Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kristinos Domarkienės, Jolantos Gailevičienės, Erinijos Kazlauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto E. J. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. balandžio 18 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo E. J. patikslintą ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „Mano Būstas Baltija“, akcinei draudimo bendrovei „Gjensidige“, ERGO Insurance SE Lietuvos filialui dėl įpareigojimo atlikti veiksmus ir žalos atlyginimo priteisimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų: Klaipėdos miesto savivaldybė, I. A., N. A., A. A., I. C., V. R.-O., V. J., V. B.; O. M., E. K., V. K., J. N.-L., R. K., L. K., K. A., R. J., E. D., M. I., P. K., N. P.-J..

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurio reikalavimus vėliau patikslino, prašydamas įpareigoti atsakovę uždarąją akcinę bendrovę „Mano Būstas Baltija“ atlikti daugiabučio gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo objekto – stogo (dangos ir medinių konstrukcijų, įskaitant stogo hidroizoliacijos ir vėjo izoliacijos, statinio vėdinimo sistemos) kapitalinį remontą, užtikrinantį stogo būklės atitikimą privalomiems reikalavimams, pagal rekomendacijas siūlomiems darbams, nustatytas mažosios bendrijos „Ekspertų biuras“ parengtame statinio dalinės (konstrukcijų) ekspertizės akte Nr. SDEA 20/10/19; priteisti iš atsakovės akcinės draudimo bendrovės „Gjensidige“ 2459,32 Eur dydžio turtinės žalos atlyginimą, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; tuo atveju, jeigu teismas netenkintų reikalavimo priteisti 2459,32 Eur dydžio turtinės žalos atlyginimą iš atsakovės akcinės draudimo bendrovės „Gjensidige“ bei 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, šį 2459,32 Eur dydžio turtinės žalos atlyginimą ir 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Mano Būstas Baltija“; priteisti iš atsakovo Ergo Insurance SE Lietuvos filialo 14885,65 Eur dydžio turtinės žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; tuo atveju, jeigu teismas netenkintų reikalavimo priteisti 14885,65 Eur dydžio turtinės žalos atlyginimą iš atsakovo Ergo Insurance SE Lietuvos filialo bei 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, šį 14885,65 Eur dydžio turtinės žalos atlyginimą ir 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Mano Būstas Baltija“; priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Mano Būstas Baltija“ 8000 Eur dydžio turtinės žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; priteisti iš atsakovų uždarosios akcinės bendrovės „Mano Būstas Baltija“, akcinės draudimo bendrovės „Gjensidige“ ir Ergo Insurance SE Lietuvos filialo ieškovo patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą ir visas teismo išlaidas. Reikalavimų pagrindas:

2. Ieškovas nurodo, kad 2017 metais susidomėjo galimybe turto pardavime iš varžytynių įsigyti pageidaujamoje vietoje esantį butą. Tokio galimo turto įsigijimo sandorio finansavimui ieškovas kreipėsi į Luminor Bank AS, veikiantį per Lietuvos skyrių (tuo metu akcinę bendrovę DNB banką) (toliau - Bankas). Banke įvertinus ieškovo mokumą buvo priimtas sprendimas suteikti ieškovui ne mažesnį nei 61 200 EUR dydžio kreditą nekilnojamojo daikto – buto, esančio (duomenys neskelbtini) (toliau - butas) pirkimui, taip pat ne mažesnį kaip 60 000 Eur dydžio kreditą įsigyto buto, remontui ir įrengimui. Ieškovas butą varžytinėse įgijo už 72 000 EUR. Vėliau tarp banko ir ieškovo buvo pasirašyta kreditavimo sutartis ir ieškovui buvo suteiktas 61 200 Eur dydžio kreditas buto pirkimui. Suteikto kredito ir asmeninėmis lėšomis ieškovas sumokėjo antstolei buto pirkimo kainą ir antstolė butą perleido ieškovui. 2017 m. birželio mėnesį butui atsilaisvinus, ieškovas įgijo galimybę apžiūrėti įsigytą turtą, daugiabučio gyvenamojo namo bendrojo naudojimo konstrukcijas, esančias virš jo įsigyto buto. Apžiūrėjus turtą paaiškėjo, kad namo konstrukcijos yra prastos būklės ir buto remontas yra beprasmis. Teigia, jog dėl namo konstrukcijų remonto kreipėsi į atsakovę uždarąją akcinę bendrovę „Mano Būstas Baltija“ (toliau - administratorius) dėl namo stogo sutvarkymo, tačiau atsakovė informavo ieškovą, kad remontas būtų atliekamas tik esant visų butų savininkų pritarimui. Savininkams nesutikus, remonto darbai nebuvo pradėti. Pažymi, jog namo administratoriaus įgalioti asmenys pripažino, jog reikalinga skubos tvarka atlikti darbus. Nurodo, kad neatliekant remonto darbų ieškovas kreipėsi į Klaipėdos miesto savivaldybės administraciją, kurios atstovai vėliau atliko objekto apžiūra, surašė patikrinimo aktą ir įpareigojo Administratorę atlikti remonto darbus. Nurodo, kad Administratorius įpareigojimo nevykdė, siekė organizuoti namo gyventojų susirinkimą, tačiau jis neįvyko. Teigia, kad nuo 2017 metų negali naudotis savo turtu, o yra priverstas mokėti komunalinius mokesčius ir kitas išlaidas, turi mokėti įmokas bankui, o ir be to, ieškovas netenka pajamų, kadangi negali pateikti buto gyvenamųjų patalpų rinkai. Pažymi, jog ekspertizės akte konstatuota, jog namo būklė yra avarinės būklės, turi avarinės būklės požymių, o stogo konstrukcijos eksploatavimas yra nesaugus. Teigia, kad administratoriaus neveiklumas kelią grėsmę kitoms namo konstrukcijoms, žmonių sveikatai, todėl kyla administratoriaus deliktinė atsakomybė. Teigia, kad buto išlaikymo ir komunalinių mokesčių, tenkančių butui, mokėjimo sudaro 4241,68 Eur suma. Taip pat negalėdamas naudotis butu, ieškovas visu laikotarpiu nuo 2017 m. gruodžio mėn. turėjo mokėti suteiktų kreditų palūkanas. Ieškovo žala, atsiradusia dėl palūkanų pagal sudarytas kreditavimo sutartis mokėjimo, laikytina 4788,07 Eur suma. Be to, ieškovas neteko pajamų, kurias pastaruosius 3 metus, turėdamas nuosavybės teisėmis 2 butus ir vieną iš jų naudodamas šeimos būstui, kitą – nuomodamas, būtų turėjęs galimybę gauti. Ieškovo netektų pajamų suma laikytina 14 400 Eur suma. Apmokėjęs antstolio A. S. ir mažosios bendrijos „Ekspertų biuras“ išrašytas sąskaitas faktūras, ieškovas patyrė 1915 Eur dydžio turtinę žalą. Ieškovo patirta žala laikytina bendra 25 344,75 Eur suma, kurios atlyginimas priteistinas iš Administratoriaus ir jo civilinės atsakomybės draudikų. Ieškovas mano, kad jo patirtų išlaidų suma yra tiesioginiame priežastiniame ryšyje su netinkamu ir neteisėtu Administratoriaus pareigų nevykdymu, o akivaizdus privalomos Administratoriui žinoti ir taikyti įstatyme bendrojo naudojimo objektų administravimo tvarkos ir iš jos kylančių pareigų nesilaikymas pripažintinas kaltais veiksmais, sudarančiais pagrindą taikyti Administratoriaus atsakomybę.

