Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintauto Koriagino, Editos Šliumpienės ir Egidijaus Tamašausko (teisėjų kolegijos pirmininkas, pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės D. B. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2022 m. balandžio 25 d. sprendimo ir Kauno apylinkės teismo 2022 m. gegužės 11 d. papildomo sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-559-1160/2022 pagal ieškovės D. B. ieškinį atsakovei A. G. dėl daikto kainos sumažinimo, prievolės pripažinimo įvykdyta ir atsakovės A. G. priešieškinį ieškovei D. B. dėl skolos ir palūkanų priteisimo, trečiasis asmuo, nereiškiantis savarankiškų reikalavimų, uždaroji akcinė bendrovė „Videogidas“.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė D. B. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama: 1) sumažinti 2018 m. gegužės 24 d. pirkimo–pardavimo sutartyje, kuria įsigytas nekilnojamasis turtas – naujos statybos butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), ir 124/1013 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esanti (duomenys neskelbtini), nurodytą nekilnojamojo turto kainą nuo 58 000,00 Eur iki 55 000,00 Eur; 2) pripažinti pilnai įvykdytą 2018 m. gegužės 24 d. pirkimo–pardavimo sutartį, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini).

2. Ieškovė nurodė, kad 2018 m. kovo 14 d. tarp jos ir atsakovės A. G. buvo sudaryta nekilnojamojo turto rezervavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), kurios pagrindu šalys susitarė ateityje sudaryti nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sandorį po to, kai bus įvykdytos preliminariojoje sutartyje numatytos sąlygos: pastato išorės baigtumas bus 100 procentų su gerbūvio sutvarkymu, įrengta tvora, išlygintas sklypas, perimetru sudėtos trinkelės, sumontuotas kiemo apšvietimas, pilnai užbaigtas pastato fasadas pagal projektą, bus atlikta buto vidaus apdaila. 2018 m. gegužės 24 d. ieškovė ir atsakovė sudarė pirkimo–pardavimo sutartį, pagal kurią ieškovė iš atsakovės už 58 000,00 Eur įsigijo nekilnojamąjį turtą – naujos statybos butą ir 124/1013 dalį žemės sklypo. Pirkimo–pardavimo sutartimi ieškovė įsipareigojo atsakovei sumokėti perkamo turto kainą tokia tvarka ir terminais: 4 000,00 Eur sumokėti prieš pasirašant pirkimo–pardavimo sutartį, 44 000,00 Eur sumokėti per 1 darbo dieną nuo pirkimo–pardavimo sutarties pasirašymo dienos, 10 000,00 Eur kainą sumokėti pardavėjui atlikus darbus, nurodytus pirkimo–pardavimo sutarties 7.1.3. dalyje ir šalims pasirašius darbų perdavimo aktą ar dalinius aktus. Pirkimo–pardavimo sutartimi (7.1.3. punktas) atsakovė įsipareigojo iki 2018 m. liepos 24 d. atlikti pirkimo–pardavimo sutarties priede Nr. 3 „Darbų sąrašas“ numatytus darbus. Ieškovė teigė, kad ji tinkamai įvykdė pirkimo–pardavimo sutartimi prisiimtus įsipareigojimus, t. y. laiku sumokėjo perkamo nekilnojamojo turto kainą, pagal 2019 m. gruodžio 19 d. susitarimą sumokėjo 7 000,00 Eur už dalį atliktų darbų, nurodytų pirkimo–pardavimo sutarties 7.1.3 punkte ir priede Nr. 3. Tuo tarpu atsakovė netinkamai vykdo sutartinius įsipareigojimus, t. y. atsakovė dalį darbų atliko, tačiau iki šios dienos neatliko šių darbų: neįrengė kiemo apšvietimo, nepateikė projekto, pagal kurį vykdomos statybos, neįformino pastato 100 procentų baigtumo (priede Nr. 3, 8 ir 13 punktuose numatyti darbai). Atsakovė pažeidė pareigą perduoti ieškovei projektą, pagal kurį vykdomos statybos bei kitą būtiną dokumentaciją pastato statybos baigtumui įforminti, savo jėgomis organizuoti statybos baigtumo įforminimą atsisakė, neįrengė kiemo apšvietimo. Dėl šių priežasčių, ieškovė įgijo teisę reikalauti sumažinti daikto kainą. Vadovaujantis pirkimo–pardavimo sutarties 7.1.3 punktu, ieškovė reikalavo sumažinti nekilnojamojo turto pardavimo kainą nuo 58 000,00 Eur iki 55 000,00 Eur (3 000 Eur suma, kuri lygi neatliktų darbų vertei), bei pripažinti pilnai įvykdytą pirkimo–pardavimo sutartį.

3. Atsakovė A. G. su ieškiniu nesutiko ir kreipėsi į teismą su priešieškiniu, prašydama ieškovės ieškinį atmesti ir priteisti atsakovės naudai iš ieškovės 6 800,00 Eur skolą, 2 448,00 Eur delspinigių, 5 procentų dydžio procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Atsakovė nurodė, kad pirkimo–pardavimo sutartimi ieškovė įsipareigojo sumokėti perkamo turto kainą ir ją iš dalies įvykdė tinkamai. Minėtos sutarties 4.1.3. punkte numatyta, kad likusią turto kainos dalį – 10 000,00 Eur ieškovė įsipareigojo sumokėti pardavėjui atlikus darbus, nurodytus sutarties 7.1.3 dalyje, t. y. sutarties priede Nr. 3, ir šalims pasirašius darbų perdavimo aktą ar dalinius aktus. 2018 m. gruodžio mėn. ieškovė ir atsakovė susitarė, kad už dalį atliktų darbų (pagal pirkimo –pardavimo sutarties priedą Nr. 3) ieškovė sumokės atsakovei 7 000,00 Eur, tačiau rengiant susitarimą abi šalys pakeitė poziciją ir ieškovė sumokėjo atsakovei 3 500,00 Eur, o likusią dalį 3 500,00 Eur atsakovė sutarė palikti ieškovei, kad ji pasibaigtų darbus pati, t. y. susiklijuotų fasado akmenų juostą aplink lauko duris, pabaigtų likusią nesudėtą trinkelių juostą prie jos buto durų ir atliktų kitus kiemo darbus kuriuos bendrai darė visi butų savininkai. Atsakovė sąžiningai pasitikėjo ieškove, todėl susitarime patvirtino 7 000,00 Eur gavimo faktą. Pažymėjo, kad prie ieškinio pridėtame 2019 m. gruodžio 19 d. susitarime yra klaidingai nurodyti susitarimo sudarymo metai. Susitarimas ieškovės parengtas ir pozicijos tarp šalių derintos bei pinigai mokėti būtent 2018 m. gruodžio mėn., t. y. ieškovės spausdinimo klaida. Be to, atsakovė ranka įrašė „pinigus gavau 7 000 Eur“ ir datą „2018-12-29“. Nors atsakovė savo ranka įrašė, kad gavo 7 000,00 Eur, tačiau realiai jai buvo perduoti 3 500,00 Eur, o kita dalis liko ieškovei. Kita 2018 m. gruodžio 19 d. susitarimo dalis apėmė likusius atsakovės įsipareigojimus, t. y. įvesti dujas ir teritoriją aptverti tvora, ko pasėkoje ieškovė įsipareigojo sumokėti trūkstamą sumą pagal 2018 m. gegužės 19 d. susitarimą, t. y. likusius 3 000,00 Eur. Atsakovei vėliau paaiškėjo, kad jokių darbų ieškovė neatliko ir neketino atlikti, visus darbus pagal pirkimo–pardavimo sutarties priedą Nr. 3 atliko atsakovė, todėl laikė, kad ieškovė liko skolinga atsakovei ne tik 3 000,00 Eur, bet ir 3 500,00 Eur, viso 6 500,00 Eur. Visi statybos darbai pagal 2018 m. gegužės 24 d. pirkimo–pardavimo sutarties priedą Nr. 3 „Darbų sąrašas“ buvo atlikti. Ieškovės ieškinyje nurodomi darbai: neįrengtas kiemo apšvietimas, neįformintas pastato 100 procentų baigtumas yra paneigti į bylą pateiktais įrodymais, todėl ieškovė nėra įgijusi teisės reikalauti sumažinti daikto kainą. Esant ieškovės įsiskolinimui už įsigytą turtą, laikoma, jog jos prievolė pagal pirkimo–pardavimo sutartį nėra įvykdyta. 2020 m. vasario 11 d. ieškovei buvo siųstas pranešimas su reikalavimu sumokėti likusią pardavimo kainos dalį (6 500,00 Eur) bei sumokėti 300,00 Eur už metalinę tvorą bei pranešama, kad nuo 2020 m. vasario 11 d. atsakovė skaičiuos 0,2 procento dydžio delspinigius nuo laiku nesumokėtos kainos dalies. Atsakymo į šį pranešimą ar darbų atlikimo fakto patvirtinimo atsakovė negavo. Statybos darbai pagal pirkinio–pardavimo sutarties priedą Nr. 3 „Darbų sąrašas“ 2018 m. liepos 24 d. buvo atlikti, todėl sutinkamai su Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.694 straipsniu, ieškovė turėjo pareigą juos priimti. Kadangi ieškovė atsisakė priimti darbus, atsakovė pasinaudojo teise atliktų darbų aktą pasirašyti vienašališkai. Ieškovei taip pat skaičiuotini delspinigiai nuo laiku nesumokėtos nekilnojamojo daikto kainos dalies už kiekvieną uždelstą dieną (Sutarties 4.2 punktas). Atsakovė pranešimą apie delspinigių skaičiavimo išsiuntė 2020 m. vasario 11 d. ir nurodė, kad nuo šios dienos ji skaičiuos delspinigius. Ieškinio senatis nedraudžia reikalauti visų priskaičiuotų delspinigių atlyginimo, tačiau įvertinusi tai, kad ieškovė tikėtina prašys taikyti ieškinio senatį, atsakovė prašė priteisti delspinigių už 6 mėnesius, t. y. pagal formulę 6 800,00 x 0,2 procentai x 180 d., dėl ko susidaro viso 2 448,00 Eur suma.

9. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, UAB „Videogidas“ palaikė priešieškinį ir prašė jį tenkinti, o ieškinį atmesti.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4. Kauno apylinkės teismas 2022 m. balandžio 25 d. sprendimu ieškinį atmetė, o priešieškinį tenkino iš dalies: iš ieškovės atsakovės naudai priteisė 3 000,00 Eur skolą už atliktus darbus ir 896,76 Eur bylinėjimosi išlaidas; kitoje dalyje priešieškinį atmetė; iš atsakovės valstybės naudai priteisė 11,18 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidas.

5. Kauno apylinkės teismas 2022 m. gegužės 11 d. papildomu sprendimu iš ieškovės atsakovės naudai priteista 5 procentų dydžio metinės procesinės palūkanos už priteistą sumą (3 000,00 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2021 m. rugsėjo 8 d.) iki teismo sprendimo įvykdymo.

6. Teismas, susipažinęs su šalių sudarytos pirkimo–pardavimo sutarties sąlygomis ir galiojančiu teisiniu reglamentavimu, sprendė, kad šalis siejo nekilnojamojo daikto pirkimo–pardavimo sutartis, turinti statybos rangos teisinių santykių požymių, t. y. šalis siejo mišrūs teisiniai santykiai (nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo ir statybos rangos teisiniai santykiai).

7. Nors atsakovė neigė pasirašiusi rezervavimo sutartyje ir nurodė, kad apie rezervacijos sutarties sudarymą jai nieko nežinoma, teismas padarė išvadą, kad labiau tikėtina, jog atsakovė pasirašė 2018 m. kovo 14 d. nekilnojamojo turto rezervavimo sutartyje. Tokį vertinimą teismui patvirtino rezervavimo sutarties įvykdymas; avanso įskaitymas į parduodamo turto kainą, apie tai nurodant pirkimo pardavimo sutartyje; ieškovės ir trečiojo asmens atstovo parodymai apie avanso sumokėjimą ir įskaitymą ir perkamo turto kainą; trečiojo asmens atstovo paaiškinimai apie atsakovės informuotumą ir sutikimą sudaryti rezervavimo sutartį; vienodi atsakovės, liudytojo ir trečiojo asmens atstovo paaiškinimai dėl avanso užskaitymo ir pan. Teismas sprendė, kad rezervavimo sutarties pasirašymas vyko atsakovei apie šį faktą žinant ir iš anksto aptarus šios sutarties sąlygas, todėl ir sutartis buvo pasirašyta pačios atsakovės. Rezervavimo sutartyje esantis atsakovės parašas nebuvo paneigtas eksperto kaip suklastotas. Byloje nėra duomenų apie tai, kad ieškovė kreipėsi į teisėsaugos institucijas su prašymu pradėti ikiteisminį tyrimą dėl galimo dokumento suklastojimo ar jau pradėto ikiteisminio tyrimo fakto.

8. Teismas nesutiko su ieškovės pateiktu rezervavimo sutarties nuostatos aiškinimu, kad šioje sutartyje atsakovei (pardavėjai) buvo nustatyta pareiga įforminti 100 procentų pastato baigtumą. Atlikęs rezervavimo sutarties lingvistinę analizę teismas nustatė, kad jame vartojamos sąvokos „įformintas dokumentuose kaip gyvenamosios paskirties butas su 85 procentų baigtumu“ ir „pastato išorės baigtumas bus 100 procentų su gerbūvio sutvarkymu“ įrašytos nurodant būsimo namo ir perkamo buto apdailos aprašymą ir niekaip nesusijusios su pardavėjos pareiga įforminti 100 procentų pastato baigtumą.

9. Teismas konstatavo, kad atsakovės 2017 m. spalio 1 d. sudaryta jungtinės veiklos sutartis iš esmės atitinka CK 6.969 straipsnio, reglamentuojančio jungtinės veiklos sutarties sampratą, 1 dalyje nurodytą sąlygų visetą: atsakovė su kitais žemės sklypo bendrasavininkais, kooperuodami savo turtą, darbą ir žinias, įsipareigojo veikti bendrai tam tikram tikslui – bendromis jėgomis statyti dvibučius gyvenamuosius namus, jiems bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype. Teismas vertino, kad nurodyti jungtinės veiklos sutarties požymiai sudaro teisinį pagrindą ją kvalifikuoti būtent kaip jungtinės veiklos sutartį. Teismas, įvertinęs jungtinės veiklos sudarymo aplinkybes, atsakovės, liudytojo ir trečiojo asmens atstovo nurodytą atsakovės buto pardavimo priežastį (kad atsakovė įsigijusi žemės sklypą ir pradėjusi statyti būstą savo asmeninėms reikmėms, persigalvojo ir panoro įsigyti didesnį būstą), atsakovės profesiją (dirba valymo paslaugas teikiančioje įmonėje direktore, jos darbas ir įgyta profesija nesusijusi su statybų verslu), atsižvelgdamas į tai, kad byloje nėra jokių įrodymų dėl kitų atsakovės parduodamų būstų ir turimos patirties statybų versle, leidžiančių spręsti, kad atsakovė nusipirko žemės sklypą ir pradėjo statyti būstą ne savo asmeniniams poreikiams, o turint tikslą jį parduoti, sprendė, jog labiau tikėtina, jog atsakovė nėra ir neveikė kaip verslininkė. Šios išvados nepaneigia ta aplinkybė, kad atsakovė minėtame bute pati negyveno. Teismas sprendė, kad ieškovė neįrodė, jog atsakovė su liudytoju kotedžų kvartale vykdė verslą, ir nelaikė, jog tarp ieškovės ir atsakovės yra susiklostę vartojimo pirkimo–pardavimo teisiniai santykiai.

