- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-12-08
- Bylos Nr.
- e2-14967-994/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-10143-2023-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rima Lipeikienė
- Ieškovas
- V. S.
- Atsakovas
- G. B.-K., G. B.
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka nuotoliniu būdu per Zoom programą išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. S. ieškinį atsakovei G. B. – K. dėl transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartis nutraukimo, abišalės restitucijos taikymo ir išlaidų atlyginimo
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas nutraukti (duomenys neskelbtini) Transporto pirkimo-pardavimo sutartį ir taikyti restituciją – įpareigoti atsakovę grąžinti ieškovui už automobilį sumokėtą 4 900 Eur kainą, o atsakovei ieškovas grąžina automobilį; priteisti automobilio defektų nustatymo kaštus bei sumokėtą 605,00 Eur sumą už teiktas pretenzijas ir ieškinio ruošimą.
2. Ieškovas ieškinyje nurodė, kad pagal (duomenys neskelbtini) Transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį (toliau - Sutartis) iš pardavėjos G. B. K. pirkėjas V. S., sumokėjęs 4 900,00 Eur, įsigijo automobilį Toyota Yaris VIN (duomenys neskelbtini), 2012 m. gamybos. Ieškodamas pirkti automobilio, skelbimų portale Autoplius.lt Ieškovas rado skelbimą apie parduodamą Automobilį. Skelbime Atsakovė nurodė, kad Automobilis yra registruotas Lietuvoje, su galiojančia technine apžiūra, techniškai tvarkingas ir be jokių paslėptų defektų. Atsakovė apžiūros metu nurodė, kad pardavimo priežastis - per mažas Automobilis, nes sudėtinga įdėti vaikišką vežimėlį. Kadangi tuo metu fiziškai apžiūrėti Automobilio Ieškovas negalėjo, nes buvo išvykęs, Ieškovas išsisaugojo skelbime nurodytą Atsakovės mobilųjį telefono numerį. Praėjus nemažai laiko, ketindamas pirkti automobilį, Ieškovas prisiminė apie skelbime nurodytą Automobilį ir išsaugotą kontaktą. Peržiūrėjęs skelbimus, šio Automobilio skelbimo jau nebuvo. Tad 2023-01-03 ryte Ieškovas paskambino išsaugotu telefono numeriu. Atsiliepė vyriškis, kuris patvirtino, kad Automobilis dar neparduotas, paskutiniu metu stovi neeksploatuojamas. Taip pat vyriškis telefonu nurodė, kad apžiūrėti Automobilį Ieškovas galėtų atvykęs adresu (duomenys neskelbtini). Sutartu laiku, Ieškovas nuvyko apžiūrėti Automobilio. Automobilį aprodė vyriškis, teigė, kad šiuo Automobiliu naudojosi jo sutuoktinė. Automobilis buvo pirktas daužtas, po eismo įvykio. Vyriškis patikino, kad saugos oro pagalvės nebuvo iššovusios ir Automobilis buvo kokybiškai suremontuotas. Tačiau jokių dokumentų kas buvo daryta vyriškis nepateikė. Apžiūrint Automobilį techninė apžiūra buvo negaliojanti, tad su vyriškiu Ieškovas sutarė kartu ją praeiti. Po poros valandų, tą pačią dieną, kartu su vyriškiu nuvykus į Tuvlitą, Automobiliui buvo atlikta techninė apžiūra, jokių trūkumų nepastebėta. Įtikintas vyriškio, kad Automobilis techniškai tvarkingas ir be defektų, liko sutarti dėl kainos, kuri pasak vyriškio derinama su jo sutuoktine. Su Atsakove susitikus, Atsakovė užpildė Sutartį, prie trūkumų ar defektų nieko nepažymėjo. Ieškovas sumokėjo 4 900,00 Eur grynais ir išvyko (jokių patvirtinančių dokumentų apie sumokėjimą Ieškovas neturi). Praėjus keletui mėnesių, pravažiavęs Automobiliu apie 4000 km. balandžio mėn. Ieškovas pastebėjo, kad sudilo dešinės pusės priekinio rato padanga. Po kelių dienų nusipirkęs komplektą vasarinių padangų ir jas sumontavęs automobilių remonto dirbtuvėse, Ieškovas nusprendė dar atlikti ir ratų geometriją bei suvedimą. Jį atliekant ir buvo pastebėta, kad Automobilio vairuotojo saugos oro pagalvė yra atjungta. Pranešus apie tai telefono skambučiu Atsakovei, ji pareiškė, kad nieko nežino. Norėdamas išspręsti susidariusią situaciją taikiai, Ieškovas pasiūlė arba grąžinti Atsakovei Automobilį, o ji grąžintu sumokėtus pinigus arba Atsakovė sumoka Automobilio tvarkymo išlaidas. Atsakovė perskambino ir pareiškė, kad sutinka atsiimti Automobilį, bet Ieškovas privalės sumokėti jai už automobilio nuomą. Su šiomis Atsakovės sąlygomis Ieškovas nesutiko ir dar kartą mėgindamas taikiai ir gražiai išspręsti situaciją, pasiūlė kartu atlikti Automobilio defekaciją. Tačiau Atsakovė nesutiko ir siūlė kreiptis į teismą. Tad 2023 m. balandžio 19 d. pristačius Automobilį į UAB „Automobilių kompiuterinės diagnostikos centras“ adresu Islandijos pr. 179a, Kaunas buvo atlikta defektacija. Atsakovė buvo informuota apie defektaciją skambučiu, tad puikiai žinojo apie nustatytus defektus ir nesiėmė jokių veiksmų, nepareiškė jokio noro/ketinimo dalyvauti Automobilio apžiūroje ir paslėptų defektų nustatyme, tokiu būdu atsisakydama galimybės kvestionuoti patį defektinį aktą ir defektaciją. Atsakovė į defektaciją neatvyko, o pasiūlė Ieškovui kreiptis į teismą. Tokiu būdu pasirinko pasyvią poziciją, ir laiku nesiėmė veiksmų pasidomėti ir įsitikinti, ar Ieškovo pretenzijos pagrįstos, t. y. nepakankamai bendradarbiavo. Kadangi Atsakovė vengė atsakomybės, Ieškovas Atsakovui pateikė 2023-05-12 rašytinę pretenziją dėl netinkamos kokybės daikto ir davė 10 dienų terminą pateikti rašytinį atsiliepimą į rašytinę pretenziją. 2023-05-24 buvo sulauktas iš Atsakovės atsakymas. Nesutikdamas su Atsakovės atsakymu, 2023-05-29 Ieškovas pateikė Atsakovei pakartotinę pretenziją. 2023-06-15 gavęs Atsakovės atsakymą, Ieškovas nutarė savo teises ginti Teisme .Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pažymėtina, kad žinodamas apie tokią Automobilio būklę, Ieškovas apskritai nebūtų sudaręs šio sandorio. Atkreiptinas dėmesys, kad Atsakovė dar 2016 m. balandžio 25 d. įsigijo šį Automobilį su deformuota priekine Automobilio dalimi už 900,00 Eur. Iš Sutarties matyti, jog nėra nurodyta jokių trūkumų. Motorinės transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartyje privalomų nurodyti duomenų apie motorinę transporto priemonę ir jos trūkumus sąrašo 1 punkte nurodyti duomenys, t. y. transporto priemonės gamybinė markė, transporto priemonės komercinis pavadinimas, identifikavimo numeris, nėra nurodyta Automobilio rida, nurodyta informacija apie galiojančią/negaliojančią transporto priemonės privalomąją Valstybinę techninę apžiūrą. Tačiau nėra nurodyti jokie privalomi duomenys apie transporto priemonės trūkumus, išskyrus aptartus. Automobilio defektai, išoriškai apžiūrint Automobilį, matomi nebuvo, jie paaiškėjo iškart pradėjus eksploatuoti Automobilį bei pristačius Automobilį į automobilių remonto dirbtuves ir nustatyti tik šią specifiką suprantančio ir išmanančio specialisto. Ieškovui įsigijus Automobilį paaiškėjo esminiai trūkumai, dėl kurių Automobilio iš esmės negalima tinkamai naudoti pagal paskirtį. Atsižvelgiant į tai, kad Automobilis jo perleidimo Ieškovo nuosavybėn metu jau turėjo paslėptų trūkumų, atsiradusių iki Automobilio perdavimo Ieškovui, kurie buvo pastebėti tik po Automobilio įsigijimo ir nustatyti tik atlikus patikrą automobilių remonto dirbtuvėse ir kurių Ieškovas negalėjo numatyti, konstatuotina, kad Atsakovė nesilaikė nustatytų reikalavimų garantuoti Ieškovui, kad Automobilis atitinka Sutarties sąlygas, kad Sutarties sudarymo metu nėra paslėptų jo trūkumų, dėl kurių Automobilio nebūtų galima naudoti tam tikslui, kuriam Ieškovas jį ketino naudoti, todėl Atsakovė turi atsakyti už netinkamos kokybės daikto pardavimą. Konstatuotina, jog Atsakovė pažeidė CK 6.431¹ straipsnio bei Motorinės transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartyje privalomų nurodyti duomenų apie motorinę transporto priemonę ir jos trūkumus sąrašo imperatyvius reikalavimus transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartyje nurodyti Automobilio defektus ir trūkumus. Pažeidusi šiuos reikalavimus, Atsakovas prisiima atsakomybę dėl netinkamo pirkimo-pardavimo sutarties įvykdymo. Neginčytina, kad šiuo konkrečiu atveju nustatyti Automobilio defektai ir trūkumai laikytini esminiu Sutarties pažeidimu, kadangi dėl paslėptų daikto trūkumų, Ieškovas neturi galimybės Automobilio eksploatuoti, kaip tai numato gamintojas. Įsigyjant šį Automobilį Ieškovas turėjo lūkesčių, be trukdžių ir saugiai juo naudotis, tačiau dėl Atsakovo tyčinių veiksmų nuslepiant esminius daikto trūkumus, šis lūkestis liko neįgyvendintas. Ieškovas kreipėsi į automobilių remonto dirbtuves UAB “Automobilių kompiuterinės diagnostikos centras” kur sumokėjo 229,90 Eur. Teikdamas Atsakovei pretenzijas ir Ieškinį, Ieškovas naudojosi UAB „Autopretenzija“ paslaugomis už kurias sumokėjo 605, 00 Eur. PVM sąskaitos - faktūros pridedamos. Šios išlaidos laikytinos pagrįstomis ir proporcingomis Ieškovui siekiant išspręsti ginčą taikiai, ikiteisminėje stadijoje, tačiau nepavykus išspręsti ginčo ikiteisminėje stadijoje Ieškovas kreipėsi su Ieškiniu į teismą. Rašytinių pretenzijų kopijos patvirtina dokumentų rengėją.
Atsiliepimas
3. Atsakovė atsiliepime į ieškinį (2023-07-24 DOK – 118181) nurodė, kad su ieškiniu nesutinka. Pažymėjo, kad Atsakovė patvirtina, kad faktinės aplinkybės ieškinio 1-6 punktuose nurodytos iš esmės teisingai. Po pirkimo - pardavimo sandorio (duomenys neskelbtini) ieškovas papildomai SMS žinute į atsakovės vyro tel. numerį padėkojo už tvarkingą automobilį. Ieškinio pareiškime nurodomus automobilio trukumus ieškovas pastebėjo praėjus ilgam laiko tarpui (t. y. 2023 m. balandžio mėn. nuo pirkimo - pradavimo praėjus daugiau nei 4 mėnesiams) ir pravažiavęs net 4000 km. Tada telefonu kreipėsi į pardavėją (atsakovę) dėl galimų defektų. Atsakovė automobilio defektų nepripažino bet patvirtina, kad siūlė geranoriškai taikos sutartimi išręsti ginčą nutraukiant pirkimo - pradavimo sutartį jeigu pirkėjas (ieškovas) kompensuotų išlaidas dėl automobilio naudojimo, t. y. automobilis būtų gražintas atsakovei, atsakovė gražintų ieškovui 4 900,00 Eur ir ieškovas atsakovei sumokėtų šalių sutartą šio automobilio nuomos kainą - bet su šiomis atsakovės sąlygomis ieškovas nesutiko (ieškinio 7 punktas). Ieškinio 7 punkte neteisingai nurodoma, kad ieškovas siekdamas „gražiai išspręsti situaciją, pasiūlė kartu atlikti automobilio defekaciją“ - bet tokio pasiūlymo atsakovė negavo ir automobilio defekaciją ieškovas atliko savarankiškai neinformuodamas atsakovės, todėl pagrįsti ieškovo teiginiai, kad atsakovė „pasirinko pasyvią poziciją, ir laiku nesiėmė veiksmų pasidomėti ir įsitikinti, ar ieškovo pretenzijos pagrįstos, t. y. nepakankamai bendradarbiavo“ (ieškinio 8 punktas). CK 6.334 straipsnio 1 dalies 4 punkto norma prašo taikyti restituciją, kurį grindė įsigyto daikto (naudoto automobilio) kokybės trūkumais, dėl kurių j o neįmanoma naudoti pagal paskirtį, t. y. ieškovo nuomone atsakovė pažeidė CK 6.431¹ straipsnio nuostatas nenurodydama visų automobilio defektų, nes po keturių mėnesių ieškovas nustatė, jog neveikia saugos pagalvės, sensoriai, saugos diržai ir pirkėjui nėra tinkamas automobilio kėbulo dažų sluoksnis. Pagal esamą teisinį reglamentavimą šiam pirkėjo reikalavimui patenkinti turi būti nustatyta, kad parduotas daiktas (automobilis) turėjo tokių kokybės trūkumų, apie kuriuos pirkėjas nežinojo ir