Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.2.; 2.4.2.9.1.; 2.4.2.13.; 2.6.10.2.1.; 2.6.10.2.2.; 2.6.10.2.3.; 2.6.10.2.4.1.; 2.6.10.5.2.1.; 3.1.7.6.; 3.2.6.1

2025 m. balandžio 9 d.

sekretoriaujant Erikai Žigalovaitei, Gabrielei Liatukaitei, Kristinai Vyšniauskienei, Salomėjai Paulauskienei, Ingai Garuolienei,

tretiesiems asmenims V. B., O. M., J. N.-L., L. K., K. A., R. J., M. I., P. K., R. A. K., E. D., E. K., V. R.-O., N. A., Klaipėdos miesto savivaldybės atstovei E. M.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo E. J. patikslintą ieškinį atsakovams UAB „Mano Būstas Baltija“, ADB „Gjensidige“, ERGO Insurance SE Lietuvos filialui dėl įpareigojimo atlikti veiksmus ir žalos atlyginimo priteisimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, Klaipėdos miesto savivaldybė, I. A., N. A., A. A., I. C., V. R.-O., V. J., V. B.; O. M., E. K., V. K., J. N.-L., R. K., L. K., K. A., R. J., E. D., M. I., P. K., N. P.-J., R. A. K., E. B..

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. ieškovas, patikslinęs ieškinio reikalavimus, 2022-08-25 patikslintu ieškiniu prašo: 1) įpareigoti atsakovę UAB „Mano Būstas Baltija“ atlikti daugiabučio gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo objekto – stogo (dangos ir medinių konstrukcijų, įskaitant stogo hidroizoliacijos ir vėjo izoliacijos, statinio vėdinimo sistemos) kapitalinį remontą, užtikrinantį stogo būklės atitikimą privalomiems reikalavimams, pagal rekomendacijas siūlomiems darbams, nustatytas MB „Ekspertų biuras“ parengtame statinio dalinės (konstrukcijų) ekspertizės akte Nr. SDEA 20/10/19; 2) priteisti iš atsakovės ADB „Gjensidige“ 2459,32 Eur dydžio turtinės žalos atlyginimą, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 3) tuo atveju, jeigu teismas netenkintų reikalavimo priteisti 2459,32 Eur dydžio turtinės žalos atlyginimą iš atsakovės ADB „Gjensidige“ bei 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, šį 2459,32 Eur dydžio turtinės žalos atlyginimą ir 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo priteisti iš atsakovės UAB „Mano Būstas Baltija“; 4) priteisti iš atsakovo Ergo Insurance SE Lietuvos filialo 14885,65 Eur dydžio turtinės žalos atlyginimą, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 5) tuo atveju, jeigu teismas netenkintų reikalavimo priteisti 14885,65 Eur dydžio turtinės žalos atlyginimą iš atsakovo Ergo Insurance SE Lietuvos filialo bei 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, šį 14885,65 Eur dydžio turtinės žalos atlyginimą ir 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo priteisti iš atsakovės UAB „Mano Būstas Baltija“; 6) priteisti iš atsakovės UAB „Mano Būstas Baltija“ 8000 Eur dydžio turtinės žalos atlyginimą, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 7) priteisti iš atsakovų UAB „Mano Būstas Baltija“, ADB „Gjensidige“ ir Ergo Insurance SE Lietuvos filialo ieškovo E. J. patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą ir visas teismo išlaidas.

1.1. Reikalavimų pagrindu nurodė aplinkybes, kad 2017 metais susidomėjo galimybe įsigyti turtą - butą, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau ir - Butas) iš varžytynių. 2017-03-24 su Banku pasirašė Kreditavimo sutartis Nr. K-2300-2017-11, kuria buvo suteiktas 61200 Eur dydžio kreditas Buto pirkimui. Suteikto kredito ir asmeninėmis lėšomis sumokėjo antstolei Brigitai Tamkevičienei Buto pirkimo kainą – 72000 Eur ir 2017-03-27 antstolė B. Tamkevičienė surašė Turto pardavimo iš varžytynių aktą Nr. S-17006962, kuriuo įgijo nuosavybės teisę į Butą. Tik 2017 m. birželio mėnesį Butui atsilaisvinus (išsikrausčius buvusiam Buto savininkui), įgijo galimybę nuodugniai apžiūrėti įsigytą turtą, taip pat ir daugiabučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo konstrukcijas, esančias virš įsigyto Buto. Pasitelktų statybos specialistų pagalba planuojant Buto remonto darbus, apžiūrėjus Butą, paaiškėjo, kad yra beprasmiškas iki namo pagrindinių konstrukcijų – stogo sutvarkymo, kapitalinio remonto atlikimas. Buto ir virš jo esančių namo stogo konstrukcijų apžiūros metu buvo nustatyta, kad stogo dangą laikančiosios konstrukcijos yra perdrėkę, vietomis išpuvusios, o pati stogo danga yra nesandari, per ją į vidų, atitinkamai ir į Butą patenka drėgmė, vanduo, šaltas oras, kas gadina Butą. 2017-10-17 kreipėsi į atsakovę UAB „Mano Būstas Baltija“ (tuo metu pavadinimas - UAB „Danės būstas“) (toliau ir – Administratorius) dėl namo stogo sutvarkymo. 2017-11-30 pranešimu atsakovė informavo, kad buvo atlikta preliminari namo stogo apžiūra, parengta preliminari sąmata, dėl kurios bus rengiamas namo butų / patalpų savininkų balsavimas raštu ir tik gavus namo butų / patalpų savininkų pritarimą bus organizuojamas namo stogo remontas. Po šio pranešimo pateikimo Administratorius suorganizavo namo butų / patalpų savininkų susirinkimą, tačiau butų / patalpų savininkams, kuriems priklausančios patalpos yra pirmame ir antrame namo aukšte, su stogo remonto atlikimu (juo labiau Administratoriaus pateikta preliminaria kaina) nesutikus, jokių veiksmų dėl namo stogo sutvarkymo imtasi nebuvo. Esant netvarkomam namo stogui, neturėjo galimybės pradėti nusipirkto Buto remonto, Butą įrengti ir persikelti su šeima nuolat gyventi į Butą ir / arba naudoti Butą papildomoms pajamoms, reikalingoms finansiniams įsipareigojimams kredito įstaigai vykdyti, gauti (nuomai). Administratoriaus įgalioti asmenys 2018-05-02 atliko namo šlaitinio stogo apžiūrą iš vidaus (iš ieškovo Buto patalpų), po ko surašytame Statinio apžiūros akte Nr. DA140676 buvo konstatuota, kad reikalinga skubos tvarka atlikti stogo remonto darbus, pakeičiant nesandarias, ištrupėjusias čerpes. Nepaisant pripažinto Administratoriaus būtinumo skubos tvarka atlikti stogo remonto darbus, jokios stogo remonto procedūros nebuvo atliktos. Administratoriui vengiant išspręsti namo stogo būklės problemą, 2018-10-11 kreipėsi į Klaipėdos miesto savivaldybės administraciją dėl Administratoriaus pareigų nevykdymo ir Administratoriaus įpareigojimo užtikrinti namo stogo sutvarkymą, arba atlikti namo stogo būklės ekspertizę. Buvo atlikta namo konstrukcijų ir inžinerinių sistemų apžiūra, surašytas 2018-11-14 Statinio techninės priežiūros patikrinimo aktas Nr. 141 bei Administratoriaus buvo pareikalauta iki 2019-03-31 atlikti daugiabučio gyvenamojo namo stogo konstrukcijos ekspertizę ir vadovautis jos išvadomis. Namo butų / patalpų savininkams nesirenkant į kviečiamus susirinkimus, klausimo dėl namo stogo būklės remonto ar bent ekspertizės atlikimo Administratorius net neįtraukė į 2019 m. rengtus namo butų / patalpų savininkų balsavimus raštu. 2019-05-06, 2019-11-28 vėl kreipėsi į Savivaldybę su raginimu užtikrinti Savivaldybės paskirto Administratoriaus pareigų vykdymą. 2020-02-04 buvo atliktas dar vienas namo techninės priežiūros patikrinimas ir 2020-02-04 surašytas Statinio techninės priežiūros patikrinimo aktas Nr. 23, kuriame buvo suformuluotas reikalavimas ne vėliau kaip iki 2020-12-30 atlikti namo stogo remonto darbus, kad būtu užtikrintas esminis statinio reikalavimas „Higiena, sveikata, aplinkos apsauga“, apie reikalavimo įvykdymą raštu informuojant Savivaldybės Statybos leidimų ir statinių priežiūros skyrių. Administratoriui nesugebant suteikti informacijos, savarankiškai kreipėsi į MB „Ekspertų biuras“ dėl namo stogo (statinio dalinės (konstrukcijų) ekspertizės atlikimo. Apie gautą namo stogo ekspertizės aktą ir jos išvadas, informavo Administratorių, tačiau šios ekspertizės išvados Administratoriaus nesudomino. Administratorius dar sykį pabandė organizuoti namo butų / patalpų savininkų susirinkimą sprendimui dėl namo stogo ekspertizės atlikimo, tačiau kaip ir ankstesniais atvejais, toks Administratoriaus inicijuotas susirinkimas neįvyko. Nuo 2017 m. spalio mėn. Administratorius nepradėjo ir neatliko jokių procedūrų ir veiksmų, kad namo stogas butų sutvarkytas ir atitiktų esminius statinio reikalavimus „Higiena, sveikata, aplinkos apsauga“, dėl ko nuo 2017 m. spalio mėn. negali atlikti įsigyto Buto remonto ir įrengimo, negali Butu naudotis, yra priverstas mokėti ženklias Butui tenkančias komunalinių mokesčių bei išlaidų, susijusių su namo, kuriame yra Butas, administravimu, išlaidas, taip pat ir užmokestį Administratoriui. Negalėdamas naudotis Butu, negalėdamas padengti banko suteiktų kreditų realizuojant šiuo metu turimą būstą, iki šiol yra priverstas mokėti bankui kreditų dalis ir palūkanas, dėl ko patyrė ir iki šiol tebepatiria ženklias išlaidas, kurias laiko jo dėl Administratoriaus neteisėto neveikimo ir kaltės patiriama žala. Be to, negalėdamas įsigyto Buto suremontuoti ir naudoti pagal tiesioginę jo paskirtį, kiekvieną mėnesį patiria netekimus negautų pajamų forma, nes negali pasiūlyti Buto gyvenamųjų patalpų rinkai. Ekspertizės akto Nr. SDEA 20/10/19 išvadoje konstatuota, kad namo stogo danga yra avarinės būkles, statinio stogo karkaso medinės laikančios konstrukcijos turi avarinės būklės požymių, dėl šių priežasčių gali būti neužtikrintas tolesnis statinio mechaninis atsparumas ir pastovumas, todėl, nevykdant statinio stogo konstrukcijų remonto darbų, tolimesnis šio statinio stogo konstrukcijos eksploatavimas yra nebesaugus. Administratoriaus delsimas ir vengimas atlikti namo stogo dangos ir medinių konstrukcijų bei konstrukcijos elementų, lemiančių namo stogo būklę (hidroizoliacijos, natūralaus vėdinimo sistemos) remonto darbus, eliminuojant keliamą grėsmę kitoms namo konstrukcijoms, žmonių sveikatai ir aplinkai, laikytinas neteisėtu neveikimu, neteisėtu teisės aktais nustatytos pareigos imtis būtinų priemonių, kad būtų išvengta žalos ir pašalintos statiniui, žmonėms ir aplinkai kylančios grėsmės iš bendrojo naudojimo objektų būklės, nevykdymu, atitinkamai, ieškovo ir kitų namo bendraturčių teisių pažeidimu. Administratoriaus neveiklumas, delsimas, vengimas atlikti jam teisės aktais nustatytas pareigas, laikytinas neteisėtu Administratoriaus neveikimu, sudarančiu pagrindą taikyti deliktinę Administratoriaus atsakomybę. Visu 2017-12-01 – 2021-02-28 laikotarpiu, negalėdamas naudotis Butu dėl jį gadinančio vandens, drėgmės ir šalčio, patenkančio per namo stogo dangą, ieškovas patyrė išlaidas, pripažintinas žala dėl neteisėtų Administratoriaus veiksmų (neveikimo). Ieškovo šeimai gyvenant nuosavybės teisėmis priklausančiame bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Butas buvo perkamas Luminor Bank AS suteiktų kreditų Buto pirkimui ir Buto remontui ir įrengimui lėšomis, numatant, kad visa suteiktų kreditų suma ar didesnioji jų dalis ieškovo šeimai persikrausčius į suremontuotą ir įrengtą Butą, bus padengta pardavus butą, esantį (duomenys neskelbtini). Administratoriui daugiau nei 3 metus nesiėmus namo stogo remonto ir jo neatlikus, visu nurodytu laikotarpiu turėjo dengti jo naudojamo buto, esančio (duomenys neskelbtini), išlaikymo ir butui tenkančius komunalinius mokesčius, taip pat Butui, kuriuo ieškovas negalėjo naudotis ir nesinaudojo, tenkančius išlaikymo ir komunalinius mokesčius. 2017-12-01 - 2021-02-28 laikotarpiu patirta žala dėl Buto išlaikymo ir komunalinių mokesčių, tenkančių Butui, mokėjimo sudaro 4 241,68 Eur suma. Taip pat negalėdamas naudotis Butu, ieškovas visu laikotarpiu nuo 2017 m. gruodžio mėn. turėjo mokėti suteiktų kreditų palūkanas. Ieškovo žala, atsiradusia dėl palūkanų pagal sudarytas kreditavimo sutartis mokėjimo, laikytina 4 788,07 Eur suma. Be to, ieškovas neteko pajamų, kurias pastaruosius 3 metus, turėdamas nuosavybės teisėmis 2 butus ir vieną iš jų naudodamas šeimos būstui, kitą – nuomodamas, būtų turėjęs galimybę gauti. Netektų pajamų už 2018-11-01 - 2021-10-31 laikotarpį suma yra 14 400 Eur. Administratoriui vengiant imtis veiksmų namo stogo remontui atlikti, vengiant namo stogo ekspertizės atlikimo, ieškovas savo lėšomis atliko jam priklausančio Buto faktinių aplinkybių konstatavimą, kurio metu buvo fiksuotos namo stogo defektų vietos, darančios žalą ir gadinančios Butą, vietos, taip pat, savo lėšomis apmokėjo namo stogo (Statinio dalinės (konstrukcijų)) ekspertizės atlikimo išlaidas. Apmokėjęs antstolio A. Selezniovo ir MB „Ekspertų biuras“ išrašytas sąskaitas faktūras, ieškovas patyrė 1915 Eur dydžio turtinę žalą. Bendrai patirta žala yra 25 344,75 Eur, kurios atlyginimas priteistinas iš Administratoriaus ir jo civilinės atsakomybės draudikų – atsakovų ADB „Gjensidige“ ir Ergo Insurance SE Lietuvos filialo. Dėl atsakovų civilinės atsakomybės draudikų ADB „Gjensidige“ ir Ergo Insurance SE Lietuvos filialo civilinės atsakomybės taikymo pažymėjo, kad patirtą žalą, išlaidas ir negautas pajamas kildina iš atsakovės UAB „Mano Būstas Baltija“ neveikimo, vykdant pastatų ūkio priežiūros ir administravimo paslaugos veiklą, po ieškovo kreipimosi į atsakovę 2017-10-17 dėl namo stogo ir jo konstrukcijų atskirų dalių remonto atlikimo. Atitinkamai ieškovo žalos, atsiradusios po 2017-10-17, atlyginimo pareiga civilinės atsakomybės draudimo sutarčių, sudarytų tarp atsakovų, pagrindu paskirstytina tarp atsakovų, atsižvelgiant į atsakovei UAB „Mano Būstas Baltija“ suteiktą draudimo apsaugą nustatančių draudimo sutarčių sąlygas ir galiojimo terminus.

