Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.3.2.9.10.7; 1.3.2.9.10.8; 1.3.6.3.2.4; 1.3.6.3.2.7; 1.3.6.3.2.11; 1.3.6.4.1.3; 3.2.6.1; 3.4.1.7

2017 m. rugpjūčio 8 d.

atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės, atstovaujamos Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, atstovei Laurai Narkevičiūtei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės D. K. ieškinį atsakovėms Vilniaus miesto savivaldybei, Vilniaus Petro Vileišio progimnazijai dėl sprendimo panaikinimo, atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu, grąžinimo į darbą, vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. K. (toliau – ieškovė, darbuotoja) elektroninių ryšių priemonėmis kreipėsi į teismą su ieškiniu (el. b. t. I, b. l. 1–15), prašydama panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2017-04-25 sprendimą Nr. 1-895 „Dėl drausminės nuobaudos – atleidimo iš darbo – skyrimo Vilniaus Petro Vileišio progimnazijos direktorei D. K.“ (toliau – skundžiamas sprendimas), grąžinti ją į Vilniaus Petro Vileišio progimnazijos (toliau – Progimnazija) direktorės pareigas, priteisti jai iš Progimnazijos vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos ir bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovė paaiškino, kad Progimnazijos direktorės pareigas ėjo nuo 2002-05-06; buvo atliktas Progimnazijos vidaus auditas, 2017-01-30 buvo parengta vidaus audito ataskaita, 2017-03-09 jos paprašyta pasiaiškinti, ji pasiaiškinimą pateikė 2017-03-13, nors terminas jam pateikti buvo tik dvi darbo dienos, kas nėra laikoma protingu terminu, todėl jai buvo apribota galimybė pateikti visą reikšmingą informaciją; jos atžvilgiu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl Progimnazijos ir paramos fondo lėšų galimo pasisavinimo, 2017-03-16 ji buvo nušalinta nuo pareigų iki 2017-05-16, nepasibaigus nušalinimo nuo pareigų laikotarpiui ji skundžiamu sprendimu nuo 2017-04-27 atleista iš Progimnazijos direktorės pareigų pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 136 straipsnio 3 dalies 1 ir 2 punktus, 235 straipsnio 2 dalies 4 ir 7 punktus už 29 darbo drausmės pažeidimus ir 3 šiurkščius darbo drausmės pažeidimus, su skundžiamu sprendimu pasirašytinai ji nebuvo supažindinta, jai apie priimtą sprendimą nebuvo pranešta. Teigė, jog Vilniaus miesto savivaldybės taryba už atskirus nurodytus darbo drausmės pažeidimus jai nuobaudų neskyrė, už juos visus jai skirtas atleidimas iš darbo, o kaip pagrindo jai skirti – aukščiau paskirtos galiojančios drausminės nuobaudos – atsakovė Vilniaus miesto savivaldybė skundžiamame sprendime nenurodė, todėl drausminė nuobauda DK 136 straipsnio 3 dalies 1 punkto pagrindu jai negalėjo būti skirta. Ieškovės manymu, nurodytų pažeidimų formuluotės nėra pakankamai konkrečios ir informatyvios. Teigė, jog ji savo pareigomis siekiant gauti neteisėtų pajamų sau ar kitiems asmenims arba dėl kitokių asmeninių paskatų nesinaudojo ir nesavavaliavo, taip pat neatliko veikų, turinčių vagystės, sukčiavimo, turto pasisavinimo arba iššvaistymo, neteisėto atlyginimo paėmimo požymių, drausminė nuobauda jai taikyta neturint pradėto ikiteisminio tyrimo išvadų, 2017-01-30 vidaus audito ataskaitoje nustatyti faktai savaime nėra pagrindas drausminei atsakomybei taikyti, faktas, jog iš Vilniaus Petro Vileišio pagrindinės mokyklos labdaros ir paramos fondo (toliau – Labdaros ir paramos fondas) lėšos į jos asmeninę sąskaitą buvo pervestos yra nustatytas, tačiau ataskaitoje nėra konstatuota, kad jos pervestos be teisinio pagrindo ir kad tai padarė būtent ji; be to, konkrečiai nenurodyta kada ir kokios į Progimnazijos sąskaitą parama gautos iki 2 procentų gyventojų pajamų mokesčio sumos ji į specialiąją sąskaitą nepervedė, tokių lėšų Progimnazija negavo, todėl ji neturėjo ką pervesti; taip pat nėra konkrečiai nurodyta, kada ir kokias prekes ji įsigijo iš Progimnazijos lėšų, kokių prekių Progimnazijoje nerasta, ji jokių prekių iš Progimnazijos lėšų sau neįsigijo ir nepasisavino. Ieškovės teigimu, darbo drausmės pažeidimų, už kuriuos jai paskirtas atleidimas iš darbo, paaiškėjimo diena laikytina 2017-01-30, kai buvo parengta vidaus audito ataskaita, nuo 2017-01-06 iki 2017-03-08 ji darbe nebuvo dėl ligos, todėl drausminė nuobauda jai galėjo būti skirta ne vėliau kaip iki 2017-04-08, o skirta 2017-04-25 – praleidus DK 241 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą terminą. Nurodė, kad pageidauja būti grąžinta į pirmesnį darbą.

Teismo posėdžio metu ieškovė palaikė ieškinyje išdėstytą poziciją, sutiko, kad Progimnazijoje ne viskas buvo daroma gerai ir teisingai, papildomai paaiškino, kad ji neskatino mokyklos mokinių tėvų pervedinėti 2 proc. lėšas Progimnazijai, būdavo nurodoma Labdaros ir paramos fondo sąskaita, į kurią jie galėjo pervesti 2 proc., Labdaros ir paramos fondas įsteigtas mokinių tėvų iniciatyva, už ką Labdaros ir paramos fondas jai pervedė 103 Eur ir 460 Eur negalėjo paaiškinti, manė, kad galimai tai buvo grąžinami jai pinigai, nes ji iš savo pinigų mokyklai pirkdavo prekes, visos pirktos prekės buvo būtinos, nes kavos aparatas buvo pirktas svečiams kava vaišinti, muzikinė fonograma – atvirų durų dienai, maisto produktai, priemonės maistui gaminti pirkti prancūzų dienos renginiui, kartu patvirtino, kad Progimnazijoje valgykla veikia, kitos 2015 m. pirktos prekės buvo skirtos kalėdiniam renginiui – mokytojų dovanoms, 2016 m. vasario mėnesį Progimnazijoje lankėsi svečiai iš Baltarusijos, kurie buvo vaišinami, todėl 2016 m. prekės pirktos jiems, taurės vermutui buvo dovana darbuotojai vestuvių proga, puodai buvo dovanojami darbuotojams išeinantiems iš darbo, o nurodytų lašišos gaminių ir prekių iš uždarosios akcinės bendrovės „Žalia smilga“ nepirko, Progimnazijai tik buvo siūloma pirkti.

Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė papildomai paaiškino, kad abiem atvejais (tiek skiriant pastabą, tiek atleidimą iš darbo) DK 241 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti drausminės nuobaudos terminai buvo praleisti; patvirtino, kad ieškovė nuo 2017-01-06 iki 2017-03-08 imtinai sirgo; patvirtino, kad pažeidimo, už kurį ieškovei buvo skirta pastaba, neginčija, ginčijamas tik praleistas terminas nuobaudai skirti; nurodė, kad Labdaros ir paramos fondo steigėja buvo Progimnazija, ieškovė nėra Labdaros ir paramos fondo darbuotoja, į Labdaros ir paramos fondo sąskaitą tėvai pervesdavo 2 proc., taip pat jie papildomai skirdavo paramą mokyklai, Progimnazija gaudavo pinigus iš Labdaros ir paramos fondo, ieškovė Progimnazijos veiklai naudodavo ir savo pinigus, gal ieškovė ir darė klaidų, tačiau tai darė, nes neturėjo specialaus išsilavinimo, kursai jai nebuvo organizuojami; dėl skundžiamame sprendime nurodyto 1.1.6 pažeidimo patvirtino, kad ieškovė sutartis perduodavo savivaldybei jau sudarytas, tai ji laikė suderinimu; taip pat sutiko, kad ieškovė padarė skundžiamame sprendime nurodytus 1.1.20, 1.1.21, 1.1.23, 1.1.28 pažeidimus, tačiau juos laiko formaliais trūkumais, o ne darbo drausmės pažeidimais.

Atsakovė Vilniaus miesto savivaldybė, atstovaujama Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą (el. b. t. II, b. l. 1–9), paaiškindama, kad ieškovė Progimnazijos direktorės pareigas ėjo nuo 2002-05-06, 2002-08-23 Progimnazija įsteigė Labdaros ir paramos fondą, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Centralizuotas vidaus audito skyrius laikotarpiu nuo 2016-11-23 iki 2017-01-20 atliko Progimnazijos veiklos vertinimą, kurio pagrindu pradėtas tyrimas dėl ieškovės pareigų atlikimo, 2017-02-15 buvo surašytas pranešimas apie ieškovės darbo drausmės pažeidimą, ieškovė pateikė pasiaiškinimą, 2017-03-28 buvo parengta tyrimo išvada ir skundžiamu sprendimu ieškovei buvo paskirta drausminė nuobauda – atleidimas iš darbo, skundžiamas sprendimas ieškovei 2017-04-28 buvo išsiųstas jos deklaruotos gyvenamosios vietos adresu. Teigė, kad ieškovei drausminė nuobauda paskirta pagrįstai, vadovaujantis teisės aktų nuostatomis, nepažeidžiant įstatymo nustatytų terminų. Pažymėjo, kad vieno mėnesio drausminės nuobaudos skyrimo terminas nagrinėjamu atveju skaičiuojamas nuo 2017-03-29, kuomet buvo surašyta ir pateikta Vilniaus miesto savivaldybės tarybai, turinčiai teisę spręsti klausimą dėl drausminės nuobaudos (atleidimo iš darbo) skyrimo švietimo įstaigos vadovui, tyrimo dėl ieškovės darbo drausmės pažeidimo išvada, todėl vieno mėnesio terminas drausminei nuobaudai skirti turėjo baigtis tik 2017-04-29 ir šiuo atveju praleistas nebuvo. Nurodė, kad pranešimas dėl darbo drausmės pažeidimo ieškovei buvo įteiktas 2017-03-09, darbuotojos buvo paprašyta iki 2017-03-13 pateikti paaiškinimą dėl nustatytų darbo drausmės pažeidimų – pasiaiškinimui pateikti buvo duotos keturios kalendorinės dienos, ieškovė paaiškinimus pateikė nustatytu laiku, termino paaiškinimui pateikti pratęsti neprašė, jokios įstatymo nuostatos pažeistos nebuvo. Pažymėjo, kad tyrimo dėl ieškovės darbo drausmės pažeidimo metu buvo nustatyti net 29 darbo drausmės pažeidimai, susiję su netinkamu ir teisės aktus pažeidžiančiu Progimnazijos veiklos organizavimu, taip pat neteisėtai Progimnazijoje veikiančio Labdaros ir paramos fondo veiklos nenutraukimu. Teigė, kad ieškovė pažeidimų padarymo metu turėjo galiojančią drausminę nuobaudą – pastabą, skirtą Vilniaus miesto savivaldybės mero 2016-10-31 potvarkiu Nr. 23-211, už tai, kad ji, nesuderinusi su Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Švietimo, kultūros ir sporto departamento Švietimo skyriumi, 2016-07-04 su viešąja įstaiga „Dalios Kutkaitės meninės gimnastikos akademija“ sudarė bendradarbiavimo sutartį, todėl nustačius ieškovės padarytus pažeidimus, kurie nebuvo įvertinti kaip šiurkštūs darbo drausmės pažeidimai, tačiau pažeidė darbo drausmę, teisės aktų nustatytus imperatyvius įpareigojimus, sudarė pagrindą taikyti darbuotojai drausminę atsakomybę bei skirti drausminę nuobaudą DK 136 straipsnio 3 dalies 1 punkto pagrindu. Pabrėžė, kad skundžiamo sprendimo 1.2.1 punktu buvo konstatuota, jog ieškovė, būdama atsakinga už Progimnazijos veiklą, neužtikrino, jog Progimnazijoje gaunama parama į sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) AB SEB banke būtų tvarkoma ir naudojama pagal atskirą Progimnazijos direktoriaus patvirtintą išlaidų sąmatą ir gautos 2 proc. gyventojų pajamų mokesčio lėšos būtų pervedamos į biudžetinės įstaigos „Biudžetinių įstaigų buhalterinė apskaita“ (toliau – BĮBA) specialiąją banko sąskaitą, tokiais ieškovės veiksmais Progimnazijos finansiniai ištekliai buvo tvarkomi neteisėtai, nes ieškovė nepaisė Biudžetinių įstaigų vardu gautos paramos skirstymo taisyklių, patvirtintų Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2013-05-08 sprendimu Nr. 1-1174, (toliau – Paramos skirstymo taisyklės) 49.2 punkto reikalavimų. Nurodė, kad 2015 m. ieškovė be teisinio pagrindo iš Labdaros ir paramos fondo sąskaitos į savo asmeninę sąskaitą pervedė 103 Eur, o 2016 metų I pusmetį – 460 Eur sumą, 2015–2016 metais iš Progimnazijos lėšų ieškovė įsigijo prekes, kurios nebuvo būtinos Progimnazijos vykdomai veiklai užtikrinti: 2015 metais tokių prekių Progimnazijoje įsigyta už 1 080,43 Eur, o 2016 m. I pusmetį – už 867,03 Eur; taip pat ne visos įsigytos prekes buvo apskaitomos Biudžetinių įstaigų buhalterinėje apskaitoje, dalies daiktų nerasta Progimnazijoje. Teigė, kad nors dėl aukščiau minėtų ieškovės veiksmų jos atžvilgiu pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 183 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos – turto pasisavinimo, Vilniaus miesto savivaldybės taryba turėjo teisę skirti jai drausminę nuobaudą nustatytų darbo drausmės pažeidimų pagrindu pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punktą, nes kitų teisinės atsakomybės rūšių taikymas darbuotojui nėra kliūtis jį patraukti drausminėn atsakomybėn ir už tas pačias veikas, esant drausminės atsakomybės pagrindui. Pabrėžė, kad griežčiausia drausminė nuobauda – atleidimas iš darbo darbuotojai buvo paskirtas įvertinus jos padarytų darbo drausmės pažeidimų pobūdį bei nustatytą kiekį, padarytų pažeidimų reikšmę tiek ugdymo įstaigos veiklai, tiek ir visos švietimo sistemos skaidrumui, atsižvelgus į tai, kad ji netinkamai vykdė teisės aktų reikalavimus, ignoravo įstatymų nuostatas, savo veiksmų argumentuotai nepagrindė, taip pat įvertinus dėl ieškovės veiksmų kilusius neigiamus padarinius Progimnazijai ir jos savininkei Vilniaus miesto savivaldybei. Pažymėjo, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Centralizuoto vidaus audito 2017-01-30 ataskaita buvo tik atlikto Progimnazijos vidaus audito rezultatų apibendrinimas, kurio pagrindu pradėtas darbo drausmės pažeidimo tyrimas ieškovės atžvilgiu, kurio metu visi vidaus audito metu nustatyti galimi pažeidimai buvo nagrinėti atskirai – nustatomas kiekvieno iš jų padarymo laikas bei senaties terminas, pažeidimo padaryta žala bei neigiamos pasekmes, ieškovės kaltė ir atsakomybės ribos. Teigė, kad nustačius, jog ieškovė ne tik padarė net 29 darbo drausmės pažeidimus galiojant 2016-10-31 ieškovei paskirtai drausminei nuobaudai pastabai, tačiau taip pat ir 3 šiurkščius darbo drausmės pažeidimus, kurie sudaro savarankišką pagrindą atleisti ieškovę už užimamų pareigų, drausminė nuobauda ieškovei paskirta pagrįstai.

Atsakovė Vilniaus miesto savivaldybė, atstovaujama Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, 2017-07-12 pateikė rašytinius paaiškinimus (el. b. t. IV, b. l. 1–2), kuriuose nurodė, kad dėl skundžiamo sprendimo 1.1.11, 1.1.25, 1.1.29 punktuose nurodytų aplinkybių darbo drausmės pažeidimo nėra, paaiškindama, jog sudarant galutinį ieškovės padarytų darbo drausmės pažeidimų sąrašą ir įrašant juos į Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimo projektą dėl pastarųjų 1.1.11, 1.1.25, 1.1.29 punktų perkėlimo įvyko techninė klaida, nulemta didelės tyrimo apimties bei tirtų pažeidimų skaičiaus.

Teismo posėdžio metu atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės, atstovaujamos Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, atstovė papildomai paaiškino, kad terminas drausminei nuobaudai pastabai skirti turi būti skaičiuojamas nuo 2016-10-25, kai buvo surašyta tyrimo išvada; 2 proc. parama buvo gaunama į Labdaros ir paramos fondo sąskaitą tiek 2015, tiek 2016 metais, todėl ji turėjo būti pervedama į specialiąją sąskaitą; duomenų, kad ieškovė būtų skyrusi savo pinigų Progimnazijai, nėra; tiek ieškovės pareigybės aprašymas, tiek nuostatai įpareigojo ją lėšas naudoti tik ugdymo reikmėms.

Atsakovė Progimnazija su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą (el. b. t. II, b. l. 170–172), paaiškindama, kad ieškovė Progimnazijos direktorės pareigas ėjo nuo 2002-05-06, 2002-08-23 buvo įsteigtas Labdaros ir paramos fondas. Pažymėjo, kad dėl ieškovės veiklos buvo gauta daug mokinių tėvų ir kitų asmenų skundų dėl netinkamo vadovavimo įstaigai ir daromų įvairaus pobūdžio pažeidimų, todėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Centralizuotas vidaus audito skyrius laikotarpiu nuo 2016-11-23 iki 2017-01-20 atliko Progimnazijos veiklos vertinimą ir nustatė Progimnazijos darbo organizavimo, viešųjų pirkimų vykdymo, sutarčių sudarymo ir kitų sričių teisės aktų pažeidimus, taip pat nustatė, kad Progimnazijoje įsteigtas fondas veikė neteisėtai. Nurodė, kad Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Ekonominių nusikaltimų tyrimo valdybos 1-ajame skyriuje buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 183 straipsnio 2 dalyje (Turto pasisavinimas) numatytos nusikalstamos veikos požymius dėl Progimnazijoje įsteigto fondo lėšų pasisavinimo, Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017-03-16 nutartimi ieškovę nušalino nuo Progimnazijos direktorės pareigų vienam mėnesiui, teismo 2017-04-13 nutartimi ieškovės laikino nušalinimo nuo direktorės pareigų terminas buvo pratęstas iki 2017-05-16, tačiau ieškovė, nepaisydama teismo paskirto nušalinimo nuo pareigų, nušalinimo laikotarpiu ne kartą lankėsi Progimnazijoje, darė darbuotojams psichologinį spaudimą, siuntė jiems laiškus elektroniniu paštu, grasindama teismo procesu, reikalaudama darbuotojus pasiruošti neva audito ataskaitoje nustatytas aplinkybes paneigiančius dokumentus, apgalvoti ką ir kaip kalbėti ikiteisminio tyrimo metu bei teisme, dėl tokio jos elgesio darbuotojai nuolat jautė nerimą, baimę, buvo priversti informaciją apie direktorės daromą jiems poveikį nedelsiant teikti ikiteisminį tyrimą vykdančioms institucijoms. Pabrėžė, kad tyrimo dėl ieškovės darbo drausmės pažeidimo metu buvo nustatyti 29 darbo drausmės pažeidimai, susiję su netinkamu ir teisės aktus pažeidžiančiu Progimnazijos veiklos organizavimu, taip pat neteisėtai Progimnazijoje veikiančio Labdaros ir paramos fondo veiklos nenutraukimu. Mano, kad egzistavo pagrindas atleisti ieškovę iš direktorės pareigų DK 136 straipsnio 3 dalies 1 punkto pagrindu, nes darbuotojai per paskutinius 12 mėnesių buvo paskirta drausminė nuobauda, o Vilniaus miesto savivaldybė pakartotinai nustatė darbuotojos daugybinius darbo drausmės pažeidimus. Pabrėžė, kad skundžiamame sprendime nurodyti 3 ieškovės padaryti šiurkštūs darbo drausmės pažeidimai – ieškovė, būdama atsakinga už Progimnazijos veiklą, neužtikrino, kad Progimnazijoje gaunama parama būtų tvarkoma ir naudojama pagal atskirą Progimnazijos direktoriaus patvirtintą išlaidų sąmatą ir gautos 2 proc. gyventojų pajamų mokesčio lėšos būtų pervedamos į BĮBA specialiąją banko sąskaitą; be teisinio pagrindo iš Labdaros ir paramos fondo sąskaitos į savo asmeninę sąskaitą pervedinėjo pinigų sumas, tam neturėdama jokio pagrindo ir vėliau šių savo veiksmų negalėdama pagrįsti; 2015–2016 metais iš Progimnazijos lėšų darbuotoja įsigijo prekes, kurios nebuvo būtinos Progimnazijos vykdomai veiklai užtikrinti, ne visos įsigytos prekės buvo apskaitomos Biudžetinių įstaigų buhalterinėje apskaitoje, o dalies šių daiktų Progimnazijoje iš viso nebuvo rasta. Pažymėjo, kad ieškovė, eidama direktorės pareigas, privalėjo būti susipažinusi su aktualiais Progimnazijos veiklai teisės aktais, užtikrinti efektyvų, skaidrų, mokinių, tėvų ir visos visuomenės pasitikėjimą stiprinantį šios švietimo ir ugdymo įstaigos darbą, tačiau tokie darbuotojos veiksmai, kurie buvo nustatyti Progimnazijos audito metu ir dėl kurių nuolat buvo gaunami skundai, negali būti laikomi tinkamu švietimo ir ugdymo įstaigos direktoriaus pareigas einančio asmens elgesiu ir tinkamu pavestų funkcijų vykdymu. Mano, kad ieškovė, eidama Progimnazijos direktorės pareigas, veikė savavališkai, neužtikrino racionalaus, ekonomiško ir efektyvaus Progimnazijos lėšų bei turto naudojimo, veiksmingos vidaus kontrolės, nesilaikė Progimnazijos veiklą reglamentuojančių teisės aktų nuostatų, todėl drausminė atsakomybė jai buvo pritaikyta pagrįstai.