negalėjo jų pastebėti be specialaus tyrimo, ir jie yra tokie reikšmingi (esminiai), kad nupirktas daiktas negali būti naudojamas pagal paskirtį. Nediskutuotina, kad parduodamas naudotas daiktas dėl natūralaus nusidėvėjimo, ankstesnio naudojimo sąlygų (intensyvumo ir kt.) savo kokybės savybėmis gali skirtis nuo naujo daikto, dėl ko galima tikėtis mažiau efektyvios ir trumpesnės jo naudojimo trukmės, tačiau ir toks daiktas turi būti tinkamas naudoti pagal paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-345-248/2017). Pažymėtina, kad civilinis kodeksas numato kelis alternatyvius pirkėjo teisių gynimo būdus, taikomus įsigijus ir naudotą netinkamos kokybės transporto priemonę. Tai teisė reikalauti pakeisti daiktą tinkamos kokybės daiktu arba atitinkamai sumažinti pirkimo kainą, tai ir pirkėjo teisė reikalauti neatlygintinai pašalinti daikto trūkumus ar atlyginti jo išlaidas trūkumams pašalinti bei pirkėjo teisė atsisakyti sutarties ir reikalauti grąžinti sumokėtą kainą. Pastarasis pirkėjo reikalavimas taikomas tuomet, kai netinkama kokybė yra esminis sutarties pažeidimas. Kitaip tariant - kai transporto priemonės negalima panaudoti pagal paskirtį, ji nevažiuoja. Kaip jau minėta iki pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo ieškovas žodžiu buvo tinkamai informuotas, kad pati atsakovė automobilį Toyota Yaris pirko 2016 m. po autoavarijos ir atitinkamai autoservise suremontavo ir eksploatavo (ieškinio 5 punktas). Ieškovas iki pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo turėjo galimybę ne tik visapusiškai apžiūrėti ir patikrinti perkamą automobilį, bet ir pats asmeniškai dalyvavo atliekat automobilio techninę apžiūrą Lietuvos ir Vokietijos uždarojoje akcinėje bendrovėje „Tuvlita“ (ieškinio 6 punktas). Šiuo atveju būtina atkreipti dėmesį, kad privalomos techninės apžiūros atlikimo metu tikrinama, ar transporto priemonės techninė būklė, konstrukcija, sistemų, agregatų ir mazgų veikimas bei efektyvumas atitinka Techninius motorinių transporto priemonių ir jų priekabų reikalavimus. Techninių motorinių transporto priemonių ir jų priekabų reikalavimų aprašo 7 punkte nurodyta, kad „Atliekant techninę apžiūrą ar techninį patikrinimą patikrinama, ar transporto priemonės įranga, mechanizmai, sistemos ir atskiros dalys atitinka reikalaujamas saugos ir aplinkos apsaugos charakteristikas, kurios galiojo tipo patvirtinimo metu, arba atitinkamais atvejais modifikavimo reikalavimus“. Tiek pirkėjas, tiek ir techninę apžiūrą atlikę Lietuvos ir Vokietijos UAB „Tuvlita“ specialistai jokių automobilio trukumų nepastebėjo - tai akivaizdu, kad (duomenys neskelbtini) automobilio pardavimo metu transporto priemonės įranga, mechanizmai, sistemos ir atskiros dalys atitiko reikalaujamas saugos ir aplinkos apsaugos charakteristikas. Dėl to turėtų būti kritiškai vertinami ieškinio teiginiai, kad 2023 m. balandžio mėn. atliekant ratų geometriją bei suvedimą buvo pastebėta, kad automobilio vairuotojo saugos oro pagalvė yra atjungta (ieškinio 7 punktas). Kaip žinia privalomos techninės apžiūros atlikimo metu tikrinama ir automobilio pakaba, dėl to Lietuvos ir Vokietijos UAB „Tuvlita“ specialistui taip būtų matyti ar yra atjungta vairuotojo saugos oro pagalvė - bet 2023 m. sausio mėn. to nenustatyta. Be to ir akivaizdu, kad automobilio pardavimo metu saugos diržai taip pat tinkamai funkcionavo, nes tai privalomai tikrinama. Galimus automobilio trukumus pirkėjas pastebėjo praėjus ilgam laiko tarpui ir pravažiavęs net 4000 km, t. y. pirkėjas nurodo, kad automobilio Toyota Yaris, 2012 m. gamybos, yra netinkama saugos sistema - neveikia saugos pagalvės, sensoriai, saugos diržai ir pirkėjui nėra tinkamas automobilio kėbulo dažų sluoksnis. Atkreiptinas dėmesys, kad naudotos transporto priemonės pirkimo - pardavimo sutarčių reglamentavimas numato specifinių prievolių pardavėjui - šis sutartyje privalo nurodyti visus privalomus deklaruoti duomenis bei visus jam žinomus parduodamos transporto priemonės trūkumus - tiek akivaizdžius, tiek neakivaizdžius (CK 6.431¹ straipsnis). Apie tai, kad automobilis buvo pirktas po autoavarijos pirkėjas buvo informuotas žodžiu (ką patvirtino savo pretenzijoje ir ieškinio 5 punkte), dėl to turėjo galimybę papildomai pasidomėti automobilio technine būsena ir šiuo atveju pardavėja tinkamai atliko pareigą informuoti apie žinomus defektus. Automobilis ieškovui buvo perduotas tinkamas eksploatavimui ir jis automobilį sėkmingai naudoja pagal paskirtį, todėl ieškinio dalykas - nutraukti (duomenys neskelbtini) Transporto priemonių pirkimo-pardavimo sutartį ir taikyti restituciją - įpareigoti atsakovę grąžinti ieškovui už automobilį sumokėtą kainą 4 900,00 Eur (keturių tūkstančius devynių šimtų eurų) sumą, o atsakovei ieškovas grąžina automobilį - negali būti tenkinamas. Ieškovas teismui pateikė įrodymus apie 605,00 Eur sumokėtus UAB „Autopretenzija“ už konsultacijas, teikiant pretenzijas atsakovei ir ruošiant ieškinį teismui. Taip pat su ieškiniu pateiktas 2023-04-19 UAB „Automobilių kompiuterinės diagnostikos centras“ transporto priemonės apžiūros aktas (ieškinio priedas Nr. 2, toliau - aktas), kuriame, be kita ko, kiekvieno lapo gale aiškiai pažymėta, jog šis defektavimo aktas paruoštas pagal www.autopretenziia.lt rekomendacija, t. y. aktas sudarytas taip, kaip prašė ieškovo atstovas. Ant akto yra UAB „Autopretenzija“ logotipas ir ieškovo parašas. Pažymėtina, kad akte nėra nurodyta kas atliko automobilio apžiūrą, kokia to asmens kvalifikacija ir ar tas asmuo aplamai turi teisę vertinti automobilio