2. Atsakovė UAB „Mano Būstas Baltija“ pateikė atsiliepimą į pradinį 2021-05-14 pateiktą ieškinį, kuriame nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, ir prašo ieškinį atmesti.

2.1. Atsikirsdama į reikalavimus nurodė, kad gavus ieškovo prašymą, buvo atlikta ieškovo Bute esančios stogo dalies apžiūra, po kurios ieškovas buvo informuotas apie paskaičiuotą namo stogo remonto sąmatą ir šio remonto atlikimo, t. y. pirmiausia stogo konstrukcijų ekspertizės atlikimo klausimo pristatymą namo bendraturčiams. Namo butų ir kitų patalpų savininkai ne vieną kartą organizuojamų susirinkimų metu buvo raginami priimti sprendimą dėl bendrojo naudojimo objekto remonto darbų atlikimo – 2019-02-12, 2019-02-28, 2019-04-25, taip pat 2019-09-10 balsavimo raštu metu buvo raginami dalyvauti ir daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) programoje, tačiau sprendimas nei vienu klausimu nebuvo priimtas. Mano, kad, neturėdama bendraturčių pritarimo, negalėjo priimti sprendimo dėl stogo remonto darbų atlikimo. Nesutikimą atlikti namo stogo remonto darbus namo bendraturčiai aiškiai išreiškė ir atsakovei 2017-12-18 pateiktoje pretenzijoje, kurioje be kita ko nurodė, jog stogo defektai padaryti pačių butų Nr. 13 ir 14 savininkų, savavališkai montuojant stoglangius. Nesutinka su ieškovo argumentais, jog, esant netvarkomam namo stogui, ieškovas neturėjo galimybės pradėti nusipirkto Buto remonto, Butą įrengti ir persikelti su šeima nuolat gyventi į Butą. Ieškovas pats delsė, kas tik padidino reikalaujamos atlyginti žalos sumą. Dėl ieškovo prašomos priteisti žalos pažymėjo, kad aplinkybė, jog ieškovas Bute negyvena, neatleidžia jo nuo įstatyminės pareigos išlaikyti namo bendrojo naudojimo objektus. Ieškovo pateiktuose mokėjimo pranešimuose nurodytos paslaugos nėra siejamos vien tik su ginčo objektu – namo stogu, o apima visus name esančius bendrojo naudojimo objektus. Stogo būklės pakitimai buvo fiksuojami iš ieškovo Buto dar iki antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo, todėl visiškai neaišku, kokiu tikslu pakartotinai po kelerių metų ieškovas už papildomas sąnaudas pasitelkė antstolį, jeigu, kaip teigia, stogo būklės aplinkybės buvo žinomos abiem šalims. Mano, kad faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas turėtų būti vertinamas kaip perteklinis įrodymas byloje, o ieškovo išlaidos dėl tokio papildomo dokumento laikytinos nebūtinu išlaidavimu. Dėl išlaidų už parengtą ekspertizės aktą Nr. SDEA 20/10/19 pažymėjo, kad ieškovas užsakė ne tik virš Buto esančios stogo dalies ekspertizę, tačiau viso namo stogo būklės vertinimą. Išlaidas už stogo ekspertizės atlikimą ieškovui turi atlyginti namo bendraturčiai, o ne atsakovė. Ieškovas neįrodė patirtos žalos ir jos dydžio.

3. Atsakovas ERGO Insurance SE Lietuvos filialas atsiliepime į 2021-11-24 patikslintą ieškinį nurodė, kad su ieškiniu nesutinka ir prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą.

3.1. Teigia, kad ieškovas neįrodė patirtos žalos ir jos dydžio. Dėl ieškinyje nurodomų įvykių (ieškovo negalėjimo Butą naudoti pagal paskirtį) į ERGO nesikreipė nei ieškovas, nei atsakovė UAB „Mano Būstas Baltija“, todėl ERGO neatliko jokio tyrimo. Ieškovo prašomi priteisti nuotoliai nėra draudimo objektas, kadangi jie kyla ne staiga ir netikėtai, bet atsirado per ilgą laiko tarpą. Be to, ieškovas prašo priteisti ir negautas pajamas, kas savaime nėra draudimo objektas. Ieškovas prašo priteisti sumas už negautas pajamas iš nuomos, tačiau nėra iš pateiktų įrodymų aišku, ar ieškovas atskaičiavo gyventojų pajamų mokestį už galimai gautas nuomos pajamas, be to, nėra jokių įrodymų, kurie pagrįstų, jog patalpos tikrai būtų išnuomotos. Taip pat nesutinka su reikalavimu priteisti išlaidas už parengtą ekspertizės aktą Nr. SDEA 20/10/19, nes vertinant stogo konstrukcijų ekspertizės atlikimo užduotį ieškovas užsakė viso stogo būklės vertinimą, bet ne tik virš jo patalpų esančios stogo dalies ekspertizę, todėl prašoma suma yra nepagrįsta.

4. Atsakovė ADB „Gjensidige“ atsiliepime į 2021-11-24 patikslintą ieškinį nurodė, kad su ieškiniu nesutinka ir prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą.

4.1. Nurodo, jog draudimo sutartimi suteikiama draudimo apsauga nėra absoliuti, kadangi draudikas prisiima ne visą įmanomą, bet ribotą draudimo riziką. Nei draudimo sutarties galiojimo metu, nei per išplėstinį terminą draudikas nebuvo informuotas apie ginčo įvykį. Reikalavimo atlyginti žalą draudikui taip pat nebuvo pareikšta. Teigia, kad dėl įvykio administratoriaus civilinė atsakomybė apskritai nekyla. Nesutinka su ieškovo nurodytu žalos dydžiu ir jos skaičiavimu. Buto išlaikymo ir komunalinių mokesčių mokėjimas yra susietas su ieškovo kaip buto savininko pareigomis. Ta aplinkybė, kad administratorius nėra atlikęs namo stogo remonto, neturi reikšmės tokių mokesčių mokėjimui ir jų dydžiui. Sprendimas sudaryti kredito sutartį yra priimtas paties ieškovo. Įsipareigojimus pagal kredito sutartį nepriklausomai nuo fakto, ar stogo remonto darbai yra atlikti ar ne, ieškovas turi mokėti. Taigi šios išlaidos niekaip nėra nulemtos trečiųjų asmenų veiksmų. Ieškovas nepateikė duomenų, jog butą būtų siekęs išnuomoti. Be to, vertinant faktą, kad butui buvo reikalingas remontas, o remonto darbai įprastai užtrunka ilgą laiką, akivaizdu, kad ieškovas negalėjo turėti lūkesčių greitu metu išnuomoti įsigytą butą. Faktinių aplinkybių konstatavimo ir statinio dalies (konstrukcijų) ekspertizės paslaugos ieškovui buvo suteiktos jau pasibaigus draudimo apsaugos laikotarpiui, todėl draudikas negali atsakyti už žalą, atsiradusią jau pasibaigus draudimo sutarčiai ir ja teiktai draudimo apsaugai. Ieškiniu reikalaujamos sumos nėra priskiriamos prie tokios žalos, kurią net ir konstatavus, kad įvyko draudžiamasis įvykis, draudikas turėtų atlyginti.

5. Tretieji asmenys R. K., J. N. L., R. J., I. C., V. B., K. A., A. K. (teisių ir pareigų perėmėja E. B.), I. A., E. K., N. R.-O. (teisių ir pareigų perėmėjas V. R.-O.) atsiliepime į 2021-11-24 patikslintą ieškinį nurodė, kad su ieškiniu nesutinka ir prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą.

5.1. Nurodo, jog ieškovo bute gyveno ankstesni savininkai, kurie pretenzijų dėl stogo kapitalinio remonto nereiškė. Šiame bute buvo gyvenama ir buvo galima gyventi. Ieškovas pats buvo neatsakingas ir nerūpestingas perkant didelės vertės nekilnojamąjį turtą. Ieškovas neatsakingai elgėsi ir imdamas kreditą iš banko buto remontui – pirma paėmė kreditą remontui, o po to statybų specialistai apžiūrėjo ir planavo remonto darbus. Ieškovas nuslėpė savo veiksmus, kad iš pradžių ginčo bute buvo atlikti ardymo darbai, išvežė daug griovimo medžiagų. Taigi ieškovas pats savo veiksmais pablogino stogo būklę (pažeidė stogo izoliacines medžiagas, paliko nesandarumus ir pan.), dėl ko galėjo sudrėkti stogą laikančios medinės konstrukcijos, nes iki ieškovo šiame bute gyveno ankstesni savininkai, o stogo būklė nebuvo avarinė. Ieškovo galimai patirta žala nėra pagrįsta. Ieškovas pats nusprendė ir įsigijo nekilnojamąjį turtą, t. y. investavo ir pagerino savo turtinę padėtį. Ieškovas puikiai suprato, kad investicija į gyvenamąjį nekilnojamąjį turtą visada yra susijusi ir lydima kasmėnesinių įmokų, neatsižvelgiant, ar naudojiesi patalpomis ar ne. Taigi, nėra visiškai priežastinio ryšio tarp administratoriaus veiksmų ir komunalinių mokesčių už ieškovui nuosavybės teise priklausantį butą. Be to, iki ieškovo ginčo bute gyveno ankstesni savininkai ir tik po ieškovo veiksmų, t. y. kai jis pats išardė visą butą, tapo nebegalima gyventi. Ieškovas kelis kartus (2017-2018 metais) ardė ir vežė statybines atliekas iš buto. Ieškovo sumokėtos kredito palūkanos negali būti laikomos jo patirta žala, nes ieškovas skolinosi svetimus pinigus, kad pagerintų savo turtinę padėtį, įgytų nuosavybę, todėl už naudojimąsi svetimais pinigais (banko pinigais) turi mokėti palūkanas. Nėra administratoriaus kaltų veiksmų ar neveikimo ir dėl to, kad ieškovas pasiėmė kreditą remontui, bet jo nevykdė. Ieškovas nepagrindė aplinkybės, kad pajamos buvo numatytos gauti iš anksto, nėra įrodymų, kad tikėjosi jas gauti esant normaliai veiklai. Be to, ieškovas neįrodė, kad šių pajamų negavo dėl neteisėtų administratoriaus veiksmų. Ieškovas nesiėmė jokių būtinų priemonių galimai žalai sumažinti, neužsandarino atvirų ertmių, neuždengė medinių konstrukcijų ir pan. Šiuos veiksmus galėjo padaryti tik ieškovas, nes nė vienas kitas gyventojas į palėpę, ieškovo butą patekti negalėjo ir negali. Tuo tarpu ieškovas tik rašinėjo pareiškimus, bet nederino savo veiksmų su kitais stogo bendraturčiais, nederino su jais ekspertizės užsakymo. Bendraturčiai nežinojo apie atliekamą ekspertizę, todėl prisiimti finansines išlaidas turi tik ieškovas. Išlaidos antstoliui už faktinių aplinkybių konstatavimą yra visiškai perteklinis veiksmas, todėl negali būti laikoma ieškovo patirta žala ir neatlygintina. Ieškovas vienašališkai prisiėmė riziką dėl šių išlaidų, jos nėra būtinos stogo būklei gerinti, apsaugoti ar kaip priemonės mažinti pablogėjimą, nes kasmetinės techninės apžiūros aktai, kuriuos pasirašo atestuoti šios srities specialistai, nekonstatavo avarinės stogo būklės.

