- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-05-26
- Bylos Nr.
- e2A-358-236/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-00172-2019-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Kazys Kailiūnas, Aldona Tilindienė, Vigintas Višinskis
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „VEIKMĖS STATYBA“
- Kategorijos
- 2.6.18.3Statybos ranga
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kazio Kailiūno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Aldonos Tilindienės ir Viginto Višinskio,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „TERMOMATIKA“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. birželio 19 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „TERMOMATIKA“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „VEIKMĖS STATYBA“ dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė BUAB „TERMOMATIKA“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei UAB „VEIKMĖS STATYBA“, prašydama priteisti iš atsakovės 128 737,06 Eur skolą, 6 951,60 Eur delspinigių už 180 dienų iki ieškinio pareiškimo ir po 38,62 EUR už kiekvieną uždelstą atsiskaityti dieną po ieškinio pareiškimo iki visiško prievolės įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė procesiniuose dokumentuose nurodė, kad Vilniaus apygardos teismas 2018 m. balandžio 26 d. nutartimi iškėlė bankroto bylą UAB „TERMOMATIKA“, bankroto administratoriumi paskyrė UAB „J ir LBR Bankroto administravimo, teisinės ir buhalterijos paslaugos“. Nutartis įsiteisėjo 2018 m. gegužės 8 d.
3. Ieškovė pažymėjo, kad bankroto administratorius, susipažinęs su gautais dokumentais, nustatė, kad UAB „TERMOMATIKA“ ir UAB „VEIKMĖS STATYBA“ 2017 m. vasario 22 d. sudarė rangos sutartį TER-02-22 (toliau – ir Sutartis, Rangos sutartis), pagal kurią UAB „TERMOMATIKA“ įsipareigojo pagal techninį projektą, darbo projektą, brėžinius, specifikacijas ir galiojančius teisės aktus atlikti bei UAB „VEIKMĖS STATYBA“ nustatyta tvarka ir terminais perduoti Sutartyje numatytus darbus. Tarp numatytų darbų buvo: šildymas, vėdinimas, oro kondicionavimas, vidaus vandentiekis ir nuotekų šalinimas, šilumos gamyba, šių sistemų ir konstrukcijų priešgaisrinis sandarinimas, sistemų testavimas, paleidimas, personalo apmokymas (Sutarties 2.1. punktas). Šie darbai susiję su UAB MGF „Šviesos konversija“ mokslo paskirties pastato rekonstrukcija adresu Keramikų g. 2C, Vilnius. Pagal šią Sutartį (Sutarties 21. punktas) atsakovė turėjo sumokėti 527 297,33 Eur plius PVM.
4. Ieškovė BUAB „TERMOMATIKA“ nurodė, kad UAB „TERMOMATIKA“ ir UAB „VEIKMĖS STATYBA“ 2018 m. sausio 2 d. sudarė papildomą susitarimą dėl rangos darbų sutarties Nr. RS-17-GS-TER-02-22 papildymo (toliau – ir Papildomas susitarimas), pagal kurį šalys susitarė atlikti atsakovės (užsakovės) nurodytus papildomus darbus, susijusius su pastato šildymo, vėdinimo, vėsinimo, vandentiekio, nuotekų, šilumos punkto, suspausto oro, vakuumo, centrinės dulkių siurbimo sistemos bei technologinio vėsinimo sistemos darbais. Už šiuos papildomus darbus atsakovė įsipareigojo sumokėti 170 000 EUR plius PVM.
5. Ieškovė pažymėjo, kad po to, kai Vilniaus apygardos teismas 2018 m. balandžio 26 d. nutartimi iškėlė bankroto bylą ieškovei, atsakovė 2018 m. balandžio 27 d. išsiuntė pranešimą ieškovei (rangovei) apie Sutarties nutraukimą nuo 2018 m. gegužės 4 d.. Atsakovė UAB „VEIKMĖS STATYBA“ 2018 m. gegužės 7 d. išsiuntė ieškovei kitą pranešimą, kuriame nurodė, kad Sutartis yra nutraukta nuo 2018 m. gegužės 4 d. ir pateikė reikalavimą apmokėti baudos ir delspinigių sąskaitas.
6. Ieškovė BUAB „TERMOMATIKA“ nurodė, kad pagal Sutarties ir Papildomo susitarimo nuostatas atsakovė sumokėjo ieškovei 399 762,52 Eur, tiesiogiai tiekėjams sumokėjo 58 561,83 Eur.
7. Ieškovė BUAB „TERMOMATIKA“ pripažino, kad darbų priėmimas pagal CK 6.644 straipsnio 1 dalyje ir 6.662 straipsnyje nustatytus reikalavimus neįvyko. Tačiau ieškovės teigimu, faktinių aplinkybių visuma suponuoja, jog atsakovė yra skolinga ieškovei už atliktus darbus, nes ieškovė ir atsakovė sudarė Rangos sutartį ir Papildomą susitarimą prie jos dėl 527 297,33 Eur ir 170 000 Eur darbų vertės be PVM, iš viso sutarčių suma sudarė 697 297,33 Eur be PVM, taip pat nustatyta, kad 2018 m. liepos 10 d. galutiniu aktu laboratorijos (mokslo paskirties) pastatas adresu Keramikų g. 2C, Vilnius buvo perduotas UAB MGF „Šviesos konversija“ ir šiuo metu jis yra eksploatuojamas.
Šalies argumentai
8. Ieškovė BUAB „TERMOMATIKA“ nurodė, kad Vilniaus apygardos teismas 2018 m. spalio 1 d. įsiteisėjusia nutartimi konstatavo, kad UAB „VEIKMĖS STATYBA“ nuostoliai, patirti dėl kitų rangovų samdymo ieškovės nebaigtiems darbams užbaigti buvo 37 588,36 Eur. Ieškovė turėjo atlikti 697 297,33 Eur vertės darbus, iškėlus bankroto bylą, dalis darbų nebuvo pabaigta. Kaip įsiteisėjusia nutartimi nustatė Vilniaus apygardos teismas, ieškovė dėl bankroto nebaigė darbų, kurių vertė 37 588,36 Eur. Šia suma mažintina rangos darbų kaina.
9. Ieškovės teigimu, ieškovei už jos padarytus darbus turėjo būti sumokėta 659 708,97 Eur (697 297,33-37 588,36). Šiai dienai atsakovė yra sumokėjusi 399 762,52 Eur, 58 561,83 Eur sumą yra pervedusi ieškovės tiekėjams. Pagal bankroto administratoriaus turimus dokumentus atsakovė dar turėtų sumokėti ieškovei 201 384,62 Eur (697 297,33 – 37 588,36 – 399 762,52 – 58 561,83) skolos už atliktus rangos darbus objekte Keramikų g. 2C, Vilnius.
10. Ieškovė pažymėjo, kad atsižvelgiant į tai, kad dalį (72 647,56 Eur) skolos prašoma priteisti kitoje civilinėje byloje, iš minėtos atsakovės nesumokėtos 201 384,62 Eur kainos dalies atimtina kitoje byloje prašoma priteisti suma, todėl šioje byloje prašoma priteisti 128 737,06 Eur (201 384,62-72 647,56) skolą už atliktus rangos darbus.
11. Ieškovė BUAB „TERMOMATIKA“ nurodė, kad atsakovė yra praleidusi terminą sumokėti 128 737,06 Eur skolą. Pagal Rangos sutarties 22.2. punkto nuostatas ji privalo sumokėti 0,03 proc. delspinigių už kiekvieną uždelstą dieną, kas sudaro 38,62 Eur (128 737,06 x 0,03 proc.) per dieną. Kadangi CK 1.125 straipsnio 5 dalyje numatytas sutrumpintas šešių mėnesių ieškinio senaties terminas netesyboms priteisti, iš atsakovės prašoma priteisti delspinigius už 180 dienų iki ieškinio pareiškimo, t. y. 6 951,60 Eur ir už kiekvieną dieną po 38,62 Eur nuo ieškinio pareiškimo.
Atsiliepimas
12. Atsakovė UAB „VEIKMĖS STATYBA“ procesiniuose dokumentuose prašė ieškinį atmesti.
13. Atsakovės UAB „VEIKMĖS STATYBA“ teigimu, bendravimas su ieškove Rangos sutarties vykdymo laikotarpiu buvo sudėtingas. Pranešimais ieškovė buvo nuolat raginama spartinti darbų vykdymą, koreguoti darbų atlikimo grafiką, skirti papildomus resursus ir t.t. Netinkamą darbų vykdymą atsakovė nuolat raštu fiksavo nuo 2018 m. sausio mėnesio, tačiau visus nesutarimus siekė spręsti geranoriškai. Į rašytinius atsakovės pranešimus ieškovė nepateikė jokių rašytinių atsakymų ir vengė geranoriškai bendradarbiauti. Sutarties vykdymo problemos buvo gilios ir esminės, todėl atsakovė buvo priversta nutraukti Sutartį.
14. Atsakovė UAB „VEIKMĖS STATYBA“ nurodė, kad 2018 m. balandžio 27 d. pranešimu Nr. 1-275 atsakovė informavo ieškovę dėl Sutarties nutraukimo ir atsakovei taikytinos atsakomybės - delspinigių dėl darbų vėlavimo ir baudos dėl Sutarties nutraukimo dėl ieškovo kaltės - pažeistų Sutarties 23.1.1. ir 23.1.2. punktų, kurie atitinkamai numatė, kad užsakovė turi teisę nutraukti Sutartį, jeigu 1) „Rangovas dėl savo kaltės vėluoja atlikti Darbus pagal Darbų vykdymo grafiką“ (pranešimo išsiuntimo dieną vėlavimas atlikti darbus buvo 49 kalendorinės dienos); 2) „Rangovas nepaiso Užsakovo nurodymų <...> ar elgiasi kitaip, nei numatyta Sutartyje ir dėl to Užsakovas turi pagrindą manyti, kad Rangovas nepajėgs užbaigti darbus be esminių trūkumų ar didelių nuostolių Užsakovui ir Statytojui“.
15. Atsakovė pažymėjo, kad ieškovė atsakovei pagal atliktų darbų aktus perdavė darbų už 553 680,66 Eur sumą. Ieškovei už atliktus darbus atsakovė atliko 15 mokėjimo pavedimų, bendra pavedimų suma yra 399 762,52 Eur.
16. Atsakovė UAB „VEIKMĖS STATYBA“ nurodė, kad daliai mokėjimų ieškovė pateikė prašymą atsakovei avansus už reikiamą įrangą išmokėti tiesiogiai įrangos tiekėjams (2018 m. sausio 8 d. raštas). Pagal ieškovės prašymą atsakovės buvo atlikti mokėjimai 5 tiekėjams, bendra mokėjimų suma yra 58 561,83 Eur. Ieškovė 2018 m. sausio 11 d. raštu patvirtino, kad mokėjimai atlikti. Iš viso už Sutartį atsakovė sumokėjo 458 324,35 EUR sumą.
17. Atsakovė pažymėjo, kad ieškovei pateikė sąskaitų faktūrų už 23 006,95 Eur pagal Sutarties 21.8 punktą, kurių ieškovė neginčijo ir pagal kurias atsakovė turėjo teisę mažinti darbų kainą.
Šalies argumentai
18. Bankroto administratorius jau yra pateikęs ieškinį tik dėl sandorio, kuriuo buvo įskaitytos netesybos, nuginčijimo ir 72 647,56 Eur skolos priteisimo Vilniaus apygardos teismui (civilinė byla Nr. e2-5095-852/2018).
Atsiliepimas
19. Atsakovės UAB „VEIKMĖS STATYBA“ teigimu, ieškovė neturi teisės pretenduoti į papildomus mokėjimus. Ieškovės atliktų ir atitinkamais aktais patvirtintų darbų vertė, sumažinta atsakovės ieškovei BUAB „TERMOMATIKA“ pateiktų apmokėjimui sąskaitų suma (553 680,66 – 23 006,95 = 530 673,71 Eur) yra apytiksliai lygi atsakovės atliktų mokėjimų ir civilinėje byloje Nr. e2-5095-852/2018 iškelto reikalavimo sumai.
20. Atsakovė UAB „VEIKMĖS STATYBA“ pažymėjo, kad Vilniaus apygardos teismo 2018 m. spalio 1 d. nutartimi buvo patvirtintas atsakovės kreditorinis reikalavimas 4 232,45 Eur sumai, t. y. patvirtinta pinigų suma, kurios atsakovė gali reikalauti iš ieškovės bankrutuojančios įmonės. Minėta nutartimi teismas nesprendė dėl ieškovės BUAB „TERMOMATIKA“ atliktų darbų apimties. Šis reikalavimas buvo ieškovės užginčytas 2018 m. rugsėjo 5 d. rašytiniais paaiškinimais dėl ginčijamo UAB „VEIKMĖS STATYBA“ kreditorinio reikalavimo. Šiuose paaiškinimuose ieškovė pasisakė dėl 69 729,73 Eur baudos reikalavimo nepagrįstumo; dėl 12 600 Eur delspinigių reikalavimo nepagrįstumo ir dėl likusio 37 588,36 Eur reikalavimo nepagrįstumo.
21. Atsakovės teigimu, įvertinus ieškovės pateiktų rašytinių paaiškinimų turinį, darytina išvada, kad ieškovė ginčijo finansinius atsakovės reikalavimus BUAB „TERMOMATIKA“ bankroto byloje. Dėl to ginčo dalyku minėtoje byloje yra laikytini atsakovės turtiniai reikalavimai ieškovei, o ne ieškovės atliktų/neatliktų darbų pagal Sutartį apimties juridinio fakto patvirtinimas.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
22. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. birželio 19 d. sprendimu nusprendė ieškinį atmesti.
