Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rasa Bartašienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo S. G. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2023 m. vasario 22 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo S. G. skundus suinteresuotiems asmenims Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos, antstolei R. A. dėl antstolės veiksmų.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuo ja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.

10. Pažymėtina, jog pagal kasacinio teismo praktiką, apeliacinis procesas nėra proceso pirmojoje instancijoje pakartojimas iš naujo, nes tai – skundžiamo teismo sprendimo kontrolės forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-426/2005; 2007 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-607/2007). Todėl teismas atskirojo skundo ribose patikrina, ar ginčo šalys įrodė tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 straipsniai).

11. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas dėl antstolės 2022 m. gruodžio 22 d., 2023 m. sausio 10 d., 2023 m. sausio 13 d. patvarkymų vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), antstolės R. A. nušalinimo vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) bei S. G. 2022 m. gruodžio 19 d. prašymo nutraukti vykdomąją bylą.

12. Remiantis vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) medžiaga nustatyta, kad antstolė R. A. vykdo 2022 m. balandžio 14 d. išduotą VMI prie FM sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) išieškoti 1248,75 Eur mokestinę nepriemoką iš S. G. turto. 2022 m. gegužės 27 d. patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini) antstolė priėmė vykdyti vykdomąjį dokumentą, apskaičiavo vykdymo išlaidas, patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini) įpareigojo pareiškėją pateikti duomenis apie turimą turtą ir jo buvimo vietą, pas trečiuosius asmenis esantį turtą, lėšas kredito įstaigose (vykdomosios b. l. 3, 7-11). 2023 m. gegužės 27 d. patikrino LR apdraustųjų socialiniu valstybiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registro duomenis, kur patikrinusi nustatė, kad pareiškėjas S. G. dirba pas antstolį A. L. (vykdomosios b. l. 4). 2022 m. gegužės 30 d. priimtas nurodymas Nr. (duomenys neskelbtini) priverstinai nurašyti lėšas su leidimu disponuoti sąskaita (vykdomosios b. l. 13-14).

13. 2022 m. birželio 3 d., patikrinus Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašą, nustatyta, kad S. G. nuosavybės teise priklauso 10,9300 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) (vykdomosios b. l. 5-6). 2022 m. birželio 3 d. iš pareiškėjo S. G. gautas el. laiškas, kuriame jis prašo grąžinti antstolės nurašytas lėšas nuo jo nurodytos sąskaitos, nes į šią sąskaitą jis gauna ne tik darbo užmokestį, bet ir socialinę pašalpą (vykdomosios b. l. 24). Antstolė 2022 m. birželio 3 d. nurodymu Nr. (duomenys neskelbtini) pakeitė nurodymą priverstinai nurašyti pinigines lėšas (vykdomosios b. l. 25-26), išieškotų lėšų paskirstymo patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini) grąžino skolininkui nurašytas 132,11 Eur lėšas (vykdomosios b. l. 27-28). 2022 m. birželio 6 d. priimtas patvarkymas Nr. (duomenys neskelbtini) dėl pranešimo apie turto areštą, turto arešto aktu Nr. (duomenys neskelbtini) areštuota 1/10 dalis S. G. priklausančio žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini) (vykdomosios b. l. 29-32). Nuo 2022 m. rugpjūčio mėn. iki 2022 m. gruodžio mėn. patvarkymais paskirstytos iš S. G. išieškotos lėšos (vykdomosios b. l. 33-40, 44-50, 55-56, 63-64). 2022 m. spalio 13 d. patvarkymu dėl turtinių teisių arešto antstolė kreipėsi į (duomenys neskelbtini) bendrovę, informuodama, kad areštuoja S. G. turtinę teisę į pinigines lėšas bei reikalavimo teisę į būsimas išmokas, priklausančias pareiškėjui 1130,97 Eur sumai, kurį patikslino 2022 m. gruodžio 21 d. patvarkymu (vykdomosios b. l. 41, 59).