6. Teismo posėdžio metu ieškovas ir jo atstovas patikslintą ieškinį palaikė, procesiniuose dokumentuose nurodytais argumentais ir prašė jį tenkinti.

7. Atsakovų UAB „Mano Būstas Baltija“, ADB „Gjensidige“, ERGO Insurance SE Lietuvos filialo atstovai posėdžio metu su patikslintu ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti, atsiliepimuose išdėstytais argumentais.

8. Tretieji asmenys V. B., I. C., L. K., P. K., R. J., M. I., R. A. K., O. M., K. A., E. K., V. R.-O., N. A. su patikslintu ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti, nurodė, kad stogo kapitalinis remontas nėra reikalingas.

9. Trečiasis asmuo E. D. teismo posėdžio metu su patikslintu ieškiniu sutiko. Nurodė, kad sutinka prisidėti prie stogo remonto, kadangi tai bendra namo konstrukcija. Stogo dangos būklė yra prasta. Paaiškino, kad mansardinėje dalyje esančiame bute gyvena jau 30 metų. Esant didesniam lietui arba žiemą stipriam sniegui prilyja/papusto po čerpėmis, vanduo laša į butą, pagrinde sandūrose prie kaminų. Iki ieškovui įsigyjant butą Nr. 14, jame gyveno žmonės, butas buvo gyvenamas. Šiuo metu Butas Nr. 14 yra negyvenamas. Per butą Nr. 14 į jos butą eina vandentiekis, kadangi butas Nr. 14 šiuo metu yra negyvenamas, nešildoma, jos namuose gali užšalti vanduo.

10. Trečiasis asmuo Klaipėdos miesto savivaldybės atstovė teismo posėdyje nurodo, jog ieškinio reikalavimus prašo spręsti teismo nuožiūra. Paaiškino, jog atsakovė jų specialistų įpareigojimų nurodytų patikrinimo aktuose neįvykdė, argumentuodama, jog gyventojai nesutinka su stogo remonto darbų atlikimu. Jų specialistai nurodė, jog stogas neatitinka esminių statinio reikalavimų, kelia grėsmę gyventojų sveikatai.

11. Teismo ekspertas V. B. E. teismo posėdyje paaiškino, kad pastogė neatitinka visų esminių statinio techninio reglamentų keliamų reikalavimų, išskyrus statinio techninio reglamento dėl mechaninio atsparumo ir pastovumo. Pastogė šiuo metu yra išardyta, pastogės stogas neapšiltintas. Prieš tai pastogė buvo apšiltinta be vėdinamojo sluoksnio. Įrengus stoge šiltinamąjį sluoksnį be vėdinamojo sluoksnio, pastogėje pradėjo kauptis kondensatas. Vėdinamojo sluoksnio neįrengimas šiltinant stogą sudaro palankias sąlygas gyvybiniams pelėsiams veistis, drėkina medinę stogo konstrukciją. Vėdinamajam sluoksniui įrengti būtina atlikti stogo rekonstrukciją: nuimti nuo stogo čerpes, grebėstus, ant gegnių uždėti garą praleidžiančią plėvelę, įrengti karnizo dalyje, ties lietaus latakais, orui išeiti tarpus. Neįrengus stoge vėdinamojo sluoksnio stogo šiltinimas negalimas kaip ir buto Nr. 14 eksploatacija. Stogo danga, išskyrus ekspertizės akte įvardijamas 40 čerpių, yra tinkamos būklės. Stogo gegnės yra išdėstytos kas vieną metrą. Pagal šiuo metu vyraujančią praktiką gegnės yra dėstomos kas 60 cm. ir į gegnių tarpus dedamos 60 cm. pločio akmens vatos plokštės. Atliekant stogo rekonstrukciją yra būtina didinti gegnių kiekį. Stogo laikančiųjų konstrukcijų būklė yra gera, stogas neįlinkęs, tiesus.

12. Liudytojas R. K. nurodė, kad ieškovas kreipėsi su užsakymu dėl gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), stogo būklės įvertinimo. Konkrečiai, buvo vertintos stogo medinės konstrukcijos, danga, palėpinio aukšto perdanga. Patikros metu buvo apžiūrėta visa stogo danga, vėdinimo kanalai, vidinė stogo pusė buvo apžiūrėta iš buto Nr. 14, kiek leido galimybės. Nustatė, kad bendra stogo būklė nėra avarinė, tačiau dalis statinio laikančių konstrukcijų (gegnės) prie pastato kaminų dėl susidariusių puvinių turi avarinės būklės požymių. Dalis čerpių buvo ištrupėjusios. Buvo matyti hidroizoliacinės medžiagos (tolio) pažeidimai. Hidroizoliacinė medžiaga vietomis buvo subadyta atliekant stogo dengimo darbus, kitomis vietomis įplyšusi nuo susidėvėjimo, dviejose vietose buvo matyti jos praardymas. Jo vertinimu, turėtų būti keičiama visa stogo danga. Stogo dangos, hidroizoliacinio sluoksnio pažeidimai sudaro sąlygas drėgmės kaupimuisi, daro neigiamą poveikį statinio medinėms konstrukcijoms, sudaro sąlygas pelėsiui, medžio grybui veistis. Bute Nr. 14 apdaila buvo išardyta, tai leido jam apžiūrėti stogą iš vidaus. Dalis stogo buvo apšiltinta, kitoje dalyje šiltinimo sluoksnis buvo nuimtas. Šiltinimo sluoksnio nuėmimas negalėjo padaryti neigiamos įtakos stogo konstrukcijai, kadangi tokiu atveju temperatūra viduje ir lauke susivienodina.

13. Liudytojas G. P. teismo posėdyje parodė, kad yra Klaipėdos savivaldybės miesto administracijos statybos leidimų ir statinių priežiūros skyriaus vedėjas. 2018 m. iš ginčo namo gyventojo pradėjo sulaukti skundų dėl stogo būklės. Skyriaus specialistai dalyvavo atliekant pastato priežiūrą. Buvo surašyti du techninės priežiūros aktai. 2018 m. techninės priežiūros aktu nustatytas įpareigojimas atsakovei UAB „Mano Būstas Baltija“ atlikti gyvenamojo namo stogo konstrukcijos ekspertizę. Kitas įpareigojimas buvo nustatytas 2020 m. surašytu techninės ekspertizės aktu. Juo buvo nustatytas reikalavimas atlikti ginčo namo stogo remonto darbus, kad būtų užtikrintas esminis statinio reikalavimas „Higiena, sveikata, aplinkos apsauga“. Abejais atvejais buvo nustatyti terminai reikalavimams įvykdyti. Dėl pirmojo reikalavimo atsakovė UAB „Mano Būstas Baltija“ informavo, kad jo įvykdyti negali, kadangi buvo organizuoti trys daugiabučio gyvenamojo namo bendrasavininkų susitikimai, tačiau nei vienas iš jų neįvyko, todėl neturi galimybės paskirti ekspertizę. Apie 2020 m. nustatyto reikalavimo įvykdymą skyrius duomenų negavo. Skyriaus specialistai neturi teisės konstatuoti statinio atskirų dalių avarinės būklės, fiksuojami tik matomi pažeidimai. Darbų apimtį nustatyti turi pats gyvenamojo namo administratorius.

14. Liudytoja N. L. teismo posėdyje parodė, kad gyvenamajame name (duomenys neskelbtini), palėpės patalpos priklausė savivaldybei, vykstant privatizacijai šias patalpas iš savivaldybės nusipirko. Buvo parengtas projektas dėl butų palėpėje įrengimo. Jai nėra žinoma ar gyvenamasis namas, prieš įsigyjant palėpę buvo pripažintas istoriniu paveldu. Gyvenant įsirengtame bute susidūrė su vandens lašėjimo per stogą problemomis.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

patikslintas ieškinys tenkintinas iš dalies.

15. Vertinant byloje esančių rašytinių įrodymų ir dalyvavusių asmenų paaiškinimų visumą, nustatytos tokios teisiškai reikšmingos faktinės bylos aplinkybės, kuriomis teismas remiasi, spręsdamas tarp šalių kilusį ginčą.

16. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas 2017-03-27 turto pardavimo iš varžytinių akto Nr. S-17006962 pagrindu nuosavybės teise įgijo butą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – Butas).

17. Ieškovui priklausantis Butas yra daugiabučiame gyvenamajame name, adresu (duomenys neskelbtini). Šio namo bendrojo naudojimo objektų administratore yra paskirta atsakovė UAB „Mano Būstas Baltija“ (anksčiau UAB „Danės būstas).

18. Buto įsigijimui finansuoti ieškovas su AB DNB banku (dabar Luminor Bank AS, veikiantis per Luminor Bank AS Lietuvos skyrių) 2017-03-24 sudarė kreditavimo sutartį Nr. K-2300-2017-11, kuria ieškovui buvo suteiktas 61 200 Eur dydžio kreditas Buto pirkimui. Be to, ieškovas su AB DNB banku (dabar Luminor Bank AS, veikiantis per Luminor Bank AS Lietuvos skyrių) 2017-08-04 sudarė kreditavimo sutartį Nr. 2300-2017-128255 dėl 60 000 Eur dydžio kredito suteikimo Buto remontui (Luminor Bank AS 2020-12-08 pažymos duomenimis faktiškai suteiktas 26 787 Eur kreditas).

19. Ieškovas 2017-10-17 kreipėsi su prašymu į atsakovę UAB „Mano Būstas Baltija“ (tuo metu UAB „Danės būstas) (toliau – Administratorius) dėl (duomenys neskelbtini), namo stogo sutvarkymo, nurodydamas, kad, pradėjęs buto remonto darbus, pastebėjo, jog namo stogas yra labai blogos būklės: čerpės suskilusios, nuskilusios, lyjant lietui vanduo bėga į vidų, matosi sušlapusios medinės stogo konstrukcijos.

20. 2017-11-30 pranešimu Administratorius informavo ieškovą apie tai, kad atliko namo stogo apžiūrą bei paskaičiavo preliminarią sąmatą (62379,32 Eur); organizuos balsavimą raštu ir gavus namo butų/patalpų savininkų daugumos pritarimą, organizuos stogo rangos darbų atlikimą.

21. Iš (duomenys neskelbtini) namo dalies bendraturčių 2017-12-18 pretenzijos Administratoriui nustatyta, kad 2017-11-16 buvo organizuojamas namo butų/patalpų savininkų susirinkimas dėl stogo remonto, tačiau sprendimas dėl stogo remonto nebuvo priimtas. Administratoriaus įgalioti asmenys 2018-05-02 atliko namo stogo apžiūrą iš ieškovo Buto patalpų ir surašė statinio apžiūros aktą Nr. DA140676, kuriame nurodyta, kad stogo danga vietomis yra nesandari ir vanduo patenka į gyvenamąsias patalpas ir siūloma skubos tvarka atlikti stogo remonto darbus, pakeičiant nesandarias, ištrupėjusias čerpes.

