- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-12-22
- Bylos Nr.
- e2A-2508-950/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-20647-2025-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Tomas Ridikas
- Ieškovas
- individualios įmonės „Aujama-credit“
- Atsakovas
- E. K.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Tomas Ridikas, veikdamas Vilniaus apygardos teismo vardu,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės individualios įmonės „Aujama-credit“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. rugpjūčio 25 d. sprendimo už akių, priimto civilinėje byloje Nr. e2-34022-1098/2025, pagal ieškovės individualios įmonės „Aujama-credit“ ieškinį atsakovui E. K. dėl skolos ir nuostolių priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė individuali įmonė (toliau – IĮ) „Aujama-credit“ (toliau – ir ieškovė, apeliantė) 2025 m. liepos 23 d. (ieškinys teisme užregistruotas 2025 m. liepos 24 d.) kreipėsi į teismą su ieškiniu (reg. Nr. CBP-20591), kuriuo prašė iš atsakovo E. K. (toliau – ir atsakovas) priteisti:
1.1. 2 698,21 Eur negrąžintą kreditą;
1.2. 2 675,94 Eur nuostolius (negautas pajamas);
1.3. 49,76 Eur delspinigius;
1.4. 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo;
1.5. bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė pateiktame ieškinyje nurodė, jog šalys, pakeisdamos anksčiau tarp jų sudarytą ir iš dalies įvykdytą 2025 m. sausio 25 d. vartojimo kredito sutartį Nr. 25115, 2025 m. kovo 7 d. sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. 25605 (toliau – Sutartis), pagal kurią ieškovė suteikė atsakovui 2 698,21 Eur dydžio kreditą. Atsakovas įsipareigojo pagal Sutartyje nustatytą grafiką grąžinti kreditą, mokėti palūkanas už naudojimąsi kredito suma (pelno palūkanas) ir administravimo mokestį. Kadangi pagal Sutarties specialiojoje dalyje nustatytą įmokų mokėjimo grafiką atsakovas neatliko nustatytų mokėjimų, todėl ieškovė, vadovaudamasis Sutarties bendrųjų sąlygų 6.5 punktu ir Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo (toliau – VKĮ) 19 straipsniu, elektroniniu laišku informavo atsakovą apie Sutarties nutraukimą nuo 2025 m. liepos 23 d.
3. Atsakovui E. K. ieškinys su priedais ir teismo pranešimas, kuriame nustatytas 14 dienų terminas atsiliepimui į ieškinį pareikšti, buvo įteikti 2025 m. liepos 29 d. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka. Atsakovas per teismo nustatytą 14 dienų terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2025 m. rugpjūčio 25 d. sprendimu už akių ieškovės ieškinį tenkino iš dalies ir jai iš atsakovo priteisė:
4.1. 2 698,21 Eur negrąžintą kreditą;
4.2. 142,70 Eur nesumokėtą administravimo mokestį;
4.3. 728,89 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas;
4.4. 205,36 Eur negautas pajamas, paskaičiuotas už laikotarpį nuo Sutarties nutraukimo dienos (2025 m. liepos 23 d.) iki sprendimo už akių priėmimo dienos (2025 m. rugpjūčio 25 d.);
4.5. 74,95 proc. negautas pajamas, skaičiuojamas už laikotarpį nuo 2025 m. rugpjūčio 25 d. iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki Sutarties termino pabaigos (2026 m. lapkričio 27 d.) nuo pagal Sutartį tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio;
4.6. 32,12 Eur delspinigių;
4.7. 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (3 807,28 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2025 m. liepos 24 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo;
4.8. 586,17 Eur bylinėjimosi išlaidas.