14. 2022 m. gruodžio 19 d. antstolės R. A. kontoroje gautas pareiškėjo S. G. prašymas nutraukti vykdomąją bylą, nes, jo manymu, sprendimas yra neįsiteisėjęs, nes jis yra apskųstas Vilniaus apygardos administraciniam teismui (vykdomosios b. l. 57). 2022 m. gruodžio 22 d. patvarkymu antstolė kreipėsi į išieškotoją VMI prie FM, prašydama išieškotojo pateikti nuomonę dėl skolininko pateikto prašymo (vykdomosios b. l. 62), 2023 m. sausio 10 d. antstolė pakartotinai kreipėsi į išieškotoją dėl skolininko pateikto prašymo (vykdomosios b. l. 70). 2023 m. sausio 10 d. antstolė R. A. iš išieškotojo VMI prie FM gavo atsakymą į savo paklausimus, kuriame nurodyta, kad VMI prie FM neturi pagrindo naikinti 2022 m. balandžio 14 d. priimto sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) išieškoti mokestinę nepriemoką iš S. G. turto, nurodė, kad skolininkas, pateikdamas skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui, turėjo teisę prašyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti priverstinį išieškojimą, tačiau išieškotojas neturi informacijos, kad toks prašymas buvo pateiktas (vykdomosios b. l. 72).

15. Antstolės R. A. kontoroje gautas pareiškėjo S. G. 2023 m. sausio 10 d. skundas, kuriuo jis prašo panaikinti antstolės 2022 m. gruodžio 22 d. ir 2023 m. sausio 10 d. patvarkymus, vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini) nutraukti, antstolę nušalinti nuo vykdomosios bylos vykdymo (vykdomosios b. l. 73-74). 2023 m. sausio 10 d. antstolės R. A. kontoroje gautas pareiškėjo S. G. prašymas grąžinti du kartus nuskaitytus pinigus nuo jo sąskaitos (vykdomosios b. l. 75). 2023 m. sausio 13 d. antstolė patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini) informavo skolininką, kad į antstolės depozitinę sąskaitą iš pareiškėjo S. G. sąskaitos nebuvo nurašytos lėšos, todėl ji grąžinti neturi ką, paskutinės nurašytos lėšos buvo 2022 m. gruodžio 15 d. (vykdomosios b. l. 76-77). 2023 m. sausio 13 d. patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini) dėl atsakymo į prašymą termino atidėjimo ir prašymo pateikti duomenis antstolė prašė skolininką pateikti papildomus įrodymus, kurie pagrįstų jo 2022 m. gruodžio 19 d. prašyme išdėstytus motyvus nutraukti vykdomąją bylą, nustatė pareiškėjui terminą iki 2023 m. sausio 23 d. pateikti nurodytus dokumentus (vykdomosios b. l. 78-80). Pareiškėjas 2023 m. sausio 24 d. pateikė antstolei skundą dėl jos 2023 m. sausio 13 d. patvarkymo (vykdomosios b. l. 82).

16. Pareiškėjas S. G. 2023 m. sausio 10 d. skundu prašo panaikinti antstolės 2022 m. gruodžio 22 d. patvarkymą ir 2023 m. sausio 10 d. patvarkymą vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) ir vykdomąją bylą nutraukti. Pareiškėjo skundas grindžiamas aplinkybe, jog 2022 m. balandžio 14 d. VMI prie FM sprendimas yra apskųstas Vilniaus apygardos administraciniam teismui, kur yra pradėta administracinė byla Nr. (duomenys neskelbtini) (ankstesnis bylos Nr. (duomenys neskelbtini)), sprendimas išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto yra neįsiteisėjęs, todėl negalėjo būti vykdomas, prašo antstolę nutraukti vykdomąją bylą.