techninę būklę ir šis aktas aplamai yra nepasirašytas - yra tik ieškovo parašas ir jo įrašas, kad akto kopija tikra. Nors ieškovas teigia, kad jo pateiktą aktą surašė UAB „Automobilių kompiuterinės diagnostikos centras“, bet jame nėra nurodyta, kad buvo atliekama automobilio kompiuterinė diagnostika, t.y. atsakovė daro išvadą, kad automobilis galėjo būti tik vizualiai apžiūrėtas (jeigu apžiūra aplamai buvo). Pagrįstai daroma prielaida, kad pateiktas aktas yra surašytas suinteresuoto bylos baigtimi asmens, pagal ieškovo UAB „Autopretenzija“ atstovo nurodymus. Akte nurodyta, kad yra kėbulo ir saugos sistemos defektai, kurie plačiau aprašomi, bet nėra nurodyta kokiu būdu, su kokiomis priemonėmis ir kaip defektai nustatyti, tik pažymėta, jog „nustatyti defektai buvo matomi (bet kokos atidus pirkėjas, neturėdamas specialių priemonių, žinių ir įrankių, be specialaus patikrinimo galėj o pastebėti)“. Jeigu „nustatyti defektai buvo matomi (bet kokos atidus pirkėjas, neturėdamas specialių priemonių, žinių ir įrankių, be specialaus patikrinimo galėjo pastebėti)“, tai 2023-01-03 atliekant ginčo automobilio technikinę apžiūrą Lietuvos ir Vokietijos UAB „Tuvlita“ kvalifikuotam specialistui tuo labiau būtų matyti visi šie defektai ir atitinkamai automobilis nebūtų pripažintas tinkamu eksploatuoti. Įvertinus aukščiau išdėstytus argumentus matyti, kad ieškovo pateiktas dokumentas (ieškinio priedas Nr. 2) yra nepasirašytas, prieštaringas, nepatikimas, ir nežinia kieno surašytas - todėl negali būti byloje vertinamas kaip tinkamas ir patikimas įrodymas ieškinio reikalavimui pagrįsti, dėl to nėra pagrindo išvadai padaryti, jog byloje pakanka įrodymų automobilio defektų faktui įrodyti ir ieškovas neįrodė aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus (CPK 178 straipsnis). Be aukščiau paminėto reikalavimo ieškiniu prašoma priteisti iš atsakovės, ieškovo naudai 229,90 Eur automobilio defektų nustatymo kaštus, t. y. kitos būtinos ir pagrįstos išlaidos (CPK 88 straipsnio 1 dalies 10 punktas) už ir 605,00 Eur (šešis šimtus penkis eurus), sumokėtus UAB „Autopretenzija“ už konsultacijas, teikiant pretenzijas atsakovei ir ruošiant ieškinį teismui, t. y. išlaidos už teikiamas teisines paslaugas. Atsakovė mano, kad 229,90 Eur automobilio defektų nustatymo kaštai byloje nėra įrodyti, nes nepateikta automobilio defektų nustatymo tinkamų įrodymų, tai ir nėra pagrindo šias išlaidas priteisti. CPK 88 str. reglamentuoja išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu priteisimą ir šio straipsnio 3 dalyje imperatyviai nurodoma, kad CPK 88 straipsnio 1 dalies 10 punkte nurodytomis būtinomis ir pagrįstomis išlaidomis nelaikomos ir šiame skyriuje nustatyta tvarka neatlyginamos išlaidos už teikiamas teisines paslaugas, išskyrus advokatų ir advokatų padėjėjų teikiamas teisines paslaugas. Mūsų nagrinėjamu atveju reikalaujami priteisti „605,00 Eur sumokėtus UAB „Autopretenzija“ už konsultacijas, teikiant pretenzijas atsakovei ir ruošiant ieškinį teismui“ negali būti priteisti, kadangi UAB „Autopretenzija“ teisinės paslaugos nėra advokatų ir advokatų padėjėjų teikiamos teisines paslaugos ir tokios išlaidos nėra priteisiamos (CPK 88 straipsnio 3 dalis).
4. 2023-11-23 teismo posėdžio metu ieškovas papildomai paaiškino, kad buvo išsisaugojęs telefono numerį internete rastame skelbime dėl Toyota automobilio pardavimo. (duomenys neskelbtini) susitiko su savininkės sutuoktiniu D. K. apžiūrėti automobilį, po pietų atliko techninę apžiūrą ir tą pačią dieną sumokėjus pinigus, automobilį įsigijo. Pardavėjos atstovas pasakė, kad pirko automobilį daužtą į priekį, jį kokybiškai suremontavo ir važinėjo 6 metus. Paklausus ar buvo iššovusios saugos pagalvės, pasakė, kad nebuvo. Nevežė į servisą tikrinti, nes automobilis buvo techniškai tvarkingas, atitiko techninius reikalavimus. Vykus į (duomenys neskelbtini)po nusipirkimo, jokių defektų neišaiškėjo. Grįžus iš (duomenys neskelbtini) po trijų mėnesių – sudilo padangos, buvo blogas ratų suvedimas. Remonto metu reikėjo nuimti vairą, tada ir paaiškėjo, kad trūksta oro saugos pagalvių. Buvo siūlyta atsakovei vykti kartu į (duomenys neskelbtini) diagnostikai, bet buvo apkaltintas reketu. Autorizuotas servisas UAB „Tokvila“ taip pat patvirtino faktą, kad trūksta vairuotojo ir keleivio pusės saugos oro pagalvių, o po vairuotojo pusės kojomis – iššovusi. Tai esminis, paslėptas defektas.
5. Teismo posėdžio metu atsakovės atstovas advokato padėjėjas papildomai paaiškino, kad automobilis buvo ne naujas ir dalyvavęs eismo įvykyje, tai ieškovas žinojo. Automobilis buvo techniškai tvarkingas, ką patvirtino ir pats ieškovas, rašydamas sms iš (duomenys neskelbtini) bei atlikta techninė apžiūra UAB „Tuvilta“. Atsakovė pagrindžia, kad automobilis techniškai tvarkingas buvo pardavimo metu. Iš ieškovo pateiktų foto nuotraukų nesimato, ar tai tikrai saugos sistemos dalys. Negalima saugos sistemos remonto kaina, siekianti automobilio kainą. Ieškovas jau beveik metus laiko važiuoja su šiuo automobiliu ir toks ieškinys yra piktnaudžiavimas teisėmis. Byloje nėra įrodytas esminis sutarties pažeidimas, nes gali automobilį eksploatuoti, ką iki šiol ir daro. Atsakovei nebuvo sudaryta galimybė įrodyti, kad oro saugos pagalvės nėra iššovusios, nes nepristatė automobilio ieškovas į atsakovės pasiūlytą autoservisą. Prašo taikyti Contra Spoliatorem taisyklę ir įrodymus vertinti ne ieškovo naudai. Veikiančių saugos oro pagalvių sistema kainuoja apie 800 Eur ir pakeisti nėra sudėtinga. Sutarties nutraukimas nesąžiningas.
