Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo E. J. ieškinį atsakovei akcinei bendrovei ,,Lietuvos draudimas“ dėl įvykio pripažinimo draudžiamuoju, draudimo išmokos, procesinių palūkanų priteisimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, A. Ž., Luminor Bank AS Lietuvos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkintinas iš dalies.

Byloje pateiktais rašytiniais įrodymais teismas nustatė, kad ieškovui nuosavybės teise priklauso butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), įgytas pagal 2017 m. kovo 27 d. Turto pardavimo iš varžytynių aktą. 2017 m. kovo 24 d. ieškovas su atsakove sudarė Būsto draudimo sutartį pagal Būsto draudimo taisykles Nr. 67DNB (2016 m. gegužės 17 d. redakcija, galiojanti nuo 2016 m. rugpjūčio 15 d.) (toliau – Draudimo taisyklės), kuria buvo apdraustas būstas, esantis adresu (duomenys neskelbtini); draudimo liudijime naudos gavėju nurodomas AB DNB bankas (šiuo metu – Luminor bankas). Luminor Bank AS Lietuvos skyrius pateikė prašymą draudimo išmoką išmokėti draudėjui – E. J.. 2017 m. birželio 16 d. atsakovė parengė Turto sunaikinimo, sugadinimo aktą, kuriame nurodoma, jog įvykio data – 2017 m. birželio 1 d. Akte pažymėta, jog žalos padarymo metu patalpa buvo gyvenama ir ja naudojamasi (gyveno A. Ž.), pateiktas įvykio aprašymas – atvykus į butą 2017 m. birželio 1 d., rasti išimti trys stoglangiai, nuimta ir išvežta 13 radiatorių, elektros instaliacijos elementai, išvežtas grindų laminatas, užfiksuoti apgadinimai. 2017 m. rugpjūčio 1 d. raštu AB ,,Lietuvos draudimas“ informavo ieškovą, jog draudimo išmoka nebus mokama, nurodė, jog apžiūros metu nustatyta, kad buvusi buto savininkė išsikraustydama išsinešė radiatorius, dujinį katilą, grindis, kištukinius lizdus, lempas, saugiklius ir stoglangius; policija atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo, numatyto Baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalyje, požymių; ieškovas pagal Turto pardavimo iš varžytynių aktą įgijo tik butą, t. y. nekilnojamąjį daiktą, kilnojamieji daiktai nėra nurodyti; taip pat rėmėsi Draudimo taisyklių A. IV dalies 1 punktu, 4.17 punktu, nurodė, jog įvykis yra laikomas nedraudžiamuoju ir išmoka negali būti mokama.

Iš bylos medžiagos taip pat nustatyta, jog ieškovas su trečiuoju asmeniu A. Ž. sudarė 2017 m. balandžio 5 d. susitarimą, kuriuo ankstesnė buto savininkė A. Ž. įsipareigojo iki 2017 m. gegužės 31 d. atlaisvinti butą ir pasirašyti perdavimo – priėmimo aktą, padengti iki atlaisvinimo susidariusias eksploatacines išlaidas. Iš byloje pateikto ieškovo ir trečiojo asmens susirašinėjimo turinio matyti, jog butas ieškovui per susitarime nurodytą terminą perduotas nebuvo. Byloje pateiktos varžytynėse parduodamo buto fotonuotraukos, kuriose užfiksuotos įrengtos ir baldais apstatytos buto erdvės (kambarys su baldais vaikui, kiti kambariai, vonios kambarys, virtuvė ir kt.); šios nuotraukos pateiktos kartu su skelbimu apie buto varžytynes. Byloje taip pat pateiktos fotonuotraukos (kaip nurodyta, ,,2017 m. birželio 5 d. perimto buto, (duomenys neskelbtini)“), kuriose užfiksuotos neįrengtos buto erdvės (patalpos be dalies grindų dangos, radiatorių, rozečių, stoglangių). 2017 m. birželio 13 d. nutarimu atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo, numatyto BK 178 straipsnio 1 dalyje (vagystė), požymių.

Dėl įvykio pripažinimo draudžiamuoju

Atsakovė savo procesiniuose dokumentuose ir teismo posėdžio metu nurodo, jog nesutinka ieškovui išmokėti draudimo išmokos, nes draudžiamojo įvykio nebuvo. Savo atsikirtimus grindžia tuo, kad ieškovas įsigijo butą, bet ne jame esančius daiktus, todėl trečiasis asmuo juos išsigabeno, be to, atsakovės teigimu, nebuvo nustatyta jokių priešingų teisei veikų, kurių pagrindu atsakovei kiltų pareiga atlyginti žalą. Su tokia atsakovės pozicija sutikti nėra teisinio pagrindo.

