Šiaulių apygardos teismo nutartis, e2A-629-650/2025

Teismas: Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2025-08-28
Bylos Nr.: e2A-629-650/2025
Teisminio proceso Nr.: 2-06-3-03509-2021-3
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Birutė Simonaitienė, Alma Jurgelienė, Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė
Ieškovas: E. J.
Atsakovas: UAB „M. B. B.“, ADB „G.“, E. I.

Kategorijos

2.6.10.2.4.1Turtinė žala
2.6.10.5.2.19Kiti žalos atlyginimo atvejai
3.3.1.14Apeliacinis bylos nagrinėjimas rašytinio proceso tvarka
3.3.1.19.1Pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą

Civilinė byla Nr. e2A-629-650/2025Teisminio proceso Nr. 2-06-3-03509-2021-3 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.2.4.1;

2.6.10.5.2.19; 3.3.1.14; 3.3.1.19.1.(S)ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. rugpjūčio 28 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Almos Jurgelienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Jurgos Kramanauskaitės - Butkuvienės ir Birutės Simonaitienės, veikdama Klaipėdos apygardos teismo vardu,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo (apelianto) E. J. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2025 m. balandžio 9 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo E. J. patikslintą ieškinį atsakovams UAB „M. B. B.“, ADB „G.“, E. I. SE Lietuvos filialui dėl įpareigojimo atlikti veiksmus ir žalos atlyginimo priteisimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, Klaipėdos miesto savivaldybė, I. A., N. A., A. A., I. C., V. R. O., V. J., V. B.; O. M., E. K., V. K., J. N. L., R. K., L. K., K. A., R. J., E. D., M. I., P. K., N. P. J., R. A. K., E. B.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas patikslintu ieškiniu prašė: 1) įpareigoti atsakovę UAB „M. B. B.“ atlikti daugiabučio gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo objekto – stogo (dangos ir medinių konstrukcijų, įskaitant stogo hidroizoliacijos ir vėjo izoliacijos, statinio vėdinimo sistemos) kapitalinį remontą, užtikrinantį stogo būklės atitikimą privalomiems reikalavimams, pagal rekomendacijas siūlomiems darbams, nustatytas MB „E.“ parengtame statinio dalinės (konstrukcijų) ekspertizės akte Nr. SDEA 20/10/19; 2) priteisti iš atsakovės ADB „G.“ (UAB „M. B. B.“ civilinės atsakomybės draudėjos) 2459,32 Eur dydžio turtinės žalos atlyginimą, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 3) tuo atveju, jeigu teismas netenkintų reikalavimo priteisti 2459,32 Eur dydžio turtinės žalos atlyginimą iš atsakovės ADB „G.“ bei 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, šį 2459,32 Eur dydžio turtinės žalos atlyginimą ir 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo priteisti iš atsakovės UAB „M. B. B.“; 4) priteisti iš atsakovo E. I. SE Lietuvos filialo 14885,65 Eur dydžio turtinės žalos atlyginimą, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 5) tuo atveju, jeigu teismas netenkintų reikalavimo priteisti 14885,65 Eur dydžio turtinės žalos atlyginimą iš atsakovo E. I. SE Lietuvos filialo bei 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, šį 14885,65 Eur dydžio turtinės žalos atlyginimą ir 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo priteisti iš atsakovės UAB „M. B. B.“; 6) priteisti iš atsakovės UAB „M. B. B.“ 8000 Eur dydžio turtinės žalos atlyginimą, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 7) priteisti iš atsakovų UAB „M. B. B.“, ADB „G.“ ir E. I. SE Lietuvos filialo ieškovo E. J. patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą ir visas teismo išlaidas.

2. Ieškovas nurodė, kad 2017 metais susidomėjo galimybe įsigyti turtą - butą, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau ir - Butas) iš varžytynių. 2017-03-24 su Banku pasirašė Kreditavimo sutartis Nr. K-2300-2017-11, kuria buvo suteiktas 61200 Eur dydžio kreditas Buto pirkimui. Suteikto kredito ir asmeninėmis lėšomis sumokėjo antstolei B. T. Buto pirkimo kainą – 72000 Eur ir 2017-03-27 antstolė B. T. surašė Turto pardavimo iš varžytynių aktą Nr. S-17006962, kuriuo įgijo nuosavybės teisę į Butą. Tik 2017 m. birželio mėnesį Butui atsilaisvinus (išsikrausčius buvusiam Buto savininkui), įgijo galimybę nuodugniai apžiūrėti įsigytą turtą, taip pat ir daugiabučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo konstrukcijas, esančias virš įsigyto Buto. Pasitelktų statybos specialistų pagalba planuojant Buto remonto darbus, apžiūrėjus Butą, paaiškėjo, kad yra beprasmiškas iki namo pagrindinių konstrukcijų – stogo sutvarkymo, kapitalinio remonto atlikimas. Buto ir virš jo esančių namo stogo konstrukcijų apžiūros metu buvo nustatyta, kad stogo dangą laikančiosios konstrukcijos yra perdrėkę, vietomis išpuvusios, o pati stogo danga yra nesandari, per ją į vidų, atitinkamai ir į Butą patenka drėgmė, vanduo, šaltas oras, kas gadina B.. 2017-10-17 kreipėsi į atsakovę UAB „M. B. B.“ (tuo metu pavadinimas - UAB „D. būstas“) (toliau ir – Administratorius) dėl namo stogo sutvarkymo. 2017-11-30 pranešimu atsakovė informavo, kad buvo atlikta preliminari namo stogo apžiūra, parengta preliminari sąmata, dėl kurios bus rengiamas namo butų / patalpų savininkų balsavimas raštu ir tik gavus namo butų / patalpų savininkų pritarimą bus organizuojamas namo stogo remontas. Po šio pranešimo pateikimo Administratorius suorganizavo namo butų / patalpų savininkų susirinkimą, tačiau butų / patalpų savininkams, kuriems priklausančios patalpos yra pirmame ir antrame namo aukšte, su stogo remonto atlikimu (juo labiau Administratoriaus pateikta preliminaria kaina) nesutikus, jokių veiksmų dėl namo stogo sutvarkymo imtasi nebuvo. Esant netvarkomam namo stogui, neturėjo galimybės pradėti nusipirkto Buto remonto, Butą įrengti ir persikelti su šeima nuolat gyventi į Butą ir / arba naudoti Butą papildomoms pajamoms, reikalingoms finansiniams įsipareigojimams kredito įstaigai vykdyti, gauti (nuomai). Administratoriaus įgalioti asmenys 2018-05-02 atliko namo šlaitinio stogo apžiūrą iš vidaus (iš ieškovo Buto patalpų), po ko surašytame Statinio apžiūros akte Nr. DA140676 buvo konstatuota, kad reikalinga skubos tvarka atlikti stogo remonto darbus, pakeičiant nesandarias, ištrupėjusias čerpes. Nepaisant pripažinto Administratoriaus būtinumo skubos tvarka atlikti stogo remonto darbus, jokios stogo remonto procedūros nebuvo atliktos. Administratoriui vengiant išspręsti namo stogo būklės problemą, 2018-10-11 kreipėsi į Klaipėdos miesto savivaldybės administraciją dėl Administratoriaus pareigų nevykdymo ir Administratoriaus įpareigojimo užtikrinti namo stogo sutvarkymą, arba atlikti namo stogo būklės ekspertizę. Buvo atlikta namo konstrukcijų ir inžinerinių sistemų apžiūra, surašytas 2018-11-14 Statinio techninės priežiūros patikrinimo aktas Nr. 141 bei Administratoriaus buvo pareikalauta iki 2019-03-31 atlikti daugiabučio gyvenamojo namo stogo konstrukcijos ekspertizę ir vadovautis jos išvadomis. Namo butų / patalpų savininkams nesirenkant į kviečiamus susirinkimus, klausimo dėl namo stogo būklės remonto ar bent ekspertizės atlikimo Administratorius net neįtraukė į 2019 m. rengtus namo butų / patalpų savininkų balsavimus raštu. 2019-05-06, 2019-11-28 vėl kreipėsi į Savivaldybę su raginimu užtikrinti Savivaldybės paskirto Administratoriaus pareigų vykdymą. 2020-02-04 buvo atliktas dar vienas namo techninės priežiūros patikrinimas ir 2020-02-04 surašytas Statinio techninės priežiūros patikrinimo aktas Nr. 23, kuriame buvo suformuluotas reikalavimas ne vėliau kaip iki 2020-12-30 atlikti namo stogo remonto darbus, kad būtu užtikrintas esminis statinio reikalavimas „Higiena, sveikata, aplinkos apsauga“, apie reikalavimo įvykdymą raštu informuojant Savivaldybės Statybos leidimų ir statinių priežiūros skyrių. Administratoriui nesugebant suteikti informacijos, savarankiškai kreipėsi į MB „Ekspertų biuras“ dėl namo stogo (statinio dalinės (konstrukcijų) ekspertizės atlikimo. Apie gautą namo stogo ekspertizės aktą ir jos išvadas, informavo Administratorių, tačiau šios ekspertizės išvados Administratoriaus nesudomino. Administratorius dar sykį pabandė organizuoti namo butų / patalpų savininkų susirinkimą sprendimui dėl namo stogo ekspertizės atlikimo, tačiau kaip ir ankstesniais atvejais, toks Administratoriaus inicijuotas susirinkimas neįvyko. Nuo 2017 m. spalio mėn. Administratorius nepradėjo ir neatliko jokių procedūrų ir veiksmų, kad namo stogas butų sutvarkytas ir atitiktų esminius statinio reikalavimus „Higiena, sveikata, aplinkos apsauga“, dėl ko nuo 2017 m. spalio mėn. negali atlikti įsigyto Buto remonto ir įrengimo, negali Butu naudotis, yra priverstas mokėti ženklias Butui tenkančias komunalinių mokesčių bei išlaidų, susijusių su namo, kuriame yra Butas, administravimu, išlaidas, taip pat ir užmokestį Administratoriui. Negalėdamas naudotis Butu, negalėdamas padengti banko suteiktų kreditų realizuojant šiuo metu turimą būstą, iki šiol yra priverstas mokėti bankui kreditų dalis ir palūkanas, dėl ko patyrė ir iki šiol tebepatiria ženklias išlaidas, kurias laiko jo dėl Administratoriaus neteisėto neveikimo ir kaltės patiriama žala. Be to, negalėdamas įsigyto Buto suremontuoti ir naudoti pagal tiesioginę jo paskirtį, kiekvieną mėnesį patiria netekimus negautų pajamų forma, nes negali pasiūlyti Buto gyvenamųjų patalpų rinkai. Ekspertizės akto Nr. SDEA 20/10/19 išvadoje konstatuota, kad namo stogo danga yra avarinės būkles, statinio stogo karkaso medinės laikančios konstrukcijos turi avarinės būklės požymių, dėl šių priežasčių gali būti neužtikrintas tolesnis statinio mechaninis atsparumas ir pastovumas, todėl, nevykdant statinio stogo konstrukcijų remonto darbų, tolimesnis šio statinio stogo konstrukcijos eksploatavimas yra nebesaugus. Administratoriaus delsimas ir vengimas atlikti namo stogo dangos ir medinių konstrukcijų bei konstrukcijos elementų, lemiančių namo stogo būklę (hidroizoliacijos, natūralaus vėdinimo sistemos) remonto darbus, eliminuojant keliamą grėsmę kitoms namo konstrukcijoms, žmonių sveikatai ir aplinkai, laikytinas neteisėtu neveikimu, neteisėtu teisės aktais nustatytos pareigos imtis būtinų priemonių, kad būtų išvengta žalos ir pašalintos statiniui, žmonėms ir aplinkai kylančios grėsmės iš bendrojo naudojimo objektų būklės, nevykdymu, atitinkamai, ieškovo ir kitų namo bendraturčių teisių pažeidimu. Administratoriaus neveiklumas, delsimas, vengimas atlikti jam teisės aktais nustatytas pareigas, laikytinas neteisėtu Administratoriaus neveikimu, sudarančiu pagrindą taikyti deliktinę Administratoriaus atsakomybę. Visu 2017-12-01 – 2021-02-28 laikotarpiu, negalėdamas naudotis Butu dėl jį gadinančio vandens, drėgmės ir šalčio, patenkančio per namo stogo dangą, ieškovas patyrė išlaidas, pripažintinas žala dėl neteisėtų Administratoriaus veiksmų (neveikimo). Ieškovo šeimai gyvenant nuosavybės teisėmis priklausančiame bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Butas buvo perkamas L. B. AS suteiktų kreditų Buto pirkimui ir Buto remontui ir įrengimui lėšomis, numatant, kad visa suteiktų kreditų suma ar didesnioji jų dalis ieškovo šeimai persikrausčius į suremontuotą ir įrengtą Butą, bus padengta pardavus butą, esantį (duomenys neskelbtini). Administratoriui daugiau nei 3 metus nesiėmus namo stogo remonto ir jo neatlikus, visu nurodytu laikotarpiu turėjo dengti jo naudojamo buto, esančio (duomenys neskelbtini), išlaikymo ir butui tenkančius komunalinius mokesčius, taip pat Butui, kuriuo ieškovas negalėjo naudotis ir nesinaudojo, tenkančius išlaikymo ir komunalinius mokesčius. 2017-12-01 - 2021-02-28 laikotarpiu patirta žala dėl Buto išlaikymo ir komunalinių mokesčių, tenkančių Butui, mokėjimo sudaro 4 241,68 Eur suma. Taip pat negalėdamas naudotis Butu, ieškovas visu laikotarpiu nuo 2017 m. gruodžio mėn. turėjo mokėti suteiktų kreditų palūkanas. Ieškovo žala, atsiradusia dėl palūkanų pagal sudarytas kreditavimo sutartis mokėjimo, laikytina 4 788,07 Eur suma. Be to, ieškovas neteko pajamų, kurias pastaruosius 3 metus, turėdamas nuosavybės teisėmis 2 butus ir vieną iš jų naudodamas šeimos būstui, kitą – nuomodamas, būtų turėjęs galimybę gauti. Netektų pajamų už 2018-11-01 - 2021-10-31 laikotarpį suma yra 14 400 Eur. Administratoriui vengiant imtis veiksmų namo stogo remontui atlikti, vengiant namo stogo ekspertizės atlikimo, ieškovas savo lėšomis atliko jam priklausančio Buto faktinių aplinkybių konstatavimą, kurio metu buvo fiksuotos namo stogo defektų vietos, darančios žalą ir gadinančios Butą, vietos, taip pat, savo lėšomis apmokėjo namo stogo (Statinio dalinės (konstrukcijų)) ekspertizės atlikimo išlaidas. Apmokėjęs antstolio A. S. ir MB „E.“ išrašytas sąskaitas faktūras, ieškovas patyrė 1915 Eur dydžio turtinę žalą. Bendrai patirta žala yra 25 344,75 Eur, kurios atlyginimas priteistinas iš Administratoriaus ir jo civilinės atsakomybės draudikų – atsakovų ADB „G.“ ir E. I. SE Lietuvos filialo. Dėl atsakovų civilinės atsakomybės draudikų ADB „G.“ ir E. I. SE Lietuvos filialo civilinės atsakomybės taikymo pažymėjo, kad patirtą žalą, išlaidas ir negautas pajamas kildina iš atsakovės UAB „M. B. B.“ neveikimo, vykdant pastatų ūkio priežiūros ir administravimo paslaugos veiklą, po ieškovo kreipimosi į atsakovę 2017-10-17 dėl namo stogo ir jo konstrukcijų atskirų dalių remonto atlikimo. Atitinkamai ieškovo žalos, atsiradusios po 2017-10-17, atlyginimo pareiga civilinės atsakomybės draudimo sutarčių, sudarytų tarp atsakovų, pagrindu paskirstytina tarp atsakovų, atsižvelgiant į atsakovei UAB „M. B. B.“ suteiktą draudimo apsaugą nustatančių draudimo sutarčių sąlygas ir galiojimo terminus.

3. Atsakovė UAB „M. B. B.“ su ieškiniu nesutiko, ir prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad gavus ieškovo prašymą, buvo atlikta ieškovo Bute esančios stogo dalies apžiūra, po kurios ieškovas buvo informuotas apie paskaičiuotą namo stogo remonto sąmatą ir šio remonto atlikimo, t. y. pirmiausia stogo konstrukcijų ekspertizės atlikimo klausimo pristatymą namo bendraturčiams. Namo butų ir kitų patalpų savininkai ne vieną kartą organizuojamų susirinkimų metu buvo raginami priimti sprendimą dėl bendrojo naudojimo objekto remonto darbų atlikimo – 2019-02-12, 2019-02-28, 2019-04-25, taip pat 2019-09-10 balsavimo raštu metu buvo raginami dalyvauti ir daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) programoje, tačiau sprendimas nei vienu klausimu nebuvo priimtas. Mano, kad, neturėdama bendraturčių pritarimo, negalėjo priimti sprendimo dėl stogo remonto darbų atlikimo. Nesutikimą atlikti namo stogo remonto darbus namo bendraturčiai aiškiai išreiškė ir atsakovei 2017-12-18 pateiktoje pretenzijoje, kurioje be kita ko nurodė, jog stogo defektai padaryti pačių butų Nr. 13 ir 14 savininkų, savavališkai montuojant stoglangius. Nesutinka su ieškovo argumentais, jog, esant netvarkomam namo stogui, ieškovas neturėjo galimybės pradėti nusipirkto Buto remonto, Butą įrengti ir persikelti su šeima nuolat gyventi į Butą. Ieškovas pats delsė, kas tik padidino reikalaujamos atlyginti žalos sumą. Dėl ieškovo prašomos priteisti žalos pažymėjo, kad aplinkybė, jog ieškovas Bute negyvena, neatleidžia jo nuo įstatyminės pareigos išlaikyti namo bendrojo naudojimo objektus. Ieškovo pateiktuose mokėjimo pranešimuose nurodytos paslaugos nėra siejamos vien tik su ginčo objektu – namo stogu, o apima visus name esančius bendrojo naudojimo objektus. Stogo būklės pakitimai buvo fiksuojami iš ieškovo Buto dar iki antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo, todėl visiškai neaišku, kokiu tikslu pakartotinai po kelerių metų ieškovas už papildomas sąnaudas pasitelkė antstolį, jeigu, kaip teigia, stogo būklės aplinkybės buvo žinomos abiem šalims. Mano, kad faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas turėtų būti vertinamas kaip perteklinis įrodymas byloje, o ieškovo išlaidos dėl tokio papildomo dokumento laikytinos nebūtinu išlaidavimu. Dėl išlaidų už parengtą ekspertizės aktą Nr. SDEA 20/10/19 pažymėjo, kad ieškovas užsakė ne tik virš Buto esančios stogo dalies ekspertizę, tačiau viso namo stogo būklės vertinimą. Išlaidas už stogo ekspertizės atlikimą ieškovui turi atlyginti namo bendraturčiai, o ne atsakovė. Ieškovas neįrodė patirtos žalos ir jos dydžio.

4. Atsakovas E. I. SE Lietuvos filialas su ieškiniu nesutiko ir prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad ieškovas neįrodė patirtos žalos ir jos dydžio. Dėl ieškinyje nurodomų įvykių (ieškovo negalėjimo Butą naudoti pagal paskirtį) į E. nesikreipė nei ieškovas, nei atsakovė UAB „M. B. B.“, todėl E. neatliko jokio tyrimo. Ieškovo prašomi priteisti nuotoliai nėra draudimo objektas, kadangi jie kyla ne staiga ir netikėtai, bet atsirado per ilgą laiko tarpą. Be to, ieškovas prašo priteisti ir negautas pajamas, kas savaime nėra draudimo objektas. Ieškovas prašo priteisti sumas už negautas pajamas iš nuomos, tačiau nėra iš pateiktų įrodymų aišku, ar ieškovas atskaičiavo gyventojų pajamų mokestį už galimai gautas nuomos pajamas, be to, nėra jokių įrodymų, kurie pagrįstų, jog patalpos tikrai būtų išnuomotos. Taip pat nesutinka su reikalavimu priteisti išlaidas už parengtą ekspertizės aktą Nr. SDEA 20/10/19, nes vertinant stogo konstrukcijų ekspertizės atlikimo užduotį ieškovas užsakė viso stogo būklės vertinimą, bet ne tik virš jo patalpų esančios stogo dalies ekspertizę, todėl prašoma suma yra nepagrįsta.

5. Atsakovė ADB „G.“ su ieškiniu nesutiko ir prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, jog draudimo sutartimi suteikiama draudimo apsauga nėra absoliuti, kadangi draudikas prisiima ne visą įmanomą, bet ribotą draudimo riziką. Nei draudimo sutarties galiojimo metu, nei per išplėstinį terminą draudikas nebuvo informuotas apie ginčo įvykį. Reikalavimo atlyginti žalą draudikui taip pat nebuvo pareikšta. Teigia, kad dėl įvykio administratoriaus civilinė atsakomybė apskritai nekyla. Nesutinka su ieškovo nurodytu žalos dydžiu ir jos skaičiavimu. Buto išlaikymo ir komunalinių mokesčių mokėjimas yra susietas su ieškovo kaip buto savininko pareigomis. Ta aplinkybė, kad administratorius nėra atlikęs namo stogo remonto, neturi reikšmės tokių mokesčių mokėjimui ir jų dydžiui. Sprendimas sudaryti kredito sutartį yra priimtas paties ieškovo. Įsipareigojimus pagal kredito sutartį nepriklausomai nuo fakto, ar stogo remonto darbai yra atlikti ar ne, ieškovas turi mokėti. Taigi šios išlaidos niekaip nėra nulemtos trečiųjų asmenų veiksmų. Ieškovas nepateikė duomenų, jog butą būtų siekęs išnuomoti. Be to, vertinant faktą, kad butui buvo reikalingas remontas, o remonto darbai įprastai užtrunka ilgą laiką, akivaizdu, kad ieškovas negalėjo turėti lūkesčių greitu metu išnuomoti įsigytą butą. Faktinių aplinkybių konstatavimo ir statinio dalies (konstrukcijų) ekspertizės paslaugos ieškovui buvo suteiktos jau pasibaigus draudimo apsaugos laikotarpiui, todėl draudikas negali atsakyti už žalą, atsiradusią jau pasibaigus draudimo sutarčiai ir ja teiktai draudimo apsaugai. Ieškiniu reikalaujamos sumos nėra priskiriamos prie tokios žalos, kurią net ir konstatavus, kad įvyko draudžiamasis įvykis, draudikas turėtų atlyginti.

6. Tretieji asmenys R. K., J. N. L., R. J., I. C., V. B., K. A., A. K. (teisių ir pareigų perėmėja E. B.), I. A., E. K., N. R. O. (teisių ir pareigų perėmėjas V. R. O.) su ieškiniu nesutiko ir prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, jog ieškovo bute gyveno ankstesni savininkai, kurie pretenzijų dėl stogo kapitalinio remonto nereiškė. Šiame bute buvo gyvenama ir buvo galima gyventi. Ieškovas pats buvo neatsakingas ir nerūpestingas perkant didelės vertės nekilnojamąjį turtą. Ieškovas neatsakingai elgėsi ir imdamas kreditą iš banko buto remontui – pirma paėmė kreditą remontui, o po to statybų specialistai apžiūrėjo bei planavo remonto darbus. Ieškovas nuslėpė savo veiksmus, kad iš pradžių ginčo bute buvo atlikti ardymo darbai, išvežė daug griovimo medžiagų. Taigi ieškovas pats savo veiksmais pablogino stogo būklę (pažeidė stogo izoliacines medžiagas, paliko nesandarumus ir pan.), dėl ko galėjo sudrėkti stogą laikančios medinės konstrukcijos, nes iki ieškovo šiame bute gyveno ankstesni savininkai, o stogo būklė nebuvo avarinė. Ieškovo galimai patirta žala nėra pagrįsta. Ieškovas pats nusprendė ir įsigijo nekilnojamąjį turtą, t. y. investavo ir pagerino savo turtinę padėtį. Ieškovas puikiai suprato, kad investicija į gyvenamąjį nekilnojamąjį turtą visada yra susijusi ir lydima kasmėnesinių įmokų, neatsižvelgiant, ar naudojiesi patalpomis, ar ne. Taigi, nėra visiškai priežastinio ryšio tarp administratoriaus veiksmų ir komunalinių mokesčių už ieškovui nuosavybės teise priklausantį butą. Be to, iki ieškovo ginčo bute gyveno ankstesni savininkai ir tik po ieškovo veiksmų, t. y. kai jis pats išardė visą butą, tapo nebegalima gyventi. Ieškovas kelis kartus (2017-2018 metais) ardė ir vežė statybines atliekas iš buto. Ieškovo sumokėtos kredito palūkanos negali būti laikomos jo patirta žala, nes ieškovas skolinosi svetimus pinigus, kad pagerintų savo turtinę padėtį, įgytų nuosavybę, todėl už naudojimąsi svetimais pinigais (banko pinigais) turi mokėti palūkanas. Nėra administratoriaus kaltų veiksmų ar neveikimo ir dėl to, kad ieškovas pasiėmė kreditą remontui, bet jo nevykdė. Ieškovas nepagrindė aplinkybės, kad pajamos buvo numatytos gauti iš anksto, nėra įrodymų, kad tikėjosi jas gauti esant normaliai veiklai. Be to, ieškovas neįrodė, kad šių pajamų negavo dėl neteisėtų administratoriaus veiksmų. Ieškovas nesiėmė jokių būtinų priemonių galimai žalai sumažinti, neužsandarino atvirų ertmių, neuždengė medinių konstrukcijų ir pan. Šiuos veiksmus galėjo padaryti tik ieškovas, nes nė vienas kitas gyventojas į palėpę, ieškovo butą patekti negalėjo ir negali. Tuo tarpu ieškovas tik rašinėjo pareiškimus, bet nederino savo veiksmų su kitais stogo bendraturčiais, nederino su jais ekspertizės užsakymo. Bendraturčiai nežinojo apie atliekamą ekspertizę, todėl prisiimti finansines išlaidas turi tik ieškovas. Išlaidos antstoliui už faktinių aplinkybių konstatavimą yra visiškai perteklinis veiksmas, todėl negali būti laikoma ieškovo patirta žala ir neatlygintina. Ieškovas vienašališkai prisiėmė riziką dėl šių išlaidų, jos nėra būtinos stogo būklei gerinti, apsaugoti ar kaip priemonės mažinti pablogėjimą, nes kasmetinės techninės apžiūros aktai, kuriuos pasirašo atestuoti šios srities specialistai, nekonstatavo avarinės stogo būklės.

7. Trečiasis asmuo E. D. su patikslintu ieškiniu sutiko. Nurodė, kad sutinka prisidėti prie stogo remonto, kadangi tai bendra namo konstrukcija. Stogo dangos būklė yra prasta. Paaiškino, kad mansardinėje dalyje esančiame bute gyvena jau 30 metų. Esant didesniam lietui arba žiemą stipriam sniegui prilyja/papusto po čerpėmis, vanduo laša į butą, pagrinde sandūrose prie kaminų. Iki ieškovui įsigyjant butą Nr. 14, jame gyveno žmonės, butas buvo gyvenamas. Šiuo metu Butas Nr. 14 yra negyvenamas. Per butą Nr. 14 į jos butą vandentiekis, kadangi butas Nr. 14 šiuo metu yra negyvenamas, nešildoma, jos namuose gali užšalti vanduo.

8. Trečiasis asmuo Klaipėdos miesto savivaldybės atstovė teismo prašė ieškinio reikalavimus spręsti teismo nuožiūra. Paaiškino, jog atsakovė jų specialistų įpareigojimų nurodytų patikrinimo aktuose neįvykdė, argumentuodama, jog gyventojai nesutinka su stogo remonto darbų atlikimu. Jų specialistai nurodė, jog stogas neatitinka esminių statinio reikalavimų, kelia grėsmę gyventojų sveikatai.