3. Atsakovė uždaroji akcinė bendrovė „Mano Būstas Baltija“ pateikė atsiliepimą į pradinį ieškinį, kuriame nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, ir prašo ieškinį atmesti. Nurodė, kad gavus prašymą buvo atlikta ieškovo bute esančios stogo dalies apžiūra, po kurios ieškovas buvo informuotas apie paskaičiuotą namo stogo remonto sąmatą ir šio remonto atlikimo, tai yra pirmiausia stogo konstrukcijų ekspertizės atlikimo klausimo pristatymą namo bendraturčiams. Namo butų ir kitų patalpų savininkai ne vieną kartą organizuojamų susirinkimų metu buvo raginami priimti sprendimą dėl bendrojo naudojimo objekto remonto darbų atlikimo – 2019 m. vasario 12 d., 2019 m. vasario 28 d., 2019 m. balandžio 25 d., taip pat 2019 m. rugsėjo 10 d. balsavimo raštu metu buvo raginami dalyvauti ir daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) programoje, tačiau sprendimas nei vienu klausimu nebuvo priimtas. Mano, kad, neturėdama bendraturčių pritarimo, atsakovė negalėjo priimti sprendimo dėl stogo remonto darbų atlikimo. Nesutikimą atlikti namo stogo remonto darbus namo bendraturčiai aiškiai išreiškė ir atsakovei pateiktoje pretenzijoje, kurioje be kita ko nurodė, jog stogo defektai padaryti pačių butų savininkų, savavališkai montuojant stoglangius. Pažymi, kad byloje nėra duomenų apie tai, jog ieškovas kada nors būtų kreipęsis į namo bendraturčius reikalaudamas iš jų tinkamos bendrojo naudojimo objektų priežiūros ir išlaikymo. Atsakovė dėjo visas pastangas tam, kad bendrojo naudojimo objekto – stogo remontas būtų atliktas, tačiau, esant akivaizdžiam bendraturčių nepritarimui, neturėjo galimybių priverstinai atlikti remonto darbų. Dėl ieškovo prašomos priteisti žalos pažymėjo, kad aplinkybė, jog ieškovas bute negyvena, neatleidžia jo nuo įstatyminės pareigos išlaikyti namo bendrojo naudojimo objektus. Ieškovo pateiktuose mokėjimo pranešimuose nurodytos paslaugos nėra siejamos vien tik su ginčo objektu – namo stogu, o apima visus name esančius bendrojo naudojimo objektus. Stogo būklės pakitimai buvo fiksuojami iš ieškovo buto dar iki antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo, todėl visiškai neaišku, kokiu tikslu pakartotinai po kelerių metų ieškovas už papildomas sąnaudas pasitelkė antstolį, jeigu, kaip teigia, stogo būklės aplinkybės buvo žinomos abiem šalims. Mano, kad faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas turėtų būti vertinamas kaip perteklinis įrodymas byloje, o ieškovo išlaidos dėl tokio papildomo dokumento laikytinos nebūtinu išlaidavimu. Dėl išlaidų už parengtą ekspertizės aktą pažymėjo, kad ieškovas užsakė ne tik virš buto esančios stogo dalies ekspertizę, tačiau viso namo stogo būklės vertinimą. Remiantis Civilinio kodekso (toliau – CK) reglamentavimu, išlaidas už stogo ekspertizės atlikimą ieškovui turi atlyginti namo bendraturčiai, o ne atsakovė. Mano, kad ieškovas tinkamai neįrodė patirtos žalos ir jos dydžio. Ieškovo reikalavimai atsakovės atžvilgiu yra visiškai nepagrįsti, nėra aišku, kokie atsakovės veiksmai ar neveikimas galėjo lemti ieškovo reikalaujamos žalos atsiradimą.

4. Atsakovas ERGO Insurance SE Lietuvos filialas atsiliepime į patikslintą ieškinį nurodė, kad su ieškiniu nesutinka ir prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Mano, kad ieškovas tinkamai neįrodė patirtos žalos ir jos dydžio. Nurodo, kad į bendrovę niekas nesikreipė, todėl žala nebuvo vertinta. Ieškovo prašomi priteisti nuotoliai nėra draudimo objektas, kadangi jie kyla ne staiga ir netikėtai, bet atsirado per ilgą laiko tarpą. Be to, ieškovas prašo priteisti ir negautas pajamas, kas savaime nėra draudimo objektas. Ieškovas prašo priteisti sumas už negautas pajamas iš nuomos, tačiau nėra iš pateiktų įrodymų aišku, ar ieškovas atskaičiavo gyventojų pajamų mokestį už galimai gautas nuomos pajamas, be to, nėra jokių įrodymų, kurie pagrįstų, jog patalpos tikrai būtų išnuomotos. Taip pat nesutinka su reikalavimu priteisti išlaidas už parengtą ekspertizės aktą, nes vertinant stogo konstrukcijų ekspertizės atlikimo užduotį ieškovas užsakė viso stogo būklės vertinimą, bet ne tik virš jo patalpų esančios stogo dalies ekspertizę, todėl prašoma suma yra nepagrįsta.

5. Atsakovė ADB „Gjensidige“ atsiliepime į patikslintą ieškinį nurodė, kad su ieškiniu nesutinka ir prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Pažymėjo, kad draudimo sutartimi suteikiama draudimo apsauga nėra absoliuti, kadangi draudikas prisiima ne visą įmanomą, bet ribotą draudimo riziką. Nei draudimo sutarties galiojimo metu, nei per išplėstinį terminą draudikas nebuvo informuotas apie ginčo įvykį, nors pagal byloje esančius dokumentus matyti, kad jau tuo metu ieškovas turėjo pretenzijų namo administratoriui. Reikalavimo atlyginti žalą draudikui taip pat nebuvo pareikšta. Mano, kad dėl įvykio administratoriaus civilinė atsakomybė apskritai nekyla ir ieškinys jos atžvilgiu negali būti tenkinamas. Atsakovė nesutinka su ieškovo nurodytu žalos dydžiu ir jos skaičiavimu. Buto išlaikymo ir komunalinių mokesčių mokėjimas yra susietas su ieškovo kaip buto savininko pareigomis. Ta aplinkybė, kad administratorius nėra atlikęs namo stogo remonto, neturi reikšmės tokių mokesčių mokėjimui ir jų dydžiui. Sprendimas sudaryti kredito sutartį yra priimtas paties ieškovo. Įsipareigojimus pagal kredito sutartį nepriklausomai nuo fakto, ar stogo remonto darbai yra atlikti ar ne, ieškovas turi mokėti. Taigi šios išlaidos niekaip nėra nulemtos trečiųjų asmenų veiksmų. Pažymėjo ir tai, kad byloje nėra duomenų, jog ieškovas butą išties būtų siekęs išnuomoti. Be to, vertinant faktą, kad butui buvo reikalingas remontas, o remonto darbai įprastai užtrunka ilgą laiką, akivaizdu, kad ieškovas negalėjo turėti lūkesčių greitu metu išnuomoti įsigytą butą. Faktinių aplinkybių konstatavimo ir statinio dalies (konstrukcijų) ekspertizės paslaugos ieškovui buvo suteiktos jau pasibaigus draudimo apsaugos laikotarpiui, todėl draudikas negali atsakyti už žalą, atsiradusią jau pasibaigus draudimo sutarčiai ir ja teiktai draudimo apsaugai. Nurodė, kad ginčo atveju žala ieškovo turtui nebuvo padaryta dėl to, kad administratorius, ieškovo įsitikinimu, laiku nesiėmė stogo remonto darbų; ieškovo turto būklė dėl to nepablogėjo, papildomų remonto kaštų dėl to ieškovas taip pat nepatyrė. Taigi ieškiniu reikalaujamos sumos nėra priskiriamos prie tokios žalos, kurią net ir konstatavus, kad įvyko draudžiamasis įvykis, draudikas turėtų atlyginti.

