- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-12-20
- Bylos Nr.
- e2A-2538-640/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-21080-2017-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Asta Radzevičienė, Rūta Veniulytė-Jankūnienė, Loreta Bujokaitė
- Ieškovas
- D. K.
- Atsakovas
- Vilniaus miesto savivaldybei, V.P.V.
- Kategorijos
- 1.3.6.4.1.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Loretos Bujokaitės, Astos Radzevičienės, Rūtos Veniulytės – Jankūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės D. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 8 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės D. K. ieškinį atsakovėms Vilniaus miesto savivaldybei, V.P.V.P dėl sprendimo panaikinimo, atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu, grąžinimo į darbą, vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Ginčo esmė
D. K. (toliau – ieškovė, darbuotoja) kreipėsi į teismą su ieškiniu (el. b. t. I, b. l. 1–15), prašydama panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2017-04-25 sprendimą Nr. 1-895 „Dėl drausminės nuobaudos – atleidimo iš darbo – skyrimo progimnazijos direktorei D. K.“ (toliau – skundžiamas sprendimas), grąžinti ją į V.P.V.P (toliau – Progimnazija) direktorės pareigas, priteisti jai iš Progimnazijos vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė paaiškino, kad Progimnazijos direktorės pareigas ėjo nuo 2002-05-06; buvo atliktas Progimnazijos vidaus auditas, 2017-01-30 buvo parengta vidaus audito ataskaita, 2017-03-09 jos paprašyta pasiaiškinti, ji pasiaiškinimą pateikė 2017-03-13, nors terminas jam pateikti buvo tik dvi darbo dienos, kas nėra laikoma protingu terminu, todėl jai buvo apribota galimybė pateikti visą reikšmingą informaciją; jos atžvilgiu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl Progimnazijos ir paramos fondo lėšų galimo pasisavinimo, 2017-03-16 ji buvo nušalinta nuo pareigų iki 2017-05-16, nepasibaigus nušalinimo nuo pareigų laikotarpiui ji skundžiamu sprendimu nuo 2017-04-27 atleista iš Progimnazijos direktorės pareigų pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 136 straipsnio 3 dalies 1 ir 2 punktus, 235 straipsnio 2 dalies 4 ir 7 punktus už 29 darbo drausmės pažeidimus ir 3 šiurkščius darbo drausmės pažeidimus, su skundžiamu sprendimu pasirašytinai ji nebuvo supažindinta, jai apie priimtą sprendimą nebuvo pranešta. Teigė, jog Vilniaus miesto savivaldybės taryba už atskirus nurodytus darbo drausmės pažeidimus jai nuobaudų neskyrė, už juos visus jai skirtas atleidimas iš darbo, o kaip pagrindo jai skirti – aukščiau paskirtos galiojančios drausminės nuobaudos – atsakovė Vilniaus miesto savivaldybė skundžiamame sprendime nenurodė, todėl drausminė nuobauda DK 136 straipsnio 3 dalies 1 punkto pagrindu jai negalėjo būti skirta. Ieškovės manymu, nurodytų pažeidimų formuluotės nėra pakankamai konkrečios ir informatyvios. Teigė, jog ji savo pareigomis siekiant gauti neteisėtų pajamų sau ar kitiems asmenims arba dėl kitokių asmeninių paskatų nesinaudojo ir nesavavaliavo, taip pat neatliko veikų, turinčių vagystės, sukčiavimo, turto pasisavinimo arba iššvaistymo, neteisėto atlyginimo paėmimo požymių, drausminė nuobauda jai taikyta neturint pradėto ikiteisminio tyrimo išvadų, 2017-01-30 vidaus audito ataskaitoje nustatyti faktai savaime nėra pagrindas drausminei atsakomybei taikyti, faktas, jog iš Vilniaus P. V. pagrindinės mokyklos labdaros ir paramos fondo (toliau – Labdaros ir paramos fondas) lėšos į jos asmeninę sąskaitą buvo pervestos yra nustatytas, tačiau ataskaitoje nėra konstatuota, kad jos pervestos be teisinio pagrindo ir kad tai padarė būtent ji; be to, konkrečiai nenurodyta kada ir kokios į Progimnazijos sąskaitą parama gautos iki 2 procentų gyventojų pajamų mokesčio sumos ji į specialiąją sąskaitą nepervedė, tokių lėšų Progimnazija negavo, todėl ji neturėjo ką pervesti; taip pat nėra konkrečiai nurodyta, kada ir kokias prekes ji įsigijo iš Progimnazijos lėšų, kokių prekių Progimnazijoje nerasta, ji jokių prekių iš Progimnazijos lėšų sau neįsigijo ir nepasisavino. Ieškovės teigimu, darbo drausmės pažeidimų, už kuriuos jai paskirtas atleidimas iš darbo, paaiškėjimo diena laikytina 2017-01-30, kai buvo parengta vidaus audito ataskaita, nuo 2017-01-06 iki 2017-03-08 ji darbe nebuvo dėl ligos, todėl drausminė nuobauda jai galėjo būti skirta ne vėliau kaip iki 2017-04-08, o skirta 2017-04-25 – praleidus DK 241 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą terminą. Nurodė, kad pageidauja būti grąžinta į pirmesnį darbą.Atsakovė Vilniaus miesto savivaldybė, atstovaujama Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą (el. b. t. II, b. l. 1–9), paaiškindama, kad ieškovė Progimnazijos direktorės pareigas ėjo nuo 2002-05-06, 2002-08-23 Progimnazija įsteigė Labdaros ir paramos fondą, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Centralizuotas vidaus audito skyrius laikotarpiu nuo 2016-11-23 iki 2017-01-20 atliko Progimnazijos veiklos vertinimą, kurio pagrindu pradėtas tyrimas dėl ieškovės pareigų atlikimo, 2017-02-15 buvo surašytas pranešimas apie ieškovės darbo drausmės pažeidimą, ieškovė pateikė pasiaiškinimą, 2017-03-28 buvo parengta tyrimo išvada ir skundžiamu sprendimu ieškovei buvo paskirta drausminė nuobauda – atleidimas iš darbo, skundžiamas sprendimas ieškovei 2017-04-28 buvo išsiųstas jos deklaruotos gyvenamosios vietos adresu. Teigė, kad ieškovei drausminė nuobauda paskirta pagrįstai, vadovaujantis teisės aktų nuostatomis, nepažeidžiant įstatymo nustatytų terminų. Pažymėjo, kad vieno mėnesio drausminės nuobaudos skyrimo terminas nagrinėjamu atveju skaičiuojamas nuo 2017-03-29, kuomet buvo surašyta ir pateikta Vilniaus miesto savivaldybės tarybai, turinčiai teisę spręsti klausimą dėl drausminės nuobaudos (atleidimo iš darbo) skyrimo švietimo įstaigos vadovui, tyrimo dėl ieškovės darbo drausmės pažeidimo išvada, todėl vieno mėnesio terminas drausminei nuobaudai skirti turėjo baigtis tik 2017-04-29 ir šiuo atveju praleistas nebuvo. Nurodė, kad pranešimas dėl darbo drausmės pažeidimo ieškovei buvo įteiktas 2017-03-09, darbuotojos buvo paprašyta iki 2017-03-13 pateikti paaiškinimą dėl nustatytų darbo drausmės pažeidimų – pasiaiškinimui pateikti buvo duotos keturios kalendorinės dienos, ieškovė paaiškinimus pateikė nustatytu laiku, termino paaiškinimui pateikti pratęsti neprašė, jokios įstatymo nuostatos pažeistos nebuvo. Pažymėjo, kad tyrimo dėl ieškovės darbo drausmės pažeidimo metu buvo nustatyti net 29 darbo drausmės pažeidimai, susiję su netinkamu ir teisės aktus pažeidžiančiu Progimnazijos veiklos organizavimu, taip pat neteisėtai Progimnazijoje veikiančio Labdaros ir paramos fondo veiklos nenutraukimu. Teigė, kad ieškovė pažeidimų padarymo metu turėjo galiojančią drausminę nuobaudą – pastabą, skirtą Vilniaus miesto savivaldybės mero 2016-10-31 potvarkiu Nr. 23-211, už tai, kad ji, nesuderinusi su Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Švietimo, kultūros ir sporto departamento Švietimo skyriumi, 2016-07-04 su viešąja įstaiga „D. K. meninės gimnastikos akademija“ sudarė bendradarbiavimo sutartį, todėl nustačius ieškovės padarytus pažeidimus, kurie nebuvo įvertinti kaip šiurkštūs darbo drausmės pažeidimai, tačiau pažeidė darbo drausmę, teisės aktų nustatytus imperatyvius įpareigojimus, sudarė pagrindą taikyti darbuotojai drausminę atsakomybę bei skirti drausminę nuobaudą DK 136 straipsnio 3 dalies 1 punkto pagrindu. Pabrėžė, kad skundžiamo sprendimo 1.2.1 punktu buvo konstatuota, jog ieškovė, būdama atsakinga už Progimnazijos veiklą, neužtikrino, jog Progimnazijoje gaunama parama į sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) AB SEB banke būtų tvarkoma ir naudojama pagal atskirą Progimnazijos direktoriaus patvirtintą išlaidų sąmatą ir gautos 2 proc. gyventojų pajamų mokesčio lėšos būtų pervedamos į biudžetinės įstaigos „Biudžetinių įstaigų buhalterinė apskaita“ (toliau – BĮBA) specialiąją banko sąskaitą, tokiais ieškovės veiksmais Progimnazijos finansiniai ištekliai buvo tvarkomi neteisėtai, nes ieškovė nepaisė Biudžetinių įstaigų vardu gautos paramos skirstymo taisyklių, patvirtintų Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2013-05-08 sprendimu Nr. 1-1174, (toliau – Paramos skirstymo taisyklės) 49.2 punkto reikalavimų. Nurodė, kad 2015 m. ieškovė be teisinio pagrindo iš Labdaros ir paramos fondo sąskaitos į savo asmeninę sąskaitą pervedė 103 Eur, o 2016 metų I pusmetį – 460 Eur sumą, 2015–2016 metais iš Progimnazijos lėšų ieškovė įsigijo prekes, kurios nebuvo būtinos Progimnazijos vykdomai veiklai užtikrinti: 2015 metais tokių prekių Progimnazijoje įsigyta už 1 080,43 Eur, o 2016 m. I pusmetį – už 867,03 Eur; taip pat ne visos įsigytos prekes buvo apskaitomos Biudžetinių įstaigų buhalterinėje apskaitoje, dalies daiktų nerasta Progimnazijoje. Teigė, kad nors dėl aukščiau minėtų ieškovės veiksmų jos atžvilgiu pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 183 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos – turto pasisavinimo, Vilniaus miesto savivaldybės taryba turėjo teisę skirti jai drausminę nuobaudą nustatytų darbo drausmės pažeidimų pagrindu pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punktą, nes kitų teisinės atsakomybės rūšių taikymas darbuotojui nėra kliūtis jį patraukti drausminėn atsakomybėn ir už tas pačias veikas, esant drausminės atsakomybės pagrindui. Pabrėžė, kad griežčiausia drausminė nuobauda – atleidimas iš darbo darbuotojai buvo paskirtas įvertinus jos padarytų darbo drausmės pažeidimų pobūdį bei nustatytą kiekį, padarytų pažeidimų reikšmę tiek ugdymo įstaigos veiklai, tiek ir visos švietimo sistemos skaidrumui, atsižvelgus į tai, kad ji netinkamai vykdė teisės aktų reikalavimus, ignoravo įstatymų nuostatas, savo veiksmų argumentuotai nepagrindė, taip pat įvertinus dėl ieškovės veiksmų kilusius neigiamus padarinius Progimnazijai ir jos savininkei Vilniaus miesto savivaldybei. Pažymėjo, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Centralizuoto vidaus audito 2017-01-30 ataskaita buvo tik atlikto Progimnazijos vidaus audito rezultatų apibendrinimas, kurio pagrindu pradėtas darbo drausmės pažeidimo tyrimas ieškovės atžvilgiu, kurio metu visi vidaus audito metu nustatyti galimi pažeidimai buvo nagrinėti atskirai – nustatomas kiekvieno iš jų padarymo laikas bei senaties terminas, pažeidimo padaryta žala bei neigiamos pasekmes, ieškovės kaltė ir atsakomybės ribos. Teigė, kad nustačius, jog ieškovė ne tik padarė net 29 darbo drausmės pažeidimus galiojant 2016-10-31 ieškovei paskirtai drausminei nuobaudai pastabai, tačiau taip pat ir 3 šiurkščius darbo drausmės pažeidimus, kurie sudaro savarankišką pagrindą atleisti ieškovę už užimamų pareigų, drausminė