17. Pažymėtina, kad vykdymo procesas yra imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi šio proceso dalyviai privalo griežtai laikytis CPK bei jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos vykdymo tvarkos, kad nebūtų pažeidžiamos išieškotojo, skolininko ir trečiųjų asmenų teisės bei teisėti interesai. Vykdymo proceso teisinis reguliavimas visų pirma skirtas išieškotojo – asmens, kurio naudai yra atliekamas išieškojimas, – teisių ir teisėtų interesų apsaugai. Kartu vykdymo procesas yra grindžiamas bendraisiais teisiniais teisėtumo, interesų derinimo ir proporcingumo principais, kurie reiškia, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalius). CPK 634 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta antstolio pareiga savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad išieškojimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, aktyviai padėti šalims ginti jų teises ir įstatymų saugomus interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. rugsėjo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K- 3- 392- 313/2016). Antstolio pareiga siekti kuo greitesnio ir realaus sprendimo įvykdymo turi būti atliekama atsižvelgiant į tai, jog nebūtų pažeidžiami įstatymo reikalavimai ir vykdymo proceso dalyvių teisės ir teisėti interesai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-157/2012; 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-492/2013).

18. Kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) medžiagos pagrindu nustatyta, kad antstolė, reaguodama į pareiškėjo 2022 m. gruodžio 19 d. pateiktą prašymą stabdyti išieškojimą vykdomojoje byloje, kreipėsi į išieškotoją VMI prie FM, prašydama jai pateikti papildomą informaciją dėl VMI prie FM priimto sprendimo išieškoti mokestinę nepriemoką iš S. G. turto, todėl antstolė elgėsi pagal jai suteiktus įgaliojimus ir jų nepažeidė. Pirmosios instancijos teismas taip pat teisingai akcentavo, kad antstolio prašymas išieškotojui pateikti informaciją nesukuria jokių papildomų pareigų pareiškėjui, nes antstolis, sąžiningai vykdydamas savo pareigą, ėmėsi visų teisėtų veiksmų tinkamai apginti tiek išieškotojo, tiek pareiškėjo interesus.

19. Pareiškėjo argumentai, kad vykdomąjį dokumentą antstolė priėmė vykdyti neteisėtai, atmestini, kaip neatitinkantys teisinio reglamentavimo. Antstolis neturi teisės spręsti vykdomojo rašto teisėtumo klausimo, tačiau, pagal CPK 651 straipsnio 1 dalį, prieš pradėdamas vykdomuosius veiksmus, turi išspręsti vykdomojo dokumento priėmimo vykdyti klausimą – patikrinti, ar nėra akivaizdžių kliūčių vykdomajam dokumentui priimti ir vykdymo veiksmams pradėti. Jeigu yra kliūčių vykdomajam dokumentui priimti ir jam vykdyti, antstolis savo patvarkymu atsisako priimti jį vykdyti ir grąžina jį pateikusiam asmeniui, nurodydamas grąžinimo priežastis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-315-684/2019). CPK 629 straipsnio 1 dalies 9 punktas, numato, kad vykdomoji byla nutraukiama, jeigu vykdomasis dokumentas neteisėtai priimtas vykdyti. Šiuo atveju, atsižvelgiant į aukščiau nustatytas faktines aplinkybes bei atsižvelgiant į nurodytą teisinį reglamentavimą ir kasacinio teismo praktiką, jokių akivaizdžių kliūčių vykdomajam dokumentui priimti ir vykdymo veiksmams pradėti nagrinėjamu atveju nebuvo, todėl antstolei nebuvo jokio pagrindo nutraukti vykdomąją bylą.

20. Pažymėtina, kad 2022 m. balandžio 14 d. išduoto VMI prie FM sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) išieškoti 1248,75 Eur mokestinę nepriemoką iš S. G. turto pareiškėjas turėjo teisę skųsti per 1 mėnesį nuo sprendimo įteikimo. Sprendimas laikytas įteiktu pareiškėjui 2022-05-25, todėl antstolė teisėtai priėmė vykdomąjį dokumentą vykdymui.