Draudimo sutartimi viena šalis (draudikas) įsipareigoja už sutartyje nustatytą draudimo įmoką (premiją) sumokėti kitai šaliai (draudėjui) arba trečiajam asmeniui, kurio naudai sudaryta sutartis, įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytą draudimo išmoką, apskaičiuotą įstatyme ar draudimo sutartyje nustatyta tvarka, jeigu įvyksta įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytas draudiminis įvykis (Civilinio kodekso 6.987 straipsnis). Bylos duomenimis nustatyta, kad tarp šalių buvo sudaryta Būsto draudimo sutartis pagal Draudimo taisykles. Draudimo sutarties pagrindu buvo apdraustas ieškovo iš varžytynių įsigytas butas.

Iš draudimo liudijimo nustatyta, jog būsto draudimo sutarties objektu yra butas, draudimo suma – 121 000 Eur, draudimo vertė – atkūrimo vertė, besąlyginė išskaita – 40 Eur. Draudimo liudijime taip pat nurodytos rizikos, kurioms taikoma draudimo apsauga, tarp jų – vagystė ir piktavališkas pastato sugadinimas dėl trečiųjų asmenų veiksmų. Be to, draudimo liudijime draudėjas ir draudikas susitarė, kad draudžiant pastatus sutartyje nurodytu adresu draudžiamas ir namų turtas iki 12 000 Eur. Šiam namų turtui draudimo išmokos apribojimai pagal Būsto draudimo taisyklių Nr.067 2 priedą nėra taikomi. Namų turtas draudžiamas atkūrimo verte ir draudimo suma yra atsistatanti.

Šalių draudimo teisinius santykius reglamentuojančių Draudimo taisyklių A.II dalies 3.1 punktas numato, kad draudžiamas yra pastatas ar jo dalis (nekilnojamasis daiktas) – objektas, sukurtas statybos darbais naudojant statybos produktus ir tvirtai sujungtas su žeme, kurio negalima perkelti iš vienos vietos į kitą nepakeitus jo paskirties bei iš esmės nesumažinus jo vertės, skirtas draudėjo buitiniams, ūkiniams bei kultūriniams poreikiams tenkinti. Pastatams priskiriami sklypo, kuriame pastatytas draudžiamas pastatas (-ai), ribose esantys ir tų pastatų eksploatacijai naudojami inžineriniai tinklai bei pastato viduje esantys įrenginiai, kurie pagal paskirtį ir prigimtį yra nekilnojamieji: šildymo, vandentiekio, kanalizacijos, sprinklerinės sistemos stacionarūs įrenginiai; geoterminis šildymas, saulės kolektoriai; pastato elektros instaliacijos įrenginiai; vėdinimo ir oro kondicionavimo stacionarūs įrenginiai; turto ir priešgaisrinės apsaugos stacionari įranga, taip pat įvairių tipų žaliuzės, markizės, roletai. Gyvenamuoju pastatu Draudimo taisyklėse laikomas pastatas ar jo dalis (gyvenamasis namas (jo dalis) / kotedžas, butas, sodo namas), kurio ne mažiau nei pusė naudingo ploto yra gyvenamosios patalpos. Butui taip pat priskiriama ir bendroji dalinė nuosavybė, kuri lygi draudėjui nuosavybės teise priklausančių patalpų naudingojo ploto ir gyvenamojo namo naudingojo ploto santykiui.

Pagal draudimo taisyklėse pateiktus apibrėžimus iš ieškovo Buto išmontuoti ir išgabenti daiktai priskiriami pastatams (Draudimo taisyklių A.II 3.1 punktas), todėl nepatenka į Draudimo taisyklių A.II dalies 4 punkte įtvirtintą namų turto sąrašą. Šiems daiktams – įrenginiams, pagal paskirtį ir prigimtį laikomiems nekilnojamaisiais (šildymo sistema, pastato elektros instaliacijos įrenginiai ir kt.), taikoma draudimo apsauga. Draudimo apsauga apdraustam turtui apima šio turto sugadinimo, sunaikinimo ar praradimo įvykius, kurie staiga ir netikėtai sukeliami arba įvyksta dėl šiame skyriuje išvardytų, jeigu jos numatytos draudimo sutartyje, rizikų (Draudimo taisyklių A.IV dalies 1 punktas). Į draudimo rizikų sąrašą patenka bet koks tiesioginis apdrausto pastato (ar jo dalių) sugadinimas, sunaikinimas ar vagystė dėl tyčinių trečiųjų asmenų veiksmų (Draudimo taisyklių A.IV dalies 1.5 punktas).