Žemesnės instancijos teismas
6. Teismo posėdžio metu liudytojas D. K., (duomenys neskelbtini), dalyvavęs tiesiogiai pardavime, parodė, kad 2016 metais, kai pirko į priekį daužtą automobilį, saugos oro pagalvės nebuvo iššovusios ir tokių remonto darbų automobiliui neatliko. Keitė kapotą, bamperį, sparną, dažymo darbai, stiklą berods keitė taip pat. Važiuojant su pirkėju į UAB „Tuvlita“ apžiūrai, buvo jaučiamas kaladėlių, diskų užrūdijimas, salone drėgmė, bet tai tenkino ieškovą. Kai ieškovas nuvyko į (duomenys neskelbtini) po įsigijimo, parašė, kad automobilis geras, tvarkingas. Jeigu būtų žinoję, kad nėra pagalvių, patys būtų sudėję ir be jų nevažinėję. Kai ieškovas pareikalavo nutraukti sutartį, buvo jo paprašyta sumokėti už automobilio amortizaciją, bet nesutiko, tačiau suma ieškovui nebuvo įvardinta. Jis nebuvo kviestas į defektaciją (duomenys neskelbtini) ieškovo.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
7. Remiantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais, šalių ir liudytojo paaiškinimais, nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) ieškovas su atsakove sudarė automobilio Toyota Yaris, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sutartį (ieškinio priedas Nr. 1). Pardavėja, veikdama per atstovą, savo sutuoktinį, informavo ieškovą, kad automobilis buvo pirktas daužtas į priekį (duomenys neskelbtini), kokybiškai suremontuotas ir eksploatuotas šeimos (ieškinio priedas – (duomenys neskelbtini) sutartis). (duomenys neskelbtini) buvo atlikta automobilio techninė apžiūra ir automobilį leista eksploatuoti. (duomenys neskelbtini) UAB „Automobilių kompiuterinės diagnostikos centras“ transporto priemonės apžiūros akte nustatyti automobilio defektai: 1) neveikiančios saugos oro pagalvės, sensoriai, saugos diržai; rasta saugos sistemos neveikiančių oro pagalvių imitatorių (apgavikų); 2) dažų sluoksnis. Prie apžiūros akto buvo surašyta pažyma ir pateiktos foto nuotraukos bei defektaciją atlikusio (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad defektai profesionaliai paslėpti vadinamųjų apgavikų pagalba (2023-10 DOK – 154350). Po 2023-10-29 parengiamojo teismo posėdžio ieškovas pateikė UAB „Tokvila“ 2023-10-02 PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje pažymėta pastaba, jog nėra vairuotojo ir keleivio pusės saugos oro pagalvių, taip pat iššovusi vairuotojo pusės saugos pagalvė po kojomis bei nurodyta detalių (4 022 Eur) ir darbų (390 Eur) kaina. Šalys susirašinėjo tarpusavyje, ieškodamos sutarimo dėl susiklosčiusios situacijos, bet sutarti nepavyko (ieškinio priedai Nr. 3-6).
8. Byloje kilo ginčas dėl transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutarties vienašališko nutraukimo, nuostolių priteisimo.
9. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.317 straipsnio 1 dalyje nustatytą teisinį reguliavimą, pardavėjas privalo pagal pirkimo–pardavimo sutartį ne tik perduoti daiktus pirkėjui, t. y. jam valdyti nuosavybės (patikėjimo) teise, ir patvirtinti nuosavybės teisę į daiktus, bet taip pat jis privalo patvirtinti ir jų kokybę. Parduodamų daiktų kokybė, kiekis ir kiti kriterijai turi atitikti sutarties sąlygas, o jeigu sutartyje nėra nurodymų, – įprastus reikalavimus (CK 6.327 straipsnio 1 dalis). Pagal CK 6.333 straipsnio 4 dalį, pardavėjo perduodamų pirkėjui daiktų kokybė laikoma atitinkančia įprastus reikalavimus, jeigu daiktus galima naudoti tam, kam jie paprastai naudojami. Laikoma, kad daiktai neatitinka kokybės reikalavimų, jeigu jie neturi tų savybių, kurių pirkėjas galėjo protingai tikėtis, t. y. kurios būtinos daiktui, kad jį būtų galima naudoti pagal įprastinę ar specialią paskirtį (CK 6.333 straipsnio 6 dalis).
10. CK 6.333 straipsnio 2 dalyje atskleistas daikto kokybės garantijos turinys – tai pardavėjo pareiga garantuoti pirkėjui, kad daiktai atitinka sutarties sąlygas, ir kad sutarties sudarymo metu nėra paslėptų daiktų trūkumų, dėl kurių daikto nebūtų galima naudoti tam tikslui, kuriam pirkėjas jį ketino naudoti, arba dėl kurių daikto naudingumas sumažėtų taip, kad pirkėjas, apie tuos trūkumus žinodamas, arba apskritai nebūtų to daikto pirkęs, arba nebūtų už jį tiek mokėjęs. Pirkimo–pardavimo sutarties dalyku esanti prekė pripažįstama tinkamos kokybės, jei ji atitinka įprastus tokioms prekėms keliamus reikalavimus ir pagrįstus vartotojo lūkesčius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-581/2008). Tačiau pardavėjas neprivalo garantuoti, kad nėra paslėptų trūkumų, jeigu apie juos pirkėjas žino arba jie yra tiek akivaizdūs, kad bet koks atidus pirkėjas būtų juos pastebėjęs be jokio specialaus tyrimo. Taigi pardavėjo atsakomybė už parduodamo daikto kokybę nėra absoliuti. Įstatymas nedraudžia parduoti netinkamos kokybės daiktų, bet daiktų trūkumai turi būti aptarti. Jeigu jie aptarti, tai laikoma, kad šalys susitarė dėl atitinkamos daikto kokybės ir ji yra pirkėjui priimtina, kad šis sudarytų sutartį. Taikant šią nuostatą svarbu nustatyti, ar daikto trūkumai buvo tokie akivaizdūs ir pastebimi normaliomis aplinkybėmis, kad rūpestingas ir atidus pirkėjas juos turėjo pastebėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-360-969/2016, 2017 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-226-695/2017; 2020 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje e3K-3-193-421/2020).
11. Kaip yra nurodęs kasacinis teismas, kadangi CK nenustato specialių naudoto daikto pardavimo sąlygų, CK XXIII skyriaus taisyklės taikomos ir naudoto daikto, nagrinėjamu atveju – naudoto automobilio, pirkimo–pardavimo teisiniams santykiams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-307-1075/2018, 12 punktas).
12. Ieškovas, reikšdamas ieškinį, ir įrodinėdamas ultima ratio priemonę – sutarties nutraukimą, paaiškėjus įsigytos transporto priemonės trūkumams, teigia byloje, kad pardavėjas nuslėpė duomenis apie saugos oro pagalvių sistemos trūkumus, kas laikytina paslėptais, esminiais automobilio trūkumais ir jų atskleidimas nebūtų sąlygojęs pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo.
13. CK 6.334 straipsnio 1 dalies 4 punkte įtvirtinta pirkėjo teisė nutraukti sutartį, kai netinkamos kokybės daikto perdavimas yra esminis sutarties pažeidimas. Pirkėjo, kuriam perduotas netinkamos kokybės daiktas, galimybę pasinaudoti įstatyme nustatytomis teisėmis įstatymų leidėjas susiejo su daikto trūkumų pobūdžiu (CK 6.334 straipsnis). Kai daikto trūkumai yra reikšmingi (esminiai) ir negali būti pašalinti, pirkėjas gali pasinaudoti sutarties nutraukimo teise. Aiškindamas pirkėjo teisių gynimo būdo pasirinkimą Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad CK 6.334 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta galimybė pirkėjui grąžinti sumokėtą kainą ir atsisakyti sutarties, kai netinkamos kokybės daikto pardavimas yra esminis pažeidimas, suteikiama kaip paskutinė teisių gynimo priemonė, kai kitų teisių gynimo būdų, nustatytų CK 6.334 straipsnio (1 dalies 1–3 punktuose, nepakanka pažeistoms pirkėjo teisėms apginti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-379-686/2016, 2018 m. gruodžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-454-611/2018). CK 6.344 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta galimybė atsisakyti sutarties yra ultima ratio, t. y. išimtinė priemonė pirkėjo teisėms ginti, todėl jos taikymui turi būti konstatuotas pakankamas įstatyminis ir faktinis pagrindas.