21. 2022 m. gruodžio 19 d. antstolės R. A. kontoroje gautas pareiškėjo S. G. prašymas nutraukti vykdomąją bylą, nes, jo manymu, sprendimas yra neįsiteisėjęs, nes jis yra apskųstas Vilniaus apygardos administraciniam teismui (vykdomosios b. l. 57). 2022 m. gruodžio 22 d. patvarkymu antstolė kreipėsi į išieškotoją VMI prie FM, prašydama išieškotojo pateikti nuomonę dėl skolininko pateikto prašymo (vykdomosios b. l. 62), 2023 m. sausio 10 d. antstolė pakartotinai kreipėsi į išieškotoją dėl skolininko pateikto prašymo (vykdomosios b. l. 70). 2023 m. sausio 10 d. antstolė R. A. iš išieškotojo VMI prie FM gavo atsakymą į savo paklausimus, kuriame nurodyta, kad VMI prie FM neturi pagrindo naikinti 2022 m. balandžio 14 d. priimto sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) išieškoti mokestinę nepriemoką iš S. G. turto, nurodė, kad skolininkas, pateikdamas skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui, turėjo teisę prašyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti priverstinį išieškojimą, tačiau išieškotojas neturi informacijos, kad toks prašymas buvo pateiktas (vykdomosios b. l. 72).

22. Esant aptartoms aplinkybėms pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad pareiškėjo S. G. 2023 m. sausio 10 d. skunde reikalavimas panaikinti antstolės R. A. 2022 m. gruodžio 22 d. ir 2023 m. sausio 10 d. patvarkymus yra nepagrįstas.

23. Pareiškėjas S. G. 2023 m. sausio 24 d. skundu prašo panaikinti antstolės 2023 m. sausio 13 d. patvarkymą. Nurodė, kad antstolės R. A. patvarkymas dėl skundo trūkumų pašalinimo Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo buvo nustatytas pareiškėjui S. G. terminas iki 2023 m. sausio 23 d. pašalinti skundo trūkumus buvo išsiųstas tik 2023 m. sausio 17 d., toks siuntos su patvarkymu išsiuntimo delsimas yra tyčinis veiksmas, trumpinantis pačios antstolės nustatytą terminą, todėl yra pagrindas teikti antstolei R. A. nušalinimą.

24. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad antstolė, siekdama tinkamai įvertinti pateiktame skunde nurodytus motyvus bei neturėdama šiuos pareiškėjo motyvus pagrindžiančių dokumentų, kuriuos pareiškėjas nurodė, kad pridėjo prie bylos, pagrįstai 2023 m. sausio 13 d. surašė patvarkymą, kuriuo pareikalavo iki nurodytos datos pareiškėjui pateikti skunde nurodytus pridedamus procesinius dokumentus. Taip pat nustatyta, kad vykdomojoje byloje esantys duomenys pagrindžia, kad antstolės veiksmuose nėra jokio piktybiškumo ar delsimo 2023 m. sausio 13 d. patvarkymą išsiuntus 2023 m. sausio 17 d., nes vykdomojoje byloje esantys duomenys patvirtina, kad anksčiau išsiųsti siuntos antstolė neturėjo jokios galimybės: antstolės patvarkymas buvo priimtas 2023 m. sausio 13 d., t. y. penktadienį, todėl antstolė patvarkymą turėjo išsiųsti pirmadienį 2023 m. sausio 16 d.; iš vykdomojoje byloje esančios AB „Lietuvos paštas“ tinklalapio informacijos matyti, kad siuntų teikimo paslaugas teikianti įmonė AB „Lietuvos paštas“, adresu (duomenys neskelbtini), pirmadieniais nedirba ir paslaugų neteikia, todėl antstolė pareiškėjui S. G. pašto siuntą išsiuntė antradienį 2023 m. sausio 17 d. Taigi, antstolės R. A. 2023 m. sausio 13 d. patvarkymas yra teisėtas ir pagrįstas.

25. Pareiškėjas visuose pateiktuose skunduose prašo antstolę R. A. nušalinti nuo vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) vykdymo, tačiau apeliacinės instancijos teismas nenustatė tam įstatyme nustatytų pagrindų (CPK 65 straipsnio 1 dalis ir 636 straipsnis). Pirmosios instancijos teismas detaliai aptarė nušalinimą reglamentuojančias normas, todėl apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su pirmosios instancijos teismu, jų pakartotinai nebenurodo nutartyje. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, nušalinimo pareiškimas antstolei pateiktas 2023 m. sausio 10 d., t. y., kai antstolė jau taikė priverstinio vykdymo priemones, buvo paskirstomos išieškotos lėšos, todėl laikytina, kad nušalinimas antstolei pareikštas praleidus įstatymų nustatytą terminą ir pareiškėjo teisė atlikti šį procesinį veiksmą yra išnykusi (CPK 75 straipsnio 1 dalis).