nuobauda ieškovei paskirta pagrįstai. Atsakovė Vilniaus miesto savivaldybė, atstovaujama Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, 2017-07-12 pateikė rašytinius paaiškinimus (el. b. t. IV, b. l. 1–2), kuriuose nurodė, kad dėl skundžiamo sprendimo 1.1.11, 1.1.25, 1.1.29 punktuose nurodytų aplinkybių darbo drausmės pažeidimo nėra, paaiškindama, jog sudarant galutinį ieškovės padarytų darbo drausmės pažeidimų sąrašą ir įrašant juos į Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimo projektą dėl pastarųjų 1.1.11, 1.1.25, 1.1.29 punktų perkėlimo įvyko techninė klaida, nulemta didelės tyrimo apimties bei tirtų pažeidimų skaičiaus.Atsakovė Progimnazija su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą (el. b. t. II, b. l. 170–172), paaiškindama, kad ieškovė Progimnazijos direktorės pareigas ėjo nuo 2002-05-06, 2002-08-23 buvo įsteigtas Labdaros ir paramos fondas. Pažymėjo, kad dėl ieškovės veiklos buvo gauta daug mokinių tėvų ir kitų asmenų skundų dėl netinkamo vadovavimo įstaigai ir daromų įvairaus pobūdžio pažeidimų, todėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Centralizuotas vidaus audito skyrius laikotarpiu nuo 2016-11-23 iki 2017-01-20 atliko Progimnazijos veiklos vertinimą ir nustatė Progimnazijos darbo organizavimo, viešųjų pirkimų vykdymo, sutarčių sudarymo ir kitų sričių teisės aktų pažeidimus, taip pat nustatė, kad Progimnazijoje įsteigtas fondas veikė neteisėtai. Nurodė, kad Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Ekonominių nusikaltimų tyrimo valdybos 1-ajame skyriuje buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 183 straipsnio 2 dalyje (Turto pasisavinimas) numatytos nusikalstamos veikos požymius dėl Progimnazijoje įsteigto fondo lėšų pasisavinimo, Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017-03-16 nutartimi ieškovę nušalino nuo Progimnazijos direktorės pareigų vienam mėnesiui, teismo 2017-04-13 nutartimi ieškovės laikino nušalinimo nuo direktorės pareigų terminas buvo pratęstas iki 2017-05-16, tačiau ieškovė, nepaisydama teismo paskirto nušalinimo nuo pareigų, nušalinimo laikotarpiu ne kartą lankėsi Progimnazijoje, darė darbuotojams psichologinį spaudimą, siuntė jiems laiškus elektroniniu paštu, grasindama teismo procesu, reikalaudama darbuotojus pasiruošti neva audito ataskaitoje nustatytas aplinkybes paneigiančius dokumentus, apgalvoti ką ir kaip kalbėti ikiteisminio tyrimo metu bei teisme, dėl tokio jos elgesio darbuotojai nuolat jautė nerimą, baimę, buvo priversti informaciją apie direktorės daromą jiems poveikį nedelsiant teikti ikiteisminį tyrimą vykdančioms institucijoms. Pabrėžė, kad tyrimo dėl ieškovės darbo drausmės pažeidimo metu buvo nustatyti 29 darbo drausmės pažeidimai, susiję su netinkamu ir teisės aktus pažeidžiančiu Progimnazijos veiklos organizavimu, taip pat neteisėtai Progimnazijoje veikiančio Labdaros ir paramos fondo veiklos nenutraukimu. Mano, kad egzistavo pagrindas atleisti ieškovę iš direktorės pareigų DK 136 straipsnio 3 dalies 1 punkto pagrindu, nes darbuotojai per paskutinius 12 mėnesių buvo paskirta drausminė nuobauda, o Vilniaus miesto savivaldybė pakartotinai nustatė darbuotojos daugybinius darbo drausmės pažeidimus. Pabrėžė, kad skundžiamame sprendime nurodyti 3 ieškovės padaryti šiurkštūs darbo drausmės pažeidimai – ieškovė, būdama atsakinga už Progimnazijos veiklą, neužtikrino, kad Progimnazijoje gaunama parama būtų tvarkoma ir naudojama pagal atskirą Progimnazijos direktoriaus patvirtintą išlaidų sąmatą ir gautos 2 proc. gyventojų pajamų mokesčio lėšos būtų pervedamos į BĮBA specialiąją banko sąskaitą; be teisinio pagrindo iš Labdaros ir paramos fondo sąskaitos į savo asmeninę sąskaitą pervedinėjo pinigų sumas, tam neturėdama jokio pagrindo ir vėliau šių savo veiksmų negalėdama pagrįsti; 2015–2016 metais iš Progimnazijos lėšų darbuotoja įsigijo prekes, kurios nebuvo būtinos Progimnazijos vykdomai veiklai užtikrinti, ne visos įsigytos prekės buvo apskaitomos Biudžetinių įstaigų buhalterinėje apskaitoje, o dalies šių daiktų Progimnazijoje iš viso nebuvo rasta. Pažymėjo, kad ieškovė, eidama direktorės pareigas, privalėjo būti susipažinusi su aktualiais Progimnazijos veiklai teisės aktais, užtikrinti efektyvų, skaidrų, mokinių, tėvų ir visos visuomenės pasitikėjimą stiprinantį šios švietimo ir ugdymo įstaigos darbą, tačiau tokie darbuotojos veiksmai, kurie buvo nustatyti Progimnazijos audito metu ir dėl kurių nuolat buvo gaunami skundai, negali būti laikomi tinkamu švietimo ir ugdymo įstaigos direktoriaus pareigas einančio asmens elgesiu ir tinkamu pavestų funkcijų vykdymu. Mano, kad ieškovė, eidama Progimnazijos direktorės pareigas, veikė savavališkai, neužtikrino racionalaus, ekonomiško ir efektyvaus Progimnazijos lėšų bei turto naudojimo, veiksmingos vidaus kontrolės, nesilaikė Progimnazijos veiklą reglamentuojančių teisės aktų nuostatų, todėl drausminė atsakomybė jai buvo pritaikyta pagrįstai.
Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 8 d. sprendimu ieškovės D. K. ieškinys buvo atmestas. Teismas nurodė, jog pagal Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2011-07-13 sprendimu Nr. 1-149 patvirtintų Progimnazijos nuostatų (toliau – Progimnazijos nuostatai) (el. b. t. II, b. l. 156–165) 6 punktą, Progimnazijos savininkė – Vilniaus miesto savivaldybė, pagal 7 punktą, Progimnazijos savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija – Vilniaus miesto savivaldybės taryba ir būtent jai, pagal 7.2 punktą, suteikta teisė priimti ir atleisti iš darbo Progimnazijos vadovą. Taigi, nagrinėjamu atveju 2017-01-30 parengta Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Centralizuoto vidaus audito skyriaus vidaus audito ataskaita (toliau – Audito ataskaita) (el. b. t. II, b. l. 20–52) nėra darbo drausmės pažeidimų paaiškėjimo darbdavei diena, nes Audito ataskaita buvo Progimnazijoje atliko vidaus audito rezultatų apibendrinimas, sudaręs pagrindą darbdavei pradėti galimo darbo drausmės pažeidimo tyrimą ieškovės atžvilgiu – galimo darbo drausmės pažeidimo tyrimo metu visi vidaus audito metu nustatyti pažeidimai buvo nagrinėti ir vertinti atskirai, taigi, darbo drausmės tyrimas ieškovės atžvilgiu buvo baigtas 2017-03-28, kuomet Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Personalo departamentas parengė tyrimo dėl ieškovės darbo drausmės pažeidimo išvadą Nr. A164-38/17(3.4.53-PD3) (toliau – 2017-03-28 tyrimo išvada) (el. b. t. II, b. l. 83–107), todėl 2017-03-28 apie darbo drausmės pažeidimus tapo žinoma darbdavės atstovei – Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, nuo šios dienos Vilniaus miesto savivaldybės administracijai atsirado pareiga nedelsiant apie tai pranešti Vilniaus miesto savivaldybės tarybai, turinčiai teisę skirti drausminę nuobaudą ieškovei. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, teismas sutinka su atsakove Vilniaus miesto savivaldybe, jog vieno mėnesio drausminės nuobaudos skyrimo terminas nagrinėjamu atveju skaičiuojamas nuo 2017-03-29, kuomet Vilniaus miesto mero 2017-03-29 potvarkiu Nr. 22-92 Vilniaus miesto savivaldybės tarybai buvo pateikta 2017-03-28 tyrimo išvada kartu su parengtu Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimo projektu dėl drausminės nuobaudos skyrimo, taigi, 2017-04-25 skundžiamu sprendimu ieškovei paskyrus drausminę nuobaudą – atleidimą iš darbo vieno mėnesio terminas drausminei nuobaudai skirti, nustatytas DK 241 straipsnio 1 dalyje, praleistas nebuvo.Ginčijamame sprendime teismas nustatė, jog Vilniaus miesto savivaldybei skiriant ieškovei drausminę nuobaudą – pastabą vieno mėnesio terminas drausminei nuobaudai skirti, nustatytas DK 241 straipsnio 1 dalyje, taip pat praleistas nebuvo. Terminas drausminei nuobaudai skirti šiuo atveju taip pat skaičiuojamas nuo tyrimo dėl ieškovės darbo drausmės pažeidimo išvados Nr. A164-151/16(3.4.53-PD3), kuri priimta 2016-10-25, (el. b. t. IV, b. l. 231–234) pateikimo Vilniaus miesto savivaldybės tarybai, taigi, akivaizdu, kad atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės mero 2016-10-31 potvarkiu Nr. 23-211 „Dėl drausminės nuobaudos D. K. skyrimo“ (toliau – 2016-10-31 potvarkis) (el. b. t. II, b. l. 19) skiriant ieškovei pastabą Vilniaus miesto savivaldybė vieno mėnesio termino drausminei nuobaudai skirti taip pat nepažeidė.Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog nagrinėjamu atveju skundžiamame sprendime Vilniaus miesto savivaldybės taryba sprendė, kad ieškovė padarė 29 darbo drausmės pažeidimus bei 3 šiurkščius darbo drausmės pažeidimus, todėl ieškovę atleido iš darbo DK 136 straipsnio 3 dalies 1 ir 2 punktų, DK 235 straipsnio 2 dalies 4 ir 7 punktų pagrindu (el. b. t. I, b. l. 20–25). Kaip jau išdėstyta aukščiau (4 punktas), atsakovė Vilniaus miesto savivaldybė savo rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, jog ieškovė nepadarė skundžiamo sprendimo 1.1.11, 1.1.25, 1.1.29 punktuose nurodytų darbo drausmės pažeidimų, šie darbo drausmės pažeidimų punktai į skundžiamą sprendimą buvo perkelti dėl techninės klaidos (el. b. t. IV, b. l. 1–2), tai teismo posėdžio metu atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės, atstovaujamos Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, atstovė pakartotinai patvirtino, todėl, nesant tarp šalių ginčo dėl skundžiamo sprendimo 1.1.11, 1.1.25, 1.1.29 punktuose nurodytų darbo drausmės pažeidimų, teismas šių skundžiamame sprendime nurodytų darbo drausmės pažeidimų teisėtumo nevertino. Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog darbo sutarčiai pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 1 punktą nutraukti būtina tokių juridinių faktų sudėtis: faktas, kad darbuotojas yra padaręs darbo drausmės pažeidimą; faktas, kad darbo drausmės pažeidimas padarytas po to, kai darbuotojui nors kartą per paskutiniuosius dvylika mėnesių buvo skirta drausminė nuobauda; faktas, kad darbuotojui buvo pranešta apie ankstesnę drausminę nuobaudą (DK 240 straipsnio 3 dalis); faktas, kad pakartotinio darbo drausmės pažeidimo įvykdymo dieną ankstesnė drausminė nuobauda yra galiojanti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-11-13 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-566-706/2015). Vadinasi, nagrinėjant ginčą dėl atleidimo iš darbo pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 1 punktą teismas turi pareigą patikrinti drausmės pažeidimo, kuris buvo atleidimo pagrindas, bei anksčiau nei atleidimas iš darbo ieškovei skirtos nuobaudos, dėl kurios yra ginčas ir kuri yra atleidimo iš darbo pagrindo sudėties elementas, skyrimo teisėtumą ir pagrįstumą. Teismui tikrinant darbuotojui paskirtos drausminės nuobaudos pagrįstumą, darbdaviui tenka pareiga įrodyti darbuotojo neteisėtų veiksmų ar neveikimo ir kaltės buvimą. Darbdavio įrodinėjamos konkrečios aplinkybės turi būti pagrįstos ne formaliais darbuotojo atleidimo darbo trūkumais, o konkrečiu darbo drausmės pažeidimu. Įstatyme neapibrėžti kaltės forma ir laipsnis, kurių pakaktų atsakomybei taikyti, tačiau įstatyme darbuotojo kaltė nesiejama vien su jo tyčiniais veiksmais, dėl to darbuotojo aplaidus neveikimas darbe ar nerūpestingai atliekamos darbo funkcijos taip pat reiškia jo kaltę. Neteisėtu darbuotojo elgesiu pripažįstamas toks asmens elgesys, kuris neatitinka norminių teisės aktų nustatytų taisyklių, taip pat darbo tvarkos taisyklių, pareiginės instrukcijos. Neteisėtai veikai paprastai būdinga tai, kad ja ne tik pažeidžiamas norminis teisės aktas, bet ir nukentėjusiojo (šiuo atveju – darbdavio) subjektyvioji teisė, pakenkiama jo tam tikram interesui. Tokia teismo išvada atitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-05-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-285/2013, 2011-01-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-9/2011, 2011-12-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-563/2011, 2013-05-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-285/2013).Teismas nustatė, kad ieškovė iš darbo atleista nuo 2017-04-27, skundžiamame sprendime vienas iš atleidimo pagrindų nurodytas DK 136 straipsnio 3 dalies 1 punktas (el. b. t. I, b. l. 20–25), iki atleidimo iš darbo per paskutinius 12 mėnesių ieškovei buvo skirta drausminė nuobauda – 2016-10-31 potvarkiu jai buvo skirta pastaba už tai, kad ji, nesuderinusi su Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Švietimo, kultūros ir sporto departamento Švietimo skyriumi 2016-07-04 Progimnazijos vardu su viešąją įstaiga „D. K. meninės gimnazijos akademija“ sudarė bendradarbiavimo sutartį (el. b. t. II, b. l. 19). Bylos medžiaga patvirtina, kad gavus 2016-06-03, 2016-06-10, 2016-08-31 mokytojos R. I. ir mokyklos profesinės sąjungos prašymus ir skundus dėl ieškovės netinkamo vadovavimo Progimnazijai Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Švietimo, kultūros ir sporto departamento Švietimo skyriaus vedėjo 2016-09-07 įsakymu Nr. A15-1552/16(2.1.4-KS1) sudaryta komisija atliko ieškovės veiklos tyrimą (el. b. t. IV, b. l. 89–91, 122–126), kurio metu 2016-09-29 priimtoje pažymoje nustatė, jog 2016-07-04 ieškovė sudarė Progimnazijos bendradarbiavimo sutartį su viešąja įstaiga „D. K. gimnastikos akademija“ nesuderinusi su Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Švietimo, kultūros ir sporto departamento Švietimo skyriumi bei kitus ieškovės veiklos pažeidimus, todėl buvo pasiūlyta ieškovės atžvilgiu pradėti galimo darbo drausmės pažeidimo tyrimą bei pavesti Vilniaus miesto savivaldybės Centralizuotam vidaus audito skyriui atlikti Progimnazijos veiklos auditą; 2016-10-20 ieškovei buvo įteiktas 2016-10-19 pranešimas apie darbo drausmės pažeidimą (el. b. t. IV, b. l. 120–121), kuriuo ji buvo įpareigota iki 2016-10-24 paaiškinti, kodėl neužtikrino, jog 2016-07-04 bendradarbiavimo sutartis su viešąja įstaiga „D. K. gimnastikos akademija“ būtų suderinta su Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Švietimo, kultūros ir sporto departamento Švietimo skyriumi bei dėl kitų veiklos tyrimo metu nustatytų pažeidimų; ieškovė 2016-10-21 pateikė paaiškinimą (el. b. t. IV, b. l. 93–94), kuriame nurodė, jog 2016-07-04 sudarytą bendradarbiavimo sutartį su viešąja įstaiga „D. K. gimnastikos akademija“ planavo suderinti su Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Švietimo, kultūros ir sporto departamento Švietimo skyriumi kartu su kitomis sutartimis rugsėjo mėnesį; Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Personalo departamentas 2016-10-25 pateikė tyrimo dėl ieškovės darbo drausmės pažeidimo išvadą Nr. A164-151/16(3.4.53-PD3) (el. b. t. IV, b. l. 231–234), kurioje konstatavo, jog ieškovė 2016-07-04 sudarytą bendradarbiavimo sutartį su viešąja įstaiga „D. K. gimnastikos akademija“ įformino netinkamai, nes Progimnazijos vardu pasirašomos sutarties nesuderino su Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Švietimo, kultūros ir sporto departamento Švietimo skyriumi, todėl siūlė ieškovei skirti pastabą; 2016-10-31 potvarkiu ieškovei buvo skirta pastaba už tai, kad ji, nesuderinusi su Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Švietimo, kultūros ir sporto departamento Švietimo skyriumi 2016-07-04 su viešąją įstaiga „D. K. meninės gimnazijos akademija“ sudarė Progimnazijos bendradarbiavimo sutartį (el. b. t. I, b. l. 19), 2016-11-08 ieškovė pasirašytinai supažindinta su 2016-10-31 potvarkiu (el. b. t. IV, b. l. 235).Teismas sprendime pabrėžė, kad darbuotojas turi pareigą dirbti dorai ir sąžiningai, laikytis nustatytos darbo drausmės, laiku ir tiksliai vykdyti teisėtus darbdavės ir administracijos nurodymus, vadinasi, privalo pavestas pareigas vykdyti nepažeidžiant pareiginių nuostatų reikalavimų bei kitų darbuotojo veiklą reglamentuojančių vidaus teisės aktų. Nagrinėjamu atveju teismas atkreipia dėmesį į tai, kad ieškovė dar 2002-05-29, kuomet susipažino ir pasirašė Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Švietimo skyriaus vedėjo 2002-05-24 įsakymu Nr. 285 patvirtintą Progimnazijos direktoriaus pareigybės aprašymą (toliau – Pareigybės aprašymas), įsipareigojo vykdyti Lietuvos Respublikos įstatymus, Vyriausybės nutarimus, Švietimo ir mokslo ministerijos įsakymus, Vilniaus savivaldybės tarybos ir valdybos sprendimus, Švietimo skyriaus įsakymus, kitų norminio pobūdžio dokumentų reikalavimus (24 punktas). Pagal Progimnazijos nuostatų 25.13 punktą, Progimnazijos direktorė teisės aktų nustatyta tvarka valdo, naudoja Progimnazijos turtą, lėšas ir jais disponuoja, rūpinasi intelektiniais, materialiais, finansiniais, informaciniais ištekliais, užtikrina jų optimalų valdymą ir naudojimą; pagal Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2010-02-24 sprendimo Nr. 1-1412 „Dėl sporto salių ir kitų patalpų nuomos“ 2¹ punktą, Vilniaus miesto savivaldybės taryba įpareigojo Vilniaus miesto savivaldybės ugdymo įstaigų vadovus derinti sudaromas sutartis su Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Švietimo, kultūros ir sporto departamento Švietimo skyriaus Švietimo organizavimo poskyriu ir pasirašius sutartį pateikti jos kopiją; pagal Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2005-07-20 sprendimu Nr. 1-890 patvirtintų Asmenų, dirbančių Vilniaus miesto savivaldybėje, elgesio taisyklių ginčo metu galiojusios redakcijos 7.2. punktą, dirbantis savivaldybėje asmuo atlikdamas savo tarnybines pareigas privalo vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucija, tarptautinėmis sutartimis, įstatymais, Vyriausybės nutarimais, Vilniaus miesto savivaldybės institucijų sprendimais, mero potvarkiais, Savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymais, tiesioginio vadovo pavedimais, užduotimis bei įpareigojimais, jei jie neprieštarauja įstatymams; pagal 7.3 punktą, asmuo, dirbantis savivaldybėje, privalo nenaudoti einamų pareigų prieš Savivaldybės viešuosius interesus įdarbinant asmenį, skiriant jį į tam tikras pareigas ar taikant skatinimo priemones, suteikiant jam bet kokią naudą arba sudarant su juo sandorius. Įvertinus aukščiau paminėtų aktų nuostatas, akivaizdu, kad Vilniaus miesto savivaldybei, kuri siekia didinti savo autoritetą visuomenėje, formuoti teigiamą vietos valdžios įvaizdį, užkirsti kelią korupcijos atsiradimui ir plitimui, yra itin svarbu, kad visos Vilniaus miesto savivaldybės ugdymo įstaigų, valdančių pastatus patikėjimo teise, sudaromos sutartys būtų suderintos su Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Švietimo, kultūros ir sporto departamento Švietimo skyriaus Švietimo organizavimo poskyriu – tik tuomet, kai Vilniaus miesto savivaldybės ugdymo įstaigų vadovai vadovaujasi šia Vilniaus miesto savivaldybės nustatyta tvarka, ji turi realią galimybę vykdyti korupcijos atsiradimo ir plitimo prevenciją.Nagrinėjamu atveju teismas atkreipė dėmesį į tai, kad pati ieškovė, pateikdama 2016-10-21 paaiškinimą, nurodė, jog 2016-07-04 bendradarbiavimo sutartį su viešąja įstaiga „D. K. gimnastikos akademija“ planavo suderinti su Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Švietimo, kultūros ir sporto departamento Švietimo skyriumi kartu su kitomis sutartimis rugsėjo mėnesį (el. b. t. IV, b. l. 93–94), vadinasi, ieškovė žinojo, kad pasirašomas sutartis Progimnazijos vardu ji privalo suderinti su Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Švietimo, kultūros ir sporto departamento Švietimo skyriaus Švietimo organizavimo poskyriu, tačiau to iki aukščiau minėtos sutarties pasirašymo ji nedarė, sutartį ketino derinti tik jai įsigaliojus. Teismas pabrėžė, kad pagal Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2010-02-24 sprendimo Nr. 1-1412 „Dėl sporto salių ir kitų patalpų nuomos“ 2¹ punktą, ieškovė privalėjo suderinti šią sutartį ne iki jos įsigaliojimo 2016-09-01, ne 2016 m. rugsėjo mėnesį, kaip kad ieškovė nurodė savo 2016-10-21 paaiškinime, o iki šios sutarties pasirašymo momento, t. y. iki 2016-07-04, tačiau to nepadarė – aukščiau minėta sutartis su Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Švietimo, kultūros ir sporto departamento Švietimo skyriaus Švietimo organizavimo poskyriu buvo nesuderinta nei iki 2016-07-04, nei vėliau, 2016 m. rugsėjo mėnesį, taigi, savo neveikimu ieškovė jai nustatytas pareigas vykdė aplaidžiai, nesilaikydama jai darbdavės nustatytos tvarkos. Kartu pastebėtina ir tai, kad teismo posėdžio metu ieškovės atstovė nurodė, jog darbo drausmės pažeidimo, už kurį ieškovei buvo skirta drausminė nuobauda pastaba, ieškovė neginčija, vadinasi, padarytą pažeidimą pati pripažįsta, teigė, jog ieškovė ginčija tik terminą šiai drausminei nuobaudai (pastabai) skirti, tačiau teismas jau aukščiau konstatavo, kad ieškovei paskyrus drausminę nuobaudą – pastabą vieno mėnesio terminas drausminei nuobaudai skirti, nustatytas DK 241 straipsnio 1 dalyje, praleistas nebuvo.