- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-05-24
- Bylos Nr.
- e2-282-970/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-09-3-01307-2023-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Džiuginta Plukienė
- Ieškovas
- E. C.
- Atsakovas
- K. Š.
- Advokatai
- Vytautas Budnikas, Arnas Paliukėnas
- Kategorijos
- 2.6.10.5.1Sutartinė atsakomybė
teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės E. C. ieškinį atsakovei K. Š. dėl defektų taisymo išlaidų atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė E. C. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės K. Š. 904,67 Eur dydžio nuostolių atlyginimą, 363,00 Eur su prievolės vykdymu susijusias išlaidas, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje nurodė, kad 2023 m. birželio 29 d. šalys sudarė transporto priemonės – automobilio „Audi A3“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pirkimo - pardavimo sutartį, pagal kurią atsakovė pardavė jai automobilį, o ji atsakovei sumokėjo 13 250,00 Eur. Prieš sudarant sutartį apžiūrėjo automobilį, tačiau akivaizdžių trūkumų, apart užfiksuotų pačios darytose fotonuotraukose (ratlankių, stogo ir užpakalinio bamperio pabraižymai), nematė. Atsakovė jokių esminių automobilių trūkumų nenurodė, patvirtino, kad automobilis, be nurodytų trūkumų, yra techniškai tvarkingas ir nereikalaujantis remonto bei papildomų išlaidų, eismo įvykiuose nedalyvavęs. Dėl kosmetinių automobilio trūkumų atsakovė pritaikė nuolaidą ir sumažino parduodamo automobilio kainą 1 000,00 Eur. Praėjus kelioms dienoms po automobilio įsigijimo, 2023 m. liepos 5 d. atvykus į uždarąją akcinę bendrovę (toliau – UAB) (duomenys neskelbtini) automobilio variklio tepalams pakeisti, paaiškėjo, kad automobilyje nėra išmetimo katalizatorių – jie išpjauti, o vietoje jų primityviai įstatytas paprastas vamzdis. Nesant automobilio išmetamųjų dujų katalizatoriaus negali naudotis įsigytu automobiliu, nes gali pablogėti transporto priemonės sauga, automobilis gali daryti poveikį aplinkai arba kelti pavojų kitiems eismo dalyviams. Be to, tokio automobilio eksploatavimas viešajam eisme, remiantis Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos viršininko 2008 m. liepos 29 d. įsakymu Nr. 2B-290 (įsakymo 2017 m. gegužės 23 d. redakcija) patvirtintų Techninių motorinių transporto priemonių ir jų priekabų reikalavimais, yra neleistinas. Žinodama, kad automobilis neturi išmetimo katalizatoriaus nebūtų įsigijusi ginčo automobilio arba būtų už jį mokėjusi ženkliai mažesnę kainą. UAB (duomenys neskelbtini) pateikė komercinį pasiūlymą, kuriame nurodė, kad automobilio katalizatoriaus kaina yra 647,66 Eur plius PVM, o jo remonto kaina – 100,00 Eur plius PVM. Kreipėsi į atsakovę siekdama geranoriškai išspręsti šį klausimą ir prašydama atlyginti automobilio defektų taisymo kaštus, tačiau atsakovė tą daryti atsisakė (e. b. 1 t., b. l. 1-4).
Atsiliepimas
Atsakovė K. Š. atsiliepime į ieškinį prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą ir priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad yra be pagrindo kaltinama, jog 2023 m. birželio 29 d. transporto priemonės prikimo - pardavimo sutarties pagrindu ieškovei pardavė automobilį „Audi A3“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) neva su defektais, t. y. be katalizatoriaus, jog neva jį po atliktos automobilio techninės apžiūros savavališkai pašalino ir tai nuslėpė nuo ieškovės bei vengė šią situaciją spręsti taikiu keliu. Prieš automobilio pardavimą 2023 m. birželio 8 d. atliko automobilio techninę apžiūrą, po kurios buvo leista automobilį eksploatuoti du metus, be to, automobiliui buvo atlikta techninė ekspertizė ir nebuvo nustatyta, jog katalizatoriaus automobilyje nėra, todėl akivaizdu, kad prieš automobilio pardavimą jame katalizatorius buvo. Ieškovė apžiūrėti ir išbandyti automobilio buvo atvykusi su kitais dviem asmenimis, kurie apžiūrėjo automobilį, juo pravažiavo ir be ieškovės nurodytų automobilio pažeidimų nurodė, kad neva variklyje girdi kažkokius garsus bei, kad jį gali tekti tvarkyti. Pasiūlė ieškovei nuvežti automobilį į bet kurį servisą išsamiai patikrinti, bet ieškovė atsisakė, nurodydama, kad automobilį nori įsigyti iš karto, tokiu būdu prisiimdama galimą riziką. Vietoje automobilio patikrinimo servise, ieškovė suderėjo, kad būtų sumažinta automobilio kaina 1 000,00 Eur, su tokiu pasiūlymu abi šalys sutiko ir automobilis buvo parduotas už mažesnę nei rinkos kainą. Po automobilio įsigijimo ieškovė 2023 m. liepos 5 d. nuvežė automobilį į UAB (duomenys neskelbtini) tik eiliniam variklio tepalų keitimui ir ieškovės teigimu tepalų keitimo metu buvo nustatyta, kad automobilyje neva išpjauti katalizatoriai, ji į automobilio patikrinimą kviesta nebuvo. Ieškovė 2023 m. liepos 20 d. kreipėsi nurodydama, jog automobilyje išpjautas katalizatorius bei prašė kompensuoti neva esančius trūkumus, o jai nesutikus nurodė, jog kreipsis į advokatą ir teismą. Vėliau ieškovė pateikė 2023 m. rugpjūčio 1 d. pretenziją dėl automobilio defektų taisymo išlaidų atlyginimo, tačiau jokių pretenziją pagrindžiančių dokumentų nepateikė, todėl su ieškovės pretenzijomis nesutiko. Atkreipė dėmesį, kad ieškovė apie neva katalizatoriaus automobilyje nebuvimą turėjo sužinoti 2023 m. liepos 5 d., kuomet nuvežė automobilį į servisą pakeisti tepalus, tačiau į ją dėl neva automobilyje esančio defekto kreipėsi praėjus 15 dienų, t. y. 2023 m. liepos 20 d. toks ieškovės elgesys parodo jos nesąžiningumą ir bandymą pasipelnyti jos sąskaita. Be to, ieškovė nepateikė įrodymų, kad automobilyje neva iš tikrųjų nėra katalizatoriaus bei, jog ji siekė nuslėpti ir nuslėpė kokius nors automobilio defektus, siekė suklaidinti ar apgauti ieškovę, už ką turėtų prisiimti atsakomybę. Ieškovė taip pat neįrodė ir net nebandė įrodinėti, kad automobilio trūkumas atsirado iki automobilio perdavimo arba dėl priežasčių, atsiradusių iki automobilio perdavimo, kai pagal aktualią teismų praktiką būtent pirkėjui tenka pareiga įrodyti, kad daiktai neatitinka sutartyje nustatytų kokybės, kiekio ar kitų kriterijų, o jei sutartyje nurodymų nėra – įprastų reikalavimų, ir faktą, kad daikto trūkumai atsirado iki daiktų perdavimo arba dėl priežasčių, atsiradusių iki daiktų perdavimo. Tuo tarpu automobilio atlikta techninė apžiūra ir techninė ekspertizė įrodo, jog automobilis pardavimo metu ieškovės nurodyto defekto neturėjo. Ieškovė įsigydama automobilį jį vizualiai apžiūrėdama galėjo pamatyti, kad jame neva nėra katalizatoriaus, be to, katalizatorių išpjauti galėjo ir pati ieškovė (e. b. 1 t., b. l. 44-50).