14. Ieškovas, įrodinėdamas įsigytos transporto priemonės esminius, paslėptus trūkumus, pateikia į bylą (duomenys neskelbtini) UAB „Automobilių kompiuterinės diagnostikos“ transporto priemonės apžiūros aktą (ieškinio priedas Nr. 2), kuriame nurodyta, kad buvo patikrintos saugos sistemos oro pagalvės ir nustatyta montavimo pažeidimai bei rasta saugos sistemos neveikiančių oro pagalvių imitatorių (apgavikų), dėl ko reikalinga keisti sugadintas saugos sistemas į naujas, įskaitant ir valdymo bloką, kas preliminariai galėtų kainuoti nuo 3 000 Eur. Kaip šį aktą pagrindžiantys duomenys buvo pateikta defektaciją atlikusio asmens (duomenys neskelbtini) pažyma bei foto nuotraukos (DOK – 154350).
15. Atsakovė atsiliepime kvestionuodama ieškovės pateiktą defektacijos aktą kritiškai vertina jo autentiškumą, surašiusio asmens kvalifikaciją, parašo nebuvimą. Viena vertus, teismas sutinka su tokia atsakovės kritika dėl surašyto akto išbaigtumo, objektyvumo. Kita vertus, papildomai pateikta (duomenys neskelbtini) (UAB „Automobilių kompiuterinės diagnostikos centras“ vadovo - viešai prieinami duomenys) pasirašyta pažyma dėl automobilio buvusios defektacinės apžiūros ir įvertinimo bei automobilio būklės foto fiksavimas, minėto apžiūros akto objektyvumo nepaneigia. Dar daugiau, abejoti nustatytu ir fiksuotu faktu – automobilio saugos sistemos reikalavimų neatitikimu teismui neleidžia ir dar viena autorizuoto Toyota automobilių serviso UAB „Tokvila“ (viešai prieinami duomenys) atstovo užfiksuota pastaba, atlikus priekinės panelės nuėmimą, jog nėra priekinių vairuotojo ir keleivio pusės saugos oro pagalvių, taip pat iššovusi vairuotojo pusės saugos pagalvė po kojomis.
16. Teismas įrodinėjimo aspektu pažymi, kad įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra (CPK 177 straipsnio 1 dalis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 straipsnio 1 dalis). Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra konstatavęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-526/2009; 2010 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2010; 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011).
17. Remiantis šių dviejų apžiūrų metu konstatuotu faktu dėl priekinių saugos oro pagalvių nustatytų defektų, nėra pagrindo sutikti su atsakovės atstovo pozicija, kad atsakovei nebuvo suteikta galimybė paneigti šiuos įrodymus ir įrodyti, jog saugos oro pagalvių sistema yra veikianti, pristatant ieškovui automobilį atlikti defektaciją atsakovės nurodytame servise. Viena vertus, teismas neturi objektyvaus pagrindo abejoti skirtingų automobilių servisų atstovų tapačių defektų konstatavimu, veikiančių skirtinguose miestuose ir vienam iš jų esant oficialiu Toyota atstovu. Kita vertus, ieškovas kvietė atsakovę ir jos atstovą po parengiamojo teismo posėdžio vykti kartu į UAB „Tokvila“ paskirtu laiku, dalyvaujant Toyota autorizuotame servise automobilio apžiūroje (atsakovės 2023-11-22 papildomi įrodymai DOK – 184271). Tad byloje nėra pateikta objektyvių, ieškovo įsigyto automobilio saugos sistemos defektus paneigiančių įrodymų, kai automobilio saugos sistemos defektai buvo konstatuoti dviejų skirtingų automobilių servisų meistrų-atstovų, surašant tapačius defektus – priekinių saugos oro pagalvių nebuvimą.
Dėl pirkėjo teisių gynimo proporcingumo
18. CK 6.334 straipsnio 1 dalyje išvardytų pirkėjo teisių gynimo būdų pasirinkimas turi būti proporcinga priemonė, kuri skirta pirkėjo dėl daikto kokybės trūkumų patirtiems praradimams kompensuoti, taikoma atsižvelgiant į kokybės trūkumų mastą. CK 6.334 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta galimybė pirkėjui grąžinti sumokėtą kainą ir atsisakyti sutarties, kai netinkamos kokybės daikto pardavimas yra esminis pažeidimas, suteikiama būtent kaip paskutinė teisių gynimo priemonė, kai kitų teisių gynimo būdų, nustatytų CK 6.334 straipsnio 1 dalies 1–3 punktuose, nepakanka pažeistoms pirkėjo teisėms apginti.
19. CK 6.431¹ straipsnyje nustatyta, kad motorinės transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartyje privalo būti nurodyti duomenys apie motorinę transporto priemonę, kurią pardavėjas privalo pagal sutartį perduoti pirkėjui. Pardavėjas pirkimo–pardavimo sutartyje privalo pirkėjui nurodyti (deklaruoti) ridos duomenis, visus eismo ar kitus įvykius, kuriuose motorinė transporto priemonė buvo apgadinta per laikotarpį, kurį pardavėjas yra motorinės transporto priemonės savininkas, taip pat visus jam žinomus eismo ar kitus įvykius, kuriuose motorinė transporto priemonė buvo apgadinta.
20. Kaip matyti iš ginčo pirkimo-pardavimo sutarties, jokie transporto priemonės defektai nebuvo pažymėti. Kaip nurodė ieškovas bei ką patvirtino ir liudytojas D. K., (duomenys neskelbtini), kad 2023-01-03 apžiūros metu ieškovas, prieš įsigyjant automobilį, buvo informuotas apie automobilio būklę (duomenys neskelbtini), ją įsigyjant pardavėjai, kad automobilis tuo metu buvo daužtas į priekį, buvo pateikta ieškovui ir 2016-04-25 pardavėjos įsigijimo sutartis su informacija, kad tuo metu buvo deformuota priekinė automobilio dalis („informacija apie įvykius ir trūkumus“).
21. Tad iš byloje esančių įrodymų galima daryti išvadą, kad atsakovė, prieš ieškovui įsigyjant ginčo automobilį, informavo ieškovą apie ginčo automobilio dalyvavimą eismo įvykyje atsakovei dar nebūnant šio automobilio savininke, rodė (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutartį, kurioje užfiksuoti eismo įvykio padariniai, tačiau pardavėjas papildomos automobilio apžiūros, išskyrus būtinąją techninę apžiūrą, neatliko ir transporto priemonės papildomai nedefektavo, išskyrus pravažiavimą ir oficialų, privalomą transporto priemonės techninės būklės įvertinimą, atliekamą UAB “Tuvlita”.