Įvertinęs visa tai, kas išdėstyta aukščiau, teismas konstatavo, kad ieškovė, pasirašydama nesuderintą su Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Švietimo, kultūros ir sporto departamento Švietimo skyriumi 2016-07-04 bendradarbiavimo sutartį su viešąja įstaiga „D. K. gimnastikos akademija“ pažeidė DK 228 straipsnio reikalavimus – nesilaikė pareigos paklusti teisėtiems darbdavės nurodymams, tokiu savo neveikimu ji pažeidė Pareigybės aprašymo 24 punktą, Progimnazijos nuostatų 25.13 punktą, Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2010-02-24 sprendimo Nr. 1-1412 „Dėl sporto salių ir kitų patalpų nuomos“ 2¹ punktą, Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2005-07-20 sprendimu Nr. 1-890 patvirtintų Asmenų, dirbančių Vilniaus miesto savivaldybėje, elgesio taisyklių (ginčo metu galiojusios redakcijos) 7.2 ir 7.3 punktus ir tokiu būdu padarė darbo drausmės pažeidimą, kas lėmė tai, jog Vilniaus miesto savivaldybė neturėjo realios galimybės patikrinti, ar Progimnazijos vardu sudaroma sutartis nesukuria sąlygų korupcijos atsiradimui ir plitimui, nėra sudaroma siekiant naudos kitam asmeniui, o ne Progimnazijai, taigi, jai 2016-10-31 potvarkiu pagrįstai buvo paskirta drausminė nuobauda – pastaba. Teismas padarė išvadą, kad atsakovė Vilniaus miesto savivaldybė laikėsi drausminės nuobaudos skyrimo procedūrinės tvarkos (tinkamai pareikalavo ieškovės pasiaiškinti), 2016-10-31 skirdama ieškovei drausminę nuobaudą pastabą laikėsi DK 238 straipsnyje įtvirtintų reikalavimų, paskirta drausminė nuobauda pastaba atitinka darbo drausmės pažeidimo sunkumą, yra teisėta bei pagrįsta, todėl darbdavei 2017 m. balandžio mėnesį sprendžiant klausimą dėl kitos drausminės nuobaudos ieškovei skyrimo už jos darbinės veiklos pažeidimus, nustatytus Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atlikto tyrimo metu, 2016-10-31 potvarkiu ieškovei skirta drausminė nuobauda pastaba buvo galiojanti.Kaip jau teismas konstatavo aukščiau, skundžiamu sprendimu ieškovei paskirta drausminė nuobauda – atleidimas iš darbo DK 136 straipsnio 3 dalies 1 ir 2 punktų, DK 235 straipsnio 2 dalies 4 ir 7 punktų pagrindu, dėl to, kad ji padarė 29 darbo drausmės pažeidimus bei 3 šiurkščius darbo drausmės pažeidimus (el. b. t. I, b. l. 20–25), atsakovė Vilniaus miesto savivaldybė patvirtino, jog ieškovė nepadarė skundžiamo sprendimo 1.1.11, 1.1.25, 1.1.29 punktuose nurodytų darbo drausmės pažeidimų, šie darbo drausmės pažeidimų punktai į skundžiamą sprendimą buvo perkelti dėl techninės klaidos (el. b. t. IV, b. l. 1–2), todėl teismas šių skundžiamame sprendime nurodytų darbo drausmės pažeidimų teisėtumo nevertina. Teismas nustatė, kad skundžiamame sprendime Vilniaus miesto savivaldybės taryba sprendė, jog ieškovė padarė šiuos šiurkščius darbo drausmės pažeidimus: 1) neužtikrino, kad Progimnazijoje gaunama parama į sąskaitą (duomenys neskelbtini) AB SEB banke būtų tvarkoma ir naudojama pagal atskirą Progimnazijos direktoriaus patvirtintą išlaidų sąmatą ir gautos 2 procentų gyventojų pajamų mokesčio lėšos būtų pervedamos į BĮBA specialią banko sąskaitą; 2) 2015 metais be teisinio pagrindo iš Labdaros ir paramos fondo sąskaitos į savo asmeninę sąskaitą pervedė 103 Eur, o 2016 metų I pusmetį – 460 Eur; 3) 2015–2016 metais iš Progimnazijos lėšų įsigijo prekes, kurios nebuvo būtinos Progimnazijos vykdomai veiklai užtikrinti: 2015 metais tokių prekių Progimnazijoje įsigyta už 1 080,43 Eur, o 2016 metų I pusmetį – už 867,03 Eur, be to, ne visos įsigytos prekės buvo apskaitomos BĮBA, dalies jų nerasta Progimnazijoje; šiuos visus šiurkščius darbo drausmės pažeidimus darbdavė kvalifikavo kaip atitinkančius DK 235 straipsnio 2 dalies 4 ir 7 punktuose įtvirtintus šiurkščius darbo drausmės pažeidimus.Iš skundžiame sprendime nurodytų šiurkščių darbo drausmės pažeidimų turinio matyti, kad tarp šalių kilo ginčas dėl Progimnazijos piniginių lėšų tinkamos apskaitos bei panaudojimo pagrįstumo ir teisėtumo. Pažymėtina, kad ieškovės, kaip Progimnazijos direktorės, atsakomybė, teisės ir pareigos susijusios su Progimnazijos materialinius ištekliais, nustatytos jos darbo sutartyje, Pareigybės aprašyme bei kituose vidaus teisės aktuose.Teismas nurodė, jog Progimnazijos veiklą reglamentuojančių aktų nuostatų analizė patvirtina, kad ieškovė, būdama Progimnazijos vadovė, turėjo teisę disponuoti Progimnazijos lėšomis, tačiau naudodamasi šia savo teise ji privalėjo laikytis įstatymų, kitų teisės aktų reikalavimų, jos pareiga buvo užtikrinti Progimnazijos lėšų optimalų valdymą ir naudojimą, t. y. turimas lėšas naudoti teisingai, tikslingai, racionaliai ir taupiai.Pagal ginčo metu galiojusių Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2013-05-08 sprendimu Nr. 1-1174 patvirtintų Biudžetinių įstaigų vardu gautos paramos skirstymo taisyklių 4.4. punktą, biudžetinės įstaigos paramos dalykas yra paramos teikėjo piniginės lėšos (tame tarpe ir iki 2 procentų gyventojų pajamų mokesčio lėšos); bet koks turtas, įskaitant pagamintas ir įsigytas prekes; suteiktos paslaugos; pagal 43 punktą, gautos paramos apskaita tvarkoma vadovaujantis Lietuvos Respublikos labdaros ir paramos įstatymu, Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymu, Lietuvos Respublikos viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatymu ir naudojama pagal atskirą Asignavimų valdytojų (kai paramą skirsto Savivaldybės taryba) ar Biudžetinės įstaigos (kai paramą skirsto Biudžetinė įstaiga) vadovo patvirtintą išlaidų sąmatą; pagal 47 punktą, biudžetinės įstaigos vardu gauta parama piniginėmis lėšomis apskaitoma atskiroje tam tikslui Biudžetinės įstaigos vardu atidarytoje banko sąskaitoje; pagal 49.2 punktą, įsgaliojusį nuo 2016-02-13, jeigu buhalterinė apskaita tvarkoma centralizuotai, tai Biudžetinės įstaigos vardu gautos iki 2 procentų gyventojų pajamų mokesčio lėšos kaupiamos atskiroje tam tikslui Biudžetinės įstaigos vardu atidarytoje banko sąskaitoje ir ne vėliau kaip per 3 darbo dienas Biudžetinė įstaiga privalo šias lėšas pervesti į centralizuotą buhalterinę apskaitą tvarkančios įstaigos specialiąją banko sąskaitą. Kitos Biudžetinės įstaigos paramos lėšos paramos davėjų tiesiogiai pervedamos ir apskaitomos centralizuotą buhalterinę apskaitą tvarkančios įstaigos specialiojoje banko sąskaitoje.Iš Audito ataskaitos (el. b. t. II, b. l. 30) nustatyta, kad 2015 m. iš Labdaros ir paramos fondo banko sąskaitos į Progimnazijos banko sąskaitą (duomenys neskelbtini) buvo pervesta 10 205 Eur parama Progimnazijai, į šią Progimnazijos banko sąskaitą taip pat buvo gautos įplaukos pagal sudarytas nuomos sutartis. Taigi, akivaizdu, kad Progimnazijos banko sąskaitoje (duomenys neskelbtini) buvo gaunamos ne tik paramos Progimnazijai lėšos, bet ir kitos Progimnazijos lėšos, tuo tarpu atskiros sąskaitos, skirtos Progimnazijos vardu gautai paramai piniginėmis lėšomis apskaityti, Progimnazija neturėjo. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad ieškovė buvo atsakinga už Progimnazijos ūkinę–finansinę veiklą, ji turėjo pareigą rūpintis mokyklos materialiniais ištekliais, užtikrinti Progimnazijos nustatytų tikslo ir uždavinių įgyvendinimą, gerus Progimnazijos veiklos rezultatus, sąlygų mokiniams gerinimą. Progimnazija turėjo teisę gauti piniginių lėšų iš paramos, tačiau, nepaisant to, jog dar 2002 metais, kuomet teisės aktuose nebuvo įtvirtintas reikalavimas biudžetinėms įstaigoms gaunamą paramą apskaityti atskiroje banko sąskaitoje (toks reikalavimas atsirado patvirtinus Paramos skirstymo taisykles) Progimnazijos mokinių tėvai išreiškė norą finansiškai prisidėti prie Progimnazijos materialinių išteklių skirdami paramą, ieškovė jokių aktyvių veiksmų nesiėmė, mokinių tėvams Progimnazijos banko sąskaitos paramai pervesti nenurodė. Dar daugiau, bylos medžiaga patvirtina, kad net ir patvirtinus Paramos skirstymo taisykles, nustatančias ieškovės pareigą Progimnazijos vardu gautą paramą piniginėmis lėšomis apskaityti atskiroje tam tikslui Progimnazijos vardu atidarytoje banko sąskaitoje, šias lėšas naudoti pagal patvirtintą išlaidų sąmatą, 2016-01-20 papildžius Paramos skirstymo taisykles (49.2 punktas), nustatančias ieškovės pareigą Progimnazijos vardu gautas iki 2 procentų gyventojų pajamų mokesčio lėšos kaupti atskiroje tam tikslui Progimnazijos vardu atidarytoje banko sąskaitoje ir ne vėliau kaip per 3 darbo dienas pervesti šias lėšas pervesti į BĮBA specialiąją banko sąskaitą, ieškovė, vėlgi, jokių aktyvių veiksmų nesiėmė – atskiros Progimnazijos banko sąskaitos Progimnazijos gaunamai paramai administruoti ji neatidarė, priešingai, kaip pati teismo posėdžio metu patvirtino, Progimnazijos mokinių tėvams ir toliau būdavo nurodoma Labdaros ir paramos fondo, o ne Progimnazijos, banko sąskaita paramai pervesti. Taigi, iš nustatytų aplinkybių, teismas padarė išvadą, kad ieškovė nesiimdama aktyvių veiksmų Progimnazijos materialiniams ištekliams padidinti įstatymų nustatyta tvarka, nors tokią galimybę akivaizdžiai turėjo, savo pareigą rūpintis Progimnazijos materialiniais ištekliais vykdė itin aplaidžiai, iki pat darbo santykių pabaigos imperatyvių reikalavimų Progimnazijos vardu gautą paramą piniginėmis lėšomis apskaityti atskiroje tam tikslui Progimnazijos vardu atidarytoje banko sąskaitoje nepaisė, toks pasyvus ieškovės elgesys lėmė tęstinį, ne vienerius metus trukusį darbo drausmės pažeidimą. Pabrėžtina ir tai, kad, nepaisant to, jog ieškovė nesudarė sąlygų Progimnazijos mokinių tėvams skirti Progimnazijai paramą tiesiogiai Progimnazijai, tokia parama buvo gaunama į Labdaros ir paramos fondo sąskaitą ir tuomet sukauptos paramos lėšos buvo pervedamos į Progimnazijos sąskaitą, todėl iš Labdaros ir paramos fondo gauta parama turėjo būti ne tik apskaitoma atskiroje Progimnazijos banko sąskaitoje, bet ir naudojama pagal atskirą išlaidų sąmatą, kurią ji, būdama Progimnazijos direktore, privalėjo patvirtinti, tačiau to nedarė, todėl tokiu savo pasyviu elgesiu darė tęstinį darbo drausmės pažeidimą. Teismas nurodė, jog audito ataskaita (el. b. t. II, b. l. 20–21) patvirtina ir tai, kad iš Labdaros ir paramos fondo banko sąskaitos į ieškovės asmeninę sąskaitą buvo pervesti 2015 m. 103 Eur, o 2016 metų I pusmetį 460 Eur, tyrimo dėl ieškovės darbo drausmės pažeidimo metu šios vidaus audito metu nustatytos aplinkybės patvirtintos ir pripažintos ieškovės darbo drausmės pažeidimu (el. b. t. II, b. l. 88–90). Teismo posėdžio metu ieškovė neginčijo, kad šias sumas gavo, tačiau negalėjo paaiškinti, už ką šie pinigai jai buvo pervesti, nurodė mananti, jog galimai tai buvo jai grąžinami pinigai, nes ji iš savo pinigų mokyklai pirkdavo prekes, tuo tarpu ieškovės atstovė teismo posėdžio metu patvirtino, kad žino, už ką konkrečiai ieškovei buvo pervestos lėšos iš Labdaros ir paramos fondo, kadangi nurodė, jog įrodymus dėl šių sumų pateikė ikiteisminio tyrimo institucijai. Šiuos ieškovės ir jos atstovės parodymus teismas vertino kaip prieštaringus, sudarančius pagrindą jų parodymus vertinti kritiškai. Atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės, atstovaujamos Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, atstovė teismo posėdžio metu parodė, kad duomenų, jog ieškovė būtų skyrusi savo pinigų Progimnazijai, nėra, tokių įrodymų į bylą ieškovė taip pat nepateikė. Teismo vertinimu, akivaizdu, kad Vilniaus miesto savivaldybei atlikus vidaus auditą ir nustačius, jog iš Progimnazijos įsteigto Labdaros ir paramos fondo, kurio tikslas teikti paramą Progimnazijai, Progimnazijos mokinių tėvų Progimnazijai skiriamos lėšos buvo pervestos ne į