6. Tretieji asmenys R. K., J. N. L., R. J., I. C., V. B., K. A., A. K. (teisių ir pareigų perėmėja E. B.), I. A., E. K., N. R.-O. (teisių ir pareigų perėmėjas V. R.-O.) atsiliepime į patikslintą ieškinį nurodė, kad su ieškiniu nesutinka ir prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Pažymėjo, kad ieškovo pradiniame ir patikslintame ieškinyje dėstomos faktinės aplinkybės yra skirtingos bei prieštaringos viena kitai. Ginčo bute gyveno ankstesni savininkai, kurie pretenzijų dėl stogo kapitalinio remonto nereiškė, todėl darytina išvada, kad šiame bute buvo gyvenama ir buvo galima gyventi. Atkreipė dėmesį į paties ieškovo nurodytą aplinkybę, kad jis ginčo butą įsigijo jo neapžiūrėjęs, neįvertinęs jo būklės, neįsitikinęs, ar jame bus galima gyventi, todėl ieškovas pats buvo neatsakingas ir nerūpestingas perkant didelės vertės nekilnojamąjį turtą. Tokiu būdu jis prisiėmė sau visas galimas rizikas dėl buto būklės. Ieškovas neatsakingai elgėsi ir imdamas kreditą iš banko buto remontui – pirma paėmė kreditą remontui, o po to statybų specialistai apžiūrėjo ir planavo remonto darbus. Be to, ieškovas nutyli, kaip buvo nustatyta tariama stogo kapitalinio remonto būtinybė. Ieškovas nuslėpė savo veiksmus, kad iš pradžių ginčo bute buvo atlikti ardymo darbai, išvežė daug griovimo medžiagų, kurias vežė tris dienas. Šių aplinkybių nuslėpimas duoda pagrindą manyti, kad ieškovas pats savo veiksmais pablogino stogo būklę (pažeidė stogo izoliacines medžiagas, paliko nesandarumus ir pan.), dėl ko galėjo sudrėkti stogą laikančios medinės konstrukcijos. Nesutinka, kad ieškovo galimai patirta žala yra pagrįsta. Nesutinka su ieškovo reikalavimu atlyginti žalą dėl jo ir jo šeimos negalėjimo gyventi ginčo bute ir patirtų išlaidų, tai yra bankui sumokėtų palūkanų už kreditą ir sumokėtų komunalinių mokesčių administratoriui. Ieškovas pats nusprendė ir įsigijo nekilnojamąjį turtą, tai y ra investavo ir pagerino savo turtinę padėtį. Ieškovas puikiai suprato, kad investicija į gyvenamąjį nekilnojamąjį turtą visada yra susijusi ir lydima kasmėnesinių įmokų, neatsižvelgiant, ar naudojiesi patalpomis ar ne. Nurodo, kad bute tapo neįmanoma gyventi dėl pačio ieškovo veiksmų. Ieškovo sumokėtos kredito palūkanos negali būti laikomos jo patirta žala, nes ieškovas skolinosi svetimus pinigus, kad pagerintų savo turtinę padėtį. Ieškovo prašoma žala, kaip negautos pajamos ir jos dydis, neturi pagrįstumo, nes pradiniame ieškinyje nurodė, kad butą pirko šeimos gyvenimui, nes kitą butą parduotų, o iš gautų lėšų padengtų paskolą bankui. Tačiau jau patikslintame ieškinyje atsiranda reikalavimas dėl negautų pajamų. Ieškovas nepagrindė aplinkybės, kad pajamos buvo numatytos gauti iš anksto, nėra įrodymų, kad tikėjosi jas gauti esant normaliai veiklai. Be to, ieškovas neįrodė, kad šių pajamų negavo dėl neteisėtų administratoriaus veiksmų. Ieškovui nutylėjus svarbias aplinkybes dėl jo pradėtų buto (stogo) ardymo darbų, nesutinka, kad išlaidos ekspertizei ir faktinių aplinkybių konstatavimui būtų teismo pripažintos žala. Ekspertizė ir faktinių aplinkybių konstatavimas atlikti po paties ieškovo ardymo darbų ir praėjus keliems metams po išardymo. Mano, kad ieškovas savo veiksmais pablogino stogo dangą ir stogo konstrukcijas bei kitų stogo elementų būklę, kuri dėl pajūrio oro sąlygų per kelerius metus dar labiau pablogėjo. Pažymėjo, kad ieškovas nesiėmė jokių būtinų priemonių galimai žalai sumažinti, neužsandarino atvirų ertmių, neuždengė medinių konstrukcijų ir pan. Šiuos veiksmus galėjo padaryti tik ieškovas, nes nė vienas kitas gyventojas į palėpę, ieškovo butą patekti negalėjo ir negali. Tuo tarpu ieškovas tik rašė pareiškimus, nederino savo veiksmų su kitais stogo bendraturčiais, nederino su jais ekspertizės užsakymo, jie negalėjo pasirinkti ekspertų, nederino užduoties klausimų ir tikslo su kitais bendraturčiais. Bendraturčiai nežinojo apie atliekamą ekspertizę, todėl prisiimti finansines išlaidas turi tik ieškovas. Be to, mano, kad ekspertizė atlikta neobjektyviai ir tendencingai. Išlaidos antstoliui už faktinių aplinkybių konstatavimą yra perteklinis veiksmas, todėl negali būti laikoma ieškovo patirta žala ir neatlygintina. Ieškovas vienašališkai prisiėmė riziką dėl šių išlaidų, jos nėra būtinos stogo būklei gerinti, apsaugoti ar kaip priemonės mažinti pablogėjimą, nes kasmetinės techninės apžiūros aktai, kuriuos pasirašo atestuoti šios srities specialistai, nekonstatavo avarinės stogo būklės. Mano, kad prie stogo būklės pablogėjimo (sąmoningai ar nesąmoningai) tiesiogiai prisidėjo pats ieškovas.

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

7. Klaipėdos apylinkės teismas 2023 m. balandžio 18 d. sprendimu nusprendė ieškovo patikslintą ieškinį atmesti, priteisti iš ieškovo 1573 EUR bylinėjimosi išlaidų atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Mano Būstas Baltija“, priteisti iš ieškovo po 222,22 EUR bylinėjimosi išlaidų kiekvienam tretiesiems asmenims R. K., J. N.-L., V. B., K. A., V. R.-O., I. C., R. J., I. A., E. K., priteisti iš ieškovo 939,67 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų ir 311,23 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei. Pagrindiniai teismo sprendimo motyvai:

7.1. Dėl faktinių aplinkybių teismas nurodė, kad ieškovas 2017 metais iš varžytinių įsigijo butą, esantį (duomenys neskelbtini). Ieškovas butą įsigijo kredito pagrindu. Ieškovas įsigijęs būstą kreipėsi į namo administratorę pastebėjęs, jog namo stogas yra blogos būklės, tai yra stogo čerpės yra suskilusios, lyjant vanduo bėga į vidų, matosi medinės konstrukcijos. Namo administratorė informavo ieškovą, jog preliminariai esančių defektų šalinimui yra reikalinga 62 379,32 Eur suma ir gavus kitų butų savininkų sutikimus, bus pradėti remonto darbai. Namo administratorius organizavo susirinkimą, tačiau sprendimas dėl stogo remontas nebuvo priimtas. Faktą, jog stogas turi defektų, patvirtina ir administratorės apžiūros aktas. Teismas pažymėjo, jog Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Statybos leidimų ir statinių priežiūros skyriaus Statinių poskyrio vedėja, dalyvaujant namo administratorei patikrino objektą ir surašė patikrinimo aktą. Aktu administratorei buvo suformuluotas reikalavimas atlikti remonto darbus, tačiau remontas nebuvo atliktas. Ieškovas pateikė ekspertizės išvadą, kurioje nurodyta, kad stogo konstrukcijos techninė būklė netenkina esminių statinio reikalavimų, mechaninio atsparumo ir pastovumo, higienos, sveikatos ir aplinkos apsaugos, saugaus naudojimo, energijos taupymo ir šilumos išsaugojimo.

7.2. Dėl Administratoriaus įpareigojimo atlikti namo stogo remonto darbus teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju administratorius organizavo namo bendraturčių susirinkimą dėl darbų, tačiau bendraturčiai sprendimo dėl stogo remonto nepriėmė. Ieškovas ir jo atstovas teigia, kad ginčo namo stogo būklė neatitinka esminių statinio reikalavimų, kelia grėsmę (yra avarinės būklės/turi avarinės būklės požymių), todėl Administratorius net ir be namo butų ir kitų patalpų savininkų pritarimo turėjo ir galėjo atlikti tiek ekspertizę, tiek ir stogo remonto darbus, tačiau teismas atsižvelgęs į formuojamą teismų praktiką, į pateiktas ekspertizės išvadas, konstatavo, kad šiuo atveju ieškovas neįrodė, jog yra būtinas kapitalinis, o ne paprastasis remontas. Pažymėjo, jog gretimame bute, kuris taip pat yra mansardiniame aukšte gyvena trečiasis asmuo E. D., kuri nurodė, jog drėgmė patenka į jos butą, tačiau dėl konstrukcijų būklės turėtų spręsti ekspertai. Teismas pažymėjo, jog butas iki jį įsigyjant ieškovui buvo gyvenamas, o buvusi gyventoja išsivežė buto langus, radiatorius, šildymo sistemą ir taip apgadino butą, o ir be to, pats ieškovas nuardė stogo hidroizoliaciją, kas turėjo įtakos namo būklei. Teismas atsižvelgęs į byloje esančių įrodymų visumą, konstatavo, jog ieškovas neįrodė, jog stogo būklė yra kritinė, todėl nėra tenkinti ieškovo reikalavimų atlikti remontą, pagal ieškinyje suformuluotus reikalavimus.

7.3. Dėl deliktinės civilinės atsakomybės sąlygų teismas nurodė, kad šiuo atveju nėra administratoriaus veiksmų neteisėtumo, kadangi administratorius savo kompetencijoje atliko visus veiksmus informuoti namo bendraturčius apie stogo būklę. Teismas atsižvelgęs į tai, jog ieškovas turi išlaikyti savo nuosavybę daugiabučiame name, konstatavo, jog jo patirti komunaliniai mokesčiai nelaikytini patirta žala. Dėl ieškovo negautų pajamų teismas nurodė, kad ieškovo nurodomos aplinkybės yra prieštaringos, tai yra ieškovas teigia, jog į ginčo butą ketino įsikelti, o kita vertus, nurodo, kad negavo pajamų iš galimos buto nuomos. Teismas atsižvelgęs į tai, kad byloje nėra jokių įrodymų, jog ieškovas ketino butą nuomoti, laikė šį reikalavimą nepagrįstu. Dėl išlaidų už ieškovo iniciatyva atliktos ekspertizės ir antstolio faktinių aplinkybių konstatavimą teismas nurodė, kad šios išlaidos priskirtinos prie išlaidų, susijusių su žalos vertinimu. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas neįrodė administratorės neteisėtų veiksmų, šiuo atveju taip pat nėra pagrindo spręsti ir dėl draudikų atsakomybės, dėl ko teismas nutarė ieškovo patikslintą ieškinį atmesti.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai

8. Apeliaciniu skundu apeliantas prašo panaikinti Plungės apylinkės teismo 2023 m. sausio 3 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

8.1. Dėl teismo sprendimo dalies dėl namo administratoriaus įpareigojimo atlikti namo stogo remonto darbus apeliantas nurodo, kad pagal daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo nuostatus, namo administratorius privalo, jeigu bendrojo naudojimo objektų būklė kelia grėsmę jų išlikimui, žmonėms ar aplinkai, pagal teisės aktų reikalavimus imtis būtinų priemonių, kad būtų išvengta žalos ir pašalinta grėsmė. Teigia, kad šiuo atveju konstatuota, jog namo konstrukcijų būklė neatitinka privalomiesiems reikalavimams, todėl priešingai, nei nustatė pirmosios instancijos teismas, administratorė turėjo imtis veiksmų ir jai kilo pareiga atlikti remonto darbus.

8.2. Dėl byloje atliktų ekspertizių vertinimo apeliantas nurodo, kad teismas ginčo objekto būklę vertinto pasitelkdamas atsakovės specialisto išvadą ir jo paaiškinimus teisme, konstatuodamas, jog objekte nėra avarinės būklės. Teigia, jog teismas įrodymus įvertino nevisapusiškai, nesivadovavo apelianto pateikta ekspertize, neatsižvelgė į kitus byloje esančius įrodymus, kurie yra priešingi specialisto išvadai. Pažymi, jog byloje yra pateikti įrodymai, kurie neabejotinai patvirtina, kad stogo gegnės turi akivaizdžių puvėsio požymių, o ir be to, pateiktos fotofiksacijos patvirtina, kad gegnės ir grebėstai yra įtrukę. Nurodo, kad mažosios bendrijos „Ekspertų biuras“ atstovas paaiškino, kad turi būti pakeista 40 procentų stogo konstrukcijos. Pažymi, jog atsakovės specialisto išvada nėra grįsta statybos techniniais reglamentais, o šiuo atveju visa apėmusiu statinio dalies konstrukcijų tyrimu laikytinas mažosios bendrijos „Ekspertų biuras“ pateiktas ekspertizės aktas, kuriuo turėjo vadovautis teismas, kuris ir patvirtina, jog namo stogo būklė yra avarinė.