Šalies argumentai
Ieškovė pateikė teismui rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodė, kad įvertinus bylos medžiagą ir ginčo ribas nėra abejonių, kad ji sudarydama automobilio pirkimo - pardavimo sutartį veikė kaip vartotoja ir siekė konkretaus ir aiškaus tikslo, nesusijusio su verslu ir naudos gavimus, t. y. įsigyti automobilį, skirtą naudotis asmeninėms reikmėms. Atsakovė užmegztuose santykiuose su ja, veikė verslo tikslais (siekė konkretaus pelno gavimo), kas jai buvo viena iš esminių sąlygų. Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovė užsiima automobilių prekyba, o pats automobilio pirkimo - pardavimo atsakovei procesas, nuo jo įregistravimo iki pardavimo, akivaizdu, jog buvo sąlygotas verslo, o ne asmeninių sumetimų. Atsakovė automobilį įsigijo iš Jungtinių Amerikos Valstijų, 2023 m. birželio 8 d. atliko automobilio techninę apžiūrą, 2023 m. birželio 10 d. įregistravo savo vardu bei nepraėjus nė 20 dienų po automobilio įregistravimo savo vardu, automobilį pardavė. Akivaizdu, jog atsakovė, veikdama kartu su savo draugu D. A., iš Jungtinių Amerikos Valstijų įsigijo ginčo automobilį ne savo asmeninėms reikmėms, o tikslu parduoti brangiau ir gauti pelno. Nuo automobilio įregistravimo atsakovės vardu ir nuosavybės perleidimo praėjo itin mažas laiko tarpas nei įprastai naudojant automobilį savo reikmėms. Automobilio pardavimas anksčiau nei po trijų metu nuo jo įsigijimo gali turėti versliškumo požymių. Be to, iš atsakovės socialinio tinko „Facebook“ paskyros ekrano ištraukų matyti, kad laikotarpiu nuo 2021 m. rugpjūčio mėn. iki 2024 m. vasario mėn. atsakovė intensyviai kelia transporto priemonių pardavimo skelbimus, kas rodo, kad atsakovė verčiasi automobilių prekyba. Taigi atsakovė, jos atžvilgiu veikė vykdydama komercinę veiklą už konkretų atlygį. Parduotas automobilis buvo su paslėptais trūkumais, kurie buvo jo perdavimo momentu, nes trūkumas, dėl kurio automobilis neatitiko techninių reikalavimų, buvo diagnozuotas tik automobilį pristačius į autoservisą po labai trumpo laiko nuo įsigijimo. Tokio automobilio trūkumo nebuvo galima pastebėti apžiūrint automobilį prieš pirkimą, kadangi specialiųjų žinių neturintis asmuo negali identifikuoti paties katalizatoriaus ar jo egzistavimo fakto, be to, įprastai katalizatorius yra montuojamas po automobiliu, todėl atsakovė pardavė automobilį su paslėptu trūkumu. Be to, atsakovė nesilaikė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.333 straipsnyje numatytų reikalavimų garantuoti, kad automobilis atitinka sutarties sąlygas, kadangi automobilio pirkimo - pardavimo sutartyje apie jokius automobilio trūkumus nurodyta nebuvo. Katalizatoriaus pašalinimas nėra trūkumas, kuris atsiranda dėl automobilio eksploatacijos, natūralaus nusidėvėjimo, ankstesnio naudojimo intensyvumo ir pan. Katalizatoriaus pašalinimas yra tyčinis valinis veiksmas, kuriuo pažeidžiamas automobilių išmetamųjų dujų konstrukcinių sistemų vientisumas, todėl atsakovei, kaip automobilio savininkei, apie tokį trūkumą turėjo būti žinoma. Atsakovė elgėsi nesąžiningai, nuslėpė didelį automobilio kokybės trūkumą, atsiradusį ne dėl automobilio eksploatacijos, o dėl tyčinių veiksmų (e. b. 1 t., b. l. 127-132).
Atsiliepimas
Atsakovė pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose – atsikirtimuose nurodė, kad ieškovė pateiktais rašytiniais paaiškinimais bando įrodinėti, jog tarp ginčo šalių neva susiklostė vartojimo pirkimo - pardavimo teisiniai santykiai. Ieškovė nepagrįstai teigia, kad minėti vartojimo santykiai susiklostė dėl to, jog ji neva užsiima automobilių prekyba ir ginčo automobilį neva pardavė vykdydama komercinę veiklą už konkretų atlygį. Ieškovė bandydama įrodyti, kad ji verčiasi automobilių prekyba pateikė ekrano nuotraukas iš jos socialinio tinklo „Facebook“ paskyros, kuriuose matyti, jog laikotarpiu nuo 2021 m. rugpjūčio mėn. iki 2024 m. vasario mėn. buvo pasidalintos internetinių tinklalapių nuorodos į automobilių skelbimus. Iš visų jos socialinio tinklo paskyroje pasidalintų nuotraukų apie parduodamus automobilius, asmeniškai pardavinėjo tik vieną automobilį – „Mini Cooper“, visos kitos pasidalintos nuorodos į parduodamus automobilius yra ne apie jos parduodamus automobilius, o draugų pardavinėjami asmeniniai automobiliai, kurių skelbimais draugų prašymu pasidalino ant savo socialinio tinklo paskyros sienos tam, kad būtų didesnė sklaida ir didesnis skelbimų matomumas bei tokiu būdu draugai galėtų greičiau parduoti savo automobilius. Ji per 5 metų laikotarpį pardavė tik du savo automobilius, t. y. „Mini Cooper“ ir ieškovei parduotą ginčo automobilį „Audi A3 Premium“. Automobilį „Mini Cooper“ pradėjo pardavinėti 2023 m. balandžio 30 d., pardavė 2023 m. rugpjūčio 23 d., tuo tarpu ginčo automobilį įsigijo 2023 m. birželio 10 d., kas rodo, kad ginčo automobilį įsigijo pradėjusi pardavinėti senąjį automobilį „Mini Cooper“, savo asmeniniams poreikiams, norėdama jį nuolatos eksploatuoti, tačiau pavažinėjusi suprato, kad jis yra nepatogus ir jai netinka, todėl nusprendė jį parduoti, o tokie veiksmai nepadaro jos verslininke. Byloje jokių duomenų, kad ji, kaip fizinis asmuo, turėtų teisę verstis individualia automobilių pardavimo veikla, nėra, atvirkščiai ji turi nuolatinį darbą, samdomame darbe kaip marketingo ir komunikacijos specialistė, gauna pakankamas ir pastovias pajamas, kurios leidžia patenkinti finansinius poreikius, o automobilių prekyba niekada neužsiėmė ir užsiimti neplanuoja. Tarp ginčo šalių susiklostę santykiai negali būti kvalifikuojami kaip vartojimo pirkimo - pardavimo teisiniai santykiai, todėl šiam ginčui negali būti taikomos vartojimo teisinius santykius reglamentuojančios teisės normos. Šiuo atveju pirkimo - pardavimo sandoryje dalyvavo du lygiateisiai fiziniai asmenys, iš kurių nė vienam prekyba transporto priemonėmis nėra nuolatinė veikla, todėl parduoto automobilio trūkumo faktą turi įrodyti ieškovė. Šiuo atveju ieškovė niekaip neįrodė, kad ginčo automobilyje tikrai nėra jos nurodomo katalizatoriaus, o jeigu jo ir iš tiesų nėra, kad jį pašalino būtent ji dar prieš perleidžiant automobilį ieškovei (e. b. 1 t., b. l. 141-147).
Šalies argumentai
Teismo posėdyje ieškovė E. C. ir jos atstovas palaikė ieškinio reikalavimus ir ieškinyje bei rašytiniuose paaiškinimuose išdėstytų motyvų pagrindu prašė juos tenkinti. Ieškovė papildomai paaiškino, kad ginčo automobilį susirado „Autoplius“ skelbimuose, automobilio aprašymas atitiko jos kriterijus, susisiekė nurodytu numeriu, bendravo su D. A., kuris patvirtino, kad automobilis atitinka aprašymą, yra tvarkingas, be defektų, todėl susitarė susitikti apžiūrėti automobilį. 2023 m. birželio 29 d. po darbo, Vilniuje nuvyko prie parduotuvės „Lidl“, kur aikštelėje apžiūrėjo perkamą automobilį. Jai pačiai sunku įvertinti automobilio būklę, todėl apžiūrėti automobilio taip pat atvyko jos pusbrolis E. P., kuris atvažiavo su draugu V. A.. Apžiūrėjo perkamą automobilį iš išorės, jį užkūrė, atidarė kapotą, pavažiavo aikštelėje, automobilis važiavo tolygiai, variklis dirbo įprastai, jog automobilis būtų netvarkingas nepastebėjo. Automobilio dugno niekas neapžiūrėjo, klausė, ar yra kokių nors defektų, gedimų, D. A. tvirtino, kad automobilis yra techniškai tvarkingas. Automobilio ratlankis, bamperis buvo su įbrėžimais, prie stoglangio buvo įskilimas, salone buvo pabraižymų, dėl šių kosmetinių defektų nusiderėjo 1 000,00 Eur ir su D. A. supildė pirkimo - pardavimo sutartį. Nusipirkusi automobilį, su juo grįžo į namus Trakuose, kitą dieną užrašė automobilį į servisą. 2023 m. liepos 5 d. nuvežė automobilį į servisą, bet palikus automobilį, iš karto paskambino iš serviso ir pasakė, kad automobilyje nėra katalizatoriaus, o vietoje jo suvirintas kažkoks vamzdis. Servise paskaičiavo, kiek kainuotų įstatyti naują katalizatorių, nurodė, kad be jo nepraeis kitos techninės apžiūros, siūlė kreiptis į pardavėją kompensuoti nuostolius. Kreipėsi į atsakovę, aprašė susidariusią situaciją, kelias dienas susirašinėjo, aiškinosi, bet atsakovė nesutiko kompensuoti nuostolių, todėl kreipėsi į advokatą, pateikė atsakovei pretenziją, su kuria atsakovė nesutiko.