Progimnazijos sąskaitą, o į asmeninę ieškovės sąskaitą, ir ieškovei nepateikus įrodymų, patvirtinančių teisinį šių pinigų pervedimo pagrindą, prarado pasitikėjimą ieškove. Tokią teismo išvadą patvirtina ir tai, kad, kaip parodė atsakovės Progimnazijos atstovė, prie Labdaros ir paramos fondo sąskaitų prisijungimą turėjo tik ieškovė, tai nurodyta ir teismo 2017-03-16, 2017-04-13 nutartyse (el. b. t. I, b. l. 37–41), ieškovė priešingų duomenų teismui nepateikė. Įvertinęs visa tai, kas išdėstyta aukščiau, teismas padarė išvadą, kad pagrindo iš Labdaros ir paramos fondo banko sąskaitos į ieškovės asmeninę sąskaitą pervesti 103 Eur 2015 m., o 2016 metų I pusmetį 460 Eur nebuvo, todėl yra pagrindas pripažinti, jog ieškovė, kaip Progimnazijos vadovė, pažeidė savo pareigą atskirti viešuosius ir privačius interesus, pagrįstai lėmusius Vilniaus miesto savivaldybės pasitikėjimo ja praradimą, Ieškovė savo pareigos rūpintis Progimnazijos materialiniais ištekliais nevykdė. Vidaus audito metu taip pat buvo nustatyta, jog 2015–2016 metais iš Progimnazijos lėšų buvo įsigytos prekės, kurios nebuvo būtinos Progimnazijos vykdomai veiklai užtikrinti: 2015 metais tokių prekių Progimnazijoje įsigyta už 1 080,43 Eur, o 2016 metų I pusmetį – už 867,03 Eur, be to, ne visos įsigytos prekės buvo apskaitomos BĮBA, dalies jų nerasta Progimnazijoje (el. b. t. II, b. l. 32–33), tyrimo dėl ieškovės darbo drausmės pažeidimo metu šios vidaus audito metu nustatytos aplinkybės patvirtintos ir pripažintos ieškovės darbo drausmės pažeidimu (el. b. t. II, b. l. 90–91). Teismo posėdžio metu ieškovė teigė, jog visos pirktos prekės Progimnazijai buvo būtinos.Pirmosios instancijos teismas nevertino tų pirkinių, kurie buvo įsigyti iki 2015-04-25 pirkimo, nes drausminė nuobauda gali būti skiriama ne vėliau kaip per dvejus metus nuo pažeidimo padarymo dienos. Vertindamas kitų pirkinių, nurodytų ataskaitoje, tikslingumą ir būtinumą, teismas atkreipė dėmesį į tai, kad ieškovė turėjo pareigą Progimnazijos lėšomis disponuoti racionaliai ir taupiai. Ieškovė teismo posėdžio metu patvirtino, jog Progimnazijoje buvo veikianti valgykla, todėl teismas daro išvadą, kad maisto produktai, priemonės maistui gaminti, vaišės svečiams vaišinti turint Progimnazijoje veikiančią valgyklą nėra racionalus ir taupus Progimnazijos piniginių lėšų panaudojimas. Be to, nors ieškovė teismo posėdžio metu teigė, jog ataskaitoje nurodytų lašišos gaminių ir prekių iš uždarosios akcinės bendrovės „Žalia smilga“ nepirko, tačiau Audito ataskaita patvirtina, jog pinigai už šiuos gaminius ir prekes buvo sumokėti, taigi, ieškovės teiginiai neatitinka tikrovės. Ieškovė, iš Progimnazijos sąskaitos pirkdama dovanas darbuotojams, taip pat pažeidė jai keliamą pareigą Progimnazijos lėšomis disponuoti racionaliai ir taupiai, juo labiau, kaip kad teismo posėdžio metu patvirtino atsakovės Progimnazijos atstovė, darbuotojų gimtadieniams dovanos buvo perkamos iš mokytojų asmeninių pinigų, kas, teismo vertinimu, atitinka visose įstaigose paplitusią praktiką, todėl teismas darė išvadą, kad už Progimnazijos lėšas pirkdama dovanas ieškovė sąmoningai siekė sumažinti savo asmenines išlaidas, taigi, Progimnazijos sąskaita turėjo asmeninės naudos. Ieškovės nesąžiningumą Progimnazijos atžvilgiu patvirtina ir tai, jog pasibaigus darbo santykiams jai daiktai iš jos buvusio darbo kabineto buvo perduodami Progimnazijos nedarbo metu pro langą – teismas sutinka su atsakovės Progimnazijos atstove, jog jei tai būtų buvę ieškovės asmeniniai daiktai, įsigyti teisėtai, ji juos būtų atėjusi pasiimti darbo valandomis. Taigi, atsižvelgęs į visa tai, kas išdėstyta aukščiau, teismas daro išvadą, jog nepriklausomai nuo aukščiau nurodytų prekių Progimnazijoje radimo ir/ar tinkamo apskaitymo, ieškovė, pirkdama dovanas iš Progimnazijos sąskaitos, maisto produktus, priemones maistui gaminti, vaišes svečiams vaišinti turint Progimnazijoje veikiančią valgyklą, vadovavosi asmeniniais, o ne Progimnazijos interesais, Progimnazijos pinigines lėšas panaudojo neracionaliai ir taupiai, jos nebuvo būtinos Progimnazijos vykdomai veiklai užtikrinti. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė pripažino, jog ieškovė padarė šiuos skundžiamame sprendime Vilniaus miesto savivaldybės konstatuotus darbo drausmės pažeidimus: Progimnazijos vardu 2014 metais sudarė 8 sutartis ir 2015 metais 5 sutartis, kurių nesuderino su Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Švietimo, kultūros ir sporto departamentu (1.1.6 punktas), neužtikrino 2014 m. birželio 2 d. Mokinių maitinimo organizavimo sutarties 3 punkte nustatyto reikalavimo, kad sutartis gali būti pratęsiama ne ilgesniam kaip bendram trejų metų laikotarpiui (t. y. iki 2017 m. birželio 2 d.) laikymosi ir 2015-09-01 Mokinių maitinimo organizavimo sutarties 3 punkte suderino, kad sutartis galios iki 2017-07-10 (1.1.20 punktas), nepatvirtino Progimnazijos struktūros (1.1.21 punktas), neužtikrino, kad Progimnazijos direktoriaus 2014-09-11 įsakymu Nr. V-212 patvirtinti 2014–2015 m. m. ir 2015-09-07 įsakymu Nr. V-106 patvirtinti 2015–2016 m. m. pedagoginių darbuotojų etatų sąrašai atitiktų Progimnazijos valdymo struktūrą bei neužtikrino, kad Progimnazijos etatų, apmokamų iš aplinkos lėšų, 2015 ir 2016 m. sąrašai, patvirtinti Progimnazijos direktoriaus 2015-02-25 įsakymu Nr. V-75 ir 2016-03-10 įsakymu Nr. V-104, atitiktų Progimnazijos valdymo struktūrą (1.1.23 punktas), nuo 2015-01-20 iki 2016-11-28 nepatvirtino Progimnazijos finansų kontrolės taisyklių (1.1.28 punktas), tačiau juos laiko formaliais pažeidimais, o ne darbo drausmės pažeidimas. Teismas su tokiu ieškovės atstovės ieškovės padarytų ir jos atstovės pripažintų darbo drausmės pažeidimų vertinimu kategoriškai nesutinka – akivaizdu, kad darbdavės nustatyti ir ieškovės atstovės pripažinti ieškovės padaryti darbo drausmės pažeidimai turi besąlygiškai didelę reikšmę užtikrinant efektyvią ir skaidrią Progimnazijos veiklą, Progimnazijos turimų materialių išteklių racionalų ir tikslingą panaudojimą. Akivaizdu, kad toks aukščiau paminėtų darbo drausmės pažeidimų lengvabūdiškas vertinimas (tik kaip formalus pažeidimais, o ne darbo drausmės pažeidimas), vėlgi, patvirtina ieškovės neatsakingą požiūrį į darbą ir itin aplaidų pareigų atlikimą.Teismas, išsamiai įvertinęs visą bylos medžiagą, padarė išvadą, kad ieškovė savo pareigas vykdė itin aplaidžiai, disponuodama Progimnazijos materialiniais ištekliais savavaliavo, savinosi svetimą turtą, nepaisė imperatyvių jai teisės aktų nuostatomis nustatytų pareigų, ne tik nereagavo į jai išsakomas pastabas, daromus darbo drausmės pažeidimus, bet ir nepakankamai griežtai juos vertino, toks jos neatsakingas požiūris į darbą ir aplaidus pareigų atlikimas sąlygojo neracionalų, neekonomišką ir neefektyvų Progimnazijos materialinių išteklių panaudojimą, Progimnazijos mokinių, jų tėvų nepasitikėjimą mokykla, Progimnazijos ir Vilniaus miesto savivaldybės reputacijos pablogėjimą visuomenėje. Teismas sutiko su atsakove Vilniaus miesto savivaldybe, kad nors dėl aukščiau minėtų ieškovės veiksmų jos atžvilgiu pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 183 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos – turto pasisavinimo, Vilniaus miesto savivaldybės taryba turėjo teisę skirti jai drausminę nuobaudą nustatytų darbo drausmės pažeidimų pagrindu, nes kitų teisinės atsakomybės rūšių taikymas darbuotojui nėra kliūtis jį patraukti drausminėn atsakomybėn ir už tas pačias veikas, esant drausminės atsakomybės pagrindui, tam ikiteisminio tyrimo išvados nėra būtinos.Taigi, teismas nustatė, jog egzistavo visos drausminės atsakomybės sąlygos ieškovės drausminei atsakomybei skirti, darbo drausmės pažeidimais ieškovė pažeidė Pareigybės aprašymo 24 punktą (direktorius privalo vykdyti Lietuvos Respublikos įstatymus, Vyriausybės nutarimus, Švietimo ir mokslo ministerijos įsakymus, Vilniaus savivaldybės tarybos ir valdybos sprendimus, Švietimo skyriaus įsakymus, kitų norminio pobūdžio dokumentų reikalavimus), 33 punktą (direktorius privalo rūpintis mokyklos intelektualiniais ir materialiniais ištekliais, sauga darbe), 36 punktą (direktorius yra atsakingas už mokyklos ūkinę–finansinę veiklą, įstaigos biudžeto lėšų teisingą ir tikslingą panaudojimą), Progimnazijos nuostatų 25.13 punktą (direktorius teisės aktų nustatyta tvarka valdo, naudoja Progimnazijos turtą, lėšas ir jais disponuoja; rūpinasi intelektiniais, materialiniais, finansiniais, informaciniais ištekliais, užtikrina jų optimalų valdymą ir naudojimą), 25.19 punktą (direktorius užtikrina racionalų ir taupų lėšų bei turto naudojimą, veiksmingą Progimnazijos vidaus kontrolės sistemos sukūrimą, jos veikimą ir tobulinimą), 26 punktą (direktorius atsako už tai, kad Progimnazijoje būtų laikomasi Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų, už demokratinį Progimnazijos valdymą, bendruomenės narių informavimą, tinkamą funkcijų vykdymą, nustatytų tikslo ir uždavinių įgyvendinimą, Progimnazijos veiklos rezultatus, už gerą ir veiksmingą vaiko minimalios priežiūros priemonių įgyvendinimą), DK 35 straipsnio 1 dalies nuostatas, įpareigojančias darbuotoją laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles, veikti sąžiningai, DK 228 straipsnio nuostatas, įpareigojančias darbuotoją dirbti dorai ir sąžiningai, laikytis darbo drausmės, tausoti darbdavio turtą, todėl ieškovės aukščiau aptarti neteisėti veiksmai sudaro pagrindą jos veiksmus kvalifikuoti kaip šiurkščius darbo drausmės pažeidimus DK 235 straipsnio 2 dalies 4, 7 ir 11 punktų prasme, kas sudaro pagrindą ieškovę iš darbo atleisti DK 136 straipsnio 2 dalies pagrindu. Teismas pažymėjo, jog atsakovei Vilniaus miesto savivaldybei 2017 m. balandžio mėnesį sprendžiant klausimą dėl kitos drausminės nuobaudos ieškovei skyrimo už jos darbinės veiklos pažeidimus, nustatytus Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atlikto vidaus audito metu, 2016-10-31 potvarkiu ieškovei skirta drausminė nuobauda (pastaba) buvo galiojanti, teisėta ir pagrįsta; su 2016-10-31 potvarkiu ji pasirašytinai supažindinta 2016-11-08 (el. b. t. IV, b. l. 235). Teismas taip pat konstatavo, jog ieškovė pažeisdama Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001-05-14 nutarimu Nr. 543 patvirtintų Lietuvos Respublikos ir savivaldybių biudžeto sudarymo ir vykdymo taisyklių 51 punktą, nustatantį ieškovės pareigą Progimnazijos gautas paramos lėšas naudoti pagal atskirą išlaidų sąmatą, ginčo metu galiojusių Paramos skirstymo taisyklių 43 punktą, pagal kurį gautos paramos apskaita tvarkoma vadovaujantis Lietuvos Respublikos labdaros ir paramos įstatymu, Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymu, Lietuvos Respublikos viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatymu ir naudojama pagal atskirą Asignavimų valdytojų (kai paramą skirsto Savivaldybės taryba) ar Biudžetinės įstaigos (kai paramą skirsto Biudžetinė įstaiga) vadovo patvirtintą išlaidų sąmatą, 47 punktą, pagal kurį biudžetinės įstaigos vardu gauta parama piniginėmis lėšomis apskaitoma atskiroje tam tikslui Biudžetinės įstaigos vardu atidarytoje banko sąskaitoje, 49.2 punktą, pagal kurį Progimnazijos vardu gautos iki 2 procentų gyventojų pajamų mokesčio lėšos turėjo būti kaupiamos atskiroje tam tikslui Progimnazijos vardu atidarytoje banko sąskaitoje ir ne vėliau kaip per 3 darbo dienas pervedamos į BĮBA specialiąją banko sąskaitą, darė tęstinį darbo drausmės pažeidimą. Esant šioms nustatytoms aplinkybėms, teismas konstatuoja, kad Vilniaus miesto savivaldybė turėjo teisėtą pagrindą ieškovės darbo sutartį nutraukti pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 1 punktą – vien tai, kad skundžiamame sprendime ankstesnė ieškovei paskirta drausminė nuobauda konkrečiai nenurodyta, nesudaro pagrindo teigti, jog drausminė nuobauda DK 136 straipsnio 3 dalies 1 punkto pagrindu ieškovei skirta nepagrįstai. Teismas nurodė, jog nustatyti šiurkštūs darbo drausmės pažeidimai yra pakankamas ir savarankiškas pagrindas darbdavei ieškovę atleisti tiek DK 136 straipsnio 1 dalies (esant galiojančiai drausminei nuobaudai pastabai), tiek DK 136 straipsnio 2 dalies pagrindu, todėl kitų skundžiamame sprendime nurodytų ieškovės darbo drausmės pažeidimų nevertino, nes jų teisinis vertinimas nekeičia teismo aukščiau padarytų išvadų dėl ieškovės atleidimo iš darbo teisėtumo ir pagrįstumo.
Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentų esmė
Ieškovė apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-08-08 sprendimą ir bylą išspręsti iš esmės, ieškovės ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliantė nesutinka su teismo išvada, jog nebuvo praleistas terminas drausminei nuobaudai skirti. Teismas nepagrįstai nurodė, jog terminas drausminei nuobaudai skirti skaičiuotinas nuo tyrimo dėl ieškovės darbo drausmės pažeidimo išvados Nr.A165-151/16(3.4.53-PD3), kuri priimta 2016-10-25 pateikimo Vilniaus miesto savivladybės tarybai. Ieškovė nurodo, jog teismas nesivadovavo kasacinio teismo praktika. Ieškovės manymu, faktas, jog ieškovė 2016-07-04 sutarties nesuderino su atitinkamu savivaldybės subjektu, komisijai turėjo paaiškėti 2016 m. rugsėjo 9, 12 ar 15 dienomis, kai komisija lankėsi Progimnazijoje ir tikrino dokumentus. Iš komisijos pažymos matyti, jog komisija nurodytus ieškovės veiklos trūkumus vertino kaip pažeidimus, tačiau apie juos sužinojusi nepranešė savivaldybės subjektui, turinčiam teisę skirti drausminę nuobaudą. Komisija pažymą surašė 2016-09-29 ir 2016-09-30 elektroniniu pranešimu pateikė administracijos direktorei, personalo departamentui, t.y. subjektams, kuriems teisė skirti nuobaudą nesuteikta. Iš 2016-09-29 komisijos pažymos matyti, jog joje buvo nurodyta, kad ieškovė 2016-07-04 sutarties nesuderino su atitinkamu savivaldybės subjektu. Analogiška informacija nurodyta ir savivaldybės administracijos personalo departamento 2016-10-19 surašytame pranešime apie darbo drausmės pažeidimą Nr. A164147/16(3.4.53PD3) (el. b. t. IV, b. l.120). Jame pateiktas ir reikalavimas pasiaiškinti dėl padarytų pažeidimų. Todėl galima teigti, jog savivaldybės turima informacija apie padarytą pažeidimą buvo pakankamai aiški, todėl tyrimo atlikti nereikėjo. Todėl nepagrįsta teismo išvada, jog pažeidimo paaiškėjimo diena savivaldybės administracijos Personalo departamento “Tyrimo dėl D. K. darbo drausmės pažeidimo išvados” Nr. A164151/16(3.4.53PD3) diena, t.y. 2016-10-25, nes pagal kasacinio teismo praktiką tokią išvadą teismas galėjo padaryti tik tuomet, jei savivaldybė būtų pagrindusi aplinkybės dėl poreikio atlikti tyrimą egzistavimą. Apeliantė nurodo, jog savivaldybės personalo departamento veiksmai, kuriais jis savo padaliniui pavedė atlikti tyrimą dėl pažeidimo, laikytini neteisėtais, nes tyrimas pavestas atlikti nesant tam poreikio, ir vertinamas kaip siekis nukelti į ateitį drausminės nuobaudos skyrimo termino pradžią. Pirmosios instancijos teismas į minėtas aplinkybes neatsižvelgė.Pirmosios instancijos teismas laikėsi pozicijos, kad terminas drausminei nuobaudai – atleidimui iš darbo skirti dėl visų Tarybos sprendime nurodytų pažeidimų turi būti skaičiuojamas nuo 2017-03-29, kai Savivaldybės tarybai 2017-03-29 mero potvarkiu Nr.22-92 buvo pateikta 2017-03-28 Personalo departamento tyrimo išvada kartu su parengtu Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimo projektu dėl drausminės nuobaudos ieškovei skyrimo. Ieškovė su tokia išvada nesutinka. Auditas buvo pradėtas 2016-11-23 ir dar jo nebaigus buvo kreiptasi dėl ikiteisminio tyrimo. Ieškovė teigia, jog savivaldybei dar iki 2016-12-16 turėjo būti žinomas ir aiškus padarytas pažeidimas ir jį padaręs asmuo, todėl drausminė nuobauda skirta 2017-04-25 praleidus drausminės nuobaudos skyrimo terminą. Vidaus audito ataskaita buvo pateikta 20170130, todėl būtent nuo šios datos ir turėjo būti skaičiuojamas terminas nuobaudai skirti. Šiuo atveju nebuvo reikalingumo atlikti tyrimo. Be to, tyrimas buvo nepagrįstai ilgai atliekamas. Ieškovė nesutinka, jog sprendime aptarti ieškovės neteisėti veiksmai sudaro pagrindą jos veiksmus kvalifikuoti kaip šiurkščius darbo drausmės pažeidimus. Pagal kasacinio teismo praktiką atsakovė turėjo įrodyti, jog už kiekvieną pažeidimo padarymo faktą buvo pagrindas atleisti ieškovę iš darbo ir buvo pagrindas tris nusižengimus kvalifkuoti kaip šiukščius. Nurodo, jog teismas konstatavo ieškovę padarius tokius drausmės pažeidimus, kurių padarymu darbdavys jos nekaltino, pasiaiškinti dėl jų neprašė ir drausminės nuobaudos netaikė. Ieškovė nurodo, jog teismas nepasisakė dėl kito nurodyto pažeidimo, t.y. 2 proc. Paramos lėšų nepervedimo į specialiąją sąskaitą BĮ BĮBA. Nurodo, jog iš VMI po 2016 m. I pusmečio lėšų iš VMI kaip 2 proc, paramos nebuvo gauta, todėl ir pažeidimo ieškovė negalėjo padaryti. Ieškovė pripažįsta, jog pinigai iš Fondo į jos asmeninę sąskaitą buvo pervesti, tačiau, mano, jog teismas nepagrįstai aptariamą pažeidimą pripažino darbo drausmės pažeidimu. Teismas nebuvo aktyvus ir nerinko įrodymų, kad būtų teisingai išspręsta byla. Nurodo, jog į bylą nebuvo pateikti pirminiai buhalterinės apskaitos dokumentai, o tik vidaus audito ataskaita. Ieškovė nurodo, jog už Progimnazijos prekes atsiskaitydavo asmeniškai, o tada tapdavo Progimnazijos kreditore. Todėl pervesdavo pinigus į savo asmeninę sąskaitą. Ieškovė nesutinka su teismo išvada, jog įsigyjant tam tikras prekes ji vadovavosi savo asmeniniais, o ne Porgimnazijos interesais. Byloje nėra duomenų, už kokias lėšas jos buvo pirktos. Be to, teismas turėjo pasisakyti dėl kiekvieno pirkimo atskirai. Prekės buvo perkamos Progimnazijos reikmėms – darbuotojams paskatinti, svečiams pavaišinti. Ieškovė nurodo, jog ji nepripažino, jog padarė pažeidimus, numatytis Vilniaus miesto savivaldybės sprendimo 1.1.6, 1.1.20, 1.1.21, 1.1.23, 1.1.28 punktuose. Minėtuose punktuose nurodyti pažeidimai tik laikytini jos darbo trūkumais, bet negali būti kvalifikuojami kaip darbo drausmės pažeidimai. Be to, nurodo, jog reagavo į išsakytas pastabas ir stengėsi šalinti trūkumus. Atsakovė Vilniaus miesto savivaldybė prašo apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 8 d. sprendimą. Nurodo, jog ieškovė nepagrįstai nurodo, jog teismas netinkamai nustatė, nuo kada turėjo būti skaičiuojamas terminas drausminei nuobaudai taikyti. Apie visas pažeidimo aplinkybes Vilniaus miesto savivaldybės tarybai, kuri ir yra tas asmuo, kuris turi teisę skirti nuobaudą, sužinojo, kai buvo surašytos ir Vilniaus miesto savivaldybės tarybai pateiktos tyrimo dėl ieškovės darbo drausmės pažeidimo išvados, t.y. terminas skaičiuotinas nuo 2016-10-25 iki 2017-03-29. Būtent išvadose buvo nurodyti detalūs kiekvieno iš darbo drausmės pažeidimo tyrimo metu nustatytų darbo drausmės pažeidimų aprašymai bei jų kvalifikavimas, todėl šių išvadų surašymo diena pagrįstai laikoma darbo drasumės pažeidimo paaiškėjimo diena. Pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė termino drausminei nuobaudai taikyti pradžą, todėl apeliacinio skundo argumentai šiuo klausimu atmestini kaip nepagrįsti. Atsakovė nurodo, jog šiurkščiu pažeidimu laikytinas ieškovės neveikimas turint pareigą tinkamai pasirūpinti Progimnazijos gaunamomis paramos lėšomis administravimu. Progimnazijoje nebuvo atidaryta banko sąskaita 2 procentų gyventojų pajamų mokesčio daliai gauti ir parama nebuvo pervedama į biudžetinės įstaigos “Biudžetinių įstaigų buhalterinė apskaita” sąskaitą nustatytu terminu. Todėl drausminė atsakomybė už tokį pažeidimą pritaikyta pagrįstai. Nustatyta, jog gyventojų lėšos, pervestos į labdaros ir paramos fondą, buvo pervedamos į asmeninę ieškovės sąskaitą, kas patvirtina, jog parama atiteko ne ugdymo įstaigai, o direktorei asmeniškai. Todėl teismas pagrįstai konstatavo aiškią ieškovės valią užvaldyti Fondo sąskaitoje esančias lėšas, kurios buvo skirtos Progimnazijai, kas sudaro DK 235 str. 2 d. 7 p. pagrindu pripažinti šiurkštų darbo drausmės pažeidimą. Ieškovė savo argumentų, jog ji tokiais veiksmais grąžino paskolą už Progimnazijai reikalingų prekių pirkimą iš asmeninės sąskaitos, neįrodo ir jokių dokumentų į bylą nepateikia. Atsakovė nurodo, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, jog įstaigos gerovės užtikrinimu negalima laikyti ieškovės veiksmų, kuomet iš Progimnazijos lėšų buvo perkami su įstaigos veikla nesuderinamos prekės (alkoholiniai gėrimai, martini taurės, Himalajų druskos lempai, kavos aparatui, kuri nebuvo prieinamas mokiniams ir pan.). Ieškovė savo argumentų, jog šios prekės buvo perkamos iš jos asmeninės sąskaitos neįrodė. Atsakovė nurodo, jog ieškovė, eidama Progimnazijos direktorės pareigas nuolat sistemingai pažeidinėjo teisės aktų reikalavimus, nesilaikė veiklą reglamentuojančių aktų, atliko visa eilę veiksmų, dėl kurių Progimnazija ne tik patyrė žalą, bet ir sumažėjo jos reputacija mokyklos bendruomenės, mokinių, mokytojų ir visuomenės akyse. Teismas skundžiamame sprendime nustatė konkrečius ieškovės veiksmus, kurie akivaizdžiai pažeidė Progimnazijos veiklą reglamentuojančius aktus, turi nusikalstamos veikos požymių ir yra nesuderinami su įstaigos vadovo užimamomis pareigomis, todėl teismas teisingai konstatavo, jog drausminė atsakomybė ieškovei buvo pritaikyta pagrįstai. Atsakovė V.P.V.P atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą. Nurodo, jog Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2011-07-13 sprendimu Nr.1-149 patvirtintų Progimnazijos nuostatų 26 p. numatyta, jog direktorius atsako už tai, jog būtų laikomasi LR įstatymų ir kitų teisės aktų. Progimnazijoje atlikto audito metu buvo nustatyti turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo pažeidimai. Tokie ieškovės veiksmai, kurie buvo nustatyti Progimnazijos audito metu ir dėl kurių buvo gauti skundai iš mokinių tėvų, negali būti laikomi tinkamu švietimo ir ugdymo įstaigos direktoriaus pareigas einančio asmens elgesiu ir tinkamu pavestų funkcijų vykdymu. Teismas priėmė pagrįstą sprendimą. Nurodo, jog sutinka su Vilniaus miesto savivaldybės pateikta pozicija šioje byloje dėl ginčijamo teismo sprendimo.