Draudimo taisyklių A.IV dalies 4 punkte pateikiamas nedraudžiamųjų įvykių sąrašas. Pagal Draudimo taisyklių A.IV dalies 4.12 papildomai prie neatlyginamų nuostolių, įvardintų Draudimo taisyklių A.IV dalies 1 punkte, draudimo išmoka nemokama, jeigu apdraustas turtas buvo sunaikintas, sugadintas ar prarastas dėl (nedraudžiamieji įvykiai) draudėjo, su draudėju susijusių asmenų arba naudos gavėjo tyčios. Draudimo išmoka taip pat nemokama dėl bet kokių kitų įvykių ar priežasčių, Draudimo taisyklėse ar draudimo sutartyje neįvardintų kaip draudžiamieji įvykiai (Draudimo taisyklių A.II dalies 4.17 punktas).

Iš byloje pateikto Turto pardavimo iš varžytynių akto matyti, jog jame yra įvardijamas, kaip iš varžytynių parduodamas, nekilnojamojo turto vienetas – butas. Byloje esantis 1997 m. lapkričio 20 d. aktas patvirtina, jog ieškovo įsigytas butas yra atjungtas nuo centrinio šildymo sistemos. Šis faktas yra įregistruotas Nekilnojamojo turto registre – iš byloje pateikto išrašo matyti, jog bute yra įrengtas vietinis šildymas. Byloje pateikti įrodymai ir nustatytos aplinkybės (Turto pardavimo iš varžytynių aktas, turto pardavimo iš varžytynių skelbimas ir duomenys apie parduodamą turtą, ieškovo paaiškinimai, nuotraukos), patvirtina, jog varžytynėse parduodamas butas buvo įrengtas bei pritaikytas gyventi, t. y. turėjo visą buto naudojimui pagal tikslinę paskirti būtiną inžinerinę sistemą (šildymo sistemą, elektros instaliaciją, jame buvo sumontuoti langai, paklota grindų danga) (CPK 183 straipsnis, 185 straipsnis). Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, tai, kad bute yra įrengta vietinė šildymo sistema, darytina išvada, jog ieškovas įsigijo butą su jame įrengta inžinerine sistema (šildymo, elektros instaliacijos sistema), langais (stoglangiais), grindų danga. Šie elementai, remiantis aukščiau aptartu teisiniu reglamentavimu, pripažintini sudėtine nekilnojamojo daikto – buto, dalimi, nors atskirai Turto pardavimo iš varžytynių akte ir nėra nurodomi (Civilinio proceso kodekso 183 straipsnis, 185 straipsnis, CK 4.2 straipsnio 4 dalis). Atsižvelgiant į tai, minėtam ieškovo sugadintam turtui draudimo apsauga pagal draudimo sutartį yra taikoma.

Nors atsakovė nesutinka įvykį pripažinti draudžiamuoju, nes nebuvo nustatyti jokie neteisėti ar nusikalstami trečiojo asmens veiksmai, o ieškovas pats leido trečiajam asmeniui gyventi jam priklausančiame bute, tačiau šiuos argumentus paneigia kiti byloje esantys įrodymai.

Pagal Draudimo taisyklių A.IX dalies 3.3.22 punktą su draudėju susiję asmenys – tai vienas ar keli juridiniai ir (ar) fiziniai asmenys, kurie tiesiogiai ar netiesiogiai kontroliuoja ar yra kontroliuojami draudėjo arba kartu su draudėju yra kontroliuojami trečios šalies. Nagrinėjamu atveju trečiasis asmuo, nepareiškianti savarankiškų reikalavimų, A. Ž. Draudimo taisyklių kontekste nelaikytina su ieškovu (draudėju) susijusiu asmeniu. Bylos duomenys patvirtina, jog ieškovas butą įsigijo iš varžytynių, įsigytas butas nebuvo iš karto atlaisvintas. Ieškovas su trečiuoju asmeniu – buvusia buto savininke – 2017 m. balandžio 5 d. sudarė susitarimą, kuriuo susitarė dėl buto atlaisvinimo termino ir sąlygų; ieškovas sudarė galimybes trečiajam asmeniui iki susitarime nurodytos datos išsikelti, todėl toks susitarimas nevertintinas kaip tarp šalių susiklostę panaudos teisiniai santykiai, kadangi susitarimo tikslas buvo duoti laiko išsikelti, o ne neatlygintinis naudojimasis daiktu (CK 6.629 straipsnis). Iš byloje pateikto ieškovo ir trečiojo asmens susirašinėjimo turinio matyti, jog ieškovas su trečiuoju asmeniu A. Ž. bendravo ir tarėsi dėl faktinio buto atlaisvinimo momento ir raktų ieškovui perdavimo, tačiau ieškovas trečiojo asmens veiksmų nekontroliavo ir tokios galimybės neturėjo, todėl nėra pagrindo išvadai, kad trečiasis asmuo yra su ieškovu susijęs asmuo Draudimo taisyklių prasme.