Teismo posėdžio metu atsakovės Progimnazijos atstovė papildomai paaiškino, kad ieškovė vadovavo Progimnazijai nesilaikydama teisės aktų nuostatų, būtent direktorius turi atsakyti už visą veiklą; šiuo metu vyksta Labdaros ir paramos fondo likvidavimas, Labdaros ir paramos fondą administravo mokykla, o to daryti ji negali, prie Labdaros ir paramos fondo sąskaitų prisijungimą turėjo tik ieškovė; Progimnazija neturėjo sąskaitos, skirtos 2 proc. gyventojų pajamų mokesčio paramai pervesti, šios lėšos į Progimnazijos sąskaitą nepatekdavo, ieškovė už patalpų nuomą imdavo pinigus grynaisiais; Progimnazijoje nėra nurodomų pirktų prekių, dėl kurių kyla ginčas, mokytojai paaiškino, kad gimtadieniams dovanos perkamos tik iš jų asmeninių pinigų, Progimnazijos nedarbo valandomis ieškovei buvo perduodami daiktai per langą, jei tai būtų buvę jos asmeniniai daiktai, ji juos būtų atėjusi pasiimti darbo valandomis.

Ieškinys atmetamas.

Byloje ginčas kilo dėl drausminės nuobaudos – atleidimo iš darbo – skyrimo teisėtumo ir pagrįstumo.

Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovė Progimnazijos direktorės pareigas pradėjo eiti nuo 2002-05-06 (el. b. t. I, b. l. 16, t. II, b. l. 10–15), 2016-09-29 Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Švietimo, kultūros ir sporto departamento Švietimo skyriaus vedėjo 2016-09-07 įsakymu Nr. A15-1552/16(2.1.4-KS1) sudaryta komisija, atlikusi ieškovės veiklos tyrimą, surašė pažymą Nr. A32-2050/16(2.1.15-KS) „Dėl Vilniaus Petro Vileišio progimnazijos direktorės veiklos“ (el. b. t. IV, b. l. 89–91, 122–126); 2016-10-20 ieškovei buvo įteiktas 2016-10-19 pranešimas apie darbo drausmės pažeidimą Nr. A164-147/16(3.4.53-PD3), kuriuo ji buvo įpareigota iki 2016-10-24 pateikti paaiškinimą dėl pranešime nurodytų darbo drausmės pažeidimų (el. b. t. IV, b. l. 120–121); ieškovė 2016-10-21 pateikė paaiškinimą (el. b. t. IV, b. l. 93–94); Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Personalo departamentas 2016-10-25 surašė tyrimo dėl ieškovės darbo drausmės pažeidimo išvadą Nr. A164-151/16(3.4.53-PD3) (el. b. t. IV, b. l. 231–234); Vilniaus miesto savivaldybės mero 2016-10-31 potvarkiu Nr. 23-211 „Dėl drausminės nuobaudos D. K. skyrimo“ ieškovei buvo skirta pastaba už tai, kad ji, nesuderinusi su Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Švietimo, kultūros ir sporto departamento Švietimo skyriumi 2016-07-04 su viešąja įstaiga „Dalios Kutkaitės meninės gimnazijos akademija“ sudarė Progimnazijos bendradarbiavimo sutartį (el. b. t. II, b. l. 19); 2017-01-30 parengta Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Centralizuoto vidaus audito skyriaus vidaus audito ataskaita Nr. A89-224/14(3.12.1-AD3) „Biudžetinės įstaigos Vilniaus Petro Vileišio progimnazijos veiklos vertinimas“ (el. b. t. II, b. l. 20–52); 2017-03-09 ieškovei įteiktas 2017-02-15 pranešimas apie darbo drausmės pažeidimą Nr. A164-19/17(3.4.53-PD3), kuriuo ji buvo įpareigota iki 2017-03-13 pateikti paaiškinimą dėl pranešime nurodytų darbo drausmės pažeidimų (el. b. t. I, b. l. 26–32), ieškovė 2017-03-13 surašė pasiaiškinimą (el. b. t. I, b. l. 33–36), Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-03-16 nutartimi ieškovė ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-59221-16 nušalinta nuo Progimnazijos direktorės pareigų iki 2017-03-16 (el. b. t. I, b. l. 37–39), Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-04-13 nutartimi ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-59221-16 pratęstas ieškovės laikino nušalinimo nuo Progimnazijos direktorės pareigų terminas iki 2017-05-16 (el. b. t. I, b. l. 40–41), Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2017-04-25 sprendimu Nr. 1-895 „Dėl drausminės nuobaudos – atleidimo iš darbo – skyrimo Vilniaus Petro Vileišio progimnazijos direktorei D. K.“ ieškovė nuo 2017-04-27 atleista iš darbo DK 136 straipsnio 3 dalies 1 ir 2 punktų, DK 235 straipsnio 2 dalies 4 ir 7 punktų pagrindu (el. b. t. I, b. l. 20–25).

Pagal 2016-09-14 Lietuvos Respublikos darbo kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 6 straipsnio 7 punktą, jeigu skundas, prašymas nagrinėti individualų darbo ginčą yra paduotas ar ieškinys dėl darbo teisių įgyvendinimo yra pareikštas iki Darbo kodekso įsigaliojimo, skundas, prašymas yra sprendžiami pagal iki Darbo kodekso įsigaliojimo galiojusias nuostatas.

Ginčui aktualiu laikotarpiu galiojusio DK 35 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įgyvendindami savo teises bei vykdydami pareigas, darbdaviai, darbuotojai ir jų atstovai turi laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles bei veikti sąžiningai, laikytis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principų. Draudžiama piktnaudžiauti savo teise.

DK 136 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad darbdavys turi teisę nutraukti darbo sutartį apie tai iš anksto neįspėjęs darbuotojo: 1) kai darbuotojas nerūpestingai atlieka darbo pareigas ar kitaip pažeidžia darbo drausmę, jei prieš tai jam nors kartą per paskutinius dvylika mėnesių buvo taikytos drausminės nuobaudos; 2) kai darbuotojas vieną kartą šiurkščiai pažeidžia darbo pareigas (Kodekso 235 straipsnis); DK 136 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad darbdavys, nutraukdamas darbo sutartį pagal šio straipsnio 3 dalį, privalo laikytis drausminių nuobaudų skyrimo taisyklių (Kodekso XVI skyrius).

DK 228 straipsnyje nustatyta, kad darbuotojai turi dirbti dorai ir sąžiningai, laikytis darbo drausmės, laiku ir tiksliai vykdyti teisėtus darbdavio ir administracijos nurodymus, darbo normas, laikytis technologinės drausmės, darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų, tausoti darbdavio turtą.

DK 234 straipsnyje nustatyta, jog darbo drausmės pažeidimas yra darbo pareigų nevykdymas arba netinkamas jų vykdymas dėl darbuotojo kaltės.

DK 235 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šiurkštus darbo pareigų pažeidimas yra darbo drausmės pažeidimas, kuriuo šiurkščiai pažeidžiamos tiesiogiai darbuotojo darbą reglamentuojančių įstatymų ir kitų norminių teisės aktų nuostatos arba kitaip šiurkščiai nusižengiama darbo pareigoms ar nustatytai darbo tvarkai. Pagal DK 235 straipsnio 2 dalies 4 punktą, šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu laikoma pasinaudojimas pareigomis siekiant gauti neteisėtų pajamų sau ar kitiems asmenims arba dėl kitokių asmeninių paskatų, taip pat savavaliavimas ar biurokratizmas; pagal DK 235 straipsnio 2 dalies 7 punktą, šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu laikoma veikos, turinčios vagystės, sukčiavimo, turto pasisavinimo arba iššvaistymo, neteisėto atlyginimo paėmimo požymių, nors už šias veikas darbuotojas ir nebuvo traukiamas baudžiamojon ar administracinėn atsakomybėn; pagal DK 235 straipsnio 2 dalies 11 punktą, šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu laikomi kiti nusižengimai, kuriais šiurkščiai pažeidžiama darbo tvarka.

Pagal DK 237 straipsnio 1 dalį, už darbo drausmės pažeidimą gali būti skiriamos šios drausminės nuobaudos: 1) pastaba; 2) papeikimas; 3) atleidimas iš darbo (Kodekso 136 straipsnio 3 dalis).

Pagal DK 238 straipsnį, skiriant drausminę nuobaudą, turi būti atsižvelgiama į darbo drausmės pažeidimo sunkumą ir sukeltas pasekmes, darbuotojo kaltę, į aplinkybes, kuriomis šis pažeidimas buvo padarytas, į tai, kaip darbuotojas dirbo anksčiau.

DK 240 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prieš skirdamas drausminę nuobaudą, darbdavys turi raštu pareikalauti, kad darbuotojas raštu pasiaiškintų dėl darbo drausmės pažeidimo <...>.

DK 241 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad drausminė nuobauda skiriama tuoj pat, paaiškėjus darbo drausmės pažeidimui, bet ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo tos dienos, kai pažeidimas paaiškėjo, neįskaitant laiko, kurį darbuotojas darbe nebuvo dėl ligos, buvo komandiruotėje arba atostogavo, o iškėlus baudžiamąją bylą, – ne vėliau kaip per du mėnesius nuo baudžiamosios bylos nutraukimo arba teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos; DK 241 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad negalima skirti drausminės nuobaudos praėjus šešiems mėnesiams nuo tos dienos, kai pažeidimas buvo padarytas. Jei darbo drausmės pažeidimas nustatomas atliekant auditą, piniginių ar kitokių vertybių reviziją (inventorizaciją), drausminė nuobauda gali būti skiriama ne vėliau kaip per dvejus metus nuo pažeidimo padarymo dienos.

Dėl vieno mėnesio termino drausminei nuobaudai skirti

Ieškovės įsitikinimu, tiek skiriant jai drausminę nuobaudą pastabą, tiek skiriant jai drausminę nuobaudą atleidimą iš darbo DK 241 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas vieno mėnesio terminas drausminei nuobaudai skirti buvo praleistas.

Pabrėžtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog darbo drausmės pažeidimo paaiškėjimo diena laikoma ta diena, kurią apie darbuotojo padarytą pažeidimą tapo žinoma darbdaviui. Darbdaviui sužinojus apie darbuotojo padarytą pažeidimą prasideda DK 241 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino eiga ir per šį vieno mėnesio terminą darbdavys turi apsispręsti ir gali skirti drausminę nuobaudą darbuotojui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-10-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-363/2011). Kai darbdavys yra juridinis asmuo, darbo drausmės pažeidimo paaiškėjimo jam diena laikoma ta diena, kurią apie darbuotojo padarytą pažeidimą tapo žinoma darbdavio atstovams – juridinio asmens vadovui, administracijos pareigūnams (DK 14, 16, 24 straipsniai). Jeigu apie darbo drausmės pažeidimą tapo žinoma darbdavio atstovui, neturinčiam teisės skirti drausminę nuobaudą, jis privalo nedelsdamas apie tai pranešti darbdavio atstovui, turinčiam teisę skirti drausminę nuobaudą (DK 35 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-03-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-137-701/2016).