Atsiliepimas
Atsakovė K. Š. ir jos atstovas teismo posėdyje parodė, kad su ieškiniu nesutinka ir atsiliepime bei rašytiniuose paaiškinimuose – atsikirtimuose išdėstytais argumentais prašė ieškinį atmesti ir priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Atsakovė papildomai paaiškino, kad ginčo automobilį pirko iš pažįstamo, gyvenančio Jungtinėse Amerikos Valstijose, savo reikmėms. Pargabenus automobilį į Lietuvą, nuvežė jį į autoservisą, automobilis buvo techniškai tvarkingas. Tuomet 2023 m. birželio 10 d. draugas D. A. automobilį sueuropino, nuvežė į techninę apžiūrą ir praėjus techninę apžiūrą automobilį pastatė namų požeminėje aikštelėje, kur jį laikė. Pavažinėjusi su šiuo automobiliu, suprato, kad nepatinka automobilio dizainas, automobilis nebuvo manevringas, todėl nusprendė jį parduoti ir įdėjo skelbimą, kuriame nurodė draugo D. A. telefono numerį, kurio paprašė pagalbos parduodant automobilį. Automobilio pardavimo procese nedalyvavo, D. A. telefonu informavo, kad yra pirkėja, kuri prašė nuleisti kainą, į servisą važiuoti atsisakė. Siūlė nuleisti 1 000,00 Eur, kuriuos ir nuleido. 2023 m. liepos 20 d. ieškovė pareikalavo sumokėti pinigus už katalizatorių, kuris jos žiniomis buvo, nes automobilis praėjo techninę apžiūrą. Pasijautė reketuojama, todėl nesutiko sumokėti ieškovės reikalaujamų pinigų.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
šalių paaiškinimais, bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovė K. Š. iš Jungtinių Amerikos Valstijų įsigijo 2016 m. automobilį „Audi A3 Premium“, kuriam 2023 m. birželio 8 d. Lietuvos ir Vokietijos UAB „Tuvlita“ atlikta techninė ekspertizė bei privalomoji techninė apžiūra (e. b. 1 t., b. l. 11, 12) ir automobilis 2023 m. birželio 10 d. įregistruotas atsakovės K. Š. vardu (e. b. 1 t., b. l. 13). Šalys 2023 m. birželio 29 d. sudarė Transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartį (toliau – ir Sutartis), pagal kurią atsakovė K. Š. pardavė ieškovei E. C. automobilį „Audi A3 Premium“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) už 13 250,00 Eur, nenurodant jokių automobilio trūkumų (e. b. 1 t., b. l. 5).
Ieškovės teigimu, 2023 m. liepos 5 d. nuvežus automobilį į UAB (duomenys neskelbtini) pakeisti tepalus, automobilio apžiūros metu nustatyta, kad trūksta automobilio išmetimo katalizatoriaus, kuris pašalintas ir vietoje jo įmontuotas paprastas vamzdis, dėl ko automobilis neatitinka techninių reikalavimų. Apie ginčo automobilyje nustatytą defektą ieškovė 2023 m. liepos 20 d. informavo atsakovę (e. b. l. t., b. l. 16). Atsakovei nesutinkant kompensuoti automobilio defekto išlaidas, ieškovė 2023 m. rugpjūčio 1 d. kreipėsi į atsakovę su pretenziją, prašydama atlyginti ginčo automobilio dujų išmetimo sistemos katalizatoriaus įsigijimo ir įrengimo kainą – 904,67 Eur bei 363,00 Eur išieškojimo išlaidas už advokato pagalbą (e. b. 1 t., b. l. 24-25). Atsakovei nesutikus su ieškovės pretenzija (e. b. 1 t., b. l. 26-29), ieškovė kreipėsi į teismą.
Nagrinėjamu atveju byloje ginčas kilo dėl tarp šalių susiklosčiusių teisinių santykių kvalifikavimo bei dėl paslėpto automobilio defekto, t. y. pašalinto katalizatoriaus. Ieškovė teigia, kad tarp šalių susiklostė vartojimo teisiniai santykiai bei automobilis jo perleidimo ieškovės nuosavybėn metu turėjo paslėptą trūkumą, atsiradusį iki automobilio perdavimo ieškovei, kuris paaiškėjo automobilį apžiūrėjus servise ir kurio ieškovė sandorio sudarymo metu negalėjo matyti. Atsakovė nesutinka, kad tarp šalių susiklostė vartojimo teisiniai santykiai bei įrodinėja, kad ginčo automobilį ieškovei pardavė techniškai tvarkingą, be ieškovės nurodyto paslėpto defekto.
I. Dėl vartojimo teisinių santykių kvalifikavimo
Ieškovė tvirtina, jog tarp šalių susiklostė vartojimo pirkimo - pardavimo teisiniai santykiai, kadangi ieškovė automobilį pirko savo asmeninėms reikmėms, tuo tarpu atsakovė užmegztuose santykiuose su vartotoja veikė verslo siekiais (siekė konkretaus pelno gavimo), kas jai buvo viena iš esminių sąlygų. Atsakovė užsiima automobilių prekyba, o pats automobilio pirkimo - pardavimo atsakovei procesas nuo jo įregistravimo iki pardavimo buvo sąlygotas verslo, o ne asmeniniu sumetimu. Atsakovė automobilį įsigijo iš Jungtinių Amerikos Valstijų, tuomet 2023 m. birželio 8 d. atliko automobilio techninę apžiūrą, o 2023 m. birželio 10 d. įregistravo savo vardu bei nepraėjus 20 dienų po automobilio įregistravimo savo vardu, automobilį 2023 m. birželio 29 d. pardavė. Atsakovė, veikdama kartu su draugu D. A., iš Jungtinių Amerikos Valstijų įsigijo ginčo automobilį ne savo asmeninėms reikmėms, o tikslu parduoti brangiau ir gauti pelno. Be to, atsakovė laikotarpiu nuo 2021 m. rugpjūčio mėn. iki 2024 m. vasario mėn. savo socialinio tinklo „Fecebook“ paskyroje pakankamai intensyviai kėlė transporto priemonių pardavimo skelbimus, kas rodo, kad atsakovė verčiasi automobilių prekyba. Atsakovė nesutinka, kad tarp šalių susiklostė vartojimo pirkimo - pardavimo teisiniai santykiai, kadangi atsakovė neužsiima automobilių prekyba, o jos socialinio tinklo „Fecebook“ paskyroje pasidalintose nuorodose apie parduodamus automobilius ji pardavinėjo tik vieną savo automobilį, visos kitos nuorodos apie parduodamos automobilius yra draugų prašymu pasidalinti skelbimai dėl didesnės sklaidos ir skelbimų matomumo.
Vartojimo sutarties, vartotojo ir verslininko sąvokos apibrėžtos CK 6.228¹ straipsnyje, vartotojo ir verslininko sampratų apibrėžtis pakartota ir Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatymo 2 straipsnio 20 ir 25 dalyse. CK 6.228¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad vartojimo sutartimi verslininkas įsipareigoja perduoti vartotojui prekes nuosavybės teise arba suteikti paslaugas vartotojui, o vartotojas įsipareigoja priimti prekes ar paslaugas ir sumokėti jų kainą. Šio straipsnio 2 dalyje vartotojas apibūdinamas kaip fizinis asmuo, su savo verslu, prekyba, amatu ar profesija nesusijusiais tikslais (vartojimo tikslais) siekiantis sudaryti ar sudarantis sutartis. Šio straipsnio 3 dalyje verslininkas apibrėžiamas kaip fizinis asmuo arba juridinis asmuo ar kita organizacija, ar jų padalinys, savo prekybos, verslo, amato arba profesijos tikslais siekiantys sudaryti ar sudarantys sutartis, įskaitant asmenis, veikiančius verslininko vardu arba jo naudai.
Kasacinio teismo praktikoje, remiantis teisės aktuose pateikta vartojimo sutarties samprata, suformuluoti esminiai požymiai, kuriuos atitinkanti sutartis kvalifikuojama kaip vartojimo: pirma, prekes ar paslaugas įsigyja fizinis asmuo; antra, fizinis asmuo prekes ir paslaugas įsigyja ne dėl savo ūkinės komercinės ar profesinės veiklos, o savo asmeniniams, šeimos, namų ūkio poreikiams tenkinti; trečia, prekes ar paslaugas teikia verslininkas (fizinis ar juridinis asmuo, veikiantis verslo (plačiąją prasme) tikslais) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-358-248/2016, e3K-3-274-403/2018 ir kt.).
Byloje ginčo, kad ieškovė automobilį įsigijo savo asmeniniams poreikiams tenkinti, tarp šalių nekyla. Byloje keliamas klausimas, ar transporto priemonės pirkimo - pardavimo sutartis atitinka vartojimo sutartims keliamą subjektiškumo požymį, t. y., ar atsakovė (pardavėja) yra fizinis asmuo, užsiimantis verslo veikla (verslininkė). Iš atsakovės pateiktų valstybės įmonės „Regitra“ duomenų matyti, kad nuo 2019 m. kovo 1 d. iki 2024 m. kovo 1 d. atsakovės vardu buvo registruotos trys transporto priemonės – automobiliai „Mercedes-Benz“ ir „Mini Mini“, bei ginčo automobilis „Audi A3“. Automobilis „Mercedes-Benz“ atsakovės įgytas 2021 m., automobilis „Mini Mini“ atsakovės vardu įregistruotas 2020 m. liepos 17 d. ir išregistruotas 2023 m. rugpjūčio 23 d., ginčo automobilis atsakovės vardu įregistruotas 2023 m. birželio 10 d. ir išregistruotas 2023 m. liepos 5 d. (e. b. 1 t., b. 137-138). Atsakovė teismo posėdyje paaiškino bei rašytiniuose paaiškinimuose - atsikirtimuose nurodė, jog turi nuolatinį darbą, kuris nėra susijęs su prekyba automobiliais, norėdama atsinaujinti/pasikeisti automobilį pirko automobilį „Audi A3“ bei 2023 m. balandžio 30 d. pradėjo pardavinėti turimą automobilį „Mini Mini“, kurį pardavė 2023 m. rugpjūčio 23 d. Užregistravusi automobilį „Audi A3“ bei juo pavažinėjusi suprato, kad šis automobilis jai nepatinka, yra nemanevringas, todėl nusprendė jį parduoti bei pardavė ieškovei. Šias atsakovės nurodytas aplinkybes patvirtino liudytojas, atsakovės draugas, D. A., kuris teismo posėdyje parodė, kad atsakovė automobilių pardavimu neužsiima, ji dirba marketingo vadove, automobiliu „Mercedes-Benz“ faktiškai naudojasi atsakovės tėvas, atsakovė automobiliu „Mini Mini“ naudojosi trejus metus bei pirko automobilį „Audi A3“ nusprendusi parduoti automobilį „Mini Mini“ (2024 m. balandžio 10 d. teismo posėdžio garso įrašas: 2 val. 53 min. 24 val. – 2 val. 56 min. 08 sek.).