Žemesnės instancijos teismas

9. Teismo ekspertas V. B. E. nurodė, kad pastogė neatitinka visų esminių statinio techninio reglamentų keliamų reikalavimų, išskyrus statinio techninio reglamento dėl mechaninio atsparumo ir pastovumo. Pastogė šiuo metu yra išardyta, pastogės stogas neapšiltintas. Prieš tai pastogė buvo apšiltinta be vėdinamojo sluoksnio. Įrengus stoge šiltinamąjį sluoksnį be vėdinamojo sluoksnio, pastogėje pradėjo kauptis kondensatas. Vėdinamojo sluoksnio neįrengimas šiltinant stogą sudaro palankias sąlygas gyvybiniams pelėsiams veistis, drėkina medinę stogo konstrukciją. Vėdinamajam sluoksniui įrengti būtina atlikti stogo rekonstrukciją: nuimti nuo stogo čerpes, grebėstus, ant gegnių uždėti garą praleidžiančią plėvelę, įrengti karnizo dalyje, ties lietaus latakais, orui išeiti tarpus. Neįrengus stoge vėdinamojo sluoksnio, stogo šiltinimas negalimas kaip ir buto Nr. 14 eksploatacija. Stogo danga, išskyrus ekspertizės akte įvardijamas 40 čerpių, yra tinkamos būklės. Stogo gegnės yra išdėstytos kas vieną metrą. Pagal šiuo metu vyraujančią praktiką gegnės yra dėstomos kas 60 cm ir į gegnių tarpus dedamos 60 cm pločio akmens vatos plokštės. Atliekant stogo rekonstrukciją yra būtina didinti gegnių kiekį. Stogo laikančiųjų konstrukcijų būklė yra gera, stogas neįlinkęs, tiesus.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

10. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmai 2025 m. balandžio 9 d. sprendimu ieškovo patikslintą ieškinį tenkino iš dalies. Įpareigojo atsakovę UAB „M. B. B.“ atlikti daugiabučio gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo objekto – stogo kapitalinį remontą, užtikrinantį stogo būklės atitikimą privalomiems reikalavimams, pagal rekomendacijas siūlomiems darbams, nustatytas teismo eksperto V. B. E. 2024-12-31 statybos techninės ekspertizės aktu.

11. Teismas įvertinęs neatitikimus tarp R. K. nurodomų aplinkybių teismo posėdyje ir dėstomų ekspertizės akte, taip pat atsižvelgęs į teismo eksperto bei I. M. pateiktą stogo konstrukcijų būklės vertinimą, sprendė, kad gyvenamojo namo stogas nėra avarinės būklės bei atitinka statybos techninio reglamento STR 2.01.01(1) „Esminis statinio reikalavimas „Mechaninis atsparumas ir pastovumas“ reikalavimus.

12. Teismas nustatė, kad nors gyvenamojo namo stogas atitinka statybos techninio reglamento STR 2.01.01(1) „Esminis statinio reikalavimas „Mechaninis atsparumas ir pastovumas“ reikalavimus, tačiau jis neatitinka kitų esminių statinio reikalavimų pagal statybos techninius reglamentus STR 2.01.01(2):1999, STR.01.01(3):1999, STR 2.01.01(4):2008, STR 2.01.01(5):2008, STR 2.01.01(6):2008. Dėl esamų stogo dangos ir hidroizoliacinio sluoksnio pažeidimų pro stogą laša vanduo, besikaupianti drėgmė neigiamai veikia stogo medines konstrukcijas be kita ko sudaro sąlygas veistis pelėsiui, medžio grybui. Dėl mansardiniame aukšte įrengtų butų yra būtinas vėdinamojo sluoksnio stoge įrengimas. Jo nebuvimas neleidžia mansardinio aukšto butų savininkams tinkamai apšiltinti stogo konstrukcijų iš vidinės jo pusės, dėl ko yra patiriami šilumos nuostoliai. Į mansardinio aukšto butus šiuo metu patenka vanduo, juose kaupiasi drėgmė, o tai taip pat sudaro sąlygas veistis butuose pelėsiui. Šios aplinkybės neišvengiamai sąlygoja turtinės žalos būtų savininkams atsiradimą, kelią pavojų jų sveikatai. Teismas konstatavo, kad atsakovė, nors ir neturėdama gyventojų sutikimo, tačiau turėdama duomenis, jog gyvenamojo namo stogas neatitinka esminių statinio reikalavimų pagal statybos techninius reglamentus STR 2.01.01(2):1999, STR.01.01(3):1999, STR 2.01.01(4):2008, STR 2.01.01(5):2008, STR 2.01.01(6):2008, nepagrįstai neatliko jai norminiais teisės aktais pavestų pareigų ir neatliko stogo remonto darbų.

13. Konstatavo, kad MB „E.“ ekspertizės aktas Nr. SDEA 20/10/19 yra su trūkumais. Jame neteisingai įvertinta stogo dangos bei stogo laikančiųjų konstrukcijų būklė. MB „E.“ ekspertizės akte Nr. SDEA 20/10/19 neteisingas statinio stogo būklės įvertinimas dalinai nulemia ir netinkamų priemonių parinkimą trūkumų pašalinimui. Pažymėjo, kad MB „E.“ ekspertizės akte Nr. SDEA 20/10/19 nurodoma, kad dalis gegnių turi avarinės būklės požymių ir turi būti keičiamos. Tuo tarpu pagal teismo ekspertizės akto duomenis stogo laikančiosios konstrukcijos yra tinkamos būklės, išskyrus dvi gegnes, kurios turi būti stiprinamos. Be to, teismo ekspertizės akte paaiškinama, kad būtina didinti bendrą gegnių kiekį, į jau sumontuotų gegnių tarpus įstatant po papildomą gegnę. MB „E.“ ekspertizės akte rekomendacija dėl gegnių tankinimo nepateikiama. MB „E.“ ekspertizės akte Nr. SDEA 20/10/19 ir teismo ekspertizės akte nustatytų defektų sąrašas nėra tapatus, nesutampa atliktinų darbų sąrašai, jų apimtys. Teismas padarė išvadą, kad vadovaujantis MB „E.“ ekspertizės akte nurodytomis rekomendacijomis, atliekant kapitalinį stogo remontą, viena vertus, dalis stogo defektų gali likti nepašalinti, kitu atveju – rangovas gali būti įpareigotas atlikti perteklinius veiksmus, kas nepagrįstai išdidintų stogo remonto kaštus.

14. Teismas, atsižvelgęs į minėtas nustatytas aplinkybes, patikslinto ieškinio pirmą reikalavimą tenkino iš dalies ir įpareigojo atsakovę UAB „M. B. B.“ atlikti daugiabučio gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo objekto – stogo kapitalinį remontą, užtikrinant stogo būklės atitikimą esminiams statinio reikalavimams, vadovaujantis teismo eksperto V. B. E. 2024-12-31 statybos techninės ekspertizės akte pateikiamais nurodymais 2.3.3. dalyje.

15. Teismas nurodė, kad dėl administratorius veiksmų (ne)teisėtumo iš esmės jau yra pasisakyta sprendžiant pirmąjį ieškovo reikalavimą – įpareigoti administratorių atlikti namo stogo kapitalinį remontą. Sprendė, jog ieškovas įrodė, kad administratorius neatliko jo kompetencijoje esančių veiksmų, nustatęs, jog stogo būklė neatitinka esminių statinio reikalavimų, todėl sprendė, kad ieškovas įrodė administratoriaus neteisėtą neveikimą.

16. Pažymėjo, kad dalis ieškovo nurodomų patirtų išlaidų negali būti priskirta žalai, o būtent 4 241,68 E. B. išlaikymo išlaidos, 4 788,07 Eur palūkanų suma pagal sudarytas kredito sutartis su bankais, 1 915 Eur suma už antstolio faktinių aplinkybių konstatavimą ir namo stogo ekspertizės. Tuo tarpu 14 400 Eur negautos pajamos už Buto nuomą yra hipotetinės, nepagrįstos jokiais rašytiniais įrodymais.

17. Teismas nustatė, kad ieškovas turi įstatyminę pareigą išlaikyti įsigytą būstą, proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas daugiabučiui namui bei bendrosios dalinės nuosavybės objektams išlaikyti, išsaugoti, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas, taip pat reguliariai daryti atsiskaitymus, kaupti lėšas, kurios bus skiriamos namui atnaujinti. Aplinkybė, ar įgytas būstas yra tinkamas/netinkamas gyvenimui, ar juo ieškovas naudojasi ar nesinaudoja, nėra teisiškai reikšminga bei neatleidžia ieškovo nuo pareigos vykdyti prievolinius įsipareigojimus dėl Buto išlaikymo, nes ieškovo pareiga išlaikyti daiktą kyla iš nuosavybės teisės esmės (CK 4.83 straipsnis).

18. Pažymėjo, kad ieškovas palūkanas kreditoriui moka kaip atlygį už suteiktas paskolas. Palūkanų mokėjimas yra išdėstytas per visą kredito sutarčių galiojimo laikotarpį bei taip pat nesusietas su galimumu/negalimumu naudotis Butu. Teismas nustatė, kad ieškovas įsigijo Butą netinkamą gyvenimui. Žala Butui buvo padaryta ne gyvenamojo namo administratoriaus, o paskutinio jo savininko, už ką ieškovui Klaipėdos apylinkės teismo 2020-07-07 sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2-2182-965/2020, priteista 20 586,93 Eur draudimo išmoka. Įsigijęs būstą ir įvertinęs jo būklę ieškovas sudarė naują kreditavimo sutartį Buto trūkumų pašalinimui, tuo metu puikiai žinodamas, kad remonto Bute atlikimas negalimas iki kol nėra įvykdyti stogo remonto darbai.

19. Teismas konstatavo, kad ieškovas neįrodė visų civilinės atsakomybės sąlygų: žalos, priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir kilusios žalos. Teismas sprendė, kad neįrodžius atsakovės UAB „M. B. B.“ visų civilinės atsakomybės sąlygų, reikalavimą dėl žalos atlyginimo atmetė kaip nepagrįstą. Neįrodžius atsakovės UAB „M. B. B.“ civilinės atsakomybės sąlygų, nesprendė ir dėl atsakovių - UAB „M. B. B.“ civilinės atsakomybės draudikų ADB „G.“ bei E. I. SE Lietuvos filialo civilinės atsakomybės taikymo (CPK 178, 185 straipsniai).

20. Pažymėjo, kad tretieji asmenys byloje dalyvauja, kaip tretieji asmenys nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, todėl jie neturi teisės keisti jau pareikšto ieškinio dalyko ar pagrindo, o ieškiniu nėra keliami klausimai dėl gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini), mansardiniame aukšte įrengtų butų teisėtumo, todėl sprendė, kad aplinkybės, susijusios su šių butų įrengimu, nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, teismas tokio pobūdžio bylose nėra aktyvus ir neturi teisės viršyti pareikštų reikalavimų, todėl dėl trečiųjų asmenų išsakytų argumentų dėl butų, gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), mansardiniame aukšte, įgijimo, įrengimo teisėtumo, teismas neturi teisinio pagrindo pasisakyti šioje byloje.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai

21. Apeliaciniu skundu ieškovas E. J. (toliau – ir apeliantas) prašo teismo skundžiamą sprendimą dalyje, kurioje ieškovo reikalavimas dėl žalos atlyginimo buvo atmestas, pakeisti ir šioje dalyje ieškinio reikalavimus dėl žalos atlyginimo priteisimo iš atsakovių UAB „M. B. B.“, ADB „G.“ ir E. I. Lietuvos filialo patenkinti, pakeisti pirmosios instancijos teismo nustatytą bylinėjimosi išlaidų atlyginimo paskirstymą ir priteisti lygiomis dalimis iš atsakovų UAB „M. būstas B.“, ADB „G.“ ir E. I. Lietuvos filialo patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

21.1. Apeliantas nurodo, kad nuo 2017 m. spalio mėn. administratorius nepradėjo jokių ir neatliko jokių procedūrų ir veiksmų, kad namo stogas butų sutvarkytas ir atitiktų bent esminius statinio reikalavimus „Higiena, sveikata, aplinkos apsauga“, dėl ko ieškovas nuo 2017 m. spalio mėn. negali atlikti jo įsigyto buto remonto ir įrengimo, negali butu naudotis, nes butas nuolat yra veikiamas pro namo stogą patenkančio vandens, dėl ko ieškovas yra priverstas mokėti ženklias butui tenkančias komunalinių mokesčių bei išlaidų, susijusių su namo, kuriame yra butas, administravimu, išlaidas, tame tarpe ir užmokestį administratoriui;

21.2. Paaiškina, kad negalėdamas naudotis butu, ieškovas, negalėdamas padengti banko suteiktų kreditų realizuojant šiuo metu turimą būstą, arba nuomojant šiuo metu turimą bustą (duomenys neskelbtini), arba butą papildomoms pajamoms (nuomai) gauti, iki šiol yra priverstas mokėti bankui kreditų dalis ir palūkanas, dėl ko patyrė ir iki šiol tebepatiria ženklias išlaidas, kurias ieškovas laiko jo dėl administratoriaus neteisėto neveikimo ir kaltės patiriama žala. Negalėdamas įsigyto buto suremontuoti ir naudoti pagal tiesioginę paskirtį, ieškovas kiekvieną mėnesį patiria netekimus negautų pajamų forma, nes iki šiol negali 2017 m. įsigyto, tačiau iki šiol nesuremontuoto ir palaipsniui vis labiau gadinamo buto pasiūlyti gyvenamųjų patalpų nuomos rinkai, arba butą naudoti šeimos poreikių patenkinimui;