22. 2018-10-11 ieškovas kreipėsi į Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Statinių priežiūros bei Butų ir energetikos poskyrius dėl Administratoriaus įpareigojimo atlikti namo stogo tvarkymo darbus, o gyventojams nepritarus dėl stogo sutvarkymo – įpareigoti Administratorių atlikti namo stogo ekspertizę.

23. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Statybos leidimų ir statinių priežiūros skyriaus specialistams reaguojant į ieškovo kreipimąsi, dalyvaujant Administratoriaus ir techninio prižiūrėtojo UAB „Pastatų priežiūros tarnyba“ atstovams buvo atlikta namo, adresu (duomenys neskelbtini), apžiūra, 2018-11-14 surašytas statinio techninės priežiūros patikrinimo aktas Nr. 141 ir Administratoriaus pareikalauta iki 2019-03-31 atlikti daugiabučio gyvenamojo namo stogo konstrukcijos ekspertizę ir vadovautis jos išvadomis.

24. V. K. miesto savivaldybės administracijos įpareigojimą, Administratorius atliko tiekėjų namo stogo ekspertizės atlikimui apklausą, kurios rezultatai buvo užfiksuoti 2018-12-13 tiekėjų apklausos pažymoje. Klausimas dėl namo stogo konstrukcijų ekspertizės atlikimo buvo pateiktas 2019-02-12 namo butų/patalpų savininkų susirinkimui, tačiau nesusirinkus būtinam butų/patalpų savininkų skaičiui (dalyvavo 7 iš 19), svarstytas nebuvo.

25. Tas pats klausimas Administratoriaus buvo pateiktas ir 2019-02-28 pakartotinai kviestam namo butų/patalpų savininkų susirinkimui, tačiau konstatavus nepakankamą susirinkime dalyvaujančių butų/patalpų savininkų skaičių (dalyvavo 9 iš 19), klausimas svarstytas nebuvo.

26. Klausimas dėl namo stogo konstrukcijų ekspertizės atlikimo vėl buvo pateiktas 2019-04-25 namo butų/patalpų savininkų susirinkimui, tačiau ir į jį susirinkus tik 3 butų/patalpų savininkams, klausimas ir vėl svarstytas nebuvo. Iš 2019-09-10 balsavimo raštu balsų skaičiavimo komisijos protokolo nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) namo butų ir kitų patalpų savininkai nepritarė dėl dalyvavimo Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programoje.

27. 2019-09-06, 2019-11-28 ieškovas vėl kreipėsi į Klaipėdos miesto savivaldybės administraciją dėl ginčo namo stogo tvarkymo.

28. 2020-02-04 Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Statybos leidimų ir statinių priežiūros skyriaus Statinių priežiūros poskyrio vedėja J. D., dalyvaujant Administratoriaus atstovui, atliko dar vieną (duomenys neskelbtini) namo techninės priežiūros patikrinimą ir 2020-02-04 surašė statinio techninės priežiūros patikrinimo aktą Nr. 23, kuriame Administratoriui suformuluotas reikalavimas iki 2020-12-30 atlikti ginčo namo stogo remonto darbus, kad būtų užtikrintas esminis statinio reikalavimas „Higiena, sveikata, aplinkos apsauga“, apie reikalavimo įvykdymą raštu informuojant Statybos leidimų ir statinių priežiūros skyrių. Patikrinimo akte be kita ko nurodoma, kad stogo laikančioji konstrukcija – gegnės vietomis išplonėjusios, sudrėkusios, pažeistos puvinio. Stogo konstrukciją apžiūrėjus iš Buto Nr. 14, nustatyta, kad esama hidroizoliacija yra susidėvėjusi, neatlieka savo funkcijos, stogo danga nesandari, vietomis matomos kiaurymės tarp čerpių, lietaus vanduo patenka į pastato bendrojo naudojimo patalpas (laiptinę) butus. Stogo būklė netenkina esminio statinio reikalavimo „Higiena, Sveikata ir aplinkos apsauga“.

29. Ieškovas kreipėsi į antstolį Aleksandrą Selezniovą dėl faktinių aplinkybių konstatavimo – 2020-09-15 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu Nr. 10-20-48 antstolis A. Selezniovas konstatavo faktines aplinkybes apie palėpės ir stogo dangos virš buto, adresu (duomenys neskelbtini), faktinę būklę.

30. Ieškovas taip pat kreipėsi į MB „Ekspertų biuras“ dėl (duomenys neskelbtini) statinio dalinės (stogo konstrukcijų) ekspertizės atlikimo pagal suformuluotą užduotį: atlikti statinio dalinę (stogo konstrukcijų) ekspertizę, nustatant statinio (jo dalies – stogo) atitiktį Statybos įstatymo 4 straipsnyje nurodytiems esminiams statinio reikalavimams, nustatant, ar stogo konstrukcija yra avarinės būklės. MB „Ekspertų biuras“ parengtame statinio dalinės (konstrukcijų) ekspertizės akte Nr. SDEA 20/10/19 pateiktos išvados, kad: gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), stogo konstrukcijos techninė būklė netenkina esminių statinio reikalavimų (Statybos įstatymo 4 str.): mechaninio atsparumo ir pastovumo, higienos, sveikatos ir aplinkos apsaugos, saugaus naudojimo, energijos taupymo ir šilumos išsaugojimo; vadovaujantis Statybos techninio reglamento STR 1.03.01:2016 „Statybiniai tyrimai. Statinio avarija“ priedo Nr. 1 3.1 p. ir 4.1 p., namo stogo dangos konstrukcija priskiriama prie avarinės konstrukcijų būklės, statinio stogo karkaso medinės laikančios konstrukcijos priskiriamos prie konstrukcijų, turinčių avarinės būklės požymius – pokyčius ir defektus, kurie toliau, nesiimant jokių konstrukcijų remonto veiksmų, gali vystytis iki nevaldomo proceso; esminių statinio reikalavimų atkūrimas galimas kapitaliai remontuojant arba rekonstruojant statinio stogą.

31. Ieškovas nurodė, kad apie gautą namo stogo ekspertizės aktą ir jo išvadas informavo Administratorių. Administratoriui neatlikus ginčo namo stogo remonto darbų, ieškovas 2021-05-14 kreipėsi į teismą su ieškiniu.

32. Iš statybos inžinieriaus I. M. 2022-12-08 specialisto išvados nustatyta, jog šiuo atveju gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini), avarinės stogo būklės nėra, pastato stogo laikanti konstrukcija tenkina Reglamento (ES) Nr. 305/2011 ir Lietuvos Respublikos Statybos įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje nustatytą esminį statinio reikalavimą „Mechaninis atsparumas ir pastovumas“, su sąlyga, kad Buto savininkas remonto metu nepažeis konstrukcijų ir darbus atliks kokybiškai. Specialistas, vertindamas būtino remonto mastą, pažymėjo, kad pastato normatyvinei būklei išlaikyti, pakanka atlikti privalomuosius priežiūros darbus (suskilusias ir vandeniui laidžias čerpes pakeisti, pakeičiant vandens pažeistus grebėstus).

33. Teismo ekspertas V.B. E., atlikęs teismo paskirtą statybos techninę ekspertizę, pateikė teismui 2024-12-31 statybos techninės ekspertizės aktą. Ekspertizės akte nurodoma, kad daugiabučio gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini), stogo konstrukcija (stogo dangos ir stogą sudarančių konstrukcijų) būklė esamo šalto (nešiltinto) stogo sąlygomis atitinka privalomuosius reikalavimus taip kaip nustato Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 4 straipsnis; daugiabučio gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini), stogo konstrukcija nėra avarinės būklės; daugiabučio gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini), nustatytieji stogo konstrukcijos ir stogo dangos trūkumai turi būti pašalinti ir ištaisyti atliekant paprastąjį statybos remontą. Stogo apšiltinimo atveju atliktinas kapitalinis remontas stiprinant esamas taip pat įrengiant naujas gegnes; bute, adresu (duomenys neskelbtini), remonto darbai iš dalies išardant 1992 metais įrengtą apdailą, stogo šiltinamąjį sluoksnį bei vėjo izoliacijos paskirtimi paklotą ruberoidą (tolį) stogo dangos neatidengus, gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini), stogo būklės neatitikčiai privalomiesiems reikalavimams įtakos neturėjo; gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini), stogui reikalinga atlikti paprastąjį statybos remontą, lokaliai sustiprinant dvejas gegnes bei pastogėje laikomų rezervinių čerpių sąskaita perkloti ir dalinai sureguliuoti iki 40 vnt. čerpių (2,9 m²).

34. Byloje kilo ginčas dėl daugiabučio gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektų administratoriaus įpareigojimo atlikti namo stogo kapitalinį remontą be bendraturčių sutikimo, turtinės žalos atlyginimo administratoriaus deliktinės civilinės atsakomybės pagrindu.

Dėl Administratoriaus įpareigojimo atlikti namo stogo remonto darbus.

35. Ieškovas, remdamasis MB „Ekspertų biuras“ parengtu statinio dalinės (konstrukcijų) ekspertizės aktu Nr. SDEA 20/10/19, teigia, kad gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini), stogo būklė neatitinka esminių statinio reikalavimų, namo stogo dangos konstrukcija yra avarinės būklės, stogo karkaso medinės laikančios konstrukcijos turi avarinės būklės požymių, dėl ko Administratoriaus delsimas ir vengimas atlikti namo stogo remonto darbus laikytinas neteisėtu neveikimu ir neteisėtu teisės aktais nustatytų pareigų nevykdymu. Ieškovo teigimu toks Administratoriaus neveikimas nėra pateisinamas namo butų ir kitų patalpų savininkų sprendimų bendrojo naudojimo objektus remontuoti ir/ar skirti lėšas bendrojo naudojimo objektų remontui nebuvimu, kadangi bendrojo naudojimo objekto – stogo būklė neatitinka esminių statinio reikalavimų, kelia grėsmę pačių konstrukcijų patvarumui, funkcionalumui ir paskirčiai.

36. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.75 straipsnio 1 dalis numato, kad bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendrojo naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė-techninė ir kitokia įranga (CK 4.82 straipsnio 1 dalis). Šiuos bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančius objektus detaliau reglamentuoja Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymas. Remiantis šio įstatymo 2 straipsnio 15 dalies 1 punktu, bendrąja daline daugiabučio gyvenamojo namo savininkų nuosavybe (pastato bendrojo naudojimo objektais), be kita ko, yra bendrosios pastato konstrukcijos – pagrindinės pastato konstrukcijos (pamatai, visos laikančiosios sienos ir kolonos, išorinės sienos ir vidinės pertvaros, atskiriančios bendrojo naudojimo patalpas nuo skirtingiems savininkams priklausančių butų ir kitų patalpų, perdangos, stogas, fasado architektūros detalės ir išorinės (fasado) konstrukcijos (balkonų, lodžijų ir terasų laikančiosios konstrukcijos, aptvarai, stogeliai, išorės durys, išoriniai laiptai), tarpaukštinių laiptų konstrukcijos, nuožulnos).

37. CK 4.83 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog butų ir kitų patalpų savininkai (naudotojai) bendrojo naudojimo objektus privalo valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti. Šiuos objektus bendraturčiai valdo ir jais naudojasi remdamiesi butų ir kitų patalpų savininkų susirinkime balsų dauguma priimtais sprendimais (CK 4.85 straipsnio 1, 2 dalys). Priimdami tokius sprendimus bendraturčiai tai turi daryti atsakingai, prisiimti galimų padarinių riziką, be kita ko, atsižvelgti į tai, kad nuosavybė turi būti prižiūrima ir naudojama taip, jog nedarytų žalos ir nekeltų grėsmės kitų asmenų turtiniams ir kitokiems interesams (CK 4.37 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, aiškindamas Konstitucijos 23 straipsnio nuostatas, ne kartą yra konstatavęs, kad nuosavybė įpareigoja. Savininkas, naudodamas savo turtą, su juo turi elgtis atsakingai ir rūpestingai. Konstitucijoje įtvirtinti nuosavybės neliečiamumas ir subjektinių nuosavybės teisių apsauga negali būti interpretuojami kaip pagrindas savininko teises ir interesus priešpriešinti viešajam interesui ar kitų asmenų teisėms, laisvėms ar teisėtiems interesams (Konstitucinio Teismo 2000 m. gruodžio 21 d., 2002 m. kovo 14 d., 2002 m. rugsėjo 19 d. ir kt. nutarimai).