8.3. Dėl teismo sprendimo dalies dėl apelianto reikalavimo priteisti žalos atlyginimą nurodo, kad administratorei neatliekant veiksmų, tai yra remonto, kyla administratorės ir jo civilinės atsakomybės draudikams civilinė atsakomybė. Nurodo, kad namo administratorė nuo 2017 m. spalio 30 d. nesiima jokių veiksmų, jog namo remonto darbai būtų atlikti, todėl apeliantas nuo 2017 m. gruodžio 1 d. iki 2021 m. vasario 28 d. negalėjo naudotis savo turtu, patyrė išlaidų. Teigia, jog negalint naudotis butu apeliantas turėjo mokėti visus komunalinius mokesčius, taip pat negalėjo gauti pajamų iš nuomos, o ir be to, turėjo mokėti kredito palūkanas. Teigia, jog dėl administratorės neveiklumo pats turėjo rengti faktinių aplinkybių konstatavimą 1915 Eur sumai ir šių išlaidų nebūtų patyręs, jei administratorė veiktų tinkamai. Nurodo, kad patyrė 4241,68 Eur žalą išlaikydamas būstą, kuriuo naudotis tinkamai negali, 4788,07 Eur žalą mokėdamas bankui palūkanas už ginčo būstą. Pažymi, kad negavo ir 14 400 Eur pajamų, kuriuos galėjo gauti išnuomojęs ginčo būstą.

9. Atsakovė uždaroji akcinė bendrovė „Mano būstas Baltija“ pateikė atsiliepimą į apelianto apeliacinį skundą, juo prašo apeliacinį skundą atmesti, Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. balandžio 18 d. sprendimą palikti nepakeistą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Pagrindiniai atsiliepimo argumentai:

9.1. Nurodo, kad nepagrįstas apelianto argumentas, jog jo iš varžytinių įsigytas butas buvo labai blogos būklės dėl ko administratorius be bendraturčių sutikimo privalo imtis rangos darbų atlikimo. Nurodo, kad kitoje Klaipėdos apylinkės teismo nagrinėtoje byloje (Nr. e2-2182-965/2020) teismo sprendimu buvo konstatuota, jog 2017 m. birželio 1 d. patalpa buvo gyvenama, o ir be to, antstolis skelbdamas varžytines nurodė, jog butas buvo įrengtas ir pritaikytas gyventi. Pažymi, jog apeliantui perduodant turtą buvo išimti namo langai, elektros instaliacija, tačiau tai jam buvo kompensuota draudimo išmoka.

9.2. Nurodo, kad byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, jog ieškovo nurodyta buto būklė atsirado ne dėl blogos stogo būklės, nes butas iki įsigyjant iš varžytinių buvo gyvenamas, namo administratorius iki tol iš buto gyventojo kad bute nėra galima gyventi skundų nebuvo gavęs, o todėl, kad ieškovas įsigijęs butą pradėjo remonto darbas, atidengė stogo konstrukcijas, kurias jau nori iš esmės pagerinti iki kitos kokybinės būklės, ir butas per visą tą laiką ieškovo yra laikomas tokios būklės, dėl ko buto būklė natūraliai toliau blogėja, dėl to problemų patiria ir gretimų butų savininkai. Nurodo, kad ieškovas atlikdamas ekspertizę nekvietė administratorės, nors byloje keliamas būtent administratorės civilinės atsakomybės klausimas.

9.3. Nurodo, kad jei būtų atlikti rangos darbai be namo bendraturčių sutikimo, administratorė lėšų sugrąžinimo negautų iš namo gyventojų, ir atsidurtų itin blogoje situacijoje, todėl argumentai dėl privalomai atliktinų darbų turi būti labai kruopščiai pasverti. Pažymi, jog ieškovas teigdamas, kad nustatyti defektai buvo susiję su statinio privalomaisiais reikalavimais, todėl atliktini remonto darbai buvo privalomieji, turėjo šias aplinkybes pagrįsti. Byloje nėra pateikta įrodymų, jog butų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantis stogas turėjo trūkumų, neatitiko privalomųjų reikalavimų, kadangi nežymūs trūkumai atsakovo buvo šalinami atliekant dalies stogo čerpių keitimo darbus.

10. Atsakovė akcinė draudimo bendrovė „Gjensidige“ pateikė atsiliepimą į apelianto apeliacinį skundą, juo prašo apelianto apeliacinį skundą atmesti, Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. balandžio 18 d. sprendimą panaikinti ir ieškinį atmesti. Pagrindiniai atsiliepimo argumentai:

10.1. Nurodo, kad apelianto apeliacinis skundas grindžiamas vien deklaratyviais teiginiais, tačiau jame nėra nurodomi jokie materialinių ar procesinių teisės normų pažeidimai, kurie sudarytų pagrindą pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ar pakeisti. Šiuo atveju teismas teisingai nustatė, kad administratorė atliko visus jos kompetencijoje būtinus veiksmus, o byloje nėra pakankamai vienareikšmiškų neabejotinų duomenų, kad ginčo namo stogo būklė yra kritinė, esmingai ribojanti statinio naudojimą, kad galima avarijos grėsmė, kuri leistų atlikti bendrojo naudojimo objektų remonto darbus nesilaikant teisės aktuose nurodytų procedūrų ir nesant butų ir kitų patalpų savininkų sprendimo/ bendraturčiams nepritarus stogo remonto darbams.

10.2. Nurodo, kad šioje byloje nėra pagrindo išvadai, jog yra būtina atlikti kapitalinį stogo remontą. O ir be to, šiuo atveju faktinių aplinkybių konstatavimas ir ekspertizės atlikimas buvo atlikti tada, kai buvo pasibaigę draudimo teisiniais santykiai. Pažymi, kad buto išlaikymo ir komunalinių mokesčių mokėjimas yra susietas su ieškovo kaip buto savininko pareigomis. Ta aplinkybė, kad administratorius nėra atlikęs namo stogo remonto, neturi reikšmės tokių mokesčių mokėjimui ir jų dydžiui.

10.3. Nurodo, kad sprendimas sudaryti kredito sutartį yra priimtas paties ieškovo. Įsipareigojimus pagal kredito sutartį vėlgi nepriklausomai nuo fakto, ar stogo remonto darbai yra atlikti ar ne, ieškovas turi mokėti. Taigi šios išlaidos niekaip nėra nulemtos trečiųjų asmenų veiksmų. Nesutinka su ieškovo argumentais dėl galimos buto nuomos, nes ieškovas teigė name apsigyvensiąs, o ir be to, ieškovas nepateikė įrodymų, jog ketino butą nuomoti. Mano, kad teismas tinkamai įvertino bylos aplinkybes ir priėmė pagrįstą sprendimą.

11. Atsakovė ERGO Insurance SE Lietuvos filialas pateikė atsiliepimą į apelianto apeliacinį skundą, juo prašo apelianto apeliacinį skundą atmesti. Pagrindiniai atsiliepimo argumentai:

11.1. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino byloje esančius įrodymus ir pagrįstai konstatavo, kad ieškovas neįrodė visų atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Mano Būstas Baltija“ civilinės atsakomybės sąlygų. Neįrodžius civilinės atsakomybės sąlygų, nėra pagrindo spręsti ir dėl atsakovų civilinės atsakomybės draudikų civilinės atsakomybės taikymo.

11.2. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad atsakovė uždaroji akcinė bendrovė „Mano Būstas Baltija“ atliko jos kompetencijoje esančius veiksmus, jog namo bendraturčiai būtų informuoti apie padėtį, galimus neveikimo padarinius, siekė bei skatino bendraturčius priimti sprendimą dėl stogo remonto darbų, tačiau bendraturčiai tokio sprendimo nepriėmė. Mano, kad pirmos instancijos teismas tinkamai įvertino esančius įrodomus ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą.

12. Trečiasis asmuo P. K. pateikė atsiliepimą į apelianto apeliacinį skundą . Pagrindiniai atsiliepimo argumentai:

12.1. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas turėjo laikytis 2023 m. gegužės 19 d. priimtos nutarties ir atsisakyti priimti apelianto apeliacinį skundą. Mano, kad apeliantas nesilaikė procesinių terminų, kas yra apelianto atsakomybė.

13. Tretieji asmenys I. C., L. K., K. A., V. R. – O., O. M., R. J., R. A. K., M. I., V. B. pateikė atsiliepimą į apelianto apeliacinį skundą. Pagrindiniai atsiliepimo argumentai:

13.1. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas turėjo laikytis 2023 m. gegužės 19 d. priimtos nutarties ir atsisakyti priimti apelianto apeliacinį skundą. Teigia, kad apeliantas tinkamai nesilaikė procesinių terminų.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

14. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

15. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.

Dėl faktinių aplinkybių.

16. Nustatyta, kad ieškovas 2017 m. kovo 27 d. turto pradavimo iš varžytinių akto pagrindu nuosavybės teise įgijo butą, esantį daugiabučiame name, adresu (duomenys neskelbtini), mansardiniame aukšte. Šio namo bendrojo naudojimo objektų administratore yra atsakovė uždaroji akcinė bendrovė „Mano Būstas Baltija“. Ieškovui Luminor Bank AS, veikiantis per Luminor Bank AS Lietuvos skyrius suteikė 61 200 Eur kreditą buto įsigijimui, taip pat suteikė ir 26 787 Eur kreditą šio buto remontui. Ieškovas įsigijęs butą varžytinėse ir jį apžiūrėjęs kreipėsi 2017 m. spalio 17 d. į daugiabučio namo administratorę, nurodydamas, jog namo stogo čerpės suskilusios, nuskilusios, lyjant lietui vanduo bėga į vidų, matosi sušlapusios medinės stogo konstrukcijos. Daugiabučio namo administratorė atlikusi namo apžiūrą 2017 m. lapkričio 30 d. nurodė ieškovui, jog namo stogo preliminari remonto kaina yra 62 379,32 Eur, taip pat nurodė, jog administratorė organizuos balsavimą raštu ir, gavus namo butų/patalpų savininkų daugumos pritarimą, organizuos stogo rangos darbų atlikimą.

17. Šalys neginčija aplinkybės, jog namo administratorė 2017 m. lapkričio 16 d. suorganizavo butų/patalpų savininkų susirinkimą dėl namo stogo remonto, tačiau sprendimas dėl remonto nebuvo priimtas. Administratorės įgalioti asmenys 2018 m. gegužės 2 d. atliko ieškovo buto ir namo stogo apžiūrą, po ko surašytame statinio apžiūros akte Nr. DA140676 nurodyta, kad stogo danga vietomis yra nesandari ir vanduo patenka į gyvenamąsias patalpas, dėl ko siūloma skubos tvarka atlikti stogo remonto darbus, pakeičiant nesandarias, ištrupėjusias čerpes. Ieškovas kreipėsi į mažąją bendriją „Ekspertų biuras“ dėl ginčo namo statinio dalinės (stogo konstrukcijų) ekspertizės, kuri atlikusi ekspertizę pateikė išvadą, kad ginčo namo stogo konstrukcijos techninė būklė netenkina esminių statinio reikalavimų, namo stogo dangos konstrukcija priskiriama prie avarinės konstrukcijų būklės. Nurodyta, kad nesiimant jokių konstrukcijų remonto veiksmų, gali vystytis nevaldomi procesai, o esminių statinio reikalavimų atkūrimas galimas kapitaliai remontuojant arba rekonstruojant statinio stogą.

18. Ieškovas 2018 m. spalio 11 d. kreipėsi į Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Statinių priežiūros bei butų ir energetikos poskyrius dėl administratorės įpareigojimo atlikti namo stogo tvarkymo darbus, o gyventojams nepritarus dėl stogo sutvarkymo – įpareigoti administratorę atlikti namo stogo ekspertizę. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Statybos leidimų ir statinių priežiūros skyriaus specialistams reaguojant į ieškovo kreipimąsi, dalyvaujant administratorės ir techninio prižiūrėtojo uždarosios akcinės bendrovės „Pastatų priežiūros tarnyba“ atstovams buvo atlikta ginčo namo, apžiūra, 2018 m. lapkričio 14 d. surašytas statinio techninės priežiūros patikrinimo aktas Nr. 141 ir Administratoriaus pareikalauta iki 2019 m. kovo 31 d. atlikti daugiabučio gyvenamojo namo stogo konstrukcijos ekspertizę ir vadovautis jos išvadomis. Administratorė pakartotinai atliko veiksmus, tai yra šaukė butų/patalpų susirinkimus tačiau sprendimas dėl remonto nebuvo priimtas, o vėliau, tai yra 2019 m. rugsėjo 10 d. butų ir kitų patalpų savininkai nepritarė daugiabučio namo atnaujinimo programai.

19. Ieškovas pakartotinai kreipėsi į Klaipėdos miesto savivaldybės administraciją ir dalyvaujant savivaldybės darbuotojai, administratorės atstovei, buvo atliktas pakartotinis ginčo namo techninės priežiūros patikrinimas ir 2020 m. vasario 4 d. surašytas statinio techninės priežiūros patikrinimo aktas Nr. 23. Šiuo aktu namo administratorei suformuluotas reikalavimas iki 2020 m. gruodžio 30 d. atlikti ginčo namo stogo remonto darbus, kad būtų užtikrintas esminis statinio reikalavimas „Higiena, sveikata, aplinkos apsauga“, apie reikalavimo įvykdymą raštu informuojant Statybos leidimų ir statinių priežiūros skyrių. Ieškovas taip pat kreipėsi į antstolį dėl faktinių aplinkybių konstatavimo – 2020 m. rugsėjo 15 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu antstolis konstatavo faktines aplinkybes apie palėpės ir stogo dangos virš buto, adresu (duomenys neskelbtini), faktinę būklę. Byloje pateiktos faktinių aplinkybių konstatavimo foto fiksacijos.

Dėl skundžiamo sprendimo (ne)pagrįstumo.

20. Ieškovas nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu nurodo, kad teismas netinkamai įvertino rašytinius įrodymus, rėmėsi tik atsakovės specialisto išvada, jog ginčo name nėra avarinės būklės. Teigia, kad pateikti byloje įrodymai patvirtina faktą, kad ginčo statinio stogo gegnės turi puvėsio požymių, grebėstai yra įtrukę ir turi būti pakeista 40 procentų stogo konstrukcijos. Mano, kad šiuo atveju teismas turėjo remtis mažosios bendrijos “Ekspertų biuras“ ekspertizės aktu, kuris patvirtina avarinę būklę, faktą, jog konstrukcijos neatitinka privalomųjų reikalavimų, o ne atsakovės statybos specialisto išvadomis. Pažymi, jog esant statinio stogo avarinei būklei, administratorė privalo imtis veiksmų, jog būtų išvengta žalos ir būtų pašalinta grėsmė, o šiuo atveju dėl administratorės neveiklumo ieškovas patyrė ir nuostolius, kurie kyla iš ieškovo negautų nuomos pajamų, sumokėtų komunalinių mokesčių, sumokėtų palūkanų bankui ir faktinių aplinkybių konstatavimo išlaidų.

21. Ištyrus byloje esančius rašytinius įrodymus, apeliacinės instancijos teismas nustatė, jog šiuo atveju tiriant daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), stogo būklę, jo atitiktį privalomiesiems reikalavimams, teismui buvo pateikta statybos inžinieriaus I. M. 2022 m. gruodžio 8 d. specialisto išvada. Šioje išvadoje nurodyta, jog išvados pateikimo užduotis yra stogo konstrukcijų techninės būklės įvertinimas, patikrinant jo atitiktį esminiams statinio reikalavimams. Išvadoje specialistas nurodė, jog kapitalinis remontas suprantamas kaip visiškas statinio ar jo dalies savybių atkūrimas, kai atliekamas laikančių konstrukcijų sustiprinimas pakeičiant daugiau kaip 10 procentų pastato laikančių konstrukcinių elementų.

22. Išvados tiriamojoje dalyje nurodyta, kad ginčo namo stogo plotas yra 620 kvadratinių metrų ir ginčo statinio stoge yra 56 čerpės, kurios yra suskilusios ar pasislinkusios, kas sudaro stogo 3,73 kvadratinių metrų ploto, kurias būtina keisti, taip pat specialistas nurodė, kad buto Nr. (duomenys neskelbtini) dalyje esančio vėdinimo kamino plytų mūras turi būti remontuojamas ir paviršiai nutinkuojami kalkiniu tinku bei dažoma esama fasado spalva. Specialistas tikrindamas perdangų elementų stiprumą nustatė kad mansardinio aukšto lubų perdangos laikantys elementai yra pakankamo stiprio perimti savojo svorio ir esamo naudojimo rėžimo apkrovas ir tinkami naudoti toliau. Specialistas konstatavo, jog šiuo atveju avarinės stogo būklės nėra, pastato stogo laikanti konstrukcija tenkina Reglamento (ES) Nr. 305/2011 ir Lietuvos Respublikos Statybos įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje nustatytą esminį statinio reikalavimą „Mechaninis atsparumas ir pastovumas“, su sąlyga, kad savininkas remonto metu nepažeis konstrukcijų ir darbus atliks kokybiškai. Specialistas vertindamas būtino remonto mastą, pažymėjo, kad pastato normatyvinei būklei išlaikyti, pakanka atlikti privalomuosius priežiūros darbus (suskilusias ir vandeniui laidžias čerpes pakeisti, pakeičiant vandens pažeistus grebėstus).

23. Pažymėtina, jog išvadą parengęs specialistas vertino ir ieškovo pateiktą ekspertizės išvadą Nr. SDEA 20/10/19 (išvados 2.5.1. punktas), nurodydamas atliktos ekspertizės trūkumus, tai yra jog eksperto teiginiai yra klaidinantys dalyse, kuriomis ekspertas teigia, jog stogo plokštumos nuokrypiai viršija leistinus per visą stogo plotą, kadangi nebuvo atlikti stogo matavimai ir neįvardyti norminiai aktai. Specialistas taip pat nurodė, kad eksperto teiginiai dėl stogo čerpių montavimo technologijos yra klaidingi, specialisto vertinimu, pastato statybos laikotarpiu medžiagų pasiūla nesulyginama su šiuo metu gaminamomis, o statybos metu montavimo technologijos sėkmingai išsaugojo laikančius medienos elementus nepakitusius. Specialistas taip pat laikė ir nepagrįsta eksperto išvada, jog namo stogo plotis yra 773 kvadratinių metrų, kadangi specialisto vertinimu namo stogas yra 20 procentų mažesnis, o šiuo atveju ieškovo pateikta ekspertizė parengta taip, kad dokumentą skaitantis asmuo susidarytų įspūdį apie įsivaizduojamą stogo dangos būklę ir klaidina skaitytoją. Nurodo, jog ekspertizės autorius nepažymi tai, kad pastato statybos metu ir šiuo metu taikomi skirtingi stogų montavimo technologiniai reikalavimai, todėl (duomenys neskelbtini) metus naudojamas pastatas negali būti gretinamas su nauja statyba.

24. Remiantis ieškovo pateikta ekspertizės išvada, kuria ieškovas grindžia ieškinio reikalavimus atlikti stogo remontą, nustatyta, jog ginčo namo stogo ekspertizę 2020 m. spalio 29 d. atliko mažoji bendrija „Ekspertų biuras“, kuri šiuo atveju konstatavo, jog stogo konstrukcijos būklė netenkina esminių pastato reikalavimų, mechaninio atsparumo ir pastovumo, higienos, sveikatos ir aplinkos apsaugos, saugaus naudojimo, energijos taupymo ir šilumos išsaugojimo. Ekspertas konstatavo, jog ginčo namo stogo konstrukcijų būklė priskirtina prie avarinės būklės, o esminių statinio reikalavimų atkūrimas galimas kapitaliai remontuojant arba rekonstruojant stogą. Remiantis šios ekspertizės tiriamąja dalimi nustatyta, jog ekspertizę atlikęs ekspertas nustatė, jog statinio stogas yra 772 kvadratinių metrų ploto, apie 30 procentų stogo čerpių yra suskilusios, deformuotos, dalis čerpių (apie 50 procentų) pakilusios, dėl susidėvėjusios stogo dangos patenka drėgmė, susidaro galimybė vystytis pelėsiui, medžio grybui, kas pavojinga žmonių sveikatai.

25. Ekspertizėje taip pat nurodoma, jog dėl krentančios stogo dangos konstrukcijų kyla grėsmė žmonių sveikatai ir saugumui, kyla nepriimtinos nelaimingų atsitikimų ar žalos pavojus. Ekspertas taip pat konstatavo, jog esama būklė gali nulemti atskirų elementų griūtį. Ekspertas apibendrinęs ekspertizės duomenis pateikė išvadą, jog ginčo namo stogo techninė būklė netenkina esminių pastato reikalavimų, stogo konstrukcijos priskirtinos prie avarinės būklės ir nesiimant jokių remonto veiksmų gali vystytis nevaldomi procesai, o esminių stogo reikalavimų atkūrimas galimas tik kapitaliai rekonstruojant ar remontuojant stogą. Ištyrus šioje ekspertizėje pateiktas foto fiksacijas, kartu su antstolio faktinių aplinkybių protokolu pateiktas foto fiksacijas, nustatyta, jog pastato stogas vietomis turi kiauryminių požymių, tai yra pro namo stogą patenka išorės šviesa.

26. Vertinant ginčo namo stogo būklę, privalomuosius reikalavimus, būtina atsižvelgti ir į Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos 2020 m. vasario 4 d. statinio techninės apžiūros aktą Nr. 23, kuriuo nustatyta, jog laikančioji stogo konstrukcija yra medinė, gegnės yra išplonėjusios ir pažeistos puvėsio. Minėtu aktu konstatuota, jog matomos kiaurymės tarp čerpių, į pastatą patenka drėgmė ir stogo būklė netenkina esminio pastato reikalavimo „Higiena, sveikata ir aplinkos apsauga“ ir šio reikalavimo neužtikrinimas kenkia kelią grėsmę mansardinio aukšto gyventojų sveikatai. Minėto akto 4.3 punkte nurodyta, jog šiuo atveju rekomenduojama pakeisti stogo dangą, lietaus pašalinimo sistemą, taip pat nustatytas reikalavimas administratorei iki 2020 m. gruodžio 30 d. atlikti stogo remonto darbus, kad būtų užtikrintas esminis pastato reikalavimas „Higiena, sveikata ir aplinkos apsauga“.

27. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas remdamasis statybos inžinieriaus I. M. 2022 m. gruodžio 8 d. specialisto išvada konstatavo, jog šiuo atveju ieškovė neįrodė avarinės stogo būklės, dėl ko yra būtina atlikti kapitalinius remonto darbus, tačiau šiuo atveju pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė ir neįvertino, jog šiuo atveju 2020 m. vasario 4 d. akte buvo užfiksuota neatitiktis esminiam pastato reikalavimui „Higiena, sveikata ir aplinkos apsauga“, kas analogiškai užfiksuota ir ieškovo pateiktoje ekspertizės išvadoje Nr. SDEA 20/10/19. Kaip matyti šiuo atveju pirmosios instancijos teismas iš esmės vertino, ar ginčo statinio stogo konstrukcija yra avarinės būklės, tačiau nevertino, ar ginčo pastato būklė atitinka privalomuosius reikalavimus, taip kaip nustato Lietuvos Respublikos Statybos įstatymo 4 straipsnis ir tuo atveju, jei pastato būklė neatitinka privalomųjų reikalavimų ar jie gali atkuriami tik tokiu būdu, kokie yra nurodyti ieškovo pateiktoje ekspertizės išvadoje Nr. SDEA 20/10/19, tai yra įpareigojant daugiabučio namo administratorę atlikti stogo kapitalinį remontą (remontuojant ar rekonstruojant ginčo statinio stogą).

28. Vertinant byloje esančius rašytinius įrodymus negalima neatsižvelgti ir į tai, jog byloje pateikti įrodymai, tai yra statybos inžinieriaus I. M. 2022 m. gruodžio 8 d. specialisto išvada ir ieškovo pateikta ekspertizės išvada Nr. SDEA 20/10/19 įvertinus ginčo statinio stogo būklę, jo atitikį privalomiesiems reikalavimams, yra prieštaringos. Įvertinus pateiktas specialistų išvadas, nustatyta, kad ginčo statinio stogas turi defektų, tačiau esančių defektų apimtis, šalinimo būdas, įvertinus pateiktas išvadas nėra aiškus, be kita ko atkreipiant dėmesį į tai, jog pagal ieškovo pateiktą ekspertizę šiuo atveju yra būtinas kapitalinis stogo remontas ar rekonstrukcija, kas reikalautų, labiau tikėtina, ženkliai didesnių išlaidų, nei atliekant veiksmus, kurios nurodė statybos inžinierius I. M. 2022 m. gruodžio 8 d. išvadoje, tai yra pakeičiant tik dalį stogo čerpių ir atliekant kitus remonto darbus, be kita ko pažymint ir tai, jog ginčo pastatas yra daugiabutis namas ir patirtos remonto išlaidos, be kita ko, turės įtakos visų namo butų/patalpų savininkų interesams. Taigi esant tokiai situacijai, kai šalių pateikti duomenys – statybos specialistų išvados yra prieštaringos, pirmosios instancijos teismas turėjo pasiūlyti šalims teikti naujus įrodymus patvirtinančius jų reikalavimų pagrįstumą, tačiau pirmosios instancijos teismas nesiėmė priemonių prieštaravimams pašalinti bei objektyviai ištirti esmines bylos aplinkybes, tai yra nustatyti ar esama ginčo statinio stogo būklė atitinka esminius privalomuosius reikalavimus ir esant neatitikimui, nustatyti, ar šiuo atveju jie turi būti atkuriami visa apimtimi tik tokiu būdu, koks yra nurodytas ieškovo pateiktoje ekspertizės išvadoje Nr. SDEA 20/10/19, tai yra atliekant kapitalinį remontą.

29. Įrodymus pateikia šalys ir kiti dalyvaujantys byloje asmenys. Jeigu pateiktų įrodymų neužtenka, teismas gali pasiūlyti šalims ar kitiems byloje dalyvaujantiems asmenims pateikti papildomus įrodymus ir nustato terminą jiems pateikti (CPK 179 straipsnio 1 dalis). CPK 219 straipsnio 1 dalyje įtvirtina, kad jeigu eksperto išvada yra nepakankamai aiški ar neišsami, teismas gali paskirti papildomą ekspertizę, tuo tarpu šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad jeigu teismui kyla abejonių dėl eksperto išvados pagrįstumo, taip pat jeigu yra prieštaravimų tarp keliu ekspertų išvadų, teismas gali paskirti pakartotinę ekspertizę ir pavesti ją daryti kitam ekspertui ar ekspertams.

30. Atsižvelgdamas į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo klausimais, pagal kurią, vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie yra leistini ir patikimi, remdamasi įrodymų viseto ir pakankamumo principu, leidžiančių daryti išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių egzistavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. liepos 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010), apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas nenustatė ir neištyrė bylai išnagrinėti reikšmingų aplinkybių ir įrodymų, todėl neatskleidė bylos esmės. Nors apeliacinės instancijos teismas turi teisę ir pareigą išnagrinėti visas bylos faktines ir teisines aplinkybes bei išspręsti ginčą iš esmės, tačiau tokia apeliacinės instancijos teismo teisė ir pareiga nereiškia, kad apeliacinės instancijos teismas įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo procese gali pakeisti pirmosios instancijos teismą, todėl konstatavus, kad nebuvo atskleista bylos esmė ir šios bylos nėra galimybės iš esmės išnagrinėti apeliacinės instancijos teisme, tai sudaro pagrindą apeliacinės instancijos teismui panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

31. Teisėjų kolegija plačiau nepasisako dėl kitų apeliacinio skundo argumentų, nes aukščiau išdėstytos aplinkybės sudaro pagrindą skundžiamą teismo sprendimą naikinti visa apimtimi, nes tik pašalinus apeliacinės instancijos teismo nurodytus procesinius pažeidimus ir ištyrus visas aplinkybes, susijusias su bylos nagrinėjimo dalyku, spręstinas byloje pareikštų reikalavimų pagrįstumas.

Dėl procesinės bylos baigties

32. Esant nurodytoms aplinkybėms, skundžiamas teismo sprendimas naikintinas, byla grąžintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

33. Kadangi byla grąžintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, bylinėjimosi išlaidų tiek pirmosios instancijos teisme, tiek apeliacinės instancijos teisme atlyginimo klausimas spręstinas pirmosios instancijos teismui išnagrinėjus bylą iš esmės (CPK 93 straipsnio 5 dalis).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325–331 straipsniais, teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. balandžio 18 d. sprendimą panaikinti ir bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.