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, todėl nagrinėtinas apeliacinio skundo teisinis ir faktinis pagrindas.Byloje nustatyta, kad ieškovė Progimnazijos direktorės pareigas pradėjo eiti nuo 2002-05-06 (el. b. t. I, b. l. 16, t. II, b. l. 10–15), 2016-09-29 Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Švietimo, kultūros ir sporto departamento Švietimo skyriaus vedėjo 2016-09-07 įsakymu Nr. A15-1552/16(2.1.4-KS1) sudaryta komisija, atlikusi ieškovės veiklos tyrimą, surašė pažymą Nr. A32-2050/16(2.1.15-KS) „Dėl V.P.V.P direktorės veiklos“ (el. b. t. IV, b. l. 89–91, 122–126); 2016-10-20 ieškovei buvo įteiktas 2016-10-19 pranešimas apie darbo drausmės pažeidimą Nr. A164-147/16(3.4.53-PD3), kuriuo ji buvo įpareigota iki 2016-10-24 pateikti paaiškinimą dėl pranešime nurodytų darbo drausmės pažeidimų (el. b. t. IV, b. l. 120–121); ieškovė 2016-10-21 pateikė paaiškinimą (el. b. t. IV, b. l. 93–94); Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Personalo departamentas 2016-10-25 surašė tyrimo dėl ieškovės darbo drausmės pažeidimo išvadą Nr. A164-151/16(3.4.53-PD3) (el. b. t. IV, b. l. 231–234); Vilniaus miesto savivaldybės mero 2016-10-31 potvarkiu Nr. 23-211 „Dėl drausminės nuobaudos D. K. skyrimo“ ieškovei buvo skirta pastaba už tai, kad ji, nesuderinusi su Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Švietimo, kultūros ir sporto departamento Švietimo skyriumi 2016-07-04 su viešąja įstaiga „D. K. meninės gimnazijos akademija“ sudarė Progimnazijos bendradarbiavimo sutartį (el. b. t. II, b. l. 19); 2017-01-30 parengta Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Centralizuoto vidaus audito skyriaus vidaus audito ataskaita Nr. A89-224/14(3.12.1-AD3) „Biudžetinės įstaigos V.P.V.P veiklos vertinimas“ (el. b. t. II, b. l. 20–52); 2017-03-09 ieškovei įteiktas 2017-02-15 pranešimas apie darbo drausmės pažeidimą Nr. A164-19/17(3.4.53-PD3), kuriuo ji buvo įpareigota iki 2017-03-13 pateikti paaiškinimą dėl pranešime nurodytų darbo drausmės pažeidimų (el. b. t. I, b. l. 26–32), ieškovė 2017-03-13 surašė pasiaiškinimą (el. b. t. I, b. l. 33–36), Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-03-16 nutartimi ieškovė ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-59221-16 nušalinta nuo Progimnazijos direktorės pareigų iki 2017-03-16 (el. b. t. I, b. l. 37–39), Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-04-13 nutartimi ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-59221-16 pratęstas ieškovės laikino nušalinimo nuo Progimnazijos direktorės pareigų terminas iki 2017-05-16 (el. b. t. I, b. l. 40–41), Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2017-04-25 sprendimu Nr. 1-895 „Dėl drausminės nuobaudos – atleidimo iš darbo – skyrimo V.P.V.P direktorei D. K.“ ieškovė nuo 2017-04-27 atleista iš darbo DK 136 straipsnio 3 dalies 1 ir 2 punktų, DK 235 straipsnio 2 dalies 4 ir 7 punktų pagrindu (el. b. t. I, b. l. 20–25).Pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, jog pagal 2016-09-14 Lietuvos Respublikos darbo kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 6 straipsnio 7 punktą, jeigu skundas, prašymas nagrinėti individualų darbo ginčą yra paduotas ar ieškinys dėl darbo teisių įgyvendinimo yra pareikštas iki Darbo kodekso įsigaliojimo, skundas, prašymas yra sprendžiami pagal iki Darbo kodekso įsigaliojimo galiojusias nuostatas.Ginčui aktualiu laikotarpiu galiojusio DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punkte buvo nustatyta, kad darbdavys turi teisę nutraukti darbo sutartį apie tai iš anksto neįspėjęs darbuotojo kai darbuotojas vieną kartą šiurkščiai pažeidžia darbo pareigas (Kodekso 235 straipsnis). DK 240 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prieš skirdamas drausminę nuobaudą, darbdavys turi raštu pareikalauti, kad darbuotojas raštu pasiaiškintų dėl darbo drausmės pažeidimo. Jei per darbdavio arba administracijos nustatytą terminą be svarbių priežasčių darbuotojas nepateikia pasiaiškinimo, drausminę nuobaudą galima skirti ir be pasiaiškinimo.
Dėl termino drausminei nuobaudai skirti pradžios
Apeliantė nurodo, jog teismas nepagrįstai nurodė, jog terminas drausminei nuobaudai - pastabai - skirti turi būti skaičuojamas nuo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Personalo departamento ‘Tyrimo dėl D. K. darbo drasumės pažeidimo išvados” Nr. A164151/16(3.4.53PD3) priėmimo dienos, t.y. 2016-10-25. Nurodo, jog tyrimo atlikti nereikėjo ir savivaldybei apie padarytus pažeidimus turėjo būti žinoma jau 2016 metų rugsėjo mėnesį. Taip pat ieškovė nesutinka, jog darbo drausmės - atleidimo iš darbo - skyrimo termino pradžia turi būti skaičuojama nuo 2017-03-29, kuomet Vilniaus miesto mero 2017-03-29 potvarkiu Nr. 22-92 Vilniaus miesto savivaldybės tarybai buvo pateikta 2017-03-28 tyrimo išvada. Apeliantė nurodo, jog jau 2017-01-30 parengus Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Centralizuoto vidaus audito skyriaus vidaus audito ataskaitą tapo žinomas pažeidimo padarymo faktas. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog darbo drausmės pažeidimo paaiškėjimo diena laikoma ta diena, kurią apie darbuotojo padarytą pažeidimą tapo žinoma darbdaviui. Darbdaviui sužinojus apie darbuotojo padarytą pažeidimą prasideda DK 241 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino eiga ir per šį vieno mėnesio terminą darbdavys turi apsispręsti ir gali skirti drausminę nuobaudą darbuotojui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-10-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-363/2011). Kai darbdavys yra juridinis asmuo, darbo drausmės pažeidimo paaiškėjimo jam diena laikoma ta diena, kurią apie darbuotojo padarytą pažeidimą tapo žinoma darbdavio atstovams – juridinio asmens vadovui, administracijos pareigūnams (DK 14, 16, 24 straipsniai). Jeigu apie darbo drausmės pažeidimą tapo žinoma darbdavio atstovui, neturinčiam teisės skirti drausminę nuobaudą, jis privalo nedelsdamas apie tai pranešti darbdavio atstovui, turinčiam teisę skirti drausminę nuobaudą (DK 35 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-03-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-137-701/2016).Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog pagal Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2011-07-13 sprendimu Nr. 1-149 patvirtintų Progimnazijos nuostatų (toliau – Progimnazijos nuostatai) (el. b. t. II, b. l. 156–165) 6 punktą, Progimnazijos savininkė – Vilniaus miesto savivaldybė, pagal 7 punktą, Progimnazijos savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija – Vilniaus miesto savivaldybės taryba ir būtent jai, pagal 7.2 punktą, suteikta teisė priimti ir atleisti iš darbo Progimnazijos vadovą. Taigi, teismo išvada, jog nagrinėjamu atveju 2017-01-30 parengta Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Centralizuoto vidaus audito skyriaus vidaus audito ataskaita (toliau – Audito ataskaita) (el. b. t. II, b. l. 20–52) nėra darbo drausmės pažeidimų paaiškėjimo darbdavei diena, nes Audito ataskaita buvo Progimnazijoje atliko vidaus audito rezultatų apibendrinimas, sudaręs pagrindą darbdavei pradėti galimo darbo drausmės pažeidimo tyrimą ieškovės atžvilgiu, yra pagrįsta. Apeliacinės instancijos teismas pritaria sprendime nurodytiems motyvams, jog galimo darbo drausmės pažeidimo tyrimo metu visi vidaus audito metu nustatyti pažeidimai buvo nagrinėti ir vertinti atskirai, taigi, darbo drausmės tyrimas ieškovės atžvilgiu buvo baigtas 2017-03-28, kuomet Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Personalo departamentas parengė tyrimo dėl ieškovės darbo drausmės pažeidimo išvadą Nr. A164-38/17(3.4.53-PD3) (toliau – 2017-03-28 tyrimo išvada) (el. b. t. II, b. l. 83–107). Apeliantė teigia, jog jokio papildomo tyrimo atlikti nereikėjo, tačiau šie argumentai yra atmestini kaip nepagrįsti. Kaip matyti iš Audito ataskaitos turinio, joje buvo išvardintas tik Progimnazijoje atlikto vidaus audito rezaltatų apibendrinimas, tačiau nebuvo konstatuoti ir įvardinti konkretūs ieškovės padaryti pažeidimai. Todėl apie darbo drausmės pažeidimus tapo žinoma darbdavės atstovei – Vilniaus miesto savivaldybės administracijai tik 2017-03-28 ir nuo šios dienos Vilniaus miesto savivaldybės administracijai atsirado pareiga nedelsiant apie tai pranešti Vilniaus miesto savivaldybės tarybai, turinčiai teisę skirti drausminę nuobaudą ieškovei. Tokią praktiką yra suformavęs ir kasacinis teismas (LAT 2012-12-20 civilinėje byloje Nr.3K-3-594/2012). Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, kolegija nurodo, jog vieno mėnesio drausminės nuobaudos skyrimo terminas nagrinėjamu atveju skaičiuojamas nuo 2017-03-29, kuomet Vilniaus miesto mero 2017-03-29 potvarkiu Nr. 22-92 Vilniaus miesto savivaldybės tarybai buvo pateikta 2017-03-28 tyrimo išvada kartu su parengtu Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimo projektu dėl drausminės nuobaudos skyrimo, taigi, 2017-04-25 skundžiamu sprendimu ieškovei paskyrus drausminę nuobaudą – atleidimą iš darbo vieno mėnesio terminas drausminei nuobaudai skirti, nustatytas DK 241 straipsnio 1 dalyje, praleistas nebuvo.Ginčijamu sprendimu buvo nustatyta, jog terminas drausminei nuobaudai – pastabai - skirti šiuo atveju taip pat skaičiuojamas nuo tyrimo dėl ieškovės darbo drausmės pažeidimo išvados Nr. A164-151/16(3.4.53-PD3), kuri priimta 2016-10-25, (el. b. t. IV, b. l. 231–234) pateikimo Vilniaus miesto savivaldybės tarybai, taigi, akivaizdu, kad atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės mero 2016-10-31 potvarkiu Nr. 23-211 „Dėl drausminės nuobaudos D. K. skyrimo“ (toliau – 2016-10-31 potvarkis) (el. b. t. II, b. l. 19) skiriant ieškovei pastabą Vilniaus miesto savivaldybė vieno mėnesio termino drausminei nuobaudai skirti taip pat nepažeidė. Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo motyvams ir jų nekartoja. Nurodo, jog nagrinėjamu atveju 2016-09-29 pažymoje dėl V.P.V.P direktorės veiklos yra tik nurodyti galimi pažeidimai, dėl kurių komisija pasiūlė pradėti galimo darbo drausmės pažeidimo tyrimą ieškovės ažvilgiu, todėl nepagrįsti ieškovės arugmentai, jog tyrimas visai nebuvo reikalingas ir juo buvo siekiama užvilkinti drausminės nuobaudos skyrimo terminą.
Dėl 2017-04-25 Savivaldybės tarybos sprendimu paskirtos drausminės nuobaudos (atleidimo iš darbo) pagrįstumo
Apeliaciniame skunde teigiama, jog pirmos instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad sprendime aptarti ieškovės neteisėti veiksmai sudaro pagrindą juos kvalifikuoti kaip šiurkščius darbo drausmės pažeidimus DK 235 str. 2 d. 4, 7, 11 punktų prasme. Kitų savivaldybės tarybos 2017-04-25 sprendime išvardintų pažeidimų teismas nevertino nurodęs, jog šiukštūs darbo drausmės pažeidimai yra pakankamas pagrindas ieškovę atleisti tiek DK 136 str. 1 d., tiek DK 136 str. 2 d. pagrindu. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nenukrypo nuo kasacinio teismo išaiškinimo ieškovės nurodytoje byloje (LAT 2012-20-20 nutartis NR.3K-3-594/2012), nes vertino atskirus ieškovės padarytus darbo drausmės pažeidmius: 1) jog ieškovė neužtikrino, kad Progimnazijoje gaunama parama į sąskaitą (duomenys neskelbtini) AB SEB banke būtų tvarkoma ir naudojama pagal atskirą Progimnazijos direktoriaus patvirtintą išlaidų sąmatą ir gautos 2 procentų gyventojų pajamų mokesčio lėšos būtų pervedamos į BĮBA specialią banko sąskaitą; 2) 2015 metais be teisinio pagrindo iš Labdaros ir paramos fondo sąskaitos į savo asmeninę sąskaitą pervedė 103 Eur, o 2016 metų I pusmetį – 460 Eur; 3) 2015–2016 metais iš Progimnazijos lėšų įsigijo prekes, kurios nebuvo būtinos Progimnazijos vykdomai veiklai užtikrinti: 2015 metais tokių prekių Progimnazijoje įsigyta už 1 080,43 Eur, o 2016 metų I pusmetį – už 867,03 Eur, be to, ne visos įsigytos prekės buvo apskaitomos BĮBA, dalies jų nerasta Progimnazijoje. Šiuos visus šiurkščius darbo drausmės pažeidimus darbdavė kvalifikavo kaip atitinkančius DK 235 straipsnio 2 dalies 4 ir 7 punktuose įtvirtintus šiurkščius darbo drausmės pažeidimus. DK 234 str. nustatė, jog darbo drausmės pažeidimas yra darbo pareigų nevykdymas ar netinkamas jų vykdymas dėl darbuotojo kaltės. Nagrinėjamu atveju teismas pagrįstai pasisakė, jog drausmės pažeidimo tyrimo metu nustatyti faktai leidžia kvalifikuoti ieškovės veiksmus kaip šiukščius darbo drausmės pažeidimus DK 235 str. 2 d. 7 ir 7 punktų pagrindu. Šiukščiu darbo drausmės pažeidimu buvo laikytas apeliantės neveikimas turint pareigą tinkamai pasirūpinti Progimnazijos gaunamos paramos (piniginių lėšų) administravimu, t.y. kad į Progimnazijos sąskaitą gautos 2 proc. gyventojų pajamų mokesčio lėšos būtų pervedamos į biudžetinės įstaigos BĮBA specialią sąskaitą, kaip tai numatyta Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2013-05-08 sprendimu Nr.1-1174, 49.2 punkte. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nustatė, jog Progimnazijoje atskira banko sąskaita 2 procentų gyventojų pajamų mokesčio daliai gauti nebuvo atidaryta, o Progimnazijos gauta parama į BĮBA sąskaitą nebuvo pervedama nustatytu terminu. Pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino byloje nustatytas faktines aplinkybes ir padarė pagrįstą išvadą, jog ieškovei nesilaikius nurodytos imperatyvios paramos lėšų administravimo tvarkos ir pažeidus aukščiau nurodytų taisyklių nuostatas, teisės aktų ir darbo sutarties ir pareigybės aprašymo suponuotą pareigą rūpintis įstaigos veiklos teisėtumu, ieškovė padarė šiukštų darbo drausmės pažeidimą, už ką jai buvo teisėtai pritaikyta drausminė atsakomybė. Atmestini apeliantės argumentai dėl drausminės atsakomybės taikymo neteisėtumo, nes 2016 I pusmetį nebuvo gauta 2 procentų parama. Iš byloje esasnčio Centralizuoto vidaus aduito skyriaus ataskaitoje matyti, jog į Fondo sąskaitą tiek 2015, tiek 2016 metais buvo gautos lėšos kaip parama. Šios lėšos turėjo būti pervedamos į Progimnazijos sąskaitą, o ne į Fondą. Byloje nustatyta, jog iš Fondo lėšos buvo pervedamos ieškovei asmeniškai, todėl pirmosios instancijos teismo išvada apie padarytą šiukštų darbo drausmės pažeidimą DK 235 str. 2 d. 7 punkto pagrindu yra pagrįsta ir teisėta. Apeliantė nurodo, jog lėšos jai buvo pervedamos, nes ji apmokėjusi prekes, skirtas Progimnazijai, tapdavo Progimnazijos kreditore, nepagrįsti ir neįrodyti, nes byloje nėra pateikta tokias faktines aplinkybes patvirtinančių įrodymų. Atmestini ieškovės argumentai, jog teismas peržengė bylos nagrinėjimo ribas ir sprendė dėl pažeidimų, kurie darbdavio nebuvo nurodyti. Pirmosios instancijos teismas vertino byloje pateiktus įrodymus ir jų pagrindu padarė išvadą, jog Savivaldybės tarybos 2017-04-25 sprendime įvardintus darbo drausmės pažeidimus ieškovė padarė, todėl nuobauda jai paskirta pagrįstai. Apeliantė nurodo, jog teismas nebuvo aktyvus ir negynė viešojo intereso, t.y. jos kaip darbuotojos intereso, ir savo iniciatyva nerinko įrodymų, kad byla būtų išnagrinėta teisingai, tirdamas faktines aplinkybes dėl Paramos fondo lėšų pervedimo į ieškovės asmeninę sąskaitą. Kolegija nurodo, jog nagrinėjamu atveju ieškovė turėjo pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis ji grindė savo argumetus ir pateikti tai patvirtinančius įrodymus (CPK 178 str.). Ieškovė apeliaciniame skunde nenurodė ir konkrečiai neįvardijo, kokių būtent aplinkybių teismas neištyrė, ir kokių įrodymų neišreikalavo, todėl jos argumentai atmestini. Kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo sprendimo argumentams, jog ieškovės veiksmai, kai Progimnazijos lėšos buvo naudojamos pirkti prekėms, nesusijusioms su švietimo įstaigos veikla, nesusiję su švietimo įstaigos gerovės užtikrinimu. Kolegija nurodo, jog alkoholinių gėrimų, taurių, kavos aparatui ir panašių prekių pirkimas negali būti pateisinamas kaip susijęs su švietimo įstaigos veikla, kaip tai nurodo ieškovė. Be to, konstatuotina, jog Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2011-07-13 sprendimu Nr.1-149 patvirtintų Progimnazijos nuostatų 26 p. numato, jog direktorius atsako už tai, jog Progimnazijoje būtų laikomasi LR įstatymų ir kitų teisės aktų. Diretoriaus pareigybių aprašymo 36 p. nurodo, jog direktorius yra atsakingas už mokyklos ūkinę-finansinę veiklą, įstaigos biudžeto lėšų tvarkymą ir tikslingą panaudojimą. Byloje nustatyti konkretūs ieškovės veiksmai, kurie akivaizdžiai pažeidė Progimnazijos veiklą reglamentuojančių teisės aktų nuostatas, todėl drausminė atsakomybė ieškovės atžvilgiu taikyta pagrįstai.
Dėl kitų 2017-04-25 Savivaldybės tarybos sprendime nurodytų pažeidimų
Ieškovė nurodo, jog teismas nepasisakė ir nevertino atskirai kiekvieno pažeidimo, nurodytų Vilniaus miesto savivaldybės sprendimo 1.1.6, 1.1.20, 1.1.21, 1.1.23, 1.1.28 punktuose. Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog atsižvelgiant į tai, jog nustatyti šiurkštūs darbo drausmės pažeidimai yra pakankamas ir savarankiškas pagrindas darbdavei ieškovę atleisti tiek DK 136 straipsnio 1 dalies (esant galiojančiai drausminei nuobaudai pastabai), tiek DK 136 straipsnio 2 dalies pagrindu, kiti skundžiamame sprendime nurodyti ieškovės darbo drausmės pažeidimai nevertintini, nes jų teisinis vertinimas nekeičia teismo aukščiau padarytų išvadų dėl ieškovės atleidimo iš darbo teisėtumo ir pagrįstumo.Kolegija sutinka su tokia teismo išvada, jog konstatavus, jog ieškovė padarė šiukščius darbo drausmės pažeidmus, nurodytus DK 235 str. 2 d. 4, 7, 11 punktuose, teisiškai nereikšminga yra išvada dėl kitų pažeidimų, nes tai įtakos ieškovės atleidimui iš darbo teisėtumui neturi. Priešingai, nei teigia apeliantė, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas šalių ginčą, išsamiai vertino visus byloje surinktus įrodymus, atsakė į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus, ir bylą iš esmės išsprendė teisingai. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį arba atskirąjį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo arba nutarties motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr.3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; ir kt.). Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendime padarytomis išvadomis ir jų nekartoja.Dėl aukščiau nurodytų motyvų apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai pritaikė materialines ir procesines teisės normas bei vertino įrodymus ir padarė teisingą išvadą dėl ieškinio pagrįstumo ir teisėtumo, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
ieškovės D. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 8 d. sprendimo atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 8 d. sprendimą palikti nepakeistą.