10. Teismas, įvertinęs bylos aplinkybes, nurodė, kad iki 2019 m. gruodžio 27 d. rašytinės pretenzijos pateikimo, ieškovė nesiėmė jokių priemonių, numatytų pirkimo–pardavimo sutartyje, dėl savo pažeistų teisių gynimo, o vėliau pasirinko ir tokį savo teisių gynimo būdą, kuris nenumatytas pirkimo–pardavimo sutartyje. Teismas sprendė, kad ieškovės reikalavimas sumažinti nekilnojamojo turto kainą nuo 58 000,00 Eur iki 55 000,00 Eur yra nepagrįstas, t. y. teismas pripažino, kad ieškovės nurodyti darbai yra įvykdyti, o ieškovei išlieka pareiga visiškai atsiskaityti su atsakove. Kadangi ieškovė pilnai neatsiskaitė su atsakove pagal pirkimo–pardavimo sutartį, todėl pripažinti šią sutartį įvykdyta, kaip to prašė ieškovė, nebuvo teisinio pagrindo.

11. Teismas pažymėjo, kad vadovaujantis proceso teisės normomis, reglamentuojančias įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisykles, šioje byloje pareiga įrodyti 7 000,00 Eur grynųjų pinigų perdavimo atsakovei (pardavėjai) faktą tenka ieškovei (pirkėjai). Be to, ieškovė atsiskaitymo faktą gali įrodinėti visomis įrodinėjimo priemonėmis, o ne vien tik pakvitavimu. Tiek atsakovė, tiek ieškovė pripažino, kad 2019 m. gruodžio 19 d. susitarimas buvo sudarytas 2018 m. gruodžio 29 d. Susitarimas buvo sudarytas dviem egzemplioriais, vieną jų pasirašė tik ieškovė, kitą – tik atsakovė. Teismas laikė, kad susitarimas buvo sudarytas 2018 m. gruodžio 29 d. Šis susitarimas nėra nuginčytas įstatymo nustatyta tvarka. Be to, teismas, įvertinęs bylos rašytinius įrodymus ir ginčo šalių paaiškinimus, kad atsakovės, trečiojo asmens atstovo ir liudytojo paaiškinimai yra prieštaringi, jie negalėjo logiškai paaiškinti pasitikėjimo ieškove priežastis, kurios teismo neįtikino ir yra nesuprantamos, nes ieškovei pasibaigti smulkius darbus palikta 3 500,00 Eur suma buvo didelė ir atsakovė, neturėjo jokio pagrindo manyti, kad ieškovė geranoriškai įvykdys savo pažadą pasibaigti darbus, sprendė, jog labiau tikėtina, kad atsakovei 2018 m. gruodžio 29 d. susitarimo pagrindu buvo perduoti 7 000,00 Eur. Dėl to, teismas šioje dalyje priešieškinio reikalavimus atmetė.

12. Teismas nurodė, kad atsakovė priešieškiniu prašė priteisti 3 000,00 Eur skolą, nes pagal 2018 m. gruodžio 23 d. susitarimą, ieškovė įsipareigojo likusius 3 000,00 Eur sumokėti įvedus dujas ir aptverti butui priklausančią teritoriją tvora. Ieškovė neginčija, kad šie darbai yra atlikti. Byloje nėra pateikta sumokėjimą už šių darbų atlikimą patvirtinančių įrodymų. Taip pat teismui nebuvo pateikti jokie kiti tarp ginčo šalių sudaryti susitarimai, kurie leistų spręsti, kad atsakovė atsisakė nuo šio savo reikalavimo. Teismas pripažino, kad pagal pirkimo–pardavimo sutartį visi darbai yra įvykdyti, o ieškovė su atsakove už darbus pilnai neatsiskaitė, todėl ieškovei tenka pareiga atsakovei sumokėti 3 000,00 Eur.

13. Teismas, įvertinęs rašytinius bylos įrodymus ir ginčo šalių paaiškinimus, padarė išvadą, kad atsakovės reikalavimas priteisti iš ieškovės 300,00 Eur už metalinę tvorą yra atmestinas kaip nepagrįstas. Tokią išvadą pagrindė ginčo šalių paaiškinimais, kad nėra jokio rašytinio bendrasavininkų sprendimo, susirinkimų protokolo, kur buvo sprendžiamas klausimas dėl tvoros pagerinimo ir pan. Atsakovė taip pat nepateikė teismui jokių rašytinių dokumentų, kuriuose būtų pateikta metalinės tvoros sąmata, taip pat kitų rašytinių dokumentų, patvirtinančių ieškovės pareigą sumokėti 300,00 Eur sumą.

14. Teismas atmetė atsakovės reikalavimą dėl delspinigių priteisimo, kadangi, pagal pirkimo–pardavimo sutarties 4.2. punktą tuo atveju, jeigu pirkėjas praleidžia daikto kainos mokėjimo terminą, pirkėjas moka 0,2 procentų dydžio delspinigius nuo laiku nesumokėtos daikto kainos dalies už kiekvieną pradelstą dieną. Delspinigiai nuo visos pradelstos sumokėti sumos yra skaičiuojami ne ilgiau kaip 180 dienų. Teismas sprendimu konstatavo, kad atsakovė nebuvo įvykdžiusi savo pareigos įvykdyti pirkimo–pardavimo sutarties priedo Nr. 3 13 punkte nustatyto darbo, tai už ją padarė trečiojo asmens atstovas S. B., 2022 m. sausio 11 d. teismui pilnai pateikęs statybos projektą.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

15. Apeliaciniu skundu ieškovė D. B. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2022 m. balandžio 25 d. sprendimo ir 2022 m. gegužės 11 d. papildomo sprendimo dalis, kuriomis ieškinys atmestas, o priešieškinis tenkintas iš dalies ir šiose dalyse priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį tenkinti visiškai, atsakovės priešieškinį atmesti, priteisti ieškovei iš atsakovės jos turėtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1.1. Skundžiamu sprendimu pažeista Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 18 straipsnyje įtvirtinta teisės norma bei nevertintas ir neišspręstas ieškinio reikalavimas dėl pirkimo–pardavimo sutarties kainos sumažinimo esamo apšvietimo remonto kaštais, kurie sudaro 1 334,17 Eur. Jeigu teismas nusprendė, jog naujo apšvietimo įrengimas neapima sutartyje nurodytų prievolių, tuomet teismas turėjo spręsti dėl atsakovės pareigos sutaisyti / tinkamai įrengti esamą pastato apšvietimą, kad jis bent jau veiktų. Tokių darbų kaina sudaro 1 334,17 Eur. Skundžiamu sprendimu neanalizuotas ir nevertinas minėtas ieškinio reikalavimas ir sprendime net neužsimenama nei apie tokios pareigos buvimą, nei apie 2021 m. lapkričio 29 d. UAB „Elektronika namams“ pateiktos sąmatos įrodomąją reikšmę.

1.2. Skundžiamu sprendimu nepagrįstai atsisakyta šalių teisinius santykius kvalifikuoti kaip vartojimo teisinius santykius. Pirma, ieškovė yra fizinis asmuo ir ginčo butą ieškovė įsigijo savo asmeninių, šeimos, namų ūkio poreikiams tenkinti, t. y. jame apsigyventi. Antra, atsakovė yra fizinis asmuo, kuri, tikėtina, ginčo butą pardavė verslo tikslu, t. y. siekiant gauti pelną. Aplinkybė, jog atsakovė vėliau įsigijo kitą būstą gyvenimui, nėra reikšminga ir nesudaro pagrindo paneigti aukščiau nurodytą faktą. Šalis sieja būtent vartojimo teisiniai santykiai, o priešinga skundžiamo sprendimo išvada yra nepagrįsta.