38. CK 4.84 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jeigu butų ir kitų patalpų savininkai neįsteigia gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos arba nesudaro jungtinės veiklos sutarties, taip pat jei bendrija likviduota arba nutraukta jungtinės veiklos sutartis, skiriamas bendrojo naudojimo objektų administratorius. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu butų ir kitų patalpų savininkai nepasirenka administratoriaus, sprendimą dėl administratoriaus skyrimo priima savivaldybės vykdomoji institucija. Pagal minėto straipsnio 8 dalį, bendrojo naudojimo objektų administratorius administruoja bendrojo naudojimo objektus pagal Vyriausybės patvirtintus nuostatus.

39. Kasacinio teismo formuojamoje praktikoje bylose dėl bendraturčių teisių ir pareigų dėl bendrosios dalinės nuosavybės, išaiškinta, kad bendrosios dalinės nuosavybės teisės specifika lemia tai, jog įstatymuose yra nustatytos butų ir kitų patalpų savininkų pareigos (tarp jų ir CK 4.83 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta pareiga valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti bendrojo naudojimo objektus), kurių negali pakeisti ar eliminuoti nei šios nuosavybės teisės subjektai, nei daugiabučio namo savininkų bendrija ar kitas bendrosios dalinės nuosavybės objektų valdymo teises įgyvendinantis asmuo. Taigi visais atvejais teisė spręsti dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo, naudojimo ir disponavimo jais priklauso būtent butų ir kitų patalpų savininkams, nepriklausomai nuo to, kokia įstatyme nustatyta forma jie šią teisę įgyvendina (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-152/2013; 2014 m. sausio 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-101/2014 ir jose nurodytą kasacinio teismo praktiką).

40. Pagal Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo nuostatų, patvirtintų Vyriausybės 2001-05-23 nutarimu Nr. 603 (redakcija, galiojusi nuo 2015-08-13 iki 2022-04-05) (toliau ir – Nuostatai), reglamentavimą, pagrindinis administratoriaus uždavinys yra administruoti namo bendrojo naudojimo objektus, t. y. užtikrinti jų priežiūrą pagal teisės aktų nustatytus privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus, įgyvendinti namo butų ir kitų patalpų savininkų su bendrąja nuosavybe susijusius sprendimus ir pavedimus, priimtus CK 4.85 straipsnio nuostatose nustatyta tvarka, jiems atstovaujant (Nuostatų 3 punktas). Vykdydamas pagrindinį uždavinį, administratorius atlieka konkrečias Nuostatuose numatytas funkcijas (Nuostatų 4-5 punktai), turi atitinkamas teises bei pareigas (Nuostatų 6-7 punktai). Administratorius privalo Nuostatuose nurodytas funkcijas ir pareigas atlikti apdairiai, sąžiningai ir tik naudos gavėjų interesais (Nuostatų 7.1 punktas); jeigu bendrojo naudojimo objektų būklė kelia grėsmę jų išlikimui, žmonėms ar aplinkai, pagal teisės aktų reikalavimus imtis būtinų priemonių, kad būtų išvengta žalos ir pašalinta grėsmė (Nuostatų 7.7 punktas).

41. Detalią statinių, tarp jų ir daugiabučių gyvenamųjų namų, techninės ir naudojimo priežiūros tvarką nustato statybos techninis reglamentas STR 1.03.07:2017 „Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka. Naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo tvarka“.

42. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad, sprendžiant dėl administratoriaus atsakomybės, svarbu įvertinti, kaip jis atliko jam teisės aktais pavestas funkcijas, taip pat, nustačius tam tikrus namo konstrukcijų ar jų dalių trūkumus, STR 1.12.05:2002 nuostatų kontekste turi būti vertinamas jų mastas ir reikšmė, ar privalomi atlikti darbai priskirtini privalomiesiems reikalavimams. Vien tai, kad, remdamasis CK 4.83 straipsnio 4 dalimi, inter alia namo administratorius gali reikalauti bendraturčio sumokėti atliekant darbus, skirtus privalomiesiems reikalavimams užtikrinti, patirtas išlaidas, nesudaro pagrindo šios normos laikyti nustatančia pareigą namo administratoriui atlikti namo bendrojo naudojimo objektų priežiūros darbus, jeigu jie nėra privalomieji (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-612/2013).

43. Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 4 straipsnis numato, kad statinys (jo dalis) turi būti suprojektuotas ir pastatytas taip, kad per ekonomiškai pagrįstą statinio naudojimo trukmę pagal jo naudojimo paskirtį atitiktų Reglamente (ES) Nr. 305/2011 nustatytus esminius statinių reikalavimus. Reglamente (ES) Nr. 305/2011 nustatyti esminiai statinių reikalavimai (vienas, keli ar visi) išsamiai apibrėžiami ir statinio techniniai parametrai pagal statinių ar statybos produktų charakteristikų lygius ir klases nustatomi pagal Vyriausybės nustatytą kompetenciją Vyriausybės įgaliotų institucijų teisės aktuose. Esminiai statinio reikalavimai detalizuoti: Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005-09-21 įsakymu Nr. D1-455 patvirtintame statybos techniniame reglamente STR 2.01.01(1): 2005 „Esminis statinio reikalavimas „Mechaninis atsparumas ir pastovumas“; statybos techninių reikalavimų reglamente STR 2.01.01(2):1999 „Esminiai statinio reikalavimai. Gaisrinė sauga“, patvirtintame aplinkos ministro 1999-12-27 įsakymu Nr. 422 (akto redakcija, galiojanti nuo 2002-10-05); statybos techniniame reglamente STR 2.01.01(3):1999 „Esminiai statinio reikalavimai. Higiena, sveikata, aplinkos apsauga“, patvirtintame aplinkos ministro 1999-12-27 įsakymu Nr. 420 (akto redakcija, galiojanti nuo 2002-11-09); statybos techniniame reglamente STR 2.01.01(4):2008 „Esminis statinio reikalavimas „Naudojimo sauga“, patvirtintame aplinkos ministro 2007-12-27 įsakymu Nr. D1-706; statybos techniniame reglamente STR 2.01.01(5):2008 „Esminis statinio reikalavimas „Apsauga nuo triukšmo“, patvirtintame aplinkos ministro 2008-03-12 įsakymu Nr. D1-132; statybos techniniame reglamente STR 2.01.01(6):2008 „Esminis statinio reikalavimas „Energijos taupymas ir šilumos išsaugojimas“, patvirtintame aplinkos ministro 2008-03-12 įsakymu Nr. D1-131.

44. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini), stogas skirtingų specialistų buvo apžiūrėtas penkis kartus.

45. Pirma, stogo apžiūra buvo atlikta Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos, kuri 2018-11-14 statinio techninės priežiūros patikrinimo aktu Nr. 141, įpareigojo Administratorių iki 2019-03-31 atlikti daugiabučio gyvenamojo namo stogo konstrukcijos ekspertizę ir vadovautis jos išvadomis. Tuo pagrindu Administratorius atliko tiekėjų namo stogo ekspertizės atlikimui apklausą, kurios rezultatai buvo užfiksuoti 2018-12-13 tiekėjų apklausos pažymoje, bei 2019-02-12, 2019-02-28, 2019-04-25 organizavo namo butų/patalpų savininkų susirinkimus, tačiau nesusirinkus būtinam butų/patalpų savininkų skaičiui klausimas dėl namo stogo konstrukcijų ekspertizės nebuvo išspręstas.

46. Antra, Klaipėdos miesto savivaldybės administracija atliko pakartotinį gyvenamojo namo stogo būklės vertinimą, kurio išvados pateikiamos 2020-02-04 statinio techninės priežiūros patikrinimo akte Nr. 23. Patikrinimo metu nustatyta, kad stogo laikančioji konstrukcija – gegnės vietomis išplonėjusios, sudrėkusios, pažeistos puvinio, esama hidroizoliacija susidėvėjusi, neatlieka savo funkcijos, stogo danga nesandari, vietomis matomos kiaurymės tarp čerpių, yra susidariusios sąlygos lietaus vandeniui patekti į pastato bendrojo naudojimo patalpas (laiptinę), butus. Minėtu aktu konstatuota, jog stogo būklė netenkina esminio pastato reikalavimo „Higiena, sveikata ir aplinkos apsauga“ ir šio reikalavimo neužtikrinimas kelią grėsmę mansardinio aukšto gyventojų sveikatai. Teismo posėdyje apklaustas Klaipėdos savivaldybės miesto administracijos statybos leidimų ir statinių priežiūros skyriaus vedėjas G. P. palaikė patikrinimo aktuose nurodytas aplinkybes. Taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad statybos leidimų ir statinių priežiūros skyriaus darbuotojai atliekant gyvenamųjų namų apžiūras neturi teisės konstatuoti ar atitinkamos namų konstrukcijos būklės yra avarinės ar ne. Apžiūros metu fiksuojami defektai, o tolesnis jų vertinimas, šalinimas yra Administratoriaus diskrecijoje.

47. Trečia, pagal ieškovo užsakymą stogo apžiūra buvo atlikta MB „Ekspertų biuras“ eksperto R. K.. 2020-10-29 ekspertizės akte Nr. SDEA 20/10/19 pateikta išvada, kad gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), stogo konstrukcijos techninė būklė netenkina esminių statinio reikalavimų (Statybos įstatymo 4 str.): mechaninio atsparumo ir pastovumo, higienos, sveikatos ir aplinkos apsaugos, saugaus naudojimo, energijos taupymo ir šilumos išsaugojimo. Teismo posėdyje apklaustas R. K. parodė, kad apžiūros metu įvertino stogo medinių konstrukcijų būklę, dangą, palėpinio aukšto perdangą. Paaiškino, kad gyvenamojo namo stogas nėra avarinės būklės, tačiau atskiros jo laikančiosios konstrukcijos (gegnės), esančios prie kamino turi avarinės būklės (puvimo) požymių. Pažymėjo, kad stogo danga susidėvėjusi, turėtų būti keičiama visa, o ne atskiros jos dalys (ekspertizės akte nurodoma, kad apie 30 procentų stogo čerpių yra suskilusios, deformuotos, dalis čerpių (apie 50 procentų) pakilusios). Taip pat nustatė pažeistą hidroizoliacinį sluoksnį. Matyti pradūrimo žymės, kurios galėjo atsirasti atliekant stogo remonto darbus, vietomis nuo nusidėvėjimo yra įplyšusi, dviejose vietose – nuardyta.

48. Ketvirta, Administratoriaus užsakymu stogo apžiūrą atliko inžinierius I. M., kurio 2022-12-08 specialisto išvadoje konstatuota, kad gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini), stogas nėra avarinės būklės, pastato stogo laikanti konstrukcija tenkina Reglamento (ES) Nr. 305/2011 ir Lietuvos Respublikos Statybos įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje nustatytą esminį statinio reikalavimą „Mechaninis atsparumas ir pastovumas.

49. Penkta, byloje buvo paskirta teismo ekspertizė bei pavesta ją atlikti teismo ekspertui V. B. E.. Iš 2024-12-31 statybos techninės ekspertizės akto, teismo eksperto paaiškinimų duotų teisme, matyti, kad gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini), stogo konstrukcija atitinka statinio reikalavimus pagal statybos techninį reglamentą STR 2.01.01(1) „Esminis statinio reikalavimas „Mechaninis atsparumas ir pastovumas“, tačiau neatitinka kitų šio sprendimo 42 punkte paminėtų statybos techninių reglamentų: STR 2.01.01(2):1999, STR.01.01(3):1999, STR 2.01.01(4):2008, STR 2.01.01(5):2008, STR 2.01.01(6):2008. Teismo eksperto teigimu stogo konstrukcija atitiktų ir paminėtų techninių reglamentų nuostatas tik tuo atveju, jeigu gyvenamajam namui būtų pakankamas šalto stogo įrengimas. Šiuo atveju mansardiniame aukšte yra įrengti du butai, o tai reikalauja apšiltinti pastato stogą. Tačiau stogo apšiltinimas negalimas, kadangi gyvenamojo namo stoge nėra įrengtas vėdinimo sluoksnis. Ekspertizės akto 2.3.3. „Dėl stogo apšiltinimo galimybių ir įgyvendintinų priemonių“ punkte nurodoma, jog investicijos į stogo šiltinimą, neišsprendus stogo vėdinimo yra absoliučiai rizikingos, būtinai pasikartosiant jau buvusio netinkamo apšiltinimo nuostolingam rezultatui. Tolimesni stogo remonto darbai nėra įmanomi be stogo dangos rekonstrukcijos. Vadovaujantis fizikos dėsniais įtvirtintais statybos techniniame reglamente STR 2.04.01:2018 [5] p. 65 ir p. 70 privalo būti įrengiamas vėdinamasis su išorės aplinkos oru privalantis susisiekti oro tarpas. Dėl to šio esminio reikalavimo nepaisymas pastogės įrengimo metu, čerpių danga paspartintai iro, mediena, ir galbūt patalpų vidiniai paviršiai drėksta. Siekiant stogą apšiltinti tinkamai, eilės tvarka būtina atlikti šiuos privalomuosius rekonstravimo darbus (kapitalinį stogo remontą): 1) nudengti esamą čerpių dangą; 2) nuardyti grebėstus; 3) įvertinant kas 1 metrą išdėstytas gegnes jas sutankinti, tarpuose įmontuojant po papildomą gegnę; 4) ant gegnių viršutinės briaunos įrengti vėjo barjerą – antikondensacinę plėvelę; 5) ant gegnių pritvirtinti vėdinimo tarpo tašelius 50x32 (h) mm (įvertinant tai, jog stogas yra „stačias“); 6) atstatyti esamus ar naujus grebėstus; 7) kraigo čerpes montuoti ant stačios lentos, sukuriant oro iš vėdinimo sluoksnio traukos galimybę; 8) pakeisti laštakius ir stogo sąlajų skardas, lietaus vandens surinkimo ir nuvedimo latakus bei lietvamzdžius. Pažymima ir tai, kad pasikeitus stogo skerspjūvio aukščiui, stogo rekonstrukcija tik virš ginčo Buto tampa neįmanoma, stogo kraige ir šlaitų plokštumose susidarytų peraukštėjimai, dėl architektūros išvaizdos, ir, neliktų galimybės stogo dalių sandūroje tarpusavyje sujungti čerpes.