5. Teismas, nustatė, kad atsakovas tinkamai nevykdė sutartinių įsipareigojimų, t. y. vėlavo atlikti mokėjimus pagal mokėjimo grafiką daugiau nei 90 dienų (3 mėnesius), o pastarajam per ieškovės nustatytą papildomą 14 dienų terminą pradelstų mokėjimų nepadengus, ieškovė Sutartį su atsakovu nutraukė pagal Sutarties bendrųjų sąlygų 6.5 punktą, kurio sąlygos, teismo vertinimu, iš esmės atitiko VKĮ 19 straipsnį. Atsižvelgęs į tai, kad atsakovas pažeidė savo sutartinę prievolę laiku ir nustatytomis sąlygomis grąžinti jam suteiktą kredito sumą, teismas sprendė, jog ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo 2 698,21 Eur negrąžinto vartojimo kredito sumą yrą pagrįstas, todėl jį tenkino.
6. Teismas, įvertinęs ieškinio turinį ir pateiktus ieškovės skaičiavimus, konstatavo, jog ieškovė savo negautomis pajamomis laiko sumą, į kurią įtraukia visą pelno palūkanų sumą ir visą administravimo mokesčio sumą, apskaičiuotas nuo Sutarties sudarymo dienos iki Sutarties pabaigos dienos, kartu pažymėdamas ir tai, jog ieškovė atskirai neprašė teismo priteisti pelno palūkanų ir administravimo mokesčio, kurie turėjo būti sumokėti iki Sutarties nutraukimo dienos, tačiau šias sumas yra įtraukusi į bendrą negautų pajamų sumą. Teismas taip suformuluoto reikalavimo nevertino kaip esminės kliūties įvertinti jo pagrįstumą, kadangi šį vieną reikalavimą išskyrus į kelis atskirus, ieškiniu prašoma priteisti reikalavimų suma nebūtų pasikeitusi.
7. Teismas nurodė, jog administravimo mokestis yra tiesiogiai susijęs su sutartinių įsipareigojimų įvykdymu ir nėra skirtas kompensuoti kredito davėjo nuostolius dėl netinkamo sutarties vykdymo, todėl reikalavimą dalyje dėl 437,24 Eur administravimo mokesčio, paskaičiuoto nuo 2025 m. kovo 7 d. iki 2026 m. lapkričio 27 d., t. y. už visą Sutarties laikotarpį, kuris, kaip minėta, buvo įtrauktas į prašomą priteisti negautų pajamų sumą, tenkino iš dalies – ieškovei iš atsakovo priteisė 142,70 Eur administravimo mokestį, paskaičiuotą iki Sutarties nutraukimo, t. y. 2025 m. liepos 23 d.
8. Teismas nurodė ir tai, jog pagal Sutartį atsakovas įsipareigojo mokėti 74,95 proc. dydžio metines palūkanas, todėl jis, kaip paskolos gavėjas, negali būti atleistas nuo palūkanų kaip atlyginimo už naudojimąsi paskolos suma mokėjimo, nes ieškovė, kaip paskolos davėja, 2025 m. liepos 23 d. nutraukė Sutartį atsakovui pažeidus įsipareigojimą grąžinti suteiktą kreditą ir mokėti sutartas palūkanas nustatyta tvarka ir terminais. Atsižvelgęs į tai bei į kasacinio teismo praktiką, teismas ieškovei iš atsakovo priteisė 728,89 Eur pelno palūkanas, susidariusias nuo 2025 m. kovo 7 d. iki 2025 m. liepos 23 d.