1.3. Skundžiamo sprendimo išvada, kad 2018 m. kovo 14 d. tarp atsakovės ir ieškovės sudaryta nekilnojamojo turto rezervavimo sutartis turi būti vertinama civilinėje byloje kaip patikimas rašytinis įrodymas. Su skundžiamo sprendimo argumentais dėl preliminariosios sutarties įrodomosios reikšmės. Tiek preliminarioji sutartis, tiek pagrindė sutartis rodo tikrąjį šalių ketinimą ateityje įforminti pastato baigtumą 100 procentu. Preliminarioji sutartis turėjo būti vertinama kaip sutartis, patvirtinanti tikruosius šalių ketinimus bei pagrįstą ieškovės lūkestį, jog pastato baigtumo įforminimu rūpinsis atsakovė. Pagrindinės sutarties sudarymo metu eliminavus šią atsakovės pareigą, atsakovei kilo pareiga bendradarbiauti ir perduoti ne tik projektą bet ir visą statybų dokumentaciją. Tačiau atsakovė aukščiau nurodytų pareigų nevykdė. Skundžiamu sprendimu nevisapusiškai ir netinkamai įvertinta preliminariosios sutarties įrodomoji reikšmė, kas sąlygojo nepagrįstos išvados, jog formalus ne pilno projekto perdavimas yra tinkamas atsakovės pareigos įvykdymas, priėmimą.

1.4. Skundžiamu sprendimu buvo pažeistos sutarčių aiškinimo taisyklės, nenagrinėti tikrieji sutarties šalių ketinimai, o remtasi tik pažodiniu sutarties teksto aiškinimu, kuris prieštarauja kitiems byloje esantiems įrodymams. Tai sąlygojo nepagrįstos išvados, jog atsakovė tinkamai įvykdė ginčo sutartį, priėmimą. Faktą, jog atsakovė neįvykdė / netinkamai įvykdė ginčo sutartyje numatytas prievoles ir kilo pagrindas sumažinti daikto kainą patvirtina šie įrodymai bei aplinkybės: 1) faktas, jog ieškovei buvo parduotas nebaigtos statybos butas, kurio baigtumas pagrindinės sutarties sudarymo metu buvo tik 46 procentai. Pirkimo–pardavimo sutartyje nekonkretizuota ir neaptarta pastato baigtumo įforminimo procedūra; 2) 2018 m. kovo 14 d. tarp ieškovės ir atsakovės sudaryta nekilnojamojo turto rezervavimo sutartis, kurios pagrindu šalys susitarė ateityje sudaryti nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sandorį po to, kai bus įvykdytos preliminariojoje sutartyje numatytos sąlygos. Preliminarioji sutartis, nors taip pat nebuvo aiški, tačiau leido ieškovei turėti pagrįstą lūkestį, jog atsakovė įformins pastato baigtumą; 3) 2018 m. gegužės 24 d. šalių sudarytos pirkimo–pardavimo sutarties turinys; 4) faktą, jog atsakovė neįvykdė pareigos įrengti kiemo apšvietimą patvirtina šalių paaiškinimai; 5) esamas pastato apšvietimas neveikia. Šią aplinkybę patvirtino ir trečiojo asmens atstovas S. B., kuris nurodė, jog apie gedimą jam buvo žinoma; 6) skundžiamu sprendimu nepagrįstai pirkimo–pardavimo sutartis aiškinta formaliai bei padaryta išvada, jog atsakovės pareiga apsiribojo tik projekto perdavimu.

1.5. Tuo atveju, jeigu teismas tenkins ieškinio reikalavimą dėl daikto kainos sumažinimo ir sumažins ginčo buto kainą iki 55 000,00 Eur, ieškovė bus pilnai atsiskaičiusi pagal pirkimo–pardavimo sutartį, nes tai yra išvestinis reikalavimas, kuris priklauso nuo pagrindinio.

1.6. Skundžiamu sprendimu pagrįstai padaryta išvada, jog likusi nesumokėta daikto kaina pagal pirkimo–pardavimo sutartį sudaro ne 6 800,00 Eur, kaip teigė atsakovė, o 3 000,00 Eur. Tačiau nepagrįstai atsakovės naudai iš ieškovės priteista 3 000,00 Eur skola. Atsakovė neįvykdė / netinkamai įvykdė pirkimo–pardavimo sutartyje numatytas prievoles. Atsakovė iki šios dienos neatliko šių darbų: neįrengė kiemo apšvietimo, nesutaisė esamo pastato apšvietimo, nepateikė visos projektinės dokumentacijos (pateiktas tik nepilnos apimties projektas), būtinos pastato statybos baigtumui įforminti arba neįformino pastato 100 procentų baigtumo. Taigi atsakovei pilnai neatlikus pirkimo–pardavimo sutarties 7.1.3. punkte numatytų darbų, ieškovei nekilo pareiga sumokėti likusios kainos dalies, kurią sudaro 3 000,00 Eur.

1.7. Skundžiamu sprendimu netinkamai paskirstytos bylinėjimosi išlaidos. Tuo atveju, jeigu apeliacinis skundas bus patenkintas, atsakovės reikalavimas priteisti procesines palūkanas turi būti atmestas. Tuo atveju, jeigu apeliacinis skundas bus patenkintas taip pat turi būti perskirstytos priteistos bylinėjimosi išlaidos ir ieškovės naudai priteistos jos patirtos bylinėjimosi išlaidos.

16. Atsakovė A. G. pateikė atsiliepimą į ieškovės apeliacinį skundą, kuriuo prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą ir priteisti jos naudai bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

2.1. Ieškovė nepateikė jokių rašytinių įrodymų, kurie patvirtintų, kad esamas kiemo apšvietimas neveikia dėl atsakovės kaltės, tuo pačiu atsisakė priimti atsakovės kviečiamą antstolę, kuri galėjo konstatuoti faktines (realias) aplinkybes susijusias su apšvietimu. Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad kiemo apšvietimas yra įrengtas, vienodo tipo visuose butuose, visame kvartale. Apšvietimo įrengimas nebuvo detalizuotas pirkimo–pardavimo sutartyje, todėl jis neturėtų būti automatizuotas, nes tai yra papildomos techninės apšvietimo galimybės ir pasirenkamos pagal kiekvieno asmens poreikį ir įpročius. UAB „Elektronika namams“ sąmata ieškovė įrodinėjo, kiek kainuotų įrengti kiemo apšvietimą, tačiau neįrodinėjo, kad kiemo apšvietimas neveikia ir alternatyvaus reikalavimo ieškinyje nekėlė, ieškinio netikslino. Kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, atsakovei nekilo pareiga įrengti atskiro kiemo apšvietimo, o esamas pastato apšvietimas yra pakankamas prievolės įvykdymas.

2.2. Byloje nėra jokių duomenų, kurie leistų daryti išvadą apie atsakovės turėtą tikslą parduodant ginčo butą ieškovei. Atsakovė nėra verslininkė ir būtų ar namų statyba bei pardavimu neužsiima. Dėl šių priežasčių, šalių santykiai nėra vartojimo teisiniai santykiai.

2.3. Ieškovei ginčo butas yra trečias nekilnojamojo turto sandoris. Ieškovė visame pirkimo procese buvo pranašesnė už atsakovę vien dėl savo patirties. Ieškovė sąmoningai interpretuoja sutarties tekstą sau naudinga linkme, t. y. keičia rezervavimo sutarties tekstą: rezervavimo sutartyje aiškiai ir nedviprasmiškai nurodoma preliminarus būsimo namo bei perkamo buto atliekamos apdailos aprašymas. Nors ieškovė aiškina, kad tai pareiga įforminti 100 procentų pastato baigtumą, tačiau tai aiškiai neatitinka rezervavimo sutarties turinio ir niekaip nesusijusios su pardavėjos pareiga įforminti 100 procentų pastato baigtumą. Taigi pirmosios instancijos teismas visapusiškai įvertino preliminariosios sutarties sąlygas ir priėmė objektyviai pagrįstos ir lingvistiškai išanalizuotas teksto išvadas, jog rezervavimo sutartyje atsakovei nėra nustatytos pareigos įforminti 100 procentų pastato baigtumą.