50. Sprendžiant dėl ginčo namo stogo būklės, teismo vertinimu, reikšmingos aplinkybės yra ir tai, kad trečiojo asmens E. D. butas taip pat yra mansardiniame aukšte ir ji taip pat susiduria su panašiomis problemomis kaip ir ieškovas. Apklausta teisme E. D. nurodė, kad būna atvejų, kai esant stipriam lietui ar sniegui į butą pradeda lašėti vanduo. Mano, kad stogo danga yra sena, kadangi jau ne kartą vykdyti jos remonto darbai, vandens pratekėjimo problemos yra pasikartojančios.

51. Kaip matyti Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos specialistų, MB „Ekspertų biuras“ eksperto R. K., inžinieriaus I. M., tiek teismo eksperto Vytauto B. E. buvo konstatuoti stogo dangos defektai, tačiau ne vienodos apimties. Klaipėdos savivaldybės administracijos specialistai konkretaus stogo dangos ploto ar konkretaus nustatyto čerpių su defektai skaičiaus nedetalizavo, tik nurodė, kad stogo danga nesandari, vietomis matomos kiaurymės tarp čerpių. Pagal I. M. 56 čerpės yra suskilusios ar pasislinkusios, kas sudaro stogo dangos 3,73 m². Teismo ekspertas V. B. E. nurodė, kad reikia perkloti ir dalinai sureguliuoti iki 40 vnt. čerpių (2,9 m²). Pagal MB „Ekspertų biuras“ eksperto R. K. parodymus privaloma keisti visą stogo dangą, tačiau ekspertizės akte nurodoma, kad apie 30 procentų stogo čerpių yra suskilusios, deformuotos, dalis čerpių (apie 50 procentų) pakilusios. Visų stogą apžiūrėjusių specialistų yra nustatyti stogo hidroizoliacinės dangos pažeidimai. Nors MB „Ekspertų biuras“ ekspertizės akte ir nurodoma, kad stogo laikančiosios konstrukcijos yra avarinės būklės, neatitinka reikalavimų pagal statybos techninį reglamentą STR 2.01.01(1) „Esminis statinio reikalavimas „Mechaninis atsparumas ir pastovumas“, tačiau teismo posėdyje R. K. pripažino, kad stogo būklė nėra avarinė, tik keletas gegnių turi avarinės būklės požymių. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos atstovai nustatė išplonėjusias, sudrėkusias, pažeistas puvinio gegnes. Teismo ekspertas V. B. E. ekspertizės akte nurodė, kad stogo laikančiosios konstrukcijos nėra avarinės būklės, tačiau dvi gegnės reikalauja sutvirtinimo. I. M. vertinimu stogo laikančiosios konstrukcijos yra gero stovio. Įvertinus neatitikimus tarp R. K. nurodomų aplinkybių teismo posėdyje ir dėstomų ekspertizės akte, taip pat atsižvelgiant į teismo eksperto bei I. M. pateiktą stogo konstrukcijų būklės vertinimą, teismas sprendžia, kad gyvenamojo namo stogas nėra avarinės būklės bei atitinka statybos techninio reglamento STR 2.01.01(1) „Esminis statinio reikalavimas „Mechaninis atsparumas ir pastovumas“ reikalavimus.

52. Kita vertus, akcentuotina, kad ginčo gyvenamasis namas pastatytas 1939 metais su nešildoma pastoge bei šaltu, neventiliuojamu, keraminių čerpių danga dengtu dvišlaičiu stogu. Statybos metu gyvenamojo namo mansardiniame aukšte gyvenamosios patalpos nebuvo įrengtos, jos priklausė Klaipėdos miesto savivaldybei, iki kol vykstant privatizacijai šių patalpų iš savivaldybės nenupirko liudytoja N. L.. Įsigijusi mansardinio aukšto patalpas, N. L. jose įrengė du butus. Butų įrengimo metu gyvenamojo namo stogas iš apačios buvo apšiltintas 10 cm storio akmens vatos dembliais PE plėvelės įmautėse be stogo vėdinimo funkcijos. Tačiau tai nebuvo atlikta kokybiškai. Teismo eksperto V. B. E. teigimu stogo apšiltinimas neįmanomas pirmiausia neįrengus stoge ventiliuojamo sluoksnio. Byloje nėra nuginčytos teismo eksperto išvados dėl to, kad gyvenamojo namo stogas neturi ventiliuojamo sluoksnio, taip pat nenuginčyta, kad ventiliuojamo sluoksnio įrengimas yra būtinas gyvenamojo namo stogo apšiltinimui. Teismo ekspertizės akte pateikiamas darbų atlikimo eigos planas vėdinimo sluoksniui įrengti, iš kurio matyti, kad tam yra būtina atlikti stogo kapitalinį remontą. Pažymėtina, kad Administratorius ventiliuojamo stogo sluoksnio įrengimui nenurodė kito galimo alternatyvaus būdo, nereikalaujančio iš esmės nuardyti nuo stogo laikančiųjų konstrukcijų visų kitų stogo konstrukcijos elementų. Teismo ekspertizės akte pateikiamos išvados bei duoti teismo eksperto paaiškinimai teisme yra nuoseklūs. Neprieštarauja kitai rašytinei bylos medžiagai, priešingai, ją papildo, todėl teismas vadovaujasi teismo ekspertizės akte dėstomomis išvadomis, teismo eksperto paaiškinimais.

53. Apibendrinant išdėstytą konstatuotina, kad įvertinus nustatytas byloje faktines aplinkybes, aptartą teisinį reglamentavimą ir nurodytą teismų praktiką, darytina išvada, jog atsakovė UAB „Mano Būstas Baltija“ nepagrįstai atsisakė atlikti gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini), kapitalinį stogo remontą. Byloje esantys duomenys patvirtinta, kad, nors gyvenamojo namo stogas atitinka statybos techninio reglamento STR 2.01.01(1) „Esminis statinio reikalavimas „Mechaninis atsparumas ir pastovumas“ reikalavimus, tačiau jis neatitinka kitų esminių statinio reikalavimų pagal statybos techninius reglamentus STR 2.01.01(2):1999, STR.01.01(3):1999, STR 2.01.01(4):2008, STR 2.01.01(5):2008, STR 2.01.01(6):2008. Dėl esamų stogo dangos ir hidroizoliacinio sluoksnio pažeidimų pro stogą laša vanduo, besikaupianti drėgmė neigiamai veikia stogo medines konstrukcijas be kita ko sudaro sąlygas veistis pelėsiui, medžio grybui. Dėl mansardiniame aukšte įrengtų butų yra būtinas vėdinamojo sluoksnio stoge įrengimas. Jo nebuvimas neleidžia mansardinio aukšto butų savininkams tinkamai apšiltinti stogo konstrukcijų iš vidinės jo pusės, dėl ko yra patiriami šilumos nuostoliai. Į mansardinio aukšto butus šiuo metu patenka vanduo, juose kaupiasi drėgmė, o tai taip pat sudaro sąlygas veistis butuose pelėsiui. Šios aplinkybės neišvengiamai sąlygoja turtinės žalos būtų savininkams atsiradimą, kelią pavojų jų sveikatai. Teismo vertinimu atsakovė, nors ir neturėdama gyventojų sutikimo, tačiau turėdama duomenis, jog gyvenamojo namo stogas neatitinka esminių statinio reikalavimų pagal statybos techninius reglamentus STR 2.01.01(2):1999, STR.01.01(3):1999, STR 2.01.01(4):2008, STR 2.01.01(5):2008, STR 2.01.01(6):2008, nepagrįstai neatliko jai norminiais teisės aktais pavestų pareigų ir neatliko stogo remonto darbų.

54. Ieškovas patikslintu ieškiniu prašo gyvenamojo namo stogo kapitalinį remontą atlikti vadovaujantis rekomendacijomis, pateikiamomis MB „Ekspertų biuras“ ekspertizės akte Nr. SDEA 20/10/19. Pažymėtina, kad ištyrus bylos medžiagą teismo konstatuota, kad MB „Ekspertų biuras“ ekspertizės aktas Nr. SDEA 20/10/19 yra su trūkumais. Jame neteisingai įvertinta stogo dangos bei stogo laikančiųjų konstrukcijų būklė (motyvai išdėstyti sprendimo 50 punkte). MB „Ekspertų biuras“ ekspertizės akte Nr. SDEA 20/10/19 neteisingas statinio stogo būklės įvertinimas dalinai nulemia ir netinkamų priemonių parinkimą trūkumų pašalinimui. Pavyzdžiui, MB „Ekspertų biuras“ ekspertizės akte Nr. SDEA 20/10/19 nurodoma, kad dalis gegnių turi avarinės būklės požymių ir turi būti keičiamos. Tuo tarpu pagal teismo ekspertizės akto duomenis stogo laikančiosios konstrukcijos yra tinkamos būklės, išskyrus dvi gegnes, kurios turi būti stiprinamos. Be to, teismo ekspertizės akte paaiškinama, kad būtina didinti bendrą gegnių kiekį, į jau sumontuotų gegnių tarpus įstatant po papildomą gegnę. MB „Ekspertų biuras“ ekspertizės akte rekomendacija dėl gegnių tankinimo nepateikiama. MB „Ekspertų biuras“ ekspertizės akte Nr. SDEA 20/10/19 ir teismo ekspertizės akte nustatytų defektų sąrašas nėra tapatus, nesutampa atliktinų darbų sąrašai, jų apimtys. Taigi, vadovaujantis MB „Ekspertų biuras“ ekspertizės akte nurodytomis rekomendacijomis, atliekant kapitalinį stogo remontą, viena vertus, dalis stogo defektų gali likti nepašalinti, kitu atveju – rangovas gali būti įpareigotas atlikti perteklinius veiksmus, kas nepagrįstai išdidintų stogo remonto kaštus.

55. Atsižvelgiant į tai, teismas patikslinto ieškinio pirmą reikalavimą tenkina iš dalies ir įpareigoja atsakovę UAB „Mano Būstas Baltija“ atlikti daugiabučio gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo objekto – stogo kapitalinį remontą, užtikrinant stogo būklės atitikimą esminiams statinio reikalavimams, vadovaujantis teismo eksperto V. B. E. 2024-12-31 statybos techninės ekspertizės akte pateikiamais nurodymais 2.3.3. dalyje.

Dėl deliktinės civilinės atsakomybės sąlygų.

56. CK 6.245 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad deliktinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos, kuri nesusijusi su sutartiniais santykiais, išskyrus atvejus, kai įstatymai nustato, kad deliktinė atsakomybė atsiranda ir dėl žalos, susijusios su sutartiniais santykiais. Pagrindinė deliktinės civilinės atsakomybės funkcija yra kompensacinė. Tai reiškia, kad civilinė atsakomybė yra skirta grąžinti nukentėjusį asmenį į ankstesnę (iki delikto padarymo) padėtį (lot. restitutio in integrum) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-11-18 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-465/2008).

57. Deliktinės civilinės atsakomybės institutas yra grindžiamas visuotine pareiga laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais ar neveikimu nebūtų padaryta žala kitam asmeniui (CK 6.263 straipsnis). Asmeniui, kuris šią pareigą pažeidžia arba kuris pagal įstatymą yra atsakingas už žalą padariusio asmens veiksmus (netiesioginė civilinė atsakomybė), kyla prievolė atlyginti padarytą žalą. Atsakomybė atsiranda tada, kai nustatytos visos jos sąlygos: neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos, žalą padariusio asmens kaltė (CK 6.246 - 6.249 straipsniai). Asmuo (ieškovas), pareiškęs ieškinį atsakovui dėl atsakovo veiksmais padarytos žalos atlyginimo, turi įrodyti neteisėtus veiksmus, žalos faktą ir dydį bei priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir padarytos žalos (CK 6.246, 6.247, 6.248, 6.249 straipsniai). Žalą padariusio asmens kaltė yra preziumuojama, taigi tik tais atvejais, kai kaltės prezumpcija yra paneigiama, ieškovas turi įrodyti ir žalą padariusio asmens kaltę (CK 6.248 straipsnis). Kai neįrodyta bent viena iš būtinųjų sąlygų, civilinė atsakomybė negali būti taikoma (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-04-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2010; 2019-06-13 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1089-701/2019, 33 punktas).

58. Neteisėti veiksmai yra objektyvioji teisinės atsakomybės atsiradimo sąlyga. Kasacinio teismo praktikoje neteisėtumas bendriausia prasme aiškinamas kaip asmens elgesio neatitiktis teisei. Juo laikomas ne tik konkretaus įstatymuose ar sutartyje nustatyto įpareigojimo nevykdymas, bet ir bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas. Civilinės atsakomybės teisiniame santykyje kiekvieno asmens elgesys vertinamas atitikties nurodytiems standartams aspektu (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-11-09 nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-507-611/2016 29 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).

59. Kaltė, kaip civilinės atsakomybės sąlyga, gali pasireikšti ne tik tyčia, bet ir neatsargumu, kai asmuo atitinkamomis aplinkybėmis elgiasi nepakankamai apdairiai ir rūpestingai (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-07-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-239/2009). Pagal CK 6.248 straipsnio 3 dalį laikoma, kad asmuo kaltas, jeigu atsižvelgiant į prievolės esmę bei kitas aplinkybes jis nebuvo tiek rūpestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina. Ši norma asmens neteisėtus veiksmus, pasireiškusius bendro pobūdžio rūpestingumo pareigos pažeidimu, susieja su jo kalte, t. y. kaltė apima ir neteisėtus veiksmus. Tai reiškia, kad kiekvienu konkrečiu atveju turi būti vertinama, ar asmens elgesys atitiko tvarkingo, rūpestingo, padoraus asmens elgesio standartą, o nustačius tokio elgesio neatitiktį, konstatuojamas asmens kaltas elgesys, kuris kartu reiškia ir veiksmų neteisėtumą, ir kaltės elementą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017-03-02 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-99-701/2017, 29 punktas).

60. Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas. Be tiesioginių nuostolių ir negautų pajamų, į nuostolius įskaičiuojamos: 1) protingos išlaidos, skirtos žalos prevencijai ar jai sumažinti; 2) protingos išlaidos, susijusios su civilinės atsakomybės ir žalos įvertinimu; 3) protingos išlaidos, susijusios su nuostolių išieškojimu ne teismo tvarka.

61. Priežastinis ryšys suprantamas kaip sąsaja tarp skolininko veiksmų ir atsiradusių pasekmių, jog neigiamos pasekmės yra skolininko veiksmų rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002-12-18 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1597/2002). Teismai vertina visas aplinkybes ir žalos atsiradimo priežastis, kad nustatytų pakankamą neteisėtų veiksmų ir atsiradusių pasekmių ryšį. Priežastinio ryšio kaip civilinės atsakomybės sąlygos nustatymas kartu reiškia teismo diskreciją svarstyti apie civilinės atsakomybės ribas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-03-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-53/2010).

62. Ieškovas nurodė, kad dėl Administratoriaus neveikimo patyrė bendrą 25 344,75 Eur žalą. Paskaičiuoti nuostoliai susidarė laikotarpiu nuo 2017-12-01 iki 2021-02-28. Nuostoliai susideda iš: 4 241,68 Eur Buto išlaikymo išlaidų, 4 788,07 Eur palūkanų sumos pagal sudarytas kredito sutartis su bankais, 1 915 Eur už antstolio faktinių aplinkybių konstatavimą ir namo stogo ekspertizės atlikimą, 14 400 Eur negautų pajamų už Buto nuomą 2018-11-01 – 2021-10-31 laikotarpiu.

63. Dėl Administratorius veiksmų (ne)teisėtumo iš esmės jau yra pasisakyta sprendžiant pirmąjį ieškovo reikalavimą – įpareigoti Administratorių atlikti namo stogo kapitalinį remontą. Ieškovas šiuo atveju įrodė, kad Administratorius neatliko jo kompetencijoje esančių veiksmų, nustatęs, jog stogo būklė neatitinka esminių statinio reikalavimų, todėl laikytina kad ieškovas įrodė Administratoriaus neteisėtą neveikimą.

64. Pasisakant dėl ieškovo nurodomos žalos, pažymėtina, kad dalis ieškovo nurodomų patirtų išlaidų negali būti priskirta žalai, o būtent 4 241,68 Eur Buto išlaikymo išlaidos, 4 788,07 Eur palūkanų suma pagal sudarytas kredito sutartis su bankais, 1 915 Eur suma už antstolio faktinių aplinkybių konstatavimą ir namo stogo ekspertizės. Tuo tarpu 14 400 Eur negautos pajamos už Buto nuomą yra hipotetinės, nepagrįstos jokiais rašytiniais įrodymais.

65. Nėra ginčo, kad ieškovas 2017-12-01 - 2021-02-28 laikotarpiu patyrė 4 214,68 Eur išlaidų susijusių su Buto išlaikymu. Tačiau CK 4.83 straipsnio 3 dalis nustato, jog butų ir kitų patalpų savininkai bendrojo naudojimo objektus privalo valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti. Pagal CK 4.82 straipsnio 3 dalį butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas, taip pat reguliariai daryti atskaitymus, kaupti lėšas, kurios bus skiriamos namui atnaujinti. Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad įstatymuose, reglamentuojančiuose daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų pareigas bendrosios dalinės nuosavybės teisėje, yra įtvirtinta bendroji taisyklė, jog bendraturtis privalo proporcingai prisidėti prie visų išlaidų, skirtų namui bei bendrosios dalinės nuosavybės objektams išlaikyti, išsaugoti, atnaujinti, jų būtiniems pagerinimams atlikti. Šiai taisyklei taikyti yra teisiškai nereikšminga atitinkamų bendrosios dalinės nuosavybės objektų, dėl kurių daromos nurodytos išlaidos, funkcinė paskirtis, taip pat bendraturčio, kuriam ji taikytina, naudojimosi ar nesinaudojimo tais objektais aplinkybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-11-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-515/2009).

66. Pažymėtina, jog daikto savininkas – bendrosios dalinės nuosavybės teisės dalyvis – privalo dalyvauti dengiant išlaidas, kurios patiriamos turtui išlaikyti ir išsaugoti. Išlaidos bendram daiktui išlaikyti ir išsaugoti, kaip teisinė kategorija, yra suprantamos kaip išleidžiamos lėšos, kurių paskirtis yra išsaugoti turtą nuo žuvimo ar jo vertės pablogėjimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-903/2003, Nr. 3K-3-309/2006, 3K-3-182-916/2021).

67. Atsižvelgiant į aptartą teisinį reglamentavimą ir formuojamą teismų praktiką, akivaizdu, jog ieškovas turi įstatyminę pareigą išlaikyti įsigytą būstą, proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui bei bendrosios dalinės nuosavybės objektams išlaikyti, išsaugoti, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas, taip pat reguliariai daryti atsiskaitymus, kaupti lėšas, kurios bus skiriamos namui atnaujinti. Aplinkybė, ar įgytas būstas yra tinkamas/netinkamas gyvenimui, ar juo ieškovas naudojasi ar nesinaudoja, nėra teisiškai reikšminga bei neatleidžia ieškovo nuo pareigos vykdyti prievolinius įsipareigojimus dėl Buto išlaikymo, nes ieškovo pareiga išlaikyti daiktą kyla iš nuosavybės teisės esmės (CK 4.83 straipsnis).

68. Dėl paskaičiuotų bei prašomų priteisti 4 788,07 Eur palūkanų nurodytina, kad ši prievolė ieškovui kyla iš kredito sutarčių sudarytų su bankais. Buto įsigijimui, jo remontui ir įrengimui ieškovas su Luminor Bank AS Lietuvos skyriumi 2017-03-24 sudarė Kreditavimo sutartį Nr. K-2300-2017-11, kuria ieškovui buvo suteiktas 61 200,00 Eur dydžio kreditas, o 2017-08-24 sudarė Kreditavimo sutartį Nr. 2300-2017-128255 dėl 60 000,00 Eur dydžio kredito suteikimo Buto remontui ir įrengimui. Pažymėtina, kad ieškovas palūkanas kreditoriui moka kaip atlygį už suteiktas paskolas. Palūkanų mokėjimas yra išdėstytas per visą kredito sutarčių galiojimo laikotarpį bei taip pat nesusietas su galimumu/negalimumu naudotis Butu. Šiame kontekste svarbu pažymėti ir tai, kad ieškovas įsigijo Butą netinkamą gyvenimui. Žala Butui buvo padaryta ne gyvenamojo namo Administratoriaus, o paskutinio jo savininko, už ką ieškovui Klaipėdos apylinkės teismo 2020-07-07 sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2-2182-965/2020, priteista 20 586,93 Eur draudimo išmoka. Įsigijęs būstą ir įvertinęs jo būklę ieškovas sudarė naują kreditavimo sutartį Buto trūkumų pašalinimui, tuo metu puikiai žinodamas, kad remonto Bute atlikimas negalimas iki kol nėra įvykdyti stogo remonto darbai.

69. Tuo tarpu ieškovo patirtos 1 915 Eur išlaidos už antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo parengimą ir namo stogo ekspertizės atlikimą priskirtinos prie išlaidų susijusių su šios civilinės bylos nagrinėjimu (CPK 88 straipsnio 1 dalies 1, 9 punktai). Taigi šių išlaidų priteisimo klausimas spręstinas paskirstant bylinėjimosi išlaidas tarp ginčo šalių.

70. Dėl reikalavimo priteisti 14 400 Eur nuompinigių už Buto nuomą laikotarpiu nuo 2018-11-01 iki 2021-10-31 nurodytina, kad pagal Kasacinio teismo praktiką negautos pajamos yra asmens negautos lėšos (grynasis pelnas), kurias jis tikėjosi gauti ir kurios negautos dėl to, kad buvo sutrikdyta veikla, iš kurios buvo numatyta jas realiai gauti. Negautos pajamos turi būti realios, o ne hipotetinės. Dėl to, remiantis CK 6.249 straipsnio 1 dalimi, turi būti nustatytos realios asmens galimybės gauti konkrečias pajamas, atsižvelgiant į ankstesnes jo gautas pajamas, pasiruošimą ir priemones, kurių ėmėsi, siekdamas gauti šių pajamų, ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156-687/2015). Bet kuriuo atveju negautų pajamų skaičiavimas turi būti protingas, paremtas byloje surinktais įrodymais ir kita faktine medžiaga bei pagrįstas finansų ar ekonomikos teorijos pripažįstamais metodais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-220/2014).

71. Ieškovas nurodo, kad patirta žala dėl negautų Buto nuomos pajamų apskaičiuotina vadovaujantis Klaipėdos mieste, Centrinėje miesto dalyje, kurioje yra ir Butas, buvusiomis 4 kambarių butų nuomos kainomis 2018-11-01 – 2021-10-31 laikotarpiu. Apskaičiuodamas patirtą žalą, ieškovas vadovaujasi UAB „OBER-HAUS“ duomenimis minimaliomis vieno mėnesio 4 kambarių butų, esančių Klaipėdos miesto Centrinėje dalyje, nuomos kainomis, laikant, kad galėjo būti sudaromos 3 terminuotos vienerių metų trukmės Buto nuomos sutartys (nuo 2018-11-01 iki 2019-10-31, nuo 2019-11-01 iki 2020-10-31 ir nuo 2020-11-01 iki 2021-10-31).

72. Teismo vertinimu ieškovo nurodomos aplinkybės dėl negautų pajamų už Buto nuomą yra nevienareikšmės. Viena vertus, ieškovas teigia, kad rengėsi įsigytą Butą įrengti ir išnuomoti. Kita vertus, teigiama, kad ieškovas į Butą ketino persikelti su šeima, o turimą kitą būstą, adresu (duomenys neskelbtini), parduoti ir iš gautų lėšų dengti kreditinius įsipareigojimus. Byloje nėra įrodymų, pagrindžiančių ieškovo aplinkybes, jog Butas buvo įgytas komerciniais tikslais. Akcentuotina ir tai, kad ieškovas įgijo neįrengtą Butą. Todėl neaišku, kada būtų baigtas Buto remontas, net ir esant tvarkingam gyvenamojo namo stogui. Pateikta UAB „OBER-HAUS“ 4 kambarių butų, esančių Klaipėdos miesto centrinėje dalyje, vieno mėnesio nuomos kainų apžvalga už laikotarpį nuo 2018-11-01 iki 2019-10-31, nuo 2019-11-01 iki 2020-10-31 ir nuo 2020-11-01 iki 2021-10-31 yra su bendriniais skaičiavimais. Šiame kontekste svarbu pažymėti ir tai, kad nuomos dydžiui nustatyti svarbi ir nuomojamo būsto būklė, šiuo atveju iš bylos medžiagos nežinoma, kokius remonto darbus ieškovas ketino atlikti Bute, ar po numatytų remonto darbų, ieškovas galėto tikėtis gauti ne mažesnį nuomos mokestį per mėnesį nei pateikiami vidurkiai UAB „OBER-HAUS“ apžvalgoje. Apibendrinant, konstatuotina, kad ieškovas neįrodė, jog Butas buvo įgytas komerciniais tikslais, ieškovas būtų turėjęs galimybes nuomoti Butą visu patikslintame ieškinyje apibrėžiamu nuomos laikotarpiu, taip pat gauti įvardijamo dydžio nuompinigius per mėnesį.

73. Atsižvelgiant į išdėstytą, teismas daro išvadą, kad ieškovas neįrodė, jog dėl Administratoriaus neteisėtų veiksmai patyrė žalą.

74. Nenustačius ieškovui patyrus žalos dėl Administratoriaus neteisėto neveikimo, nėra pagrindo išvadai ir apie priežastinio ryšio tarp ieškovo nurodytos žalos ir Administratorius veiksmų (neveikimo) egzistavimo.

75. Apibendrinant, konstatuotina, kad ieškovas neįrodė visų civilinės atsakomybės sąlygų: žalos, priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir kilusios žalos. Neįrodžius atsakovės UAB „Mano Būstas Baltija“ visų civilinės atsakomybės sąlygų, reikalavimas dėl žalos atlyginimo atmestinas kaip nepagrįstas. Neįrodžius atsakovės UAB „Mano Būstas Baltija“ civilinės atsakomybės sąlygų, nėra pagrindo spręsti ir dėl atsakovų civilinės atsakomybės draudikų ADB „Gjensidige“ bei ERGO Insurance SE Lietuvos filialo civilinės atsakomybės taikymo, todėl ieškovo patikslintas ieškinys šioje dalyje atmestinas kaip nepagrįstas ir neįrodytas (CPK 178, 185 straipsniai).

Dėl trečiųjų asmenų reiškiamų argumentų byloje.

76. Dalis trečiųjų asmenų kvestionuoja butų, įrengtų gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), mansardiniame aukšte, teisėtumą.

77. Teismas pažymi, kad tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, turi šalies procesines teises (įskaitant teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą) ir procesines pareigas, išskyrus teisę pakeisti ieškinio pagrindą ir dalyką, padidinti arba sumažinti ieškinio reikalavimus, atsisakyti ieškinio, pripažinti ieškinį arba sudaryti taikos sutartį. Be to, jie neturi teisės reikalauti, kad teismo sprendimas būtų priverstinai įvykdytas (CPK 47 straipsnio 2 dalis).

78. Atsižvelgiant į tai, kad tretieji asmenys šioje byloje dalyvauja, kaip tretieji asmenys nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, todėl jie neturi teisės pakeisti jau pareikšto ieškinio dalyko bei pagrindo, o ieškiniu nėra keliami klausimai dėl gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini), mansardiniame aukšte įrengtų butų teisėtumo, todėl laikytina, kad aplinkybės susijusios su šių butų įrengimu nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, teismas tokio pobūdžio bylose nėra aktyvus ir neturi teisės viršyti pareikštų reikalavimų, todėl dėl šių trečiųjų asmenų išsakytų argumentų dėl butų, gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), mansardiniame aukšte, įgijimo, įrengimo teisėtumo, teismas neturi teisinio pagrindo pasisakyti šioje byloje.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

79. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

80. Bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnis). CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.

81. Ieškovo bendra patirtų bylinėjimosi išlaidų sumą pirmosios instancijos teisme sudaro 8 930,33 Eur: 4 180,00 Eur atstovavimo išlaidos pirmą kartą bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, 1 915 Eur išlaidos už antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo parengimą ir namo stogo ekspertizės atlikimą, 181,50 Eur išlaidos susijusios su liudytojo R. K. iškvietimu į teismo posėdį, 627,17 Eur žyminis mokestis už patikslintą ieškinį, 546,66 Eur išlaidos už atstovavimą iš naujo bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, 1 300 Eur užstatas už teismo ekspertizę, 180 Eur užstatas už teismo eksperto iškvietimą į teismo posėdį.

82. Atsakovė UAB „Mano Būstas Baltija“ iš viso patyrė 2 057,00 Eur bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme: 1 573 Eur atstovavimo išlaidos pirmą kartą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, 484 Eur atstovavimo išlaidos bylą iš naujo nagrinėjant pirmosios instancijos teisme.

83. Ieškovo ir atsakovės UAB „Mano Būstas Baltija“ prašomos priteisti išlaidos neviršija Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą nustatyto maksimalaus dydžio, ir, atsižvelgiant į bylos pobūdį, sudėtingumą, vykusių posėdžių skaičių ir jų trukmę, mažinti šias išlaidas nėra pagrindo.

84. Ieškovo patirtos 1 915 Eur išlaidos už antstolio faktinių aplinkybių konstatavimą ir namo stogo ekspertizės atlikimą, 181,50 Eur išlaidos susijusios su liudytojo R. K. iškvietimu į teismo posėdį, 1 300 Eur išlaidos už teismo ekspertizę, 180 Eur užstatas už teismo eksperto iškvietimą į teismo posėdį buvo būtinos, jos susijusios su šios bylos nagrinėjimu, todėl atlygintinos (CPK 88 straipsnio 1 dalies 1, 9, 10 punktai).

85. Nagrinėjamu atveju teismas iš dalies patenkino patikslinto ieškinio reikalavimą dėl įpareigojimo atlikti gyvenamojo namo stogo kapitalinį remontą, tačiau atmetė reikalavimą dėl žalos priteisimo. Įvertinus šias aplinkybes konstatuotina, kad šiuo sprendimu yra patenkinta 30 proc. patikslinto ieškinio reikalavimų. Proporcingai patenkintų reikalavimų daliai ieškovo naudai iš atsakovės UAB „Mano Būstas Baltija“ priteistina 2 679,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, atsakovei UAB „Mano Būstas Baltija“ proporcingai atmestų reikalavimų daliai priteistina 1 440,00 Eur jos patirtų bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).

86. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka ieškovas patyrė 1880,00 Eur bylinėjimosi išlaidų (680 Eur žyminis mokestis už apeliacinį skundą, 1 200 Eur atstovavimo išlaidų už apeliacinio skundo parengimą). Atsakovė UAB „Mano Būstas Baltija“ patytė 605 Eur atstovavimo išlaidų apeliacinėje instancijoje. Apeliaciniu skundu ieškovas reikalavo panaikinti sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti. Apeliacinės instancijos teismas panaikino sprendimą ir grąžino bylą nagrinėti iš naujo. Laikytina, kad apeliacinė instancija patenkino 50 proc. ieškovo apeliacinio skundo reikalavimų.

87. Atsižvelgiant į nustatytą, ieškovo naudai iš atsakovės priteistina 50 proc. jo patirtų bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje, tai yra 940,00 Eur, o atsakovei UAB „Mano Būstas Baltija“ iš ieškovo priteistina 340,00 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

88. Atsakovai ADB „Gjensidige“ ir ERGO Insurance SE Lietuvos filialas duomenų apie turėtas bylinėjimosi išlaidas nepateikė.

89. Tretieji asmenys R. K., J. N.-L., V. B., K. A., V. R.-O. (kaip N. R.-O. teisių perėmėjas), I. C., R. J., I. A., E. K. turėjo kiekvienas po 222,22 Eur išlaidų už advokato padėjėjos teisinę pagalbą civilinę bylą nagrinėjant pirmą kartą teisme. Tretieji asmenys veikė atsakovų pusėje ir prašė ieškinį atmesti, todėl proporcingai atmestų reikalavimų daliai (70 proc.) tretiesiems asmenims iš ieškovo priteistina po 155,56 Eur patirtų bylinėjimosi išlaidų (CPK 47 straipsnio 2 dalis, 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis). Kiti tretieji asmenys duomenų apie turėtas bylinėjimosi išlaidas nepateikė.

90. Trečiajam asmeniui I. C., kuris veikė atsakovų pusėje ir prašė ieškinį atmesti, šioje byloje buvo teikiama antrinė teisinė pagalba. Iš Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2023-03-27, 2025-03-18 pažymų nustatyta, kad I. C. suteiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidos sudaro 1 263,42 Eur. Ieškinį patenkinus iš dalies, valstybės naudai iš ieškovo priteistina 70 proc. šių išlaidų atlyginimas, tai yra 884,39 Eur (CPK 96 straipsnio 2 dalis).

91. Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos sudaro 314,05 Eur, t. y. išlaidos viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 nustatytą minimalią valstybei priteistinų bylinėjimosi išlaidų sumą (8 Eur), patenkinus 30 proc. ieškinio reikalavimų, iš ieškovo valstybės naudai priteistina 219,93 Eur, o atsakovės UAB „Mano Būstas Baltija“ priteistina 94,12 Eur paminėtų išlaidų (CPK 92 straipsnis). Valstybei priteista suma mokėtina į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą pasirinktame banke (gavėjas – Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmokos kodas – 5662).

92. Teismas tenkino ieškovo prašymą dėl teismo eksperto apklausos. Ieškovas pateikė duomenis, jog 2025-02-13 sumokėjo 240,00 Eur užstatą dėl teismo eksperto būsimų išlaidų. Teismo ekspertas pateikė duomenis, jog už dalyvavimą teismo posėdyje patyrė 180,00 Eur, todėl įsiteisėjus teismo sprendimui, ieškovui grąžintinas 60,00 Eur dydžio užstatas, įmokėtas į teismo depozitinę sąskaitą.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 265, 268, 270, 279, 307 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

patikslintą ieškinį tenkinti iš dalies.

Įpareigoti atsakovę UAB „Mano Būstas Baltija“, juridinio asmens kodas 140514359, atlikti daugiabučio gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo objekto – stogo kapitalinį remontą, užtikrinantį stogo būklės atitikimą privalomiems reikalavimams, pagal rekomendacijas siūlomiems darbams, nustatytas teismo eksperto V. B. E. 2024-12-31 statybos techninės ekspertizės aktu.

Priteisti iš atsakovės UAB „Mano Būstas Baltija“, juridinio asmens kodas 140514359, 3 619,00 Eur (tris tūkstančius šešis šimtus devyniolika eurų) bylinėjimosi išlaidų ieškovui E. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš ieškovo E. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1 780,00 Eur (vieną tūkstantį septynis šimtus aštuoniasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų atsakovei UAB „Mano Būstas Baltija“, juridinio asmens kodas 140514359.

Priteisti iš ieškovo E. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 155,56 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt penkis eurus 56 ct) bylinėjimosi išlaidų tretiesiems asmenims R. K., J. N.-L., V. B., K. A., V. R.-O., I. C., R. J., I. A., E. K..

Kitą dalį patikslinto ieškinio atmesti.

Priteisti iš atsakovės UAB „Mano Būstas Baltija“, juridinio asmens kodas 140514359, 94,12 Eur (devyniasdešimt keturių eurų 12 ct) bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybės naudai. Valstybei priteista suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5662, mokėjimo paskirtyje nurodyti – civilinėje byloje Nr. e2-111-1025/2025.

Priteisti iš ieškovo E. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 219,93 Eur (dviejų šimtų devyniolikos eurų 93 ct) bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybės naudai. Valstybei priteista suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5662, mokėjimo paskirtyje nurodyti – civilinėje byloje Nr. e2-111-1025/2025.

Priteisti iš ieškovo E. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 884,39 Eur (aštuonių šimtų aštuoniasdešimt keturių eurų 39 ct) antrinės teisinės pagalbos išlaidų valstybės naudai. Valstybei priteista suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5630, mokėjimo paskirtyje nurodyti – įmoka už antrinę teisinę pagalbą.

Įsiteisėjus teismo sprendimui, grąžinti ieškovui E. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų depozitinės sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios banke AB „Swedbank“, 2025-02-13 sumokėtą 60,00 Eur (šešiasdešimt eurų) užstatą.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmus.