Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės E. L. ieškinį atsakovui S. T. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, bendravimo tvarkos nustatymo, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinio reikalavimai tenkintini iš dalies.

Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis numato, kad, imantis bet kokių vaiką liečiančių veiksmų, nesvarbu ar tai darytų valstybinės, ar privačios įstaigos, užsiimančios socialiniu aprūpinimu, teismai, administracijos ar įstatymų leidimo institucijos, svarbiausia – vaiko interesai. Teismas, vadovaudamasis įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklėmis (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 176–185 straipsniai), ištyręs byloje pateiktus rašytinius įrodymus, atsižvelgdamas teismo posėdžio metu pateiktus ieškovės ir atsakovo paaiškinimus, Tarnybos poziciją, bei įvertinęs reikšmingas bylai išspręsti faktines aplinkybes, daro išvadą, kad ieškinys tenkintinas iš dalies. Toliau teismas pasisako dėl kiekvieno iš pareikštų reikalavimų.

CK 3.174 straipsnyje įtvirtinta nuostata, kad teismas ginčą dėl vaiko gyvenamosios vietos išsprendžia vadovaudamasis vaiko interesais, atsižvelgdamas į vaiko norą. Vaiko gyvenamoji vieta nustatoma atsižvelgiant ne į tėvų, kurie pagal įstatymą yra lygūs, bet į vaiko interesus, lemiamą reikšmę turi tėvų asmeniniai bruožai, santykiai su vaiku, požiūris į vaiką, moralinė charakteristika, vaiko auklėjimo prioritetai. Byloje nesant tarp šalių ginčo dėl vaiko gyvenamosios vietos, teismas išsamiau nevertina ir nepasisako dėl tėvo ir motinos asmeninių bruožų ir kitų aplinkybių, turinčių reikšmės sprendžiant vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimą. Atsižvelgęs į ieškinio reikalavimą nustatyti dukros gyvenamąją vietą su ieškove, į teisinį reguliavimą, numatantį, kad vaiko gyvenamoji vieta esant ginčui gali ir turi būti nustatyta tik su vienu iš tėvų, kitam iš tėvų sudarant galimybes bendrauti su vaiku (CK 3.76 straipsnio 1 dalis, 3.169 straipsnio 2 dalis, 3.170 straipsnis), įvertinęs išvadą teikiančios institucijos išvadą, nenustatęs priežasčių, dėl kurių nepilnametės K. T. gyvenamoji vieta negalėtų būti nustatyta su motina ieškove E. L., teismas sprendžia, kad atitinkamas ieškinio reikalavimas tenkintinas.

Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad visus klausimus, susijusius su vaiko auklėjimu, abu tėvai turi spręsti tarpusavio susitarimu (CK 3.165 straipsnio 3 dalis), nes vaiko saugumui ir ugdymui užtikrinti reikalingas tėvų bendradarbiavimas tarpusavyje ir su vaiku. Būtent todėl tėvai turi siekti spręsti visus su vaikais susijusius klausimus taikiai, nes tik tėvų tarpusavyje rastas sprendimas, kaip geriausiai auklėti vaikus, galės būti geranoriškai vykdomas ir geriausiai atitiks vaikų interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016, 13 punktas). Nors tas iš tėvų, su kuriuo nustatyta vaikų gyvenamoji vieta, uzufrukto teise tvarko vaikų turtą (CK 3.190 straipsnis) ir paprastai sprendžia dėl kasdienių su vaikų priežiūra susijusių klausimų, tačiau jam jokiu būdu nėra priskiriama vienasmenė tėvų valdžia. Tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi tokias pačias teises ir pareigas vaikui, įskaitant ir bendrauti su vaiku bei dalyvauti jį auklėjant, jeigu teismo nenustatyta kitaip. Tėvo ir motinos asmeninė teisė ir pareiga bendrauti su vaiku bei dalyvauti jį auklėjant turi būti vykdoma tik vaiko interesais. Bendravimo tvarka nustatoma tokia, kokia ji galima pagal esamą situaciją, t. y. atsižvelgiama ir į tėvų galimybes, užimtumą, darbo pobūdį. Tačiau tėvas ar motina neturi siekti nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri būtų patogiausia jam – geriausi vaiko interesai gali nusverti tėvų interesus ir pareikalauti didesnių tėvų pastangų, įgyvendinant nustatytą bendravimo grafiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014; kt.).

Pažymėtina, kad teismo sprendimu nustačius bendravimo tvarką, šalys yra laisvos ją keisti konkrečiais rašytiniais tarpusavio (ad hoc pobūdžio) susitarimais, jei tai atitinka nepilnamečio vaiko interesus ir dienotvarkę, tėvų užimtumą, norus ir galimybes ir jei dėl to tarp šalių nekyla konfliktų. Šalys raginamos ieškoti kompromisų, veikti vaiko interesais. Atkreiptinas šalių dėmesys, kad tėvai turi pareigą bendradarbiauti (kooperuotis) vykdant sprendimą. Sprendimo dėl bendravimo su vaiku nustatymo tikslas – užtikrinti realų nepilnamečio vaiko ir skyriumi gyvenančio tėvo (motinos) kontaktą, tuo pačiu užtikrinant vaiko teisę į šeimos ryšius. Teismų praktikoje pažymima, kad atsižvelgiant į tai, kad toks sprendimas susijęs su ypač jautrios visuomenės dalies – nepilnamečių vaikų, teisėmis ir interesais, ypatingą svarbą vykdant tokį sprendimą įgyja vykdymo proceso dalyvių kooperavimosi pareiga. Tinkamas sprendimo vykdymas šiuo atveju apima be kita ko ir pareigą imtis reikiamų priemonių, kad būtų realiai pasiekiamas sprendimu siektas rezultatas – vaiko ir skyrium gyvenančio tėvo (motinos) kontaktas, jų tarpusavio ryšio palaikymas (Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugpjūčio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1247-855/2020; kt.).

Šalims išaiškintina, kad teismo sprendimas dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo neįgyja res judicata (galutinio įsiteisėjimo) galios, todėl pasikeitus aplinkybėms, šalys gali kreiptis į teismą su bendru prašymu ar bet kuris iš jų su ieškiniu dėl bendravimo tvarkos pakeitimo.

Nustačius nepilnametės šalių dukros gyvenamąją vietą su ieškove, iš atsakovo priteistinas išlaikymas vaikui. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis, CK 3.192 straipsnis numato, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, o išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaikų poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Ši tėvų pareiga yra absoliuti, todėl šios turtinės asmeninės prievolės jie negali atsisakyti vykdyti ar perkelti vykdymą kitiems asmenims, taip pat ir vienam iš tėvų, su kuriuo gyvena vaikas. Pažymėtina, kad įstatymai nenustato išlaikymo dydžio, kurį turi teikti vaikui tėvai, o teismų praktika, kaip yra konstatavęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, gali suvienodinti tik parenkamus išlaikymo dydžiui ir formai nustatyti svarbius kriterijus bei proporcingumo principo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties bei galimybių taikymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016). Išlaikymo dydis siejamas pirmiausia su vaiko poreikiais ir tėvų turtine padėtimi.

Teismas, spręsdamas dėl nuolatinio išlaikymo dydžio ir nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-330-378/2016), protingi vaiko gabumų, jo polinkių nulemti poreikiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009). Kiekvienas tėvas, motina turi užtikrinti būtinuosius vaiko poreikius, o priklausomai nuo savo turtinės padėties ir galimybių, taip pat tenkinti ir kitus vaiko poreikius, svarbius jo, kaip savarankiškos asmenybės, vystymuisi. Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013). Jei būtinų vaikui vystytis sąlygų sudarymui išlaikymą priteisti objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, toks pakankamas vaikui išlaikymas ir turi būti priteisiamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004; 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014; kt.).

Išlaikymas vaikui gali būti teikiamas šiomis formomis: 1) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis; 2) konkrečia pinigų suma; 3) priteisiant vaikui tam tikrą turtą (CK 1.196 straipsnio 1 dalis). Kasacinio teismo ne kartą yra pažymėta, kad išlaikymo teikimas periodinėmis išmokomis, lyginant su kitomis išlaikymo formomis (CK 3.196 straipsnio 1 dalis) geriausiai atitinka nepilnamečių vaikų interesus. Įvertinus bylos duomenis, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Sodra) duomenis apie atsakovo gaunamas draudžiamąsias pajamas ir atsakovo paaiškinimus, kad jis gauna reguliarias pastovias pajamas, atsižvelgus į šalių procesinių dokumentų reikalavimus dėl išlaikymo formos, iš atsakovo priteistinas išlaikymas jo nepilnametei dukrai periodinėmis išmokomis.

Vaiko išlaikymui priteistiną sumą teismas nustato įvertinęs konkretaus vaiko poreikius, tėvų turtines galimybes, tačiau ši teismo pareiga negali būti tapatinama su pareiga teismo procesiniame sprendime detaliai įvardyti, kokia pinigų suma turi būti skiriama konkretaus vaiko poreikio tenkinimui (Vilniaus apygardos teismo 2017 m. lapkričio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1587-619/2017; kt.). Sprendžiant dėl išlaikymo dydžio pastebėtina, kad teismų praktikoje yra suformuluotas orientacinis kriterijus – minimalus mėnesinis darbo užmokestis, kuris taikomas priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti. Minimalus mėnesinis atlyginimas (MMA) nuo 2021 m. sausio 1 d. yra 642 Eur neatskaičius mokesčių, arba apie 460 Eur atskaičius mokesčius. Vertintina, kad minimali orientacinė suma, kurią kiekvienas iš tėvų turi skirti vaiko būtinųjų poreikių tenkinimui, turi būti ne mažesnė kaip 230 Eur.

Įvertinus ieškovės paskaičiavimus konstatuotina, kad jie yra realūs, galimai atitinka nepilnametės K. T. poreikių tenkinimui išleidžiamas sumas. Taip pat laikytina nustatyta, kad atsakovas dar iki ginčui persikeliant į teismą nuosekliai laikėsi pozicijos, kad nepritaria vaiko ugdymui skiriamoms didesnėms nei įprasta išlaidoms, nurodė, kad neturi galimybių prie jų prisidėti finansiškai.

Vaiko išlaikymas turi būti proporcingas ne tik vaiko poreikiams, bet ir tėvų galimybėms. Pažymėtina, kad tėvams turint finansinių galimybių turi būti tenkinami ir papildomi vaiko poreikiai ugdymui, laisvalaikiui. Tėvams pradėjus gyventi skyriumi vaiko poreikių tenkinimas neturėtų būti ženkliau ribojamas, tėvai turėtų siekti rasti finansinių galimybių užtikrinti įprastinius vaiko poreikius, kurie buvo tenkinami tėvams gyvenant kartu. Pastebėtina, kad tam iš tėvų, su kuriuo nustatoma vaiko gyvenamoji vieta, tenka visos nenumatytos, neordinarinės išlaidos, pavyzdžiui už vaiko ugdymą ir pan. Sprendžiant klausimą dėl išlaikymo dydžio, būtina nustatyti ir tėvų turtinę padėtį, galimybes teikti išlaikymą, sveikatos būklę, kitų išlaikytinių skaičių, kitas svarbias aplinkybes. Tėvų turtinė padėtis nustatoma atsižvelgiant į visų rūšių gaunamas pajamas: darbo užmokestį, kitas su darbo santykiais susijusias pajamas, autorinį atlyginimą, pajamas iš komercinės ir ūkinės veiklos, dividendus ir kt., lėšas bankuose, kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, vertybinius popierius ir kt. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo teismas privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį, t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010; kt.). Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, bet ne lemiantis, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, dėl kurio spręstina kiekvienu atveju individualiai įvertinant reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013).

Remiantis Sodros duomenimis, atsakovo pajamos dirbant (duomenys neskelbtini) iki 2020 m. vasario mėn. atskirais mėnesiais siekdavo iki 2300-2400 Eur, neatskaičius mokesčių, taip pat pajamos iš individualios veiklos 2019 metais sudarė apie 290 Eur per mėnesį. Šalyje įvedus su COVID-19 plitimu susijusius ribojimus, atsakovo pajamos sumažėjo ir 2020-2021 metais sudarė apie 1150 Eur per mėnesį, neatskaičius mokesčių. Bylos duomenimis, atsakovas neturi nekilnojamojo turto, skolinių įsipareigojimų. Turi vieną transporto priemonę, Mitsubishi Space Star, 2002 metų gamybos. Remiantis Sodros duomenimis, ieškovės pajamos yra kintamos, 2019-2020 metais ji gavo pajamų iš (duomenys neskelbtini), iš UAB (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini), vienkartinėmis įvairaus dydžio išmokomis (po 100, 200, 350, 1060 Eur ir kt.), taip pat pajamos iš individualios veiklos 2019 metais sudarė apie 745 Eur per mėnesį. Bylos duomenimis, ieškovė nuosavybės teise turi 1 k. butą Vilniuje, transporto priemonę Chevrolet Volt, 2016 m. gamybos, taip pat turi valdytojos teises į atsakovo automobilį Mitsubishi Space Star. Ieškovės teigimu, ji turi įsiskolinimų už automobilį, už teisines paslaugas. Kitų išlaikytinių nei ieškovė, nei atsakovas neturi.

Šioje byloje sprendžiant dėl atsakovo mokėtino išlaikymo dydžio, atsižvelgtina į tėvų gaunamas pajamas ir ankstesniais laikotarpiais gautų pajamų dydį, į abiejų tėvų pareigą dėti pastangas, kad gaunamos pajamos būtų pakankamos teikti dukrai išlaikymą, į šalių turimą turtą ar jo nebuvimą, skolinius įsipareigojimus, į vaiko amžių, į tai, kad atsakovas per mėnesį su dukra praleis po 8 dienas, atostogaus vasaros metu, šiais laikotarpiais patirs tiesioginių vaiko priežiūros išlaidų. Teismas sprendžia, kad iš atsakovo priteistinas 240 Eur dydžio išlaikymas periodinėmis išmokomis, mokamas dukrai kas mėnesį, ir vertina, kad toks išlaikymas nepažeis vaiko interesų, atitiks proporcingumo tarp vaiko poreikių (jei jis būtų ugdomas valstybinėje mokykloje) ir išlaikymą privalančio mokėti tėvo turtinės padėties ir finansinių galimybių kriterijų ir garantuos būtinųjų vaiko poreikių tenkinimą (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Teismas sprendžia, kad šiuo sprendimu priteisiama ženkli išlaikymo įsiskolinimo suma, atsakovo mokėtina ieškovei (žr. sprendimo 4-ą dalį), kurios mokėjimas išdėstomas nustatytam laikotarpiui, sudarys galimybes mergaitei baigti pradinį mokslą (4 klases) dabar lankomoje privačioje ugdymo įstaigoje, taigi nepilnametės interesai artimiausiu metu nenukentės. Dukrai baigus pradinę mokyklą tėvai turės galimybę, atsižvelgdami į savo finansines galimybes, spręsti dėl tolimesnio vaiko ugdymo. Vertintina, kad mokyklos keitimas baigus pradinį mokslą (4 klases) nėra neįprasta praktika, taip pat byloje nėra duomenų, kad K. T. dėl objektyvių ar subjektyvių priežasčių negalėtų mokytis valstybinėje mokykloje. Vilniuje valstybinių mokyklų tinklas yra gerai išvystytas, be to nėra duomenų, kad mokymo lygis valstybinėse mokyklose būtų žemesnis nei privačiose. Todėl vertintina, kad ugdymo įstaigos pakeitimas į mažiau išlaidų reikalaujančią – jei jis ateityje būtų reikalingas – nelaikytinas vaiko teisių ir interesų pažeidimu.

Išlaikymas periodinėmis išmokomis priteistinas nuo ieškovės kreipimosi į teismą dienos (2019 m. gruodžio 31 d.). Ieškovė yra nepilnamečio vaiko atstovė pagal įstatymą, todėl ji skirtina iš atsakovo nepilnamečiui vaikui priteisto išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise (CK 3.185, 3.190 straipsniai, CPK 38 straipsnio 4 dalis, 54 straipsnis). Nustatytina, kad sprendimas dalyje dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo vykdytinas skubiai. Byloje panaikintinos 2020 m. sausio 6 d. nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės (prievolė teikti laikiną išlaikymą). Vykdant 2020 m. sausio 6 d. nutartį sumokėtos išlaikymo sumos įskaitytinos į išlaikymo periodinėmis išmokomis sumas, mokėtinas pagal šį sprendimą.

Teisė į išlaikymą, kaip ir kitos vaiko teisės, atsiranda nuo vaiko gimimo momento. Šią teisę turi užtikrinti tėvai, t. y. jie yra asmeniškai (individualiai) atsakingi už išlaikymo savo nepilnamečiams vaikams teikimą, šių prievolių vykdymas negali būti perleistas ar perkeltas kitiems asmenims, taip pat negali būti atsisakyta jų vykdymo. CK 3.200 straipsnyje nustatyta, kad išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, o išlaikymo įsiskolinimas gali būti priteisiamas ne ilgiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos. Ieškovė prašė priteisti išlaikymo įsiskolinimą už 2,5 metų (30 mėnesių) laikotarpį iki kreipimosi į teismą dienos, taigi toks reikalavimas atitinka CK 3.200 straipsnyje nurodytą sąlygą.

Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad teisė reikalauti išlaikymo atsiranda, kai vaiko tėvas ar motina nebevykdo savo pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-480-378/2017). Tai reiškia, kad kiekvienu atveju turi būti nustatytas momentas, nuo kurio vaiko tėvas ar motina nebevykdė savo pareigos materialiai išlaikyti savo vaiką. Vertintina, kad nagrinėjamu atveju byloje nėra paneigta ieškovės nurodyta aplinkybė, kad nuo 2017 m. liepos mėn. šalys gyvena atskirai, neveda bendro ūkio, dukra gyvena su ieškove.

Aiškindamas įrodinėjimo pareigos paskirstymą, kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad tais atvejais, kai vienas iš tėvų su vaiku negyvena, jam tenka pareiga įrodinėti, jog tėviškas pareigas vykdė, nors ir gyveno skyrium (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2011). Taigi, atsakovui, prašančiam priteisti mažesnio dydžio išlaikymo įsiskolinimo sumą, tenka pareiga pagrįsti tokį savo prašymą. Atsakovas nurodė sutinkantis sumokėti 3000 Eur, šią sumą išdėstant per ketverių metų laikotarpį. Vertino, kad neteikto išlaikymo dydis yra po 100 Eur per mėnesį, nes jis gyvendamas atskirai kiekvieną mėnesį būdavo su dukra, ja rūpindavosi, pirko maistą, rūbus, veždavo į darželį, dažnai iškylaudavo gamtoje. Jo pajamos 2017 metais buvo tik 525,37 Eur per mėnesį, į tai turi būti atsižvelgta (2020 m. vasario 7 d. DOK-30431). Ieškovė posėdžio metu iš dalies sutiko, kad atsakovas tam tikrus vaiko poreikius tenkino, yra nupirkęs vieną kitą drabužį ir kt.

Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad išlaikymo įsiskolinimas, kaip ir išlaikymas, nustatomas remiantis CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintomis nuostatomis, todėl byloje kilus ginčui dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, reikia nustatyti šias reikšmingas faktines aplinkybes: a) vaiko poreikiai, b) kiekvieno iš tėvų turtinė padėtis, c) būtinas išlaikymo dydis, proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai, d) kokią dalį reikalingo išlaikymo teikė kiekvienas iš tėvų ginčijamu laikotarpiu, e) nuo kurio momento vaiko tėvas ar motina nebevykdė savo pareigos materialiai išlaikyti savo vaikus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-404/2013).

Šiame sprendime teismas jau pasisakė dėl ieškovės iniciatyva priimtų sprendimų dėl privačios vaiko ugdymo įstaigos. Vertintina, kad sumas, mokėtinas už privačią ugdymo įstaigą, iš atsakovo priteisti būtų teisinga tik tuomet, jei atsakovas būtų su tokiu ieškovės sprendimu sutikęs, ir jei būtų pripažinta, kad nagrinėjamu atveju nebuvo kitų alternatyvų vaikui ugdyti, išskyrus mokamą privatų mokslą. Tačiau, kaip jai nustatyta, atsakovas prieštaravo šioms išlaidoms. Todėl apskaičiuodamas išlaikymo įsiskolinimo sumą teismas remiasi šiame sprendime nustatytu iš atsakovo priteistinu išlaikymo dydžiu (240 Eur/mėn.), taip pat laiko, kad atsakovas tam tikrą išlaikymą teikė prižiūrėdamas vaiką, jį veždamas ir pasiimdamas iš ugdymo įstaigos, pirkdamas vaikui kai kuriuos drabužius. Tokį prisidėjimą prie vaiko poreikių tenkinimo teismas vertina 50 Eur/mėn. suma. Todėl išlaikymo įsiskolinimo suma apskaičiuotina taip: (240 Eur – 50 Eur) x 30 mėn. = 5700 Eur.

Atsakovo prašymas išdėstyti išlaikymo įsiskolinimo sumos mokėjimą tenkintinas iš dalies. Vertintina, kad atsakovo prašomas ketverių metų laikotarpis yra nepagrįstai ilgas, tai neatitiktų nepilnamečio vaiko interesų. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes dėl atsakovo finansinių galimybių ir turtinės padėties, į tai, kad artimiausius dvejus metus nepilnametė, tikėtina, lankys privačią mokamą ugdymo įstaigą, spręstina, kad mokėtina išlaikymo įsiskolinimo suma išdėstytina 2,5 (dviejų su puse) metų laikotarpiui, nustatant kad kas mėnesį atsakovas moka po 190 Eur iki visiško 5700 Eur sumos sumokėjimo.

Pagal CPK 93 straipsnio nuostatas, baigus bylos nagrinėjimą iš esmės, teismui kyla pareiga paskirstyti bylinėjimosi išlaidas. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Jeigu ieškinys patenkintas iš dalis, išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

Ieškovė įstatymu yra atleista nuo žyminio mokesčio už reikalavimus, susijusius su išlaikymu (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Priteisus iš atsakovo dukrai išlaikymą po 240 Eur, taip pat priteisus 5700 Eur išlaikymo įsiskolinimą, remiantis CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 7 dalimi, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktu, iš atsakovo valstybės naudai priteistinas (240 x 12 + 5700) x 0,03 x 0,75 = 193 Eur dydžio žyminis mokestis už reikalavimus dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo.

Ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas sudaro sumokėtas 150 Eur dydžio žyminis mokestis (2019 m. gruodžio 30 d. mokėjimas banke „Swedbank“, AB) ir 1209,50 Eur patirtų išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti (2020-01-20 sąskaita Nr. 3/2020 (400 Eur), 2020-06-01 sąskaita Nr. 61/2020 (150 Eur), 2021-03-08 PVM sąskaita-faktūra Nr. 34/2021 (659,70 Eur) už teisines paslaugas, 2020 m. sausio 4 d., 28 d., vasario 10 d. birželio 1 d., 2021 m. kovo 3 d., 7 d. mokėjimai bankiniais pavedimais). Atsižvelgiant į bylos apimtį, ieškovei suteiktų teisinių paslaugų būtinumą, esant pateiktam prašymui su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu, įvertinus, jog išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro patvirtintų rekomendacinių atlygių advokatams dydžių, laikytina, kad išlaidos yra pagrįstos. Ieškovės išlaidos antstoliui už vykdymo paslaugas apmokėti nėra laikytinos susijusiomis su šios bylos nagrinėjimu (nes jos nebuvo skirtos įrodymų rinkimui ar kitų bylos teisingam išnagrinėjimui reikalingų veiksmų su antstolio pagalba atlikimui, o atsirado dėl ieškovės sprendimo kreiptis į antstolį dėl nutarties priverstinio vykdymo). Ieškovės patirtos išlaidos iš viso sudaro 150 + 1209,50 = 1359,50 Eur.

Vertintina, kad ieškovės ieškinio reikalavimai dėl išlaikymo ir bendravimo tvarkos tenkinti iš dalies (74 proc., 81 proc., 50 proc.), atsižvelgtina, kad dalyje dėl vaiko gyvenamosios vietos nebuvo ginčo. Ieškinys tenkintas 64 procentais, todėl iš atsakovo ieškovės naudai priteistina 1359,50 x 0,64 = 870,08 Eur jos patirtų bylinėjimosi išlaidų.

Byloje patirta 10,13 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų. Ieškinį tenkinus 64 proc., atsakovo mokėtina suma sudaro 6,48 Eur (10,13 x 0,64), ieškovės – 3,65 Eur. Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (5 Eur), iš ieškovės valstybės naudai apskaičiuota 3,65 Eur suma nepriteistina.

Iš viso į valstybės biudžetą iš atsakovo priteistina 193 + 6,48 = 199,48 Eur.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263-267, 268-270 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškovės E. L. ieškinį atsakovui S. T. tenkinti iš dalies.

Nustatyti nepilnametės K. T., a. k. (duomenys neskelbtini) nuolatinę gyvenamąją vietą su jos motina ieškove E. L., a. k. (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš atsakovo S. T., a. k. (duomenys neskelbtini), nepilnametei dukrai K. T., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymą, mokamą periodinėmis išmokomis po 240 Eur (du šimtus keturiasdešimt eurų) per mėnesį nuo ieškovės kreipimosi į teismą dienos (2019 m. gruodžio 31 d.) iki dukros pilnametystės, periodines išmokas kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka.

Nustatyti, kad sprendimas dalyje dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo vykdytinas skubiai. Sprendimo apskundimas šioje dalyje nesustabdo jo vykdymo.

Priteisti iš atsakovo S. T., a. k. (duomenys neskelbtini), 5700 Eur (penkis tūkstančius septynis šimtus eurų) išlaikymo įsiskolinimo nepilnametės K. T., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai, nustatant, kad ši suma turi būti sumokėta per dvejus su puse metų po šio sprendimo įsiteisėjimo dienos, kas mėnesį mokant po 190 Eur iki visiško įsiskolinimo sumos sumokėjimo.

Nepilnamečio vaiko K. T. išlaikymui ir išlaikymo įsiskolinimui padengti skirtų piniginių lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skirti E. L., a. k. (duomenys neskelbtini).

Nustatyti atsakovo S. T., a. k. (duomenys neskelbtini) (toliau – tėvas), bendravimo su nepilnamečiu vaiku K. T., gim. (duomenys neskelbtini) (toliau – vaikas, dukra), tvarką, pagal kurią tėvas su vaiku bendrauja:

1. Bendravimas savaitgaliais ir darbo dienomis: tėvas bendrauja su vaiku kalendorinių metų nelyginių savaičių savaitgaliais, paimdamas vaiką ketvirtadienį iš mokymosi įstaigos pasibaigus užsiėmimams, o jei šią dieną vaikas nelanko ugdymo įstaigos – iš jo gyvenamosios vietos tarp 14:30 val. ir 15:00 val. ir grąžindamas jį pirmadienį į mokymosi įstaigą, o jeigu šią dieną vaikas nelanko ugdymo įstaigos, tarp 14:30 val. ir 15:00 val. grąžindamas į jo gyvenamąją vietą. Jeigu nurodytos bendravimo savaitgaliais ar darbo dienomis savaitės dienos sutampa su tvarkoje numatytomis švenčių ar atostogų dienomis, tėvo bendravimas su vaiku vyksta pagal švenčių ar atostogų dienoms nustatytą tvarką.

2. Jei tėvas dėl užimtumo, darbo komandiruotės į užsienį, planuojamos kelionės ar kitų svarbių priežasčių negali laikytis 1 punkte numatytos bendravimo tvarkos, jis privalo iš anksto, bet ne vėliau kaip prieš 3 dienas iki numatyto bendravimo pradžios informuoti apie tai dukros mamą E. L., a. k. (duomenys neskelbtini) (toliau – dukros mama), išskyrus išskirtinius atvejus, pvz.: tėvo ar jo artimųjų ligos, nelaimės, ar mirties atveju, kai pranešti anksčiau neįmanoma. Kitais atvejais tėvas privalo su dukros mama susisiekti ir jai nurodyti bei su ja suderinti kitas dienas per artimiausią 30-ies dienų laikotarpį, kuriomis galės bendrauti su dukra, kompensuodamas praleistų dienų skaičių.

3.1. Tėvas praleidžia su vaiku neporinių kalendorinių metų šv. Kalėdų antrą dieną (gruodžio 26 d.), pasiimdamas vaiką tarp 11 ir 11:30 val. iš vaiko gyvenamosios vietos ir grąžindamas tą pačią dieną tarp 19:00 ir 19:30 val. į jo gyvenamąją vietą;

3.2. Tėvas praleidžia su vaiku porinių kalendorinių metų (skaičiuojama besibaigiančiais metais) Naujųjų metų šventę, paimdamas vaiką gruodžio 31 d. tarp 14:30 val. ir 15:00 val. iš jo gyvenamosios vietos ir toliau tęsdamas bendravimą kaip numatyta tvarkos 4.2 punkte;

3.3. Tėvas praleidžia su vaiku poriniais kalendoriniais metais šv. Velykų pirmą dieną (sekmadienį), o neporiniais kalendoriniais metais šv. Velykų antrą dieną (pirmadienį), pasiimdamas vaiką tarp 11 ir 11:30 val. iš vaiko gyvenamosios vietos ir grąžindamas tą pačią dieną tarp 19:00 ir 19:30 val. į jo gyvenamąją vietą.

3.4. Tėvas bendrauja su vaiku kiekvienų metų pirmąjį birželio sekmadienį (Tėvo diena), pasiimdamas vaiką tarp 11:00 ir 11:30 val. iš vaiko gyvenamosios vietos ir grąžindamas tą pačią dieną tarp 19:00 ir 19:30 val.; taip pat sudaro sąlygas dukros mamai bendrauti su vaiku kiekvienų metų pirmąjį gegužės sekmadienį (Motinos diena).

3.5. Tuo atveju, jeigu šventinės dienos, kurias vaikas švenčia su mama, patenka į tėvo bendravimo su vaiku laikotarpius, tėvas privalo grąžinti vaiką į jo gyvenamąją vietą šventinės dienos išvakarėse tarp 19:00 val. ir 19:30 val. Toliau bendravimas vyksta kaip numatyta šioje tvarkoje.

4.1. Tėvas su dukra poriniais metais praleidžia jos mokyklines rudens ir pavasario atostogas;

4.2. Tėvas su dukra neporiniais metais praleidžia žiemos atostogų dalį nuo sausio 1 d. iki jos mokyklinių atostogų pabaigos;

4.3. vasaros atostogų metu tėvas bendrauja su vaiku ne mažiau kaip 20 dienų, liepos ir rugpjūčio mėnesių pirmas 10 (dešimt) dienų nepertraukiamai nuo pirmos mėnesio dienos iki dešimtos mėnesio dienos, paimdamas vaiką pirmą mėnesio dieną iš jo gyvenamosios vietos tarp 11 ir 11:30 val. ir grąžindamas jį paskutinę bendravimo dieną tarp 19:00 ir 19:30 val. į jo gyvenamąją vietą, išskyrus kai tėvas dėl užimtumo, darbo komandiruotės į užsienį, planuojamos kelionės ar kitų svarbių priežasčių negali atostogauti su vaiku – tokiu atveju tėvas privalo su ieškove susisiekti ir šios tvarkos 2 punkte nurodyta tvarka suderinti kitą atostogų laiką.

5. Esant tėvų susitarimui, bendravimas gali būti vykdomas ir kitokia tvarka, nei nurodyta teismo sprendimu.

Priteisti iš atsakovo S. T., a. k. (duomenys neskelbtini), ieškovei E. L., a. k. (duomenys neskelbtini), 870,08 Eur (aštuonis šimtus septyniasdešimt eurų 8 ct) jos patirtų bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš S. T., a. k. (duomenys neskelbtini), valstybės naudai 199,48 Eur (šimtą devyniasdešimt devynis eurus 48 ct) žyminio mokesčio ir procesinių dokumentų siuntimo išlaidų. Išaiškinti, kad į valstybės pajamas priteistas sumas įsiteisėjus sprendimui nedelsiant privaloma sumokėti pavedimu į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, kodas 188659752, pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660, ir mokėjimo kvitą pateikti teismui (raštinei).

Įsiteisėjus sprendimui panaikinti byloje 2020 m. sausio 6 d. nutartimi ir 2021 m. sausio 28 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones.

Sprendimas per 30 (trisdešimt dienų) nuo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.