9. Teismas sprendė, kad ieškovė turi teisę reikalauti priteisti negautas pajamas (negautų mokėjimo (pelno) palūkanų forma), kurias pagrįstai tikėjosi gauti, jeigu kredito sutartis būtų įvykdyta tinkamai. Nustatęs, kad atsakovas pagal Sutartį turėjo sumokėti iš viso 2 238,70 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų, o iki Sutarties nutraukimo dienos (2025 m. liepos 23 d.) atsakovo nesumokėtas mokėjimo (pelno) palūkanas sudarė 728,89 Eur, teismas laikė, jog ieškovės negautos pajamos (negautų pelno palūkanų forma) nuo Sutarties nutraukimo (2025 m. liepos 23 d.) iki Sutarties įvykdymo termino pabaigos (2026 m. lapkričio 27 d.) sudarytų 1 509,81 Eur, ir būtent tokią sumą, teismo vertinimu, ieškovė pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jeigu Sutartis būtų įvykdyta tinkamai. Todėl teismas konstatavo, kad egzistuoja pagrindas ieškovei priteisti negautas pajamas (negautų pelno palūkanų forma) už laikotarpį nuo Sutarties nutraukimo dienos (2025 m. liepos 23 d.) iki teismo sprendimo už akių priėmimo dienos (2025 m. rugpjūčio 25 d.), kurių suma – 205,36 Eur (šią sumą sudaro 5 įmokos likutis ir 6 įmoka), taip pat 74,95 proc. negautas pajamas (nuostolius), skaičiuojamas už laikotarpį nuo 2025 m. rugpjūčio 26 d. iki visiško kredito grąžinimo dienos (skaičiuojant toliau nuo 7 mokėjimo įmokos), bet ne ilgiau kaip iki Sutarties termino pabaigos (2026 m. lapkričio 27 d.) nuo pagal Sutartį tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio.
10. Teismas nustatė, kad atsakovas nustatyta tvarka ir terminais nemokėjo įmokų pagal Sutarties bendrųjų sąlygų nuostatas, todėl ieškovė įgijo teisę reikalauti sutartinių netesybų, tačiau delspinigiai turėjo būti paskaičiuoti ne nuo 2025 m. kovo 7 d. (nes nurodytą datą nebuvo suėję įmokų mokėjimo terminai), o nuo konkrečios pradelstos įmokos mokėjimo praleidimo dienos. Atsižvelgęs į tai, ieškovės reikalavimą priteisti iš atsakovo 49,76 Eur delspinigių sumą teismas tenkino iš dalies ir ieškovei priteisė 32,12 Eur delspinigius.
11. Teismas taip pat ieškovei iš atsakovo priteisė 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą 3 807,28 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2025 m. liepos 24 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
12. Spręsdamas klausimą dėl ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, teismas konstatavo, jog yra patenkinta 94,24 proc. ieškinio reikalavimų, todėl vadovaudamasis šia proporcija priteisė ieškovei iš atsakovės 586,17 Eur (622 Eur (122 Eur žyminis mokestis + 500 Eur už procesinių dokumentų parengimą) × 94,24 proc.) dydžio bylinėjimosi išlaidas.
III. Apeliacinio skundo teisiniai argumentai
13. Ieškovė 2025 m. rugpjūčio 28 d. pateiktu apeliaciniu skundu (reg. Nr. DOK-126980) prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. rugpjūčio 25 d. sprendimo už akių dalį ir vietoje 205,36 Eur negautų pajamų, paskaičiuotų už laikotarpį nuo Sutarties nutraukimo dienos (2025 m. liepos 23 d.) iki sprendimo už akių priėmimo dienos (2025 m. rugpjūčio 25 d.), bei 74,95 procentų negautų pajamų, skaičiuojamų už laikotarpį nuo 2025 m. rugpjūčio 25 d. iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki Sutarties termino pabaigos (2026 m. lapkričio 27 d.) nuo pagal Sutartį tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio, priteisti konkrečią negautų pajamų sumą, t. y. 1 509,81 Eur. Taip pat prašo priteisti apeliacinės instancijos teismas patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais esminiais argumentais:
13.1. Pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatęs, kad atsakovas nėra sumokėjęs ieškovei Sutartyje nurodyto dydžio mokėjimo palūkanų, kaip negautų pajamų, nepagrįstai jas už laikotarpį nuo teismo sprendimo priėmimo dienos (2025 m. rugpjūčio 25 d.) iki visiško Sutarties įvykdymo, bet ne vėliau, nei iki Sutarties grafiko pabaigos (2026 m. lapkričio 27 d.), priteisė ne konkrečia (1 304,45 Eur) suma visą iš karto nuo teismo sprendimo priėmimo dienos, o taikant 74,95 proc. negautų pajamų normą, skaičiuojamą už laikotarpį nuo teismo sprendimo priėmimo dienos iki visiško Sutarties įvykdymo, bet ne vėliau, nei iki vartojimo kredito sutarties grafiko pabaigos (2026 m. lapkričio 27 d.) nuo pagal sutartį tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio.