Pagal Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2011-07-13 sprendimu Nr. 1-149 patvirtintų Progimnazijos nuostatų (toliau – Progimnazijos nuostatai) (el. b. t. II, b. l. 156–165) 6 punktą, Progimnazijos savininkė – Vilniaus miesto savivaldybė, pagal 7 punktą, Progimnazijos savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija – Vilniaus miesto savivaldybės taryba ir būtent jai, pagal 7.2 punktą, suteikta teisė priimti ir atleisti iš darbo Progimnazijos vadovą. Taigi, nagrinėjamu atveju 2017-01-30 parengta Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Centralizuoto vidaus audito skyriaus vidaus audito ataskaita (toliau – Audito ataskaita) (el. b. t. II, b. l. 20–52) nėra darbo drausmės pažeidimų paaiškėjimo darbdavei diena, nes Audito ataskaita buvo Progimnazijoje atliko vidaus audito rezultatų apibendrinimas, sudaręs pagrindą darbdavei pradėti galimo darbo drausmės pažeidimo tyrimą ieškovės atžvilgiu – galimo darbo drausmės pažeidimo tyrimo metu visi vidaus audito metu nustatyti pažeidimai buvo nagrinėti ir vertinti atskirai, taigi, darbo drausmės tyrimas ieškovės atžvilgiu buvo baigtas 2017-03-28, kuomet Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Personalo departamentas parengė tyrimo dėl ieškovės darbo drausmės pažeidimo išvadą Nr. A164-38/17(3.4.53-PD3) (toliau – 2017-03-28 tyrimo išvada) (el. b. t. II, b. l. 83–107), todėl 2017-03-28 apie darbo drausmės pažeidimus tapo žinoma darbdavės atstovei – Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, nuo šios dienos Vilniaus miesto savivaldybės administracijai atsirado pareiga nedelsiant apie tai pranešti Vilniaus miesto savivaldybės tarybai, turinčiai teisę skirti drausminę nuobaudą ieškovei. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, teismas sutinka su atsakove Vilniaus miesto savivaldybe, jog vieno mėnesio drausminės nuobaudos skyrimo terminas nagrinėjamu atveju skaičiuojamas nuo 2017-03-29, kuomet Vilniaus miesto mero 2017-03-29 potvarkiu Nr. 22-92 Vilniaus miesto savivaldybės tarybai buvo pateikta 2017-03-28 tyrimo išvada kartu su parengtu Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimo projektu dėl drausminės nuobaudos skyrimo, taigi, 2017-04-25 skundžiamu sprendimu ieškovei paskyrus drausminę nuobaudą – atleidimą iš darbo vieno mėnesio terminas drausminei nuobaudai skirti, nustatytas DK 241 straipsnio 1 dalyje, praleistas nebuvo.

Vilniaus miesto savivaldybei skiriant ieškovei drausminę nuobaudą – pastabą vieno mėnesio terminas drausminei nuobaudai skirti, nustatytas DK 241 straipsnio 1 dalyje, taip pat praleistas nebuvo. Terminas drausminei nuobaudai skirti šiuo atveju taip pat skaičiuojamas nuo tyrimo dėl ieškovės darbo drausmės pažeidimo išvados Nr. A164-151/16(3.4.53-PD3), kuri priimta 2016-10-25, (el. b. t. IV, b. l. 231–234) pateikimo Vilniaus miesto savivaldybės tarybai, taigi, akivaizdu, kad atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės mero 2016-10-31 potvarkiu Nr. 23-211 „Dėl drausminės nuobaudos D. K. skyrimo“ (toliau – 2016-10-31 potvarkis) (el. b. t. II, b. l. 19) skiriant ieškovei pastabą Vilniaus miesto savivaldybė vieno mėnesio termino drausminei nuobaudai skirti taip pat nepažeidė.

Dėl atleidimo iš darbo

Nagrinėjamu atveju skundžiamame sprendime Vilniaus miesto savivaldybės taryba sprendė, kad ieškovė padarė 29 darbo drausmės pažeidimus bei 3 šiurkščius darbo drausmės pažeidimus, todėl ieškovę atleido iš darbo DK 136 straipsnio 3 dalies 1 ir 2 punktų, DK 235 straipsnio 2 dalies 4 ir 7 punktų pagrindu (el. b. t. I, b. l. 20–25). Kaip jau teismas nurodė aukščiau, atsakovė Vilniaus miesto savivaldybė savo rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, jog ieškovė nepadarė skundžiamo sprendimo 1.1.11, 1.1.25, 1.1.29 punktuose nurodytų darbo drausmės pažeidimų, šie darbo drausmės pažeidimų punktai į skundžiamą sprendimą buvo perkelti dėl techninės klaidos (el. b. t. IV, b. l. 1–2), tai teismo posėdžio metu atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės, atstovaujamos Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, atstovė pakartotinai patvirtino, todėl, nesant tarp šalių ginčo dėl skundžiamo sprendimo 1.1.11, 1.1.25, 1.1.29 punktuose nurodytų darbo drausmės pažeidimų, teismas šių skundžiamame sprendime nurodytų darbo drausmės pažeidimų teisėtumo nevertina.

Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog darbo sutarčiai pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 1 punktą nutraukti būtina tokių juridinių faktų sudėtis: faktas, kad darbuotojas yra padaręs darbo drausmės pažeidimą; faktas, kad darbo drausmės pažeidimas padarytas po to, kai darbuotojui nors kartą per paskutiniuosius dvylika mėnesių buvo skirta drausminė nuobauda; faktas, kad darbuotojui buvo pranešta apie ankstesnę drausminę nuobaudą (DK 240 straipsnio 3 dalis); faktas, kad pakartotinio darbo drausmės pažeidimo įvykdymo dieną ankstesnė drausminė nuobauda yra galiojanti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-11-13 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-566-706/2015). Vadinasi, nagrinėjant ginčą dėl atleidimo iš darbo pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 1 punktą teismas turi pareigą patikrinti drausmės pažeidimo, kuris buvo atleidimo pagrindas, bei anksčiau nei atleidimas iš darbo ieškovei skirtos nuobaudos, dėl kurios yra ginčas ir kuri yra atleidimo iš darbo pagrindo sudėties elementas, skyrimo teisėtumą ir pagrįstumą. Teismui tikrinant darbuotojui paskirtos drausminės nuobaudos pagrįstumą, darbdaviui tenka pareiga įrodyti darbuotojo neteisėtų veiksmų ar neveikimo ir kaltės buvimą. Darbdavio įrodinėjamos konkrečios aplinkybės turi būti pagrįstos ne formaliais darbuotojo atleidimo darbo trūkumais, o konkrečiu darbo drausmės pažeidimu. Įstatyme neapibrėžti kaltės forma ir laipsnis, kurių pakaktų atsakomybei taikyti, tačiau įstatyme darbuotojo kaltė nesiejama vien su jo tyčiniais veiksmais, dėl to darbuotojo aplaidus neveikimas darbe ar nerūpestingai atliekamos darbo funkcijos taip pat reiškia jo kaltę. Neteisėtu darbuotojo elgesiu pripažįstamas toks asmens elgesys, kuris neatitinka norminių teisės aktų nustatytų taisyklių, taip pat darbo tvarkos taisyklių, pareiginės instrukcijos. Neteisėtai veikai paprastai būdinga tai, kad ja ne tik pažeidžiamas norminis teisės aktas, bet ir nukentėjusiojo (šiuo atveju – darbdavio) subjektyvioji teisė, pakenkiama jo tam tikram interesui. Tokia teismo išvada atitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-05-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-285/2013, 2011-01-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-9/2011, 2011-12-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-563/2011, 2013-05-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-285/2013).

Nustatyta, kad ieškovė iš darbo atleista nuo 2017-04-27, skundžiamame sprendime vienas iš atleidimo pagrindų nurodytas DK 136 straipsnio 3 dalies 1 punktas (el. b. t. I, b. l. 20–25), iki atleidimo iš darbo per paskutinius 12 mėnesių ieškovei buvo skirta drausminė nuobauda – 2016-10-31 potvarkiu jai buvo skirta pastaba už tai, kad ji, nesuderinusi su Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Švietimo, kultūros ir sporto departamento Švietimo skyriumi 2016-07-04 Progimnazijos vardu su viešąją įstaiga „Dalios Kutkaitės meninės gimnazijos akademija“ sudarė bendradarbiavimo sutartį (el. b. t. II, b. l. 19).

Bylos medžiaga patvirtina, kad gavus 2016-06-03, 2016-06-10, 2016-08-31 mokytojos R. I. ir mokyklos profesinės sąjungos prašymus ir skundus dėl ieškovės netinkamo vadovavimo Progimnazijai Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Švietimo, kultūros ir sporto departamento Švietimo skyriaus vedėjo 2016-09-07 įsakymu Nr. A15-1552/16(2.1.4-KS1) sudaryta komisija atliko ieškovės veiklos tyrimą (el. b. t. IV, b. l. 89–91, 122–126), kurio metu 2016-09-29 priimtoje pažymoje nustatė, jog 2016-07-04 ieškovė sudarė Progimnazijos bendradarbiavimo sutartį su viešąja įstaiga „Dalios Kutkaitės gimnastikos akademija“ nesuderinusi su Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Švietimo, kultūros ir sporto departamento Švietimo skyriumi bei kitus ieškovės veiklos pažeidimus, todėl buvo pasiūlyta ieškovės atžvilgiu pradėti galimo darbo drausmės pažeidimo tyrimą bei pavesti Vilniaus miesto savivaldybės Centralizuotam vidaus audito skyriui atlikti Progimnazijos veiklos auditą; 2016-10-20 ieškovei buvo įteiktas 2016-10-19 pranešimas apie darbo drausmės pažeidimą (el. b. t. IV, b. l. 120–121), kuriuo ji buvo įpareigota iki 2016-10-24 paaiškinti, kodėl neužtikrino, jog 2016-07-04 bendradarbiavimo sutartis su viešąja įstaiga „Dalios Kutkaitės gimnastikos akademija“ būtų suderinta su Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Švietimo, kultūros ir sporto departamento Švietimo skyriumi bei dėl kitų veiklos tyrimo metu nustatytų pažeidimų; ieškovė 2016-10-21 pateikė paaiškinimą (el. b. t. IV, b. l. 93–94), kuriame nurodė, jog 2016-07-04 sudarytą bendradarbiavimo sutartį su viešąja įstaiga „Dalios Kutkaitės gimnastikos akademija“ planavo suderinti su Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Švietimo, kultūros ir sporto departamento Švietimo skyriumi kartu su kitomis sutartimis rugsėjo mėnesį; Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Personalo departamentas 2016-10-25 pateikė tyrimo dėl ieškovės darbo drausmės pažeidimo išvadą Nr. A164-151/16(3.4.53-PD3) (el. b. t. IV, b. l. 231–234), kurioje konstatavo, jog ieškovė 2016-07-04 sudarytą bendradarbiavimo sutartį su viešąja įstaiga „Dalios Kutkaitės gimnastikos akademija“ įformino netinkamai, nes Progimnazijos vardu pasirašomos sutarties nesuderino su Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Švietimo, kultūros ir sporto departamento Švietimo skyriumi, todėl siūlė ieškovei skirti pastabą; 2016-10-31 potvarkiu ieškovei buvo skirta pastaba už tai, kad ji, nesuderinusi su Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Švietimo, kultūros ir sporto departamento Švietimo skyriumi 2016-07-04 su viešąją įstaiga „Dalios Kutkaitės meninės gimnazijos akademija“ sudarė Progimnazijos bendradarbiavimo sutartį (el. b. t. I, b. l. 19), 2016-11-08 ieškovė pasirašytinai supažindinta su 2016-10-31 potvarkiu (el. b. t. IV, b. l. 235).

Pabrėžtina, kad darbuotojas turi pareigą dirbti dorai ir sąžiningai, laikytis nustatytos darbo drausmės, laiku ir tiksliai vykdyti teisėtus darbdavės ir administracijos nurodymus, vadinasi, privalo pavestas pareigas vykdyti nepažeidžiant pareiginių nuostatų reikalavimų bei kitų darbuotojo veiklą reglamentuojančių vidaus teisės aktų. Nagrinėjamu atveju teismas atkreipia dėmesį į tai, kad ieškovė dar 2002-05-29, kuomet susipažino ir pasirašė Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Švietimo skyriaus vedėjo 2002-05-24 įsakymu Nr. 285 patvirtintą Progimnazijos direktoriaus pareigybės aprašymą (toliau – Pareigybės aprašymas), įsipareigojo vykdyti Lietuvos Respublikos įstatymus, Vyriausybės nutarimus, Švietimo ir mokslo ministerijos įsakymus, Vilniaus savivaldybės tarybos ir valdybos sprendimus, Švietimo skyriaus įsakymus, kitų norminio pobūdžio dokumentų reikalavimus (24 punktas). Pagal Progimnazijos nuostatų 25.13 punktą, Progimnazijos direktorė teisės aktų nustatyta tvarka valdo, naudoja Progimnazijos turtą, lėšas ir jais disponuoja, rūpinasi intelektiniais, materialiais, finansiniais, informaciniais ištekliais, užtikrina jų optimalų valdymą ir naudojimą; pagal Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2010-02-24 sprendimo Nr. 1-1412 „Dėl sporto salių ir kitų patalpų nuomos“ 2¹ punktą, Vilniaus miesto savivaldybės taryba įpareigojo Vilniaus miesto savivaldybės ugdymo įstaigų vadovus derinti sudaromas sutartis su Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Švietimo, kultūros ir sporto departamento Švietimo skyriaus Švietimo organizavimo poskyriu ir pasirašius sutartį pateikti jos kopiją; pagal Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2005-07-20 sprendimu Nr. 1-890 patvirtintų Asmenų, dirbančių Vilniaus miesto savivaldybėje, elgesio taisyklių ginčo metu galiojusios redakcijos 7.2. punktą, dirbantis savivaldybėje asmuo atlikdamas savo tarnybines pareigas privalo vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucija, tarptautinėmis sutartimis, įstatymais, Vyriausybės nutarimais, Vilniaus miesto savivaldybės institucijų sprendimais, mero potvarkiais, Savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymais, tiesioginio vadovo pavedimais, užduotimis bei įpareigojimais, jei jie neprieštarauja įstatymams; pagal 7.3 punktą, asmuo, dirbantis savivaldybėje, privalo nenaudoti einamų pareigų prieš Savivaldybės viešuosius interesus įdarbinant asmenį, skiriant jį į tam tikras pareigas ar taikant skatinimo priemones, suteikiant jam bet kokią naudą arba sudarant su juo sandorius. Įvertinus aukščiau paminėtų aktų nuostatas, akivaizdu, kad Vilniaus miesto savivaldybei, kuri siekia didinti savo autoritetą visuomenėje, formuoti teigiamą vietos valdžios įvaizdį, užkirsti kelią korupcijos atsiradimui ir plitimui, yra itin svarbu, kad visos Vilniaus miesto savivaldybės ugdymo įstaigų, valdančių pastatus patikėjimo teise, sudaromos sutartys būtų suderintos su Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Švietimo, kultūros ir sporto departamento Švietimo skyriaus Švietimo organizavimo poskyriu – tik tuomet, kai Vilniaus miesto savivaldybės ugdymo įstaigų vadovai vadovaujasi šia Vilniaus miesto savivaldybės nustatyta tvarka, ji turi realią galimybę vykdyti korupcijos atsiradimo ir plitimo prevenciją.

Nagrinėjamu atveju teismas atkreipia dėmesį į tai, kad pati ieškovė, pateikdama 2016-10-21 paaiškinimą, nurodė, jog 2016-07-04 bendradarbiavimo sutartį su viešąja įstaiga „Dalios Kutkaitės gimnastikos akademija“ planavo suderinti su Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Švietimo, kultūros ir sporto departamento Švietimo skyriumi kartu su kitomis sutartimis rugsėjo mėnesį (el. b. t. IV, b. l. 93–94), vadinasi, ieškovė žinojo, kad pasirašomas sutartis Progimnazijos vardu ji privalo suderinti su Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Švietimo, kultūros ir sporto departamento Švietimo skyriaus Švietimo organizavimo poskyriu, tačiau to iki aukščiau minėtos sutarties pasirašymo ji nedarė, sutartį ketino derinti tik jai įsigaliojus. Teismas pabrėžia, kad pagal Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2010-02-24 sprendimo Nr. 1-1412 „Dėl sporto salių ir kitų patalpų nuomos“ 2¹ punktą, ieškovė privalėjo suderinti šią sutartį ne iki jos įsigaliojimo 2016-09-01, ne 2016 m. rugsėjo mėnesį, kaip kad ieškovė nurodė savo 2016-10-21 paaiškinime, o iki šios sutarties pasirašymo momento, t. y. iki 2016-07-04, tačiau to nepadarė – aukščiau minėta sutartis su Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Švietimo, kultūros ir sporto departamento Švietimo skyriaus Švietimo organizavimo poskyriu buvo nesuderinta nei iki 2016-07-04, nei vėliau, 2016 m. rugsėjo mėnesį, taigi, savo neveikimu ieškovė jai nustatytas pareigas vykdė aplaidžiai, nesilaikydama jai darbdavės nustatytos tvarkos. Kartu pastebėtina ir tai, kad teismo posėdžio metu ieškovės atstovė nurodė, jog darbo drausmės pažeidimo, už kurį ieškovei buvo skirta drausminė nuobauda pastaba, ieškovė neginčija, vadinasi, padarytą pažeidimą pati pripažįsta, teigė, jog ieškovė ginčija tik terminą šiai drausminei nuobaudai (pastabai) skirti, tačiau teismas jau aukščiau konstatavo, kad ieškovei paskyrus drausminę nuobaudą – pastabą vieno mėnesio terminas drausminei nuobaudai skirti, nustatytas DK 241 straipsnio 1 dalyje, praleistas nebuvo.

Įvertinęs visa tai, kas išdėstyta aukščiau, teismas konstatuoja, kad ieškovė, pasirašydama nesuderintą su Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Švietimo, kultūros ir sporto departamento Švietimo skyriumi 2016-07-04 bendradarbiavimo sutartį su viešąja įstaiga „Dalios Kutkaitės gimnastikos akademija“ pažeidė DK 228 straipsnio reikalavimus – nesilaikė pareigos paklusti teisėtiems darbdavės nurodymams, tokiu savo neveikimu ji pažeidė Pareigybės aprašymo 24 punktą, Progimnazijos nuostatų 25.13 punktą, Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2010-02-24 sprendimo Nr. 1-1412 „Dėl sporto salių ir kitų patalpų nuomos“ 2¹ punktą, Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2005-07-20 sprendimu Nr. 1-890 patvirtintų Asmenų, dirbančių Vilniaus miesto savivaldybėje, elgesio taisyklių (ginčo metu galiojusios redakcijos) 7.2 ir 7.3 punktus ir tokiu būdu padarė darbo drausmės pažeidimą, kas lėmė tai, jog Vilniaus miesto savivaldybė neturėjo realios galimybės patikrinti, ar Progimnazijos vardu sudaroma sutartis nesukuria sąlygų korupcijos atsiradimui ir plitimui, nėra sudaroma siekiant naudos kitam asmeniui, o ne Progimnazijai, taigi, jai 2016-10-31 potvarkiu pagrįstai buvo paskirta drausminė nuobauda – pastaba.

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta aukščiau, teismas daro išvadą, kad atsakovė Vilniaus miesto savivaldybė laikėsi drausminės nuobaudos skyrimo procedūrinės tvarkos (tinkamai pareikalavo ieškovės pasiaiškinti), 2016-10-31 skirdama ieškovei drausminę nuobaudą pastabą laikėsi DK 238 straipsnyje įtvirtintų reikalavimų, paskirta drausminė nuobauda pastaba atitinka darbo drausmės pažeidimo sunkumą, yra teisėta bei pagrįsta, todėl darbdavei 2017 m. balandžio mėnesį sprendžiant klausimą dėl kitos drausminės nuobaudos ieškovei skyrimo už jos darbinės veiklos pažeidimus, nustatytus Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atlikto tyrimo metu, 2016-10-31 potvarkiu ieškovei skirta drausminė nuobauda pastaba buvo galiojanti.

Kaip jau teismas konstatavo aukščiau, skundžiamu sprendimu ieškovei paskirta drausminė nuobauda – atleidimas iš darbo DK 136 straipsnio 3 dalies 1 ir 2 punktų, DK 235 straipsnio 2 dalies 4 ir 7 punktų pagrindu, dėl to, kad ji padarė 29 darbo drausmės pažeidimus bei 3 šiurkščius darbo drausmės pažeidimus (el. b. t. I, b. l. 20–25), atsakovė Vilniaus miesto savivaldybė patvirtino, jog ieškovė nepadarė skundžiamo sprendimo 1.1.11, 1.1.25, 1.1.29 punktuose nurodytų darbo drausmės pažeidimų, šie darbo drausmės pažeidimų punktai į skundžiamą sprendimą buvo perkelti dėl techninės klaidos (el. b. t. IV, b. l. 1–2), todėl teismas šių skundžiamame sprendime nurodytų darbo drausmės pažeidimų teisėtumo nevertina.

Nustatyta, kad skundžiamame sprendime Vilniaus miesto savivaldybės taryba sprendė, jog ieškovė padarė šiuos šiurkščius darbo drausmės pažeidimus: 1) neužtikrino, kad Progimnazijoje gaunama parama į sąskaitą (duomenys neskelbtini) AB SEB banke būtų tvarkoma ir naudojama pagal atskirą Progimnazijos direktoriaus patvirtintą išlaidų sąmatą ir gautos 2 procentų gyventojų pajamų mokesčio lėšos būtų pervedamos į BĮBA specialią banko sąskaitą; 2) 2015 metais be teisinio pagrindo iš Labdaros ir paramos fondo sąskaitos į savo asmeninę sąskaitą pervedė 103 Eur, o 2016 metų I pusmetį – 460 Eur; 3) 2015–2016 metais iš Progimnazijos lėšų įsigijo prekes, kurios nebuvo būtinos Progimnazijos vykdomai veiklai užtikrinti: 2015 metais tokių prekių Progimnazijoje įsigyta už 1 080,43 Eur, o 2016 metų I pusmetį – už 867,03 Eur, be to, ne visos įsigytos prekės buvo apskaitomos BĮBA, dalies jų nerasta Progimnazijoje; šiuos visus šiurkščius darbo drausmės pažeidimus darbdavė kvalifikavo kaip atitinkančius DK 235 straipsnio 2 dalies 4 ir 7 punktuose įtvirtintus šiurkščius darbo drausmės pažeidimus.

Pažymėtina, kad pagal kasacinio teismo praktiką DK 235 straipsnio 2 dalies 4 punkto prasme savavaliavimas aiškinamas kaip akivaizdus teisės aktais nustatytos pareigų vykdymo arba teisių įgyvendinimo tvarkos nepaisymas, pavyzdžiui, darbuotojo veikimas akivaizdžiai ir nepateisinamai nepaisant nustatytos jo kompetencijos, veiksmų atlikimas ignoruojant privalomą jų atlikimo tvarką ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-03-30 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-139/2010; 2013-01-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2013). Konstatuojant darbo pareigų pažeidimą DK 235 straipsnio 2 dalies 7 punkto pagrindu, reikia nustatyti darbuotojo valią be teisėto pagrindo užvaldyti svetimą turtą. Neteisėtiems veiksmams nustatyti nėra būtinas teismo nuosprendis arba administracinės atsakomybės taikymo tam darbuotojui aktas; jo neteisėti veiksmai gali būti įrodinėjami visomis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatytomis įrodinėjimo priemonėmis, kurių visuma turi lemti neabejotiną išvadą, kad darbuotojas tokius veiksmus atliko (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-12-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-615/2007; 2011-11-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-424/2011; 2011-12-30 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-562/2011).

Iš skundžiame sprendime nurodytų šiurkščių darbo drausmės pažeidimų turinio matyti, kad tarp šalių kilo ginčas dėl Progimnazijos piniginių lėšų tinkamos apskaitos bei panaudojimo pagrįstumo ir teisėtumo. Pažymėtina, kad ieškovės, kaip Progimnazijos direktorės, atsakomybė, teisės ir pareigos susijusios su Progimnazijos materialinius ištekliais, nustatytos jos darbo sutartyje, Pareigybės aprašyme bei kituose vidaus teisės aktuose.

Pagal darbo sutarties 6 punktą, darbuotoja įsipareigojo sąžiningai vykdyti pareigas, laikytis vidaus darbo taisyklių ir pareiginių nuostatų (el. b. t. II, b. l. 10–15).

Pagal Pareigybės aprašymo IV dalies nuostatas, nustatančias pagrindines direktoriaus funkcijas, direktoriaus privalo vykdyti Lietuvos Respublikos įstatymus, Vyriausybės nutarimus, Švietimo ir mokslo ministerijos įsakymus, Vilniaus savivaldybės tarybos ir valdybos sprendimus, Švietimo skyriaus įsakymus, kitų norminio pobūdžio dokumentų reikalavimus (24 punktas); rūpintis mokyklos intelektualiniais ir materialiniais ištekliais, sauga darbe (33 punktas); pagal 36 punktą, direktorius yra atsakingas už mokyklos ūkinę–finansinę veiklą, įstaigos biudžeto lėšų teisingą ir tikslingą panaudojimą.

Pagal Progimnazijos nuostatų IV dalies nuostatas, nustatančias Progimnazijos veiklos organizavimo ir valdymą tvarką, direktorius teisės aktų nustatyta tvarka valdo, naudoja Progimnazijos turtą, lėšas ir jais disponuoja; rūpinasi intelektiniais, materialiniais, finansiniais, informaciniais ištekliais, užtikrina jų optimalų valdymą ir naudojimą (25.13 punktas); užtikrina racionalų ir taupų lėšų bei turto naudojimą, veiksmingą Progimnazijos vidaus kontrolės sistemos sukūrimą, jos veikimą ir tobulinimą (25.19 punktas), pagal 26 punktą, Progimnazijos direktorius atsako už tai, kad Progimnazijoje būtų laikomasi Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų, už demokratinį Progimnazijos valdymą, bendruomenės narių informavimą, tinkamą funkcijų vykdymą, nustatytų tikslo ir uždavinių įgyvendinimą, Progimnazijos veiklos rezultatus, už gerą ir veiksmingą vaiko minimalios priežiūros priemonių įgyvendinimą.

Aukščiau pateiktų aktų nuostatų analizė patvirtina, kad ieškovė, būdama Progimnazijos vadovė, turėjo teisę disponuoti Progimnazijos lėšomis, tačiau naudodamasi šia savo teise ji privalėjo laikytis įstatymų, kitų teisės aktų reikalavimų, jos pareiga buvo užtikrinti Progimnazijos lėšų optimalų valdymą ir naudojimą, t. y. turimas lėšas naudoti teisingai, tikslingai, racionaliai ir taupiai.

Pagal Lietuvos Respublikos labdaros ir paramos įstatymo, galiojusio ir ginčo metu, 7 straipsnio 2 dalį, paramos gavėjai gali būti Lietuvos Respublikoje įregistruotos biudžetinės įstaigos, taigi, Progimnazija turėjo teisę gauti piniginių lėšų iš paramos. Byloje nėra ginčo, kad Progimnazija paramos lėšų gaudavo iš Labdaros ir paramos fondo, kurį, kaip teismo posėdžio metu patvirtino ieškovė, Progimnazija įkūrė Progimnazijos mokinių tėvų iniciatyva. Audito atskaita (el. b. t. II, b. l. 30) patvirtina, kad 2015 m. iš Labdaros ir paramos fondo banko sąskaitos į Progimnazijos banko sąskaitą (duomenys neskelbtini) buvo pervesta 10 205 Eur parama Progimnazijai, taigi, Progimnazijos finansinius išteklius sudarė ir gaunama parama, kurią Progimnazijos direktorė turėjo apskaityti ir naudoti teisės aktų nustatyta tvarka.

Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001-05-14 nutarimu Nr. 543 patvirtintų Lietuvos Respublikos ir savivaldybių biudžeto sudarymo ir vykdymo taisyklių 51 punktą, biudžetinių įstaigų gautos paramos apskaita tvarkoma vadovaujantis Lietuvos Respublikos labdaros ir paramos įstatymu ir ji naudojama pagal atskirą biudžetinės įstaigos vadovo patvirtintą išlaidų sąmatą.

Pagal ginčo metu galiojusių Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2013-05-08 sprendimu Nr. 1-1174 patvirtintų Biudžetinių įstaigų vardu gautos paramos skirstymo taisyklių 4.4. punktą, biudžetinės įstaigos paramos dalykas yra paramos teikėjo piniginės lėšos (tame tarpe ir iki 2 procentų gyventojų pajamų mokesčio lėšos); bet koks turtas, įskaitant pagamintas ir įsigytas prekes; suteiktos paslaugos; pagal 43 punktą, gautos paramos apskaita tvarkoma vadovaujantis Lietuvos Respublikos labdaros ir paramos įstatymu, Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymu, Lietuvos Respublikos viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatymu ir naudojama pagal atskirą Asignavimų valdytojų (kai paramą skirsto Savivaldybės taryba) ar Biudžetinės įstaigos (kai paramą skirsto Biudžetinė įstaiga) vadovo patvirtintą išlaidų sąmatą; pagal 47 punktą, biudžetinės įstaigos vardu gauta parama piniginėmis lėšomis apskaitoma atskiroje tam tikslui Biudžetinės įstaigos vardu atidarytoje banko sąskaitoje; pagal 49.2 punktą, įsgaliojusį nuo 2016-02-13, jeigu buhalterinė apskaita tvarkoma centralizuotai, tai Biudžetinės įstaigos vardu gautos iki 2 procentų gyventojų pajamų mokesčio lėšos kaupiamos atskiroje tam tikslui Biudžetinės įstaigos vardu atidarytoje banko sąskaitoje ir ne vėliau kaip per 3 darbo dienas Biudžetinė įstaiga privalo šias lėšas pervesti į centralizuotą buhalterinę apskaitą tvarkančios įstaigos specialiąją banko sąskaitą. Kitos Biudžetinės įstaigos paramos lėšos paramos davėjų tiesiogiai pervedamos ir apskaitomos centralizuotą buhalterinę apskaitą tvarkančios įstaigos specialiojoje banko sąskaitoje.

Iš Audito ataskaitos (el. b. t. II, b. l. 30) nustatyta, kad 2015 m. iš Labdaros ir paramos fondo banko sąskaitos į Progimnazijos banko sąskaitą (duomenys neskelbtini) buvo pervesta 10 205 Eur parama Progimnazijai, į šią Progimnazijos banko sąskaitą taip pat buvo gautos įplaukos pagal sudarytas nuomos sutartis. Taigi, akivaizdu, kad Progimnazijos banko sąskaitoje (duomenys neskelbtini) buvo gaunamos ne tik paramos Progimnazijai lėšos, bet ir kitos Progimnazijos lėšos, tuo tarpu atskiros sąskaitos, skirtos Progimnazijos vardu gautai paramai piniginėmis lėšomis apskaityti, Progimnazija neturėjo. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad ieškovė buvo atsakinga už Progimnazijos ūkinę–finansinę veiklą, ji turėjo pareigą rūpintis mokyklos materialiniais ištekliais, užtikrinti Progimnazijos nustatytų tikslo ir uždavinių įgyvendinimą, gerus Progimnazijos veiklos rezultatus, sąlygų mokiniams gerinimą. Progimnazija turėjo teisę gauti piniginių lėšų iš paramos, tačiau, nepaisant to, jog dar 2002 metais, kuomet teisės aktuose nebuvo įtvirtintas reikalavimas biudžetinėms įstaigoms gaunamą paramą apskaityti atskiroje banko sąskaitoje (toks reikalavimas atsirado patvirtinus Paramos skirstymo taisykles) Progimnazijos mokinių tėvai išreiškė norą finansiškai prisidėti prie Progimnazijos materialinių išteklių skirdami paramą, ieškovė jokių aktyvių veiksmų nesiėmė, mokinių tėvams Progimnazijos banko sąskaitos paramai pervesti nenurodė. Dar daugiau, bylos medžiaga patvirtina, kad net ir patvirtinus Paramos skirstymo taisykles, nustatančias ieškovės pareigą Progimnazijos vardu gautą paramą piniginėmis lėšomis apskaityti atskiroje tam tikslui Progimnazijos vardu atidarytoje banko sąskaitoje, šias lėšas naudoti pagal patvirtintą išlaidų sąmatą, 2016-01-20 papildžius Paramos skirstymo taisykles (49.2 punktas), nustatančias ieškovės pareigą Progimnazijos vardu gautas iki 2 procentų gyventojų pajamų mokesčio lėšos kaupti atskiroje tam tikslui Progimnazijos vardu atidarytoje banko sąskaitoje ir ne vėliau kaip per 3 darbo dienas pervesti šias lėšas pervesti į BĮBA specialiąją banko sąskaitą, ieškovė, vėlgi, jokių aktyvių veiksmų nesiėmė – atskiros Progimnazijos banko sąskaitos Progimnazijos gaunamai paramai administruoti ji neatidarė, priešingai, kaip pati teismo posėdžio metu patvirtino, Progimnazijos mokinių tėvams ir toliau būdavo nurodoma Labdaros ir paramos fondo, o ne Progimnazijos, banko sąskaita paramai pervesti. Taigi, iš nustatytų aplinkybių, teismas daro išvadą, kad ieškovė nesiimdama aktyvių veiksmų Progimnazijos materialiniams ištekliams padidinti įstatymų nustatyta tvarka, nors tokią galimybę akivaizdžiai turėjo, savo pareigą rūpintis Progimnazijos materialiniais ištekliais vykdė itin aplaidžiai, iki pat darbo santykių pabaigos imperatyvių reikalavimų Progimnazijos vardu gautą paramą piniginėmis lėšomis apskaityti atskiroje tam tikslui Progimnazijos vardu atidarytoje banko sąskaitoje nepaisė, toks pasyvus ieškovės elgesys lėmė tęstinį, ne vienerius metus trukusį darbo drausmės pažeidimą. Pabrėžtina ir tai, kad, nepaisant to, jog ieškovė nesudarė sąlygų Progimnazijos mokinių tėvams skirti Progimnazijai paramą tiesiogiai Progimnazijai, tokia parama buvo gaunama į Labdaros ir paramos fondo sąskaitą ir tuomet sukauptos paramos lėšos buvo pervedamos į Progimnazijos sąskaitą, todėl iš Labdaros ir paramos fondo gauta parama turėjo būti ne tik apskaitoma atskiroje Progimnazijos banko sąskaitoje, bet ir naudojama pagal atskirą išlaidų sąmatą, kurią ji, būdama Progimnazijos direktore, privalėjo patvirtinti, tačiau to nedarė, todėl tokiu savo pasyviu elgesiu darė tęstinį darbo drausmės pažeidimą.

Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad ieškovė ėjo vadovaujančias – Progimnazijos direktorės – pareigas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog vadovaujančių darbuotojų darbo specifika, pobūdis ir reikšmė lemia, kad tokiems darbuotojams suteikiama plati kompetencija, vadovaujamasis darbas pagal savo esmę yra susijęs su savarankiškumu, diskrecija, reikalingų sprendimų priėmimu, atsakomybe. Vadovaujančios pareigos lemia kontrolės funkcijos turėjimą, o šios nepanaudojimas reiškia atsakomybės prisiėmimą už dėl to kilusius galimus neigiamus padarinius. Kadangi vadovaujančiojo darbuotojo veiksmai (neveikimas) ir sprendimai gali turėti įtakos didelės dalies ar visos įstaigos veiklai, tokių darbuotojų veiklos vertinimui taikomi aukštesni standartai ir griežtesni reikalavimai. Tie patys kriterijai taikytini, sprendžiant dėl jų atsakomybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-01-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-115/2013). Taigi, ieškovės, kaip vadovaujamas pareigas ėjusio asmens, argumentus, jog iš teisės aktų jai nėra aišku, kaip reikalavimas patvirtinti išlaidų sąmatą turėtų būti vykdomas, teismas atmeta kaip teisiškai nereikšmingus – ieškovei, kaip Progimnazijos vadovei, keliami didesni kompetencijos, rūpestingumo ir atsakingumo reikalavimai, ji turėjo ilgametę švietimo įstaigos vadovės patirtį, jai buvo suteikti įgaliojimai pavesti darbą kitiems Progimnazijos darbuotojams bei juos kontroliuoti. Teismo vertinimu, aukščiau nurodyti ieškovės argumentai akivaizdžiai iliustruoja ieškovės, kaip Progimnazijos vadovės, kompetencijos stoką. Tokią teismo išvadą patvirtina ir pačios ieškovės teismo posėdžio metu išsakytas prisipažinimas, kad vykdydama savo pareigas ji ne viską darė tinkamai, nes neturėjo specialaus išsilavinimo, teismo posėdžio metu jos atstovė taip pat sutiko su ieškovės padarytais pažeidimais, nurodytais skundžiamo sprendimo 1.1.6, 1.1.20, 1.1.21, 1.1.23, 1.1.28 punktuose, patvirtino, kad ieškovė darė klaidų.

Audito ataskaita (el. b. t. II, b. l. 20–21) patvirtina ir tai, kad iš Labdaros ir paramos fondo banko sąskaitos į ieškovės asmeninę sąskaitą buvo pervesti 2015 m. 103 Eur, o 2016 metų I pusmetį 460 Eur, tyrimo dėl ieškovės darbo drausmės pažeidimo metu šios vidaus audito metu nustatytos aplinkybės patvirtintos ir pripažintos ieškovės darbo drausmės pažeidimu (el. b. t. II, b. l. 88–90). Teismo posėdžio metu ieškovė neginčijo, kad šias sumas gavo, tačiau negalėjo paaiškinti, už ką šie pinigai jai buvo pervesti, nurodė mananti, jog galimai tai buvo jai grąžinami pinigai, nes ji iš savo pinigų mokyklai pirkdavo prekes, tuo tarpu ieškovės atstovė teismo posėdžio metu patvirtino, kad žino, už ką konkrečiai ieškovei buvo pervestos lėšos iš Labdaros ir paramos fondo, kadangi nurodė, jog įrodymus dėl šių sumų pateikė ikiteisminio tyrimo institucijai. Šiuos ieškovės ir jos atstovės parodymus teismas vertina kaip prieštaringus, sudarančius pagrindą jų parodymus vertinti kritiškai. Atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės, atstovaujamos Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, atstovė teismo posėdžio metu parodė, kad duomenų, jog ieškovė būtų skyrusi savo pinigų Progimnazijai, nėra, tokių įrodymų į bylą ieškovė taip pat nepateikė. Teismo vertinimu, akivaizdu, kad Vilniaus miesto savivaldybei atlikus vidaus auditą ir nustačius, jog iš Progimnazijos įsteigto Labdaros ir paramos fondo, kurio tikslas teikti paramą Progimnazijai, Progimnazijos mokinių tėvų Progimnazijai skiriamos lėšos buvo pervestos ne į Progimnazijos sąskaitą, o į asmeninę ieškovės sąskaitą, ir ieškovei nepateikus įrodymų, patvirtinančių teisinį šių pinigų pervedimo pagrindą, prarado pasitikėjimą ieškove. Tokią teismo išvadą patvirtina ir tai, kad, kaip parodė atsakovės Progimnazijos atstovė, prie Labdaros ir paramos fondo sąskaitų prisijungimą turėjo tik ieškovė, tai nurodyta ir teismo 2017-03-16, 2017-04-13 nutartyse (el. b. t. I, b. l. 37–41), ieškovė priešingų duomenų teismui nepateikė. Įvertinęs visa tai, kas išdėstyta aukščiau, teismas daro išvadą, kad pagrindo iš Labdaros ir paramos fondo banko sąskaitos į ieškovės asmeninę sąskaitą pervesti 103 Eur 2015 m., o 2016 metų I pusmetį 460 Eur nebuvo, todėl yra pagrindas pripažinti, jog ieškovė, kaip Progimnazijos vadovė, pažeidė savo pareigą atskirti viešuosius ir privačius interesus, pagrįstai lėmusius Vilniaus miesto savivaldybės pasitikėjimo ja praradimą, Ieškovė savo pareigos rūpintis Progimnazijos materialiniais ištekliais nevykdė.

Vidaus audito metu taip pat buvo nustatyta, jog 2015–2016 metais iš Progimnazijos lėšų buvo įsigytos prekės, kurios nebuvo būtinos Progimnazijos vykdomai veiklai užtikrinti: 2015 metais tokių prekių Progimnazijoje įsigyta už 1 080,43 Eur, o 2016 metų I pusmetį – už 867,03 Eur, be to, ne visos įsigytos prekės buvo apskaitomos BĮBA, dalies jų nerasta Progimnazijoje (el. b. t. II, b. l. 32–33), tyrimo dėl ieškovės darbo drausmės pažeidimo metu šios vidaus audito metu nustatytos aplinkybės patvirtintos ir pripažintos ieškovės darbo drausmės pažeidimu (el. b. t. II, b. l. 90–91). Teismo posėdžio metu ieškovė teigė, jog visos pirktos prekės Progimnazijai buvo būtinos.

Pažymėtina, kad Vilniaus miesto savivaldybė 2017-04-25 skirdama drausminę nuobaudą ieškovei privalėjo vadovautis DK 241 straipsnio 2 dalimi, pagal kurią, jei darbo drausmės pažeidimas (šiuo atveju nebūtinų Progimnazijai prekių pirkimas, jų apskaita) nustatomas atliekant auditą, drausminė nuobauda gali būti skiriama ne vėliau kaip per dvejus metus nuo pažeidimo padarymo dienos, todėl teismas nevertina Audito atskaitoje (el. b. t. II, b. l. 32–33) nurodytų pirkinių, įsigytų iki 2015-04-25 (kavos aparatas, muzikinė fonograma, pirkiniai iš „Prisma“ pagal sąskaitas–faktūras Nr. Vi Nr. 003435 ir Nr. Vi Nr. 003458, Mocevičiaus firmos „Ginalas“ 2015-03-20 sąskaita–faktūra Nr. GIN154831 ir 2015-03-23 sąskaita–faktūra Nr. GIN154831) pagrįstumo ir būtinumo, nes nuo šių pirkinių pirkimo momento (darbo drausmės pažeidimo padarymo momento) praėjo daugiau nei dveji metai ir drausminė nuobauda už šiuos pirkinius negalėjo būti skiriama.

Vertindamas kitų pirkinių, nurodytų ataskaitoje, tikslingumą ir būtinumą, teismas atkreipia dėmesį į tai, kad ieškovė turėjo pareigą Progimnazijos lėšomis disponuoti racionaliai ir taupiai. Ieškovė teismo posėdžio metu patvirtino, jog Progimnazijoje buvo veikianti valgykla, todėl teismas daro išvadą, kad maisto produktai, priemonės maistui gaminti, vaišės svečiams vaišinti turint Progimnazijoje veikiančią valgyklą nėra racionalus ir taupus Progimnazijos piniginių lėšų panaudojimas. Be to, nors ieškovė teismo posėdžio metu teigė, jog ataskaitoje nurodytų lašišos gaminių ir prekių iš uždarosios akcinės bendrovės „Žalia smilga“ nepirko, tačiau Audito ataskaita patvirtina, jog pinigai už šiuos gaminius ir prekes buvo sumokėti, taigi, ieškovės teiginiai neatitinka tikrovės. Ieškovė, iš Progimnazijos sąskaitos pirkdama dovanas darbuotojams, taip pat pažeidė jai keliamą pareigą Progimnazijos lėšomis disponuoti racionaliai ir taupiai, juo labiau, kaip kad teismo posėdžio metu patvirtino atsakovės Progimnazijos atstovė, darbuotojų gimtadieniams dovanos buvo perkamos iš mokytojų asmeninių pinigų, kas, teismo vertinimu, atitinka visose įstaigose paplitusią praktiką, todėl teismas daro išvadą, kad už Progimnazijos lėšas pirkdama dovanas ieškovė sąmoningai siekė sumažinti savo asmenines išlaidas, taigi, Progimnazijos sąskaita turėjo asmeninės naudos. Ieškovės nesąžiningumą Progimnazijos atžvilgiu patvirtina ir tai, jog pasibaigus darbo santykiams jai daiktai iš jos buvusio darbo kabineto buvo perduodami Progimnazijos nedarbo metu pro langą – teismas sutinka su atsakovės Progimnazijos atstove, jog jei tai būtų buvę ieškovės asmeniniai daiktai, įsigyti teisėtai, ji juos būtų atėjusi pasiimti darbo valandomis. Taigi, atsižvelgęs į visa tai, kas išdėstyta aukščiau, teismas daro išvadą, jog nepriklausomai nuo aukščiau nurodytų prekių Progimnazijoje radimo ir/ar tinkamo apskaitymo, ieškovė, pirkdama dovanas iš Progimnazijos sąskaitos, maisto produktus, priemones maistui gaminti, vaišes svečiams vaišinti turint Progimnazijoje veikiančią valgyklą, vadovavosi asmeniniais, o ne Progimnazijos interesais, Progimnazijos pinigines lėšas panaudojo neracionaliai ir taupiai, jos nebuvo būtinos Progimnazijos vykdomai veiklai užtikrinti.

Pabrėžtina ir tai, kad teismo posėdžio metu ieškovės atstovė pripažino, jog ieškovė padarė šiuos skundžiamame sprendime Vilniaus miesto savivaldybės konstatuotus darbo drausmės pažeidimus: Progimnazijos vardu 2014 metais sudarė 8 sutartis ir 2015 metais 5 sutartis, kurių nesuderino su Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Švietimo, kultūros ir sporto departamentu (1.1.6 punktas), neužtikrino 2014 m. birželio 2 d. Mokinių maitinimo organizavimo sutarties 3 punkte nustatyto reikalavimo, kad sutartis gali būti pratęsiama ne ilgesniam kaip bendram trejų metų laikotarpiui (t. y. iki 2017 m. birželio 2 d.) laikymosi ir 2015-09-01 Mokinių maitinimo organizavimo sutarties 3 punkte suderino, kad sutartis galios iki 2017-07-10 (1.1.20 punktas), nepatvirtino Progimnazijos struktūros (1.1.21 punktas), neužtikrino, kad Progimnazijos direktoriaus 2014-09-11 įsakymu Nr. V-212 patvirtinti 2014–2015 m. m. ir 2015-09-07 įsakymu Nr. V-106 patvirtinti 2015–2016 m. m. pedagoginių darbuotojų etatų sąrašai atitiktų Progimnazijos valdymo struktūrą bei neužtikrino, kad Progimnazijos etatų, apmokamų iš aplinkos lėšų, 2015 ir 2016 m. sąrašai, patvirtinti Progimnazijos direktoriaus 2015-02-25 įsakymu Nr. V-75 ir 2016-03-10 įsakymu Nr. V-104, atitiktų Progimnazijos valdymo struktūrą (1.1.23 punktas), nuo 2015-01-20 iki 2016-11-28 nepatvirtino Progimnazijos finansų kontrolės taisyklių (1.1.28 punktas), tačiau juos laiko formaliais pažeidimais, o ne darbo drausmės pažeidimas. Teismas su tokiu ieškovės atstovės ieškovės padarytų ir jos atstovės pripažintų darbo drausmės pažeidimų vertinimu kategoriškai nesutinka – akivaizdu, kad darbdavės nustatyti ir ieškovės atstovės pripažinti ieškovės padaryti darbo drausmės pažeidimai turi besąlygiškai didelę reikšmę užtikrinant efektyvią ir skaidrią Progimnazijos veiklą, Progimnazijos turimų materialių išteklių racionalų ir tikslingą panaudojimą. Akivaizdu, kad toks aukščiau paminėtų darbo drausmės pažeidimų lengvabūdiškas vertinimas (tik kaip formalus pažeidimais, o ne darbo drausmės pažeidimas), vėlgi, patvirtina ieškovės neatsakingą požiūrį į darbą ir itin aplaidų pareigų atlikimą.

Teismas, išsamiai įvertinęs visą bylos medžiagą, daro išvadą, kad ieškovė savo pareigas vykdė itin aplaidžiai, disponuodama Progimnazijos materialiniais ištekliais savavaliavo, savinosi svetimą turtą, nepaisė imperatyvių jai teisės aktų nuostatomis nustatytų pareigų, ne tik nereagavo į jai išsakomas pastabas, daromus darbo drausmės pažeidimus, bet ir nepakankamai griežtai juos vertino, toks jos neatsakingas požiūris į darbą ir aplaidus pareigų atlikimas sąlygojo neracionalų, neekonomišką ir neefektyvų Progimnazijos materialinių išteklių panaudojimą, Progimnazijos mokinių, jų tėvų nepasitikėjimą mokykla, Progimnazijos ir Vilniaus miesto savivaldybės reputacijos pablogėjimą visuomenėje. Teismas sutinka su atsakove Vilniaus miesto savivaldybe, kad nors dėl aukščiau minėtų ieškovės veiksmų jos atžvilgiu pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 183 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos – turto pasisavinimo, Vilniaus miesto savivaldybės taryba turėjo teisę skirti jai drausminę nuobaudą nustatytų darbo drausmės pažeidimų pagrindu, nes kitų teisinės atsakomybės rūšių taikymas darbuotojui nėra kliūtis jį patraukti drausminėn atsakomybėn ir už tas pačias veikas, esant drausminės atsakomybės pagrindui, tam ikiteisminio tyrimo išvados nėra būtinos.

Taigi, teismas nustatė, jog egzistavo visos drausminės atsakomybės sąlygos ieškovės drausminei atsakomybei skirti, darbo drausmės pažeidimais ieškovė pažeidė Pareigybės aprašymo 24 punktą (direktorius privalo vykdyti Lietuvos Respublikos įstatymus, Vyriausybės nutarimus, Švietimo ir mokslo ministerijos įsakymus, Vilniaus savivaldybės tarybos ir valdybos sprendimus, Švietimo skyriaus įsakymus, kitų norminio pobūdžio dokumentų reikalavimus), 33 punktą (direktorius privalo rūpintis mokyklos intelektualiniais ir materialiniais ištekliais, sauga darbe), 36 punktą (direktorius yra atsakingas už mokyklos ūkinę–finansinę veiklą, įstaigos biudžeto lėšų teisingą ir tikslingą panaudojimą), Progimnazijos nuostatų 25.13 punktą (direktorius teisės aktų nustatyta tvarka valdo, naudoja Progimnazijos turtą, lėšas ir jais disponuoja; rūpinasi intelektiniais, materialiniais, finansiniais, informaciniais ištekliais, užtikrina jų optimalų valdymą ir naudojimą), 25.19 punktą (direktorius užtikrina racionalų ir taupų lėšų bei turto naudojimą, veiksmingą Progimnazijos vidaus kontrolės sistemos sukūrimą, jos veikimą ir tobulinimą), 26 punktą (direktorius atsako už tai, kad Progimnazijoje būtų laikomasi Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų, už demokratinį Progimnazijos valdymą, bendruomenės narių informavimą, tinkamą funkcijų vykdymą, nustatytų tikslo ir uždavinių įgyvendinimą, Progimnazijos veiklos rezultatus, už gerą ir veiksmingą vaiko minimalios priežiūros priemonių įgyvendinimą), DK 35 straipsnio 1 dalies nuostatas, įpareigojančias darbuotoją laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles, veikti sąžiningai, DK 228 straipsnio nuostatas, įpareigojančias darbuotoją dirbti dorai ir sąžiningai, laikytis darbo drausmės, tausoti darbdavio turtą, todėl ieškovės aukščiau aptarti neteisėti veiksmai sudaro pagrindą jos veiksmus kvalifikuoti kaip šiurkščius darbo drausmės pažeidimus DK 235 straipsnio 2 dalies 4, 7 ir 11 punktų prasme, kas sudaro pagrindą ieškovę iš darbo atleisti DK 136 straipsnio 2 dalies pagrindu.

Pažymėtina, kad teismas jau aukščiau konstatavo, jog atsakovei Vilniaus miesto savivaldybei 2017 m. balandžio mėnesį sprendžiant klausimą dėl kitos drausminės nuobaudos ieškovei skyrimo už jos darbinės veiklos pažeidimus, nustatytus Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atlikto vidaus audito metu, 2016-10-31 potvarkiu ieškovei skirta drausminė nuobauda (pastaba) buvo galiojanti, teisėta ir pagrįsta; su 2016-10-31 potvarkiu ji pasirašytinai supažindinta 2016-11-08 (el. b. t. IV, b. l. 235). Teismas taip pat konstatavo, jog ieškovė pažeisdama Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001-05-14 nutarimu Nr. 543 patvirtintų Lietuvos Respublikos ir savivaldybių biudžeto sudarymo ir vykdymo taisyklių 51 punktą, nustatantį ieškovės pareigą Progimnazijos gautas paramos lėšas naudoti pagal atskirą išlaidų sąmatą, ginčo metu galiojusių Paramos skirstymo taisyklių 43 punktą, pagal kurį gautos paramos apskaita tvarkoma vadovaujantis Lietuvos Respublikos labdaros ir paramos įstatymu, Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymu, Lietuvos Respublikos viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatymu ir naudojama pagal atskirą Asignavimų valdytojų (kai paramą skirsto Savivaldybės taryba) ar Biudžetinės įstaigos (kai paramą skirsto Biudžetinė įstaiga) vadovo patvirtintą išlaidų sąmatą, 47 punktą, pagal kurį biudžetinės įstaigos vardu gauta parama piniginėmis lėšomis apskaitoma atskiroje tam tikslui Biudžetinės įstaigos vardu atidarytoje banko sąskaitoje, 49.2 punktą, pagal kurį Progimnazijos vardu gautos iki 2 procentų gyventojų pajamų mokesčio lėšos turėjo būti kaupiamos atskiroje tam tikslui Progimnazijos vardu atidarytoje banko sąskaitoje ir ne vėliau kaip per 3 darbo dienas pervedamos į BĮBA specialiąją banko sąskaitą, darė tęstinį darbo drausmės pažeidimą. Esant šioms nustatytoms aplinkybėms, teismas konstatuoja, kad Vilniaus miesto savivaldybė turėjo teisėtą pagrindą ieškovės darbo sutartį nutraukti pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 1 punktą – vien tai, kad skundžiamame sprendime ankstesnė ieškovei paskirta drausminė nuobauda konkrečiai nenurodyta, nesudaro pagrindo teigti, jog drausminė nuobauda DK 136 straipsnio 3 dalies 1 punkto pagrindu ieškovei skirta nepagrįstai.

Taigi, atsižvelgiant į tai, jog nustatyti šiurkštūs darbo drausmės pažeidimai yra pakankamas ir savarankiškas pagrindas darbdavei ieškovę atleisti tiek DK 136 straipsnio 1 dalies (esant galiojančiai drausminei nuobaudai pastabai), tiek DK 136 straipsnio 2 dalies pagrindu, teismas kitų skundžiamame sprendime nurodytų ieškovės darbo drausmės pažeidimų nevertina, nes jų teisinis vertinimas nekeičia teismo aukščiau padarytų išvadų dėl ieškovės atleidimo iš darbo teisėtumo ir pagrįstumo.

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta aukščiau, teismas daro išvadą, kad atsakovė laikėsi drausminių nuobaudų skyrimo procedūrinės tvarkos (tinkamai pareikalavo ieškovės pasiaiškinti, įrodymų, kad ieškovė, net ir manydama, jog atsakovės suteiktas jai laikas pasiaiškinimui pateikti yra per trumpas, prašė šį terminą pratęsti, nėra, pasiaiškinimą raštu dėl galimo darbo drausmės pažeidimo pateikė laiku, taip pat paaiškinimus teikė teisme), skirdama ieškovei drausminę nuobaudą laikėsi DK 238 straipsnyje įtvirtintų reikalavimų, paskirta drausminė nuobauda atitinka darbo drausmės pažeidimų sunkumą, drausminės atsakomybės tikslus ir yra adekvati ieškovės padarytiems darbo drausmės pažeidimams, ieškovė kritiškai savo veiksmų nevertino, priešingai, nors ir pripažino dalį skundžiamame sprendime darbdavės konstatuotų darbo drausmės pažeidimų, teikdama teismui nepagrįstus paaiškinimus siekė išvengti drausminės atsakomybės, nustatytos visos būtinos drausminės atsakomybės sąlygos.

Taigi, vadovaudamasis aukščiau padarytomis išvadomis, teismas atmeta ieškovės reikalavimą panaikinti skundžiamą sprendimą, taip pat atmetami išvestiniai reikalavimai grąžinti ją į darbą Progimnazijos direktorės pareigose, priteisti jai iš Progimnazijos vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos.

Dėl kitų šalių išdėstytų teiginių teismas nepasisako, kadangi laiko, jog jie nėra teisiškai reikšmingi šios bylos išsprendimui, nekeičiantys teismo padarytų išvadų.

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta aukščiau, vadovaudamasis nurodytų teisės normų sistemine analize, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, remdamasis ištirtų bylos įrodymų visuma, teisingumo ir protingumo kriterijais, vidiniu įsitikinimu, teismas daro išvadą ir konstatuoja, kad ieškinys yra nepagrįstas, todėl jį tenkinti, vadovaujantis ieškovės nurodytais ar kitais motyvais, nėra pagrindo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

Atmetus ieškovės ieškinį nėra pagrindo spęsti bylinėjimosi išlaidų priteisimo jai klausimą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atsakovės prašymų priteisti joms bylinėjimosi išlaidas ir jas patvirtinančių įrodymų nepateikė.

Teismo patirtos 5,38 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, iš ieškovės nepriteisiamos, kadangi ji nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 1 punktą yra atleista.

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 270 straipsniu teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškovės D. K. ieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.