Teismas, įvertinęs nurodytas aplinkybes, sprendžia, jog byloje neįrodytas faktas, kad atsakovė nuolat verčiasi automobilių prekyba, siekdama pelno. Nors iš valstybės įmonės „Regitra“ duomenų matyti, kad atsakovė 2023 m. pardavė du automobilius, automobilį „Audi A3“ pardavė nepraėjus 20 dienų nuo jo įregistravimo savo vardu, tačiau vien tokių požymių neužtenka pripažinti, kad atsakovė yra verslininkė. Kaip matyti iš bylos duomenų atsakovė automobiliu „Mini Mini“ naudojosi apie trejus metus ir nusprendusi atsinaujinti/pasikeisti turimą automobilį pirko automobilį „Audi A3“, tačiau juo pavažinėjusi suprato, kad jis jai netinkamas, todėl pardavė ir šį automobilį. Nurodytos aplinkybės leidžia pagrįstai spręsti, kad automobilių pardavimas nėra atsakovės verslas ar profesija, to nepatvirtina ir ieškovės 2024 m. kovo 12 d. rašytiniuose paaiškinimuose įdėtos atsakovės socialinio tinklo „Facebook“ paskyros ekrano ištraukos.
Kaip matyti iš atsakovės socialinio tinklo „Facebook“ paskyros ekrano ištraukų, atsakovė savo socialinio tinklo paskyroje 2021 m. buvo įdėjusi skelbimus apie dvi parduodamas transporto priemones: automobilius BMW 318 ir „Volvo S80“, 2022 m. – apie vieną parduodamą transporto priemonę BMW 420 bei 2023 m. – apie dvi parduodamas transporto priemones: automobilius „Mini“ ir BMW 320 (e. b. 1 t., b. l. 129). Teismo posėdyje atsakovė paaiškino, kad socialinio tinklo paskyroje yra tik vienas skelbimas apie jos parduodamą automobilį, t. y. „Mini Mini“, kiti skelbimai yra apie draugų parduodamus automobilius, jog būtų didesnė sklaida, įdėdama šiuos skelbimus jokio pelno negavo. Šias atsakovės nurodytas aplinkybes patvirtina byloje atsakovės pateikti įrodymai bei liudytojo D. A. parodymai. Kaip matyti iš 2021 m. rugsėjo 15 d. skelbimo apie parduodamą automobilį „Volvo S80“, skelbime yra prierašas „Evelina taria ate savo mylimam auto“. Atsakovės į byla pateikta transporto priemonės pirkimo - pardavimo sutartis patvirtina, kad automobilis „Volvo S80“ priklausė ne atsakovei (e. b. 1 t., b. l. 148-149) Liudytojas D. A. teismo posėdyje parodė, kad atsakovės socialinio tinklo paskyroje skelbimai apie parduodamus tris BMW automobilius yra jo, šie skelbimai į atsakovės paskyra įkelti kaip reklama, pardavinėdamas šiuos automobilius draugų paprašė pasidalinti skelbimų nuoroda, už skelbimų patalpinimą jokių pinigų nemokėjo (2024 m. balandžio 10 d. teismo posėdžio garso įrašas: 2 val. 50 min. 25 sek. – 2 val. 53 min. 16 sek.). Taigi, byloje nustatyta, kad atsakovės socialinio tinklo paskyroje buvo įdėtas tik vienas skelbimas dėl jai priklausančios transporto priemonės pardavimo, t. y. automobilio „Mini Mini“, kurį atsakovė buvo nusprendusi parduoti norėdama atsinaujinti/pasikeisti automobilį, kitų asmenų skelbimai į atsakovės socialinio tinklo paskyrą įdėti draugų prašymu, už tai atsakovė jokio atlygio negavo, kas paneigia ieškovės nurodytas aplinkybes, kad atsakovė verčiasi automobilių prekyba.
Nors ieškovės atstovas teigė, kad atsakovė automobilių pardavimu užsiima kartu su liudytoju D. A., tačiau tai patvirtinančių objektyvių įrodymų teismui nepateikė (CPK 178, 185 straipsniai), o vien tai, kad atsakovė gyvena kartu su liudytoju D. A., kuris šiuo metu yra bedarbis, bei savo socialinio tinklo paskyroje yra įkėlusi skelbimus apie tris liudytojo D. A. parduodamas transporto priemones neįrodo šio fakto. Be to, šias aplinkybes teismo posėdyje paneigė tiek atsakovė, tiek liudytojas D. A. nurodydami, kad nors gyvena kartu, tačiau bendro ūkio neveda, lėšomis disponuoja atskirai, o jų turimos bei vėliau parduotos transporto priemonės buvo jų asmeninės, įgytos bei naudojamos atskirai (2024 m. balandžio 10 d. teismo posėdžio garso įrašas: 1 val. 21 min. 57 sek. – 1 val. 22 min. 17 sek., 1 val. 27 min. 40 sek. – 1 val. 28 min. 05 sek., 2 val. 31 min. 10 sek. – 2 val. 31 min. 20 sek., 2 val. 52 min. 40 sek. – 2 val. 52 min. 48 sek., 2 val. 54 min. 00 sek. – 2 val. 54 min. 42 sek.). Šie atsakovės bei liudytojo D. A. parodymai nenuginčyti, todėl jais nesiremti teismas neturi pagrindo.
Ieškovės atstovas baigiamosiose kalbose nurodė, kad vien pati aplinkybė, jog ginčo automobilis buvo pirktas iš Jungtinių Amerikos Valstijų, iš kur automobilis keliauja ilgai (apie 2-3 mėn.), leidžia kritiškai vertinti atsakovės parodymus, jog ji ginčo automobilį pardavė, nes jis jai nepatiko, tačiau teismas neturi pagrindo sutikti ir su šiais ieškovės atstovo argumentais. Byloje nustatyta, kad automobilį „Audi A3“ atsakovė pirko norėdama atsinaujinti/pasikeisti apie trejus metus naudotą automobilį „Mini Mini“, ginčo automobilis atsakovės teigimu buvo pirktas iš atsakovės pažįstamo asmens, mačius jį tik nuotraukose, šį automobilį atsakovė fiziškai apžiūrėjo bei juo pavažinėjo tik atgabenus automobilį į Lietuvą. Šios aplinkybės priešingai nei nurodo ieškovės atstovas tik patvirtina, kad atsakovė fiziškai apžiūrėjusi bei pavažinėjusi ginčo automobiliu turėjo realią galimybę nuspręsti, ar automobilis jai yra tinkamas, ir tai, kad atsakovei šis automobilis nepatiko bei atsakovė jį nusprendė parduoti pavažinėjus juo gan trumpą laiką, net ir įvertinus ieškovės atstovo nurodytą ilgą automobilio gabenimo terminą, nesudaro pagrindo išvadai, jog atsakovė ginčo automobilį pirko verslo tikslais, siekdama gauti pelno.
Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, nagrinėjamu klausimu suformuotą kasacinio teismo praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-156/2012, e3K-3-274-403/2018, Nr. e3K-3-242-684/2020, e3K-3-305-378/2021, e2A-1089-555/2022), nenustačius, kad atsakovė verčiasi automobilių prekyba ir ginčo automobilį pardavė siekdama verslo tikslų (pelno gavimu), darytina išvada, jog ginčo transporto priemonės pirkimo - pardavimo sutarties šalis – pardavėja (atsakovė) – nelaikytina verslininke, todėl nėra pagrindo tarp šalių susiklosčiusių transporto priemonės pirkimo - pardavimo santykius kvalifikuoti vartojimo teisiniais santykiais (CK 6.228¹ straipsnis, 6.350 straipsnio 1 dalis) ir ieškovei vartotojų teisių apsauga šiuo atveju netaikytina.