13.2. Pagal Sutarties sąlygas, kuriomis konkrečia suma buvo nustatytas atsakovo mokėtinų pelno (mokėjimo) palūkanų dydis, ieškovė įgijo pagrįstą lūkestį Sutarties tinkamo vykdymo atveju gauti iš atsakovo visą Sutartyje nustatytą mokėjimo palūkanų dydį, kadangi atsakovo pareiga mokėti mokėjimo palūkanas tapo atsakovo pagal Sutartį vykdytinos prievolės dalimi. Ieškovei Sutartį nutraukus, abi šalys tapo atleistos nuo Sutarties vykdymo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.221 straipsnio 1 dalis). Liko galioti tik ginčų nagrinėjimo tvarką nustatančios Sutarties sąlygos ir kitos Sutarties sąlygos, jeigu jos pagal savo esmę lieka galioti ir po Sutarties nutraukimo (CK 6.221 straipsnio 3 dalis). Šalis atleidus nuo Sutarties vykdymo ir Sutarties pagrindu atsiradusį teisinį santykį, pagal kurį atsakovas privalo mokėti pelno palūkanas, pakeitus civilinės atsakomybės teisiniu santykiu, kurio pagrindu atsakovas privalo sumokėti ieškovei negautas pajamas, bei VKĮ nereguliuojant vartojimo kredito sutarties nutraukimo teisinių padarinių, sprendžiant negautų pajamų priteisimo klausimą, nebetaikytinos vartojimo kredito teisinius santykius reglamentuojančios VKĮ teisės normos ir Sutarties nuostatos.
13.3. Laiko, kad šiuo atveju, Sutarčiai esant nutrauktai, atsakovui, kaip asmeniui, atlikusiam neteisėtus veiksmus (Sutarties nevykdymą) ieškovės atžvilgiu, civilinės atsakomybės prievolės pagrindu atsirado pareiga sumokėti ieškovei negautas pajamas (negautų mokėjimo palūkanų forma). Esant tokioms faktinėms aplinkybės, šių negautų pajamų išmokėjimas negali būti priklausomas nuo vartojimo kredito sutartyje nustatyto įmokų mokėjimo grafiko, kuris yra teisiškai reikšmingas ir sukuria atitinkamas teisines pasekmes tik tebesitęsiant vartojimo kredito teisiniams santykiams.
14. Atsakovas per nustatytą terminą atsiliepimo į apeliacinį skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,
teisiniai argumentai ir išvados
15. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio (lot. pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nurodytų absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų. Nagrinėjamu atveju, apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą, absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė.
Dėl apeliacijos objekto
16. Apeliacijos objektą byloje sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalies dėl 1 304,45 Eur nuostolių (negautų pajamų (negautų mokėjimo palūkanų forma)) priteisimo teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl ginčo esmės
17. Apeliantė, nesutikdama su skundžiama pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalimi, apeliaciniame skunde nurodo, kad sprendimo už akių dalis, kuria negautos pajamos (nuostoliai) dėl negrąžinto vartojimo kredito priteistos nuo sprendimo už akių priėmimo dienos (2025 m. rugpjūčio 25 d.) iki visiško Sutarties įvykdymo, bet ne vėliau nei iki vartojimo kredito sutarties grafiko pabaigos (2026 m. lapkričio 27 d.), priteisė ne konkrečia (1 304,45 Eur) suma visą iš karto nuo teismo sprendimo priėmimo dienos, o taikant 74,95 proc. negautų pajamų normą, skaičiuojamą už laikotarpį nuo sprendimo už akių priėmimo dienos (2025 m. rugpjūčio 25 d.) iki visiško Sutarties įvykdymo, bet ne vėliau, nei iki vartojimo kredito sutarties grafiko pabaigos (2026 m. lapkričio 27 d.), yra nepagrįsta ir neteisėta, prieštaraujanti kasacinio teismo praktikai, neatitinka civilinės atsakomybės paskirties, įstatymų ir sutarties nuostatų.