21.3. Apelianto įsitikinimu pagrįsta laikyti, kad nuo 2017 m. buvo ir šiuo metu yra faktinis ir teisinis pagrindas administratoriui aktyviai veikti užtikrinant namo stogo ir jo konstrukcijų atitiktį esminiams statinio reikalavimams be gyventojų sutikimo, namo atitiktį esminiams statinio reikalavimams užtikrinimą sudarančias išlaidas proporcingai paskirstant namo butų ir kitų patalpų savininkams. Administratoriui pareigos nevykdant ir dėl to ieškovui jau beveik 8 metus negalint naudoti buto pagal tiesioginę paskirtį ir dėl to patiriant tiesioginius ir netiesioginius nuostolius (žalą), pagrįsta spręsti dėl administratoriaus civilines atsakomybės taikymo;

21.4. Pažymi, kad kaip buvo nurodyta, 2017-10-17 informuotas apie namo stogo dangos ir konstrukcijų avarinę būklę ir ją ne vėliau kaip 2017-10-30 pripažinęs administratorius jokių pateisinamų veiksmų tam, kad butų atlikti stogo remonto darbai, nesiėmė. Dėl to, viso 2017-12-01 - 2021-02-28 laikotarpiu, negalėdamas naudotis butu dėl jį gadinančio vandens, drėgmės ir šalčio, patenkančio per namo stogo dangą, ieškovas patyrė išlaidas, pripažintinas ieškovo žala dėl neteisėtų administratoriaus veiksmų (neveikimo);

21.5. Apeliantas patyrė tiesiogines išlaidas, susijusias su nekilnojamuoju daiktu, kurio naudoti pagal paskirtį ieškovas negalėjo, administratoriui nevykdant pareigos užtikrinti daugiabučio gyvenamojo namo konstrukcijų atitikimą privalomiesiems įstatymų nustatytiems reikalavimams, ieškovas neteko pajamų, kurias 3 metus, turėdamas nuosavybės teisėmis du butus ir vieną iš jų naudodamas šeimos būstui, kitą - nuomodamas, butų turėjęs galimybę gauti. T. y., negalėdamas naudoti pagal paskirtį buto, ieškovas neteko pajamų, kurias galėjo gauti ir šios ieškovo netektos pajamos laikytinos jo patirtais nuostoliais;

21.6. Nesutinka su skundžiamu sprendimu, kad ieškovo patirtų išlaidų, susijusių su komunalinių mokesčių tenkančių butui ir mokesčių, skirtų buto išlaikymui, mokėjimo pareiga kyla iš įstatymo ir šias išlaidas ieškovas neišvengiamai turėjo patirti nepriklausomai nuo to ar butu naudojosi, ar nesinaudojo. Nurodo, kad apelianto vertinimu, sprendžiant dėl 2017-12-01 - 2021-02-28 laikotarpiu apelianto patirtų 4 241,68 Eur išlaidų buto išlaikymo ir komunalinių mokesčių, tenkančių butui pripažinimo ieškovo patirta žala svarbiausiu aspektu laikytinas ne ieškovo nesinaudojimas butu, o negalėjimo naudotis butu pagal jo tiesioginę paskirtį priežastys. Tokiomis išlaidomis (tiesiogine žala) apeliantas laiko visas 2017-12-01 - 2021-02-28 laikotarpiu mokėtas sumas, nurodytas administratoriaus teiktose sąskaitose faktūrose už namo laiptinių valymą, bendrojo naudojimo objektų nuolatinę techninę priežiūrą, namo bendrosios nuosavybes administravimą, sezoninius teritorijos priežiūros darbus, šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūrą, bendro naudojimo objektų remontą, teritorijos nuolatinę priežiūrą ir kt., kurios galėtų būti pateisinamos tik apeliantui galint naudotis įsigytu turtu. Apeliantas pažymi, kad patirta žala nelaiko tik administratoriaus sąskaitose nurodytų ir mokėtų privalomųjų kaupimo lėšų namo atnaujinimui. Byloje pateiktame teismo eksperto V. B. E. parengtame akte konstatuojama, kad stogo būklė - yra tiesioginė apelianto negalėjimo naudotis butu priežastis. Dėl tokios namo stogo būklės, gadinančios butą ir dėl to nesaugios gyvenimui aplinkos bute administratorius ieškovo buvo informuotas dar 2017-10-17;

21.7. Taip pat nurodo, kad bankui suteikus kreditus pagal sudarytas kreditavimo sutartis, jis negalėdamas užbaigti buto remonto ir buto įrengti, negalėdamas naudotis butu dėl administratoriaus pareigos imtis būtinų priemonių, kad būtų išvengta žalos ir pašalinta grėsmė bendrojo naudojimo objektų išlikimui, žmonėms ar aplinkai, dėl bendrojo naudojimo objekto neatitikimo privalomiesiems reikalavimams, nesilaikymo ir dėl to negalėdamas realizuoti kito jam nuosavybės teisėmis priklausančio buto, esančio (duomenys neskelbtini), ir iš šio buto pardavimo padengti visą, ar dalį L. B. AS Lietuvos skyriaus suteiktų kreditų, arba negalėdamas buto naudoti nuomos pajamoms gauti, kurios galėtų būti panaudotos įsipareigojimų pagal kreditavimo sutartis vykdyti, ieškovas 2017-12-01 - 2021-02-28 laikotarpiu mokėjo palūkanas, kurių mokėjimo, nesant neteisėto administratoriaus neveikimo, nebūtų buvę, arba kurių mokėjimas būtų kompensuojamas kitomis, iš buto nuomos gautinomis pajamomis;

21.8. Atkreipia dėmesį, kad šių ieškovo išlaidų patirta žala teismas nelaikė vadovaudamasis tais pačiais motyvais, nurodytais ankstesnėje apeliacinio skundo dalyje, bei papildomai sprendė, kad įsigijęs butą ir įvertinęs jo būklę, ieškovas sudarė naują kreditavimo sutartį buto trūkumų pašalinimui, tuo metu puikiai žinodamas, kad remonto bute atlikimas negalimas iki kol nėra įvykdyti stogo remonto darbai. Apeliantas pažymi, kad aukščiau nurodytos teismo išvados laikytinos įrodymais neparemtomis prielaidomis, nes įsigydamas butą (įsigijimo metu butas buvo tvarkingas ir naudojamas ankstesnio savininko pagal paskirtį bei buvo sugadintas ankstesniam savininkui išsikraustant), ieškovas žinojo, kad įsigyja tinkamą pagal tiesioginę paskirtį naudoti butą;

21.9. Nurodo, kad apelianto šeimai gyvenamosios vietos poreikio užtikrinimui yra visiškai pakankama turėti vieną gyvenamosios paskirties nekilnojamąjį daiktą. Vadovaujantis bet kokia ekonominė logika, kitas asmeniui priklausantis tokios pat paskirties nekilnojamasis daiktas gali (galėjo) būti naudojamas asmens turtinės padėties pagerinimui. Atsakovei UAB „M. b. B.“ nuo 2017-10-17 nesiėmus jokių aktyvių veiksmų, nukreiptų į namo stogo ir atskirų jo konstrukcijų dalių būklės atstatymą iki atitinkančios esminius reikalavimus, iš ieškovo buvo atimta galimybė antrąjį turimą nekilnojamąjį daiktą - butą, panaudoti šeimos poreikių tenkinimui, pajamoms iš nuomos veiklos gauti. Tokiu būdu, ieškovui negalint turto naudoti pagal tikslinę paskirtį dėl neteisėto atsakovės UAB „M. b. B.“ neveikimo, ieškovas pagrįstai patirtą žalą, negautomis pajamomis laikė negautas pajamas iš prarastos galimybės naudoti turtą pagal jo tiesioginę gyvenamąją paskirtį nuomos pajamoms per paskutiniuosius 36 mėnesius, per laikotarpį prasidedantį praėjus 1 metams nuo ieškovo kreipimosi į atsakovę UAB „M. b. B.“ dėl namo stogo remonto darbų organizavimo ir atlikimo, laikotarpį, gauti;

21.10. Apeliantas vadovaujasi nekilnojamojo turto (duomenys neskelbtini) oficialia 2020 m. spalio mėnesio nekilnojamojo turto kainų Lietuvoje apžvalga, nurodytu momentu minimalią 4 kambarių butų, esančių (duomenys neskelbtini) miesto centrinėje dalyje vieno mėnesio nuomos kainą sudarė 430,00 Eur, kaina, taikytina būsimam 12 mėnesių laikotarpiui. Tokiu būdu, 12 mėnesių laikotarpio nuo 2020-11-01 iki 2021-10-31 ieškovo netektų pajamų suma laikytina 5 160,00 Eur suma (430,00 x 12). Todėl ieškovo netektomis pajamomis už 2018-11-01 suma yra 14 400,00 Eur. Apeliantas nurodo, kad neturi reikšmės tai, kokiu būdu jis būtų galėjęs spręsti šeimos gerbuvio užtikrinimą - parduodamas butą, esantį (duomenys neskelbtini) gatvėje ir padengdamas vieną ar abu suteiktus kreditus, ar gaudamas nuomos pajamas iš buto, ar buto esančio (duomenys neskelbtini) g. nuomos, kai ieškinio pareiškimo momentui buvo aišku, kad retrospektyviu laikotarpiu ieškovas negalėjo naudoti nei šeimos gerbūvio pagerinimui (persikraustant gyventi į didesnio ploto butą), nei papildomų pajamų gavimui iš nuomos būtent buto. Todėl būtent negalėjimo naudoti buto pasekmės ir rezultatas laikytinas kriterijumi sprendžiant dėl ieškovo patirtos žalos ir jos dydžio;

21.11. Pažymi, kad jo apmokėtos antstolio A. S. ir MB „E.“ išrašytos sąskaitos faktūros, laikytinos pagrįsta 1 915,00 Eur dydžio turtine žala, kuri, administratoriui vykdant iš galiojančio teisinio reguliavimo kylančias pareigas, nebūtų patirta. Atkreipia dėmesį į tai, kad aukščiau nurodytos išlaidos, apelianto patirtos buvo iki civilinės bylos iškėlimo, todėl jos negali būti vertinamos, kaip skundžiamame sprendime nurodė pirmosios instancijos teismas, kaip apelianto patirtos bylinėjimosi išlaidos, kurių atlyginimas spręstinas per bylinėjimosi išlaidų atlyginimo tarp ginčo šalių paskirstymą;

21.12. Apeliantas nesutinka ir su pirmosios instancijos teismo bylinėjimosi išlaidų paskirstymu ginčo šalims. Nurodo, kad priimtu skundžiamu sprendimu pirmosios instancijos teismas vieną ieškovo reikalavimą tenkino, antrąjį atmetė. T. y., tenkino ir atmetė po 50 proc. byloje pareikštų ieškinio reikalavimų (reikalavimo dėl administratoriaus įpareigojimo atlikti namo stogo konstrukcijos ir dangos kapitalinio remonto darbus tikslinimas, patikslinant kapitalinio remonto darbų pobūdį pagal ieškovo prašymu byloje atliktos statybos technines ekspertizės akto rekomendacijas nelaikytinas pareikšto ieškinio reikalavimo tenkinimo sumažinimu). Apelianto įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo paskirstymo tarp ginčo šalių, taikė neteisingą tenkintų ir atmestų ieškinio reikalavimų proporciją 30 / 70 vietoje 50 / 50, kas lėmė iš esmės netinkamą ir neteisingą bylinėjimosi išlaidų tarp ginčo šalių paskirstymą, neproporcingai sumažinant ieškovui priteistiną bylinėjimosi išlaidų atlyginimo sumą ir neproporcingai padidinant iš ieškovo atsakovei UAB „M. B. B.“ ir tretiesiems asmenims priteistų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo sumą;

21.13. Pažymi, kad spręsdamas dėl trečiųjų asmenų R. K., J. N. L., V. B., K. A., V. R. O., I. C., R. J., I. A., E. K. bylinėjimosi išlaidų atlyginimo ir dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų valstybės naudai (užtikrinant trečiojo asmens atstovavimą procese) atlyginimo, pirmosios instancijos teismas turėjo vertinti tai, kad visų trečiųjų asmenų dalyvavimas procese buvo susijęs tik su vieno ieškovo pareikšto ieškinio reikalavimo nagrinėjimu - ieškovo reikalavimu įpareigoti administratorių atlikti namo stogo konstrukcijos ir dangos kapitalinio remonto darbus. Visi aukščiau nurodyti tretieji asmenys, veikė atsakovės UAB „M. B. B.“ pusėje;

21.14. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl ieškovo reikalavimo, susijusio su trečiųjų asmenų teisių ir pareigų nustatymu, šį reikalavimą tenkindamas, turėjo spręsti dėl visų trečiųjų asmenų ir valstybės bylinėjimosi išlaidų, susijusių su antrinės teisinės pagalbos teikimo užtikrinimu, atlyginimo priteisimo iš atsakovės UAB „M. B. B.“. Todėl skundžiamoje dalyje pirmosios instancijos teismas, nustatydamas tenkintų ir atmestų ieškinio reikalavimų proporciją, padarė materialinio ir procesinio teisinio reglamentavimo pažeidimą, lėmusį nepagrįstos ir neteisėtos sprendimo dalies priėmimą ir šioje dalyje pirmosios instancijos teismo priimtas sprendimas turi būti pakeistas.