II. Dėl nuostolių atlyginimo už parduotą nekokybišką daiktą
Ieškovė teigia, kad ginčo automobilis jo perdavimo jai nuosavybėn momentu turėjo paslėptą trūkumą – išpjautą katalizatorių ir vietoje jo įstatytą paprastą vamzdį, atsiradusį iki automobilio jai perdavimo, kuris paaiškėjo automobilį apžiūrėjus autoservise po labai trumpo laiko nuo jo įsigijimo ir kurio ji negalėjo matyti. Atsakovė nesilaikė pareigos garantuoti, kad automobilis atitinka Sutarties sąlygas ir sudarant Sutartį nėra paslėpto jo trūkumo, dėl kurio automobilio nebūtų galima naudoti pagal jo tikslą, todėl turi atsakyti už netinkamos kokybės daikto pardavimą.
Atsakovė su šiais ieškovės argumentais nesutinka, motyvuodama tuo, kad ginčo automobiliui 2023 m. birželio 8 d. buvo atlikta techninė apžiūra ir techninė ekspertizė, kas įrodo, jog automobilio pardavimo metu automobilis buvo su katalizatoriumi, atitiko visus techninius reikalavimus ir ieškovės lūkesčius, o ieškovė neįrodė, kad jos nurodytas defektas apskritai egzistuoja ir atsirado iki automobilio perdavimo ieškovei.
Byloje ginčo objektas yra naudota transporto priemonė, tačiau CK nuostato neįtvirtina specialių naudoto daikto pardavimo sąlygų, todėl ginčo atveju taikomos CK XXIII skyriaus taisyklės.
CK 6.317 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pardavėjas privalo pagal pirkimo - pardavimo sutartį perduoti daiktus pirkėjui, t. y. jam valdyti nuosavybės (patikėjimo) teise, ir patvirtinti nuosavybės teisę į daiktus bei jų kokybę. Taigi, įstatymas įtvirtina, jog parduodamo daikto kokybę garantuoja pardavėjas. Parduodamų daiktų kokybė, kiekis ir kiti kriterijai turi atitikti sutarties sąlygas, o jeigu sutartyje nėra nurodymų, – įprastus reikalavimus (CK 6.327 straipsnio 1 dalis). Įprasti reikalavimai CK apibrėžiami kaip galimybė parduotą daiktą tam tikrą laiką naudoti tam, kam jis paprastai naudojamas (CK 6.333 straipsnio 4 dalis). Laikoma, kad daiktai neatitinka kokybės reikalavimų, jeigu jie neturi tų savybių, kurių pirkėjas galėjo protingai tikėtis, t. y. kurios būtinos daiktui, kad jį būtų galima naudoti pagal įprastinę ar specialią paskirtį (CK 6.333 straipsnio 6 dalis).
Kasacinio teismo praktikoje, taikant minėtas teisės normas, yra pažymėta, jog kilus ginčui dėl parduotų daiktų kokybės, taikoma CPK 178 straipsnyje nustatyta bendroji įrodinėjimo pareigos taisyklė – kiekviena šalis turi įrodyti tas aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus. Parduotų daiktų trūkumų faktą, t. y. kad daiktai neatitinka sutartyje nustatytų kokybės, kiekių ir kitų kriterijų, o jei sutartyje nurodymų nėra, – įprastų reikalavimų, turi įrodyti pirkėjas. Atitinkamai pardavėjui, siekiančiam paneigti savo atsakomybę dėl netinkamos daikto kokybės, tenka pareiga įrodyti esant jo atsakomybę šalinančius pagrindus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-530/2010).
Ieškovė įrodinėdama, kad buvo parduota nekokybiška transporto priemonė, kuri faktiškai neatitiko techninių reikalavimų ir dėl to negalėjo būti eksploatuojama viešame eisme, pateikė teismui UAB (duomenys neskelbtini) 2023 m. liepos 5 d. PVM sąskaitą-faktūrą Nr. TAC02090 (e. b. 1 t., b. l. 195), kurioje nurodyta, kad atlikus automobilio „Audi A3“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apžiūrą nustatyta, jog trūksta automobilio išmetimo sistemos katalizatorių, kurie akivaizdžiai pašalinti ir vietoje trūkstamų katalizatorių įmontuotas paprastas vamzdis. Liudytojas UAB (duomenys neskelbtini) vadovas A. S. apklaustas teismo posėdyje parodė, kad ieškovė nusipirkusi automobilį atvarė jį kasmetinei techninei apžiūrai, pakeisti alyvos, filtrus. Automobilį pakėlus ant duobės ir jį apžiūrėjus buvo nustatyta, kad automobilyje nėra katalizatoriaus, katalizatorius buvo išpjautas ir vietoje jo įvirintas vamzdis, nustatytą faktą įrašė į 2023 m. liepos 5 d. PVM sąskaitą-faktūrą Nr. TAC02090. Katalizatorius sudegina išmetamąsias dujas, todėl jį pakeitus paprastu vamzdžiu yra pažeidžiama duslintuvo konstrukcija ir automobilis negali būti eksploatuojamas viešame eisme, nes nepraeitų techninės apžiūros (2024 m. balandžio 10 d. teismo posėdžio garso įrašas: 3 val. 01 min. 42 sek. – 3 val. 24 min. 49 sek.). Aplinkybę, kad atsakovės ieškovei parduotame automobilyje nebuvo katalizatoriaus, o vietoje jo buvo įmontuotas paprastas vamzdis, dėl ko automobilis neatitinka techninių reikalavimų ir negali būti eksploatuojamas viešame eisme patvirtina tiek ieškovės į bylą pateikta Lietuvos ir Vokietijos UAB „Tuvlita“ 2024 m. balandžio 19 d. Privalomosios transporto priemonės techninės apžiūros rezultatų ataskaita Nr. 003-0651683, kurioje nurodyta, jog automobilyje nėra gamintojo įrengtos išmetamųjų dujų neutralizavimo įrangos, pakeista jos konstrukcija, ji pažeista ir neveiksminga, CO kiekis išmetamosiose dujose viršija ribines vertes bei nuotraukos, darytos UAB (duomenys neskelbtini) keičiant katalizatorių po 2024 m. balandžio 19 d. automobilio techninės apžiūros (e. b 1 t., b. l. 189, 198-199), tiek atsakovės į bylą pateiktas susirašinėjimas su Lietuvos ir Vokietijos UAB „Tuvlita“ administratore, kuri informavo atsakovę, jog privalomoji techninė apžiūra ginčo automobiliui be katalizatoriaus negali būti atlikta (e. b. 1 t., b. l. 193).
Atkreiptinas dėmesys, kad pagal Lietuvos Respublikos transporto saugos administracijos direktoriaus 2022 m. spalio 20 d. įsakymu Nr. 2BE-260 patvirtintų Techninių motorinių transporto priemonių ir jų priekabų reikalavimų (toliau – Reikalavimai) 14 punktą techninės apžiūros ar techninio patikrinimo metu nustatyti transporto priemonės trūkumai vertinami pagal Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatyme apibrėžtus vertinimo kriterijus: didelis trūkumas (DT) (Reikalavimų 14.2 punktas). Kai transporto priemonėje nustatomi du ir daugiau dideli tos pačios srities trūkumai ir dėl bendro tų trūkumų poveikio kyla didesnis pavojus eismo saugumui, transporto priemonė laikoma turinti pavojingą trūkumą ir dėl to yra techniškai netvarkinga (Reikalavimų 15 punktas). Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2008 m. spalio 24 d. įsakymu Nr. 3-406 patvirtinto Privalomosios transporto priemonių techninės apžiūros atlikimo tvarkos aprašo (toliau – Aprašas) 24 punkte nustatyta, kad techninės apžiūros rezultatų ataskaita su joje nurodytais privalomosios apžiūros metu nustatytais dideliais trūkumais ir (ar) pavojingais trūkumais, nesuteikia teisės dalyvauti viešajame eisme. Šiuo atveju iš ieškovės pateiktos Lietuvos ir Vokietijos UAB „Tuvlita“ 2024 m. balandžio 19 d. Privalomosios transporto priemonės techninės apžiūros rezultatų ataskaitos Nr. 003-0651683 matyti, kad atlikus ginčo automobilio privalomąją techninę apžiūrą buvo nustatyti du tos pačios srities – benzininio variklio išmetamosios dujos – dideli trūkumai, kurie susiję su katalizatoriaus išpjovimu, dėl ko pagal aukščiau nurodytus teisės aktus automobilis yra pripažįstamas techniškai netvarkingas ir negali dalyvauti viešajame eisme.
Nurodytų aplinkybių pagrindu pripažintina, jog ieškovė įrodė faktą, kad atsakovės parduotame automobilyje 2023 m. liepos 5 d. buvo defektas, t. y. išpjautas katalizatorius ir vietoje jo įmontuotas paprastas vamzdis, dėl ko automobilis neatitiko techninių reikalavimų ir negalėjo dalyvauti viešajame eisme.