2.4. Priešingai apeliacinio skundo argumentams, ieškovės įvardinti darbai yra įvykdyti, ieškovei išlieka pareiga visiškai atsiskaityti su atsakove. Kadangi ieškovė pilnai neatsiskaitė su atsakove pagal pirkimo–pardavimo sutartį, todėl pripažinti šią sutartį įvykdyta, kaip to prašo ieškovė, nėra pagrindo. Atsakovė laiko, kad ji atliko visus darbus pagal pirkimo–pardavimo sutartį ir jos priedą. Kadangi ieškovei išlieka pareigą atsiskaityti su ieškove, todėl pripažinti pirkimo–pardavimo sutartį įvykdyta, nėra pagrindo.

2.5. Pagal 2018 m. gruodžio 23 d. susitarimą, ieškovė įsipareigojo likusius 3 000,00 Eur sumokėti įvedus dujas ir aptverti butui priklausančią teritoriją. Ieškovė bylos nagrinėjimo metu patvirtino, kad šie darbai yra atlikti. Kadangi pagal pirkimo–pardavimo sutartį visi darbai yra įvykdyti, o ieškovė su atsakove už darbus pilnai neatsiskaitė, todėl jai tenka pareiga atsakovei sumokėti 3 000,00 Eur. Dėl šios priežasties iš ieškovės atsakovės naudai pirmosios instancijos teismas teisingai ir pagrįstai priteisė 3 000,00 Eur mokėjimo įsiskolinimą.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

17. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka pagal apeliaciniame skunde nurodytas faktines ir teisines aplinkybes, kurių pagrindu prašoma panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, nenustatė absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų bei nenustatė aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).

18. Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl nekilnojamojo daikto pirkimo–pardavimo sutarties tinkamo vykdymo. Iš byloje esančių duomenų teisėjų kolegija nustatė, kad 2018 m. kovo 14 d. tarp atsakovės A. G. ir ieškovės (apeliantės) D. B. sudaryta nekilnojamojo turto rezervavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), kurios pagrindu šalys susitarė ateityje sudaryti nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sandorį po to, kai bus įvykdytos preliminariojoje sutartyje numatytos sąlygos: pastato išorės baigtumas bus 100 procentų su gerbūvio sutvarkymu, įrengta tvora, išlygintas sklypas, perimetru sudėtos trinkelės, sumontuotas kiemo apšvietimas, pilnai užbaigtas pastato fasadas pagal projektą, bus atlikta buto vidaus apdaila. 2018 m. gegužės 24 d. atsakovė A. G. su ieškove D. B. sudarė pirkimo–pardavimo sutartį, pagal kurią D. B. iš A. G. už 58 000,00 Eur įsigijo nekilnojamąjį turtą – naujos statybos butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), ir 124/1013 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini). Pirkimo–pardavimo sutartimi D. B. įsipareigojo A. G. sumokėti perkamo turto kainą tokia tvarka ir terminais: 4 000,00 Eur sumokėti prieš pasirašant pirkimo–pardavimo sutartį, 44 000,00 Eur sumokėti per vieną darbo dieną nuo pirkimo–pardavimo sutarties pasirašymo dienos, 10 000,00 Eur kainą sumokėti pardavėjui atlikus darbus, nurodytus pirkimo–pardavimo sutarties 7.1.3. dalyje ir šalims pasirašius darbų perdavimo aktą ar dalinius aktus. Taip pat pirkimo–pardavimo sutartimi (7.1.3. punktas) atsakovė A. G. įsipareigojo iki 2018 m. liepos 24 d. atlikti pirkimo–pardavimo sutarties priede Nr. 3 „Darbų sąrašas“ numatytus darbus.

19. Teisėjų kolegija, įvertinusi pirkimo–pardavimo sutarties 7.1.3. punkte įtvirtintą nuostatą, sprendžia, kad šalys susitarė dėl pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu atsiradusios prievolės, kurios turinį sudaro pirkėjo pareiga sumokėti dalį perkamo turto kainos ir priešpriešinė pardavėjo pareiga atlikti sutarties priede Nr. 3 įvardintus darbus, šalims susitariant, kad pirkėjo pareigos sumokėti kainą įvykdymas sustabdomas iki pardavėjas įvykdys savo pareigą atlikti sutartyje nustatytus darbus. Teisėjų kolegija nurodo, kad tokia sutartinė prievolė yra sąlyginė, nes kainos dalies mokėjimo atidėjimas siejamas su darbų atlikimu per tam tikrą laiką. Aptariama sąlyga kvalifikuotina kaip atidedamoji, nes pirkėjo pareigos sumokėti likusią kainos dalį įvykdymas susietas su pardavėjo pareigos įvykdyti sutartimi prisiimtus įsipareigojimus ir nuo jo priklausomas (CK 1.66 straipsnio 1, 2 dalys, 6.30 straipsnio 1, 3 dalys, 1.66 straipsnio 2 dalis, 6.208 straipsnio 4 dalis, 6.314 straipsnio 4 dalis). Ši pozityvioji sąlyga yra priklausoma nuo kreditoriaus (pardavėjo) veiksmų atlikimo, taigi ir nuo jo valios.

20. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad sutartyje šalys susitarė dėl konkrečių darbų, kuriuos sutartyje nustatytu terminiu įsipareigojo atlikti daikto pardavėja (atsakovė) ir juos įvertino konkrečia suma (10 000,00 Eur) bei su šių darbų atlikimu per tam tikrą terminą susiejo nurodyto dydžio kainos dalies sumokėjimą. Tai laikytina šalių sutartyje įtvirtintu pirkėjo pareigos sumokėti kainos dalį įvykdymo atidėjimu (kaip faktinio sustabdymo išraiška). Nurodytos prievolės sąlygos nustatymas pripažintinas sutartiniu prievolių įvykdymo užtikrinimo būdu, nes pardavėjo prievolės atlikti darbus įvykdymas užtikrintas tam tikru dalies kainos sumokėjimo sustabdymu, t. y. mokėjimo atidėjimu iki sutartyje nustatyto termino pabaigos. Pažymėtina, kad prievolių įvykdymas gali būti užtikrintas ne tik CK 6.70 straipsnio 1 dalyje nustatytais, bet ir kitais sutartyje nustatytais būdais. Tai yra sutarties laisvės principo išraiška (CK 6.156 straipsnio 1, 4 dalys). Analizuojamas sutartinis prievolės atlikti darbus įvykdymo užtikrinimo būdas savo esme laikytinas sutartiniu prievolės sumokėti kainos dalį įvykdymo atidėjimu, kai šalių sutartyje aptartos tokio mokėjimo sustabdymo sąlygos, tvarka ir terminai (CK 6.208 straipsnio 4 dalis). Prievolės atlikti darbus šalys yra ieškovė (apeliantė), kaip kreditorius pagal darbų atlikimo prievolę, ir pardavėjas, kaip skolininkas pagal tą pačią prievolę.

21. Pagal CK 6.64 straipsnio 1 dalies 1 punktą kreditorius laikomas pažeidusiu prievolę, kai skolininkas negali įvykdyti prievolės dėl nepakankamo kreditoriaus bendradarbiavimo su skolininku arba dėl kitokios kreditoriaus kaltės. Be to, CK 6.64 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu kreditorius pažeidžia prievolę, skolininkas laikomas jos nepažeidusiu. Kol kreditorius laikomas pažeidusiu prievolę, skolininkas negali būti laikomas ją pažeidusiu. Kreditoriaus pareigą taip pat ne kartą yra akcentavęs kasacinis teismas. Šio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad teismas gali skolininko nepripažinti pažeidusiu prievolę, jeigu yra pagrindas konstatuoti, kad kita prievolės šalis – kreditorius nevykdo ar nevykdė pareigos bendradarbiauti, nepakankamai bendradarbiavo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. spalio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-1036/2003; 2009 m. birželio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-277/2009).

22. Pirmiau minėta, kad nagrinėjamo ginčo atveju šalių sutartyje buvo nustatytas sutartinis parduodamo daikto papildomų darbų atlikimo užtikrinimo būdas – kainos dalies mokėjimo atidėjimas iki sutartyje nustatyto termino. Iš nurodytos sutarties sąlygos darytina išvada, kad prievolės sumokėti likusią kainos dalį įvykdymo sąlyga buvo nustatyta kita prievolė – darbų atlikimo prievolė, t. y. prievolės atlikti sutarties priede Nr. 3 įvardintus daiktus įvykdymas. Prievolės atlikti darbus turinys yra pardavėjo pareiga įvykdyti įsipareigojimus ir pirkėjo teisė reikalauti, kad pardavėjas tai padarytų. Taigi pagal prievolę atlikti darbus pardavėjas yra skolininkas, o pirkėjas – kreditorius.

23. Nagrinėjamos situacijos specifika yra tokia, kad parduodami daiktai (butas ir dalis žemės sklypo) yra perduoti pirkėjui, t. y. pirkėjas juos jau valdo ir jais naudojasi. Šalių sudarytos pirkimo–pardavimo 7.1.3. punkte įtvirtintas šalių susitarimas dėl galutinės pirkimo kainos sumažinimo atidėta 10 000,00 Eur kainos dalimi iki darbai nebus atlikti iki nustatyto termino. Iš šalių susitarimo turinio taip pat matyti, kad juo nesusitarta dėl visos atidėtos kainos nemokėjimo, jei bus neatlikti visi, sutarties priede Nr. 3 įvardinti, darbai, t. y. šalys susitarė atitinkamai sumažinti daikto (buto ir dalies žemės sklypo) kainą suma, lygia neatliktų darbų vertei. Šiuo atveju byloje pardavėjui (atsakovei) pareiškus reikalavimą sumokėti likusią kainos dalį, o pirkėjui (apeliantei) – reikalavimą sumažinti galutinę perkamo turto kainą, taikytinas CK 6.334 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytas netinkamos kokybės daiktą nusipirkusio pirkėjo teisių gynimo būdas, t. y. atitinkamas pirkimo kainos sumažinimas.

24. Pirmosios instancijos teismas iš byloje esančios medžiagos nustatė, kad šalių sudarytos 2018 m. gegužės 24 d. pirkimo–pardavimo sutarties 7.1.3. punkte įtvirtintas pardavėjos (atsakovės) įsipareigojimas iki 2018 m. liepos 24 d. atlikti pirkimo–pardavimo sutarties priede Nr. 3 „Darbų sąrašas“ numatytus darbus: 1) iškloti trinkelėmis automobilių įvažiavimui ir parkavimui skirtą plotą, 2) uždėti fasado struktūrinį tinką, 3) suklijuoti fasado akmenis, 4) įstatyti lauko duris, 5) išlyginti sklypą, 6) įrengti dujinį katilą bei paleisti šildymo sistemą, 7) naudojimui parengti gartraukio ventiliaciją, 8) įrengti kiemo apšvietimą, 9) tvora aptverti butui priklausančią teritoriją, 10) atvesti interneto, televizijos komunikacijas, 11) pastatyti šlagbaumą, 12) Registrų centre įregistruoti priduoti visas priklausančias komunikacijas, 13) pirkėjui pateikti projektą, pagal kurį vykdomos statybos.

25. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs šalių 2018 m. gruodžio 19 d. sudaryto susitarimo turinį (sudarymo data nurodyta 2019 m.), kuriame nurodyta, kad „Mes, A. G., a. k. (duomenys neskelbtini) ir D. B., a. k. (duomenys neskelbtini) sutariame, kad nepilnai atliktų darbų pagal pirkimo–pardavimo sutartį 2018.05.24 už buto (Unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) pirkimą atsiskaitoma dalinai – 7 000 Eurų (septyni tūkstančiai Eurų). Likusieji pinigai 3 000 Eurų (trys tūkstančiai Eurų) bus sumokėti įvedus dujas ir aptvėrus tvorą“ bei nustatęs, kad iki šalių teisminio ginčo įvestos dujos bei įrengta tvora, sprendė, kad pardavėja (atsakovė) yra pilnai įvykdžiusi pirkimo–pardavimo sutartimi prisiimtus įsipareigojimus, todėl, teismo vertinimu, taikyti apeliantės (pirkėjos) pasirinktą teisių gynimo būdą pagrindo nėra. Apeliantė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo išvadomis ir argumentais šioje dalyje, nurodo iš esmės tuos pačius argumentus, kokius dėstė ieškinyje ir teismo posėdžio metu, t. y., kad atsakovė netinkamai įvykdė įsipareigojimą įrengti kiemo apšveitimą bei nepabaigė ginčo turto įforminimo procedūros.

26. Kasacinio teismo jurisprudencijoje ne kartą pažymėta, kad įrodinėjimas civiliniame procese turi savo specifiką – nenustatyta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų faktų buvimą tik tada, kai dėl jų egzistavimo absoliučiai nėra abejonių; išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikros abejonės dėl fakto buvimo išlieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (žr., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K‑3‑304/2008; 2009 m. kovo 16 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-101/2009; kt.). Įrodymų pakankamumas civiliniame procese grindžiamas vadinamąja tikėtinumo taisykle (tikimybių pusiausvyros principu). Vadovavimasis tikimybių pusiausvyros principu teismui priimant procesinį sprendimą negali būti prilygintas teismo procesinio sprendimo pagrindimui prielaidomis, nes tai draudžia proceso įstatymai (žr., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 22 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. e3K-3-110-916/2020). Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismo priimtas procesinis sprendimas yra pagrįstas ne prielaidomis, o šalių į bylą pateiktais įrodymais ir paaiškinimais, kurie yra pakankami šiam sprendimui priimti.

27. Byloje pateiktas šalių susirašinėjimas, 2018 m. gruodžio 19 d. susitarimas patvirtina, kad apeliantė (pirkėja) priėmusi dalį atsakovės (pardavėjos) atliktų darbų ir juos įvertinusi 7 000,00 Eur, šią pinigų sumą sumokėjo atsakovei. Teisėjų kolegijos vertinimu, šioje byloje nustatyta svarbi aplinkybė, jog šalių sudarytame priede Nr. 3 prie pirkimo–pardavimo sutarties, darbų apimtys buvo išreikštos tik pinigine išraiška, nedetalizuojant nei projektinių sprendinių, montuojamų medžiagų kiekių, nei patiriamų sąnaudų. Nors apeliantei svarbus buvo tik darbų rezultatas, nes sutartyje nustatyta bendra visų darbų kaina, tačiau atsakovei pasiūlius priimti dalį darbų, juos ieškovė, teisėjų kolegijos vertinimu, priėmė, už juos sumokėjo, taip pat minėtame 2018 m. gruodžio 19 d. susitarime įvardijo neatliktus darbus (dujų įvedimą ir tvoros įrengimą) bei sutikdama su šių darbų (neatliktų) įkainavimu - 3 000,00 Eur suma.

28. Byloje ginčas, jog atsakovė po 2018 m. gruodžio 19 d. sudaryto susitarimo įvedė dujas bei įrengė tvorą, tarp šalių nekyla. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad šalys susitarime detaliai neaptarė kiemo apšvietimo projektinių sprendinių, kad ir kitiems asmenims priklausančiuose butuose, kurie yra pastatyti ant to paties žemės sklypo ir yra greta prie ieškovei priklausančio buto, yra įrengti analogiški kiemo apšvietimai, taip pat įvertinęs, jog ieškovė pretenzijų nei 2018 m. gruodžio 19 d. susitarime, tiek 2019 m. gruodžio 27 d. pretenzijoje atsakove nereiškė, pagrįstai sprendė, kad kiemo apšvietimo darbus atsakovė yra atlikusi.

29. Pažymėtina, kad apeliantės iš esmės netenkina atsakovės pasirinkti kiemo apšvietimo įrengimo sprendiniai. Ieškovė, tapusi ginčo turto savininke, nesuteikė atsakovei galimybės rinkti įrodymus antstolio pagalba, siekiant nustatyti ar įrengtas apšvietimas turi trūkumų. Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovės poreikius atitinkantis ir byloje pateiktas UAB „Elektronika namas“ pasiūlymas, kuriame detalizuota naujai įrengiamo kiemo apšvietimo sąmata, nėra leistina įrodinėjimo priemonė, įgalinant daryti išvadą, kad atsakovės įrengtas kiemo apšvietimas turi trūkumų.

30. Apeliantė taip pat teigia, kad šalių sudaryta preliminarioji sutartis leido ieškovei turėti pagrįstą lūkestį, jog atsakovė įformins pastato baigtumą, todėl nesutinka ir su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad atsakovė turėjo pareigą užbaigti statinio statybos procedūras.

31. Byloje pateikta 2018 m. kovo 14 d. nekilnojamojo turto rezervavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), kuria sutarties šalys – pardavėja A. G. ir potenciali pirkėja D. B. – susitarė dėl parduodamo ir dar statomo 53,53 m² pirmame aukšte esančio buto, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su daline apdaila, ir jam priskirto apie 30 m² žemės sklypo, rezervavimo iki 2018 m. gegužės 30 d., suteikiant potencialiam pirkėjui pirmumo teisę įsigyti nekilnojamąjį turtą, sudarant sandorį. Be to, susitarime įtvirtinta nuostata, kad sandorio metu butas bus įformintas dokumentuose gyvenamosios paskirties su 85 procentų baigtumu ir nekilnojamojo turto pardavimo kaina 58 000,00 Eur. Sutarties prieraše taip pat pateiktas preliminarus būsimo namo bei perkamo buto atliekamos apdailos aprašymas: pastato išorės baigtumas 100 procentai su gerbūvio (aplinkos) sutvarkymu, įrengta tvora, perimetru sudėtos trinkelės ir kt.

32. Teisėjų kolegija, įvertinus preliminariosios sutarties turinį, neturi pagrindo nesutikti ir su pirmosios instancijos teismo argumentais, jog kadastrinės bylos parengimas, bandymų atlikimas ir pan., nepatenka į pirkimo–pardavimo sutartyje įvardintų darbų apimtis. Apeliantė reikalavimą atsakovei įforminti 100 procentų pastato baigtumą kildina iš rezervavimo sutarties, teigdama, kad ieškovė su atsakove sudarė nekilnojamojo turto rezervavimo sutartį, kurioje buvo nurodyta pardavėjos (atsakovės) pareiga įforminti 100 procentų pastato baigtumą. Šios nutarties 18 punkte paminėta, kad 2018 m. gegužės 24 d. atsakovė A. G. su ieškove D. B. sudarė pirkimo–pardavimo sutartį, pagal kurią D. B. įsigijo naujos statybos butą, esantį (duomenys neskelbtini), sutartyje nurodant baigtumo procentą – 46 procentai. Ši byloje nustatyta aplinkybė įgalina daryti išvadą, kad apeliantę tenkino įsigyjamo turto baigtumo procentas, todėl tapusi turto savininke, visus veiksmus, susijusius su turto teisiniu rėžimu, statyba galėjo atlikti tik ji – apeliantė, ar jos įgaliojimu kiti asmenys. Tai, kad atsakovė nėra prisėmusi prievolės užbaigti statinio statybos procedūrų patvirtina ir prie pirkimo–pardavimo sutarties esantis priedas Nr. 3, kuriame įtvirtinta atsakovės (pardavėjos) prievolė perduoti apeliantei (pirkėjai) projektą, pagal kurį vykdomos statybos. Be to, iš preliminariosios sutarties turinio seka, kad šalys preliminariojoje sutartyje aptarė tik pastato išorės baigtumo procentinę išraišką, kurios tapatinti su statinio baigtumo procentine išraiška ar pareiga statybos pabaigą įforminti nustatyta tvarka, teisėjų kolegijos vertinimu, pagrindo nėra.

33. Apeliaciniame skunde keliamas ir 2018 m. gegužės 24 d. šalių sudarytos sutarties kvalifikavimo klausimas. Apeliantės teigimu, kadangi ginčo turtas yra įgytas jos poreikių tenkinimui, todėl sutartis kvalifikuotina kaip vartojimo sutartis.

34. Pagal CK 6.228¹ straipsnio 1 dalį vartojimo sutartimi verslininkas įsipareigoja perduoti vartotojui prekes nuosavybės teise arba suteikti paslaugas vartotojui, o vartotojas įsipareigoja priimti prekes ar paslaugas ir sumokėti jų kainą. CK nustatytais atvejais vartojimo sutartimis laikomos ir kitos verslininko ir vartotojo sudarytos sutartys. Vartotoju pripažįstamas fizinis asmuo, su savo verslu, prekyba, amatu ar profesija nesusijusiais tikslais (vartojimo tikslais) siekiantis sudaryti ar sudarantis sutartį, o verslininku pripažįstamas fizinis ar juridinis asmuo ar kita organizacija, ar jų padalinys, savo prekybos, verslo, amato arba profesijos tikslais siekiantys sudaryti ar sudarantys sutartis, įskaitant asmenis, veikiančius verslininko vardu arba jo naudai (CK 6.228¹ straipsnio 2 ir 3 dalys).

35. Kasacinio teismo praktikoje, remiantis teisės aktuose pateikta vartojimo sutarties samprata, suformuluoti esminiai požymiai, kuriuos atitinkanti sutartis kvalifikuojama kaip vartojimo: pirma, prekes ar paslaugas įsigyja fizinis asmuo; antra, fizinis asmuo prekes ir paslaugas įsigyja ne dėl savo ūkinės komercinės ar profesinės veiklos, o savo asmeniniams, šeimos, namų ūkio poreikiams tenkinti; trečia, prekes ar paslaugas teikia verslininkas (fizinis ar juridinis asmuo, veikiantis savo verslo (plačiąja prasme) tikslais) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-397/2011; 2012 m. kovo 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-67/2012; 2012 m. balandžio 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-156/2012; 2018 m. liepos 25 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-274-403/2018 29 punktą).

36. Teismui konkrečiu atveju sprendžiant, ar sudaryta sutartis kvalifikuotina kaip vartojimo, būtina identifikuoti sutarties šalis (vartotoją ir prekių (paslaugų) tiekėją) bei nustatyti, kokio tikslo, sudarydama sutartį, siekia viena iš sutarties šalių – vartotojas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2014; 2019 m. spalio 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-321-687/2019 26 punktą; 2020 m. spalio 1 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3k-3-242-684/2020 29 punktą). Specialios taisyklės, skirtos vartotojui kaip silpnesniajai šaliai apsaugoti, taikomos tik sutartims, kurios buvo sudarytos siekiant patenkinti privačius asmens poreikius ir kurios niekaip nėra susijusios su jo verslu ar profesija, taigi ši apsauga nėra pateisinama tuomet, kai sutartis sudaryta siekiant su profesine veikla susijusių tikslų.

37. Byloje ginčas, kad apeliantė butą įsigijo savo poreikių tenkinimui, tarp šalių nekyla. Byloje keliamas klausimas, ar aptariama pirkimo–pardavimo sutartis atitinka vartojimo sutartims keliamą subjektiškumo požymį, t. y., ar atsakovė (pardavėja) yra fizinis asmuo, užsiimantis verslo veikla (verslininkas). Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad atsakovė, įsigijusi žemės sklypą ir pradėjusi statyti būstą savo asmeninėms reikmėms, persigalvojo ir panoro įsigyti didesnį būstą, atsižvelgęs į atsakovės profesiją, taip patį į tai, kad byloje nėra jokių įrodymų dėl kitų atsakovės parduodamų būstų ir turimos patirties statybų versle, sprendė, jog ginčo sutarties šalis (pardavėja) nelaikytina verslininke.

38. Teisėjų kolegija, pritardama pirmosios instancijos teismo išvadoms, sprendžia, kad vien apeliantės įvardijama aplinkybė, jog tikėtina, kad atsakovė ginčo butą pardavė siekiant gauti pelną, pati savaime nenulemia sutarties priskyrimo vartojimo tikslams. Priešingos išvados nelemia aplinkybė, kad asmuo nusprendė pelningai parduoti turtą, kuris netenkino poreikių ar tapo nebereikalingas. Asmenys gali sudaryti susitarimus dėl turto perleidimo bei dėl jo įrengimo lygio ar pan., tačiau tai savaime nereiškia, kad tokio perleidimas nulemia asmens verslo tikslus sudarant sutartis, susijusias su tokiu turtu.

39. Apeliantė skunde teigia, kad skundžiamu sprendimu yra netinkamai paskirstytos bylinėjimosi išlaidos. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškinį atmetus, priešieškinį tenkinus iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos proporcingai teismo patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis) ir nurodė, jog priešieškinio pareikštų reikalavimų bendra suma yra 6 800,00 Eur, o bendra tenkinamų reikalavimų suma 3 000,00 Eur, todėl yra patenkinta 44,11 procentai (3 000,00 x 100 proc. / 6 800,00) priešieškinio reikalavimų. Tačiau apeliacinės instancijos teismas, pritardamas apeliantės skundo argumentams, sutinka, kad teismas netinkamai paskirstė bylinėjimosi išlaidas.

40. Visų pirma, pažymėtina, kad byloje buvo pareikštas ieškinys ir priešieškinis, t. y. tiek apeliantė, tiek ir atsakovė turėjo ne tik įrodyti savo pareikštų reikalavimų pagrįstumą, bet ir apsiginti nuo jų atžvilgiu pareikštų reikalavimų. Antra, priešieškinio suma buvo ne 6 800,00 Eur, o 9 248,00 Eur (6 800,00 Eur skola ir 2 448,00 Eur delspinigiai). Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovės priešieškinis buvo tenkintas 32,44 procentais (3 000,00 Eur x 100 proc. / 9 248,00 Eur). Kadangi apeliantė ir atsakovė byloje buvo pareiškusios savarankiškus reikalavimus (ieškinį ir priešieškinį), nuo kurių abi turėjo apsiginti, spręstina, kad apeliantė byloje laimėjo 33,78 procentų apimtyje ((0 proc. + 67,56 proc.) / 2), o atsakovė – 66,22 procentų apimtyje ((100 proc. + 32,44 proc.) / 2). Atsižvelgiant į nustatytas proporcijas, yra perskirstomos pirmosios instancijos teisme šalių turėtos bylinėjimosi išlaidos.

41. Atsakovė pirmosios instancijos teisme turėjo iš viso 2 033,00 Eur bylinėjimosi išlaidų (208,00 Eur žyminis mokestis ir 1 825,00 Eur). Apeliantei neginčijant atsakovės pirmosios instancijos teisme turėtų bylinėjimosi išlaidų pagrįstumo bei dydžio, teisėjų kolegija sprendžia, kad iš apeliantės atsakovės naudai priteisiama suma sudaro 1 346,25 Eur (2 033,00 Eur x 66,22 proc. / 100). Tuo tarpu apeliantė pirmosios instancijos teisme turėjo iš viso 3 068,00 Eur bylinėjimosi išlaidų (68,00 Eur žyminis mokestis, 1 000,00 Eur ieškinio parengimas, 500,00 Eur dubliko parengimas, 300,00 Eur atsiliepimo į priešieškinį parengimas ir 1 200,00 Eur pasirengimas ir atstovavimas teismo posėdžiuose (12 val.)). Apeliantės pirmosios instancijos teisme turėtos bylinėjimosi išlaidos yra pagrįstos ir neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą patvirtintų maksimalių dydžių, todėl iš atsakovės apeliantės naudai priteisiama suma sudaro 1 036,37 Eur (3 068,00 Eur x 33,78 proc. / 100). Kadangi šie šalių reikalavimai yra priešpriešiniai vienarūšiai, jie subendrinami, į didesnę dalį įskaičius mažesnę, todėl iš apeliantės atsakovės naudai priteisiama bylinėjimosi išlaidų, turėtų pirmosios instancijos teisme, suma sudaro 309,88 Eur (1 346,25 Eur – 1 036,37 Eur).

42. Atitinkamai yra perskirstomos ir teismo turėtos 11,18 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų siuntimu (pašto), t. y. iš apeliantės valstybės naudai priteisiama suma mažinama iki 7,40 Eur (11,18 Eur x 66,22 proc. / 100), tuo tarpu iš atsakovės valstybės naudai priteisiama suma sudarytų mažesnę sumą nei 5,00 Eur sumą (11,18 Eur x 33,78 proc. / 100; Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 1R-261/1K-355), todėl ši suma valstybės naudai iš atsakovės nėra priteisiama.

43. Atsižvelgiant į nurodytą, teisėjų kolegija sutinka su apeliantės atskirojo skundo argumentu, kad pirmosios instancijos teismo skundžiamu sprendimu tarp šalių buvo netinkamai paskirstytos bylinėjimosi išlaidos, todėl šioje dalyje Kauno apylinkės teismo 2022 m. balandžio 25 d. sprendimas yra keičiamas.

44. Teisėjų kolegija apibendrindama, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes, tinkamai kvalifikavo šalis siejusius santykius, teisingai taikė materialinės normas, reglamentuojančias pirkėjo teisių gynimo būdus bei procesinės teisės normas, reglamentuojančias įrodymų tyrimą bei vertinimą, todėl iš esmės priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurio apeliacinio skundo argumentais naikinti ar keisti nėra pagrindo. Atsižvelgiant į tai, atsakovės apeliacinis skundas materialiųjų reikalavimų dalyje yra atmetamas, o skundžiamas Kauno apylinkės teismo 2022 m. balandžio 25 d. sprendimas iš esmės paliekamas nepakeistas, pakeičiant tik jo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo. Nesant pagrindo keisti ar naikinti Kauno apylinkės teismo 2022 m. balandžio 25 d. sprendimo, paliekamas nepakeistas ir papildomas Kauno apylinkės teismo 2022 m. gegužės 11 d. sprendimas, kuriuos išspręstas reikalavimas dėl procesinių palūkanų priteisimo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

45. Apeliantės apeliacinio skundo netenkinus (dėl materialiųjų reikalavimų), laikytina, kad ji yra bylą pralošusi šalis, todėl jai jos apeliacinės instancijos teisme turėtos bylinėjimosi išlaidos nėra atlyginamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008). Tuo tarpu atsakovė apeliacinės instancijos teisme turėjo 450,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimas (reg. Nr. DOK-17109). Kadangi prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos yra pagrįstos ir neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą patvirtintų maksimalių dydžių, todėl iš apeliantės atsakovės naudai priteisiama 450,00 Eur bylinėjimosi išlaidos.

46. Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) teisme išlaidos sudaro 7,35 Eur, todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355, CPK 92 straipsnio ir CPK 96 straipsnio 2 ir 6 dalių nuostatomis, šios išlaidos valstybės naudai, netenkinus apeliacinio skundo, yra priteisiamos iš apeliantės.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2022 m. balandžio 25 d. sprendimą dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų pakeisti.

Sumažinti iš ieškovės D. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovės A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai priteistas 896,76 Eur (aštuonių šimtų devyniasdešimt šešių eurų 76 ct) bylinėjimosi išlaidas iki 309,88 Eur (trijų šimtų devynių eurų 88 ct) sumos.

Sumažinti iš ieškovės D. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybės naudai priteistas 11,18 Eur (vienuolikos eurų 18 ct) procesinių dokumentų siuntimo (pašto) išlaidas iki 7,40 Eur (septynių eurų 40 ct) sumos (nurodytą sumą sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini)) biudžeto surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5662).

Kitą Kauno apylinkės teismo 2022 m. balandžio 25 d. sprendimo dalį bei Kauno apylinkės teismo 2022 m. gegužės 11 d. papildomą sprendimą palikti nepakeistus.

Iš ieškovės D. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovės A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai priteisti 450,00 Eur (keturis šimtus penkiasdešimt eurų 00 ct) bylinėjimosi išlaidas, turėtas apeliacinės instancijos teisme.

Iš ieškovės D. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybės naudai priteisti 7,35 Eur (septynis eurus 35 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (nurodytą sumą sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini) biudžeto surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5662).

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.