18. CK 6.886 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad vartojimo kredito sutartimi kredito davėjas suteikia arba įsipareigoja suteikti kredito gavėjui vartojimo kreditą atidėto mokėjimo, paskolos forma arba kitokiu panašiu finansiniu būdu, išskyrus sutartis dėl nuolatinio tos pačios rūšies paslaugų teikimo ar tos pačios rūšies prekių tiekimo, kai kredito gavėjas už teikiamas paslaugas ar tiekiamas prekes moka dalimis jų teikimo ar tiekimo metu. CK 6.870 straipsnio 1 dalis numato, kad paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenumato ko kita. Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus (CK 6.38 straipsnio 1 dalis).
19. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad atsakovas su ieškove 2025 m. sausio 28 d. sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. 25115, pagal kurią ieškovė suteikė atsakovui 800 Eur kreditą 630 dienų terminui, o atsakovas įsipareigojo grąžinti suteiktą vartojimo kreditą ir sumokėti bendrą vartojimo kredito kainą (vartojimo kredito mokestį): 129,56 Eur administravimo mokestį ir 664,34 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas (metinė palūkanų norma 74,95 proc.) sutarties specialiosiose sąlygose nustatyta tvarka ir terminais (iki 2026 m. spalio 20 d.). Taip pat, atsakovas su ieškove 2025 m. kovo 7 d. sudarė ginčo Sutartį, t. y. vartojimo kredito sutartį Nr. 25605, pagal kurią ieškovė suteikė atsakovui papildomą 1 900 Eur vartojimo kreditą 630 dienų terminui, o atsakovas įsipareigojo grąžinti suteiktą bendrą vartojimo kreditą ir sumokėti bendrą vartojimo kredito kainą (vartojimo kredito mokestį: 437,24 Eur administravimo mokestį ir 2 238,70 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas (metinė palūkanų norma 74,95 proc.) sutarties specialiosiose sąlygose nustatyta tvarka ir terminais (iki 2026 m. lapkričio 27 d.). Sutartis nuo 2025 m. liepos 23 d. ieškovės buvo vienašališkai nutraukta atsakovui daugiau kaip tris mėnesius pradelsus Sutarties specialiosiose sąlygose numatytus mokėjimus.
20. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Sutarties pagrindu tarp šalių susiklostė prievoliniai vartojimo kredito teisiniai santykiai (CK 6.1–6.4 straipsniai). Vartojimo kredito sutartis buvo nutraukta anksčiau termino dėl atsakovo kaltės ir neteisėtų veiksmų, pasireiškusių prisiimtų sutartinių įsipareigojimų nevykdymu nustatytais terminais ir tvarka (CK 6.256 straipsnio 1 dalis). Atsakovas nagrinėjamoje byloje buvo pasyvus, Sutarties nutraukimo ir pareigos sumokėti prašomas priteisti sumas neginčijo. Apeliacinio skundo išnagrinėjimui aktualu, kad pirmosios instancijos teismas priteisė 728,89 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas iki sutarties nutraukimo, 205,36 Eur negautas pajamas, paskaičiuotas už laikotarpį nuo Sutarties nutraukimo dienos (2025 m. liepos 23 d.) iki sprendimo už akių priėmimo dienos (2025 m. rugpjūčio 25 d.), o byloje kilo ginčas dėl 1 304,45 Eur (1 509,81 Eur – 205,36 Eur) negautų pajamų už laikotarpį nuo sprendimo už akių priėmimo dienos (2025 m. kovo 3 d.) iki vartojimo kredito sutarties grafiko pabaigos (2026 m. lapkričio 27 d.) priteisimo formos.
21. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog pirmosios instancijos teismas neneigė apeliantės teisės į negautų pajamų (negautų mokėjimo palūkanų forma) priteisimą ir nurodė, kad ieškovė įrodė negautų pajamų faktą, kad pagrįstai ieškovė galėjo tikėtis gauti nuo Sutarties nutraukimo (2025 m. liepos 23 d.) iki Sutarties termino pabaigos (2026 m. lapkričio 27 d.) 1 509,81 Eur, tačiau tenkino ieškovės ieškinio reikalavimą dėl negautų pajamų priteisimo iš dalies, t. y. priteisė ne konkrečią negautų pajamų sumą, bet 74,95 proc. negautas pajamas (nuostolius), skaičiuojamas už laikotarpį nuo 2025 m. rugpjūčio 25 d. iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki Sutarties termino pabaigos (2026 m. lapkričio 27 d.) nuo pagal Sutartį tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio.
22. Apeliantė nesutinka su tokia forma priteistomis negautomis pajamomis, laikydama, kad: Sutartis nutraukta ir, taikant civilinę atsakomybę, nėra taikomos Sutarties nuostatos, tarp kurių ir įmokų mokėjimo grafikas; VKĮ nereguliuoja vartojimo kredito sutarties nutraukimo teisinių padarinių; jos dėstomus argumentus pagrindžia ir apygardų teismų formuojama praktika.
23. Teismų praktikoje išaiškinta, kad sutartį nutraukus, jos šalių daugiau nebesieja sutartiniai santykiai, sutarties nutraukimas atleidžia abi šalis nuo sutarties vykdymo; sutartį pažeidusiai šaliai atsiranda sutartinė civilinė atsakomybė, kurios forma – nuostolių atlyginimas, taip pat netesybų (baudos, delspinigių) sumokėjimas (CK 6.221, 6.222 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-333-248/2018).
24. Nutraukus paskolos (kredito) sutartį prieš terminą, pasibaigia pagrindinių prievolių pagal sutartį vykdymas natūra, todėl mokėjimo (pelno) palūkanos skolininkui pagal šią sutartį nebegali būti skaičiuojamos; paskolos (kredito) sutartį nutraukus prieš terminą kreditorius įgyja teisę reikalauti taikyti skolininkui civilinę atsakomybę: reikalauti sutartyje ar įstatyme nustatyto dydžio kompensuojamųjų palūkanų iki visiško paskolos sumos grąžinimo, taip pat reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo; pagal bendrąsias civilinės atsakomybės taisykles, reikalaujant kompensuojamųjų palūkanų (netesybų) ir negautų pajamų (nuostolių) kreditoriui gali būti priteisiama didesnė iš reikalaujamų sumų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020).
25. Negautos pajamos yra žalos rūšis, kuri paprastai atsiranda kaip žalos padarymo tam tikram turtui, turtinės teisės įgyvendinimui, papildomas rezultatas. Negautas pajamas, kaip nuostolius, apibūdina tokie požymiai kaip pagrįstas tikėtinumas jas gauti, jeigu pažeidimo nebūtų, ir pajamas suprantant kaip sumą, kurią sudarytų lėšos, kuriomis asmuo praturtėtų iš teisėtos veiklos. Kasacinio teismo praktikoje įtvirtinti šie negautų pajamų nustatymo kriterijai: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų skolininko veiksmų. Nukentėjęs asmuo privalo įrodyti nuostolių, patirtų negautos naudos forma, realumą, dydį ir priežastinį ryšį su neteisėtais kalto asmens veiksmais. Patirti netiesioginiai nuostoliai turi būti pagrįsti realiomis, įrodytomis, o ne tikėtinomis pajamomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-116/2012).
Žemesnės instancijos teismas
26. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apeliantės argumentu, kad pagal skundžiamo teismo sprendimo išvadas nutraukus vartojimo kredito sutartį dėl atsakovo kaltės ir toliau galioja (taikomas) įmokų mokėjimo grafikas. Ieškovės vertinimu, tokia teismo išvada prieštarauja Sutarties nuostatoms, kadangi pagal Sutarties 6.5 punktą kredito davėjas turi teisę vienašališkai ir nedelsiant nutraukti Sutartį ir pareikalauti sumokėti visą kredito sumą, administravimo mokestį, pelno palūkanas ir kitas pagal šios Sutarties ir Lietuvos Respublikos teisės aktų nuostatas mokėtinas sumas bei atlyginti nuostolius VKĮ 19 straipsnyje ir kituose taikytinuose Lietuvos Respublikos teisės aktuose nustatytais pagrindais ir sąlygomis.
27. CK 6.874 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad jeigu paskolos gavėjas laiku negrąžina paskolos sumos, jis privalo mokėti paskolos davėjui CK 6.210 straipsnyje nustatytas palūkanas nuo tos dienos, kada paskolos suma turėjo būti grąžinta, iki jos grąžinimo dienos, neatsižvelgiant į palūkanų, nustatytų CK 6.37 straipsnyje, mokėjimą, jeigu paskolos sutartis nenustato ko kita. Ši norma taikytina šalis siejant paskolos teisiniams santykiams. Tuo vadovaudamasis apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad Sutarties 6.5 punkte kredito davėjo teisė vienašališkai nutraukus Sutartį reikalauti sumokėti pelno palūkanas turi būti aiškinama kaip kredito davėjo teisė reikalauti sumokėti palūkanas iki sutarties nutraukimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020).
28. Negautų pajamų dydžio įrodinėjimo našta tenka nukentėjusiajam asmeniui, nes rungimosi civiliniame procese principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Ieškovė realių negautų pajamų dydį įrodinėjo pagal nutrauktos Sutarties mokėjimo (pelno) palūkanų mokėjimo grafiką.
29. Pagal VKĮ 17 straipsnio 1 dalies nuostatas vartojimo kredito gavėjas turi teisę bet kuriuo metu įvykdyti visus arba dalį savo įsipareigojimų pagal vartojimo kredito sutartį. Tai padaręs, jis turi teisę į bendros vartojimo kredito kainos sumažinimą, kurį sudaro likusio vartojimo kredito sutarties trukmės laikotarpio, skaičiuojamo nuo vartojimo kredito ar jo dalies grąžinimo dienos, palūkanos ir išlaidos. Nagrinėjamu atveju pagal mokėjimų grafiką bendrą vartojimo kredito kainą sudaro administravimo mokestis ir palūkanos. Taigi, VKĮ 17 straipsnio 1 dalies nuostatos leidžia kredito gavėjui bet kuriuo metu įvykdyti visus arba dalį savo įsipareigojimų pagal vartojimo kredito sutartį ir pagal mokėjimo grafiką tiksliai apskaičiuoti bendros vartojimo kredito kainos sumažinimo dydį.
30. Nepaisant to, kad VKĮ nuostatos nereguliuoja Sutarties nutraukimo pasekmių, kredito mokėjimo grafikas, kaip įrodymas, patvirtina, kad esant normaliai veiklai kredito davėjas neturėjo ir negali turėti lūkesčio nurodytas pajamas gauti anksčiau, nei šalys susitarė vartojimo kredito sutartyje. Kitaip tariant apeliantės prašomų negautų pajamų (nuostolių) dėl negrąžinto vartojimo kredito priteisimas konkrečia suma, nagrinėjamu atveju, viršytų ieškovės teisėtus lūkesčius. Toks aiškinimas atitinka kasacinio teismo praktikoje įtvirtintus negautų pajamų nustatymo kriterijus. Paminėtina, kad skundžiamu sprendimu pirmosios instancijos teismas neįpareigojo atsakovo vykdyti mokėjimų grafike nustatytus mokėjimus, o nustatė atitinkamus ieškovės nuostolius konkrečiu laikotarpiu ir įvertino, kad šiame mokėjimo grafike (įrodyme, pagrindžiančiame negautų pajamų dydį) yra nurodytos konkrečios pinigų sumos, kurias atsakovas privalėjo sumokėti ieškovei. Be to, pati ieškovė realių negautų pajamų dydį įrodinėja pagal nutrauktos paskolos (kredito) sutarties mokėjimo (pelno) palūkanų mokėjimo grafiką. O būtent ieškovė turi pateikti įrodymus, kokios pajamos pasirašant vartojimo kredito sutartį buvo numatytos gauti iš anksto, taip pat, ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai (CPK 12 ir 178 straipsniai).
31. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog aplinkybė, kad po Sutarties nutraukimo mokėjimo grafikas neteko galios, nereiškia, kad toks mokėjimo grafikas nepatvirtina realių kreditorės negautų pajamų ir sumų (nesumokėtų palūkanų negautų pajamų forma) priteisimas pagal grafiką pažeidžia kreditorės lūkesčius. Pažymėtina, kad kreditorė nuo vartojimo paskolos sutarties nutraukimo iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo paskolos sutarties termino pabaigos, turėjo teisėtą lūkestį gauti būtent Sutartyje nustatyto dydžio palūkanų normos mokėjimo palūkanų (pajamų) sumą, mokamą kiekvieną mėnesį pagal sutartį nuo negrąžintos paskolos sumos likučio, tačiau ne didesnę kaip konkretų mėnesį turėjęs būti paskolos likutis.
32. Ieškovė nepateikė kitų įrodymų negautų pajamų dydžiui nustatyti. Kadangi ieškovė leistinomis įrodinėjimo priemonėmis neįrodė savo reikalavimo, t. y. kad negautos pajamos (patirti nuostoliai) yra didesnės nei mokėjimo grafike nurodytos sumos, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovės reikalavimas dėl negautų pajamų priteisimo reikalaujama apimtimi yra nepagrįstas.
33. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nors ieškovė remiasi apeliacinės instancijos teismų praktika, patvirtinančia jos argumentus, tačiau atkreiptinas dėmesys, jog vyraujančioje apeliacinės instancijos teismų formuojamoje praktikoje laikomasi analogiškos praktikos, kuri nurodyta šioje nutartyje, todėl teismas ja vadovaujasi (žr. Kauno apygardos teismo 2024 m. birželio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-879-945/2024; Kauno apygardos teismo 2024 m. spalio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1145-390/2024; Kauno apygardos teismo 2025 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-895-924/2025; Panevėžio apygardos teismo 2024 m. lapkričio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-446-940/2024; Vilniaus apygardos teismo 2024 m. rugpjūčio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1482-653/2024; Vilniaus apygardos teismo 2024 m. lapkričio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1915-981/2024; Vilniaus apygardos teismo 2024 m. gruodžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-2357-653/2024; Vilniaus apygardos teismo 2025 m. sausio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-150-1187/2025; Vilniaus apygardos teismo 2025 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-894-880/2025; Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-911-538/2024; Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. gruodžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1386-826/2024; ir kt.).
34. Atsižvelgiant į nurodytus argumentus, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė iš atsakovo ieškovei negautas pajamas nuo sprendimo už akių priėmimo dienos ne konkrečia suma, o 74,95 proc. negautas pajamas, skaičiuojamas už laikotarpį nuo 2025 m. rugpjūčio 25 d. iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2026 m. lapkričio 27 d.) nuo pagal Sutartį tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio.
35. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010; ir kt.). Į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakius, dėl kitų apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako, nes jie nelemia skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.
Dėl procesinės bylos baigties
36. Atsižvelgiant į tai, kas buvo nurodyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino faktines aplinkybes, tinkamai taikė teisės aktus ir teismų praktiką, priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, kurį panaikinti ar pakeisti apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo. Todėl apeliacinis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas už akių paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, paskirstymo
37. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.
38. Atmetus ieškovės apeliacinį skundą, jos apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos nėra atlyginamos.
39. Teismo procesinių dokumentų įteikimo išlaidų apeliacinės instancijos teisme nebuvo patirta.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. rugpjūčio 25 d. sprendimą už akių palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.