Atsiliepimas

22. Atsiliepimu į apeliacinį skundą trečiasis asmuo I. C. prašo apelianto apeliacinį skundą atmesti ir palikti skundžiamą sprendimą nepakeistą, ir priteisti bylinėjimosi išlaidas valstybei. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

22.1. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas visiškai teisingai ir pagrįstai, atsižvelgdamas į teismo sprendime nurodytą teisinį reglamentavimą ir formuojamą teismų praktiką, sprendė, jog ieškovas turi įstatyminę pareigą išlaikyti įsigytą būstą, proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui bei bendrosios dalinės nuosavybės objektams išlaikyti, išsaugoti, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas, taip pat reguliariai daryti atsiskaitymus, kaupti lėšas, kurios bus skiriamos namui atnaujinti. Aplinkybė, ar įgytas būstas yra tinkamas/netinkamas gyvenimui, ar juo ieškovas naudojasi ar nesinaudoja, nėra teisiškai reikšminga bei neatleidžia ieškovo nuo pareigos vykdyti prievolinius įsipareigojimus dėl buto išlaikymo, nes ieškovo pareiga išlaikyti daiktą kyla iš nuosavybės teisės esmės (CK 4.83 straipsnis);

22.2. Pažymi, kad tai, jog butas buvo tvarkingas, nurodo ir pats ieškovas apeliacinio skundo 51 p. teigdamas, kad įsigijimo metu butas buvo tvarkingas ir naudojamas ankstesnio savininko pagal paskirtį ir buvo sugadintas ankstesniam savininkui išsikraustant. O vėliau stogo danga buvo išardyta paties ieškovo, ir tai patvirtino visi byloje apklausti liudytojai. Pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad bute ieškovas negalėjo gyventi ne dėl namo administratoriaus kaltės, o kai po varžytinių išsikrausčius gyventojams, butui buvo padaryta žala, bet už tai ieškovas gavo didesnį nei dvidešimties tūkstančių eurų žalos atlyginimą;

22.3. Trečiasis asmuo nesutinka su apelianto argumentais, kad 2017-08-24 Kreditavimo sutartį Nr. 2300-2017-128255 dėl buto remonto jis sudarė nežinodamas, kad buto remonto atlikti negalės dėl namo stogo konstrukcijų ir dangos būklės neatitikimų privalomiesiems reikalavimams. Nurodo, kad apeliantas iš varžytinių už nedidelę kainą įsigijo butą 1939 m. statybos name. Net iš lauko matyti, kad namo stogas yra nekeistas, statybos darbai atlikti seniai, todėl akivaizdu, kad jis nebus apšiltintas pagal šiuolaikinius reikalavimus, taip, kaip pageidautų apeliantas. Iš lauko matyti seni lietvamzdžiai, kaminai, ir kt. Todėl atidus, rūpestingas asmuo turėjo įsivertinti, kad butas tokiame statinyje greičiausia nebus tokios kokybės, kaip norėtų apeliantas, jo remontas gali būti daug didesnės apimties, nei iš anksto įsivaizduojama, užtrukti daug ilgesnį laiką ir reikalauti daugiau lėšų. Tiek trečiojo asmens I. C., tiek ir kitų trečiųjų asmenų nuomone, apeliantas įsigydamas būstą pastogėje sename name su nekeistu stogu, iš kart tikėjosi, kad stogą, kaip bendrojo naudojimo objektą galės pasikeisti visų namo gyventojų lėšomis. Pirmosios instancijos teismo argumentai dėl žalos nepriteisimo už kredito palūkanas yra teisingi ir keisti teismo sprendimo šioje dalyje taip pat nėra pagrindo;

22.4. Paaiškina, kad apeliantas nebuvo apsisprendęs, kuriame bute pats gyvens. Jei bute (duomenys neskelbtini), būtų gyvenęs pats, o kitą butą pardavęs, tai akivaizdu, kad už buto nuomą pajamų net negalėjo gauti ir jų tikėtis. Be to, neaišku, kiek būtų užtrukęs remontas daugiabučiame sename name, per kiek laiko rastų nuomininkus, kokiam laikotarpiui. Net jei administratorius iš kart būtų nutaręs daryti kapitalinį stogo remontą be gyventojų sutikimo, tam reikalinga rengti projektą, ieškoti rangovo, atlikti darbus, tai būtų užtrukę pakankamai ilgą laiko tarpą ir nėra jokio pagrindo sutikti, kad ieškovui galėtų priklausyti negautos pajamos už 36 mėn. laikotarpį. Be to, jei pats ieškovas nežino, kuriame bute gyventų, kurį nuomotų, kodėl reikėtų skaičiuoti buto, esančio centrinėje miesto dalyje, nuomos kainą, jei (duomenys neskelbtini) g. yra visai kitoje miesto dalyje;

22.5. Nesutinka su apelianto nuomone, kad vienas jo ieškinio reikalavimų buvo patenkintas visiškai, todėl jam turėjo būti priteista ne 30 proc., o 50 proc. bylinėjimosi išlaidų. Nurodo, kad negalima sutikti, kad vienas ieškovo patikslinto ieškinio reikalavimas buvo patenkintas visiškai, nes ieškovas reikalavo atlikti kapitalinį remontą pagal rekomendacijas siūlomiems darbams, nustatytas MB „E.“ parengtame statinio dalinės (konstrukcijų) ekspertizės akte Nr. SDEA 20/10/19, o teismas priėmė sprendimą įpareigoti atsakovę UAB „M. B. B.“ atlikti daugiabučio gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo objekto – stogo kapitalinį remontą, užtikrinantį stogo būklės atitikimą privalomiems reikalavimams, pagal rekomendacijas siūlomiems darbams, nustatytas teismo eksperto V. B. E. 2024-12-31 statybos techninės ekspertizės aktu. Šiuose aktuose nurodytos rekomenduojamos atlikti remonto darbų apimtys yra skirtingos, todėl pirmosios instancijos teismas visiškai teisingai paskaičiavo patenkintų reikalavimų dalį ir ja vadovaujantis paskirstė bylinėjimosi išlaidas.

23. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas E. I. SE Lietuvos filialas prašo apelianto apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

23.1. Atsakovas nurodo, kad ieškovas neįrodė visų civilinės atsakomybės sąlygų: žalos, priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir kilusios žalos. Todėl pirmosios instancijos teismo pagrįsta išvada, kad ieškovas neįrodė, jog dėl UAB „M. B. K.“ neteisėtų veiksmų patyrė žalą. Ieškovui neįrodžius atsakovės UAB „M. B. B.“ civilinės atsakomybės sąlygų, teismas pagrįstai nesprendė ir dėl atsakovų civilinės atsakomybės draudikų ADB „G.“ bei E. civilinės atsakomybės taikymo, todėl ieškovo patikslintas ieškinys buvo atmestinas kaip nepagrįstas ir neįrodytas;

23.2. Atsakovo nuomone, pirmosios instancijos teismas tinkamai sprendime pasisakė dėl ieškovo patirtų išlaidų, kurios negali būti priskirtos žalai. Ieškovas turi įstatyminę pareigą išlaikyti įsigytą būstą, proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui bei bendrosios dalinės nuosavybės objektams išlaikyti, išsaugoti, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas, taip pat reguliariai daryti atsiskaitymus, kaupti lėšas, kurios bus skiriamos namui atnaujinti. Ieškovas 2017-12-01 - 2021-02-28 laikotarpiu patyrė 4 214,68 Eur išlaidų susijusių su jo busto išlaikymu. Tačiau CK 4.83 straipsnio 3 dalis nustato, jog butų ir kitų patalpų savininkai bendrojo naudojimo objektus privalo valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti. Pagal CK 4.82 straipsnio 3 dalį butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas, taip pat reguliariai daryti atskaitymus, kaupti lėšas, kurios bus skiriamos namui atnaujinti.

24. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas UAB „M. B. B.“ prašo apelianto apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą, ir priteisti bylinėjimosi išlaidas apeliacinio proceso metu. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

24.1. Atsakovas nurodo, kad jis kaip bendro naudojimo objektų administratorius negali be gyventojų pritarimo atlikti bet kokių remonto darbų, nes tokiu atveju gyventojai gali atsisakyti apmokėti tokius darbus. Byloje yra pateikti įrodymai, kad administratorius šaukė namo gyventojų susirinkimus, tačiau pritarimas remonto darbų atlikimui nebuvo gautas. Priešingai negu teigiama apeliacinio skundo 21 p., kad namo administratorius neatliko jokių veiksmų, susijusių su stogo remonto darbais, byloje yra pateikti įrodymai apie namo administratoriaus atliktus stogo čerpių keitimo darbus, stogo sandarinimo darbus ( atliktų darbų aktas už 2021 m. lapkričio mėn., kiti įrodymai dėl darbų atlikimo);

24.2. Pažymi ir tai, kad tik atlikus teismo paskirtąją ekspertizę teismo ekspertui V. E., tapo aišku kokioje apimtyje ir kokius stogo kapitalinio remonto darbus reikia atlikti, pažymint ir tai, kad teismo eksperto nustatyta darbų apimtis ženkliai skiriasi nuo ieškovo pageidautų atlikti darbų, už ką būtų turėję apmokėti visi namo gyventojai;

24.3. Paaiškina, kad nepagrįstas ieškovo teiginys, kad jo iš varžytinių įsigytas butas buvo labai blogos būklės dėl ko administratorius be bendraturčių sutikimo privalėjo imtis rangos darbų atlikimo. Klaipėdos apylinkės teisme buvo išnagrinėta civilinė byla Nr.e2-2182-965/2020 pagal ieškovo E. J. ieškinį atsakovei akcinei bendrovei ,,L.“ dėl įvykio pripažinimo draudžiamuoju, draudimo išmokos, procesinių palūkanų priteisimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, A. Ž., L. B. AS Lietuvos skyrius, kurioje buvo nagrinėjamos aplinkybės susijusios ir su ieškovo iš varžytinių įsigyto buto būkle. Išnagrinėtoje byloje patvirtina, kad visa butui prieš tai gyvenusio gyventojo padaryta žala ieškovui yra atlyginta, pažymint, kad už buto sugadinimą E. J. buvo priteista 20 586,93 Eur draudimo. Tačiau realiai ieškovas buto nėra suremontavęs;

24.4. Atsakovas nurodo, kad byloje esantys duomenys taip pat patvirtina, kad ieškovo nurodyta buto būklė atsirado ne tik dėl blogos stogo būklės, nes butas iki įsigyjant iš varžytinių buvo gyvenamas, namo administratorius iki tol iš buto gyventojo skundų, kad bute nėra galima gyventi, nebuvo gavęs, todėl, kad ieškovas įsigijęs butą pradėjo remonto darbas, atidengė stogo konstrukcijas, kurias jau norėjo iš esmės pagerinti iki kitos kokybinės būklės, ir butas per visą tą laiką ieškovo yra laikomas tokios būklės, dėl ko buto būklė natūraliai toliau blogėja, dėl to problemų patiria ir gretimų butų savininkai;

24.5. Atsakovas nesutinka su ieškovo teiginiais, kad atsakovas netinkamai atliko bendro naudojimo objektų remonto/priežiūros darbus. Vien administratoriaus paskyrimas bendro naudojimo objektų administratoriumi savaime nekonstatuoja jo civilinės atsakomybės pagrindų, kuriuos ieškovui reikia įrodyti. Byloje yra pateikta pakankamai duomenų, šias aplinkybes tvirtino ir aktyviai teismo procese dalyvavę namo gyventojai, kad namo bendraturčiai sprendimo atlikti namo stogo remontą nepriėmė, absoliuti namo gyventojų dauguma yra prieš tokių remonto darbų atlikimą, namo gyventojai ginčijo, kad stogo remonto darbai būtų laikomi privalomaisiais;

24.6. Įstatymuose, reglamentuojančiuose daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų pareigas bendrosios dalinės nuosavybės teisėje, yra įtvirtinta bendroji taisyklė, kad bendraturtis privalo proporcingai prisidėti prie visų išlaidų, skirtų namui bei bendrosios dalinės nuosavybės objektams išlaikyti, išsaugoti, atnaujinti, jų būtiniems pagerinimams atlikti. Šiai taisyklei taikyti yra teisiškai nereikšminga atitinkamų bendrosios dalinės nuosavybės objektų, dėl kurių daromos nurodytos išlaidos, funkcinė paskirtis, taip pat bendraturčio, kuriam ji taikytina, naudojimosi ar nesinaudojimo tais objektais aplinkybės. Sprendžiant daugiabučio gyvenamojo namo bendraturčių ginčus, kai pareikštas reikalavimas dėl įstatyminių pareigų vykdymo priteisimo, svarbu atriboti, kurios išlaidos skirtos bendrajam turtui išlaikyti, išsaugoti, atnaujinti, jo būtiniems pagerinimams atlikti, o kurios – bendraturčio asmeniniams interesams ir poreikiams tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

25. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

26. Nagrinėjamoje byloje pagal apeliacinio skundo ribas sprendžiama dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria atmesti ieškovo patikslinto ieškinio reikalavimai dėl žalos atlyginimo priteisimo iš atsakovų, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimo.

Dėl faktinių bylos aplinkybių

27. Pažymėtina, kad Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai 2023 m. balandžio 18 d. sprendimu ieškovo ieškinį atmetė. Klaipėdos apygardos teismas 2023 m. rugsėjo 14 d. nutartimi Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. balandžio 18 d. sprendimą panaikino ir bylą grąžino pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

28. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovui nuosavybės teisme priklausantis butas Nr.14 yra daugiabučiame gyvenamajame name, adresu (duomenys neskelbtini). Šio namo bendrojo naudojimo objektų administratore yra paskirta atsakovė UAB „M. B. B.“ (anksčiau UAB „D. b.).

29. Buto įsigijimui finansuoti ieškovas su AB D. banku (dabar L. B. AS, veikiantis per L. B. AS Lietuvos skyrių) 2017-03-24 sudarė kreditavimo sutartį Nr. K-2300-2017-11, kuria ieškovui buvo suteiktas 61 200 Eur dydžio kreditas Buto pirkimui. Be to, ieškovas su AB D. banku (dabar L. B. AS, veikiantis per L. B. AS Lietuvos skyrių) 2017-08-04 sudarė kreditavimo sutartį Nr. 2300-2017-128255 dėl 60 000 Eur dydžio kredito suteikimo Buto remontui (L. B. AS 2020-12-08 pažymos duomenimis faktiškai suteiktas 26 787 Eur kreditas).

30. Ieškovas 2017-10-17 kreipėsi su prašymu į atsakovę UAB „M. B. B.“ (tuo metu UAB „D. b.) (toliau – Administratorius) dėl (duomenys neskelbtini), namo stogo sutvarkymo, nurodydamas, kad, pradėjęs buto remonto darbus, pastebėjo, jog namo stogas yra labai blogos būklės: čerpės suskilusios, nuskilusios, lyjant lietui vanduo bėga į vidų, matosi sušlapusios medinės stogo konstrukcijos.

