. Dėl to teismas sprendė, kad aptariamos nuostatos turinys suponuoja išvadą, kad Sutarties prasme objektais yra įvardijami būtent ieškovės turimi remontuoti kelio ruožai. Tokios pozicijos, esant panašioms aplinkybėms, laikomasi Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. gegužės 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-838-790/2020). 40. Teismas pažymėjo, kad tai, jog sąvoka „objektas“ yra vartojama apibūdinant rekonstruotinus kelio ruožus, o ne atskirus darbus, patvirtina ir kitų Sutarties sąlygų turinys. Pavyzdžiui, Sutarties 39 punkte nustatyta, kad rangovas įsipareigoja per protingą terminą raštu kreiptis į statinio statybos techninį prižiūrėtoją dėl galutinio objekto apžiūros akto gavimo ir pranešti užsakovui apie darbų užbaigimą, prašant organizuoti jų priėmimą; Sutarties 73 punkte nustatyta, kad rangovas atsako už objekto sugriuvimą arba defektus, jeigu defektai atsirado per Sutartyje nustatytus terminus ir rangovas neįrodo, kad jie atsirado dėl objekto ar jo dalių normalaus susidėvėjimo, netinkamo naudojimo ir pan.; Sutarties 34 punkte nustatyta, kad per visą statybos darbų vykdymo laikotarpį rangovas garantuoja objekte darbo ir priešgaisrinę saugą ir aplinkos ekologinę apsaugą; ir kt. Lietuvos apeliacinis teismas yra konstatavęs, kad skaičiuojant netesybas nuo pradelstų darbų vertės, būtų pažeista ne tik Sutartyje išdėstyta šalių valia dėl civilinės atsakomybės taikymo, bet ir rangovės bei užsakovės interesų pusiausvyra, nes netesybos tokiu atveju iš esmės neatliktų prievolės įvykdymo užtikrinimo funkcijos (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. gegužės 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-838-790/2020). 41. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, sprendė, kad ieškovei praleidus Sutartyje nustatytą darbų įvykdymo terminą, netesybos pagal Sutarties 60 punktą turi būti skaičiuojamos ne nuo atskirų pradelstų atlikti darbų kainos, tačiau nuo visos neužbaigto objekto, t. y. kelio ruožo kainos. 42. Teismas pažymėjo, kad šalims Sutartyje aiškiai susitarus, kad praleidus terminą atlikti konkrečius darbus, delspinigiai turi būti skaičiuojami nuo visos neužbaigto objekto kainos, priešingas Sutarties aiškinimas iškreiptų Sutarties turinį ir paneigtų šalių laisvę susitarti dėl sudaromos Sutarties sąlygų. Dėl to teismas sprendė, kad atsakovės veiksmai delspinigius už projektavimo darbų vėlavimą skaičiuojant nuo visų Sutartyje numatytų darbų kainos yra pagrįsti. 43. Teismas dėl delspinigių sumažinimo ir skolos priteisimo nustatė, kad ieškinyje ieškovė nurodė, jog pagrindas sumažinti atsakovės paskaičiuotus delspinigius yra tai, kad atsakovė nepatyrė jokių nuostolių, nes bendras Sutarties terminas nebuvo pažeistas. Pažymėjo, kad 1) visi Sutartimi nustatyti darbai buvo atlikti iki nustatyto termino pabaigos; 2) net jei ieškovė būtų pabaigusi projektavimo darbus laiku, statybos darbai būtų prasidėję tik po technologinės pertraukos; 3) atsakovės paskaičiuoti delspinigiai yra skirti bausti ieškovę, o ne kompensuoti tariamai patirtus nuostolius. Teismas konstatavo, kad ieškovės nurodytos aplinkybės ir argumentai sudaro pagrindą mažinti paskaičiuotų netesybų dydį dėl žemiau nurodytų motyvų. 44. Teismas pažymėjo, kad sutartimi nustatytos netesybos yra skirtos nuostoliams atlyginti, jos yra ne tik prievolės įvykdymo užtikrinimo priemonė, bet ir civilinės atsakomybės forma. Pagrindinis civilinės atsakomybės principas – nuostolių atlyginimas visada turi išlikti kompensuojamojo, o ne baudinio pobūdžio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-267-916/2015). Netesybos yra nukreiptos į minimalių kreditoriaus nuostolių atlyginimą ir negali būti kreditoriaus pasipelnymo šaltinis bei negali leisti nukentėjusiai šaliai piktnaudžiauti savo teise ir nepagrįstai praturtėti kitos šalies sąskaita (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 6 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. e3K-3-147-421/2020 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką). 45. Teismas nurodė, kad CK 6.258 straipsnio 3 dalyje įtvirtinti du savarankiški pagrindai, kada teismas gali mažinti netesybas – jeigu jos (bauda, delspinigiai) neprotingai didelės, taip pat jeigu skolininkas įvykdė dalį prievolės. Taigi, teismo teisė mažinti netesybas kyla tik nustačius vieną arba abi šias sąlygas. 46. Teismas nurodė, kad ar netesybos yra neprotingai didelės, turi būti vertinama atsižvelgiant į kiekvienos individualios bylos aplinkybes. Priklausomai nuo faktinės situacijos, tas pats netesybų dydis (procentine ar pinigine išraiška) vienu atveju gali būti pripažintas tinkamu, o kitu – aiškiai per dideliu. Dėl to ir teismų praktikoje negali būti vieno konkretaus dydžio, kuris neabejotinai reikštų, kad netesybos neatitinka įstatymuose nustatytų kriterijų ir turi būti mažinamos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2008). 47. Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju ginčo dėl Sutartyje numatytų 0,03 procentų netesybų dydžio tarp šalių nekilo, t. y. ieškovė neįrodinėjo, jog nurodytas netesybų dydis yra neprotingai didelis. Taip pat teismas, remdamasis byloje esančiais duomenimis, neturi pagrindo spręsti, jog 0,03 procentai netesybų dydis yra neprotingai didelis, neatitinkantis sąžiningumo, teisingumo reikalavimų ar pažeidžiantis sutarties šalių interesų pusiausvyrą. Be to, teismų praktikoje pripažįstama, jog 0,05 procentų delspinigių norma už kiekvieną uždelstą dieną savaime nepripažįstama per didele (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-272-378/2015; 2018 m. balandžio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-138-684/2018; 2020 m. balandžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-95-313/2020, 52 punktas). 48. Teismas nurodė, kad ginčas tarp šalių iš esmės kilo dėl to, ar atsakovės nurodyti nuostoliai ir nepatogumai dėl uždelstų projektavimo darbų atlikimo, sudarė pagrindą skaičiuoti netesybas, kai visi Sutartyje numatyti darbai yra įvykdyti nepažeidžiant nustatyto termino. 49. Teismas nustatė, kad Sutarties 8 punkte yra numatyta, kad rangovas visus darbus baigia per 13 mėnesių nuo Sutarties įsigaliojimo dienos. Pagal Sutarties 10 punktą į šį laikotarpį neįskaitomas statybos darbų atlikimo sustabdymo laikotarpis (toliau – ir technologinė pertrauka), kuris prasideda gruodžio 15 dieną ir baigiasi kitų metų kovo 15 dieną. Sutartis įsigaliojo 2018 m liepos 20 d., todėl darbai turėjo būti baigti 2019 m. lapkričio 20 d. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2019 m. lapkričio 12 d. ieškovė kreipėsi į techninį prižiūrėtoją ir informavo, kad užbaigė darbus objektuose kelyje Nr. 4306 ir kelyje Nr. 4315. 2019 m. lapkričio 26 d. techninis prižiūrėtojas AB „Problematika“ raštu Nr. TP(10)S-36 patvirtino, kad ieškovė visus darbus pagal Sutartį įvykdė 2019 m. lapkričio 12 d. 2019 m. gruodžio 18 d. atsakovė pasirašė atliktų statybos darbų perdavimo statytojui aktus, kuriais atsakovė visus ieškovės atliktus darbus priėmė. 50. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, darė išvadą, kad ieškovė visus darbus užbaigė dar anksčiau negu buvo nustatytas terminas, t. y. ieškovė atliko darbus 2019 m. lapkričio 12 d., nors terminas buvo nustatytas iki 2019 m. lapkričio 20 d. Aplinkybė, kad projektavimo darbai turėjo būti pabaigti technologinės pertraukos metu, rodo, kad darbai bet kokiu atveju nebūtų galėję prasidėti anksčiau nei po technologinės pertraukos pabaigos, t. y. darbai būtų prasidėję tik nuo 2019 m. kovo 15 d. Dėl to teismas sprendė, kad pagrindinis Sutarties tikslas buvo įgyvendintas tinkamai ir laiku, o tai, kad buvo vėluota atlikti projektavimo darbus, galutiniam darbų terminui įtakos neturėjo. 51. Teismas nustatė, kad ieškovė nurodė, jog projektavimo darbus buvo uždelsta atlikti ir dėl atsakovės kaltės. Nurodė, kad 1) dėl užsakovo pateiktų senų remontuojamo tilto išvadų užsitęsė ekspertizės atlikimas; 2) atsakovė uždelsė patvirtinti ieškovės parengtą ir su ekspertais suderintą kelio Nr. 4315 projektą; 3) atsakovė nesilaikė jai nustatytų terminų ir laiku nepateikė kelio Nr. 4306 projekto patvirtinimo; 4) atsakovė reikalavo, kad ieškovė parengtų ir pateiktų atsakovės ir ESO sutarties priedą. Teismas iš dalies sutiko su ieškovės nurodytais argumentais. 52. Teismas pažymėjo, kad CK 6.259 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad tuo atveju, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta dėl abiejų šalių kaltės, skolininko atsakomybė atitinkamai gali būti sumažinta arba jis gali būti visiškai atleistas nuo atsakomybės. Dėl šios priežasties, taikant sutartinę civilinę atsakomybę turi būti įvertinti ne tik sutartinę prievolę galbūt pažeidusio asmens, bet ir kitos santykių šalies, kuri taip pat turi pareigą elgtis rūpestingai, sąžiningai ir apdairiai, veiksmai. Jeigu civilinė atsakomybė yra taikoma dėl to, kad skolininkas praleido sutartyje nustatytą terminą, turi būti įvertinta, ar visas šis terminas buvo praleistas tik dėl skolininko kaltės, ar prievolės termino pažeidimo bent iš dalies nenulėmė kreditoriaus veiksmai, kokiu mastu ši sandorio šalis prisidėjo prie pažeidimo padarymo, ar dėl šių aplinkybių gali būti sumažintas skolininko atsakomybės mastas. 53. Teismas nurodė, kad perdavus kelio Nr. 4315 projektą ekspertizės rangovui, 2018 m. gruodžio 20 d. ieškovė iš eksperto gavo pastabą, kurioje nurodyta, kad 2009 metų detalios apžiūros išvadose duoti nurodymai tilto pažaidų stebėjimui ir dėl plyšių tilto taurų galvenose priežasčių nustatymo bei tilto laikomosios galios įvertinimo yra per seni, o vėlesni tilto pažaidų vertinimai nebuvo pateikti. Dėl šios priežasties ekspertas negalėjo patvirtinti aplinkybės, kad kapitalinio remonto sprendiniai atitinka Reglamento (ES) Nr. 305/2011 nustatytus esminius statinių reikalavimus. 54. Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju, spręstinas klausimas, kam priklauso pareiga pateikti minėtas išvadas. Ieškovė įrodinėjo, kad pareiga pateikti remontuojamo tilto išvadas priklauso atsakovei, kaip statinio savininkei, o atsakovė iš esmės įrodinėjo, jog remiantis viešojo pirkimo techninės specifikacijos 7 punkto nuostatomis, rangovas konkurso metu išnagrinėjęs pirkimo dokumentus bei statybviečių aplinkos sąlygas pasiūlyme privalo įvertinti visas pagrįstai numatomas išlaidas, priemones ar išlaidas priemonėms kelio konstrukcijai ir kitiems kelio elementams įrengti. Nurodė, kad rangovas iki pasiūlymo pateikimo dienos privalo apsilankyti statybvietėje, įvertinti jos aplinką ir būklę, įvertinti kelių ir kitų susijusių kelių statinių būklę, susipažinti su vietove, kad pasiūlyme būtų tinkamai ir pilnai įvertintos remonto darbų apimtys bei darbų įvykdymo sąlygos. Teismo vertinimu, atsakovės nurodytas techninės specifikacijos 7 punktas įpareigoja ieškovę tik apžiūrėti objektą, bet neįpareigoja jos nustatyti, ar esamas statinys atitinka esminius statinio reikalavimus. Teismas sutiko su ieškove, kad tai turi užtikrinti atsakovė (statinio savininkė), kuriai tokia pareiga kyla iš Statybos įstatymo 47 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtintos nuostatos, kad statinio naudotojas privalo laikytis normatyviniuose statybos techniniuose dokumentuose ar normatyviniuose statinio saugos ir paskirties dokumentuose nustatytų statinio naudojimo ir priežiūros reikalavimų, kad būtų išlaikytos statinio (jo dalių, inžinerinių sistemų) savybės, atitinkančios Reglamente (ES) Nr. 305/2011 nustatytus esminius statinių reikalavimus. Be to, bylos medžiagoje nustatyta, kad atsakovė ekspertui pateikė 2011 metais parengtą VĮ Kelių ir transporto tyrimo instituto išvadą, kas patvirtina, kad atsakovė šią išvadą jau turėjo ir galėjo ją pateikti iš karto, taip išvengiant uždelsimo. Byloje nustatyta, kad ieškovė ekspertizės rangovo teigiamą išvadą gavo 2019 m. sausio 10 d. Atsižvelgiant į tai, dėl atsakovės netinkamų veiksmų ieškovė, atlikdama kelio Nr. 4315 ruožo projektavimo darbus, uždelsė 22 kalendorines dienas. 55. Teismas nustatė, kad nors ieškovė teigiamą ekspertizės aktą su priedais atsakovei pateikė 2019 m. vasario 1 d., o atsakovė kelio Nr. 4315 projektą patvirtino tik 2019 m. vasario 12 d. Sutarties 22 punkte numatyta, kad atlikus projekto ekspertizę užsakovas įsipareigoja per 5 darbo dienas nuo teigiamo ekspertizės akto gavimo dienos užsakovo direktoriaus įsakymu patvirtinti projektą. Tokiu būdu dėl atsakovės kaltės buvo nepagrįstai paskaičiuoti delspinigiai už 4 kalendorines dienas. 56. Teismas pažymėjo, kad ieškovės teigimu, atsakovė nesilaikė nustatytų terminų ir laiku nepateikė kelio Nr. 4306 projekto patvirtinimo, priimto Rengiamų kelių ir kelio statinių projektų koordinavimo komisijoje. Iš pateikto komisijos posėdžio protokolo nustatyta, kad posėdis vyko 2018 m. gruodžio 11 d., jame buvo svarstytas kelio ruožo Nr. 4306 kapitalinio remonto projektas. Posėdžio metu buvo nutarta pritarti minėto projekto sprendiniams. Protokolas su pritarimu buvo gautas tik 2018 m. gruodžio 31 d. Techninės specifikacijos 13 punkte įtvirtinta, kad komisijos pritarimas projektui yra įforminamas protokolu, kuris yra parengiamas per ne ilgesnį nei 3 darbo dienų terminą. Dėl to teismas konstatavo, kad atsakovė nesilaikė minėtame punkte įtvirtintos nuostatos ir tokiu būdu atsakovė uždelsė pateikti protokolą 17 kalendorinių dienų. 57. Teismas nurodė, kad ieškovės teigimu, atsakovė nepagrįstai pareigą parengti ir pateikti ESO sutarties priedą perkėlė ieškovei. Pažymėjo, kad šį sutarties priedą atsakovė turėjo derinti savarankiškai. Ieškovės teigimu, dėl tokio atsakovės reikalavimo užsitęsia projektavimo darbų vykdymas, kadangi nepateikus pasirašyto aptariamo sutarties priedo, atsakovė atsisakė pritarti kelio Nr. 4306 projektui ir ieškovė negalėjo jo teikti ekspertizės rangovui. Atsakovė įrodinėjo, kad pareiga parengti ESO sutarties priedą priklauso ieškovei, kadangi šis priedas priskirtinas elektrotechnikos projekto daliai, kurį turi parengti ieškovė. Nurodė, kad STR:1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“ 8 priedo 26 punktas numato, kad elektrotechnikos dalį sudaro elektros energijos tiekimo, transformavimo, paskirstymo, galios įrenginių, elektros pavarų virš 1 kV valdymo, teritorijos ir patalpų dirbtinio apšvietimo, įžeminimo, žaibosaugos, projektuojamų antžeminių ir požeminių elektros tinklų, pastatų elektros energijos sistemų projektiniai sprendiniai. Teismas sprendė, kad atsakovės nurodyta nuostata, nesudaro pagrindo teigti, kad ESO sutarties priedas yra priskirtinas elektrotechnikos daliai, priešingai – iš nuostatos formuluotės galima daryti išvadą, kad ESO sutarties priedas nepriklauso minėtai daliai, nes jame jokie projektiniai sprendiniai nėra detalizuojami ir tai nėra projektavimo dokumentas. Be to, 2018 m. sausio 29 d. Inžinerinių tinklų klojimo, priežiūros, rekonstrukcijos ir iškėlimo sutartis patvirtina, kad sutartis buvo sudaryta tarp atsakovės ir ESO atstovų, todėl sutiktina su ieškovės argumentu, kad tai yra vidinis, atsakovės ir ESO dokumentas, jų tarpusavio sutarties priedas, todėl šį sutarties priedą atsakovė turėjo derinti savarankiškai. Nagrinėjamu atveju, atsakovė ekspertizės rangovą nurodė tik 2019 m. vasario 7 d., t. y. tik po 38 kalendorinių dienų. 58. Teismas nustatė, kad ieškovė projektus turėjo baigti ir suderinti iki 2018 m. gruodžio 20 d. Nagrinėjamu atveju, kelio Nr. 4306 Musninkai – Liukonėliai ruožo kapitalinio remonto darbo projektą ieškovė faktiškai baigė 2019 m. vasario 20 d., t. y. vėlavo 62 kalendorines dienas; kelio Nr. 4315 Šeiniūnai – Vindeikiai – Uliškiai ruožo, įskaitant tiltą per Širvintą, kapitalinio remonto darbo projektą ieškovė baigė 2019 m. vasario 12 d., t. y. vėlavo 54 kalendorines dienas. 59. Teismas, įvertinęs ieškovės nurodytus argumentus dėl atsakovės veiksmų ieškovei atliekant projektavimo darbus nustatė, kad atliekant kelio Nr. 4306 ruožo projektavimo darbus dėl atsakovės veiksmų darbai užsitęsė 55 kalendorines dienas (17 dienų + 38 dienos). Dėl to teismas sprendė, kad pati ieškovė vėlavo atlikti kelio Nr. 4306 ruožo projektavimo darbus 7 dienas (62 dienos – 55 dienos). Atliekant kelio Nr. 4315 ruožo projektavimo darbus dėl atsakovės veiksmų darbai užsitęsė 26 kalendorines dienas (22 dienos + 4 dienos), todėl teismas sprendė, kad pati ieškovė vėlavo atlikti kelio Nr. 4315 ruožo projektavimo darbus 28 dienas (54 dienos – 26 dienos). 60. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, įvertinęs byloje nustatytų aplinkybių visumą, darė išvadą, jog atsakovės paskaičiuotos netesybos nepagrįstai didelės, todėl mažintinos. 61. Teismas pažymėjo, kad ieškovei praleidus Sutartyje nustatytą terminą projektavimo darbams atlikti, atsakovė už kiekvieną dieną turėjo skaičiuoti jai 0,03 procentų delspinigius nuo visos Sutarties kainos be pridėtinės vertės mokesčio, todėl delspinigiai 1) už kelio Nr. 4306 ruožą turi būti skaičiuojami nuo 2 503 958,62 Eur sumos (43 552,00 Eur + 2 459 406,62 Eur + 1 000,00 Eur); 2) delspinigiai už kelio Nr. 4315 ruožą turi būti skaičiuojami nuo 794 975,21 Eur sumos (13 850,00 Eur + 780 125,21 Eur + 1 000,00 Eur). Atsižvelgiant į prievolės įvykdymo termino praleidimo laiką ir atsakovės atsakomybės už termino praleidimą mastą, atsakovė galėjo teisėtai įskaityti kaip ieškovės mokėtinas netesybas 1) už kelio Nr. 4306 ruožą 5 258,33 Eur (2 503 958,62 Eur * 0,03 procentai * 7 dienos) sumą ir 2) už kelio Nr. 4315 ruožą 6 677,72 Eur (794 975,21 Eur * 0,03 procentai * 28 dienos) sumą, t. y. iš viso 11 936,05 Eur (5 258,33 Eur + 6 677,72 Eur) delspinigių už pavėluotus atlikti projektavimo darbus. Atsakovės įskaityta delspinigių suma sudaro 23 549,54 Eur. Vadinasi, 11 613,49 Eur (23 549,54 Eur – 11 936,05 Eur) atsakovė įskaitė nepagrįstai, todėl ši suma turi būti grąžinta ieškovei. 62. Teismas taip pat pažymėjo, kad Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje, vertinant, ar teisinga yra skaičiuoti delspinigius nuo visos darbų kainos, kai didžioji dalis darbų atlikta, pastaroji aplinkybė yra reikšminga mažinant netesybas (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. gegužės 15 d. nutarties, priimtos civilinėje. byloje Nr. e2A-230-464/2019, 37 punktas). Lietuvos apeliacinis teismas, pasisakydamas dėl netesybų mažinimo, taip pat nurodė, kad delspinigių dydis negali būti laikomas protingu ir proporcingu, jeigu atsakovė skaičiuoja delspinigius nuo visos rangos darbų (sutarties) kainos, nors pati atsakovė, laiku neatsiskaičiusi, turėtų mokėti delspinigius ne nuo visos sutarties kainos, o tik nuo laiku neapmokėtos kainos dalies. Teismo vertinimu, toks neproporcingas atsakomybės paskirstymas leidžia spręsti apie neprotingą apeliantės suskaičiuotų netesybų dydį (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. gegužės 15 d. nutarties, priimtos civilinėje. byloje Nr. e2A-230-464/2019, 41 punktas). 63. Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju Sutarties 65 punktas numatė, jog atsakovė, laiku neatsiskaičiusi, turėtų mokėti palūkanas ne nuo visos Sutarties kainos, o tik nuo laiku neapmokėtos kainos dalies, o esant finansavimo trikdžiams, palūkanos apskritai nemokamos (Sutarties 52 punktas). 64. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, sprendė, kad net ir tuo atveju, jeigu neskaičiuoti pradelstų dienų skaičiaus ir jų pradelsimą sąlygojusias priežastis, byloje nustatytos aplinkybės, jog Sutartis iš esmės įvykdyta laiku, o vėlavimas atlikti projektavimo darbus šiuo atveju neturėjo įtakos galutiniam darbų rezultatui, 11 936,05 Eur netesybų dydis atitiktų protingumo, sąžiningumo bei teisingumo reikalavimus ir nepažeistų sutarties šalių interesų pusiausvyros (CK 1.5 straipsnis, CPK 185 straipsnis). 65. Teismas dėl procesinių palūkanų priteisimo nustatė, kad ieškovė ieškiniu taip pat prašė priteisti iš atsakovės 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. 66. Procesinės palūkanos priteisiamos visais atvejais, jei byloje yra pareikštas reikalavimas tokias palūkanas skaičiuoti ir ieškinys tenkinamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-11-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2007). Kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad procesinėms palūkanoms skaičiuoti ir priteisti būtinos dvi pagrindinės sąlygos: bylos iškėlimo teisme faktas (CK 6.37 straipsnio 2 dalis) ir kreditoriaus reikalavimas priteisti procesines palūkanas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-193/2014). 67. Teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju esant ieškovės prašymui priteisti procesines palūkanas bei nusprendus ieškinį tenkinti iš dalies, ieškovei iš atsakovės priteistinos 5 procentų dydžio metinės procesinės palūkanos už teismo sprendimu priteistą 11 613,49 Eur dydžio sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos – 2020 m. vasario 5 d.– iki visiško teismo sprendimo įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 2 dalis). 68. Teismas dėl bylinėjimosi išlaidų nustatė, kad ieškovė prašė priteisti 23 139,80 Eur. Patenkintų ieškinio reikalavimų dalis sudaro 11 613,49 Eur (50,19 procentų), atmestų – 11 526,31 Eur (49,81 procentų). Ieškovė patyrė 6 713,99 Eur atstovavimo išlaidų bei sumokėjo 671 Eur žyminį mokestį. 69. Teismas, įvertinęs tai, kad nagrinėjama byla nėra didelės apimties, nereikalavo specialių žinių, joje nebuvo sprendžiami sudėtingi ar nauji teisės taikymo klausimai, vyko tik vienas posėdis, prašoma priteisti 6 713,99 Eur atstovavimo išlaidų suma mažintina iki protingos 4 000 Eur dydžio sumos. Išlaidų advokato pagalbai apmokėti dalis bei žyminio mokesčio dalis (4000 + 671 = 4671), atitinkanti patenkintų ieškinio reikalavimų dalį, yra 2 344,37 Eur (50,19 proc.), kuri priteistina ieškovei iš atsakovės. 70. Teismas nustatė, kad atsakovė patyrė 2 383,70 Eur atstovavimo išlaidų. Teismas, įvertinęs tiek atsakovės atstovo pateiktų procesinių dokumentų turinį, jų apimtį, vykusių teismo posėdžių skaičių, jų trukmę, atsakovės atstovo tinkamą pasirengimą bylos nagrinėjimui, taip pat tai, kad prašoma bylinėjimosi išlaidų suma neviršija Rekomendacijoje nustatytų dydžių, sprendė, jog atsakovės prašoma priteisti išlaidų suma atitinka protingumo, sąžiningumo reikalavimus. Dėl to teismas darė išvadą, kad atsižvelgiant į patenkintų ir atmestų reikalavimų dalį, atsakovės išlaidų advokato pagalbai apmokėti dalis, atitinkanti atmestų ieškinio reikalavimų dalį, yra 1 187,32 Eur (49,81 procentų), kuri priteistina atsakovei iš ieškovės. III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai 71. Apeliaciniame skunde ieškovė UAB „Fegda“ prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2020 m. birželio 22 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. 72. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais: 72.1. Pirmosios instancijos teismas nors ir sumažino netesybų dydį, tačiau neatsižvelgė į bylai reikšmingas aplinkybes, kurios taip pat turi įtakos vertinant netesybų dydį. 72.2. Pirmosios instancijos teismas, skaičiuodamas kelio Nr. 4315 netesybų dydį, paskaičiavo daugiau netesybų nei atsakovė ir taip peržengė ieškinio ribas. 72.3. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas netesybų dydį, neatsižvelgė į netesybų ir nuostolių santykį. Teismas neatsižvelgė, kad užsitęsę projektavimo darbai nesukėlė jokių nuostolių atsakovei, nes statybos darbai prasidėjo ir baigėsi laiku, bendras Sutarties terminas nebuvo pažeistas, tačiau atsakovei vis tiek kyla pareiga mokėti neproporcingai didelius delspinigius. 72.4. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas netesybų dydį, nepagrįstai neatsižvelgė ir nepasisakė dėl kitų į bylą pateiktų atsakovės projektavimo darbų sutarčių, kurios parodo, kad perkant atskirai projektavimo darbus nuo statybos darbų, delspinigių dydis reikšmingai nesiskiria nuo ieškovės byloje siūlomo 409,74 Eur delspinigių dydžio ir pakankamai užtikrina ieškovės interesus. 72.5. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. gegužės 12 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-838-790/2020, nes nagrinėjamos bylos ratio decidendi nesutampa. Ieškovės teigimu, tai yra svarbus pažeidimas, nes vadovavimasis paminėtos Lietuvos apeliacinio teismo nutarties pateiktomis išvadomis, kurios negali būti taikomos nagrinėjamoje byloje, galėjo nulemti ar padaryti reikšmingą įtaką kitų pirmosios instancijos teismo išvadų ir atitinkamai sprendimo priėmimui. 73. Apeliaciniame skunde atsakovė Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2020 m. birželio 22 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, priteisti iš ieškovės UAB „Fegda“ bylinėjimosi išlaidas, priimti į bylą UAB „Darbasta“ 2018 m. gruodžio 27 d. bendrosios ekspertizės tarpinį aktą Nr. 18/218 / BT 18-559.1. 74. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais: 74.1. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad pagrindinis Sutarties tikslas buvo įgyvendintas tinkamai ir laiku, o tai, kad buvo vėluota atlikti projektavimo darbus, galutiniam darbų terminui įtakos neturėjo, todėl pažeidė CK 6.193 straipsnio. 1 dalies ir 2 dalies nuostatas, netinkamai aiškino Sutartį bei galutiniam Sutarties įvykdymo terminui suteikė nepagrįstą pirmenybę atskirų sutarties etapų terminų atžvilgiu. Teismas netinkamai ir neatsižvelgdamas į Sutarties sąlygų tarpusavio ryšį aiškino Sutartį. 74.2. Pirmosios instancijos teismas pats pripažino Sutarties etapų terminų reikšmę tinkamo Sutarties įvykdymo užtikrinimui, kai konstatavo, kad netesybos pagal Sutarties 60 punktą turi būti skaičiuojamos ne nuo atskirų pradelstų atlikti darbų kainos, tačiau nuo visos neužbaigto objekto, t. y. kelio ruožo kainos, kad šalims Sutartyje aiškiai susitarus, kad praleidus terminą atlikti konkrečius darbus, delspinigiai turi būti skaičiuojami nuo visos neužbaigto objekto kainos, priešingas Sutarties aiškinimas iškreiptų Sutarties turinį ir paneigtų šalių laisvę susitarti dėl sudaromos Sutarties sąlygų. 74.3. Pirmosios instancijos teismas nenurodė motyvų, kuriais remiantis Sutarties nuostatas ir /ar Sutarties šalių valią būtų galima aiškinti taip, kad delspinigiai iš viso nėra skaičiuojami arba yra ženkliai mažinami tokiu atveju, jeigu pradelsiami Sutarties etapų terminai, bet nėra pradelsiamas pagrindinio Sutarties objekto įgyvendinimo terminas. 74.4. Nepagrįstos pirmosios instancijos teismo išvados, kad pareiga pateikti tilto per Širvintą apžiūros išvadas priklausė atsakovei, todėl atsakovė nepagrįstai paskaičiavo ieškovės mokėtinus delspinigius už 22 dienas pradelstą terminą šias išvadas pateikti. 74.5. Pirmosios instancijos teismas klaidingai aiškino, kad techninės specifikacijos 7 punkto nuostatose nėra numatyta pareiga įvertinti statinio būklės atitikimą esminiams statybos reikalavimams. Teismo vertinimu, ši nuostata neįpareigoja ieškovės nustatinėti, ar statinys atitinka esminius statinio reikalavimus. Atsakovės teigimu, taikant ir vien tik gramatinį šios normos aiškinimo metodą akivaizdu, kad nuostata visgi įpareigoja rangovą vertinti, ar statinys atitinka esminius statinio reikalavimus. 74.6. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad dėl atsakovės kaltės vėluojant patvirtinti kelio Nr. 4315 projektą Sutarties 22 punkte nustatyta tvarka ir terminu buvo nepagrįstai paskaičiuoti delspinigiai už 4 dienas, nes civilinėje byloje nebuvo jokių šią išvadą pagrindžiančių įrodymų. 74.7. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad atsakovė nesilaikė techninės specifikacijos 13 punkto nuostatose įtvirtinto 3 darbo dienų termino pateikti kelio Nr. 4306 projekto patvirtinimą. 74.8. Pirmosios instancijos teismas, nesilaikydamas CPK 185 straipsnyje išdėstytų įrodymų vertinimo taisyklių, atsakovės motyvų ir juos grindžiančių įrodymų šioje dalyje neįvertino bei visiškai nepasisakė dėl jų pagrįstumo / nepagrįstumo. Teismas nurodė tik techninės specifikacijos 13 punkte įtvirtintus terminus ir visiškai formaliai, nevertindamas atsakovės motyvų ir įrodymų bei šioje sprendimo dalyje iš esmės tik atkartodamas ieškovės argumentus, konstatavo, kad atsakovė pažeidė kelio Nr. 4306 projekto patvirtinimo terminus, todėl atsakovė pažeidė protokolo dėl projekto patvirtinimo pateikimo terminą 17 dienų. 74.9. Pirmosios instancijos teismas, neteisingai vertindamas techninės specifikacijos 13 punkto nuostatas, nepagrįstai konstatavo, kad projekto ekspertizės rangovas net 38 dienomis buvo pavėluotas nurodyti dėl atsakovės kaltės. Kol ieškovė pagal Sutarties reikalavimus nesikreipė į atsakovę, tol atsakovė negalėjo nurodyti ieškovei ekspertizės rangovo. Dėl to pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neatsižvelgė į tai, kad tarp ieškovės bei atsakovės pateiktų įrodymų nėra jokių duomenų, kurie vienareikšmiškai nurodytų konkrečią datą, kada ieškovė kreipėsi į atsakovę dėl kelio Nr. 4306 projekto ekspertizės rangovo nurodymo. 75. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos prašo ieškovės UAB „Fegda“ apeliacinį skundą atmesti, tenkinti atsakovės apeliacinį skundą, panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2020 m. birželio 22 d. sprendimą ir ieškinį atmesti. 76. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas tokiais argumentais: 76.1. Ieškovės teiginiai dėl to, kad pirmosios instancijos teismas peržengė ieškinio reikalavimą bei tuo padarė CPK nuostatų pažeidimą yra nepagrįsti ir atmestini. 76.2. Nepagrįsti ieškovės teiginiai, kad atsakovė dėl vėlavimo atlikti kelių Nr. 4306 ir Nr. 4315 projektavimo darbus per Sutartyje numatytus terminus nepatyrė jokių realių nuostolių, todėl atsakovė neturi pagrindo reikalauti delspinigių iš ieškovės. Nepagrįstos ieškovės išvados, kad Sutartis įvykdyta laikantis galutinio joje numatyto termino, todėl už laiku įvykdytą Sutartį ieškovei yra nepagrįstai skaičiuojami delspinigiai. 76.3. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nesirėmė ieškovės pateiktomis sutartimis, sudarytomis tarp atsakovės bei kitų rangovų, nes šios sutartys neturi jokios teisinės galios sprendžiant dėl ginčo šalių Sutartyje nustatytų netesybų pagrįstumo. 76.4. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. gegužės 12 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-838-790/2020, kadangi esminės faktinės aplinkybės ir nagrinėjami teisiniai klausimai minėtoje nutartyje ir ginčijamame sprendime nagrinėjamuose ginčuose sutapo. 77. Atsiliepime į atsakovės Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos apeliacinį skundą ieškovė UAB „Fegda“ prašo atsakovės apeliacinį skundą atmesti, atmesti prašymą dėl naujų įrodymų priėmimo, priteisti bylinėjimosi išlaidas. 78. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas tokiais argumentais: 78.1. Nepagrįsti atsakovės teiginiai, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai suabsoliutino galutinio Sutarties termino įvykdymo reikšmę Sutarties etapo terminų atžvilgiu, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino atsakovės teiginių dėl Sutarties etapų terminų svarbumo ir teismo motyvai yra prieštaringi. Pirmosios instancijos teismas tinkamai ir teisingai įvertino faktines aplinkybes bei šalių paaiškinimus, konstatuodamas, kad pagrindinis Sutarties tikslas buvo įgyvendintas tinkamai ir laiku, o tai, kad buvo vėluota atlikti projektavimo darbus, galutiniam darbų terminui įtakos neturėjo. 78.2. Nepagrįsti atsakovės teiginiai, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nusprendė, kad dėl užsitęsusių projektavimo darbų yra ir atsakovės kaltė. 78.3. Atsakovė nepagrįstai apeliaciniame skunde ginčija pirmosios instancijos teismo išvadas, kad atsakovei priklausė pareiga pateikti tilto per Širvintą apžiūros išvadas, teismas neteisingai interpretavo techninės specifikacijos nuostatas. Tačiau nagrinėjamu atveju atsakovė nepagrįstai siekia perkelti savo netinkamai atliktų pareigų pasekmes ieškovei. 78.4. Atsakovė nepagrįstai apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai vertino byloje esančius įrodymus ir neva nepagrįstai konstatavo, kad dėl atsakovės kaltės vėluojant Sutarties 22 punkto nustatyta tvarka patvirtinti kelio Nr. 4315 projektą per 5 darbo dienas atsakovės nepagrįstai buvo paskaičiuoti delspinigiai už 4 dienas. 78.5. Nepagrįsti atsakovės teiginiai, kad pirmosios instancijos teismas neva visiškai nevertino atsakovės nurodytų aplinkybių ir įrodymų, pažeidė CPK 185 straipsnio nuostatas ir nepagrįstai konstatavo, kad atsakovė pagal techninės specifikacijos 13 punkto reikalavimus pavėlavo pateikti kelio Nr. 4306 projekto patvirtinimą 17 kalendorinių dienų. 78.6. Nepagrįsti atsakovės teiginiai, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai interpretavo techninės specifikacijos nuostatas, neatsižvelgė į byloje neva trūkstamus duomenis ir dėl to nepagrįstai konstatavo, kad dėl atsakovės kaltės pateikiant atsakovės su ESO sutarties priedą 38 dienomis užsitęsė projektavimo darbų atlikimas. 78.7. Apeliacinės instancijos teismas turėtų atmesti atsakovės prašymą dėl papildomo įrodymo prijungimo, kadangi atsakovė neįrodė priežasčių, kodėl dokumentas negalėjo būti pateiktas anksčiau. Be to, aplinkybė, kad dokumentas patvirtina arba paneigia bylai reikšmingas aplinkybes nesudaro teisės ignoruoti CPK 314 straipsnio reikalavimą ir negali pateisinti dokumento vėlesnio pateikimo. Teisėjų kolegija konstatuoja : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados 79. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Šioje byloje Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinių skundų ribas nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant apeliacinių skundų ribų. Dėl naujų įrodymų 80. Atsakovė Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos kartu su apeliaciniu skundu pateikė UAB „Darbasta“ 2018 m. gruodžio 27 d. bendrosios ekspertizės tarpinio akto Nr. 18/218 / BT 18-559.1. kopiją ir prašė priimti jį į bylą. 81. Lietuvos apeliaciniame teisme 2021 m. vasario 17 d. gauti ieškovės UAB „Fegda“ rašytiniai paaiškinimai, kuriuos ieškovė prašė priimti į bylą. 82. Teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos apeliacinis teismas 2021 m. vasario 18 d. nutartimi yra išsprendęs minėtų įrodymų priėmimo į bylą klausimą, todėl pakartotinai nepasisakytina. Dėl Sutarties vykdymo, netesybų paskaičiavimo ir įskaitymo 83. Ieškovė apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nors ir sumažino netesybų dydį, tačiau neatsižvelgė į bylai reikšmingas aplinkybes, kurios taip pat turi įtakos vertinant netesybų dydį, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas netesybų dydį, neatsižvelgė į netesybų ir nuostolių santykį. Ieškovės teigimu, teismas neatsižvelgė, kad užsitęsę projektavimo darbai nesukėlė jokių nuostolių atsakovei, nes statybos darbai prasidėjo ir baigėsi laiku, bendras Sutarties terminas nebuvo pažeistas, tačiau atsakovei vis tiek kyla pareiga mokėti neproporcingai didelius delspinigius. Teisėjų kolegija sutinka su šiais apeliantės (ieškovės) teiginiais. 84. Atsakovė, nesutikdama su ginčijamu sprendimu, apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog pagrindinis Sutarties tikslas buvo įgyvendintas tinkamai ir laiku, o tai, kad buvo vėluota atlikti projektavimo darbus, galutiniam darbų terminui įtakos neturėjo, todėl pažeidė CK 6.193 straipsnio 1 dalies ir 2 dalies nuostatas, netinkamai aiškino Sutartį bei galutiniam sutarties įvykdymo terminui suteikė nepagrįstą pirmenybę atskirų sutarties etapų terminų atžvilgiu, netinkamai ir neatsižvelgdamas į Sutarties sąlygų tarpusavio ryšį aiškino Sutartį. Teisėjų kolegija atmeta šiuos teiginius kaip nepagrįstus. 85. Kaip minėta, Sutarties 8 punkte yra numatyta, kad rangovas visus darbus baigia per 13 mėnesių nuo Sutarties įsigaliojimo dienos. Pagal Sutarties 10 punktą į šį laikotarpį neįskaitomas statybos darbų atlikimo sustabdymo laikotarpis (technologinė pertrauka), kuris prasideda gruodžio 15 dieną ir baigiasi kitų metų kovo 15 dieną. Sutartis įsigaliojo 2018 m liepos 20 d., todėl darbai turėjo būti baigti 2019 m. lapkričio 20 d. ieškovė 2019 m. lapkričio 12 d. kreipėsi į techninį prižiūrėtoją ir informavo, kad užbaigė darbus objektuose kelyje Nr. 4306 ir kelyje Nr. 4315. 2019 m. lapkričio 26 d. techninis prižiūrėtojas AB „Problematika“ raštu Nr. TP(10)S-36 patvirtino, kad ieškovė visus darbus pagal Sutartį įvykdė 2019 m. lapkričio 12 d. 2019 m. gruodžio 18 d. atsakovė pasirašė atliktų statybos darbų perdavimo statytojui aktus, kuriais atsakovė visus ieškovės atliktus darbus priėmė. 86. Sutarties 60 punkte nustatyta, kad rangovas, neužbaigęs darbų Sutartyje numatytu laiku, nesilaikęs pagal darbų ir su darbais susijusių paslaugų grafiką darbų atlikimo terminų, taip pat Sutarties 27 punkto atveju įsipareigoja sumokėti užsakovui 0,03 procentų dydžio delspinigius už kiekvieną pavėluotą dieną nuo kiekvieno neužbaigto objekto kainos ir atlygina užsakovui dėl to patirtus nuostolius, kurių nepadengia minėtos netesybos. Delspinigiai išskaičiuojami iš rangovui pagal šią Sutartį mokėtinų sumų (be PVM). Apie atliktą įskaitymą užsakovas raštu informuoja rangovą. 87. Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamu atveju ginčo Sutarties sąlygos turinys turi būti aiškinamas pagal CK 6.193 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą taisyklę sutartį aiškinti, atsižvelgiant į tai, kokią prasmę jai tokiomis aplinkybėmis būtų suteikę analogiški šalims protingi asmenys. 88. Šį kriterijų, teisėjų kolegijos vertinimu, atitinka netesybų (delspinigių) apskaičiavimas ne nuo visos Sutarties kainos, o tik nuo pradelstos įvykdyti prievolės vertės, kadangi toks aiškinimas labiausiai atitinka Sutarties, kuri bendrai buvo įvykdyta tinkamai ir laiku, šalių interesų pusiausvyrą bei netesybų kaip civilinės atsakomybės už konkrečios prievolės neįvykdymą prigimtį. Šiame kontekste taip pat pažymėtina, kad Sutartyje aiškiai įtvirtintas atsakovės atsakomybės taikymas nuo pradelstos įvykdyti prievolės vertės, o ne nuo visos Sutarties kainos, todėl analogiškas neaiškios ginčo Sutarties sąlygos aiškinimas suponuoja šalių lygiateisiškumą. 89. Teisėjų kolegija pagal bylos duomenis sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vadovavosi Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. gegužės 12 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-838-790/2020 ir sprendė, kad ieškovei praleidus Sutartyje nustatytą darbų įvykdymo terminą, netesybos pagal Sutarties 60 punktą turi būti skaičiuojamos ne nuo atskirų pradelstų atlikti darbų kainos, tačiau nuo visos neužbaigto objekto, t. y. kelio ruožo kainos. 90. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis Lietuvos Aukščiausiasis Teismas civilinėje byloje Nr. 3K-3-178-469/2021, priėmė 2021 m. sausio 18 d. nutartį, kuria nutarė panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. gegužės 12 d. nutartį ir palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2020 m. vasario 3 d. sprendimą. 91. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išnagrinėtos civilinės bylos Nr. 3K-3-178-469/2021, kurioje priimta 2021 m. sausio 18 d. nutartis, ir nagrinėjamos bylos aplinkybės iš esmės sutampa. 92. Teisėjų kolegija sutinka su ieškovės teiginiais, kad atsakovė neteisingai paskaičiavo delspinigių sumą, visi darbai pagal Sutartį buvo atlikti per Sutartyje numatytą terminą ir bendras Sutarties terminas nebuvo pažeistas, kad atsakovė Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos delspinigius turėjo skaičiuoti tik nuo vėluojančių ar neatliktų darbų vertės, kad Sutarties 5.1.1. papunktyje nurodyta, kad kelio Nr. 4306 projektavimo darbų kaina be PVM yra 43 552 Eur, o pagal Sutarties 5.2.1. papunktį kelio Nr. 4315 projektavimo darbų kaina be PVM yra 13 850 Eur, dėl to nuo šių sumų turėjo būti skaičiuojami delspinigiai, kurių dydis turėtų būti tik 409,74 Eur. 93. Visi darbai pagal Sutartį turėjo būti baigti per 13 mėnesių nuo jos pasirašymo, t. y. 2019 m. lapkričio 20 d. Technologinė pertrauka, kuria remiasi ieškovė nėra būtina ir yra naudojamasi tik tada, kai tęsti darbų neleidžia nepalankios oro sąlygos, t. y. ji skirta užtikrinti darbų saugumui ir kokybei kai tai yra būtina pagal oro sąlygas. Nepaneigti atsakovės teiginiai, kad nagrinėjamu atveju ieškovė nepagrįstai remiasi technologinės pertraukos faktu projektavimo darbų termino praleidimui pagrįsti, kad projektavimo darbus atlikus Sutartyje numatytais terminais, Sutartis galėjo būti įvykdyta greičiau. 94. Dėl ieškovės pareigos mokėti delspinigius neatlikus projektavimo darbų Sutartyje nustatytais terminais reikšminga aplinkybė yra tai, kad ieškovė ieškinyje nurodė, jog sutinka mokėti 409,74 Eur delspinigius, ir rašytinių paaiškinimų 22 punkte pateikė delspinigių paskaičiavimą, t. y. kelio Nr. 4306 delspinigių dydis turėtų būti 326,64 Eur (43 552 Eur x 0,03 proc. x 25 d.). Kelio Nr. 4315 delspinigių dydis turėtų būti 83,10 Eur (13 850 Eur x 0,03 proc. x 20 d.). Teisėjų kolegija sutinka su šiais ieškovės pateiktais paskaičiavimais ir laiko juos pagrįstais, taip pat sutinka su ieškovės teiginiais dėl atsakovės atlikto įskaitymo pripažinimo negaliojančiu. 95. Teisėjų kolegijos nuomone, nagrinėjamu atveju nėra teisiškai reikšmingi apeliantės teiginiai, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas netesybų dydį, nepagrįstai neatsižvelgė ir nepasisakė dėl į bylą pateiktų kitų atsakovės sudarytų projektavimo darbų sutarčių, kurios parodo, kad perkant atskirai projektavimo darbus nuo statybos darbų, delspinigių dydis reikšmingai nesiskiria nuo ieškovės byloje siūlomo 409,74 Eur delspinigių dydžio ir pakankamai užtikrina ieškovės interesus. 96. Teisėjų kolegija pažymi, kad ieškovės pateiktas sutartis atsakovė sudarė ne su ieškove, bet su kitais rangovais ir šiomis sutartimis yra sukuriami savarankiški ir su ieškove nesusiję teisiniai santykiai. Minėti rangovai laimėjo kitus atsakovės paskelbtus viešojo pirkimo konkursus pagal atsakovės parengtas viešojo pirkimo sąlygas, kurios nėra analogiškos atsakovės paskelbto ir ieškovės laimėto viešojo pirkimo sąlygoms. Be to, ieškovės pateiktų sutarčių objektai, tikslai nėra niekaip susiję su Sutarties objektu, t. y. kelių Nr. 4306 ir Nr. 4315 remontu arba su jais susijusių objektų remonto darbais. Taip pat su Sutartimi visiškai nesusiję ir kiti ieškovės pateiktų sutarčių elementai, t. y. skiriasi sutarčių pasirašymo terminai ir sutarčių įvykdymo terminai. 97. Byloje yra pakankamai surinkta duomenų teisingai nustatyti netesybų dydį. 98. Dėl nurodytų aplinkybių teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškinys yra pagrįstas, o pirmosios instancijos teismo išvados dėl ieškinio atmetimo yra neteisingos. Dėl įrodymų vertinimo 99. Teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus atsakovės Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos teiginius, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles dėl delspinigių dydžio. 100. CPK 178 straipsnis nurodo, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). CPK 185 straipsnis nustato, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Pažymėtina, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK nustatytas išvadas. Nagrinėjamos bylos kontekste atkreiptinas dėmesys, kad kasacinis teismas yra nurodęs, jog spręsdamas ginčą, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai šalims paskirstyta įrodinėjimo pareiga, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie leistini, patikimi, reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; kt.). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (tikimybių pusiausvyros principas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-439/2008; kt.). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2008; kt.). Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-129/2008; 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-439/2008; kt.); teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais (CPK 3 straipsnio 7 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-103/2014). 101. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į pirmiau išdėstytą, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje iš esmės tinkamai pagal įstatymo reikalavimus tyrė ir teisingai įvertino byloje pateiktus įrodymus, nepažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso taisyklių ir tinkamai jas taikė, išaiškino ir teisingai nustatė bylos aplinkybes, atskleidė bylos esmę, teisingai aiškino ir taikė procesinės teisės normas dėl įrodymų. 102. Dėl šios priežasties teismas tinkamai nustatė aplinkybes, reikšmingas delspinigių dydžio mažinimui, tačiau kaip minėta, netinkamai aiškino Sutarties 60 punkto sąlygas dėl delspinigių. 103. Teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus atsakovės teiginius, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai darė išvadą, jog pareiga pateikti tilto per Širvintą apžiūros išvadas priklausė atsakovei, todėl atsakovė nepagrįstai paskaičiavo ieškovės mokėtinus delspinigius už 22 dienas pradelstą terminą šias išvadas pateikti. 104. CK 6.259 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta dėl abiejų šalių kaltės, skolininko atsakomybė atitinkamai gali būti sumažinta arba jis gali būti visiškai atleistas nuo atsakomybės. 105. Techninės specifikacijos 7 punktas nustato, kad rangovas konkurso metu išnagrinėjęs pirkimo dokumentus bei statybviečių aplinkos sąlygas pasiūlyme privalo įvertinti visas pagrįstai numatomas išlaidas, priemones ar išlaidas priemonėms kelio konstrukcijai ir/ar kitiems kelio elementams įrengti. Statybviečių sąlygos priskiriamos rangovo rizikai. Rangovas iki pasiūlymo pateikimo dienos privalo apsilankyti statybvietėje, įvertinti jos aplinką ir būklę, įvertinti kelių ir kitų susijusių kelių statinių būklę, susipažinti su vietove, kad pasiūlyme būtų tinkamai ir pilnai įvertintos remonto darbų apimtys bei darbų įvykdymo sąlygos. 106. Bylos duomenys patvirtina, kad perdavus kelio Nr. 4315 projektą ekspertizės rangovui, 2018 m. gruodžio 20 d. ieškovė iš eksperto gavo pastabą, kurioje nurodyta, kad 2009 metų detalios apžiūros išvadose duoti nurodymai tilto pažaidų stebėjimui ir dėl plyšių tilto taurų galvenose priežasčių nustatymo bei tilto laikomosios galios įvertinimo yra 9 metų senumo, o vėlesni tilto pažaidų vertinimai nepateikti. Dėl šios priežasties ekspertas negalėjo patvirtinti aplinkybės, kad kapitalinio remonto sprendiniai atitinka Reglamento (ES) Nr. 305/2011 nustatytus esminius statinių reikalavimus. 107. Teisėjų kolegijos vertinimu, Techninės specifikacijos 7 punktas įpareigoja ieškovę tik apžiūrėti objektą, bet neįpareigoja jos nustatyti, ar esamas statinys atitinka esminius statinio reikalavimus. Tai turi užtikrinti atsakovė (statinio savininkė), kuriai tokia pareiga kyla iš Statybos įstatymo 47 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtintos nuostatos, kad statinio naudotojas privalo laikytis normatyviniuose statybos techniniuose dokumentuose ar normatyviniuose statinio saugos ir paskirties dokumentuose nustatytų statinio naudojimo ir priežiūros reikalavimų, kad būtų išlaikytos statinio (jo dalių, inžinerinių sistemų) savybės, atitinkančios Reglamente (ES) Nr. 305/2011 nustatytus esminius statinių reikalavimus. Be to, atsakovė ekspertui pateikė 2011 metais parengtą VĮ Kelių ir transporto tyrimo instituto išvadą, todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismu, kad atsakovė šią išvadą jau turėjo ir galėjo ją pateikti iš karto, taip išvengiant uždelsimo. Byloje nustatyta, kad ieškovė ekspertizės rangovo teigiamą išvadą gavo 2019 m. sausio 10 d. Dėl to laikytinos pagrįstos pirmosios instancijos teismo išvados, kad dėl atsakovės netinkamų veiksmų ieškovė, atlikdama kelio Nr. 4315 ruožo projektavimo darbus, uždelsė 22 kalendorines dienas. 108. Byloje nėra duomenų, kad ieškovė turėjo parengti ar ieškovė būtų buvusi įpareigota pateikti išvadas dėl tilto atitikimo esminiams statinio reikalavimams. Aplinkybė, kad atsakovė nereikalavo ieškovės parengti tokias išvadas, patvirtina, kad šių išvadų parengimas nebuvo priskirtas ieškovės atsakomybei. 109. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į pirmiau išdėstytą, daro išvadą, kad pagrįstos pirmosios instancijos teismo išvados, jog pareiga pateikti tilto per Širvintą apžiūros išvadas priklausė atsakovei, o pastarajai ją įgyvendinus netinkamai, ji nepagrįstai paskaičiavo ieškovės mokėtinus delspinigius už 22 dienas pradelstą terminą šias išvadas pateikti. 110. Atsakovės teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad dėl atsakovės kaltės vėluojant patvirtinti kelio Nr. 4315 projektą Sutarties 22 punkte nustatyta tvarka ir terminu buvo nepagrįstai paskaičiuoti delspinigiai už 4 dienas, nes civilinėje byloje nebuvo jokių šią išvadą pagrindžiančių įrodymų. 111. Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovė teigiamą ekspertizės aktą su priedais atsakovei pateikė 2019 m. vasario 1 d., o atsakovė kelio Nr. 4315 projektą patvirtino tik 2019 m. vasario 12 d. 112. Sutarties 22 punkte numatyta, kad atlikus projekto ekspertizę užsakovas įsipareigoja per 5 darbo dienas nuo teigiamo ekspertizės akto gavimo dienos užsakovo direktoriaus įsakymu patvirtinti projektą. 113. Dėl to laikytinos pagrįstomis pirmosios instancijos teismo išvados, kad tokiu būdu dėl atsakovės kaltės vėluojant patvirtinti ekspertizės aktą, buvo nepagrįstai paskaičiuoti delspinigiai už 4 kalendorines dienas. 114. Teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus atsakovės teiginius, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad atsakovė nesilaikė techninės specifikacijos 13 punkto nuostatose įtvirtinto 3 darbo dienų termino pateikti kelio Nr. 4306 projekto patvirtinimą, nors šį projektą atsakovė Rengiamų kelių ir kelio statinių projektų koordinavimo komisijai turėjo pateikti 2018 m. gruodžio 11 d., tačiau jis buvo pateiktas tik 2018 m. gruodžio 31 d. 115. CPK 178 straipsnis nurodo, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). 116. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, iš pateikto Rengiamų kelių ir kelio statinių projektų koordinavimo komisijos posėdžio protokolo nustatyta, kad posėdis vyko 2018 m. gruodžio 11 d., jame buvo svarstytas kelio ruožo Nr. 4306 kapitalinio remonto projektas. Posėdžio metu buvo nutarta pritarti minėto projekto sprendiniams. Protokolas su pritarimu buvo gautas tik 2018 m. gruodžio 31 d. Techninės specifikacijos 13 punkte įtvirtinta, kad komisijos pritarimas projektui yra įforminamas protokolu, kuris yra parengiamas per ne ilgesnį nei 3 darbo dienų terminą. Dėl to pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad atsakovė nesilaikė minėtame punkte įtvirtintos nuostatos ir tokiu būdu atsakovė uždelsė pateikti protokolą 17 kalendorinių dienų. 117. Teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus atsakovės teiginius, kad pirmosios instancijos teismas, neteisingai vertindamas techninės specifikacijos 13 punkto nuostatas, nepagrįstai konstatavo, kad projekto ekspertizės rangovas net 38 dienomis buvo pavėluotas nurodyti dėl atsakovo kaltės. 118. Pagal ESO sutarties nuostatas, kelio valdytojas, t. y. atsakovė, suteikė teisę tinklo valdytojui, t. y. ESO, vykdyti darbus atsakovės valdomuose keliuose ir numatė šių darbų atlikimo sąlygas. Šios sutarties priedas patvirtina susitarimą, kuriuo atsakovė suteikia teisę ESO, kaip tinklų valdytojui, vykdyti darbus konkrečiame objekte. STR:1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“ (tekste – ir Reglamentas) 8 priedo 26 punktas nustato, kad elektrotechnikos dalį sudaro elektros energijos tiekimo, transformavimo, paskirstymo, galios įrenginių, elektros pavarų virš 1 kV valdymo, teritorijos ir patalpų dirbtinio apšvietimo, įžeminimo, žaibosaugos, projektuojamų antžeminių ir požeminių elektros tinklų, pastatų elektros energijos sistemų projektiniai sprendiniai. 119. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismu, kad atsakovės teiginiai nesudaro pagrindo išvadai, jog ESO sutarties priedas yra priskirtinas elektrotechnikos daliai, priešingai – iš nurodytos Reglamento nuostatos formuluotės galima daryti išvadą, kad ESO sutarties priedas nepriklauso minėtai daliai, nes jame jokie projektiniai sprendiniai nėra detalizuojami ir tai nėra projektavimo dokumentas. Be to, 2018 m. sausio 29 d. Inžinerinių tinklų klojimo, priežiūros, rekonstrukcijos ir iškėlimo sutartis patvirtina, kad sutartis buvo sudaryta tarp atsakovės ir ESO atstovų. Dėl to darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sutiko su ieškovės teiginiais, jog tai yra vidinis, atsakovės ir ESO dokumentas, jų tarpusavio sutarties priedas, todėl šį sutarties priedą atsakovė turėjo derinti savarankiškai. 120. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas minėtas aplinkybes nustatė teisingai, įvertinęs šalių paaiškinimus ir byloje pateiktų įrodymų visumą, pagrįstai darė išvadą, kad atsakovė ekspertizės rangovą nurodė tik 2019 m. vasario 7 d., t. y. tik po 38 kalendorinių dienų, todėl dėl atsakovės kaltės 38 dienomis užsitęsė projektavimo darbų atlikimas. Dėl ieškinio ribų 121. Ieškovė UAB „Fegda“ apeliaciniame skunde kelia ieškinio ribų peržengimo klausimą, teigdama, kad pirmosios instancijos teismas, skaičiuodamas netesybų dėl kelio Nr. 4315 projektavimo darbų terminų praleidimo dydį, paskaičiavo daugiau netesybų nei atsakovė ir taip peržengė ieškinio ribas. Ieškovė nurodo, kad atsakovės 2019 m. rugpjūčio 6 d. rašte Nr. (7.2E)2E-5571 už kelio Nr. 4315 projekto pateikimo vėlavimą delspinigiai ieškovei buvo apskaičiuoti už 20 dienų, jų suma buvo 4 769,85 Eur ir buvo atliktas šios sumos įskaitymas, tačiau pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieškovė pavėlavo atlikti kelio Nr. 4315 projektavimo darbus už 28 dienas, todėl ieškovės atsakovei mokėtini delspinigiai yra 6 677,72 Eur. 122. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra išaiškinta, kad teisę kreiptis į teismą teisinės gynybos suinteresuotas asmuo įgyvendina pareikšdamas ieškinį ir jame suformuluodamas materialiojo teisinio pobūdžio reikalavimą – ieškinio dalyką (CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 punktas), t. y. išdėstydamas aiškų ir konkretų prašymą, kaip turėtų būti apgintos besikreipiančio suinteresuoto asmens supratimu ir požiūriu jo pažeistos teisės. Ieškinyje suformuluotas reikalavimas (ieškinio dalykas) apibrėžia civilinės bylos nagrinėjimo ribas. Teisminio nagrinėjimo dalykas nustatomas atsižvelgiant į pareikšto ieškinio dalyką ir faktinį pagrindą, taip pat į atsakovo atsikirtimų pagrindu nurodytas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-25/2013; 2016 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-533-681/2016). 123. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad pagal civiliniame procese galiojantį dispozityvumo principą teisminio nagrinėjimo dalyko nustatymas yra ginčo šalių, o ne teismo pareiga. Dispozityvumo principas reiškia, kad šalys gali disponuoti savo pareikštais materialiojo teisinio pobūdžio reikalavimais ir procesinėmis priemonėmis. Šiuo atžvilgiu šalys naudojasi plačia autonomija. Teismas nagrinėja ginčą neperžengdamas ginčo šalių nustatytų ribų, išskyrus įstatyme nustatytus atvejus. Sprendime neleidžiama peržengti byloje pareikštų reikalavimų, išskyrus CPK numatytus atvejus (CPK 265 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 9 d nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-546/2014; 2016 m. gruodžio 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-533-681/2016; 2019 m. vasario 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-13-421/2018). 124. CK 6.73 straipsnio 2 dalyje ir CK 6.258 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad teismas gali sumažinti netesybas, kai jos yra neprotingai didelės arba kai prievolė yra iš dalies įvykdyta. Tačiau įstatymas nesuteikia teisės padidinti netesybų. Be to, nagrinėjamu atveju ieškovė ieškinį pareiškė dėl netesybų sumažinimo, įskaitymo pripažinimo negaliojančiu ir skolos priteisimo. Atsakovė reikalavimų pareiškusi nebuvo. Dėl to teisėjų kolegijos vertinimu, esant ieškovės reikalavimui sumažinti netesybas ir pripažinti įskaitymą negaliojančiu, o atsakovei nereiškiant reikalavimo dėl jų priteisimo, pirmosios instancijos teismas neturėjo teisės savo iniciatyva ieškovei paskaičiuoti ir įskaityti delspinigių už pavėluotus kelio Nr. 4315 projektavimo darbus daugiau nei paskaičiavo ir įskaitė atsakovė. 125. Teisėjų kolegija, pagal bylos duomenis sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, skaičiuodamas netesybų dėl kelio Nr. 4315 projektavimo darbų terminų praleidimo dydį, paskaičiavo daugiau netesybų nei atsakovė ir taip peržengė ieškinio ribas. Dėl kitų apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentų 126. Teisėjų kolegija pažymi, kad kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011). Teisėjų kolegija pagal bylos duomenis sprendžia, kad kiti apeliacinių skundų bei atsiliepimų į juos argumentai teisiškai nėra reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų plačiau nepasisako. Dėl procesinės bylos baigties 127. Teisėjų kolegijai konstatavus, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino tarp ginčo šalių susiklosčiusią faktinę situaciją dėl atsakovės atlikto įskaitymo, pirmosios instancijos teismo sprendimas naikinamas ir priimamas naujas sprendimas – ieškinys tenkinamas visiškai (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme 128. Jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą (CPK 93 straipsnio 5 dalis). Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme ieškovė patyrė 6 713,99 Eur atstovavimo išlaidų bei sumokėjo 671 Eur žyminį mokestį. 129. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismu, kad nagrinėjama byla nėra didelės apimties, nereikalavo specialių žinių, joje nebuvo sprendžiami sudėtingi ar nauji teisės taikymo klausimai, vyko tik vienas posėdis, dėl to ieškovės prašomą priteisti 6 713,99 Eur atstovavimo išlaidų sumą pagrįstai sumažino iki 4 000 Eur dydžio sumos. 130. Teisėjų kolegija sprendžia, kad iš atsakovės ieškovei priteistina 4 671 Eur bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme (4000 + 671 = 4 671). 131. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į priimamą procesinį sprendimą, sprendžia, kad atsakovei Lietuvos automobilių kelių direkcijai prie Susisiekimo ministerijos bylinėjimosi išlaidos pirmosios instancijos teisme nepriteistinos (CPK 93, 98 straipsniai). Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme 132. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93, 302 straipsniai). 133. Ieškovė (apeliantė) UAB „Fegda“ prašė priteisti iš atsakovės 2 569,74 Eur bylinėjimosi išlaidų. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į procesinį sprendimą, į tai, kad ieškovė pateikė įrodymus, patvirtinančius patirtas bylinėjimosi išlaidas ir jų dydį, sprendžia, kad ieškovės prašymas tenkintinas. 134. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į priimamą procesinį sprendimą, sprendžia, kad apeliantei (atsakovei) Lietuvos automobilių kelių direkcijai prie Susisiekimo ministerijos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme nepriteistinos (CPK 93, 98 straipsniai). Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 331 straipsniu, nusprendžia: Vilniaus apygardos teismo 2020 m. birželio 22 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovės UAB „Fegda“ ieškinį tenkinti visiškai. Pripažinti atsakovės Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos (juridinis asmens kodas 188710638) 2019 m. rugpjūčio 6 d. raštu Nr. (7.2E)2E-5571 atliktą įskaitymą iš dalies negaliojančiu ir sumažinti atsakovės Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos (juridinis asmens kodas 188710638) paskaičiuotus delspinigius pagal 2019 m. rugpjūčio 6 d. raštą Nr. (7.2E)2E-5571 iki 409,70 Eur dydžio. Priteisti ieškovei UAB „Fegda“ (juridinis asmens kodas 110801759) iš atsakovės Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos (juridinis asmens kodas 188710638) 23 139,80 Eur (dvidešimt trijų tūkstančių vieno šimto trisdešimt devynių eurų ir aštuoniasdešimt euro centų) skolą, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą 23 139,80 Eur nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. vasario 5 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Priteisti iš atsakovės Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos (juridinis asmens kodas 188710638) ieškovei UAB „Fegda“ (juridinis asmens kodas 110801759) 4 671 Eur (keturis tūkstančius šešis šimtus septyniasdešimt vieną eurą) bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme. Priteisti iš atsakovės Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos (juridinis asmens kodas 188710638) ieškovei UAB „Fegda“ (juridinis asmens kodas 110801759) 2 569,74 Eur (du tūkstančius penkis šimtus šešiasdešimt devynis eurus ir septyniasdešimt keturis euro centų) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme. Teisėjai Danutė Gasiūnienė Kazys Kailiūnas Gintaras Pečiulis