Be to, iš byloje pateikto 2017 m. birželio 13 d. nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą matyti, jog 2017 m. birželio 7 d. apžiūros protokolu buvo apžiūrėtas butas, kuriame užfiksuota, kad nėra radiatorių, ištraukyti elektros kištukai, rozetės, atjungti dujų vamzdžiai, išplėštos grindys, nėra 3 stoglangių, kiaurymės uždengtos. Tokios išvados padarytos ir 2017 m. birželio 16 d. draudiko sudarytame turto sunaikinimo, sugadinimo akte. Todėl vien 2017 m. birželio 13 d. nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą nepaneigia fakto, jog iš buto tam tikri daiktai buvo išgabenti, o turtas sugadintas. Priešingai, byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad trečiasis asmuo A. Ž., išsikeldama iš buto, išmontavo ir pasiėmė 3 mansardinius stoglangius, bute buvusius radiatorius, išardė ir išsivežė buto šildymo sistemą (dujinį katilą su įranga), elektros instaliaciją (rozetes, jungiklius, laidus, automatinius saugiklius), tą nurodė teisėsaugos institucijai teiktame paaiškinime. Nors trečiojo asmens veiksmai neatitiko BK 178 straipsnio 1 dalyje uždraustos nusikalstamos veikos (vagystės) požymių, tai nepaneigia paties buto apgadinimo fakto. Be to, trečiojo asmens veiksmai 2017 m. birželio 13 d. nutarime buvo vertinti tik BK 178 straipsnio 1 dalies kontekste ir nors neatitiko šio nusikaltimo sudėties požymių, tai savaime nereiškia, kad nėra pagrindo A. Ž. veiksmų, žalos padarymo ir veiksmų teisėtumo vertinti civilinės teisės prasme (CK 6.263 straipsnis). Kaip minėta, ieškovas, įsigydamas butą, varžytynėse pirko turtą, pritaikytą naudoti pagal tikslinę (gyvenamoji) paskirtį, trečiojo asmens išgabenti daiktai yra neatsiejamai susiję su butu, yra nekilnojamojo daikto dalis (CK 4.2 straipsnis), kurią išardžius, butas buvo apgadintas ir negali būti naudojamas pagal tikslinę paskirtį. Trečiojo asmens A. Ž. veiksmai atitinka Draudimo taisyklių A.IV dalies 1.5 nurodytą atvejį, t. y. bet koks tiesioginis apdrausto pastato (ar jo dalių) sugadinimas, sunaikinimas ar vagystė dėl tyčinių trečiųjų asmenų veiksmų (CK 6.263 straipsnio 1 dalis). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Draudimo taisyklės nenumato, jog trečiojo asmens veiksmai, apgadinant apdraustą turtą, visais atvejais turi būti pripažinti nusikalstamais baudžiamosios teisės prasme (CK 6.193 straipsnis, Civilinio proceso kodekso 183 straipsnis, 185 straipsnis).

Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes bei pateiktus įrodymus, darytina išvada, jog įvykis, kurio metu ieškovo butui buvo padaryta žala, patenka į atsakovės Draudimo taisyklių apimtį, sugadinimams taikytina draudimo apsauga, ieškovo draudikui pateikti duomenys apie įvykį patenka į Draudimo taisyklėse įtvirtintų draudžiamųjų įvykių sąrašą, butas buvo apdraustas nuo piktavališko turto sugadinimo dėl trečiųjų asmenų veiksmų ir šiems veiksmams konstatuoti nėra keliamas reikalavimas nustatyti nusikalstamai veikai, uždraustai BK, būtinus požymius, todėl įvykį laikyti nedraudžiamuoju nėra teisinio pagrindo (Civilinio proceso kodekso 183 straipsnis, 185 straipsnis, Draudimo įstatymo 2 straipsnio 10 dalis, 19 dalis, 23 dalis, 33 dalis, 7 straipsnio 3 dalies 8 punktas, 9 punktas, 92 straipsnis, Draudimo taisyklių A. II dalies 3.1 punktas, A.IV dalies 1.5 punktas).

Dėl žalos dydžio

Bylos nagrinėjimo metu atsakovas neginčijo aplinkybių dėl ieškovui nuosavybės teise priklausančiam butui padarytos žalos fakto. Atsakovas iš esmės nesutiko su ieškovo prašomu priteisti žalos dydžiu, motyvuodamas, kad buto apgadinimai nėra tokie dideli, kaip nurodo ieškovas, ir ieškovas nori atsakovo lėšomis pasipelnyti.

Pažymėtina, kad įstatymas pareigą įrodyti žalos padarymo faktą bei tokios žalos (turėtų nuostolių) dydį nustato ieškovui (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Kasacinis teismas, aiškindamas šią teisės normą, yra nurodęs, kad Civilinio kodekso 6.249 straipsnio 1 dalies nuostata, jog jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas, reiškia, kad kai šalys nesutaria dėl nuostolių dydžio, konkretų jų dydį nustato teismas, įvertinęs abiejų šalių pateiktus įrodymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-460/2008).

Žala (nuostoliai) civilinės atsakomybės taikymo atveju gali būti turto sugadinimas. Žala (nuostoliais) gali būti pripažįstamos turtui pataisyti reikalingos lėšos, kurios yra patirtos, jei remontas atliktas, taip pat būsimo remonto kaštai (sąnaudos), jei remontas nėra atliktas. Būtina įvertinti tai, kad visais atvejais lėšų panaudojimas turi būti susijęs su sugadinimų pašalinimu, todėl šalis gali remtis kaip įrodymu turto sugadinimo pašalinimo darbų bei medžiagų sąmata. Sąmatoje nurodyti darbai ir medžiagos turi būti susiję su sugadinimų pašalinimu priežastiniu ryšiu. Šaliai minėtų aplinkybių neįrodžius, teismas turi teisę tokiems remonto darbams numatytas sąnaudas atmesti, kaip neįrodytas susijus priežastiniu ryšiu su sugadinimais. Aplinkybė, kad ne visi sąmatoje numatyti remonto darbai yra susiję su turto sugadinimo pašalinimu, yra pagrindas mažinti žalos atlyginimą, tačiau nesudaro pagrindo pripažinti, kad sąmata nėra tinkamas įrodymas nuostolių dydžiui įrodinėti. Žalos dydis tokiuose ginčuose kaip nagrinėjamu atveju gali būti įrodinėjamas visais įstatymo reikalavimus atitinkančiais įrodymais (turto vertintojo pažymomis, sąmatomis, kt.), laikantis bendrųjų įrodinėjimo civiliniame procese taisyklių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. rugsėjo 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-763/2001, 2009 m. balandžio 14 d., nutartis Nr. 3K-3-166/2009). Ieškovas savo reikalavimus dėl padarytos žalos dydžio grindžia lokalinėmis sąmatomis bei apmokėtomis sąskaitomis už jau patirtas išlaidas.

Atkreiptinas dėmesys, jog pagal Civilinio proceso kodekso 179 straipsnio 1 dalį, jeigu pateiktų į bylą įrodymų neužtenka, teismas gali pasiūlyti šalims ar kitiems byloje dalyvaujantiems asmenims pateikti papildomus įrodymus ir nustatyti terminą jiems pateikti. Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką ši nuostata, kad teismas turėtų pasiūlyti šalims ar kitiems byloje dalyvaujantiems asmenims pateikti papildomus įrodymus, taikytina tais atvejais, kai įrodymų apskritai nėra arba jų akivaizdžiai neužtenka. Kitais atvejais tai yra teismo teisė (ne pareiga). Teismas nėra įrodinėjimo pareigos subjektas, tokia našta pagal Civilinio proceso kodekso nuostatas tenka šalims (CPK 178 straipsnis). Todėl Civilinio proceso kodekso 179 straipsnio 1 dalies norma negali būti aiškinama kaip atimanti teismui galimybę konstatuoti, jog tam tikros bylos aplinkybės yra neįrodytos dėl įrodymų nepakankamumo, jei byloje nenustatoma aplinkybių, dėl kurių turėtų būti nukrypstama nuo rungtyniškumo principo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-540/2009). Nagrinėjamu atveju byla dėl žalos atlyginimo nepatenka tarp tų kategorijų bylų, kuriose teismas turi būti aktyvus ir pagal Civilinio proceso kodekso turi teisę ex officio rinkti įrodymus. Pažymėtina, kad atsakovė duomenų apie būtino remonto kaštus neteikė. Esant išdėstytoms aplinkybėms, teismas remiasi tik tais įrodymais, kurie yra pateikti į bylą.