22. Ieškovas įrodinėja, kad atsakovė, parduodama transporto priemonę, neatskleidė ieškovui informacijos apie tai, jog automobilis yra netinkamai suremontuotas bei su esminiais saugos sistemos defektais, dėl ko ieškovas ne tik negali saugiai naudotis transporto priemone pagal tiesioginę jos paskirtį, bet taip pat jau patyrė nuostolių dėl atliktos transporto priemonės patikros.
23. Vertinant ieškovo įrodinėtą esminių trūkumų aplinkybę dėl saugos sistemos konstatuotų defektų, teismas taip pat pažymi, kad byloje nėra pateikta jokių įrodymų, kad per 6 metų laikotarpį nuo (duomenys neskelbtini) mėnesio iki automobilio pardavimo (duomenys neskelbtini) pradžioje, kai automobilį eksploatavo atsakovė, transporto priemonė būtų dalyvavusi eismo įvykyje Lietuvoje, kad atsakovei būtų žinoma apie (duomenys neskelbtini) įsigyto automobilio saugos sistemos trūkumus. Vertinant atsakovės kategorišką ir ieškovo nepaneigtą poziciją apie saugos sistemos trūkumų nežinojimą, ką nurodė ir pirkėjui įsigijimo metu, kad oro pagalvės nebuvo iššovusios (duomenys neskelbtini), kai automobilį po eismo įvykio prieš pirkimą apžiūrėjo atsakovė, teismas pažymi, kad tokios būklės automobilį atsakovė eksploatavo (duomenys neskelbtini). Techninės apžiūros metu privalomą techninę apžiūrą atliekantis subjektas UAB „Tuvlita“ (duomenys neskelbtini) (ką nurodė ieškovas, kad buvo atlikta prieš pirkimą) taip pat neužfiksavo jokių akivaizdžių saugos sistemos defektų bei jų neatitikimų teisės aktų reikalavimams.
24. Įvertinus šias faktines aplinkybes, teismas laiko, jog atsakovė atskleidė ieškovui visą jai žinomą informaciją, kurią žinojo apie autoįvykius bei šalintus defektus po eismo įvykio (duomenys neskelbtini), t. y. kad transporto priemonė buvo dalyvavusi eismo įvykyje prieš ją įsigyjant ir kokie remonto darbai buvo atlikti. Paprastam, eiliniam vartotojui labiau tikėtina, nei netikėtina galėjo ir nebūti žinoma apie netinkamą saugos sistemos funkcionavimą nuo pat transporto priemonės įsigijimo (duomenys neskelbtini), juolab kad ir profesionalūs įgalioti asmenys, tokie kaip UAB „Tuvlita“, tokio pobūdžio defekto negalėjo aptikti ir konstatuoti, įvykdžius privalomąją techninę apžiūrą (duomenys neskelbtini).
25. Teismas priima domėn tas aplinkybes, jog parduodamo automobilio valstybinė techninė apžiūra buvo tik atlikta, galiojanti, kad atsakovė minėtą automobilį eksploatavo iki pat pardavimo dienos, kad atsakovės transporto priemonės valdymo metu gedimų ar kokių tai trūkumų nebuvo. Be to, atsakovė neturi jokio techninio išsilavinimo, nėra juridinis asmuo ir nesiverčia transporto priemonių prekyba ar remontu, nėra profesionali automobilių pardavėja, jai nebuvo ir galėjo būti nežinomi ieškovo ieškinyje nurodyti daikto trūkumai. Bylos nagrinėjimo metu nebuvo nustatyta, jog atsakovė automobilio pardavimo metu slėpė automobilio saugos sistemos trūkumus ar elgėsi nesąžiningai (CK 6.334 straipsnio 1 dalis). Teismas laiko neįrodytu, kad atsakovei buvo žinomi tie automobilio defektai, kuriuos 2023-04-19 ir 2023-10-02 nustatė subjektai, besiverčiantys automobilių diagnostika ir kurių atsakovė neįrašė į transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį bei apie tai neinformavo pirkėjo.
26. Teismo nuomone, logiška, kad naudotoms prekėms yra taikomos kitokios nuostatos nei naujoms prekėms. Pats prekės pobūdis – naudotas automobilis – lemia pirkėjo didesnio atidumo reikalavimus. Tokiu atveju pats pirkėjas turi išsiaiškinti, ar perkama prekė jam bus tinkama, o pardavėjas suteikia konsultaciją pagal jam pateiktus ir jam žinomus duomenis. Taigi, ieškovas, kaip pirkėjas, turėjo įvertinti ir suvokti objektyvius veiksnius, kad perka naudotą 11 metų senumo automobilį, kad ilgą laiką eksploatuotas automobilis, jo mazgai, detalės yra ir gali būti nusidėvėję, gali būti remontuoti arba remontuotini, ir turi būti atidesnis ir rūpestingesnis bei imtis priemonių, kad įsitikintų automobilio technine būkle. Darytina išvada, kad atsisakiusi galimybės ne tik atlikti privalomą techninę apžiūrą pagal tam tikras nustatytas pozicijas, bet profesionaliai ir visapusiškai įsitikinti automobilio technine būkle ieškovas ir pats prisiėmė riziką, kad perkamas naudotas automobilis gali turėti trūkumų. Manytina, jog atidus ir rūpestingas pirkėjas analogiškoje kaip ši situacijoje, turėjęs informaciją apie buvusį eismo įvykį ir priekio deformaciją praeityje būtų kreipęsis į specialistus dėl automobilio išsamaus būklės įvertinimo, o ne apsiribojęs vien tik išorine vizualia automobilio apžiūra, pabandymu važiuoti ir privalomos techninės priežiūros atlikimu. Todėl šios bylos kontekste susieti ieškovo nurodytus nupirkto automobilio trūkumus su atsakovės nenurodytu ir labai tikėtinu nežinojimu apie saugos oro pagalvių nebuvimą ir/ar neveikimą nėra teisinio pagrindo.
27. Ieškovas, pasirinkdamas ultima ratio priemonę – pirkimo-pardavimo sutarties nutraukimą, ginant savo, kaip pirkėjo teises taip pat nurodo, kad nustatyti gedimai yra esminiai, ekonominiu požiūriu nėra tikslinga jų šalinti dėl didelių sąnaudų, Teismas, grįždama prie įrodinėjimo pareigos ir naštos paskirstymo, primena, kad civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Dispozityvių civilinių bylų procese be išimčių taikoma CPK 178 straipsnyje nustatyta įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklė: šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 182 straipsnis). Įstatymo nustatyta įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklė reiškia, kad ieškovas privalo įrodyti savo reikalavimo pagrįstumą, o atsakovas – nesutikimo su ieškovo reikalavimais pagrindą. Nagrinėjamoje byloje nenustatyta aplinkybių, dėl kurių turėtų būti nukrypstama nuo rungtyniškumo principo, todėl taikytina bendroji įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklė, t. y. kiekviena iš šalių turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus (CPK 12, 178 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. gegužės 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-184/2011).
28. Nagrinėjamu atveju nors ieškovas nurodo, kad nustatytų gedimų ekonominiu požiūriu nėra tikslinga šalinti dėl didelių sąnaudų, tačiau nurodyti defektų šalinimo kaštai esminiai skiriasi, pateikiant dviejų servisų vertinimus – vieno nuo 3 000 Eur, kito autorizuoto serviso UAB „Tokvila“ - apie 4 500 Eur. Dar daugiau, atsakovė ir jos atstovas parengiamojo teismo posėdžio metu prašė geranoriškai suteikti galimybę atlikti defektų šalinimo įvertinimą ir atsakovės pasirinktame servise, pristatant ieškovui automobilį į atsakovės nurodytą servisą, tačiau tokia galimybė ieškovo nebuvo suteikta, tokiu būdu neišnaudojant galimybės šalims užbaigti ginčą taikiai, geranoriškai išsprendžiant paaiškėjusių defektų pašalinimo klausimą, kaštų įvertinimą ir pan.
29. Teismo vertinimu, nors ir buvo nustatyti saugos sistemos defektai, tačiau jie buvo nustatyti po trijų mėnesių laikotarpio, ieškovui nuvykus ir parvykus į (duomenys neskelbtini), tikslūs gedimų pašalinimų kaštai nenurodyti ir nepagrįsti, todėl net neįmanoma vertinti, ar jie tokie dideli, kad praranda prasmę automobilio remontas. Be to, nėra ir duomenų, pagrindžiančių, kad automobilio gedimai yra esminiai, dėl kurių automobilis negali būti naudojamas pagal paskirtį, tik nurodoma, kad toks automobilis negali būti saugiai eksploatuojamas, tačiau pasak paties ieškovo jau beveik metus laiko naudojamas ilgoms kelionėms į darbo vietą (duomenys neskelbtini).
30. Šio duomens dėl saugos oro pagalvių defektų pirkėjui nenurodymas, labiau tikėtina nei netikėtina jo nežinant ir pačiam pardavėjui, tokio stovio automobilį eksploatavus 6 metus, turint privalomos techninės apžiūros patvirtinimus, teismo vertinimu nesuponuoja išvados, kad yra esminis trūkumas, trukdantis daiktu naudotis tinkamai pagal paskirtį, kas lemtų teisės gynimo būdą – sutarties nutraukimą. Nėra jokio objektyvaus pagrindo sutikti, kad pardavėja buvo nesąžininga ir siekė nuslėpti esminę aplinkybę apie automobilio būklę – jo saugumo sistemos reikalavimų neatitikimą gamintojo reikalavimams. Kita vertus, ir ieškovo veiksmai, eksploatuojant toliau automobilį kelionėms į (duomenys neskelbtini) paneigia jo poziciją dėl eksploatavimo negalimumo, kas taip pat tik patvirtina, jog pagrindo taikyti pardavėjui civilinę atsakomybę, nutraukiant vienašališkai sutartį, nėra.
31. Teismas sprendžia, jog bylos nagrinėjimo metu nebuvo nustatyta ir įrodyta, jog atsakovė automobilio pardavimo metu slėpė automobilio esminius trūkumus ar elgėsi nesąžiningai (CK 6.334 straipsnio 1 dalis).
32. Sutartis gali būti nutraukiama nustačius, kad daikto trūkumai yra tokie, kad jie negali būti pašalinti; kad daikto pardavėjas atsisako ištaisyti daikto trūkumus ar atlyginti trūkumų pašalinimo išlaidas; kad daikto trūkumų pašalinimo būdai nėra priimtini pirkėjui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-142-687/2015).
33. Remiantis aukščiau išdėstytu, konstatuotina, kad pirkėjo teisių gynimo būdas – grąžinti sumokėtą kainą ir atsisakyti sutarties, yra aiškiai neproporcinga priemonė nurodomiems ginčo automobilio defektams, kuriuos nurodo ieškovas, pašalinti, kai ieškovas žinojo apie buvusią parduodamo daikto (automobilio) priekio deformaciją (duomenys neskelbtini), kuri buvo sutvarkyta, todėl turėjo teisę spręsti, ar atlikta deformuotų detalių remonto kokybė tenkina jo interesus ar ne. Juolab byloje neįrodžius paslėptų trūkumų, trukdančių eksploatuoti automobilį, faktą, ir/ar nesant galimybės ištaisyti transporto priemonės trūkumus saugiam ir tinkamam eksploatavimui. CK 6.334 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta galimybė pirkėjui grąžinti sumokėtą kainą ir atsisakyti sutarties, kai netinkamos kokybės daikto pardavimas yra esminis pažeidimas, suteikiama būtent kaip paskutinė teisių gynimo priemonė, kai kitų teisių gynimo būdų, nustatytų CK 6.334 straipsnio 1 dalies 1–3 punktuose, nepakanka pažeistoms pirkėjo teisėms apginti. Tokių esminių faktų ieškovas byloje nepagrindė, įrodinėdamas savo vienintelį teisių gynimo būdą – sutarties nutraukimą.
34. Į esminius klausimus atsakyta, kiti šalių teiginiai neturi teisinės reikšmės teisingam išnagrinėjimui, todėl teismas dėl jų nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
35. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Spręsdamas dėl šalių atlygintinų teisinės pagalbos išlaidų dydžio, teismas vadovaujasi CPK 98 straipsnio 2 dalyje, Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. IR-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (nuo 2015 m. kovo 20 d. galiojanti Rekomendacijų redakcija) (toliau – ir Rekomendacijos) 2 punkte įtvirtintais kriterijais, atsižvelgia į Rekomendacijose nurodytus rekomendacinius maksimalius užmokesčio dydžius, šalių atstovų galimas darbo ir laiko sąnaudas, parengtų procesinių dokumentų kiekį, pobūdį, turinį, dalyvavimą teismo posėdžiuose.
36. Atsakovė šioje byloje patyrė šias išlaidas – 650,00 Eur teisinės pagalbos išlaidų (DOK – 184269). Šios išlaidos yra detalizuotos, pagrįstos, įrodytos, neviršijančios Rekomendacijose nustatytų dydžių. Dėl bylinėjimosi išlaidų dydžio ieškovas prieštaravimų neteikė. Ieškinį atmetus, iš ieškovo atsakovei priteistina 650,00 Eur bylinėjimosi išlaidų suma (CPK 93 straipsnio 2 dalis).
37. Ieškinį atmetus, iš ieškovo V. S. valstybei priteistina 6,64 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 92 str., 96 str. 6 d.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 268 – 270 straipsniais,
nusprendžia:
ieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovo V. S., a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovei G. B. – K., a. k. (duomenys neskelbtini) 650,00 Eur (šešis šimtus penkiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš ieškovo V. S., a. k. (duomenys neskelbtini) valstybei 6,64 Eur (šešis eurus 64 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu. Ši suma turi būti įmokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos surenkamąją sąskaitą (įmokos kodas – 5662). Sumokėjus bylinėjimosi išlaidas valstybės naudai, teismui (raštinei) būtina pateikti tai patvirtinančius įrodymus.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.