31. 2017-11-30 pranešimu Administratorius informavo ieškovą apie tai, kad atliko namo stogo apžiūrą bei paskaičiavo preliminarią sąmatą (62379,32 Eur); organizuos balsavimą raštu ir gavus namo butų/patalpų savininkų daugumos pritarimą, organizuos stogo rangos darbų atlikimą.

32. Iš (duomenys neskelbtini) namo dalies bendraturčių 2017-12-18 pretenzijos Administratoriui nustatyta, kad 2017-11-16 buvo organizuojamas namo butų/patalpų savininkų susirinkimas dėl stogo remonto, tačiau sprendimas dėl stogo remonto nebuvo priimtas. Administratoriaus įgalioti asmenys 2018-05-02 atliko namo stogo apžiūrą iš ieškovo Buto patalpų ir surašė statinio apžiūros aktą Nr. DA140676, kuriame nurodyta, kad stogo danga vietomis yra nesandari ir vanduo patenka į gyvenamąsias patalpas ir siūloma skubos tvarka atlikti stogo remonto darbus, pakeičiant nesandarias, ištrupėjusias čerpes.

33. Teismo ekspertas V. B. E., atlikęs teismo paskirtą statybos techninę ekspertizę, pateikė teismui 2024-12-31 statybos techninės ekspertizės aktą. Ekspertizės akte nurodoma, kad daugiabučio gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini), stogo konstrukcija (stogo dangos ir stogą sudarančių konstrukcijų) būklė esamo šalto (nešiltinto) stogo sąlygomis atitinka privalomuosius reikalavimus taip kaip nustato Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 4 straipsnis; daugiabučio gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini), stogo konstrukcija nėra avarinės būklės; daugiabučio gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini), nustatytieji stogo konstrukcijos ir stogo dangos trūkumai turi būti pašalinti ir ištaisyti atliekant paprastąjį statybos remontą. Stogo apšiltinimo atveju atliktinas kapitalinis remontas stiprinant esamas taip pat įrengiant naujas gegnes; bute, adresu (duomenys neskelbtini), remonto darbai iš dalies išardant 1992 metais įrengtą apdailą, stogo šiltinamąjį sluoksnį bei vėjo izoliacijos paskirtimi paklotą ruberoidą (tolį) stogo dangos neatidengus, gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini), stogo būklės neatitikčiai privalomiesiems reikalavimams įtakos neturėjo; gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini), stogui reikalinga atlikti paprastąjį statybos remontą, lokaliai sustiprinant dvejas gegnes bei pastogėje laikomų rezervinių čerpių sąskaita perkloti ir dalinai sureguliuoti iki 40 vnt. čerpių (2,9 m2).

34. Pirmosios instancijos teismas 2025 m. balandžio 9 d. sprendimu patikslintą ieškinį tenkino iš dalies. Įpareigojo atsakovę UAB „M. B. B.“ atlikti daugiabučio gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo objekto – stogo kapitalinį remontą, užtikrinantį stogo būklės atitikimą privalomiems reikalavimams, pagal rekomendacijas siūlomiems darbams, nustatytas teismo eksperto V. B. E. 2024-12-31 statybos techninės ekspertizės aktu, kitoje reikalavimų dalyje ieškinį atmetė.

Dėl prašymo nagrinėti civilinę bylą žodinio proceso tvarka

35. Byloje gauti trečiųjų asmenų P. K. ir R. J. prašymai dėl žodinio civilinės bylos nagrinėjimo apeliacinėje instancijoje.

36. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal bendrąją CPK įtvirtintą taisyklę apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka (CPK 321 straipsnio 1 dalis). Jis gali būti nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, kai bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Iš paminėtų teisės normų akivaizdu, kad apeliacinio skundo nagrinėjimo tvarkos pasirinkimas yra bylą nagrinėjančio apeliacinės instancijos teismo diskrecija tokį klausimą spręsti išimtinai savo nuožiūra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-436-611/2015). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, priešingai nei tvirtina tretieji asmenys, pirmosios instancijos teismas visiškai atskleidė bylos, t. y. nagrinėjamo klausimo, esmę, nustatė bei išnagrinėjo šiam klausimui svarbias faktines aplinkybes ir argumentuotai (remdamasis byloje surinktais faktiniais duomenimis) pagrindė savo procesinio sprendimo, kuris visiškai atitinka CPK 263 ir 270 straipsnių reikalavimus, motyvus. Remiantis tuo, žodinis bylos nagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme nėra būtinas, nes ieškovo pateiktam apeliaciniam skundui išnagrinėti reikšmingos faktinės ir teisinės bylos aplinkybės yra aiškios, iš esmės proceso dalyviai savo pozicijas yra išsamiai išdėstę pateiktuose procesiniuose dokumentuose. Be to, byla pirmosios instancijos teisme buvo nagrinėjama žodinio proceso tvarka. Dėl šių priežasčių, nėra pagrindo tenkinti prašymo dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka (CPK 322 straipsnis).

Dėl apeliacinio skundo argumentų

37. Apeliantas iš esmės apeliaciniu skundu nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, nurodydamas, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netenkino ieškovo reikalavimų priteisti iš atsakovų ( namo administratoriaus ir jo civilinės atsakomybės draudikų) patirtą žalą. Nesutikimas iš esmės grindžiamas tuo, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į byloje reikšmingas aplinkybes, neteisingai vertino įrodymus. Apelianto įsitikinimu, administratoriui ( UAB „M. B. B.“) savo pareigos nevykdant, apeliantas jau beveik 8 metus negalintis naudoti įsigyto buto pagal tiesioginę paskirtį, patiria tiesioginius ir netiesioginius nuostolius (žalą), todėl pagrįstai prašo taikyti administratoriaus civilinę atsakomybę. Tuo tarpu pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieškovas neįrodė visų civilinės atsakomybės sąlygų: žalos, priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir kilusios žalos.

38. Civilinė atsakomybė – tai turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas, o kita šalis privalo atlyginti nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (CK 6.245 straipsnio 1 dalis). Civilinė atsakomybė yra dviejų rūšių: sutartinė ir deliktinė (CK 6.245 straipsnio 2 dalis).

39. Deliktinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos, nesusijusios su sutartiniais santykiais, išskyrus atvejus, kai įstatyme nustatyta, kad deliktinė atsakomybė atsiranda ir dėl žalos, susijusios su sutartiniais santykiais (CK 6.245 straipsnio 4 dalis).

40. Deliktinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos padarymo neįvykdžius įstatymuose nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba pažeidus bendro pobūdžio pareigas elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.245 straipsnio 4 dalis, 6.246 straipsnis).

41. Prievolė atlyginti turtinę ir (ar) neturtinę žalą atsakovui kyla konstatavus, kad yra visos deliktinės atsakomybės sąlygos, būtinos tokiai prievolei atsirasti, t. y.: 1) neįvykdyta įstatymuose nustatyta pareiga (neteisėtas neveikimas) arba atlikti veiksmai, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba pažeista bendro pobūdžio pareiga elgtis atidžiai ir rūpestingai; 2) yra padaryta turtinė ir (ar) neturtinė žala; 3) yra priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir kilusių neigiamų padarinių – žalos; 4) žalą padaręs asmuo yra kaltas (išskyrus įstatymuose nustatytas atsakomybės be kaltės išimtis); tais atvejais, kai atsakovo atsakomybė kyla su kalte, įrodžius atsakovo veiksmų neteisėtumą, subjektyvioji neteisėtumo sąlygos pusė – kaltė preziumuojama (CK 6.246–6.249 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-196-421/2023, 18 punktas; 2024 m. spalio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-184-684/2024, 18 punktas). Taigi deliktinės civilinės atsakomybės taikymui būtina nustatyti visas šias civilinės atsakomybės taikymo sąlygas, įskaitant ir žalos padarymo faktą bei jos dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-281-421/2022, 51 punktas).

42. Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį, žala yra asmens turto netekimas ar sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas CK 6.249 straipsnio 1 dalį, yra konstatavęs, kad, remiantis šios teisės normos nuostatomis, galima teigti, jog žala yra nukentėjusiojo turtiniai ir kitokie praradimai, dėl kurių nukenčia jo turtinė padėtis ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-314/2008; 2015 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-331-695/2015). Žala suprantama kaip tokios išlaidos ar turto netekimas arba jo sužalojimas, kurie atsirado dėl skolininko neteisėtų veiksmų ar neveikimo, t. y. kurių kreditorius nebūtų patyręs, jeigu skolininkas nebūtų atlikęs neteisėtų veiksmų. Žalos dydis nėra preziumuojamas, todėl kiekvienu konkrečiu atveju žalos dydį turi įrodyti ieškovas, o teismas privalo patikrinti, ar ieškovas tinkamai apskaičiavo žalos dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-474-684/2016, 32 punktas; 2017 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-63-969/2017, 37 punktas, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2025 m. balandžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-67-701/2025, 29 punktas).

43. Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad paprastai civilinė atsakomybė taikoma, kai nukentėjęs asmuo jau yra realiai patyręs žalos, pavyzdžiui, jau yra turėjęs atitinkamų išlaidų (CK 6.249 straipsnio 1 dalis, 6.283 straipsnio 2 dalis), taip įgyvendinant deliktinės civilinės atsakomybės kompensuojamąją funkciją ir siekiant atkurti iki teisės pažeidimo buvusią padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2025 m. balandžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-67-701/2025, 29 punktas).

44. Sprendžiant dėl deliktinės civilinės atsakomybės taikymo atsakovui ( atsakovams), vadovaujamasi bendrąja įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykle, pagal kurią šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 12, 178 straipsniai). Vadovaujantis šia taisykle, įrodinėti privalo tas, kas teigia, o ne tas, kas neigia (lot. ei incumbit probatio, qui dicit non qui negat) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-118-916/2021, 24 punktas). Vadinasi, ieškovui inicijavusiam ginčą teisme, tenka ir procesinė pareiga įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo ieškinio reikalavimus dėl žalos atlyginimo atsakovams.

45. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančių įrodymų visumą, ginčo šalių paaiškinimus ir trečiųjų asmenų parodymus, eksperto išvadą, kitus rašytinius duomenis, neturi pagrindo pritarti apeliacinio skundo argumentams, kad yra įrodytos visos sąlygos tiek pagrindinio atsakovo UAB „M. b. B.“, tiek ir kitų atsakovių (administratoriaus civilinės atsakomybės draudikų) civilinei atsakomybei kilti.

46. Apeliaciniame skunde iš esmės keliamas netinkamai išspręstos administratoriaus civilinės atsakomybės klausimas. Tačiau apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su tokia apelianto argumentacija, pritardamas tiek pirmos instancijos teismo išvadoms, tiek atsakovų ir trečiųjų asmenų išreikštai pozicijai dėl ieškovo reikalavimų nepagrįstumo.

47. Pažymėtina, kad išoriniai bendrosios dalinės nuosavybės teisiniai santykiai susiklosto tarp butų bei kitų patalpų savininkų ir Administratoriaus, kuris įgyvendina šių bendraturčių bendrąsias teises, pareigas ir užtikrina interesus, susijusius su daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų valdymu ir naudojimu. Šiuos santykius, be kita ko, reguliuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2022 m. gruodžio 29 d. nutarimu Nr. 1331 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. gegužės 23 d. nutarimu Nr. 603 „Dėl daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo nuostatų patvirtinimo“ pakeitimo“ patvirtintų Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo nuostatų (toliau – Nuostatai), įtvirtinantys bendrojo naudojimo objektų administratoriaus, paskirto CK 4.84 straipsnyje nustatyta tvarka, veiklą administruojant bendrojo naudojimo objektus, nustato informacijos apie administratoriaus veiklą skelbimo tvarką bei apimtį.

48. Pažymėtina, kad administratorius, kaip specialus civilinės atsakomybės subjektas, turi ypatumų, kuriuos sąlygoja tai, kad daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų savininkas yra ne pats Administratorius, o patalpų savininkai (CK 4.83 straipsnio 3 dalis). Įgyvendinant bendraturčių teises ir vykdant pareigas, tarp savininkų, kaip bendraturčių, susiklosto vidiniai bendrosios dalinės nuosavybės teisiniai santykiai, o tarp administratoriaus, kuris įgyvendina šių bendraturčių bendrąsias teises, pareigas ir interesus, susijusius su namo bendrojo naudojimo objektų valdymu ir naudojimu, bei trečiųjų asmenų susiklosto išoriniai bendrosios dalinės nuosavybės teisiniai santykiai. Atsakomybės subjektu pagal daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų, kaip bendraturčių, tarpusavio prievoles atlyginti žalą, atsiradusią jiems įgyvendinant namo bendrojo naudojimo objektų valdymo, naudojimo, disponavimo teisę (CK 4.85 straipsnio 8 dalis), gali būti tik bendraturčiai kaip bendrojo naudojimo objektų savininkai, bet ne pats administratorius, todėl vien tuo aspektu ieškinio reikalavimai dėl žalos atlyginimo administratoriui, nesant priimto bendraturčių sprendimo dėl namo stogo renovacijos, laikytini nepagrįstais.

Žemesnės instancijos teismas

49. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad dalis ieškovo nurodomų patirtų išlaidų iš viso negali būti priskirta žalai, o būtent 4 241,68 Eur buto išlaikymo išlaidos, 4 788,07 Eur palūkanų suma pagal sudarytas kredito sutartis su bankais, 1 915 Eur suma už antstolio faktinių aplinkybių konstatavimą ir namo stogo ekspertizės, o ieškovo 14 400 Eur negautas pajamas už buto nuomą pripažino hipotetinėmis, nepagrįstomis jokiais objektyviais įrodymais.

50. Teisėjų kolegija neturi pagrindo vertinti priešingai tokių pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų. Byloje keliamas atsakovo daugiabučio namo administratoriaus ieškovui - fiziniam asmeniui, kuris įsigijęs iš varžytynių butą, atsakomybės už žalą klausimas. Padarytos materialinės žalos atlyginimas yra konstitucinis principas ir įstatyminė atsakingo už žalą asmens pareiga. Tačiau ši pareiga nėra absoliuti, jos įgyvendinimo sąlygas reglamentuoja Civilinio kodekso ir kitų specialiųjų įstatymų normos. Nuostolių - tiek tiesioginių, tiek netiesioginių - dydį privalo įrodyti jų prašanti šalis, šiuo atveju ieškovas (apeliantas). Apeliantas pareiškė reikalavimą Administratoriui nevykdžius pareigos, t. y. jam nesuorganizavus daugiabučio namo stogo renovacijos, dėl to ieškovui kilusių nuostolių atlyginimo. Kaip matyti iš ieškinio ir apeliacinio skundo turinio, ieškovas žalos atsiradimą kildina iš negautų pajamų dėl ketintos vykdyti ginčo bute veiklos (buto nuomos), šių patalpų mokesčių bei palūkanų mokėjimo bankui už būsto kreditą, būsto remontui kredito kompensavimo. Reikalavimą priteisti žalą (nuostolius), apeliantas kildina iš fakto, kad atsakovas (UAB „M. B. B.“), apeliantui tapus buto savininku, apie 8 metus neįvykdė namo administratoriaus pareigos, nesuorganizavo stogo remonto darbų, todėl sukliudė ieškovui gauti planuotas pajamas iš buto nuomos. Negautos pajamos įrodinėjamos apelianto paskaičiuotomis tikėtinomis sumomis - 14 400 Eur nuompinigių, UAB „(duomenys neskelbtini)“ duomenimis minimaliomis vieno mėnesio 4 kambarių butų, esančių (duomenys neskelbtini) miesto Centrinėje dalyje, nuomos kainomis, laikant, kad galėjo būti sudaromos 3 terminuotos vienerių metų trukmės Buto nuomos sutartys (nuo 2018-11-01 iki 2019-10-31, nuo 2019-11-01 iki 2020-10-31 ir nuo 2020-11-01 iki 2021-10-31), bei patirtų nuostolių – sumokėtų 4 788,07 Eur palūkanų, kildinamų iš Buto įsigijimui, jo remontui ir įrengimui ieškovas su L. B. AS Lietuvos skyriumi 2017-03-24 sudarytos Kreditavimo sutarties Nr. K-2300-2017-11, kuria ieškovui buvo suteiktas 61 200,00 Eur dydžio kreditas, bei 2017-08-24 sudarytos Kreditavimo sutarties Nr. 2300-2017-128255 dėl 60 000,00 Eur dydžio kredito suteikimo Buto remontui ir įrengimui, taip pat ieškovo patirtų 1 915 Eur išlaidų už antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo parengimą ir namo stogo ekspertizės atlikimą.

51. Matyti, kad apeliantas, tapęs patalpų daugiabutyje name mansardinio aukšto buto savininku ir pradėjęs jo remontą, išreiškė atsakovui (namo administratoriui) reikalavimą suorganizuoti daugiabučio namo stogo renovacijos darbus. Stogo renovacijos darbų klausimas buvo svarstomas daugiabučio namo butų savininkų susirinkimuose. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad klausimas dėl daugiabučio namo stogo renovacijos buvo svarstomas 5 kartus laikotarpiais (2017-11-16, 2019-02-12, 2019-02-28, 2019-04-25 ir 2019-09-10), tačiau iš 2019-09-10 balsavimo raštu balsų skaičiavimo komisijos protokolo matyti, kad daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkai nepritarė dėl dalyvavimo Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programoje.

52. Pagal ieškovo pareikštus reikalavimus byloje buvo sprendžiama dėl atsakovo atsakomybės už žalą, kildinamą iš delikto arba bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 str. 1 d.), t. y. laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadaryti kitam asmeniui žalos (CK 6.263 str. 1 d.), pažeidimo, nes jokios konkrečios įstatyminės pareigos pažeidimo, kuri galėtų sukelti deliktinės atsakomybės atsakovui atsiradimą, apeliantas neįvardija. Taigi pripažinti atsakovo pareigą atlyginti žalą būtų galima tik nustačius visas bendrąsias civilinės atsakomybės sąlygas: atsakovo veikos neteisėtumą (veiksmus ar neveikimą); žalos padarymo faktą ir jos dydį; priežastinį ryšį tarp neteisėtos veikos ir atsiradusios žalos; atsakovo kaltę (CK 6.246 str. – 6.249 str.). Bent vienos iš įvardintų sąlygų nenustačius, prielaidų civilinei atsakomybei taikyti neatsiranda.

53. Teisėjų kolegija pažymi, kad žala pripažįstamos realios ir tikėtinos, bet dėl kitų asmenų neteisėtų ir kaltų veiksmų negautos (prarastos) pajamos. Ar apeliantas pagrįstai tikėjosi tokių pajamų gavimo būtent iš būsto nuomos netrukus po buto įsigijimo varžytinėse, jeigu bute nebūtų defektų, susijusių su daugiabučio namo stogo būkle, yra įrodymų vertinimo klausimas.

54. Teisėjų kolegijos vertinimu, apelianto pateikti nuostolių paskaičiavimai ir su jais susiję duomenys, paskaičiuotos galimos nuomos pajamos, žalos nepatvirtina. Apeliantas teigia, kad patyrė nuostolius, daugiabučio namo administratoriui neįvykdžius pareigos ir neorganizavus stogo renovacijos darbų, tačiau tokius argumentus paneigia byloje nustatytos aplinkybės, t.y. kad iš varžytynių buvo įsigytas butas, kuris pagal savo būklę jau nebuvo tinkamas nei faktiniam gyvenimui, nei nuomai. Matyti, kad žala butui buvo padaryta ne gyvenamojo namo administratoriaus (atsakovo UAB „M. B. B.“), o paskutinio buto savininko, už tai apeliantui Klaipėdos apylinkės teismo 2020-07-07 sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2-2182-965/2020, priteista 20 586,93 Eur draudimo išmoka. Įsigijęs būstą ir įvertinęs jo būklę apeliantas sudarė naują kreditavimo sutartį buto trūkumų pašalinimui, tuo metu žinodamas, kad remonto bute atlikimas negalimas iki kol nėra įvykdyti namo stogo remonto (rekonstrukcijos) darbai. Todėl nesutiktina su apelianto deklaratyviais argumentais, kad būtent namo administratorius yra atsakingas už ieškovo patirtas išlaidas bei negautas pajamas, matyti, kad nagrinėjamu ginču be įstatyminio pagrindo ieškovas siekia perkelti atsakomybę administratoriui už paties prisiimtą nuostolių riziką, įsigyjant mansardiniame namo aukšte butą iš varžytynių.

55. Pažymėtina, kad apeliantui dėl bute esančių defektų jau yra atlyginta žala minėtu teismo sprendimu. Teisėjų kolegijos vertinimu, buto įsigijimo varžytinėse, po ko atsiradusių defektų dėl buvusio buto savininko kaltės, ir Administratoriui neturint daugiabučio namo savininkų sutikimo daugiabučio stogo renovacijos darbų organizavimui, buto nuomos pajamos, kurių per 8 metus nurodo negavęs apeliantas, net ir remiantis tikimybių pusiausvyros principu nebuvo tikėtinos. Darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisingą sprendimą, pripažinęs, kad ieškovo apskaičiuota žala, kaip negautos pajamos iš buto nuomos, yra hipotetinės, nepagrįstos jų realumu.

56. Kita vertus, pagrįstai suabejota apelianto ketinimais šį butą nuomoti, kaip pats apeliantas nurodo dvi galimas alternatyvas - arba išnuomoti, arba gyventi bute, į ką atsižvelgė ir pirmosios instancijos teismas, vertindamas tokių apelianto nuostolių atsiradimo realumą.

57. Teisėjų kolegijos vertinimu, aptartos aplinkybės suponuoja išvadą, kad apeliantas po varžytinių objektyviai nebuvo pasirengęs nuomoti įgytą butą ir gauti tokių pajamų, kurias nurodo negavęs dėl namo administratoriaus neteisėtų veiksmų. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad apeliantas negautų 14 400 Eur pajamų fakto bei jų dydžio neįrodė. Nenustačius jau pirmosios civilinės atsakomybės sąlygos - padarytos žalos negautų pajamų forma, toks ieškinio reikalavimas negalėjo būti patenkintas.

58. Tuo pačiu pasisakytina ir dėl kitų apelianto patirtų išlaidų, vertinamų kaip žala. Visų pirma pažymėtina, kad apeliantas nepripažįsta, jog turi įstatyminę pareigą išlaikyti įsigytą būstą, proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas daugiabučiui namui bei bendrosios dalinės nuosavybės objektams išlaikyti, išsaugoti, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas, taip pat reguliariai daryti atsiskaitymus, kaupti lėšas, kurios bus skiriamos namui atnaujinti. Todėl pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino, kad aplinkybės - ar įgytas būstas yra tinkamas/netinkamas gyvenimui, ar juo apeliantas naudojasi ar nesinaudoja, nėra teisiškai reikšmingos bei neatleidžia paties apelianto nuo pareigos vykdyti prievolinius įsipareigojimus dėl turto išlaikymo, nes apelianto pareiga išlaikyti daiktą kyla iš nuosavybės teisės esmės (CK 4.83 straipsnis). Todėl apeliacinės instancijos teismas apeliacinio skundo argumentus dėl 4 241,68 Eur buto išlaikymo išlaidų priteisimo ieškovui atmeta kaip nepagrįstus ir prieštaraujančius įstatymo nuostatoms.

59. Nepagrįsti ir apeliacinio skundo argumentai dėl prašomų priteisti kaip patirtus nuostolius dėl 4 788,07 Eur palūkanų, sumokėtų pagal sutartis bankui. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantas sudaręs Buto įsigijimui, jo remontui ir įrengimui su L. B. AS Lietuvos skyriumi 2017-03-24 Kreditavimo sutartį Nr. K-2300-2017-11, kuria buvo suteiktas 61 200,00 Eur dydžio kreditas, ir 2017-08-24 Kreditavimo sutartį Nr. 2300-2017-128255 dėl 60 000,00 Eur dydžio kredito suteikimo Buto remontui ir įrengimui, ir tokia sutartimi siekia pagrįsti patirtų nuostolių dydį. Kaip teisingai nusprendė pirmosios instancijos teismas, ši prievolė apeliantui kyla iš kredito sutarčių sudarytų su bankais, todėl apeliantas nepagrįstai reikalauja priteisti palūkanas pagal minėtas Kredito sutartis iš namo administratoriaus, už kurių sudarymą pastarasis nėra atsakingas. Vertinant pagal vidutiniškai rūpestingo ir apdairaus asmens elgesio standartus, taikomus ir civilinėje teisėje, apeliantas turėjo pats įsivertinti savo sudaromų sandorių rizikas, galėjo nesudaryti sutarčių, dėl ko ir nebūtų jam pareigos mokėti palūkanas už naudojimąsi paskolintais pinigais.

60. Apelianto įsitikinimu, laikytinos turtine žala ir jo patirtos 1 915,00 Eur dydžio išlaidos už antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo parengimą bei namo stogo ekspertizės atlikimą), kuri, administratoriui vykdant iš galiojančio teisinio reguliavimo kylančias pareigas, nebūtų patirta. Pažymi, kad šios išlaidos, apelianto patirtos buvo iki civilinės bylos iškėlimo, todėl jos negali būti vertinamos, kaip skundžiamame sprendime nurodė pirmosios instancijos teismas, kaip bylinėjimosi išlaidos, kurių atlyginimas spręstinas per bylinėjimosi išlaidų atlyginimo tarp ginčo šalių paskirstymą. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su tokiais apelianto argumentais.

61. Remiantis Lietuvos Respublikos CPK 88 straipsnio 1 dalies 1 ir 9 punktais apelianto ginčytinos išlaidos už antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo parengimą ir namo stogo ekspertizės atlikimą priskiriamos prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu ir ieškinį grindžiančių įrodymų pateikimu

62. Pažymėtina, kad CPK 88 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu prie bylinėjimosi išlaidų priskirtinos tik teismo paskirtos ekspertizės išlaidos. Tuo tarpu šalių iniciatyva atlikto privataus pobūdžio ekspertinio tyrimo išlaidų priskyrimo prie bylinėjimosi išlaidų klausimas spręstinas pagal CPK 88 straipsnio 1 dalies 10 punktą. Todėl tais atvejais, kai šalys savo reikalavimų pagrįstumą įrodinėja jų iniciatyva atliktomis ekspertinio tyrimo išvadomis, skirstant tarp šalių patirtas tokio pobūdžio bylinėjimosi išlaidas yra reikšminga, ar šalies įrodinėtos aplinkybės pasitvirtino ar ne. Kai tokios aplinkybės nepasitvirtina, pagrindo priteisti minėtų išlaidų atlyginimą iš kitos šalies nėra. Tai reiškia, kad ekspertinis tyrimas, atliktas šalies iniciatyva, lemia ir riziką dėl patiriamų išlaidų, kad šios nebūtinai bus atlygintos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. lapkričio 29 d. 3.1. Bylinėjimosi išlaidos civiliniame procese Nr. AC-59-1. Teismų praktika. 2023, 59, p. 1062-1247, 1.2.1 papunktis).

63. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas įvertinęs pagal apelianto užsakymu atliktą ekspertizės turinį, nustatė neatitikimus tarp eksperto R. K. nurodomų aplinkybių teismo posėdyje ir dėstomų ekspertizės akte, todėl vadovavosi teismo ekspertizės akte dėstomomis išvadomis, teismo eksperto paaiškinimais, o ne apelianto užsakytu privataus eksperto atliktu tyrimu. Atsižvelgiant į tai, spręstina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai prašomas priteisti ieškovo sumas priskyrė ne prie materialinio teisinio pobūdžio reikalavimų, bet prie procesinių šalies išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu.

64. Apeliantas taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu išlaidas už antstolio faktinių aplinkybių konstatavimą taip pat priskirti prie bylinėjimosi išlaidų. Kasacinio teismo išaiškinta, kad atlyginimo antstoliui dydis už faktinių aplinkybių konstatavimą teismo pavedimu reglamentuojamas Sprendimų vykdymo instrukcijos, patvirtintos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2005 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. 1R-352 (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2020 m. liepos 16 d. įsakymo Nr. 1R-219 redakcija), (toliau – Sprendimų vykdymo instrukcija) 120.11 papunktyje, kuriame nustatytas 24 Eur už vieną darbo valandą konstatuojant faktines aplinkybes atlygis. Pažymėtina, kad faktinių aplinkybių konstatavimo protokole turi būti nurodoma tiek faktinių aplinkybių konstatavimo pradžia, tiek faktinių aplinkybių konstatavimo pabaiga. Sprendimų vykdymo instrukcijoje nereglamentuojamas atlyginimo antstoliui dydis už faktinių aplinkybių konstatavimą asmenų prašymu. Spręsdamas dėl šių išlaidų atlyginimo teismas turi įvertinti šių išlaidų pagrįstumą, atsižvelgdamas tiek į faktinių konstatavimo aplinkybių trukmę, tiek į kitas šių išlaidų pagrįstumui reikšmės turinčias konkrečias aplinkybes. Lietuvos kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad jeigu byloje priimant procesinius sprendimus asmens užsakymu parengtu antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu kaip įrodymu nesiremta, šios išlaidos šaliai neatlygintinos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. lapkričio 29 d. 3.1. Bylinėjimosi išlaidos civiliniame procese Nr. AC-59-1. Teismų praktika. 2023, 59, p. 1062-1247, 1.2.7 papunktis).

65. Atsižvelgiant į nurodytą reglamentavimą ir pateiktą teismų praktiką, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nepritarti pirmosios instancijos teismo išvadoms priskirti išlaidas už faktinių aplinkybių konstatavimą prie bylinėjimosi išlaidų, priešingu atveju, tai prieštarautų kasacinio teismo išaiškinimams dėl ieškinyje reiškiamų materialinio ir procesinio pobūdžio reikalavimų, susijusių su bylinėjimosi išlaidų atlyginimu, atskyrimo.

66. Taigi apibendrinus tai kas išdėstyta, teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo pozicijai, kad teisinių prielaidų ieškovo visų reikalavimų patenkinimui šioje byloje nesusiklostė (CPK 185 straipsnis). Todėl tokie apelianto reikalavimai, nenustačius dėl atsakovo (namo administratoriaus) veiksmų (neveikimo) atsiradusios žalos ieškovui, negali būti vertinami kaip neteisėtas elgesys CK 6.246 straipsnio 1 dalis bei 6.263 straipsnio 1 d. prasme. Atsiradusios neigiamos pasekmės ieškovo įsigytame iš varžytynių bute ir jo tinkamos būklės atkūrimo kaštai yra pernelyg nutolę priežastiniu ryšiu nuo atsakovo (namo administratoriaus) neveikimo, jam organizuojant susirinkimus dėl daugiabučio namo stogo renovacijos ir negaunant daugiabučio namo savininkų daugumos pritarimo. Atitinkamai nenustačius namo administratoriaus atsakomybės dėl ieškovo nurodytų nuostolių atlyginimo neatsirado teisinės prielaidos ir kitų atsakovų ADB „G.“ bei E. I. SE Lietuvos filialui, kaip administratoriaus civilinės atsakomybės draudikų, atsakomybei kilti. Todėl šioje dalyje apeliacinis skundas dėl žalos atlyginimo priteisimo iš atsakovų atmestinas visa apimtimi, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistu.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo pirmosios instancijos teisme (ne) pagrįstumo

67. Apeliantas pateiktu apeliaciniu skundu taip pat nesutinka ir su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria atsakovui bei tretiesiems asmenims buvo priteistos patirtos bylinėjimosi išlaidos. Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo paskirstymo tarp ginčo šalių, taikė neteisingą tenkintų ir atmestų ieškinio reikalavimų proporciją 30 / 70 vietoje 50 / 50, kas lėmė iš esmės netinkamą ir neteisingą bylinėjimosi išlaidų tarp ginčo šalių paskirstymą, neproporcingai sumažinant ieškovui priteistiną bylinėjimosi išlaidų atlyginimo sumą ir neproporcingai padidinant iš ieškovo atsakovei UAB „M. B. B.“ (administratorius) ir tretiesiems asmenims priteistų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo sumą.

68. Apelianto įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl ieškovo pagrindinio reikalavimo, susijusio su trečiųjų asmenų teisių ir pareigų nustatymu, šį reikalavimą tenkindamas, turėjo spręsti dėl visų trečiųjų asmenų ir valstybės bylinėjimosi išlaidų, susijusių su antrinės teisinės pagalbos teikimo užtikrinimu, atlyginimo priteisimo iš atsakovės UAB „M. B. B.“ (namo administratorės).

Žemesnės instancijos teismas

69. Apeliacinės instancijos teismas neturi jokio pagrindo sutikti su tokia apelianto argumentacija.

70. CPK 93 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, minėtos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Be to jei į procesą įtraukiami tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, jų atžvilgiu taikytinos tokios pat procesinės pasekmės kaip ir tai šaliai, kurios pusėje jie dalyvauja, tame tarpe ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimo galimybė (CPK 47 straipsnio nuostatos).

71. Bylinėjimosi išlaidų institutas ir CPK 93 straipsnio nuostatos, viena vertus, sudaro prielaidas įgyvendinti teisę į teisminę gynybą, užtikrinti kokybišką teisinį atstovavimą, kita vertus, atlieka ir prevencinį vaidmenį, nustatant, kad sprendžiant dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo bus atsižvelgiama į proceso šalių elgesį, išlaidų susidarymo priežastis. Tokiu būdu proceso šalis yra skatinama elgtis sąžiningai, įgyvendinant ir naudojantis jai CPK įtvirtintomis procesinėmis teisėmis. Taip pasiekiama ir pusiausvyra, viena vertus, užtikrinant bylinėjimosi išlaidų atlyginimo tikslus, kita vertus, saugant, kad kita šalis nepatirtų neigiamų pasekmių dėl kito asmens nesąžiningo elgesio.

72. Matyti, kad ieškovas patikslintu ieškiniu pirmosios instancijos teisme reiškė kelis savarankiškus reikalavimus, prašydamas įpareigoti vieną atsakovą - UAB „M. b. B.“ atlikti daugiabučio gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objekto – stogo kapitalinį remontą, teikdamas reikalavimus keliems atsakovams (UAB „M. b. B.“) ir šios atsakovės civilinės atsakomybės draudikams) atlyginti padarytą žalą, kurią detalizavo atskiromis reikalaujamomis priteisti sumomis. Nagrinėjamu atveju skundžiamą sprendimą priėmęs teismas išsamiai pasisakė byloje dėl pareikštų ieškovo reikalavimų turinio bei pobūdžio bei nustatė, kuri procentine išraiška proporcingai pareikštų reikalavimų ieškinio dalis buvo tenkinta, o kuri - atmesta. Teismas iš dalies tenkino patikslinto ieškinio reikalavimą dėl įpareigojimo atlikti gyvenamojo namo stogo kapitalinį remontą, tačiau atmetė ieškovo reikalavimus atsakovams dėl žalos priteisimo; įvertinęs šias aplinkybes konstatavo, kad sprendimu yra patenkinta 30 proc. patikslinto ieškinio reikalavimų, todėl proporcingai patenkintų reikalavimų daliai ieškovo naudai iš atsakovės UAB „M. B. B.“ priteisė 2 679,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, o atsakovei UAB „M. B. B.“ proporcingai atmestų reikalavimų daliai - 1 440,00 Eur jos patirtų bylinėjimosi išlaidų pirmos instancijos teisme. Taip pat teismas detaliai pasisakė ir dėl šalių bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinėje instancijoje, paskirstymo.

73. Pirmos instancijos teismas savo sprendime taip pat nurodė, kad tretieji asmenys R. K., J. N.-L., V. B., K. A., V. R.-O. (kaip N. R.-O. teisių perėmėjas), I. C., R. J., I. A., E. K. turėjo kiekvienas po 222,22 Eur išlaidų už advokato padėjėjos teisinę pagalbą civilinę bylą nagrinėjant pirmą kartą teisme. Tretieji asmenys veikė atsakovų pusėje ir prašė ieškinį atmesti, todėl proporcingai atmestų reikalavimų daliai (70 proc.) tretiesiems asmenims iš ieškovo priteisė po 155,56 Eur patirtų bylinėjimosi išlaidų.

74. Konstatuotina, kad apeliantas pateikė savo skaičiavimais nepagrįstą patirtų bylinėjimosi išlaidų proporciją, kuri neatitinka įstatymo nuostatų. Vien tai, kad apeliantui yra nepalankios priteistos bylinėjimosi išlaidos, nesudaro pagrindo kitaip, nei kaip įstatyme nustatyta paskirstyti ginčo šalių ir trečiųjų asmenų patirtas bylinėjimosi išlaidas. Pažymėtina, kad tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, dalyvauja procese tik vienos šalies pusėje ir negali veikti prieš jos interesus (CPK 47 straipsnio 3 ir 4 straipsnio nuostatos), todėl ieškovo nurodytų trečiųjų asmenų, veikiančių atsakovų, tame tarpe ir UAB „M. b. B.“ pusėje, atžvilgiu taikytinos tokios pat procesinės pasekmės kaip ir atsakovams, todėl jiems negali būti priteisiamos bylinėjimosi išlaidos iš abiejų šalių, kaip to pageidauja ieškovas.

75. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju tiek ieškovas, tiek atsakovai ir tretieji asmenys teikė bylos pagrindą sudarančius dokumentus, tikslino savo procesinius dokumentus, tačiau dėl besitęsiančio konflikto ir negebėjimo sutarti šalims tarpusavyje esminės ginčo dėl nesuremontuoto daugiabučio namo stogo aplinkybės byloje išliko, dėl ko teismas, nagrinėdamas pakartotinai šalių ginčą, iš dalies tenkino ieškovo reikalavimus. Tokios aplinkybės, atsižvelgiant į pirmosios instancijos teismo nurodytą bendrą situacijos vertinimą, leidžia spręsti, kad apeliacinio skundo argumentas, jog ieškovo ieškinio reikalavimai turėtų būti laikomi patenkinti didesne procentine apimtimi nei, kad nustatė pirmosios instancijos teismas, nėra esminis argumentas, lemiantis byloje tenkintų ir atmestų reikalavimų proporcijos nustatymą. Visa tai, priešingai nei nurodoma pateiktame apeliaciniame skunde, nesudaro pagrindo pripažinti, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai skirstė bylinėjimosi išlaidas ar netinkamai nustatė tenkintų bei atmestų reikalavimų proporcijas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai išsprendė bylinėjimosi išlaidų klausimą, todėl šioje dalyje apeliacinis skundas taip pat atmestinas.

Dėl bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

76. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai išanalizavo visas bylos faktines aplinkybes, tinkamai vadovavosi įrodymų vertinimo taisyklėmis, minėtomis įstatymų normomis, ir tuo pagrindu ginčo klausimu priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą. Įvertinus aplinkybių visumą, darytina išvada, kad ieškovas šioje byloje leistinais įrodymais nepaneigė pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų dėl žalos atlyginimo nepriteisimo ir paskirstytų bylinėjimosi išlaidų ginčo šalims, todėl nėra teisinio pagrindo šiose dalyse skundžiamą teisėtą ir pagrįstą sprendimą keisti ar naikinti (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

77. Dėl kitų argumentų apeliacinės instancijos teisėjų kolegija nepasisako, nes jie nedaro įtakos skundžiamo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto procesinio sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010, ir jose nurodyta kasacinio teismo praktika).

78. Atmetus ieškovo apeliacinį skundą visa apimti, kitos šalies ir jos pusėje dalyvaujančių trečiųjų asmenų prašymu priteisiamos patirtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme. Pateikti rašytiniai duomenys patvirtina, kad už atsiliepimo į apeliacinio skundo parengimą atsakovė uždaroji akcinė bendrovė „M. b. B.“, sumokėjo 484,00 Eur. Minėtos išlaidos, atsižvelgiant į Teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio 8.11 punkto nuostatas, nelaikytinos per didelėmis, todėl visa apimtimi priteistinos iš ieškovo atsakovės naudai (CPK 93, 98 straipsniai).

79. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad trečiajam asmeniui I. C. buvo suteikta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos antrinė teisinė pagalba. Iš pateiktos 2025-07-31 pažymos dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr. APD-2025-08614 nustatyta, kad už antrinės teisinės pagalbos I. C. suteikimą buvo patirta 175 Eur išlaidų. CPK 99 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos valstybei atlyginamos pagal šio Kodekso 96 straipsnyje nustatytas taisykles. Atsižvelgiant į teisinį reglamentavimą bei pateiktus bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančius įrodymus, iš apelianto valstybės naudai priteistina 175 Eur suma už antrinės teisinės pagalbos suteikimą trečiajam asmeniui I. C. apeliacinės instancijos teisme. Antrinės teisinės pagalbos išlaidos mokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, nurodant įmokos kodą , mokėjimo paskirtį.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2025 m. balandžio 9 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovo E. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „M. b. B.“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), naudai 484,00 Eur (keturi šimtai aštuoniasdešimt keturių eurų 00 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Priteisti iš ieškovo E. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 175 Eur (vieną šimtą septyniasdešimt penkių eurų) antrinės teisinės pagalbos, teiktos trečiajam asmeniui I. C., išlaidų, jas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą (įmokos kodas 5630).

Apeliacinės instancijos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Alma JurgelienėJurga Kramanauskaitė-ButkuvienėBirutė Simonaitienė