Iš byloje pateiktų duomenų (UAB ,,A-Domina“ atliktų darbų aktas 2017 m. 07 mėn., 2017 m. liepos 10 d. UAB ,,A-Domina“ sąskaita faktūra Nr. (duomenys neskelbtini), UAB ,,A-Domina“ 2017 m. liepos 10 d. kasos pajamų orderis) matyti, jog ieškovas patyrė 1 747,14 Eur išlaidas dėl stoglangių įrengimo. Buto elektros instaliacijos atkuriamosios išlaidos pagal UAB ,,Scandicbygg“ lokalinę sąmatą sudaro 3 154 Eur be PVM. Byloje pateikta 2018 m. gegužės 2 d. UAB ,,A-Domina“ lokalinė sąmata (sudaryta pagal 2017.03 kainas), kurioje nurodoma, jog Buto remonto darbai (lubų aptaisymo ir su tuo susijusių darbų, sienų taisymo, glaistymo, dažymo ir kt. darbų, grindų įrengimo), atmetus stoglangių montavimo darbus, kurie jau atlikti, sudarys 5 424,08 Eur be PVM. Iš byloje pateiktos UAB ,,Termotechnologijos“ 2017 m. rugsėjo 13 d. išankstinio apmokėjimo sąskaitos serija PARD Nr. 00437 matyti, jog už dujų katilą ir jo sudedamąsias dalis bei šildymo sistemos montavimo darbus apskaičiuotos 10 301,71 Eur be PVM išlaidos. Taigi iš ieškovo pateiktų duomenų matyti, jog buto atstatymui į iki įvykio buvusią padėtį, sąnaudos pagal pateiktus skaičiavimus sudarytų 18 879,79 Eur be PVM ir 1 747,14 Eur ieškovo faktiškai jau patirtos išlaidos stoglangių montavimui (Civilinio proceso kodekso 183 straipsnis, 185 straipsnis).

Atsakovė, nesutikdama su ieškovo pateiktais duomenimis apie buto atkūrimo išlaidas, nepagrindė, kokios ieškovo prašomos priteisti išlaidos yra nepagrįstos ir/ar per didelės (Civilinio proceso kodekso 178 straipsnis). Teismo posėdyje atsakovės atstovas nurodė, kad sąskaitoje nurodyto dujinio katilo Junkers galingumas yra per didelis ieškovui priklausančio buto patalpai, tačiau savo teiginių nepagrindė jokiais rašytiniais įrodymais. Priešingai, ieškovas ir jo atstovas sutiko, jog dujinių katilų galingumas priklauso nuo patalpų ploto, o ieškovo butui parinktas dujinis katilas buvo atliktas šioje srityje besispecializuojančios įmonės, įvertinus ieškovo buto plotą. Su šiais argumentais teismas neturi pagrindo nesutikti, nes atsakovė priešingų rašytinių įrodymų nepateikė. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad byla pirmosios instancijos teisme nagrinėjama antrą kartą, ieškovo reikalavimai bei įrodymai, kuriais grindžia savo reikalavimus, atsakovei buvo žinomi jau 2018 metais bylą pirmą kartą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, tačiau atsakovė įrodymų ar savo paskaičiavimų dėl galimo žalos dydžio neteikė. Be kita ko, atsakovė nesutinka su lokalinėje sąmatoje nurodytų darbų apimtimis, jos teigimu, lubų bei sienų remonto darbų plotai yra žymiai didesni nei padaryti sugadinimai. Kaip teismo posėdžio metu paaiškino ieškovas bei jo atstovas, remonto darbų lokalinė sąmata atlikta statybos darbų rangovo, įvertinus bute esančius sugadinimus. Be to, ieškovai neginčija turto sunaikinimo, sugadinimo akte užfiksuotų pažeidimų apimčių, tačiau kartu paaiškino, kad siekiant suremontuoti kelių kv. m. lubų ar sienų pažeidimus, neužtenka sutvarkyti tik tą konkretų plotą. Visais atvejais tvarkomas didesnis plotas, kad neišsiskirtų glaistymo ar dažymo žymės. Taip pat paaiškino, kad bute visiškai sugadinta elektros instaliacija, todėl nutiesus iš naujo visus laidus, būtina juos paslėpti ir atlikti sienų remontą. Įvertinus pateiktas lokalines sąmatas, nėra pagrindo su šiais ieškovo argumentais nesutikti. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad 2017-06-16 draudiko turto sunaikinimo sugadinimo aktas, surašytas iš ieškovo sutuoktinės paaiškinimų, nėra duomenų, ar kokiu kitu būdu pažeidimai bei jų apimtys atsakovės buvo fiksuoti. Tuo tarpu ieškovo pateiktose lokalinėse sąmatose nurodyti darbai, kuriuos būtina atlikti, siekiant pašalinti net ir užfiksuotus mažesnės apimties pažeidimus. Ieškovo byloje pateiktose sąmatose nurodomi buto remonto darbai iš esmės atitinka atsakovės Turto sugadinimo, sunaikinimo akte užfiksuotus Buto pažeidimus, todėl įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, pripažintinos pagrįstomis (Civilinio proceso kodekso 183 straipsnis, 185 straipsnis). Kaip minėta, atsakovės atstovas negalėjo paaiškinti, kaip buvo nustatomas Akte sugadinto ir/ar remontuotino turto dalių plotas (apimtis), kokie skaičiavimai buvo atlikti, nesutikimo su pateiktais skaičiavimai nepateikė (Civilinio proceso kodekso 178 straipsnis).