23. Teismas nustatė, kad 2017 m. vasario 22 d. tarp ieškovės BUAB „TERMOMATIKA“ ir atsakovės UAB „VEIKMĖS STATYBA“ buvo sudaryta rangos sutartis Nr. RS-17-GS-TER-22 (tekste – ir Sutartis, Rangos sutartis), pagal kurią ieškovė įsipareigojo atlikti mokslo paskirties pastato Keramikų g. 2C, Vilnius, šildymo, vėdinimo, oro kondicionavimo, vidaus vandentiekio, šilumos, priešgaisrinio sandarinimo ir kitus darbus pagal Sutartį ir jos priedus, o atsakovė UAB „VEIKMĖS STATYBA“ įsipareigojo priimti tinkamai atliktus darbus ir už juos atsiskaityti. 2018 m. sausio 2 d. tarp ieškovės ir atsakovės buvo sudarytas papildomas susitarimas Nr. 1 dėl papildomų šildymo, vėdinimo, oro kondicionavimo, vidaus vandentiekio, šilumos ir kitų darbų nurodytų susitarime. Sutarties terminas (Sutarties 6.2. punktas) - iki 2017 m. gruodžio 29 d.. Sutartis nutraukta 2018 m. gegužės 4 d. Pradinė Sutarties kaina 527 297,33 Eur be PVM. Papildomo susitarimo kaina 170 000,00 Eur be PVM. Sutarties darbų kaina 697 297,33 Eur be PVM.
24. Teismas nurodė, kad byloje nebuvo ginčijamas faktas, kad ieškovė visų darbų pagal Rangos sutartį neatliko. Taip pat nepaneigta atsakovės nurodoma aplinkybė, kad objektas, kuriame atsakovė, kaip generalinis rangovas vykdė statybos darbus laboratorijos (mokslo paskirties pastato) adresu Keramikų g. 2C, Vilnius, galutiniu aktu buvo perduotas statytojui UAB MGF „Šviesos konversija“ tik 2018 m. liepos 11 d., atsakovės personalas toliau tęsė statybos darbus, atliko darbus, kuriuos buvo įsipareigojusi atlikti ieškovė pagal Sutartį, t. y. dalį ieškovės neatliktų darbų pagal Sutartį atsakovė pabaiginėjo savo turimu vidiniu statybininkų pajėgumu.
25. Teismas pažymėjo, kad Sutartimi šalys susitarė dėl aiškios darbų priėmimo ir apmokėjimo už priimtus darbus procedūros: ieškovei, kaip rangovui, atlikus darbus, ji pateikia kasmėnesinius darbų atlikimo faktą patvirtinančius dokumentus (aktų formas F-2 ir F-3), o atsakovė, kaip užsakovas, šiuos dokumentus patikrina ir patvirtina arba pateikia savo pastabas. Ieškovė po darbų atlikimo patvirtinimo pateikia atsakovei PVM sąskaitą faktūrą apmokėjimui (Sutarties 21.1., 19.10., 19.12., 19.13. punktai).
26. Teismas nustatė, kad ieškovė atsakovei pagal atliktų darbų aktus perdavė darbų už 553 680,66 Eur sumą. Pagal Sutarties ir Papildomo susitarimo nuostatas atsakovė sumokėjo ieškovei 399 762,52 Eur, tiesiogiai tiekėjams sumokėjo 58 561,83 Eur, iš viso atsakovė sumokėjo 458 324,35 Eur sumą.
27. Teismas nurodė, kad atsakovė ieškovei pateikė sąskaitų faktūrų už 23 006,95 Eur. Tai sąskaitos už generalinės rangos paslaugas ir sąskaitos už atliktas paslaugas ir įrangos nuomą objekte. Sutarties 21.8. p. yra nustatyta, kad „rangovas apmoka užsakovui už generalinio rangovo paslaugas 2 (du) proc. nuo įvykdytų darbų vertės, išskaitant tą sumą iš apmokėjimo už atliktus darbus“.
28. Atsakovė pateikė ieškovei PVM sąskaitų faktūrų už generalinės rangos paslaugas 10 407,51 Eur sumai. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad abi šalys susitarė dėl šio mokesčio išskaitymo ir pateiktų sąskaitų neginčijo, sprendė, kad šiuo dydžiu ieškovei mokėtina suma yra mažintina.
29. Teismas nurodė, kad atsakovė taip pat pateikė ieškovei PVM sąskaitų faktūrų už suteiktas paslaugas ir mechanizmų nuomą 12 599,44 Eur sumai. Sąskaitos yra ieškovės priimtos ir įtrauktos į apskaitos duomenis. Dėl to teismas sprendė, kad atitinkamai šiuo dydžiu ieškovei mokėtina suma taip pat yra mažintina.
Šalies argumentai
30. Teismas nustatė, kad bankroto administratorius yra pateikęs ieškinį Vilniaus apygardos teismui dėl įskaitymo sandorio nuginčijimo ir 72 647,56 Eur skolos priteisimo.
Žemesnės instancijos teismas
31. Teismas nurodė, jog dalį ieškovei BUAB „TERMOMATIKA“ mokėtinos skolos atsakovė UAB „VEIKMĖS STATYBA“, 2018 m. birželio 14 d. išsiuntusi ieškovei UAB „TERMOMATIKA“ ir jos atstovui bankroto administratoriui pranešimą Nr. 1-324 „Dėl priešpriešinių reikalavimų įskaitymo“, informavo ieškovę ir jos bankroto administratorių, kad vadovaujantis CK 6.130 straipsnio 1 dalimi ir 6.131 straipsnio 1 dalimi yra įskaitomi priešpriešiniai vienarūšiai reikalavimai. Tokiu būdu atsakovė įskaitė savo dalį (72 647,56 Eur) skolos įmonei UAB „TERMOMATIKA“. Šis įskaitymo sandoris, ieškovės teigimu, yra neteisėtas, todėl užginčytas ir nagrinėjamas kitoje byloje, o šioje byloje ieškovė minėtos72 647,56 Eur sumos priteisti neprašė.
32. Teismas, atsižvelgdamas į pirmiau išdėstytą, sprendė, kad už perduotus darbus pagal atliktų darbų aktus 553 680,66 Eur sumai atsakovė yra ieškovei sumokėjusi 530 971,91 Eur (458 324,35 + 72 647,56) bei pagal Sutarties sąlygas išskaičiusi 23 006,95 Eur už generalinės rangos paslaugas ir sąskaitos už atliktas paslaugas ir įrangos nuomą objekte. Patvirtintieji atliktų darbų aktai yra suderinti su išrašytomis sąskaitomis faktūromis bei atliktais mokėjimais. Dėl to teismas konstatavo, kad atsakovė pagal Sutarties sąlygas yra atsiskaičiusi su ieškove.