Byloje neginčijamai nustatyta, kad atsakovė prieš automobilio pardavimą, automobilį nuvežė apžiūrai (e. b. 1 t., b. l. 192), vėliau 2023 m. birželio 8 d. Lietuvos ir Vokietijos UAB „Tuvlita“ buvo atlikta automobilio techninė ekspertizė bei privalomoji techninė apžiūra, ginčo automobilis 2023 m. birželio 8 d. atitiko techninius reikalavimus, automobilyje katalizatorius buvo (e. b. 1 t., b. l. 11, 12). Atsakovės bei liudytojo D. A. parodymais po automobilio techninės apžiūros iki automobilio pardavimo automobilis buvo naudojamas tik atsakovės bei laikomas požeminėje automobilių aikštelėje. 2023 m. birželio 29 d., t. y. prajus 21 dienai po automobilio techninės apžiūros, atsakovė automobilį pardavė ieškovei, kuri tą pačią dieną automobilį parsivarė į namus Trakuose bei 2023 m. liepos 5 d., t. y. šeštą dieną po automobilio įsigijimo, nuvarė automobilį į autoservisą, kur nustatytas automobilio defektas – išpjautas katalizatorius ir vietoje jo įstatytas paprastas vamzdis.
Ieškovė teigia, kad katalizatorių atsakovė pašalino po automobilio techninės apžiūros ir automobilį jai pardavė be jo. Atsakovė nurodo, kad automobilį ieškovei pardavė techniškai tvarkingą, su katalizatoriumi, o ieškovė neįrodė ir net neįrodinėjo, jog automobilio defektas atsirado iki automobilio perdavimo ieškovei arba dėl kitų priežasčių, atsiradusių iki automobilio perdavimo.
Kasacinio teismo nagrinėjant tokio pobūdžio bylas yra išaiškinta, jog pirkėjo pareiga įrodyti, kad parduotas daiktas yra netinkamos kokybės, apima tik pareigą įrodyti, kad jo negalima naudoti pagal paskirtį, kad jis neatitinka kokybės reikalavimų, reiškiamų tokio pobūdžio daiktams, ir kad pirkimo metu jis nežinojo ir jam negalėjo būti žinoma apie parduoto daikto trūkumus. Aplinkybes, kad parduoto daikto trūkumai atsirado po pirkimo - pardavimo sutarties sudarymo ar dėl pirkėjo kaltės, kad šie trūkumai nepriklauso nuo priežasčių, atsiradusių iki daikto pardavimo, kad pirkėjas kaip bet kuris vidutinis ir atidus pirkėjas, turėjo žinoti apie galimus parduodamo daikto trūkumus ir pan., t. y. kurios mažina pardavėjo atsakomybę už parduoto daikto kokybę, turi įrodinėti pardavėjas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-307-1075/2018).
Byloje nustatyta, kad ieškovė įrodė, jog atsakovės parduotame automobilyje buvo defektas, t. y. išpjautas katalizatorius ir vietoje jo įmontuotas paprastas vamzdis, dėl ko automobilis neatitiko techninių reikalavimų ir neturėjo teisės dalyvauti viešame eisme, t. y. negalėjo būti naudojamas pagal paskirtį, nes tokį automobilį draudžia eksploatuoti aukščiau nurodyti teisės aktai. Ieškovės pateikti į bylą įrodymai patvirtina, kad automobilio defektas buvo nustatytas šeštą dieną po Sutarties sudarymo. Atsakovė, teismui pasiūlius (2024 m. balandžio 10 d. teismo posėdžio garso įrašas: 3 val. 32 min. 13 sek. – 3 val. 32 min. 26 sek.), objektyvių įrodymų, kad parduoto automobilio defektas atsirado po Sutarties sudarymo ar dėl ieškovės kaltės, jog nustatytas defektas nepriklauso nuo priežasčių, atsiradusių iki daikto pardavimo, nepateikė (CPK 178 straipsnis), o vien tai, kad automobilis 21 dieną prieš jo pardavimo atitiko kokybės reikalavimus, nes praėjo techninę apžiūrą, neįrodo, jog automobilis buvo be nustatyto trūkumo Sutarties sudarymo metu, todėl atsakovės argumentai, jog techninės apžiūros galiojimas patvirtina automobilio tinkamumą bei jo trūkumo nebuvimą jos pardavimo metu, atmestini kaip nepagrįsti.
Atsakovės atstovas teigė, kad faktą, jog automobilyje katalizatorius buvo išpjautas po Sutarties sudarymo patvirtina liudytojo A. S. parodymai, tačiau teismas su tokiais atsakovės atstovo argumentais sutikti neturi pagrindo. Liudytojas A. S. teismo posėdyje parodė, kad išpjauti katalizatorių ir įtvirtinti vamzdį užtrunka apie valandą ar pusantros. Ieškovės automobilyje vietoje katalizatoriaus buvo įvirintas naujas vamzdis, todėl katalizatorius galėjos būti išpjautas prieš mėnesį, du, savaitę, o gal ir prieš porą dienų (2024 m. balandžio 10 d. teismo posėdžio garso įrašas: 3 val. 16 min. 10 sek. – 3 val. 17 min. 39 sek.). Taigi, tokie liudytojo A. S. parodymai leidžia spręsti, jog automobilyje katalizatorius galėjo būti išpjautas tiek prieš Sutarties sudarymą, tiek po jos sudarymo ir nepatvirtina atsakovės atstovo nurodyto fakto. Be to, vien tai, kad ieškovė atvežusi automobilį liudytojo paprašė neišpjauti katalizatoriaus taip pat neįrodo, jog katalizatorius buvo išpjautas po Sutarties sudarymo. Atkreiptinas dėmesys, kad liudytojas A. S. taip pat parodė, jog ne pirmą kartą girdi, jog servisuose būna išpjaunami katalizatoriai, o šiuo atveju ieškovė nurodė, kad automobilį pirko nesenai, automobilis buvo tvarkingas ir nenorėdama nukentėti nuo serviso paprašė neišpjauti katalizatoriaus bei naudoti originalią alyvą, be to, ieškovei pranešus kad nėra katalizatoriaus, ieškovė suprato, jog buvo apgauta, siūlė jai kreiptis į teismą, nes automobilis buvo ką tik įgytas (2024 m. balandžio 10 d. teismo posėdžio garso įrašas: 3 val. 04 min. 13 sek. – 3 val. 05 min. 58 sek.). Šie liudytojo A. S. parodymai, priešingai nei teigia atsakovės atstovas, patvirtina ieškovės nurodytas aplinkybes, jog ieškovei žinia apie išpjautą katalizatorių buvo netikėta, nes ieškovė buvo įsitikinusi, jog neseniai nupirktas automobilis buvo techniškai tvarkingas. Teismo įsitikinimu, mažai tikėtina atsakovės versija, kad ieškovė, nusipirkusi gan brangų automobilį asmeniniam naudojimui, automobilio pirkimui paėmusi paskolą iš banko, būtų tyčia pašalinusi katalizatorių, vietoje jo įstačiusi vamzdį, ir vėliau kreipusis į teismą.
Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, darytina išvada, jog nustatytas automobilio trūkumas – išpjautas katalizatorius ir vietoje jo įmontuotas paprastas vamzdis – atsirado iki Sutarties sudarymo, dėl ko atsakovei atsiranda pareigą atsakyti už parduotą netinkamos kokybės daiktą, išskyrus, jei ji įrodytų, kad ieškovė turėjo žinoti apie galimą parduodamo daikto trūkumą.
Atsakovė atsiliepime nurodė, kad ieškovė prieš automobilio įsigijimą, jo apžiūrėti atvyko su dviem asmenimis, kurie girdėjo kažkokius garsus, dėl ko automobilį gali tekti tvarkyti, ieškovės vykti į servisą patikrinti automobilį atsisakė, taip prisiimdama riziką už įgyto daikto trūkumus, be to, automobilių išmetimo sistemos perdarymą išpjaunant katalizatorius ir įvirinant vamzdį realiai bet kada galima pamatyti vizualiai tai apžiūrint, o tokią galimybę ieškovė turėjo prieš įsigydama automobilį, todėl atsakovė nėra atsakinga už nustatytą automobilio defektą. Teismas tokius atsakovės argumentus atmeta kaip nepagrįstus.
Pažymėtina, kad nei įstatymas, nei pirkimo - pardavimo sutartis nenustato privalomo daiktų kokybės patikrinimo vien dėl to, kad parduodamas naudotas daiktas (CK 6.337 straipsnis), todėl pirkėjas turi teisę, o ne pareigą bet kokioje vietoje, bet kokiu laiku ar metodu, atitinkančiu protingumo kriterijus, patikrinti perkamo daikto kokybę (CK 6.328 straipsnis). Tai, kad pirkėjas nepasinaudoja savo teise patikrinti perkamo naudoti daikto kokybę, nepanaikina pardavėjo atsakomybės už parduodamo naudoto daikto kokybę, jei įrodoma, kad pirkėjas, kaip bet kuris vidutinis pirkėjas, sutarties sudarymo metu nežinojo arba negalėjo žinoti apie tokį perkamo daikto neatitikimą (CK 6.327 straipsnio 2 dalis). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pirkėjo žinojimas apie parduodamo daikto trūkumus yra subjektyvus veiksnys, kurį būtų galima konstatuoti iš esmės tik pačiam pirkėjui tai pripažinus. Žinojimas skiriasi nuo negalėjimo nežinoti – t. y. kitos, alternatyvios aplinkybės, sudarančios savarankišką pagrindą atleisti pardavėją nuo atsakomybės. Pagrindas konstatuoti pirkėjo negalėjimą nežinoti apie parduodamo daikto trūkumus atsiranda, be kita ko, tais atvejais, jei atskleisdamas pirkėjui parduodamo daikto trūkumus pardavėjas veikė taip, kad bet kuris atidus ir rūpestingas asmuo pirkėjo vietoje tokiomis pačiomis aplinkybėmis būtų apie tokius trūkumus sužinojęs (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-360-969/2016, 34 punktas). Paprastai teisės norma, sudaranti pagrindą atleisti pardavėją nuo atsakomybės, taikoma, kai nustatomas didelis pirkėjo nerūpestingumas (neatsargumas), t. y. kai daikto trūkumai yra akivaizdūs ir pastebimi (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2016 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-505-686/2016).