Tačiau nustatant žalos dydį, sutiktina su atsakovo pozicija, jog gali būti priteisiamos tik ieškovo jau patirtos arba būsimos išlaidos, tik be PVM mokesčio. Kaip minėta, žalos dydis tokiuose ginčuose, kaip nagrinėjamu atveju, gali būti įrodinėjamas visais įstatymo reikalavimus atitinkančiais įrodymais (turto vertintojo pažymomis, sąmatomis, kt.), laikantis bendrųjų įrodinėjimo civiliniame procese taisyklių. Šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus (CPK 178 straipsnis). Atsakovo pareiga yra atlyginti ieškovui padarytą žalą, tačiau tik tiek, kiek realiai reikalinga atstatyti buto būklę iki sugadinimo.

Išanalizavus ieškovo pateiktas lokalines sąmatas, matyti, kad joje visi nurodyti darbai yra kaip komercinis pasiūlymas. Teismas pažymi, kad ieškovo patirtą žalą nagrinėjamu atveju sudaro išimtinai tik su buto patalpų sugadinimų pašalinimu susijusios išlaidos, t. y., išlaidos reikalingos remontui atlikti, o visos kitos sąmatoje numatytos papildomos išlaidos ir netiesioginės išlaidos (mokesčiai, pridėtinės išlaidos ir pan.) būtų galimos tik tam tikru atveju, jeigu ieškovo buto remonto darbus atliktų būtent juridinis asmuo. Atkreiptinas dėmesys, jog byloje nepateikta duomenų, kad ieškovo buto remonto darbus atliko ar ketina atlikti įmonė. Pats ieškovas nurodė, kad remonto darbai neatlikti. Taigi remontas gali būti atliktas ir fizinio asmens, dirbančio pagal verslo liudijimą, kuris nėra PVM mokėtojas, todėl į sąmatą nepagrįstai įtraukti PVM, nes nėra duomenų, kad buto remonto darbus atliks juridinis asmuo. Lėšų panaudojimas remontui turi būti susijęs išimtinai tik su sugadinimų pašalinimu ir turi būti ekonomiškai pagrįstas (CPK 178 straipsnis).

Nagrinėjamu atveju įvertinus byloje esančius duomenis, pripažintina, jog byloje nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą išvadai, jog atsakovė nepagrįstai atsisakė išmokėti draudimo išmoką pagal šalių sudarytą draudimo sutartį. Byloje pateikti duomenys patvirtina, jog butas, kuriam taikoma draudimo apsauga, buvo apgadintas trečiojo asmens A. Ž., kuri išsikeldama išmontavo ir išsivežė buto šildymo sistemą ir dujų katilą, elektros instaliaciją, 3 stoglangius, išardė grindis, dėl kurių buto nėra galimybės naudoti pagal paskirtį. Buto apgadinimai yra užfiksuoti atsakovės parengtame Akte. Draudimo liudijimas bei Draudimo taisyklės patvirtina, jog butas buvo apdraustas nuo piktavališko sugadinimo dėl trečiojo asmens tyčios, o Draudimo taisyklėse nėra nurodyti reikalavimai trečiojo asmens veiksmus visais atvejais pripažinti nusikalstamais baudžiamosios teisės prasme. Atsakovė aplinkybių, dėl kurių jai nekyla pareiga mokėti draudimo išmoką, neįrodė ir nepagrindė (Draudimo įstatymo 98 straipsnio 7 dalis, Civilinio proceso kodekso 178 straipsnis). Ieškovas byloje pateikė įrodymus, jog atstatyti butą į buvusią padėtį reikalingos 20 626,93 Eur išlaidos, iš kurių 1747,14 Eur yra patirta (dėl stoglangių montavimo), ieškovo nurodomos išlaidos pripažintinos pagrįstomis (Civilinio proceso kodekso 183 straipsnis, 185 straipsnis). Tačiau įvertinus šalių sudarytoje draudimo sutartyje numatytą besąlyginę išskaitą (40 Eur), ir Draudimo taisyklėse įtvirtintas draudimo išmokos apskaičiavimo ir mokėjimo taisykles (Draudimo taisyklių A.VI dalies 1.1.1. punktas, A.VII dalies 1 punktas, B.IV dalies 1 punktas, 2 punktas), ieškovo prašoma priteisti draudimo išmokos suma mažintina besąlyginės išskaitos dydžiu (Civilinio proceso kodekso 183 straipsnis, 185 straipsnis).

Esant išdėstytoms aplinkybėms, ieškovo ieškinys tenkintinas iš dalies, ieškovui iš atsakovės priteistina 20 586,93 Eur išmoka (20 626,93 Eur – 40 Eur besąlyginė išskaita).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (Civilinio proceso kodekso 93 straipsnis 1 dalis).

Byloje pateikti įrodymai, jog ieškovas sumokėjo 579,37 Eur žyminį mokestį. Ieškovui sumažinus ieškinio reikalavimą nuo 25 749,66 Eur iki 24 591,69 Eur sumos, už ieškinio reikalavimą mokėtinas žyminis mokestis sudaro 553 Eur (Civilinio proceso kodekso 80 straipsnio 1 straipsnio 1 dalis, 7 dalis). Ieškovui grąžintina žyminio mokesčio (26,37 Eur) permoka (Civilinio proceso kodekso 87 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 5 dalis).

Ieškovas taip pat pateikė įrodymus, jog už advokato teisines paslaugas bylą nagrinėjant pirmą kartą pirmosios instancijos teisme sumokėjo 805 Eur išlaidas. Bylą nagrinėjant apeliacine tvarka ieškovas patyrė 525 Eur atstovavimo išlaidų, o bylą iš naujo nagrinėjant pirmosios instancijos teisme – papildomas 250 Eur dydžio atstovavimo išlaidas. Iš viso patyrė 1580 Eur už advokato teisines paslaugas. Atsižvelgiant į bylos sudėtingumą ir advokato darbo bei laiko sąnaudas, į tai, kad patirtos išlaidos neviršija teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose nustatyto maksimalaus užmokesčio dydžio, kadangi ieškovo ieškinys tenkintas iš dalies, jam atlygintinos jo turtėtos bylinėjimosi išlaidos, atsižvelgiant į patenkintų reikalavimų dalį.

Ieškovo ieškinys patenkintas 84 procentais, todėl iš atsakovės ieškovo naudai priteistinos 1791,72 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidos ((553 Eur + 1580 Eur) x 84 proc.), pagrįstos rašytiniais įrodymais (CPK 79 straipsnis, 93 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 268-270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovės akcinės bendrovės ,,Lietuvos draudimas“ 20 586,93 Eur (dvidešimt tūkstančių penkių šimtų aštuoniasdešimt šešių euro 93 ct) draudimo išmoką, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą 20 586,93 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2018 m. rugpjūčio 6 d.) iki teismo sprendimo įvykdymo, 1791,72 Eur (vieno tūkstančio septynių šimtų devyniasdešimt vieno euro 72 ct) bylinėjimosi išlaidas ieškovui E. J..

Grąžinti ieškovui E. J. 26,37 Eur (dvidešimt šešių eurų 37 ct) žyminio mokesčio permoką (2018 m. liepos 11 d. Luminor lėšų pervedimo nurodymas Nr. 692).

Žyminio mokesčio grąžinimą pavesti Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.