33. Teismas atmetė kaip nepagrįstus ieškovės teiginius, kad jai pagal Sutartį mokėtina suma yra ne ta, už kurią yra pasirašyti atliktų darbų aktai, o ta, kuri įvardinta Sutarties 21.1. punkte, t.y. Sutarties darbų kaina 638 029,77 Eur.
34. Teismas pažymėjo, kad pagal CK 6.653 straipsnio 5 dalį, jeigu sutartyje nurodyta konkreti darbų kaina, rangovas neturi teisės reikalauti ją padidinti, o užsakovas – sumažinti. Ši taisyklė taip pat taikoma ir tais atvejais, kai rangos sutarties sudarymo momentu nebuvo galima tiksliai numatyti viso darbų kiekio arba visų darbams atlikti būtinų išlaidų. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog CK 6.653 straipsnio 5 dalis – imperatyvioji teisės norma, įtvirtinanti, kad, šalims rangos sutartyje nustačius konkrečią darbų kainą, rangovas neturi teisės reikalauti ją padidinti, o užsakovas – sumažinti. Ši taisyklė taip pat taikoma ir tais atvejais, kai rangos sutarties sudarymo momentu nebuvo galima tiksliai numatyti viso darbų kiekio arba visų darbams atlikti būtinų išlaidų. Toks teisinis reglamentavimas įpareigoja sutarties šalis apsispręsti renkantis kainos nustatymo būdą. Šių nuostatų tikslas – statybos rangos sutarties šalims suteikti alternatyvias galimybes joms priimtinesniu būdu nustatyti tarpusavio teises ir pareigas, susijusias su darbų kainos koregavimu, taip užtikrinti šalių interesų pusiausvyrą, drausminti statybos proceso dalyvius. Šalys, nustatančios statybos rangos sutartyje konkrečią kainą, privalo prisiimti tokio susitarimo padarinius. Darbų kainos keitimas galimas tais atvejais, kai sulygta statybos kaina yra orientacinė, apytikrė, arba kai kaina nenurodyta, o tik susitarta dėl jos nustatymo kriterijų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-543/2006; 2012 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-161/2012; kt.).
35. Teismas nurodė, kad pagal Rangos sutarties sąlygas nustatyta, kad rangovas yra pilnai atsakingas, kad darbai pagal šią Sutartį būtų atlikti neviršijant Sutarties sumos nurodytos 21.1. punkte ir Priede Nr. 1, išskyrus atvejus, kai projekte užsakovas ar statytojas keičia techninio projekto sprendimus arba kaina padidėja dėl papildomų brėžinių ar nurodymų pateikimo (Sutarties 21.3. punktas), į Sutarties kainą yra įtrauktos visos rangovo išlaidos, jeigu Sutartyje nenurodyta kitaip, susijusios su darbų atlikimu, ir įtraukti su Sutartimi susiję visi rangovo mokėtini mokesčiai ir rinkliavos, įtrauktos visos kitos sumos, rangovo mokamos už įvairius kitus darbus, nepriskiriamus prie Sutartyje numatytų darbų ir kuriuos būtina atlikti siekiant užtikrinti priešgaisrinės saugos, higienos, darbo saugos, aplinkos apsaugos ir kitus normatyvinių statybos dokumentų ir kitų teisės aktų nustatytus reikalavimus, atitinkamą darbų organizavimą ir nenutrūkstamumą saugos įrengimų veikimą (Sutarties 21.2. punktas), tačiau mokama tik už atliktus darbus, dėl kurių yra pasirašyti atliktų darbų aktai (Sutarties 21.1; 21.4.; 21.6. punktai). Dėl to teismas darė išvadą, kad šalių susitarimui dėl Sutarties kainos netaikoma CK 6.653 straipsnio 5 dalis, nes Rangos sutartimi šalys susitarė, kad bus apmokama už atliktus ir priduotus darbus, o darbų vertė negali viršyti 638 029,77 Eur.
36. Teismas atmetė ieškovės teiginius dėl taikytinos prejudicijos. Teismas nustatė, kad Vilniaus apygardos teismo 2018 m. spalio 1 d. nutartimi (civilinė byla Nr. eB2-3547-275/2018) išspręstas pareiškėjos UAB „VEIKMĖS STATYBA“ prašymas įtraukti ją į kreditorių sąrašą BUAB „TERMOMATIKA“ bankroto byloje. Pareiškėja nurodė, kad reikalavimą bankroto byloje sudarė 69 729,73 Eur bauda, 12 600 Eur delspinigių pagal Rangos sutarties sąlygas ir 37 588,36 Eur nuostolių, kuriuos UAB „VEIKMĖS STATYBA“ patyrė samdydama kitus rangovus nebaigtiems darbams atlikti. Teismas nusprendė įtraukti į BUAB „TERMOMATIKA“ kreditorių sąrašą kreditorių UAB „VEIKMĖS STATYBA“ su 4 232,45 Eur dydžio finansiniu reikalavimu.
37. Teismas atmetė ieškovės teiginius, kad Vilniaus apygardos teismo 2018 m. spalio 1 d. nutartimi teismas nustatė, jog ieškovė dėl bankroto nebaigė darbų, kurių vertė 37 588,36 Eur. Teismas pažymėjo, kad Vilniaus apygardos teismas 2018 m. spalio 1 d. nutartyje pasisakė, kad „pats darbų pirkimo iš kito rangovo faktas nereiškia žalos padarymo“, „nors nagrinėjamu atveju į bylą nebuvo pateikti duomenys, kokius darbus atliko rangovas, kokia yra bendra jų apimtis, vertė, tačiau, teismo vertinimu, iš byloje esančių duomenų akivaizdu, kad dalį darbų rangovas įvykdė“. Nurodomą pareiškime 37 588,36 Eur sumą įvardino pati pareiškėja, o teismas, atmesdamas reikalavimą dėl žalos atlyginimo, konstatavo, kad aplinkybė, jog rangovui buvo iškelta bankroto byla, ko pasėkoje jis nepabaigė sutartimi sulygtų darbų, o užsakovas turėjo pabaigti kitų asmenų pagalba, nelaikytina nuo rangovo valios priklausančia, todėl rangovo atsakomybė galėtų būti taikoma tik tada, kai įrodoma, kad užsakovo išlaidos padidėjo dėl rangovo kaltės.
38. Teismas nurodė, kad ginčo dalyku minėtoje byloje yra atsakovės reikalavimai dėl žalos ir netesybų ieškovei jos bankroto byloje, o ne ieškovės atliktų/neatliktų darbų pagal Sutartį apimties ir atsiskaitymo už juos juridinio fakto patvirtinimas. Dėl to teismas sprendė, kad aplinkybės, nurodytos Vilniaus apygardos teismo 2018 m. spalio 1 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. eB2-3547-275/2018, kuriomis rėmėsi ieškovė, nėra laikytinos prejudiciniu faktu, nes netenkina prejudicinių faktų taikymo sąlygos: „pirmesnėje civilinėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad nustatomas faktas būtų reikšmingas abiejose bylose“.
39. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad nėra tenkinamos visos prejudicialumo galią patvirtinančias nuostatos, sprendė, kad ieškovė privalėjo įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi vadovaujantis bendrąja įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykle.
40. Teismas pažymėjo, kad ieškovė prie ieškinio nepridėjo jokių reikalavimą pagrindžiančių įrodymų, t. y. nepateikė jokių realių darbų atlikimo pagal Sutartį įrodymų, kurie būtų atsakovės neapmokėti. Dėl to teismas konstatavo, kad ieškovės ieškinys laikytinas nepagrįstas ir atmestinas.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
41. Apeliaciniame skunde ieškovė BUAB „TERMOMATIKA“ prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2019 m. birželio 19 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti visiškai, iš naujo paskirstyti bylinėjimosi išlaidas pirmosios instancijos teisme bei priteisti bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme.
42. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
42.1. Atsakovė pripažįsta tik dalį ieškovės atliktų darbų, t. y. 553 680,66 Eur vertės darbus, kuriuos pagrindžia atliktų darbų aktai, tačiau, vadovaujantis CPK įtvirtintomis įrodinėjimo taisyklėmis ir kasacinio teismo išaiškinimais, atliktų darbų akto nebuvimas nereiškia fakto, kad darbai nebuvo atlikti ir nesuteikia teisės generaliniam rangovui (atsakovei) išvengti atsiskaitymo už juos.
Atsiliepimas
42.2. Įvertinus tai, kad atsakovė ieškovės nebaigtus darbus turėjo pabaigti per 2 mėnesius (per 2018 m. gegužės ir birželio mėnesius), kad nebaigtų darbų vertė nurodyta atsakovei kartu su procesiniais dokumentais (atsiliepimu) pateikus ir pirminius įrodymus (darbų grafikus), pateikus paskaičiavimus, manytina, kad atsakovės (jos samdytų trečiųjų asmenų) pabaigti darbai galėjo sudaryti jos nurodytą 16 084,96 Eur vertę. Tuo tarpu, pirmosios instancijos teismas dėl šios aplinkybės ir byloje esančių (teismo priimtų) įrodymų visiškai nepasisakė, todėl darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra nemotyvuotas.
Žemesnės instancijos teismas
42.3. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė ieškovės teiginius, kad Vilniaus apygardos teismo 2018 m. spalio 1 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-3547-247/2018 nustatyta aplinkybė dėl 37 588,36 Eur vertės nebaigtų pagal Rangos sutartį darbų laikytina prejudiciniu faktu, nurodė, kad ši aplinkybė neatitinka sąlygos, jog ji būtų abejose bylose įrodinėjimo dalykas ar jo dalis bei to, kad šis faktas būtų reikšmingas abiejose bylose. Priešingai, ieškovės neatliktų darbų mastas buvo įrodinėjimo dalykas minėtoje nutartyje, jis yra įrodinėjimo dalyko dalis ir šioje byloje, tad negalima sutikti su pirmosios instancijos teismo sprendimo argumentais, kad ieškovė neįrodė šios prejudicijos taikymo sąlygos.
42.4. Ieškovė pagal Rangos sutartį turėjo atlikti darbų už 697 297,33 Eur (šiai dienai visi darbai pabaigti), tačiau ji visų darbų dėl bankroto nepabaigė. Šiuos darbus pabaigė atsakovė pati arba samdydama trečiuosius asmenis. Šių nebaigtų darbų vertė yra nustatyta įsiteisėjusia Vilniaus apygardos teismo 2018 m. spalio 1 d. nutartimi ir ji yra 37 588,36 Eur. Šiuo prejudiciniu faktu dėl nebaigtų darbų vertės ieškovė ir remiasi, nes ši aplinkybė nustatyta teismui įvertinus atsakovės pateiktus dokumentus, ji buvo esminė įrodinėjama aplinkybė sprendžiant atsakovės pareikštą reikalavimą dėl žalos, šios Vilniaus apygardos teismo 2018 m. spalio 1 d. nutarties atsakovė neginčijo. Tokiu būdu Rangos sutartimi esant nustatytai 697 297,33 Eur visų darbų kainai ir nustačius, kad darbų, kurių vertė 37 588,36 Eur, ieškovė neatliko, darytina išvada, kad 659 708,97 Eur vertės darbus ieškovė atliko, nes atliktų darbų vertė gali būti grindžiama arba atliktų darbų aktais, arba nustatytomis aplinkybėmis, kiek iš visų Sutarties darbų ieškovė neatliko.
42.5. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nevertino pateiktų įrodymų ir atsakovės kitoje byloje, kurioje prašoma likusios skolos dalies pagal tą pačią Rangos sutartį, pripažintų faktų dėl ieškovės neatliktų darbų vertės. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai per teismo posėdį du kartus atmetė ieškovės prašymą papildomai apklausti buvusį įmonės vadovą ir ieškovės darbuotoją, dirbusį su šiuo projektu, taip pat neleido atsakyti atsakovės atstovui į klausimą, ar ginčo objekte dirbo dar kokie nors tretieji asmenys.
42.6. Pirmosios instancijos teismas, skaičiuodamas atsakovės skolą, nepagrįstai yra nurodęs, kad ieškovei mokėtina suma pagal Rangos sutartį turi būti sumažinta 23 006,95 Eur suma, kurią sudaro 10 407,51 Eur už generalinės rangos paslaugas ir 12 599,44 Eur už mechanizmų nuomą.
42.7. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad atsakovė yra įskaičiusi šią 23 006,95 Eur sumą. Byloje nėra pateikto nei vieno dokumento (pareiškimo), iš kurio būtų galima spręsti, kad 23 006,95 Eur skola yra įskaityta, kad šis įskaitymas faktiškai buvo atliktas iki 2018 m. balandžio 26 d. nutarties dėl bankroto bylos iškėlimo.
42.8. Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas reikalavimą dėl 128 737,06 Eur skolos priteisimo, akcentavo darbų priėmimo tvarkos laikymosi (pažymų ir atliktų darbų aktų pasirašymo) svarbą ir aplinkybę, kad atliktų darbų aktais yra pripažinta tik 553 680,66 Eur atliktų darbų vertė. Tuo tarpu, pagal kasacinio teismo praktiką, atliktų darbų aktų pasirašymo tvarkos nesilaikymas reiškia Sutarties pažeidimą, tačiau tai nereiškia, kad už faktiškai atliktus darbus, dėl kurių nėra pasirašyti aktai, atsakovė, gavusi ir pasinaudojusi šiais darbais, gali neatsiskaityti.
42.9. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad ieškovė reikalauja, kad jai būtų sumokėta ne pagal pasirašytus atliktų darbų aktus, o Sutarties 21.1 punkte įvardinta Sutarties darbų kaina 638 029,77 Eur. Teismas nepagrįstai sprendė, kad ieškovė siekė didinti Sutarties darbų kainą. Tuo tarpu, ieškovė reikalauja mokėti ne Sutarties kainą su PVM, o reikalauja, kad būtų atsiskaityta už tai, kas buvo atlikta, bet neįforminta atliktų darbų aktais.
Atsiliepimas
43. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė UAB „VEIKMĖS STATYBA“ prašo ieškovės BUAB „TERMOMATIKA“ apeliacinį skundą atmesti, palikti Vilniaus apygardos teismo 2019 m. birželio 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.
44. Atsiliepime nurodo šiuos atsikirtimus:
44.1. Apeliantė ieškinyje nepateikė jokio įrodymo, jog likę darbai buvo faktiškai atlikti apeliantės, jog apeliantės faktiškai atliktais likusiais darbais atsakovė naudojasi. Sutartis aiškiai nustato darbų atlikimo, pridavimo, užbaigimo bei apmokėjimo tvarką. Sutartis numato procedūrą darbų atlikimui bei perdavimui. Šios tvarkos šalys laikėsi.
Žemesnės instancijos teismas
44.2. Vilniaus apygardos teismo 2018 m. spalio 1 d. nutartimi buvo patvirtintas atsakovės kreditorinis reikalavimas 4 232,45 Eur sumai, t. y. patvirtinta pinigų suma, kurios atsakovė gali reikalauti iš apeliantės bankrutuojančios įmonės. Minėta nutartimi teismas nesprendė dėl ieškovės atliktų darbų apimties ir to negalėjo padaryti, nes Vilniaus apygardos teismas civilinėje byloje Nr. eB2-3547-275/2018 sprendė klausimą dėl atsakovės kreditorinio reikalavimo patvirtinimo. Aplinkybės, nurodytos Vilniaus apygardos teismo 2018 m. spalio 1 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. eB2-3547-275/2018, ir kuriomis remiasi apeliantė, teikdamas šį ieškinį, nėra laikytinos prejudiciniu faktu.
44.3. Nepagrįsti apeliacinio skundo teiginiai, kad atsakovė neteisėtai įskaitė 23 006,95 Eur sumą, nesilaikė įskaitymui taikomų reikalavimų, t.y. neinformavo apeliantės apie įskaitymus ir kt.
45. Lietuvos apeliaciniame teisme 2020 m. balandžio 24 d. gautas ieškovės prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
46. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Šioje byloje Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant apeliacinio skundo ribų.
Dėl atliktų darbų apimties ir rėmimosi prejudisciniu faktu
47. Apeliaciniame skunde apeliantė teigia, kad atsakovė pripažįsta tik dalį ieškovės atliktų darbų, t. y. 553 680,66 Eur vertės darbus, kuriuos pagrindžia aktai, tačiau, vadovaujantis CPK įtvirtintomis įrodinėjimo taisyklėmis ir kasacinio teismo išaiškinimais, atliktų darbų akto nebuvimas nereiškia fakto, kad darbai nebuvo atlikti ir nesuteikia teisės generaliniam rangovui (atsakovei) išvengti atsiskaitymo už juos.
48. CK 6.662 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad užsakovas privalo rangos sutartyje numatytais terminais ir tvarka dalyvaujant rangovui apžiūrėti ir priimti atliktą darbą (jo rezultatą). Užsakovas, pastebėjęs nukrypimus nuo sutarties sąlygų, bloginančius darbų rezultato kokybę, ar kitus trūkumus, privalo nedelsdamas apie tai pranešti rangovui. Atliktų darbų priėmimas įforminamas aktu, kuriuo užsakovas be išlygų ar su išlygomis patvirtina priėmęs, o rangovas – perdavęs atliktus darbus. CK 6.662 straipsnio 5 dalyje nustatyta, jeigu tarp rangovo ir užsakovo kyla ginčas dėl darbo trūkumų, kiekviena šalis turi teisę reikalauti skirti ekspertizę. Ekspertizės išlaidos tenka rangovui, išskyrus atvejus, kai ekspertizė nenustato, kad rangovas būtų pažeidęs sutartį arba kad yra priežastinis ryšys tarp rangovo veiksmų ir darbų trūkumų. Tokiais atvejais ekspertizės išlaidas apmoka ta šalis, kuri reikalavo skirti ekspertizę, o jeigu ji buvo paskirta abiejų šalių susitarimu, – abi šalys lygiomis dalimis.
49. Nagrinėjamu atveju kilus ginčui dėl atliktų darbų apimties apeliantė šia savo teise nepasinaudojo, prašymo skirti tokią ekspertizę bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme ar apeliacinės instancijos teisme nepateikė.
50. Be to, Sutartis aiškiai nustatė darbų atlikimo, pridavimo, užbaigimo bei apmokėjimo tvarką.
51. Sutarties 19.10. punkte nustatyta: „Darbų priėmimas įforminamas atliktų darbų aktu Forma Nr. 2 ir Pažyma Nr. 3. <...> Atsiskaitymui už atliktus darbus būtinus dokumentus (sąskaitas, atliktų darbų perdavimo – priėmimo pažymas ir kt.) Rangovas privalo parengti taip, kad apskaičiavimus būtų galima patikrinti. Rangovas privalo laikytis Sutarties dokumentuose išvardintos darbų sudėties, pavadinimų ir eilės numerių bei, Užsakovui pareikalavus, pridėti būtinus darbų rūšį ir apimtį patvirtinančius apskaičiavimus ir dokumentus bei statybos produkcijos atitiktį patvirtinančius dokumentus“. Sutarties 19.12. punkte nustatyta: „PVM sąskaitos faktūros pagal suderintus Atliktų darbų aktus F-2 ir F-3, kurių po du egzempliorius pasilieka Užsakovas, pateikiamos iki kito mėnesio 5 dienos“. Sutarties 19.13. punkte nustatyta: „„Atliktų Darbų aktai“ yra tiktai juose nurodytų Darbų atlikimo faktą patvirtinantys dokumentai, o visų Rangovo atliktų Darbų (kaip vientiso, technologiškai neatskiriamo/susijusio statybos darbų proceso) tinkamas įvykdymas (visų Darbų kokybė) yra patvirtinamas tik „Galutiniu atliktų Darbų aktu““.
52. Teisėjų kolegija pagal bylos duomenis ir byloje nustatytas aplinkybes sprendžia, kad darbų atlikimui bei perdavimui Sutartis nustatė aiškią procedūrą. Be to, bylos duomenys taip pat patvirtina, kad šios tvarkos šalys laikėsi, t. y. šalys pasirašė tarpinius atliktų darbų aktus, už šiuos perduotus ir atsakovės priimtus darbus atsakovė atsiskaitė su ieškove (apeliante).
53. Be to, 2018 m. birželio 25 d. ieškovei buvo pateiktas atsakymas į 2018-06-14 pranešimą, kuriame nurodyta: „BUAB „Termomatika“ pagal statybos darbų sutartį Nr. RS-17-GS-TER-02-22, sudarytą su UAB „Veikmės statyba“ atliko darbų už 553 680,66 EUR ir tai pačiai sumai pateikė PVM sąskaitas faktūras apmokėjimui. Dokumentų kopijas pridedame“. Dėl to darytina išvada, kad atsakovė pateikė ieškovei darbų atlikimo faktą ir apmokėjimą už atliktus darbus patvirtinančius dokumentus.
54. Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė ieškovės teiginius, kad Vilniaus apygardos teismo 2018 m. spalio 1 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-3547-247/2018 nustatyta aplinkybė dėl 37 588,36 Eur vertės nebaigtų pagal Rangos sutartį darbų laikytina prejudiciniu faktu, nurodė, kad ši aplinkybė neatitinka sąlygos, jog ji būtų abejose bylose įrodinėjimo dalykas ar jo dalis bei to, kad šis faktas būtų reikšmingas abiejose bylose. Priešingai, ieškovės neatliktų darbų mastas buvo įrodinėjimo dalykas minėtoje nutartyje, jis yra įrodinėjimo dalyko dalis ir šioje byloje, tad negalima sutikti su pirmosios instancijos teismo sprendimo argumentais, kad ieškovė neįrodė šios prejudicijos taikymo sąlygos. Teisėjų kolegija šiuos teiginius atmeta kaip nepagrįstus.
55. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagrindinės teismo sprendimo prejudicialumo vertinimo taisyklės suformuluotos ir nuosekliai plėtojamos kasacinio teismo praktikoje. Teismo sprendimo prejudicinė galia reiškia, kad įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytų faktų ir teisinių santykių šalys, kiti dalyvaujantys byloje asmenys ir jų teisių perėmėjai nebegali ginčyti kitose bylose (CPK 279 straipsnio 4 dalis). Tai yra vadinamasis pozityvusis res judicata principo taikymo efektas - teismo sprendimas gali būti kaip reikalavimo pagrindas kitoje byloje. CPK 182 straipsnio 2 punkte nustatyta, kad šalis ar kitas dalyvavęs byloje asmuo kitose bylose gali remtis teismo sprendimu nustatytomis aplinkybėmis kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu ir tų aplinkybių jam nereikės įrodinėti (prejudiciniai faktai). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformulavęs tokias teismo sprendimo prejudicialumo galią patvirtinančias nuostatas (byloje turi būti nustatytas jų visetas): 1) prejudiciniais faktais laikytinos teismo sprendimu kitoje byloje nustatytos aplinkybės; 2) prejudiciniu faktų galią tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukuria teisinius padarinius ir nedalyvaujantiems asmenims; 3) pirmesnėje civilinėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad nustatomas faktas būtu reikšmingas abiejose bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-134/2011; 2015 m. gegužės 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294-916/2015).
56. Vilniaus apygardos teismas 2018 m. spalio 1 d. nutartimi patvirtino atsakovės kreditorinį reikalavimą 4 232,45 Eur sumai, tačiau minėta nutartimi teismas nesprendė dėl ieškovės atliktų darbų apimties. Vilniaus apygardos teismas civilinėje byloje Nr. eB2-3547-275/2018 sprendė klausimą dėl atsakovės kreditorinio reikalavimo patvirtinimo, t. y. ginčo dalyku minėtoje byloje laikytini atsakovės turtiniai reikalavimai ieškovei (apeliantei), o ne ieškovės atliktų/neatliktų darbų pagal Sutartį apimties juridinio fakto patvirtinimas. Dėl to pagrįstos pirmosios instancijos teismo išvados, kad Vilniaus apygardos teismo 2018 m. spalio 1 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. eB2-3547-275/2018, kuriomis rėmėsi ieškovė, nėra laikytinos prejudiciniu faktu, nes netenkina prejudicinių faktų taikymo sąlygos: „pirmesnėje civilinėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad nustatomas faktas būtų reikšmingas abiejose bylose“.
57. Teisėjų kolegija pažymi, kad rangos santykiuose atliktų darbų priėmimas ir perdavimas turi būti įforminti rašytiniu aktu, todėl aplinkybės turi būti įrodinėjamos šia leistina įrodinėjimo priemone (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-361/2007; 2007 m. lapkričio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2007). Tuo tarpu, nagrinėjamu atveju nebuvo pateikti ieškovės atliktų darbų aktai, sąskaitos faktūros ir mokėjimo nurodymai ar jokie kiti darbų atlikimo faktą pagal Sutartį patvirtinantys dokumentai.
58. Bylos duomenys patvirtina, kad objektas, kuriame atsakovė, kaip generalinis rangovas vykdė statybos darbus laboratorijos (mokslo paskirties pastato) adresu Keramikų g. 2C, Vilnius, galutiniu aktu buvo perduotas statytojui UAB MGF „Šviesos konversija“ 2018 m. liepos 11 d., atsakovės darbuotojai toliau tęsė statybos darbus, t. y. atliko darbus, kuriuos buvo įsipareigojusi atlikti ieškovė pagal Sutartį. Dėl to laikytini nepagrįsti apeliantės teiginiai, kad atsakovė nurodė savo galutinius patirtus nuostolius.
59. Nagrinėjamu atveju bylos duomenys patvirtina, kad ieškovei (apeliantei) vėluojant atlikti darbus ir/ar atliekant juos nekokybiškai atsakovė, siekdama greičiau užbaigti objektą bei išvengti didesnių galimų nuostolių, privalėjo pasitelkti savo vidinį darbuotojų resursą. Tuo tarpu, apeliantė nei pirmosios instancijos teismui, nei apeliacinės instancijos teismui nepateikė įrodymų, patvirtinančių atliktus darbus pagal Sutartį.
60. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į pirmiau išdėstytą, sprendžia, kad apeliantė (ieškovė) nepateikė įrodymų, patvirtinančių faktinį darbų atlikimą ir bei ieškinį grindžia išimtinai tariamu prejudiciniu faktu, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ieškovės ieškinį.
Dėl 23 006,95 Eur sumos įskaitymo
61. Teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus apeliantės teiginius, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad atsakovė yra įskaičiusi 23 006,95 Eur sumą, kad byloje nėra pateikto nei vieno dokumento (pareiškimo), iš kurio būtų galima spręsti, kad 23 006,95 Eur skola yra įskaityta, kad šis įskaitymas faktiškai buvo atliktas iki 2018 m. balandžio 26 d. nutarties dėl bankroto bylos iškėlimo.
62. Sutarties 21.8. punkte nustatyta: „Rangovas apmoka Užsakovui už generalinio rangovo paslaugas 2 (du) % nuo įvykdytų darbų vertės, išskaitant tą sumą iš apmokėjimo už atliktus darbus“.
63. Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovė ieškovei pateikė sąskaitų faktūrų už 23 006,95 Eur iki bankroto bylos ieškovei iškėlimo. Tai sąskaitos už generalinės rangos paslaugas ir sąskaitos už atliktas paslaugas ir įrangos nuomą objekte. Šios sąskaitos ir atsakovės atlikti mokėjimai už atliktus darbus patvirtina, kad atsakovė iki bankroto bylos ieškovei iškėlimo atliko 23 006,95 Eur sumos įskaitymą.
64. Atsakovė pateikė ieškovei PVM sąskaitų faktūrų už generalinės rangos paslaugas 10 407,51 Eur sumai. Abi šalys susitarė dėl šio mokesčio išskaitymo, ieškovė žinojo apie šios sumos išskaitymą iš darbų apmokėjimo sumos ir pateiktų sąskaitų ieškovė neginčijo. Dėl to pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad šiuo dydžiu ieškovei mokėtina suma yra mažintina.
65. Atsakovė taip pat pateikė ieškovei PVM sąskaitų faktūrų už suteiktas paslaugas ir mechanizmų nuomą 12 599,44 Eur sumai. Sąskaitos yra ieškovės priimtos ir įtrauktos į apskaitos duomenis, ieškovė žinojo apie šios sumos išskaitymą iš darbų apmokėjimo sumos ir pateiktų sąskaitų ieškovė neginčijo. Dėl to pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad atitinkamai, šiuo dydžiu ieškovei mokėtina suma taip pat yra mažintina.
66. UAB „TERMOMATIKA“ iki bankroto bylos iškėlimo ir BUAB „TERMOMATIKA“ bankroto administratorius po bankroto bylos iškėlimo atsakovės UAB „VEIKMĖS STATYBA“ atlikto 23 006,95 Eur sumos įskaitymo sandorių įstatymo nustatyta tvarka neginčijo, ginčijo tik 72 647,56 Eur sumos įskaitymo sandorį kitoje byloje. Ieškovė įstatymo tvarka neginčijant 23 006,95 Eur sumos įskaitymo sandorių, nėra pagrindo spręsti dėl tokių sandorių galiojimo.
Dėl liudytojų apklausos ir įrodymų vertinimo
67. Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nevertino pateiktų įrodymų ir atsakovės kitoje byloje, kurioje prašoma likusios skolos dalies pagal tą pačią Rangos sutartį, pripažintų faktų dėl ieškovės neatliktų darbų vertės, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai per teismo posėdį du kartus atmetė ieškovės prašymą papildomai apklausti buvusį įmonės vadovą ir ieškovės darbuotoją, dirbusį su šiuo projektu, taip pat neleido atsakyti atsakovės atstovui į klausimą, ar ginčo objekte dirbo dar kokie nors tretieji asmenys.
68. CPK 178 straipsnis nurodo, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). CPK 185 straipsnis nustato, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Pažymėtina, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK nustatytas išvadas. Nagrinėjamos bylos kontekste atkreiptinas dėmesys, kad kasacinis teismas yra nurodęs, jog spręsdamas ginčą, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai šalims paskirstyta įrodinėjimo pareiga, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie leistini, patikimi, reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; kt.). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (tikimybių pusiausvyros principas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-439/2008; kt.). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-02-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2008; kt.). Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-129/2008; 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-439/2008; kt.); teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais (CPK 3 straipsnio 7 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-103/2014).
69. Teisėjų kolegija pagal bylos duomenis sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas vertino visus pateiktus į bylą įrodymus ir teisingai nustatė bylai turinčias reikšmės aplinkybes.
70. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas neturėjo pareigos tenkinti apeliantės prašymo dėl liudytojų apklausos, kadangi ieškovės (apeliantės) prašomų liudytojų apklausa neturėjo įtakos ir teisinės reikšmės priimant skundžiamą sprendimą. Dėl to darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ieškovės prašymą dėl liudytojų apklausos.
Dėl teismo pareigos motyvuoti nutartį
71. Teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus apeliantės teiginius, kad pirmosios instancijos teismas priėmė nemotyvuotą nutartį.
72. Teismo pareiga motyvuoti nutartį yra nustatyta CPK 291 straipsnio 1 dalies 5 punkte. Iš esmės analogiškas reikalavimas yra nustatytas ir teismo sprendimams CPK 270 straipsnio 4 dalyje. Tačiau ši teismo pareiga neturėtų būti suprantama kaip teismo prievolė procesiniame sprendime pasisakyti absoliučiai dėl visų proceso šalies (šalių) išdėstytų teisinių argumentų ir juos pagrindžiančių įrodymų.
73. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje taip pat pasisakyta, kad jeigu nenustatoma kitų pagrindų, tiek pirmosios instancijos teismo sprendimas, tiek apeliacinės instancijos teismo nutartis nėra naikinama vien dėl to, kad jos motyvai neišsamūs, tačiau visa bylos medžiaga leidžia daryti išvadą apie tai, kokiais teisiniais argumentais vadovaudamasis teismas atmetė ieškinį ar apeliacinį skundą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-7-38/2008; 2008 m. spalio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-452/2008).
74. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi skundžiamo sprendimo turinį bei bylos medžiagą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas aptarė esmines, nagrinėjamai bylai išspręsti reikšmingas aplinkybes, nurodė šiai bylai išnagrinėti būtinas teisės normas bei išdėstė padarytų išvadų motyvus, todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, yra aišku, kokiais argumentais vadovaudamasis pirmosios instancijos teismas atmetė ieškovės ieškinį ir nėra teisinio ir faktinio pagrindo konstatuoti, jog skundžiama nutartis priimta pažeidžiant reikalavimą motyvuoti procesinį sprendimą.
Dėl kitų apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentų
75. Teisėjų kolegija pažymi, kad kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011). Teisėjų kolegija pagal bylos duomenis sprendžia, kad kiti apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai teisiškai nėra reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų plačiau nepasisako.
Dėl procesinės bylos baigties
76. Vadovaudamasi prieš tai nurodytomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija pagal bylos duomenis konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje, priešingai nei teigia apeliantė, tinkamai ir teisingai įvertino byloje pateiktus įrodymus, nepažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso taisyklių ir tinkamai jas taikė, išaiškino ir teisingai nustatė bylos aplinkybes, atskleidė bylos esmę, padarė teisingas išvadas (CPK 263 straipsnio 1 dalis, 329 straipsnio 1 dalis, 330 straipsnis).
77. Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliacinis skundas atmestinas, Vilniaus apygardos teismo 2019 m. birželio 19 d. sprendimas paliktinas nepakeistu.
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
78. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93, 302 straipsniai).
79. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į priimamą procesinį sprendimą, sprendžia, kad apeliantei BUAB „TERMOMATIKA“ bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos (CPK 93, 98 straipsniai).
80. Atsakovė UAB „VEIKMĖS STATYBA“ prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų nepateikė.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Palikti Vilniaus apygardos teismo 2019 m. birželio 19 d. sprendimą nepakeistą.