26. Pareiškėjas 2023 m. sausio 30 d. skunde prašo įpareigoti antstolę R. A. priimti procesinį sprendimą dėl jo 2022 m. gruodžio 19 d. prašymo bei nutraukti vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini). Pažymėtina, kad aplinkybė, jog pareiškėjas Vilniaus apygardos administraciniam teismui apskundė VMI prie FM 2022 m. balandžio 14 d. sprendimą, nesudaro pagrindo nutraukti vykdomosios bylos, kadangi vykdomasis dokumentas priimtas vykdyti teisėtai. Pareiškėjas turėjo teisę kreipdamasis į Vilniaus apygardos administracinį teismą pateikti prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, t. y. vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) sustabdymo, tačiau čia teise nepasinaudojo. Kaip pagrįstai atsiliepime nurodo antstolė, įrodymų, kad Vilniaus apygardos administraciniame teisme yra nagrinėjamas S. G. skundas, teismas neprašė, ir tokio pagrindo skundų atmetimui nutartyje nenurodė.

27. Antstolė prašo skirti apeliantui baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Pagal CPK 95 straipsnio 1 dalį, dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigotas atlyginti kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui šio patirtus nuostolius. Teismas, nustatęs šio straipsnio 1 dalyje numatytus piktnaudžiavimo atvejus, gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki penkių tūkstančių eurų baudą, iki 50 procentų iš šios baudos gali būti skiriama kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui (CPK 95 straipsnio 2 dalis).

28. Kasacinio teismo praktikoje sprendžiant klausimą dėl baudos už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis skyrimo yra išaiškinta, kad pagal CPK 95 straipsnį baudai dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis paskirti būtinos sąlygos: šalies nesąžiningumas ir skundo nepagrįstumas jį pateikiant teismui arba sąmoningas veikimas prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. vasario 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52-313/2015).

29. Piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis yra teisės pažeidimas, t. y. civilinio proceso teisės tiesiogiai draudžiamas elgesys, už kurį įtvirtinta galimybė taikyti teisinę atsakomybę, tačiau pažymėtina, kad ne kiekvienas pareigos sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis nesilaikymo atvejis savaime reiškia teisės pažeidimą, galintį sukelti teisinės atsakomybės priemonių, nustatytų CPK 95 straipsnyje, taikymą, t. y. ne kiekvienu atveju pareigos sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis nepaisymas laikytinas teisės pažeidimu, tam tikrais atvejais jis gali būti įvertintas kaip netinkamas subjektinės teisės įgyvendinimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2013; 2016 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-492-706/2016). Įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-94/2010; 2013 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-146/2013; 2017 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-3-695/2017). Pažymėtina, kad teisėtas ir pagrįstas asmens naudojimasis procesinėmis teisėmis, jeigu nenustatytas tyčinis nesąžiningas elgesys, negali būti pripažįstamas piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis.

30. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad apeliantas S. G. turi teisę skųsti antstolio veiksmus, todėl jo skundai ir siekis apginti, jo manymu, pažeistas teises, nėra laikytinas piktnaudžiavimu, todėl antstolės prašymas dėl baudos skyrimo netenkintinas.

31. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodyta, kad Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis įpareigoja nacionalinius teismus išsamiai ištirti šalių pateiktus paaiškinimus, argumentus ir įrodymus be išankstinio vertinimo, tuo aspektu, ar jie svarbūs sprendimo priėmimui. Teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010, 2011 m. vasario 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011).

32. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi esminės teisinės reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui, todėl atskirai dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako.

33. Atsižvelgdamas į konkrečias šios bylos aplinkybes, į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesinės teisės normas. Atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo skundžiamai pirmosios instancijos teismo nutarčiai panaikinti, todėl nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2022 m. vasario 22 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo juos priėmimo dienos.