Nagrinėjamoje byloje iš šalių paaiškinimų, liudytojų E. P., V. A. bei D. A. parodymų matyti, kad ieškovė apie parduodamą naudotą automobilį sužinojo iš interneto tinklalapyje įdėto skelbimo, vėliau atvyko automobilį apžiūrėti į aikštelę prie parduotuvės „Lidl“, kartu automobilio apžiūrėti atvyko ieškovės pusbrolis E. P. bei pusbrolio draugas V. A., kurie jokių specialių žinių, susijusių su automobilių techniniais reikalavimais, neturi. Ieškovė, kaip vidutinė naudoto automobilio pirkėja, kartu su pusbroliu bei jo draugu, apžiūrėjo automobilį bei jį išbandė pavažiuodama.
Ieškovė teismo posėdyje paaiškino, kad apžiūrėjus automobilį bei juo pavažiavus jokių didelių trūkumų nepastebėjo, automobilis dirbo įprastai, nebildėjo, netraškėjo, važiavo tolygiai, variklis buvo tvarkingas, automobilis buvo su kosmetiniais defektais, už kuriuos pardavėja sutiko nuleisti kainą. Perkant automobilį svarbu buvo, kad juo būtų galima važinėti, pardavėjos draugas, dalyvavęs automobilio apžiūroje, D. A. patvirtino, kad automobilis yra tvarkingas. Automobilio dugno neapžiūrėjo, nes nebuvo techninės galimybės, be to, klausė D. A., ar automobilis turi defektų, ar yra katalizatorius, nes iš bendrų žinių žino, jog jie būna išpjaunami, tačiau D. A. tvirtino, kad defektų nėra, automobilis yra tvarkingas, pasitikėjo juo, todėl nematė poreikio važiuoti jo kažkur papildomai apžiūrėti (2024 m. balandžio 10 d. teismo posėdžio garso įrašas: 11 min. 14 sek. – 42 min. 48 sek.). Liudytojas E. P. teismo posėdyje parodė, kad automobilį apžiūrėjo iš išorės, taip, kaip buvo įmanoma jį apžiūrėti, matėsi ant automobilio įbrėžimai, pardavėjas sakė, kad visi gedimai yra tie, kurie matosi ir dėl matomų įbrėžimų nuleido automobilio kainą. Automobilio dugno neapžiūrėjo, nes jo apžiūrėti nebuvo galimybės, klausė ar viskas tvarkoje su katalizatoriumi, ar technikinė apžiūra praeita be problemų, pardavėjas patvirtino, kad viskas yra tvarkoje (2024 m. balandžio 10 d. teismo posėdžio garso įrašas: 1 val. 51 min. 46 sek. – 2 val. 10 min. 52 sek.). Liudytojas V. A. teismo posėdyje parodė, kad automobilį apžiūrėjo iš išorės, iš vidaus, užvedė variklį, variklis dirbo stabiliai, viskas buvo gerai. Ant automobilio buvo matomi įbrėžimai, kitų defektų nesimatė, dėl matomų defektų pardavėjas nuleido kainą. Bendravo su pardavėju, pardavėjas sakė, kad automobilis iš Amerikos, praėjęs ekspertizę, todėl yra geras. Pasilenkęs pažiūrėjo, ar išmetimas nesurūdijęs, tačiau, ar yra katalizatorius, nesimatė (2024 m. balandžio 10 d. teismo posėdžio garso įrašas: 2 val. 13 min. 32 sek. – 2 val. 25 min. 58 sek.). Liudytojas D. A. teismo posėdyje parodė, kad aprodė automobilį ieškovei, kuri buvo atvykusi su dviem vyriškiais, ieškovė pravažiavo automobiliu, siūlė ieškovei automobilį nuvežti į autoservisą, bet ieškovė atsisakė, prašė nuleisti kainą už smulkius matomus defektus, kaina buvo nuleista. Klausinėjo apie automobilį, kiek žinojo viską pasakė, sakė, kad automobilio techninė apžiūra ir ekspertizė praėjo iš pirmo karto, automobilis yra tvarkingas, stabdžiai ir CO2 yra tvarkoje, dėl katalizatoriaus klausimai nebuvo užduodami, tačiau automobilis buvo praėjęs techninė apžiūrą, todėl mano, kad katalizatorius parduodant automobilį buvo. Automobilio dugno niekas nežiūrėjo (2024 m. balandžio 10 d. teismo posėdžio garso įrašas: 2 val. 29 min. 20 sek. – 2 val. 57 min. 30 sek.). Liudytojas A. S., esantis serviso vadovas bei 25 metus pradirbęs automechaniku, teismo posėdyje parodė, kad ginčo automobilyje pašalintą katalizatorių pamatė automobilį pakėlus ant duobės, surasti katalizatorių automobilio apžiūros metu galėtų specialistas, kuris žino, kur reikia jo ieškoti (2024 m. balandžio 10 d. teismo posėdžio garso įrašas: 3 val. 06 min. 22 sek. – 3 val. 06 min. 51 sek.). Taigi, kaip matyti iš ieškovės bei liudytojų E. P., V. A. ir D. A. parodymų, ieškovė bei su ja buvę liudytojai nėra specialistai, apžiūros vietoje automobilio dugno apžiūrėti neturėjo galimybės, tuo tarpu, automobilį aprodęs atsakovės draugas D. A. automobilio apžiūros metu patikino ieškovę bei su ja buvusius liudytojus, kad automobilis yra tvarkingas ir tinkamas naudoti, Sutartyje jokių trūkumų nenurodė. Nurodytų motyvų pagrindu, įvertinus liudytojo A. S. parodymus, konstatuotina, kad nagrinėjamu atveju originalaus katalizatoriaus nebuvimas nėra akivaizdus (pastebimas) naudoto automobilio trūkumas ir šiuo atveju yra paslėptas defektas, todėl ieškovė nežinojo ir negalėjo žinoti šio automobilio trūkumo bei prisiimti riziką už jį. Vien tai, kad ieškovei iš bendrų žinių buvo žinoma, jog katalizatoriai būna išpjaunami, įvertinus D. A. parodymus, jog jis patikino ieškovę, kad automobilis yra techniškai tvarkingas ir tinkamas važiuoti, nepaneigia fakto, kad ieškovei nebuvo ir negalėjo būti žinoma, jog katalizatorius buvo išpjautas ir vietoje jo įvirintas vamzdis būtent ginčo automobilyje. Nors atsakovės atstovas baigiamosiose kalbose kėlė abejones dėl liudytojų E. P. ir V. A. parodymų patikimumo, tačiau teismas įvertinęs šių liudytojų parodymus, tai, kad abiejų liudytojų parodymai esminėse detalėse iš esmės sutampa ne tik tarpusavyje, bet ir su ieškovės bei liudytojo D. A. parodymais, atmesti šių liudytojų parodymus ir jais nesivadovauti neturi pagrindo.
Pažymėtina, kad tuo atveju, kai pirkėjas negalėjo žinoti apie parduodamo naudoto daikto trūkumus ir šie nebuvo tokie akivaizdūs, kad bet koks atidus pirkėjas būtų juos pastebėjęs be jokio specialaus tyrimo, pardavėjas, garantuodamas parduodamo naudoto daikto kokybę, yra atsakingas ir už šio daikto paslėptus trūkumus, jei parduoto naudoto daikto negalima naudoti pagal paskirtį ir jis neatitinka tokio daikto kokybės savybių (CK 6.333 straipsnio 2 dalis). Šiuo atveju ieškovė pirko naudotą automobilį, turėdama tikslą jį naudoti savo asmeniniams poreikiams, todėl ji pagrįstai tikėjosi, jog parduodamas automobilis bus tinkamas naudoti pagal paskirtį ir juo bus galima važinėti. Atsakovė teigė, kad ieškovei automobilis buvo parduotas su galiojančia technine apžiūra, todėl ieškovė juo teisėtai galėjo eksploatuoti iki 2025 m. birželio 8 d. ir ieškovė automobiliu naudojosi pagal jo paskirtį. Pagal kasacinio teismo išaiškinimus pardavėjas naudoto daikto pardavimo atveju pagal sutartį ir CK atsako už bet kokį neatitikimą, kuris buvo nuosavybės teisės perėjimo pirkėjui momentu, net jeigu toks neatitikimas paaiškėja vėliau (CK 6.327 straipsnio 3 dalis), t. y. pardavėjas užtikrina, kad parduodamas naudotas daiktas, jei sutartyje nenustatyta kitaip, atitinka įprastus reikalavimus. Sprendžiant dėl parduodamo naudoto daikto kokybės, turi būti įvertinta, ar parduotas naudotas daiktas buvo galimas naudoti pagal paskirtį ne tik pardavimo metu, bet ir tam tikrą laiką po to (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. e3K-3-307-1075/2018, Nr. e3K-3-193-421/2020, e3K-3-238-421/2023). Daikto tinkamumas naudoti pagal paskirtį neturi būti suprantamas kaip įmanomumas jį naudoti, nors ir patiriant dėl to didelius nepatogumus, įvairaus pobūdžio trikdžius ar papildomas sąnaudas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-345-248/2017, Nr. e3K-3-193-421/2020). Byloje nustatyta, kad dėl išpjauto katalizatoriaus ir vietoje jo įmontuoto paprasto vamzdžio, pagal Reikalavimų 14.2, 15 punktus bei Aprašo 24 punktą, ginčo automobilis neatitinka techninių reikalavimų ir negali dalyvauti viešajame eisme, t. y. negali būti naudojamas pagal paskirtį. Taigi, atsakovės nurodytos aplinkybės, jog ieškovė turėdama galiojančią techninės apžiūros rezultatų ataskaitą faktiškai automobiliu galėjo naudotis, nepašalina atsakovės atsakomybės, kadangi techninei apžiūrai baigus galioti, nepakeitus katalizatoriaus, t. y. neištaisiusi nustatyto automobilio trūkumo, ieškovė automobiliu pagal paskirtį nebegalėtų naudotis, ką patvirtina ieškovės į bylą pateikta 2024 m. balandžio 19 d. Privalomosios transporto priemonės techninės apžiūros rezultatų ataskaita Nr. 003-0651683 (e. b. 1 t., b. l. 189).
Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, pripažintina, kad atsakovės parduotas automobilis ieškovei neatitiko kokybės reikalavimų, dėl nustatyto paslėpto defekto automobilio naudoti pagal paskirtį nebuvo galima pagal teisės aktų reikalavimus, ieškovė apie parduoto daikto trūkumus negalėjo žinoti, o aplinkybių, paneigiančių atsakovės (pardavėjos) atsakomybę, byloje nenustatyta, todėl ieškovė pagrįstai reikalauja, jog atsakovė atlygintų jai patirtas išlaidas nustatytam automobilio trūkumui ištaisyti (CK 6.334 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Ieškovė į bylą pateikė UAB (duomenys neskelbtini) 2024 m. balandžio 26 d. PVM sąskaitą – faktūrą Nr. TAC02991 bei 2024 m. birželio 26 d. kvitą patvirtinantį, kad už katalizatoriaus pakeitimą sumokėjo 904,67 Eur (783,67 Eur už katalizatorių + 121,00 Eur už remonto darbus (katalizatoriaus pakeitimą) (e. b. 1 t., b. l. 197), šios sumos atsakovė neginčija. Tuo pagrindu, iš atsakovės ieškovės naudai priteistinas 904,67 Eur nuostolių atlyginimas.
III. Dėl su prievolės įvykdymu susijusių išlaidų ir procesinių palūkanų
CK 6.249 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas. Minėto straipsnio 4 dalyje numatyta, kad be tiesioginių nuostolių ir negautų pajamų, į nuostolius įskaičiuojamos: 1) protingos išlaidos, skirtos žalos prevencijai ar jai sumažinti; 2) protingos išlaidos, susijusios su civilinės atsakomybės ir žalos įvertinimu; 3) protingos išlaidos, susijusios su nuostolių išieškojimu ne teismo tvarka. Nuostoliai, kaip nukentėjusio asmens padarytos išlaidos, turi atitikti tokius požymius: 1) jos yra priverstinės, 2) jos yra būtinos, 3) jos yra protingos.
Ieškovė prašo priteisti iš atsakovės jos patirtas 363,00 Eur išieškojimo išlaidas už advokato pagalbą, motyvuodama tuo, kad siekį geruoju ir kuo ekonomiškesniu būdu išspręsti iškilusį klausimą, tačiau atsakovė tai daryti atsisakė, dėl ko ieškovė atliko pirminius skolos išieškojimo ne teismo tvarka veiksmus. Nagrinėjamu atveju atsakovė pardavė ieškovei automobilį su paslėptu trūkumu, ieškovė 2023 m. liepos 20 d. el. paštu informavo atsakovę apie išpjautą katalizatorių bei alyvos nuotėkį, siūlė atsakovei susitarti taikiai, tarp šalių vyko susirašinėjimas, tačiau atsakovė su ieškovės pretenzijomis nesutiko (e. b. 1 t., b. l. 16-23), dėl ko ieškovė, siekdama apginti savo pažeistas teises, buvo priversta kreiptis į profesionalų teisininką, su juo sudarė atstovavimo sutartį, kuris 2023 m. rugpjūčio 1 d. parengė pretenziją atsakovei dėl automobilio defektų taisymo išlaidų atlyginimo, dėl ko ieškovė turėjo 363,00 Eur išlaidų (e. b. 1 t., b. l. 24-25, 30-31, 33). Šios išlaidos laikytinos protingomis išlaidomis, susijusiomis su nuostolių išieškojimu ne teismo tvarka, jos buvo būtinos siekiant taikiai ir kuo ekonomiškiau išspręsti kilusį ginčą. Atsakovės argumentai, jog šios išlaidos yra nepagrįstos, nes ieškovė 2023 m. liepos 20 d. el. paštu išdėstė visiškai kitokį reikalavimą dėl automobilio trūkumų ištaisymo nei vėliau pateiktoje ieškovės advokato pagalba rengtoje 2023 m. rugpjūčio 1 d. pretenzijoje, prieštarauja bylos medžiagai, todėl atmestinos. Kaip matyti iš šalių susirašinėjimo, ieškovė pirmu 2023 m. liepos 20 d. laišku ieškovei nurodė du trūkumus, t. y. išpjautą katalizatorių ir alyvos nuotėkį, advokato rengtoje 2023 m. rugpjūčio 1 d. pretenzijoje taip pat buvo reiškiamas reikalavimas dėl išpjauto katalizatoriaus. Vien tai, kad ieškovė vėliau, pasitarusi su advokatu, atsisakė reikalavimo dėl alyvos nuotėkio, nereiškia, kad pretenzijoje buvo išdėstytas visiškai kitoks reikalavimas.
Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, tai, kad ieškovės išlaidas dėl ginčo sprendimo ne teismo tvarka sąlygojo atsakovės neteisėtas elgesys – netinkamos kokybės automobilio pardavimas, iš atsakovės ieškovės naudai priteistinos 363,00 Eur su prievolės įvykdymu susijusios išlaidos (CK 6.249 straipsnio 4 dalis, Vilniaus apygardos teismo 2023 m. sausio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-98-580/2023).
CK 6.37 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymo nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal CK 6.210 straipsnio 1 dalį terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Tuo pagrindu, iš atsakovės ieškovės naudai priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Dėl kitų šalių procesiniuose dokumentuose bei šalių atstovų baigiamosiose kalbose nurodytų argumentų teismas nepasisako, nes jie neturi įtakos priimamam sprendimui. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008 ir kt.).
IV. Dėl bylinėjimosi išlaidų
Pagal CPK 79 straipsnį bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš antrosios šalies. Pagal byloje pateiktus dokumentus ieškovės bylinėjimosi išlaidas sudaro 29,00 Eur žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis) ir 1 210,00 Eur išlaidos advokato pagalbai apmokėti (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas). CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (2015 m. kovo 19 d. Nr. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d. (toliau – Rekomendacijos)) 2 punktą nustatant priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, rekomenduojama atsižvelgti į bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą, ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje, būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta, ginčo sumos dydį, teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą, šalių elgesį proceso metu, advokato darbo laiko sąnaudas, kitas svarbias aplinkybes. Teismas, įvertinęs bylos medžiagą, ieškovo atstovo advokato darbo ir laiko sąnaudas, paruoštų procesinių dokumentų kiekį, jų apimtis bei susipažinęs su ieškovės atstovo pateiktais prašymais ir juose nurodytų teisinių paslaugų pobūdį (e. b. 1 t., 160-162, 2 t., b. l. 1-2), sprendžia, jog ieškovės patirtos išlaidos advokato pagalbai apmokėti yra pagrįstos ir neviršija Rekomendacijų 8.2., 8.16., 8.19. punktuose nustatytus maksimalius užmokesčio dydžius.
Ieškinys tenkinamas visiškai, todėl iš atsakovės ieškovės naudai priteistinas 29,00 Eur žyminis mokestis bei 1 210,00 Eur išlaidos advokato pagalbai apmokėti, iš viso 1 239,00 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 79 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 98 straipsnis).
Byloje išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, nepatirta, todėl jų priteisimo klausimas nesprendžiamas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263-268, 269, 270, 282 straipsniais,
nusprendžia:
ieškinį tenkinti visiškai.
Priteisti iš atsakovės K. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovės E. C., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai 904,67 Eur (devynių šimtų keturių eurų 67 ct) nuostolių atlyginimą, 363,00 Eur (trijų šimtų šešiasdešimt trijų eurų) su prievolės įvykdymu susijusias išlaidas, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 1 267,67 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2023 m. spalio 9 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1 239,00 Eur (vieno tūkstančio dviejų šimtų trisdešimt devynių eurų) bylinėjimosi išlaidas.
Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmus.